Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. RUGSĖJO 13 D. NUTARIMO NR. 994 „DĖL AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ, KURIŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMOS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. birželio 6 d. Nr. 671
Vilnius
1. Pakeisti Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 111-4048; 2009, Nr. 158-7191):
1.1. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina apskaičiuojama taip:
5.1. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus nacionalinio vaistinio preparato pakuotės identifikavimo kodo (toliau – NPAKID) kompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis (M) jo bazinei kainai apskaičiuoti pagal formulę:
M = C – (A/(0,2 x A + 10)).
Insulino preparatams taikoma formulė M = C.
Šiose formulėse:
A – didžiausia mažmeninė kompensuojamojo vaistinio preparato kaina, atėmus PVM;
C = (0,95 x GESvid) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis, jeigu GLT > 0,95 x GESvid; jeigu GLT 
0,95 x GESvid arba Lietuvos gamintojo vaistinis preparatas parduodamas tik Lietuvoje, C = A.
Skaičiuojant vardinių vaistinių preparatų bazinę kainą C = A.
GLT – vaistinio preparato gamintojo Lietuvoje deklaruojama kaina.
GESvid – vaistinio preparato gamintojo deklaruojamų referencinėse valstybėse kainų vidurkis (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio). Jeigu vaistinis preparatas įregistruotas ir (ar) parduodamas ne visose referencinėse valstybėse, jo GESvid yra tik referencinėse valstybėse, kuriose jis įregistruotas ir (ar) parduodamas, gamintojo deklaruojamų kainų vidurkis. Jeigu vaistinis preparatas neįregistruotas ir neparduodamas nė vienoje referencinėje valstybėje, jo GESvid laikoma vaistinio preparato gamintojo valstybėje deklaruojama kaina. Jeigu referencinėje valstybėje (arba vaistinio preparato gamintojo valstybėje) parduodamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekis neatitinka Lietuvai tiekiamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekio, šio vaistinio preparato pakuotės gamintojo kaina, deklaruojama toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių kiekio ir santykinai pigesnės pakuotės kainą.
5.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinio veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina (V) pagal formulę:
V = M/N, kur N – kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinis veikliosios medžiagos kiekis (masės arba biologinio aktyvumo vienetais) arba ekvivalentinių dozių skaičius pakuotėje.
5.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato veikliosios medžiagos sutartinio kiekio arba ekvivalentinės dozės bazinė kaina mažiausia (Vmin).
5.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato tarpinė kaina (K):
jeigu kompensuojamasis vaistinis preparatas neapmokestinamas PVM, K = Vmin x N;
jeigu kompensuojamasis vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, kompensuojamojo vaistinio preparato tarpinė kaina (K) didinama – dauginama iš koeficiento, kuris apskaičiuojamas taip: 1 + PVM tarifas/100.
5.5. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato tarpinė kaina palyginama atitinkamai su kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato bazine kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, išskyrus naujai įrašomus į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną vaistinius preparatus.
5.6. Jeigu nė vieno tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato tarpinė kaina nėra didesnė už jo bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina (B) yra lygi jo tarpinei kainai (K) B = K.
5.7. Jeigu vieno tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato tarpinė kaina yra didesnė už jo bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne:
5.7.1. Jeigu kompensuojamasis vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato, kurio bazinė kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, yra mažesnė už apskaičiuotą pagal šio aprašo 5.4 punktą tarpinę kainą (K), bazinė kaina (BG) galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne mažinama dalijant ją iš koeficiento (L), kuris apskaičiuojamas taip:
L = 1 + PVM tarifas/100.
5.7.2. Nustatoma sutartinio veikliosios medžiagos kiekio kaina (P) pagal formulę:
jeigu kompensuojamasis vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, P = (BG/L)/N;
jeigu kompensuojamasis vaistinis preparatas neapmokestinamas PVM, P = BG/N.
5.7.3. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina (B):
B = P x N.
5.8. Sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina apskaičiuojama taip:
5.8.1. Vadovaujantis šio aprašo 5.1 punktu, nustatoma sudėtinio vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis (M) jo bazinei kainai apskaičiuoti, kuri prilyginama sudėtinio vaistinio preparato tarpinei kainai (K).
5.8.2. Jeigu sudėtinis vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, sudėtinio vaistinio preparato tarpinė kaina (K) didinama – dauginama iš koeficiento, kuris apskaičiuojamas taip: 1 + PVM tarifas/100.
5.8.3. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID sudėtinio vaistinio preparato tarpinė kaina palyginama atitinkamai su kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID sudėtinio vaistinio preparato bazine kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne. Jeigu konkretaus NPAKID sudėtinio vaistinio preparato tarpinė kaina nėra didesnė už jo bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, konkretaus NPAKID sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina (B) yra lygi jo tarpinei kainai (K) B = K, jeigu didesnė – jo bazinė kaina (B) lygi bazinei kainai, nurodytai galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, išskyrus atvejus, jei apskaičiuotoji sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina didėja dėl PVM tarifo pasikeitimo.
Jeigu vadovaujantis šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatytomis taisyklėmis apskaičiuotoji sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina (B) yra didesnė negu jį sudarančių veikliųjų medžiagų bazinių kainų suma, sudėtinio vaistinio preparato bazine kaina laikoma jį sudarančių veikliųjų medžiagų bazinių kainų suma.
1.2. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Jeigu įrašant vaistinius preparatus į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, jo papildymus ir (ar) patikslinimus vaistinių preparatų grupė, kurią sudarė vienas arba keli negeneriniai vaistiniai preparatai, papildoma pirmą kartą, įrašomo generinio ar panašaus biologinio vaistinio preparato, atitinkančio Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatas (toliau – panašus biologinis vaistinis preparatas), gamintojo deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 70 procentų pigiausio tos grupės vaistinio preparato gamintojo deklaruojamos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui. Kitus du kartus papildant šią grupę naujo gamintojo vaistiniais preparatais, įrašomų generinių ar panašių biologinių vaistinių preparatų gamintojų deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 90 procentų pigiausio tos grupės vaistinio preparato gamintojo deklaruojamos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, ir neviršyti 95 procentų GESvid. Pildant šią grupę ketvirtą ir penktą kartus, į ją įrašomų generinių ar panašių biologinių vaistinių preparatų gamintojų deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 95 procentai pigiausio tos grupės vaistinio preparato gamintojo deklaruojamos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, ir neviršyti 95 procentų GESvid. Pildant šią grupę šeštą, septintą ir aštuntą kartus, į ją įrašomų generinių ar panašių biologinių vaistinių preparatų gamintojų deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 97 procentai pigiausio tos grupės vaistinio preparato gamintojo deklaruojamos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, ir neviršyti 95 procentų GESvid. Pildant šią grupę devintą ir kitus kartus, į ją įrašomų generinių ar panašių biologinių vaistinių preparatų gamintojų deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi neviršyti 95 procentų GESvid ir būti ne didesnė nei pigiausio tos grupės vaistinio preparato gamintojo deklaruojamos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui.
Jeigu į tą patį Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, jo papildymus ir (ar) patikslinimus pateikia paraiškas įrašyti generinius ar panašius biologinius vaistinius preparatus daugiau kaip vienas gamintojas, laikoma, kad paraiškos pateiktos tuo pačiu metu, ir tokių vaistinių preparatų gamintojo deklaruojamai kainai taikomi tokie patys šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kelintą kartą yra pildoma vaistinių preparatų grupė, kurią sudarė vienas arba keli negeneriniai vaistai.
Šio punkto reikalavimai netaikomi į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, jo papildymus ir (ar) patikslinimus įrašant vaistinius preparatus, kurie buvo išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno arba neįrašyti į jį dėl jų neatitikties šio aprašo 8 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytam gamintojo deklaruojamos kainos dydžio reikalavimui, tačiau kurių gamintojo deklaruojama kaina, juos įrašant, atitinka šio aprašo 8 punkto pirmojoje ar trečiojoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.“
1.3. Išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Į vaistinių preparatų grupę, kurią sudaro tik vieno gamintojo vaistiniai preparatai, įtraukiamos tik tos vaistinių preparatų pakuotės, kurių veikliosios medžiagos kiekio gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, yra ne didesnė už jau įrašyto į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną pigiausio tos grupės vaistinio preparato veikliosios medžiagos kiekio gamintojo deklaruotos kainos dalį, tenkančią sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui. Esant medicininei būtinybei, sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuomones, gali priimti sprendimą įtraukti į šį kainyną vaistinius preparatus, kurie neatitinka šio punkto pirmojo sakinio nuostatų, ir (ar) apskaičiuoti vieno gamintojo gaminamų vaistinių preparatų bazines kainas pagal šio aprašo 5.1, 5.7.3 ir 5.7.4 punktų nuostatas.“
1.4. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Vieno gamintojo, tačiau skirtingų bendrinių pavadinimų vaistinių preparatų, kurie gali būti skiriami tik kartu ir dėl kurių priimamas sveikatos apsaugos ministro sprendimas skaičiuoti bendrą šių vaistinių preparatų bazinę kainą, bendra bazinė kaina apskaičiuojama pagal šio aprašo 5.1, 5.7.3 ir 5.7.4 punktus. Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą skaičiuoti bendrą šių vaistinių preparatų bazinę kainą, atsižvelgdamas į nustatytas gydymo metodikas.“
1.6. Išdėstyti 15 punktą taip:
„15. Kompensuojamojo vaistinio preparato gamintojo deklaruojamą kainą leidžiama padidinti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta, ar gali padidėti ir turi būti perskaičiuojamos šio vaistinio preparato mažmeninė kaina, mažmeninė ir bazinė kainos arba šio vaistinio preparato mažmeninė ir bazinė kainos ir kitų tos pačios grupės vaistinių preparatų bazinės kainos. Perskaičiuojant nurodytas kainas, šio aprašo 5.5, 5.6 ir 5.7 punktų nuostatos netaikomos. Jeigu vaistinio preparato bazinė kaina didėja dėl PVM tarifo pasikeitimo, ji gali didėti ne daugiau, negu tą didėjimą lemia PVM tarifo pasikeitimas.“
1.7. Išdėstyti 26 punktą taip:
„26. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos apskaičiuojamos taip:
26.1. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus identifikavimo kodo (toliau – ID) kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės mažmeninės kainos dalis (M) jos bazinei kainai apskaičiuoti pagal formulę:
M = A – (A/(0,2 x A + 10)).
Šioje formulėje:
A – didžiausia mažmeninė kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kaina, atėmus PVM.
26.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID tos pačios grupės kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vieneto bazinė kaina (V) pagal formulę:
V = M/N, kur N – kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių ar jų matavimo vienetų skaičius pakuotėje.
26.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vieneto kaina yra mažiausia (Vmin).
26.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina (K):
jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė neapmokestinama PVM,
K = Vmin x N;
jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM,
K = Vmin x N x (1 + PVM tarifas/100).
26.5. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina palyginama atitinkamai su kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID medicinos pagalbos priemonės bazine kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, išskyrus naujai įrašomas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną medicinos pagalbos priemones.
26.6. Jeigu nė vienos tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina nėra didesnė už jos bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (B) yra lygi jos tarpinei kainai (K) B = K.
26.7. Jeigu vienos tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina yra didesnė už jos bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne:
26.7.1. Jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, kurios bazinė kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, yra mažesnė už apskaičiuotą pagal šio aprašo 26.4 punktą tarpinę kainą (K), bazinė kaina (BG) galiojančiame kainyne mažinama dalijant ją iš koeficiento (L), kuris apskaičiuojamas taip: L = 1 + PVM tarifas/100.
26.7.2. Nustatoma medicinos pagalbos priemonės vieneto kaina (P) pagal formulę:
jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, P = (BG/L)/N;
jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė neapmokestinama PVM, P = BG/N.
26.7.3. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (B):
B = P x N.
1.8. Išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Jeigu sumažėja gamintojo deklaruojama medicinos pagalbos priemonės kaina ir (ar) į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną siūloma įtraukti pakuotes, kurių vienos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina yra mažesnė nei į šį kainyną įrašytų pakuočių tokios pačios kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina, sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą patikslinti Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną per 30 dienų nuo šios informacijos pateikimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Nurodytu atveju patikslinamos tik tos medicinos pagalbos priemonių grupės, kuriai priskiriama ši kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė, bazinės kainos.“
1.9. Išdėstyti 29 punktą taip:
„29. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės gamintojo deklaruojamą kainą leidžiama padidinti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta, ar gali padidėti ir turi būti perskaičiuojamos šios medicinos pagalbos priemonės mažmeninė kaina, mažmeninė ir bazinė kainos arba šios medicinos pagalbos priemonės mažmeninė ir bazinė kainos ir kitų tos pačios grupės medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos. Perskaičiuojant nurodytas kainas, šio aprašo 26.5, 26.6 ir 26.7 punktų nuostatos netaikomos. Jeigu kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina didėja dėl PVM tarifo pasikeitimo, ji gali didėti ne daugiau, negu tą didėjimą lemia PVM tarifo pasikeitimas.“
2. Šis nutarimas pradedamas taikyti rengiant 2013 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno ir 2013 m. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno projektus.