LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1999 m. kovo 26 d. Nr. 65
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių“ (Žin., 1999, Nr. 23-661) 1 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LAIKINOSIOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo ir civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų išdavimo miestų ir rajonų savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose (toliau vadinama civilinės metrikacijos įstaigomis) bei Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose tvarką.
2. Civilinės būklės aktai registruojami įrašant civilinės būklės akto įrašą ir išduodant šio įrašo liudijimą. Įrašų ir liudijimų blankais civilinės metrikacijos įstaigas aprūpina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
3. Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.
4. Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir šių Taisyklių nustatyta tvarka.
5. Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos įstaigose.
7. Kiekvienas įrašomas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjui, jo ir aktą surašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos herbiniu antspaudu. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai.
9. Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant ir keičiant aktų įrašus, žyminis mokestis imamas Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
10. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose atitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams prižiūri Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
11. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį. Seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti gimimą ir mirtį. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos registruoja užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.
II. GIMIMO REGISTRAVIMAS
13. Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje.
14. Vaiko tėvams pageidaujant, civilinės metrikacijos įstaiga sudaro iškilmingą gimimo registravimo aplinką.
15. Apie gimimą pareiškia žodžiu arba raštu tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Rasto vaiko gimimas registruojamas vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu vaiko radimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
16. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jeigu vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, tai pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo šios medicinos įstaigos administracija.
17. Registruojant gimimą, turi būti pateikiami šie dokumentai:
17.1. gimdymo namų (skyriaus) medicininis gimimo pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas pagimdytas namie ar kitoje vietoje, pateikiamas gydytojo, suteikusio medicininę pagalbą gimdymo metu ar po jo, pažymėjimas;
17.2. kartu pateikiami abiejų tėvų pasai ir santuokos liudijimas ar motinos pasas (kai motina nėra susituokusi su vaiko tėvu). Užsienio valstybės pilietis pateikia savo pasą, o asmuo be pilietybės – leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų paso arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi remiantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų tarpusavio santuokos liudijimu.
Vaikui gimus laive, pateikiamas laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos vaiko gimimo aktas, kuriame nurodoma vaiko motinos pavardė, vardas, vaiko lytis ir gimimo laikas. Esant galimybei, nurodomi ir duomenys apie vaiko tėvą.
18. Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojo pažymėjimas apie vaiko spėjamą amžių.
19. Registruojant negyvo vaiko gimimą, be šių taisyklių 17 punkte išvardytų dokumentų, pateikiamas medicininis mirties liudijimas su nuoroda apie tai, kad vaikas gimė negyvas.
20. Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą. Duomenys į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:
20.1. kai vaiko tėvai yra susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas suteikiamas tėvų susitarimu. Kai tėvų pavardės ir (ar) tautybė skirtingos, šie duomenys į gimimo įrašą įrašomi tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Duomenys apie tėvus įrašomi remiantis jų pasais ir Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis;
20.2. kai vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir kai vaiko tėvystė nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu. Vaiko tėvas įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Vaiko tėvo tautybė nenurodoma. Vaiko motinai pageidaujant, vaiko gimimo įraše duomenys apie jo tėvą neįrašomi;
20.3. registruojant rasto vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data nustatoma remiantis gydytojo pažymėjimu apie vaiko spėjamą amžių;
20.4. negyvas gimęs vaikas (tokiu laikomas ne mažiau kaip 22 nėštumo savaites išnešiotas kūdikis) registruojamas įrašant gimimo įrašą, kurio 9 skiltyje nurodoma, kad jis gimė negyvas. Asmens kodas nesuteikiamas. Gimimo liudijimas neišduodamas, o išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti;
20.5. jeigu vaikas mirė vos tik gimęs, įrašomi gimimo ir mirties įrašai, tačiau išduodamas tik mirties liudijimas ir pažymėjimai gimimo ir laidojimo pašalpoms gauti;
20.6. registruojant dvynių ir daugiau pagimdytų vaikų gimimą, kiekvienam iš jų įrašomas gimimo įrašas ir išduodamas gimimo liudijimas;
20.7. jeigu vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, duomenys apie vaiko tėvą įrašomi tėvo pareiškimu, o duomenys apie motiną – remiantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis;
20.8. vaiko, gimusio santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, gimimo įraše ir gimimo liudijime išsituokusysis arba sutuoktinis iš santuokos, pripažintos negaliojančia, gali būti įrašytas bendra tvarka kaip vaiko tėvas su ta sąlyga, kad nuo santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia dienos iki vaiko gimimo dienos praėjo ne daugiau kaip dešimt mėnesių;
20.9. jeigu pareiškimas įregistruoti gimimą gautas praleidus įstatymo nustatytą gimimo registravimo terminą, gimimas registruojamas bendra tvarka, po įrašo numerio pažymint: „Įregistruota praleidus terminą“;
20.10. vyresnių kaip 16 metų asmenų, kurių gimimas nebuvo įregistruotas, gimimas registruojamas atkurtųjų gimimo įrašų registravimo knygoje, laikantis nustatytos dingusių įrašų atkūrimo tvarkos. Jeigu gimimo vietovės pavadinimas yra pakeistas, jis įrašomas remiantis dabartiniu administraciniu teritoriniu suskirstymu;
20.11. vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vietovė arba jo tėvų ar vieno iš tėvų nuolatinė gyvenamoji vietovė. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vietovė;
20.12. užsienyje gimę Lietuvos Respublikos piliečių vaikai registruojami bendra tvarka. Nesant medicininio gimimo pažymėjimo, pateikiamas išrašas iš gimimų registro arba užsienyje išduoto gimimo liudijimo kopija, išversta į lietuvių kalbą ir nustatytąja tvarka legalizuota, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip;
20.13. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės vaiko gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko tėvai privalo pateikti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vaiko gimimo įrašo kopija siunčiama šių asmenų gyvenamosios vietos policijos komisariatui;
20.14. vaiko, kurio vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, o antrasis – Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo be pilietybės, gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko gimimo įrašo nuorašas siunčiamas asmens be pilietybės gyvenamosios vietos policijos komisariatui;
21. Įregistravus vaiko gimimą, į Lietuvos Respublikos piliečių – vaiko tėvų pasus įrašomi duomenys apie vaiką (vaikus): vardas (vardai), pavardė ir asmens kodas. Įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojo parašu ir įstaigos antspaudu. Į užsienio valstybių piliečių pasus ir asmenų be pilietybės leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys apie jų gimusius vaikus neįrašomi.
III. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR NUSTATYMO REGISTRAVIMAS
23. Tėvystės pripažinimas registruojamas vieno arba abiejų tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis bendru vaiko tėvų pareiškimu, o jeigu motina mirusi, iš jos atimtos motinystės teisės, pripažinta neveiksnia arba negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos – tėvo prašymu. Šiuo atveju duomenys apie motiną įrašomi remiantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.
24. Tėvystės nustatymas registruojamas ieškovės (ieškovo) gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę.
26. Įregistruoti tėvystės pripažinimą ar nustatymą asmeniui, sulaukusiam pilnametystės, leidžiama tik gavus jo rašytinį sutikimą. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, toks sutikimas nereikalingas.
27. Registruojant tėvystės pripažinimą ar nustatymą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga šių taisyklių 13–22 punktuose nustatyta tvarka įrašo vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvą įrašomi remiantis tėvo pareiškimu arba teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Papildomi duomenys apie tėvą įrašomi remiantis Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.
28. Registruojant tėvystės pripažinimą ar nustatymą, kai vaiko gimimas jau įregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą ir išduoda naują vaiko gimimo liudijimą. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatytąja tvarka.
29. Registruojant tėvystės pripažinimą, vaikui suteikiama tėvų susitarimu tėvo arba motinos pavardė ir tautybė. Registruojant tėvystės nustatymą, vaiko pavardė ir tautybė įrašoma remiantis teismo sprendimu.
30. Kai vienas iš tėvų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti tėvystės pripažinimą, jo parašas pareiškime apie tėvystės pripažinimą turi būti patvirtintas notarine tvarka. Nepilnamečio iki 18 metų asmens prašymas nustatyti tėvystę priimamas tik jo tėvų ar globėjų rašytiniu sutikimu.
IV. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS
31. Įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Įvaikinimai užsieniečiams registruojami Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.
32. Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai (įvaikintojas) arba jo įgaliotas asmuo civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą ir teismo sprendimą įvaikinti bei savo pasus (pasą). Asmuo be pilietybės vietoj paso pateikia leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kai įregistruoti įvaikinimą prašo įvaikintojų įgaliotas asmuo, be išvardytų dokumentų, jis privalo pateikti nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą.
33. Registruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus:
33.3. motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas.
Kai vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų. Įmotei pageidaujant, duomenys apie tėvą įrašomi šių Taisyklių 20.2 punkte nustatyta tvarka.
Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
Įregistravus įvaikinimą, į įtėvių – Lietuvos Respublikos piliečių – pasus įrašomi duomenys apie įvaikį: vardas, pavardė ir asmens kodas. Į įtėvių – užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės – asmens dokumentus duomenys apie įvaikį neįrašomi.
34. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus – be vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. Tardymo ir teismo institucijoms šie duomenys pateikiami nustatytąja tvarka. Įvaikis duomenis apie savo įvaikinimą turi teisę gauti sulaukęs pilnametystės.
V. SANTUOKOS REGISTRAVIMAS
36. Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose.
37. Norintys susituokti asmeniškai raštu paduoda prašymą. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Santuokos ir šeimos kodekse išvardytos santuokos sudarymo sąlygos.
38. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos.
39. Norintys susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
41. Užsienio valstybių piliečiai, paduodami prašymus įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir nustatytąja tvarka legalizuotas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
42. Civilinės metrikacijos ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, priėmusi prašymą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas kitą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
43. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su susituokiančiaisiais remiantis šių taisyklių 47 ir 48 punktais.
44. Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, gyvenamoji vieta ir santuokos registravimo data.
45. Jeigu prieš santuokos įregistravimą iš suinteresuoto asmens gaunamas pareiškimas, kad santuokai sudaryti yra įstatyme numatytų kliūčių, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
45.1. atidėti santuokos registravimą ir įpareigoti pareiškimą padavusį asmenį per 3 dienas pateikti rašytinius pareiškime nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per 3 dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka;
46. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo civilinės metrikacijos įstaiga įpareigota įregistruoti santuoką.
47. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems.
48. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas, norinčiųjų susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga), turi teisę leisti registruoti santuoką nepraėjus mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos.
50. Santuoka registruojama specialiai tam skirtoje patalpoje iškilmingai, kai to pageidauja susituokiantieji.
52. Santuoką sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant sutuoktinio vardą, pavardę ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką. Sutuoktinio, priėmusio antrojo sutuoktinio pavardę, pase daroma atžyma apie būtinumą pakeisti pasą. Užsienio valstybių piliečų ir asmenų be pilietybės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tokie įrašai nedaromi.
53. Apie Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės santuokų įregistravimą pranešama jų gyvenamosios vietos policijos komisariatui, pasiunčiant santuokos įrašo kopiją.
VI. YPATINGI SANTUOKOS REGISTRAVIMO ATVEJAI
55. Jeigu vienas susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą santuokai įregistruoti dėl sunkios ligos, santuoka gali būti registruojama, gydančiajam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba gydymo įstaigoje.
56. Santuoka su asmenimis, esančiais įkalinimo vietose, registruojama laikantis šių taisyklių ir įkalinimo įstaigų vidaus tvarką reguliuojančių taisyklių.
VII. BAŽNYTINE TVARKA SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
58. Bažnytine tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. sudarytos santuokos, kai to pageidauja susituokusieji, apskaitomos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint apie tai jų pasuose.
59. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnytine tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso reikalavimų.
60. Apskaitant bažnytine tvarka sudarytą santuoką, santuokos pradžia laikoma bažnytiniame santuokos liudijime nurodyta data.
VIII. UŽSIENYJE SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
62. Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos apskaitomos jų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir apie tai pažymint Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas apskaito Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
63. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios užsienyje įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
64. Apskaitant užsienyje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
IX. SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS
66. Santuokos nutraukimas registruojamas sutuoktinių arba vieno iš sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant ištuokos įrašą, išduodant ištuokos liudijimus ir pažymint apie tai ištuoktųjų asmenų pasuose.
67. Santuokos nutraukimas remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutraukti santuoką registruojamas sutuoktinio, kuris pirmasis kreipėsi įregistruoti santuokos nutraukimą, arba abiejų sutuoktinių, jeigu jie kartu kreipėsi, prašymu abiejų arba vieno jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
68. Kiekvienam santuokos nutraukimui įrašomas vienas įrašas, kuriame paprastai užpildomos visos skiltys. Jeigu registruojantis santuokos nutraukimą sutuoktinis neturi duomenų apie antrojo sutuoktinio gyvenamąją vietą, profesiją arba verslą, įrašo 6 ir 8 skiltys nepildomos.
69. Civilinės metrikacijos įstaiga, prieš registruodama santuokos nutraukimą, patikrina, ar antrasis sutuoktinis nėra įregistravęs santuokos nutraukimo šioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu santuokos nutraukimas nėra įregistruotas ir pareiškėjo santuokos įraše nėra duomenų apie santuokos nutraukimo įregistravimą arba jeigu santuoka buvo įregistruota kitoje civilinės metrikacijos įstaigoje, paklausiama civilinės metrikacijos įstaiga, kurioje įregistruota santuoka, ar joje nėra duomenų apie santuokos nutraukimo įregistravimą. Gavus pranešimą, kad tokių duomenų nėra, santuokos nutraukimas registruojamas bendrąja tvarka.
70. Jeigu santuokos nutraukimas šioje civilinės metrikacijos įstaigoje jau įregistruotas, tai:
70.1. kol ištuokos įrašo antrasis egzempliorius nėra perduotas Gyventojų registro tarnybai, abu įrašo egzemplioriai papildomi žiniomis apie antrąjį sutuoktinį;
70.2. kai ištuokos įrašo antrasis egzempliorius jau perduotas Gyventojų registro tarnybai, ištuokos įrašas papildomas įrašant ištuokos įrašo papildymo įrašą. Pirmasis šio įrašo egzempliorius paliekamas saugoti jį įrašiusioje civilinės metrikacijos įstaigoje, antrasis egzempliorius pasiunčiamas Statistikos departamentui, o jo kopija – Gyventojų registro tarnybai. Asmeniui išduodamas ištuokos liudijimas.
71. Jeigu paaiškėja, kad vienas buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimą yra įregistravęs kitoje civilinės metrikacijos įstaigoje, antrojo buvusio sutuoktinio gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga įrašo ištuokos įrašo papildymo įrašą. Pirmasis šio įrašo egzempliorius ir dokumentai, kuriais remiantis buvo įrašytas ištuokos įrašo papildymo įrašas, paliekami saugoti jį įrašiusioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Remiantis šiuo įrašu, antrajam buvusiam sutuoktiniui išduodamas ištuokos liudijimas. Ištuokos įrašo papildymo įrašo kopija siunčiama ištuokos įrašą įrašiusiai civilinės metrikacijos įstaigai, antrasis egzempliorius – Statistikos departamentui, o jo kopija – Gyventojų registro tarnybai.
72. Prie prašymo įregistruoti santuokos nutraukimą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo sprendimo nutraukti santuoką nuorašas arba išrašas. Jeigu sutuoktinis, kuris kreipiasi dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, sumokėjo teismo priteistą jam priklausančią sumokėti sumą arba yra atleistas nuo jos mokėjimo, santuokos nutraukimas registruojamas nepriklausomai nuo to, ar antrasis sutuoktinis sumokėjo jam priklausančią sumokėti sumą.
Ištuokos liudijimas išduodamas tik tam buvusiam sutuoktiniui, kuris sumokėjo šią sumą arba nuo mokėjimo yra atleistas.
73. Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno sutuoktinių prašymu, antrasis sutuoktinis neturi teisės registuoti naują santuoką, iki gaus ištuokos liudijimą.
74. Kai nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis rašytiniu abiejų sutuoktinių prašymu.
Prašyme sutuoktiniai privalo patvirtinti, kad jie neturi nepilnamečių vaikų, taip pat nėra ginčo dėl jų bendro turto padalijimo bei dėl išlaikymo lėšų mokėjimo paramos reikalingam sutuoktiniui.
Prie prašymo santuokai nutraukti turi būti pridėtas santuokos liudijimas ir žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas.
Santuokos nutraukimas registruojamas įrašant ištuokos įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė prašymą nutraukti santuoką. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo prašymo padavimo dienos, sutuoktiniai per kitus tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ištuokos įforminti, tai prašymas nutraukti santuoką laikomas nepaduotu.
Registruojant santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje, privalo dalyvauti abu sutuoktiniai.
75. Kai vienas sutuoktinių įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės arba kai jis už nusikaltimo padarymą nuteistas laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams, santuoka nutraukiama antrojo sutuoktinio prašymu jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje nepriklausomai nuo to, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų.
Prie prašymo nutraukti santuoką sutuoktinis turi pridėti įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti antrąjį sutuoktinį nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės nuorašą arba įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuteisti jį laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams nuorašą, arba išrašą ir nurodyti nuteistojo sutuokinio arba neveiksnaus sutuoktinio globėjo adresą.
Civilinės metrikacijos įstaiga apie paduotą prašymą nutraukti santuoką praneša kalinamajam sutuoktiniui arba neveiksnaus sutuoktinio globėjui. Pranešime nurodoma, kad jis privalo per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos atsakyti, ar esama ginčo dėl vaikų arba bendro turto pasidalijimo arba ginčo dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo.
Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi atsakymą, kad ginčo nėra, arba per vieną mėnesį negavusi jokio atsakymo, įregistruoja santuokos nutraukimą.
76. Šių taisyklių 74 punkte nustatyta tvarka nutraukti santuoką neleidžiama, kai:
76.2. yra ginčas dėl sutuoktinių bendro turto pasidalijimo arba dėl lėšų paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo;
77. Registruojant santuokos nutraukimą, buvusiems sutuoktiniams pavardės suteikiamos tokia tvarka:
77.1. buvusiam sutuoktiniui, kuris registruodamas santuoką pakeitė savo pavardę į sutuoktinio pavardę arba prie savo pavardės prisijungė sutuoktinio pavardę, jam prašant, paliekama ši pavardė arba suteikiama ikisantuokinė jo pavardė;
77.2. buvusiam sutuoktiniui, kuris registruojant santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje pats nedalyvauja, ištuokos įraše ir liudijime įrašoma santuokoje jo turėta pavardė;
78. Įregistravusi santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
78.1. kai santuoka buvo įregistruota šioje įstaigoje – apie tai pažymėti santuokos įraše, ištuokos įrašo antrąjį egzempliorių pasiųsti Statistikos departamentui, o jo kopiją – Gyventojų registro tarnybai;
78.2. kai santuoka buvo įregistruota kitoje civilinės metrikacijos įstaigoje – apie santuokos nutraukimo įregistravimą pranešti taip pat šiai įstaigai;
X. UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ IŠTUOKŲ APSKAITA
79. Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimas su kitų valstybių piliečiais, įregistruotas užsienio valstybių institucijose, apskaitomas jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant ištuokos įrašą, išduodant ištuokos liudijimą ir apie tai pažymint Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių ištuokas apskaito Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
80. Apskaitant užsienyje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data.
XI. MIRTIES REGISTRAVIMAS
82. Remiantis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymu, mirtį registruoja mirusiojo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga, taip pat seniūnijų seniūnai bei Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos. Jeigu nėra galimybių nustatyti mirusiojo buvusią gyvenamąją vietą, mirtį registruoja mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
83. Asmenų, mirusių kelionėje (traukinyje, laive, lėktuve ir kt.), mirtis gali būti registruojama artimiausioje nuo mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
84. Asmenų, mirusių įkalinimo įstaigoje, mirtį registruoja vietovės, kurioje yra įkalinimo įstaiga, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi įkalinimo įstaigos administracijos pranešimu ir medicininiu mirties liudijimu.
85. Nežinomų (neatpažintų) asmenų mirtis registruojama lavono radimo vietovės arba teisės medicinos ekspertizę atlikusios įstaigos vietovės civilinės metrikacijos įstaigoje.
86. Teismo sprendimu paskelbtų mirusiais asmenų mirtį registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, esančios teritorijoje, kurioje yra sprendimą priėmęs teismas.
87. Lietuvos Respublikos teritorijoje mirusių kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės mirtys registruojamos tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių mirtys. Apie laikinai į Lietuvos Respubliką atvykusių užsienio valstybių piliečių ir kitose valstybėse nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės mirtį pranešama tų valstybių konsulinėms įstaigoms pasiunčiant per Teisingumo ministeriją mirties įrašo kopiją ir pasą arba jį atstojantį dokumentą.
88. Mirtis registruojama mirusiojo giminių, kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu, kuris turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.
89. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiai įstaigai turi būti pateiktas laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Kai mirtis įregistruota remiantis laikinu medicininiu mirties liudijimu, jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.
90. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti.
91. Mirties įrašas rašomas dviem egzemplioriais, iš kurių pirmasis paliekamas saugoti jį įrašiusioje įstaigoje, o antrasis kartu su medicininiu mirties liudijimu, mėnesiui pasibaigus, siunčiamas Statistikos departamentui, o jo kopija – Gyventojų registro tarnybai.
92. Jeigu mirusysis turėjo pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis registruojant mirtį paimamas. Pirmajame paso puslapyje įrašoma “Paso savininkas mirė 199... m........... d., mirties įrašo Nr....”. Šis įrašas patvirtinamas civilinės metrikacijos ar kitos mirties įrašą įrašiusios įstaigos darbuotojo parašu ir tos įstaigos antspaudu. Mirusiųjų pasai kartą per mėnesį perduodami miesto (rajono) policijos komisariatui, pridedant apyrašą. Jeigu mirusiojo pasas nebuvo atiduotas, apie tai pažymima apyraše.
93. Registruojant rasto asmens mirtį, kai mediciniame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja įrašoma lavono radimo diena.
94. Registruojant mirtį remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu, kai sprendime mirties data nenurodyta, ja įrašoma šio sprendimo įsiteisėjimo diena.
95. Užsienyje mirusio Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo mirtis turi būti įregistruota vienoje iš šių taisyklių 11 punkte išvardytų Lietuvos Respublikos įstaigų, remiantis į lietuvių kalbą išverstu užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą bei pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti.
XII. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ IR LIUDIJIMŲ
BLANKŲ UŽPILDYMO TAISYKLĖS
97. Civilinės būklės aktų įrašai numeruojami eilės numeriu. Pirmajame ir antrajame civilinės būklės aktų įrašų egzemplioriuose rašomas tas pats numeris. Kiekviena aktų rūšis numeruojama skyrium. Civilinės būklės aktų įrašai pradedami numeruoti kasmet nuo sausio 1 dienos pirmuoju numeriu ir numeruojami iš eilės visus metus iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
98. Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi kompiuteriniu spausdintuvu arba rašomąja mašinėle lietuvių kalba.
99. Atsakymai visose blankų skiltyse turi būti išsamūs, be sutrumpinimų (išskyrus oficialias santrumpas), taip pat neleidžiama teksto braukyti, taisyti arba trinti. Tose skiltyse, kuriose į klausimus atsakoma neigiamai, parašomas žodis „ne“.
100. Civilinės būklės aktų įrašų blankai pildomi remiantis pasu ir Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.
101. Įrašo skiltyje „Nuolatinė gyvenamoji vieta“ žinios įrašomos remiantis pasu, o jeigu tokių žinių pase nėra, remiantis žodiniu pareiškimu.
102. Civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai išrašomi remiantis atitinkamais civilinės būklės aktų įrašais.
104. Jeigu asmuo nesupranta lietuvių kalbos, jis turi pasikviesti vertėją, už kurio paslaugas sumoka pats.
105. Asmeniui negalint dėl ligos ar kitų priežasčių pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant civilinės metrikacijos darbuotojui, įrašančiam įrašą.
106. Jeigu registruojantis civilinės būklės aktą kurčiasis, nebylys arba kurčnebylis yra raštingas, tai pats perskaito akto įrašą ir jį pasirašo, o jeigu neraštingas – turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaiškinti ir patvirtinti savo parašu, kad įrašo turinys atitinka kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.
107. Įrašant įrašą aklajam, civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojas perskaito įrašo turinį ir apie tai atitinkamai pažymi. Jeigu aklasis raštingas, jis pats įraše pasirašo, o jeigu neraštingas, jo pavedimu už jį pasirašo kitas asmuo.
108. Civilinės būklės akto įrašą pasirašo jį įrašęs darbuotojas (raštvedys) ir civilinės metrikacijos ar Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas. Vadovo (pavaduotojo) parašas tvirtinamas įstaigos herbiniu antspaudu.
XIII. PAKARTOTINIŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS
110. Civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, remdamasi civilinės būklės aktų įrašais, esančiais civilinės būklės aktų registravimo knygose arba metrikų knygose, išduoda asmenims jų prašymu pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus.
111. Pakartotiniai liudijimai išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas arba pagal jų įgaliojimą kitiems asmenims.
112. Pakartotiniai mirties liudijimai išduodami mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams.
113. Jeigu santuoka nutraukta, civilinės metrikacijos įstaiga neturi teisės išduoti pakartotinio santuokos liudijimo. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas atitinkamas pažymėjimas.
114. Pakartotiniai vaikų iki 16 metų amžiaus ir neveiksnių asmenų gimimo liudijimai išduodami tėvams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, vaikų įstaigų, kuriose auklėjami šie vaikai, administracijai ir socialinės rūpybos įstaigoms.
115. Išduoti pakartotinį gimimo liudijimą leidžiama pačiam vaikui, sulaukusiam šešiolikos metų amžiaus ir turinčiam pasą.
117. Prašyme gauti pakartotinį liudijimą (pakartotinius liudijimus) turi būti nurodoma: pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas; asmens, kurio liudijimo prašoma, vardas ir pavardė, kokio liudijimo prašoma; kada, kur ir kurioje civilinės metrikacijos arba religinio kulto įstaigoje įregistruotas civilinės būklės aktas pagal dabartinį ir įrašo surašymo metu buvusį administracinį-teritorinį suskirstymą; kuriam reikalui prašoma pakartotinio liudijimo.
118. Jeigu prašoma gimimo liudijimo, tai, be išvardytų čia duomenų, dar nurodomi tėvo ir motinos vardai, jų pavardės, taip pat ikisantuokinės jų pavardės. Prašant santuokos ir ištuokos liudijimų, nurodomi asmenys, tarp kurių įregistruota arba kuriems nutraukta santuoka.
119. Asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, kreipiasi tiesiog arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą į įrašo sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigą. Ši išduoda prašomus pakartotinius liudijimus tiesiog arba nusiunčia juos pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai įteikti pareiškėjui.
120. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, tai civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
120.1. išreikalauti iš Lietuvos centrinio metrikų archyvo ar Lietuvos valstybės istorijos archyvo reikalingo civilinės būklės akto įrašo nuorašą (kai įrašą reikia pakeisti ar papildyti) arba archyvo pažymėjimą;
120.2. išduoti civilinės būklės akto įregistravimo kartotinį liudijimą. Užsienyje gyvenančiam asmeniui liudijimą pasiųsti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka;
120.3. saugoti įstaigoje iš Lietuvos centrinio metrikų archyvo bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautus civilinės būklės aktų įrašų nuorašus ir archyvo pažymėjimus, suskirsčius pagal juos sudariusias institucijas (bažnyčias, valsčius). Esant reikalui, šiais dokumentais vadovautis pakartotinai išduodant liudijimus.
121. Gavus prašymą išduoti pakartotinį liudijimą, civilinės būklės aktų įrašai turi būti tikrinami pagal pareiškime nurodytų metų civilinės būklės aktų registravimo knygas, o jeigu tų metų knygose ieškomojo įrašo nėra, tikrinami įrašai trejų metų knygose iki pareiškime nurodyto civilinės būklės akto įregistravimo laiko ir trejų metų knygose po pareiškime nurodyto įregistravimo laiko.
122. Kai išduodami pakartotiniai civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai remiantis metrikų knygomis, sudarytomis iki 1918 m. sausio 1 d., datos turi būti nurodomos naujuoju stiliumi. Tuo atveju prie metrikų knygoje nurodytos datos pridedama: jeigu tai buvo iki 1901 m. sausio 1 d., – 12 dienų, o jeigu po šios datos, – 13 dienų. Vietovių pavadinimai nurodomi pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, o įregistravimo vieta – šias vietoves aptarnaujančios civilinės metrikacijos įstaigos.
123. Jeigu civilinės būklės akto įrašo atskiros skiltys neužpildytos, tai atitinkamose pakartotinio liudijimo skiltyse braukiamas brūkšnys.
124. Prireikus gauti iš užsienio įstaigų civilinės būklės aktų įrašų nuorašus arba aktų įregistravimo liudijimus, asmenys kreipiasi tiesiogiai į užsienio valstybių įstaigas arba užpildo Užsienio reikalų ministerijos nustatyto pavyzdžio anketos du egzempliorius, kuriuos civilinės metrikacijos įstaiga siunčia Užsienio reikalų ministerijai.
XIV. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ BLANKŲ APSKAITA IR SAUGOJIMAS
127. Teisingumo ministerija liudijimų blankais aprūpina civilinės metrikacijos įstaigas vieneriems metams, o pastarosios – seniūnijas (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) pusei metų. Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas Teisingumo ministerija liudijimų blankais aprūpina per Užsienio reikalų ministeriją.
128. Civilinės metrikacijos įstaigose už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą atsako įstaigos vadovas, o seniūnijose – seniūnai.
129. Tarnautojui, atsakingam už liudijimų blankų saugojimą, laikinai išvykus ar perėjus į kitą darbą, liudijimų blankai pagal aktą perduodami asmeniui, laikinai einančiam jo pareigas arba naujai paskirtam tarnautojui.
130. Tarnautojai, atsakingi už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą, gautus liudijimų blankus tą pačią dieną užpajamuoja civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų blankų apskaitos žurnale, remdamiesi liudijimus išdavusių įstaigų išlaidų orderiais.
131. Liudijimų blankų apskaitos žurnalai užpildomi aiškiai ir įskaitomai. Trynimai ir skutimai juose neleidžiami. Padarytos klaidos ištaisomos ir atitinkamai aptariamos.
132. Liudijimų blankai saugomi nedegamosiose spintose, kurios ne darbo metu laikomos nustatyta tvarka užantspauduotos.
133. Įeiti į liudijimų blankų saugyklas gali tik tarnautojai, atsakingi už blankų saugojimą ir asmenys, turintys teisę tikrinti šios civilinės metrikacijos įstaigos darbą.
134. Apie liudijimų blankų dingimą arba pagrobimą civilinės metrikacijos įstaigos vadovas ar seniūnijos seniūnas tą pačią dieną privalo pranešti miesto (rajono) savivaldybės administracijos vadovui, policijos komisariatui ir Teisingumo ministerijai.
135. Civilinės būklės aktų registravimo liudijimai, grąžinti civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat pildant sugadinti liudijimų blankai ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant atitinkamai komisijai, sunaikinami.
136. Civilinės metrikacijos įstaigos kasmet, ne vėliau kaip einančių po ataskaitinių metų sausio 15 dieną, nustatyta forma pateikia Teisingumo ministerijai žinias apie ataskaitiniais metais įrašytų civilinės būklės aktų įrašų ir panaudotų civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų blankų skaičių.