LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. LAPKRIČIO 5 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-834 „DĖL GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO, REPRODUKCIJOS, ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKŲ IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. gruodžio 20 d. Nr. 3D-1096

Vilnius

Atsižvelgdamas į Veislinių bulių vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834 (Žin., 2009, Nr. 136-5945), 2010 m. birželio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 3A-6,

p a k e i č i u Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834 „Dėl Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo, reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius metodikų ir veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 136-5945), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-1096

redakcija)

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr. 2006/427/EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (OL 2006 L 169, p. 56).

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas atsitiktinės regresijos kelių laktacijų kontrolės dienos galvijo genetinio vertinimo BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) modelis.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Pagal šią metodiką įvertinamos karvės, pradėjusios pirmą laktaciją ne anksčiau kaip 1996 m. sausio 1 d.

5. Kilmės informacija – tai mažiausiai keturios kartos protėvių. Visi jų produkcijos rodikliai įtraukiami į vertinimą. Jei galvijo tėvas ar motina nežinomi, jie įtraukiami į nežinomų tėvų grupes, kurios grupuojamos pagal veislę, lytį, gimimo datą ir gimimo vietą.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

6. Genetinis vertinimas atliekamas galvijams, kurių pirma laktacija yra nuo 20–42 mėn., antra – 30–56 mėn., trečia – 44–75 mėn.

7. Karvės pieno duomenys turi atitikti 5–330 dienų intervalo produkcijos požymius ir 365 dienų intervalo somatinių ląstelių (toliau – SL) požymius.

8. Nustatomos tokios duomenų loginės ribos:

8.1. laiko tarpas tarp kontrolės dienų – 14–70 dienų;

8.2. intervalas tarp dviejų apsiveršiavimų – 280–650 dienų.

9. Jeigu intervalas tarp apsiveršiavimų nežinomas, taikoma duomenų reikšmė – 390 dienų.

10. Kontrolės dienos parodymai apribojami:

10.1. Pienas 3–80 kg;

10.2. Riebalai 0,05–6,50 kg ir 1,5–9,0 proc.;

10.3. Baltymai 0,05–6,0 kg ir 1.0–7.0 proc.;

10.4. Somatinės ląstelės 5,0–9999,0 ląst./ml.

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

11. Galvijams, vertinamiems ir ne kontrolės dienos modeliu, genetinis vertinimas trims laktacijoms yra vertinamas atsitiktinės regresijos modeliu:

čia:

y(ijklo) – kontrolės dienos rodiklis o-tosios kontrolės dienos, l-tosios laktacijos ir k-tojo galvijo;

h(il) – fiksuotas l-tosios laktacijos i-tosios kontrolės dienos * melžimo dažnumo efektas;

f(jlm) – l-tosios laktacijos j-tosios fiksuotos laktacijos kreivės m-tasis regresijos koeficientas;

Beta(jlm) – m-tojo laipsnio Wilnimk funkcija su koeficientais Beta(m) = 1, Beta(m) = d ir Beta(m)=e^(-0.30*d), čia d yra laktacijos trukmė dienomis;

a(klm) ir p(klm) – l-tosios laktacijos k-tojo gyvulio m-tasis atsitiktinės regresijos koeficientas genetiniams ir aplinkos efektams atitinkamai;

b(klm) – tai m-toji funkcija trečio laipsnio Lagranžo polinomo su koeficientais b(1) = 1, b(2)=(3*z)^1/2, ir b(3)=1/2*(5^1/2)*(3*z^2–1) ir z=(d–5)/150;

e(jiklmo) – paklaida.

12. Laktacijos kreivės apibūdinamos kaip laktacijos numeris * populiacija * veršiavimosi amžius * veršiavimosi sezonas * veršiavimosi metai * veršiavimosi intervalo klasės (iš viso apie 1300 skirtingų kreivių).

IV. GENETINIO VERTINIMO REZULTATAI

13. Bendras laktacijos vertinimas – tai visų kontrolės dienų vertinimų vidurkis. Suskaičiavus visų trijų laktacijų genetinį įvertinimą, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami naudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais pagal specialias formules:

čia:

F %, P % ir M kg – populiacijų 2 laktacijos bazinės populiacijos produktyvumo vidurkiai;

BV – gyvulio įvertinimas (pirminis ne indeksas).

14. Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutinių įvertinimų duomenys. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) reikalavimus bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2005 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 2000 metais gimusių galvijų genetinio įvertinimo duomenys, nuo 2010 m. bazę sudarys 2005 metais gimusių karvių genetinio įvertinimo duomenys ir t. t.

15. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji duomenų bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 moteriškosios lyties palikuonių. Šių bulių selekcinių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai lyginant su bulių selekcinio indekso vidurkiu. Bendras indeksas juodmargių, žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoms skaičiuojamas atskirai. Indekso vidurkiui skaičiuoti naudojami bazinės populiacijos produktyvumo vidurkio koeficientai. Indekso vidurkis yra 100 ir standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas yra didesnis už 100, yra gerintojai lyginant su bazinių bulių vidurkiu.

16. Bendro produktyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal pieno, riebalų ir baltymų santykį skirtingai įvairioms galvijų populiacijoms:

juodmargių 0: 1: 4;

žalųjų ir žalmargių 0: 1: 6.

Šis santykis priklauso nuo superkamo pieno kainos ir selekcinės programos uždavinių ir gali būti keičiamas.

17. Paskaičiuoti genetiniai parametrai pateikiami metodikos priede.

18. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau moteriškosios lyties palikuonių ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų moteriškosios lyties palikuonių skaičių, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentinius įvertinimus bei bendrą ekonominį-selekcinį indeksą, pieno, riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių indeksus ir patikimumo koeficientą. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

19. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-384 (Žin., 2009, Nr. 136-5945), nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje ir išleidžiami atskiru leidiniu. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą per metus kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ GENETINIS VERTINIMAS

20. Somatinių ląstelių originalūs duomenys – ląstelė/ml transformuojami į logaritminę skalę, kad duomenys būtų normaliai pasiskirstę:

SLS = log(2)(SL/100000)

21. Somatinių ląstelių skaičiui piene vertinti naudojamas toks pat modelis, kaip ir produkcijai vertinti, tik laktacijos kreivėje nenaudojamas veršiavimosi intervalo požymis, kadangi nustatyta, kad šis požymis neturi įtakos somatinių ląstelių skaičiaus požymiui.

22. Gauti trijų laktacijų somatinių ląstelių skaičiaus piene vertinimai sujungiami į bendrą vertinimą naudojant svertinius koeficientus 0,26, 0,37, 0,37, atitinkamai pirmai, antrai ir trečiai laktacijai.

23. Vertinimo indekso skalė apversta, nes kuo didesnis ląstelių skaičius, tuo blogesnis vertinimo rezultatas, taip gaunami mažesni nei 100 nepageidaujami selekcinio indekso vertinimai, o daugiau kaip 100 – geri. Indekso skaičiavimo modelyje naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji duomenų bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 moteriškosios lyties palikuonių. Šių bulių selekcinių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas yra didesnis kaip 100, yra gerintojai lyginant su bulių selekcinio indekso vidurkiu.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami Veislinių bulių vertinimo komisijai iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

25. Bulių, įvertintų pagal moteriškosios lyties palikuonių bendraamžių modelį, ir bulių, kurių vertinimas atliktas kitose valstybėse, vertinimo rezultatai taikomi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Bulių pakartotinio vertinimo rezultatai, gauti taikant BLUP modelį, pradedami taikyti nuo 2002 m. sausio 1 d. Tėvų ir protėvių genetinio vertinimo rezultatų pasikeitimai fiksuojami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro galvijų kilmės duomenų bazėje.

26. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

27. Visi sėklinimui ir kergimui naudoti buliai vertinami ir jų rezultatai skelbiami, kol bus nors vienas vertinimui tinkamas palikuonis.

_________________

Galvijų genetinio vertinimo pagal

produktyvumo požymius metodikos

priedas

GENETINIAI PARAMETRAI

Genetiniai parametrai: paveldimumo koeficientai įstrižainėje, genetinė koreliacija virš įstrižainės ir fenotipinė koreliacija apačioje.

Pienas kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,53	0,84	0,84
2 laktacija	0,55	0,35	0,97
3 laktacija	0,52	0,54	0,34

Riebalai kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,52	0,88	0,87
2 laktacija	0,54	0,36	0,97
3 laktacija	0,50	0,53	0,36

Baltymai kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,51	0,86	0,84
2 laktacija	0,62	0,38	0,96
3 laktacija	0,57	0,64	0,38

Bendras paveldimumas:

Pienas kg – 0,49, riebalai kg – 0,48, baltymai kg – 0,48.

_________________