SUSITARIMAS DĖL AFRIKOS IR EURAZIJOS MIGRUOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ IŠSAUGOJIMO

 

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

PRISIMINDAMOS, kad 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija skatina tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus migruojančioms rūšims išsaugoti;

PRISIMINDAMOS, be to, kad Konvencijos Susitariančiųjų Šalių konferencijos pirmajame susitikime, įvykusiame 1985 m. spalio mėnesį Bonoje, Konvencijos sekretoriatui buvo nurodyta imtis atitinkamų veiksmų Susitarimui dėl Vakarų Palearktikos antinių šeimos paukščių parengti;

MANYDAMOS, kad migruojantys vandens paukščiai – svarbi pasaulio biologinės įvairovės, kuri, laikantis 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos ir Darbotvarkės 21 dvasios, turėtų būti išsaugota dabartinėms ir ateities kartoms, dalis;

SUPRASDAMOS kai kurių migruojančių vandens paukščių gaudymo ekonominę, socialinę, kultūrinę ir rekreacinę naudą bei apskritai visų vandens paukščių aplinkos, ekologinę, genetinę, mokslinę, estetinę, rekreacinę, kultūrinę, lavinamąją, socialinę bei ekonominę vertę;

ĮSITIKINUSIOS, kad migruojančių vandens paukščių gaudymas turi būti subalansuotas atsižvelgiant į atitinkamos rūšies išsaugojimo būklę visame jų paplitimo areale ir į jų biologines charakteristikas;

SUVOKDAMOS, kad migruojantys vandens paukščiai yra ypač pažeidžiami, nes jie nuskrenda ilgus nuotolius ir priklauso nuo šlapžemių, kurių plotai mažėja ir kurios prastėja dėl nesubalansuotos žmonių veiklos, kaip nurodyta 1971 m. Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių;

PRIPAŽINDAMOS, jog reikia imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sustabdyti migruojančių vandens paukščių rūšių nykimą ir jų buveinių Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių migracijos kelių geografiniame rajone mažėjimą;

ĮSITIKINUSIOS, kad daugiašalio susitarimo sudarymas ir jo įgyvendinimas koordinuotais ar suderintais veiksmais ženkliai prisidės prie migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių veiksmingo išsaugojimo ir duos papildomos naudos kitoms gyvūnų ir augalų rūšims;

PRIPAŽINDAMOS, kad norint veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą kai kurioms paplitimo arealo valstybėms reikės teikti pagalbą mokslinių tyrimų, mokymo ir migruojančių vandens paukščių rūšių ir jų buveinių stebėsenos, tų buveinių tvarkymo, taip pat šio Susitarimo įgyvendinimo mokslo ir administracinių institucijų steigimo ir tobulinimo reikmėms,

SUSITARĖ:

 

I STRAIPSNIS

Taikymo sritis, sąvokos ir aiškinimas

 

1. Šio Susitarimo taikymo geografinė sritis – Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių migracijos kelių teritorija, apibrėžta šio Susitarimo 1 priede, toliau – Susitarimo teritorija.

2. Šiame Susitarime:

a) „Konvencija“ – 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija;

b) „Konvencijos sekretoriatas“ – pagal Konvencijos IX straipsnį įsteigta institucija;

c) „Vandens paukščiai“ – tos paukščių rūšys, kurios bent tam tikrą jų metinio ciklo dalį yra ekologiškai priklausomos nuo šlapžemių, paplitusios visoje Susitarimo teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje ir yra išvardytos šio Susitarimo 2 priede;

d) „Susitarimo sekretoriatas“ – pagal šio Susitarimo VI straipsnio 7 dalies b punktą įsteigta institucija;

e) „Šalys“ – jei kontekstas nerodo kitaip, šio Susitarimo Šalys;

f) „Dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys“ – Šalys, kurios dalyvauja ir balsuoja už arba prieš; dalyvaujančioms ir balsuojančioms Šalims susilaikiusios Šalys nepriskiriamos.

Be to, sąvokos, apibrėžtos Konvencijos I straipsnio 1 dalies a–k punktuose, mutatis mutandis turi tą pačią reikšmę ir šiame Susitarime.

3. Šis Susitarimas yra SUSITARIMAS, kaip apibrėžta Konvencijos IV straipsnio 3 dalyje.

4. Šio Susitarimo priedai yra jo sudedamoji dalis. Bet kuri nuoroda į šį Susitarimą kartu reiškia nuorodą ir į jo priedus.

 

II STRAIPSNIS

Pagrindiniai principai

 

1. Šalys imasi koordinuotų veiksmų migruojančių vandens paukščių rūšių tinkamai išsaugojimo būklei išlaikyti arba atkurti. Tuo tikslu, vadovaudamosi savo nacionaline jurisdikcija, jos taiko III straipsnyje nurodytas priemones ir imasi konkrečių veiksmų, nustatytų šio Susitarimo IV straipsnyje numatytame Veiksmų plane.

2. Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, Šalys turėtų atsižvelgti į atsargumo principą.

 

III STRAIPSNIS

Bendrosios išsaugojimo priemonės

 

1. Šalys imasi priemonių išsaugoti migruojančius vandens paukščius, ypatingą dėmesį skirdamos nykstančioms rūšims ir toms rūšims, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama.

2. Šiuo tikslu Šalys:

a) nykstančioms migruojančių vandens paukščių rūšims Susitarimo teritorijoje suteikia tokią griežtą apsaugą, kokia yra numatyta Konvencijos III straipsnio 4 ir 5 dalyse;

b) užtikrina, kad bet koks migruojančių vandens paukščių naudojimas remtųsi geriausių prieinamų jų ekologijos žinių įvertinimu ir būtų tvarus tų rūšių ir jas palaikančių ekologinių sistemų atžvilgiu;

c) nustato jų teritorijoje esančias migruojančių vandens paukščių vietas ir buveines ir skatina tų vietų apsaugą, tvarkymą, atgaivinimą ir atkūrimą kartu su šio Susitarimo IX straipsnio a ir b punktuose išvardytomis institucijomis, kurios rūpinasi buveinių išsaugojimu;

d) koordinuoja savo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikytas arba prireikus atkurtas tinkamų buveinių tinklas visame atitinkamų migruojančių vandens paukščių rūšių paplitimo areale, ypač ten, kur šlapžemių plotas tęsiasi ne vienos, o kelių šio Susitarimo Šalių teritorijoje;

e) tiria problemas, kurias kelia ar gali sukelti žmonių veikla, ir stengiasi įgyvendinti korekcines, pavyzdžiui, buveinių atgaivinimo ir atkūrimo, bei buveinių praradimą kompensuojančias priemones;

f) bendradarbiauja esant ypatingai padėčiai, reikalaujančiai suderintų tarptautinių veiksmų, ir nustatant migruojančių vandens paukščių rūšis, kurios tokiais atvejais yra labiausiai pažeidžiamos, taip pat bendradarbiauja kurdamos atitinkamas tokių rūšių apsaugą stiprinančias procedūras esant ypatingai padėčiai ir rengdamos rekomendacijas, kurios atskiroms Šalims padėtų susidoroti su tokiomis padėtimis;

g) draudžia sąmoningai introdukuoti į aplinką svetimžemes vandens paukščių rūšis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokių rūšių netyčiniam išleidimui, jei tokia introdukcija ar išleidimas pakenktų laukinės floros ar faunos išsaugojimo būklei; tais atvejais, kai svetimžemės vandens paukščių rūšys jau buvo introdukuotos, Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad tos rūšys netaptų galima grėsme vietinėms rūšims;

h) pradeda ar remia migruojančių vandens paukščių biologijos ir ekologijos mokslinius tyrimus, įskaitant tyrimo ir stebėsenos metodų derinimą, o prireikus kuria jungtines ar bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir stebėsenos programas;

i) analizuoja mokymo poreikius inter alia migruojančių vandens paukščių apžvalgos, stebėsenos, žiedavimo ir šlapžemių tvarkymo srityse, kad galėtų nustatyti prioritetines mokymo temas bei sritis, bendradarbiauja rengdamos ir siūlydamos atitinkamas mokymo programas;

j) kuria ir taiko programas, kurių tikslas – apskritai skatinti migruojančių vandens paukščių išsaugojimo problemų ir konkrečiai šio Susitarimo tikslų bei nuostatų suvokimą ir supratimą;

k) keičiasi informacija ir tyrimų, stebėsenos išsaugojimo ir švietimo programų rezultatais;

l) bendradarbiauja, siekdamos viena kitai padėti įgyvendinti šį Susitarimą, ypač mokslinių tyrimų ir stebėsenos srityse.

 

IV STRAIPSNIS

Veiksmų planas ir Išsaugojimo gairės

 

1. Veiksmų planas pateikiamas šio Susitarimo 3 priede. Pagal toliau nurodytus skyrius, atitinkančius šio Susitarimo III straipsnyje nustatytas bendrąsias išsaugojimo priemones, Veiksmų plane nurodyti veiksmai, kurių Šalys privalo imtis dėl prioritetinių rūšių ir problemų:

a) rūšių išsaugojimas;

b) buveinių išsaugojimas;

c) žmonių veiklos valdymas;

d) moksliniai tyrimai ir stebėsena;

e) švietimas ir informacija;

f) įgyvendinimas.

2. Veiksmų planas iš naujo svarstomas kiekvienoje Šalių susitikimo eilinėje sesijoje, atsižvelgiant į Išsaugojimo gaires.

3. Visus Veiksmų plano pakeitimus priima Šalių susitikimas, atsižvelgdamas į šio Susitarimo III straipsnio nuostatas.

4. Išsaugojimo gairės pateikiamos priimti Šalių susitikimo pirmojoje sesijoje ir reguliariai yra svarstomos iš naujo.

 

V STRAIPSNIS

Įgyvendinimas ir finansavimas

1. Kiekviena Šalis:

a) šiam Susitarimui įgyvendinti paskiria instituciją ar institucijas, kuri (kurios) inter alia stebi veiklą, galinčią turėti įtakos migruojančių vandens paukščių rūšių, paplitusių valstybėje, šio Susitarimo Šalyje, išsaugojimo būklei;

b) paskiria pasiteirauti skirtą centrą ir jo pavadinimą bei adresą nedelsdama praneša Susitarimo sekretoriatui, šis jį nedelsdamas išplatina kitoms Šalims;

c) kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai, pradedant antrąja sesija, parengia šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitą ir joje pirmiausia nurodo, kokių išsaugojimo priemonių ji ėmėsi. Tokių ataskaitų formą nustato Šalių susitikimas pirmoje sesijoje ir prireikus persvarsto kitose Šalių susitikimo sesijose. Kiekviena ataskaita pateikiama Susitarimo sekretoriatui ne vėliau kaip likus šimtui dvidešimčiai dienų iki eilinės Šalių susitikimo sesijos, kuriai ji yra parengta; Susitarimo sekretoriatas jos kopijas nedelsdamas išplatina kitoms Šalims.

2.

a) Kiekviena Šalis moka įmokas į Susitarimo biudžetą pagal Jungtinių Tautų įvertinimo skalę. Kiekvienos Susitarimo Šalies, kuri yra paplitimo valstybė, įmokos negali būti didesnės kaip 25 procentai viso bendro biudžeto. Negalima reikalauti, kad kurios nors regioninės ekonominės integracijos organizacijos įmokos dengtų daugiau kaip 2,5 procento administracinių sąnaudų.

b) Sprendimus dėl biudžeto ir įvertinimo skalės pakeitimų, kurių gali prisireikti, Šalių susitikimas priima bendru sutarimu.

3. Iš Šalių savanoriškų įmokų arba iš kitų šaltinių Šalių susitikimas gali įsteigti išsaugojimo fondą stebėsenai, moksliniams tyrimams, mokymui ir projektams, susijusiems su migruojančių vandens paukščių išsaugojimu, įskaitant jų apsaugą ir valdymą, finansuoti.

4. Šalys raginamos dvišalių ar daugiašalių susitarimų pagrindu kitoms Šalims padėti įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas teikiant mokymo, techninę ir finansinę paramą.

 

VI STRAIPSNIS

Šalių susitikimas

 

1. Šalių susitikimas – pagal šį Susitarimą sprendimus priimanti institucija.

2. Depozitaras, pasitaręs su Konvencijos sekretoriatu, sukviečia Šalių susitikimo sesiją ne vėliau kaip po metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Po to Susitarimo sekretoriatas, pasitaręs su Konvencijos sekretoriatu, Šalių susitikimo eilines sesijas šaukia ne rečiau kaip kas trejus metus, jei Šalių susitikimas nenusprendžia kitaip. Kai įmanoma, tokios sesijos turėtų vykti kartu su Konvencijos Šalių konferencijos eiliniais susitikimais.

3. Šalių susitikimo neeilinę sesiją Susitarimo sekretoriatas šaukia ne mažiau kaip vieno trečdalio Šalių rašytiniu prašymu.

4. Šalių susitikimo sesijose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Jungtinių Tautų, jos specializuotų agentūrų, Tarptautinės atominės energijos agentūros, bet kurios valstybės, kuri nėra šio Susitarimo Šalis, ir tarptautinių konvencijų, susijusių inter alia su migruojančių vandens paukščių išsaugojimu, įskaitant jų apsaugą ir valdymą, sekretoriatų atstovai. Šalių susitikimo sesijose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti bet kurios agentūros ar institucijos, turinčios technines kvalifikacijas išsaugojimo ar migruojančių vandens paukščių mokslinių tyrimų srityje, jei tam neprieštarauja bent vienas trečdalis dalyvaujančių Šalių.

5. Teisę balsuoti turi tik Šalys. Kiekviena Šalis turi po vieną balsą, bet regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios yra šio Susitarimo Šalys, naudodamosi balsavimo teise jų kompetencijai priklausančiais klausimais, turi tiek balsų, kiek jose yra valstybių narių, šio Susitarimo Šalių. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nesinaudoja savo balsavimo teise, jei jos valstybės narės naudojasi savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

6. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, Šalių susitikimo sprendimai priimami bendru sutarimu arba, jei bendro sutarimo negalima pasiekti, dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma.

7. Šalių susitikimas savo pirmoje sesijoje:

a) bendru sutarimu priima savo darbo tvarkos taisykles;

b) Konvencijos sekretoriate įsteigia Susitarimo sekretoriatą aptarnavimo paslaugoms, išvardytoms šio Susitarimo VIII straipsnyje, teikti;

c) įsteigia šio Susitarimo VII straipsnyje numatytą Techninį komitetą;

d) patvirtina pagal šio Susitarimo V straipsnio 1 dalies c punktą rengtinų ataskaitų formą;

e) patvirtina skubių išsaugojimo priemonių reikalaujančių ypatingų padėčių nustatymo kriterijus ir nustato atsakomybės už taikytinus veiksmus skyrimą.

8. Šalių susitikimas kiekvienoje savo eilinėje sesijoje:

a) svarsto faktinius ir galimus migruojančių vandens paukščių ir jų išlikimui svarbių buveinių išsaugojimo būklės pokyčius ir veiksnius, kurie gali turėti jai įtakos;

b) svarsto šio Susitarimo įgyvendinimo pažangą ir pasitaikančius sunkumus;

c) tvirtina biudžetą ir svarsto su šiuo Susitarimu susijusias finansines priemones;

d) sprendžia visus su Susitarimo sekretoriatu ir naryste Techniniame komitete susijusius klausimus;

e) tvirtina šio Susitarimo Šalims ir Konvencijos Šalių konferencijai teiktinas ataskaitas;

f) nustato kitos sesijos laiką ir vietą.

9. Šalių susitikimas bet kurioje savo sesijoje gali:

a) Šalims teikti, jo manymu, būtinas ir tikslingas rekomendacijas;

b) tvirtinti konkrečius veiksmus šio Susitarimo veiksmingumui didinti ir prireikus ypatingas priemones, numatytas šio Susitarimo VII straipsnio 4 dalyje;

c) svarstyti pasiūlymus iš dalies keisti šį Susitarimą ir priimti dėl jų sprendimus;

d) iš dalies keisti Veiksmų planą pagal šio Susitarimo IV straipsnio 3 dalį;

e) steigti tokias pavaldžias institucijas, kurių, jo manymu, reikia šiam Susitarimui įgyvendinti, ypač siekiant koordinuoti veiklą su kitomis pagal kitas tarptautines sutartis, konvencijas ir susitarimus įsteigtomis institucijomis, kurių geografinė ir taksonominė veiklos sritys iš dalies sutampa;

f) spręsti bet kuriuos kitus su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus.

 

VII STRAIPSNIS

Techninis komitetas

 

1. Techninį komitetą sudaro:

a) devyni ekspertai, atstovaujantys atskiriems Susitarimo teritorijos regionams pagal proporcingą geografinį pasiskirstymą;

b) vienas Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių išsaugojimo sąjungos (IUCN) atstovas, vienas Tarptautinio vandens paukščių ir šlapžemių mokslinių tyrimų biuro (IWRB) atstovas ir vienas Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) atstovas, ir

c) po vieną šių sričių – kaimo ekonomikos, medžiojamųjų gyvūnų valdymo ir aplinkos apsaugos teisės – ekspertą.

Ekspertų skyrimo procedūrą bei laikotarpį, kuriam jie skiriami, ir Techninio komiteto pirmininko skyrimo tvarką nustato Šalių susitikimas. Pirmininkas gali leisti dalyvauti daugiausia keturiems specializuotų tarptautinių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų stebėtojams.

2. Jei Šalių susitikimas nenusprendžia kitaip, Susitarimo sekretoriatas Techninio komiteto posėdžius šaukia kartu su Šalių susitikimo kiekviena eiline sesija ir bent vieną kartą tarp Šalių susitikimo eilinių sesijų.

3. Techninis komitetas:

a) teikia mokslines ir technines konsultacijas bei informaciją Šalių susitikimui ir per Susitarimo sekretoriatą Šalims;

b) teikia Šalių susitikimui rekomendacijas dėl Veiksmų plano, šio Susitarimo įgyvendinimo ir tolesnių vykdytinų mokslinių tyrimų;

c) kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai rengia savo veiklos ataskaitą, kuri Susitarimo sekretoriatui pateikiama ne vėliau kaip likus šimtui dvidešimčiai dienų iki Šalių susitikimo sesijos ir kurios kopijas Susitarimo sekretoriatas nedelsdamas išplatina Šalims;

d) vykdo kitas Šalių susitikimo jam pavestas užduotis.

4. Kai, Techninio komiteto manymu, susidaro ypatinga padėtis, kuri reikalauja nedelsiamų priemonių vienos ar kelių migruojančių vandens paukščių rūšių išsaugojimo būklės pablogėjimui išvengti, Techninis komitetas gali prašyti, kad Susitarimo sekretoriatas skubiai sušauktų suinteresuotų Šalių susitikimą. Tokios Šalys susitinka kuo greičiau, kad skubiai sukurtų mechanizmą rūšims, kurioms nustatyta ypač didelė grėsmė, apsaugoti. Jei tokio susitikimo metu priimama rekomendacija, atitinkamos Šalys viena kitai ir Susitarimo sekretoriatui praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi rekomendacijai įgyvendinti, arba apie priežastis, dėl kurių rekomendacija negalėjo būti įgyvendinta.

5. Techninis komitetas gali sudaryti darbo grupes, kurių gali reikėti konkrečioms užduotims atlikti.

 

VIII STRAIPSNIS

Susitarimo sekretoriatas

 

Susitarimo sekretoriatas atlieka šias funkcijas:

a) organizuoja ir aptarnauja Šalių susitikimo sesijas ir Techninio komiteto posėdžius;

b) vykdo jam skirtus Šalių susitikimo priimtus sprendimus;

c) vadovaudamasis Šalių susitikimo sprendimais, skatina ir koordinuoja pagal šį Susitarimą vykdomą veiklą, įskaitant Veiksmų planą;

d) palaiko ryšius su rūšių paplitimo valstybėmis, kurios nėra šio Susitarimo Šalys, ir padeda koordinuoti Šalių ir tarptautinių bei nacionalinių organizacijų veiklą, kuri turi tiesioginę ar netiesioginę svarbą migruojančių vandens paukščių išsaugojimui, įskaitant jų apsaugą ir valdymą;

e) renka ir vertina informaciją, kuri prisideda prie šio Susitarimo tikslų ir jo įgyvendinimo, ir organizuoja tokios informacijos tinkamą platinimą;

f) atkreipia Šalių susitikimo dėmesį į šio Susitarimo tikslams svarbius klausimus;

g) likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų iki kiekvienos Šalių susitikimo eilinės sesijos pradžios kiekvienai Šaliai siunčia šio Susitarimo V straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų institucijų ir Techninio komiteto ataskaitų, taip pat tų ataskaitų, kurias jis turi pateikti pagal šio straipsnio h punktą, kopijas;

h) kasmet rengia kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai sekretoriato darbo ir šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas;

i) administruoja šio Susitarimo biudžetą ir išsaugojimo fondą, jei jis yra įsteigtas;

j) plačiajai visuomenei teikia informaciją apie šį Susitarimą ir jo tikslus;

k) atlieka kitas funkcijas, kurios jam gali būti pavestos pagal Susitarimą arba kurias jam paveda Šalių susitikimas.

 

IX STRAIPSNIS

Santykiai su tarptautinėmis institucijomis, susijusiomis su migruojančių paukščių ir jų buveinių klausimais

 

Susitarimo sekretoriatas:

a) konsultuojasi su Konvencijos sekretoriatu ir prireikus reguliariai konsultuojasi su institucijomis, atliekančiomis sekretoriato funkcijas pagal susitarimus, kurie sudaryti vadovaujantis Konvencijos IV straipsnio 3 ir 4 dalimis ir kurie yra svarbūs vandens paukščiams, pagal 1971 m. Konvenciją dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, pagal 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, pagal 1968 m. Afrikos konvenciją dėl gamtos ir gamtos išteklių apsaugos, pagal 1979 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją ir 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, ir siekia, kad Šalių susitikimas bendradarbiautų su šių konvencijų šalimis visais bendrai rūpimais klausimais ir ypač sudarant ir įgyvendinant Veiksmų planą;

b) konsultuojasi su kitų atitinkamų konvencijų ir tarptautinių dokumentų sekretoriatais visais bendrai rūpimais klausimais;

c) konsultuojasi su kitomis organizacijomis, kompetentingomis migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių išsaugojimo, įskaitant apsaugą ir valdymą, srityje, taip pat mokslinių tyrimų, švietimo ir visuomenės informavimo srityje.

 

X STRAIPSNIS

Susitarimo pakeitimai

 

1. Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas eilinės arba neeilinės Šalių susitikimo sesijos metu.

2. Bet kuri Šalis gali siūlyti Susitarimo pakeitimus.

3. Siūlomo pakeitimo tekstas ir jo pagrindimas perduodamas Susitarimo sekretoriatui likus ne mažiau kaip šimtui penkiasdešimčiai dienų iki sesijos pradžios. Susitarimo sekretoriatas siūlymo kopijas nedelsdamas perduoda Šalims. Visas savo pastabas dėl pateikto teksto Šalys perduoda Susitarimo sekretoriatui likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų iki sesijos pradžios. Po paskutinės pastabų pateikimo termino dienos Sekretoriatas Šalims kuo skubiau praneša visas iki tos dienos gautas pastabas.

4. Kiekvienas Susitarimo pakeitimas, išskyrus jo priedų pakeitimus, priimamas dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma ir toms Šalims, kurios jį priėmė, įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai Šalių, kurios pakeitimo priėmimo dieną buvo Susitarimo Šalimis, deponuoja depozitarui savo pakeitimo priėmimo dokumentus. Kiekvienai Šaliai, kuri savo priėmimo dokumentą deponuoja po tos dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo savo priėmimo dokumentus, pakeitimas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo priėmimo dokumentą.

5. Bet kurie papildomi priedai ir priedo pakeitimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma ir įsigalioja visoms Šalims devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai juos priėmė Šalių susitikimas, išskyrus Šalis, kurios padarė išlygą pagal šio straipsnio 6 dalį.

6. Per šio straipsnio 5 dalyje numatytą devyniasdešimties dienų laikotarpį bet kuri Šalis, apie tai raštu pranešusi depozitarui, gali padaryti bet kurio papildomo priedo ar priedo pakeitimo išlygą. Tokią išlygą galima atšaukti bet kuriuo metu, apie tai raštu pranešus depozitarui, ir po to papildomas priedas ar pakeitimas tai Šaliai įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ji atšaukė išlygą.

 

XI STRAIPSNIS

Šio Susitarimo poveikis tarptautinėms konvencijoms ir teisės aktams

 

1. Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos jokios Šalies teisėms ir įsipareigojimams pagal esamas tarptautines sutartis, konvencijas ar susitarimus.

2. Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos jokios Šalies teisei toliau taikyti ar priimti griežtesnes migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių išsaugojimo priemones.

 

XII STRAIPSNIS

Ginčių sprendimas

 

1. Bet kurį dviejų ar daugiau Šalių ginčą dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo ginčo Šalys sprendžia derybomis.

2. Jeigu toks ginčas negali būti išspręstas pagal šio straipsnio 1 dalį, ginčas abipusiu Šalių sutarimu perduodamas arbitražui, pirmiausia Hagos Nuolatiniam arbitražo teismui; arbitražo sprendimas ginčą pateikusioms Šalims yra privalomas.

 

XIII STRAIPSNIS

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas, prisijungimas

 

1. Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti paplitimo valstybėms, neatsižvelgiant į tai, ar jų jurisdikcijai priklausančios teritorijos yra Susitarimo teritorijoje ar ne, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurių bent viena narė yra paplitimo valstybė. Susitarimas pasirašomas:

a) be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba

b) su išlyga dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, vėliau ratifikuojant, priimant ar patvirtinant.

2. Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti Hagoje iki jo įsigaliojimo dienos.

3. Prie šio Susitarimo jo įsigaliojimo dieną ir vėliau gali prisijungti bet kuri paplitimo valstybė arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyta regioninė ekonominės integracijos organizacija.

4. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

 

XIV STRAIPSNIS

Įsigaliojimas

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečio mėnesio dieną po to, kai ne mažiau kaip keturiolika paplitimo valstybių ar regioninių ekonominės integracijos organizacijų, tarp kurių yra bent septynios Afrikos ir bent septynios Eurazijos valstybės ar organizacijos, pasirašė šį Susitarimą be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba deponavo savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus pagal šio Susitarimo XIII straipsnį.

2. Bet kuriai paplitimo valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri:

a) pasirašė be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo;

b) ratifikavo, priėmė ar patvirtino arba

c) prisijungė

po to, kai tiek paplitimo valstybių ir regioninių ekonominės integracijos organizacijų, kiek reikia, kad šis Susitarimas įsigaliotų, pasirašė be išlygų arba ratifikavo, priėmė ar patvirtino, šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečio mėnesio dieną po to, kai ji šį Susitarimą pasirašė be išlygų arba kai ji deponavo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

 

XV STRAIPSNIS

Išlygos

 

Šio Susitarimo nuostatoms bendro pobūdžio išlygos netaikomos. Tačiau bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, pasirašydama šį Susitarimą be išlygos dėl ratifikavimo priėmimo ar patvirtinimo arba deponuodama savo ratifikavimo priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali padaryti konkrečią išlygą dėl kurios nors rūšies, kuriai taikomas Susitarimas, ar dėl kurios nors Veiksmo plano nuostatos. Tokią išlygą padariusi valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija gali ją atšaukti bet kuriuo metu raštu apie tai pranešdama depozitarui; tokiai valstybei ar organizacijai su išlyga susijusios nuostatos privalu pradėti laikytis praėjus trisdešimčiai dienų nuo išlygos atšaukimo.

 

XVI STRAIPSNIS

Denonsavimas

 

Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali denonsuoti šį Susitarimą rašytiniu pranešimu depozitarui. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą.

 

XVII STRAIPSNIS

Depozitaras

 

1. Šio Susitarimo originalas, kurio tekstai anglų, arabų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas depozitarui – Nyderlandų Karalystės Vyriausybei. Depozitaras tų tekstų patvirtintas kopijas perduoda visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, nurodytoms šio Susitarimo XIII straipsnio 1 dalyje, ir Susitarimo sekretoriatui, kai jis bus įsteigtas.

2. Įsigaliojus šiam Susitarimui, jo patvirtintą kopiją depozitaras perduoda Jungtinių Tautų sekretoriatui įregistruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

3. Depozitaras praneša visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pasirašiusioms šį Susitarimą ar prie jo prisijungusioms, ir Susitarimo sekretoriatui apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieną deponuotą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą;

c) šio Susitarimo ir bet kurio jo papildomo priedo bei Susitarimo ar jo priedų pakeitimo įsigaliojimo datą;

d) kiekvieną išlygą dėl papildomo priedo ar kurio nors priedo pakeitimo;

e) bet kokį pranešimą apie išlygos atšaukimą;

f) bet kokį pranešimą apie šio Susitarimo denonsavimą.

Depozitaras visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pasirašiusioms šį Susitarimą ar prie jo prisijungusioms, ir Susitarimo sekretoriatui perduoda bet kurios išlygos, bet kurio papildomo priedo, bet kurio Susitarimo ar jo priedų pakeitimo tekstą.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

______________

1 priedas

 

Susitarimo teritorijos apibrėžimas

 

Susitarimo teritorijos ribos apibrėžiamos taip: nuo Šiaurės ašigalio į pietus išilgai 130o vakarų ilgumos linijos iki 75o šiaurės platumos; nuo ten į rytus ir pietryčius per Vikonto Melvilio sąsiaurį, Princo Regento užutėkį, Butijos įlanką, Fokso baseiną, Fokso sąsiaurį ir Hadsono sąsiaurį iki 60o šiaurės platumos ir 60o vakarų ilgumos taško Šiaurės Vakarų Atlante; nuo ten į pietryčius per Šiaurės Vakarų Atlantą iki 50o šiaurės platumos ir 30o vakarų ilgumos taško; nuo ten į pietus išilgai 30o vakarų ilgumos linijos iki 10o šiaurės platumos; nuo ten į pietryčius iki pusiaujo prie 20o vakarų ilgumos; nuo ten į pietus išilgai 20o vakarų ilgumos linijos iki 40o pietų platumos; nuo ten į rytus išilgai 40o pietų platumos linijos iki 60o rytų ilgumos; nuo ten į šiaurę išilgai 60o rytų ilgumos linijos iki 35o šiaurės platumos; nuo ten į rytus – šiaurės rytus dideliu ratu iki 49o šiaurės platumos ir 87o 27 rytų ilgumos taško Vakarų Altajuje; nuo ten į šiaurės rytus dideliu ratu iki Arkties vandenyno kranto 130o rytų ilgumos; nuo ten į šiaurę išilgai 130o rytų ilgumos linijos į Šiaurės ašigalį. Susitarimo teritorijos kontūrai parodyti pateikiamame žemėlapyje.

____________

1a priedas

 

Susitarimo teritorijos žemėlapis

 

Susitariančiosios Šalys Pasirašiusios Šalys Valstybės, kurios nėra Šalys Susitarimo teritorija


______________

2 priedas

 

Vandens paukščių rūšys, kurioms taikomas šis Susitarimas

 

SPENISCIDAE

 

Spheniscus demersus

 

GAVIIDAE

 

Gavia stellata

Gavia arctica

Gavia immer

Gavia adamsii

 

PODICIPEDIDAE

 

Tachybaptus ruficollis

Podiceps cristatus

Podiceps grisegena

Podiceps auritus

Podiceps nigricollis

 

PELECANIDAE

 

Pelecanus onocrotalus

Pelecanus rufescens

Pelecanus crispus

 

SULIDAE

 

Sula (Morus) capensis

 

PHALACROCORACIDAE

 

Phalacrocorax coronatus

Phalacrocorax pygmaeus

Phalacrocorax neglectus

Phalacrocorax carbo

Phalacrocorax nigrogularis

Phalacrocorax capensis

 

ARDEIDAE

Egretta ardesiaca

Egretta vinaceigula

Egretta garzetta

Egretta gularis

Egretta dimorpha

Ardea cinerea

Ardea melanocephala

Ardea purpurea

Casmerodius albus

Mesophoyx intermedia

 

Bubulcus ibis

Ardeola ralloides

Ardeola idae

Ardeola rufiventris

Nycticorqx nycticorax

Ixobrychus minutus

Ixobrychus sturmii

Botaurus stellaris

 

CICONIIDAE

 

Mycteria ibis

Anastomus lamelligerus

Ciconia nigra

Ciconia abdimii

Ciconia episcopus

Ciconia ciconia

Leptioptilos crumeniferus

 

BALAENICIPITIDAE

 

Balaeniceps rex

 

THRESKIORNITHIDAE

 

Plegadis falcinellus

Geronticus eremita

Threskiornis aethiopicus

Platalea leucorodia

Platalea alba

 

PHOENICOPTERIDAE

 

Phoenicopterus ruber

Phoenicopterus minor

 

ANATIDAE

 

Dendrocygna bicolor

Dendrocygna viduata

Thalassornis leuconotus

Oxyura leucocephala

Oxyura maccoa

Cygnus olor

Cygnus cygnus

Cygnus columbianus

Anser brachyrhynchus

Anser fabalis

Anser albifrons

Anser erythropus

Anser anser

Branta leucopsis

Branta bernicla

Branta ruficollis

Alopochen aegyptiacus

Tadorna ferruginea

Tadorna cana

Tadorna tadorna

Plectropterus gambensis

Sarkidiornis melanotos

Nettapus auritus

Anas penelope

Anas strepera

Anas crecca

Anas capensis

Anas platyrhynchos

Anas undulata

Anas acuta

Anas erythrorhyncha

Anas hottentota

Anas querquedula

Anas clypeata

Marmaronetta angustirostris (Anas Angustirostis)

Netta rufina

Netta erythrophthalma

Aythya ferina

Aythya nyroca

Aythya fuligula

Aythya marila

Somateria mollissima

Somateria spectabilis

Polysticta stelleri

Clangula hyemalis

Melanitta nigra

Melanitta fusca

Mergellus albellus

Mergus serrator

Mergus merganser

 

GRUIDAE

 

Balearica pavonina

Balearica regulorum

Grus leucogeranus

Grus virgo

Grus paradisea

Grus carunculatus

Grus grus

 

RALLIDAE

 

Sarothrura elegans

Sarothrura boehmi

Sarothrura ayresi

Rallus aquaticus

Rallus caerulescens

Crecopsis egregia

Crex crex

Amaurornis flavirostris

Porzana parva

Porzana pusilla

Porzana porzana

Aenigmatolimnas marginalis

Porphyrio alleni

Gallinula chloropus

Gallinula angulata

Fulica cristata

Fulica atra (Juodoji jūra/Viduržemio jūra)

 

DROMADIDAE

 

Dromas ardeola

 

HAEMATOPODIDAE

 

Haematopus ostralegus

Haematopus moquini

 

RECURVIROSTRIDAE

 

Himantopus himantopus

Recurvirostra avosetta

 

BURHINIDAE

 

Burhinus senegalensis

 

GLAREOLIDAE

 

Pluvianus aegyptius

Glareola pratincola

Glareola nordmanni

Glareola ocularis

Gareola nuchalis

Glareola cinerea

 

CHARADRIIDAE

 

Pluvialis apricaria

Pluvialis fulva

Pluvialis squatarola

Charadrius hiaticula

Charadrius dubius

Charadrius pecuarius

Charadrius tricollaris

Charadrius forbesi

Charadrius pallidus

Charadrius alexandrinus

Charadrius marginatus

Charadrius mongolus

Charadrius leschenaultii

Charadrius asiaticus

Eudromias morinellus

Vanellus vanellus

Vanellus spinosus

Vanellus albiceps

Vanellus senegallus

Vanellus lugubris

Vanellus melanopterus

Vanellus coronatus

Vanellus superciliosus

Vanellus gregarius

Vanellus leucurus

 

SCOLOPACIDAE

 

Scolopax rusticola

Gallinago stenura

Gallinago media

Gallinago gallinago

Lymnocryptes minimus

Limosa limosa

Limosa lapponica

Numenius phaeopus

Numenius tenuirostris

Numenius arquata

Tringa erythropus

Tringa totanus

Tringa stagnatilis

Tringa nebularia

Tringa ochropus

Tringa glareola

Tringa cinerea

Tringa hypoleucos

Arenaria interpres

Calidris tenuirostris

Calidris canutus

Calidris alba

Calidris minuta

Calidris temminckii

Calidris maritima

Calidris alpina

Calidris ferruginea

Limicola falcinellus

Philomachus pugnax

Phalaropus lobatus

Phalaropus fulicaria

 

LARIDAE

 

Larus leucopthalmus

Larus hemprichii

Larus canus

Larus audouinii

Larus marinus

Larus dominicanus

Larus hyperboreus

Larus glaucoides

Larus argentatus

Larus heuglini

Larus armenicus

Larus cachinnans

Larus fuscus

Larus ichthyaetus

Larus cirrocephalus

Larus hartlaubii

Larus ridibundus

Larus genei

Larus melanocephalus

Larus minutus

Xema sabini

Sterna nilotica

Sterna caspia

Sterna maxima

Sterna bengalensis

Sterna bergii

Sterna sandvicensis

Sterna dougallii

Sterna vittata

Sterna hirundo

Sterna paradisaea

Sterna albifrons

Sterna saundersi

Sterna balaenarum

Sterna repressa

Chlidonias hybridus

Chlidonias leucopterus

Chlidonias niger

 

RYNCHOPIDAE

 

Rynchops flavirostris

______________

3 priedas

 

Veiksmų planas

 

1. Taikymo sritis

1.1. Veiksmų planas taikomas šio priedo 1 lentelėje (toliau – „1 lentelė“) išvardytoms migruojančių paukščių populiacijoms.

 

1.2.1 lentelė yra šio priedo sudedamoji dalis. Visos nuorodos į šį Veiksmų planą yra kartu nuorodos į 1 lentelę.

 

2. Rūšių išsaugojimas

 

2.1. Teisinės priemonės

 

2.1.1. Šalys, kuriose yra 1 lentelės A skiltyje išvardytos populiacijos, suteikia toms                    išvardytoms populiacijoms apsaugą pagal šio Susitarimo III straipsnio 2 dalies a                       punktą. Tokios Šalys, pirmiausia, vadovaudamosi 2.1.3 punktu:

a) draudžia gaudyti jų teritorijoje sutinkamų populiacijų paukščius ir rinkti jų           kiaušinius;

b) draudžia sąmoningai juos trikdyti, jei toks trikdymas turėtų įtakos atitinkamos    populiacijos išsaugojimui;

c) draudžia turėti ir naudoti tų populiacijų paukščius bei jų kiaušinius ir prekiauti tų       populiacijų paukščiais ir jų kiaušiniais, kurie buvo surinkti ar sugauti                   nepaisant pagal a punktą nustatyto draudimo, taip pat turėti bei naudoti tokių                paukščių ir jų kiaušinių lengvai atpažįstamas dalis bei išvestinius produktus ir jais           prekiauti.

 

Taikant išimtį šioms taisyklėms, tik A skiltyje 2 ir 3 kategorijose išvardytas populiacijas, pažymėtas žvaigždutėmis, medžioti galima laikantis subalansuoto naudojimo principo ten, kur tokia medžioklė yra sena kultūros tradicija. Taikant subalansuoto naudojimo principą, laikomasi rūšies Veiksmų plano specialių nuostatų atitinkamu tarptautiniu mastu.

 

2.1.2. Šalys, kuriose yra 1 lentelėje išvardytos populiacijos, reglamentuoja visų 1 lentelės B      skiltyje išvardytų populiacijų paukščių gaudymą ir jų kiaušinių rinkimą. Tokių             teisinių priemonių tikslas – išlaikyti tokių populiacijų palankią išsaugojimo būklę arba                 prisidėti prie jos atkūrimo ir, remiantis naujausiomis žiniomis apie populiacijos pokyčius,                      užtikrinti, kad gaudymas ar kitoks naudojimas būtų subalansuotas. Vadovaujantis 2.1.3           punktu, tokios teisinės priemonės, pirmiausia:

 

a) draudžia gaudyti paukščius, priklausančius atitinkamoms populiacijoms,              įvairiais jų veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiais ir jiems grįžtant į            perėjimo vietas, jei toks gaudymas daro nepalankų poveikį atitinkamos                    populiacijos išsaugojimo būklei;

 

b) nustato gaudymo būdus;

 

c) prireikus apriboja gaudymą ir taiko atitinkamą kontrolę, kad tų apribojimų būtų laikomasi;

 

d) draudžia turėti, naudoti ar prekiauti tų populiacijų paukščiais ir jų kiaušiniais, kurie yra surinkti ar sugauti nepaisant draudimo, nustatyto pagal šios dalies nuostatas, taip pat turėti, naudoti ar prekiauti tokių paukščių dalimis ir jų kiaušiniais.

 

2.1.3. Nepaisant Konvencijos III straipsnio 5 dalies nuostatų, Šalys gali taikyti išimtis šio straipsnio              2.1.1 ir 2.1.2 punktuose numatytiems draudimams, kai nėra kito patenkinamo sprendimo:

 

a) siekiant išvengti rimtos žalos pasėliams, vandenims ir žuvininkystei;

 

b) siekiant atsižvelgti į oro saugos ar kitus svarbesnės reikšmės visuomenės                    interesus;

 

c) mokslinių tyrimų, švietimo bei reintrodukcijos ir šiems tikslams reikalingo                  veisimo tikslais;

 

d) kad galėtų leisti griežtai prižiūrimomis sąlygomis, atrankiniu būdu ir ribotai               gaudyti, laikyti ar kitaip apgalvotai naudoti nedidelį tam tikrų paukščių skaičių;

 

e) siekiant padėti atitinkamoms populiacijoms daugintis ir išlikti.

 

Tokių išimčių turinys ir erdvės bei laiko ribos turi būti griežtai apibrėžtos, ir tokios išimtys                  neturi pakenkti 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms. Šalys Susitarimo sekretoriatui kuo                    skubiau praneša apie pagal šią nuostatą taikomas išimtis.

 

2.2. Vienai rūšiai skirti veiksmų planai

 

2.2.1.Šalys bendradarbiauja, sudarydamos ir įgyvendindamos tarptautinius vienai rūšiai           skirtus veiksmų planus, laikydamos prioritetu planus, skirtus 1 lentelės A skilties 1   kategorijoje išvardytoms populiacijoms, ir planus, skirtus 1 lentelės A skiltyje                      išvardytoms populiacijoms, pažymėtoms žvaigždute. Susitarimo sekretoriatas koordinuoja tokių planų kūrimą, derinimą ir įgyvendinimą.

 

2.2.2. Šalys parengia ir įgyvendina nacionalinius vienai 1 lentelės A skiltyje išvardytų               populiacijų rūšiai skirtus veiksmų planus, siekdamos pagerinti jų bendrą išsaugojimo būklę. Tokiame plane žvaigždute pažymėtoms populiacijoms numatomos specialios       nuostatos. Tam tikrais atvejais reikėtų atsižvelgti į netyčinio paukščių sumedžiojimo                     problemą, kylančią dėl to, kad medžiotojai neteisingai nustato rūšį.

 

2.3. Ypatingiems atvejams skirtos priemonės

 

Kai įmanoma ir svarbu Šalys glaudžiai bendradarbiauja, sudarydamos ir įgyvendindamos 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms skirtas ypatingais atvejais taikytinas priemones, kai bet kurioje Susitarimo teritorijos vietoje susidaro išimtinai nepalankios ar pavojingos sąlygos.

 

2.4. Reintrodukcija

 

Tose 1 lentelėje išvardytų populiacijų tradicinio arealo dalyse, kuriose jos yra išnykusios, Šalys jas reintrodukuoja ypač atsargiai. Jos stengiasi sudaryti moksliniais tyrimais pagrįstą išsamų reintrodukcijos planą ir jo laikytis. Reintrodukcijos planai turėtų sudaryti nacionalinių ir tam tikrais atvejais tarptautinių vienai rūšiai skirtų veiksmų planų sudedamąją dalį. Reintrodukcijos planuose turėtų atsispindėti poveikio aplinkai įvertinimas, ir jie turi būti prieinami kuo platesnei visuomenės daliai. Šalys Susitarimo sekretoriatui iš anksto praneša apie visus 1 lentelėje išvardytų populiacijų reintrodukcijos planus.

 

2.5. Introdukcija

 

2.5.1. Jei Šalys mano, jog tai būtina, jos draudžia introdukuoti nevietines gyvūnų ir augalų rūšis,                   kurios gali pakenkti 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms.

 

2.5.2. Jei Šalys mano, jog tai reikalinga, jos reikalauja imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad           nelaisvėje laikomų nevietinių rūšių paukščiai atsitiktinai neištrūktų į laisvę.

 

2.5.3.  Kiek įmanoma ir tikslinga, Šalys imasi priemonių, įskaitant gaudymą, kad jų teritorijose jau            introdukuotos nevietinės rūšys ar jų hibridai nekeltų pavojaus 1 lentelėje išvardytoms     populiacijoms.

 

3. Buveinių išsaugojimas

 

3.1. Buveinių sąrašai

 

3.1.1. Šalys, prireikus, kartu su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis sudaro ir skelbia               savo teritorijoje esamų buveinių, kurios yra svarbios 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms,              nacionalinius sąrašus.

 

3.1.2. Prioriteto tvarka Šalys stengiasi nustatyti visas 1 lentelėje išvardytų populiacijų tarptautinės                ar nacionalinės reikšmės vietas.

 

3.2. Teritorijų išsaugojimas

 

3.2.1. Šalys ir toliau stengiasi įsteigti saugomas teritorijas, siekdamos išsaugoti 1 lentelėje išvardytoms            populiacijoms svarbias buveines ir sudaryti bei įgyvendinti tokių teritorijų tvarkymo planus.

 

3.2.2. Šalys stengiasi suteikti ypatingą apsaugą toms šlapžemėms, kurios pagal tarptautiniu mastu           pripažintus kriterijus yra tarptautinės reikšmės.

 

3.2.3. Šalys stengiasi protingai ir subalansuotai naudoti visas jų teritorijoje esančias šlapžemes.          Atitinkamomis taisyklėmis, standartais ir kontrolės priemonėmis jos ypač stengiasi neleisti                    pablogėti ar visai išnykti buveinėms, kurios yra svarbios 1 lentelėje išvardytoms                  populiacijoms. Jos ypač stengiasi:

 

a)      užtikrinti, jei praktiškai įmanoma, kad būtų nustatytos tarptautines normas           atitinkančios įstatymų numatytos kontrolės priemonės, susijusios su žemės ūkyje    naudojamais chemikalais, kenkėjų kontrolės procedūromis ir nuotekų šalinimu, kad jų         neigiamas poveikis 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms būtų kuo mažesnis;

 

b)      atitinkamomis kalbomis rengti bei platinti informacinę medžiagą, apibūdinančią tokias           galiojančias taisykles, standartus ir kontrolės priemones ir jų naudą žmonėms bei                       laukinei gamtai.

 

3.2.4. Laikydamosi ekologinės sistemos principų, Šalys stengiasi sukurti strategijas visų 1 lentelėje              išvardytų populiacijų buveinėms išsaugoti, įskaitant populiacijų su dispersiniu išplitimu      buveines.

 

3.3.              

Atgaivinimas ir atkūrimas

 

Kur įmanoma ir tikslinga, Šalys stengiasi atgaivinti ar atkurti teritorijas, kurios anksčiau buvo svarbios 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms.

 

4. Žmonių veiklos valdymas

 

4.1. Medžioklė

 

4.1.1. Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad, atsižvelgiant į visą vandens     paukščių atitinkamų populiacijų geografinio arealo teritoriją bei gyvenimo ciklo   ypatybes, jų medžioklės teisės aktuose būtų įgyvendintas šiame veiksmų plane                    numatytas subalansuoto naudojimo principas.

 

4.1.2. Šalys nuolatos informuoja Susitarimo sekretoriatą apie savo teisės aktus, susijusius su              1 lentelėje išvardytų populiacijų medžiojimu.

 

4.1.3. Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti patikimą ir suderintą duomenų apie     populiacijų sumedžiojimą rinkimo sistemą, kad būtų galima įvertinti 1 lentelėje           išvardytų populiacijų metinį sumedžiojimą. Susitarimo sekretoriatui jos teikia                   kiekvienos populiacijos sugavimo per metus įvertinimą, jei tokie duomenys yra.

 

4.1.4. Šalys stengiasi iki 2000 metų medžiojant šlapžemėse palaipsniui atsisakyti švininių                   kulkų naudojimo.

 

4.1.5. Šalys sukuria ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama mažinti ir, kiek įmanoma,                   nustoti naudoti užnuodytus jaukus.

 

4.1.6. Šalys sukuria ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti ir, kiek įmanoma,           panaikinti neteisėtą gaudymą.

 

4.1.7. Kur tikslinga, Šalys skatina medžiotojus steigti vietinius, nacionalinius ir tarptautinius              klubus bei organizacijas savo veiklai koordinuoti ir padėti užtikrinti subalansuotumą.

 

4.1.8. Kur tikslinga, Šalys skatina medžiotojams taikyti kvalifikacinius egzaminus, kurių                    metu, be kitų klausimų, būtų tikrinama, ar medžiotojai pažįsta paukščius.

 

4.2. Ekologinis turizmas

 

4.2.1. Kur tikslinga, bet ne pagrindinėse saugomų teritorijų zonose, Šalys skatina kurti visų       suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo programas jautriam ir tinkamam ekologiniam       turizmui plėtoti šlapžemėse, kuriose telkiasi 1 lentelėje išvardytos populiacijos.

 

4.2.2. Šalys, bendradarbiaudamos su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, stengiasi                  įvertinti sąnaudas, naudą bei kitas galimas ekologinio turizmo šlapžemėse, kuriose telkiasi 1                   lentelėje išvardytos populiacijos, pasekmes. Tokių vertinimų rezultatus jos praneša         Susitarimo sekretoriatui.

4.3. Kita žmonių veikla

 

4.3.1. Šalys įvertina siūlomų projektų, dėl kurių gali atsirasti prieštaravimų tarp 1 lentelėje išvardytų             populiacijų, esančių 3.2 punkte minėtose teritorijose, ir žmonių interesų, pasekmes ir su tokio             vertinimo rezultatais supažindina visuomenę.

 

4.3.2. Šalys stengiasi rinkti duomenis apie žalą, ypač pasėliams, kurią padaro 1 lentelėje išvardytos            populiacijos, ir juos praneša Susitarimo sekretoriatui.

 

4.3.3. Atsižvelgdamos į kitur pasaulyje įgytą patirtį, Šalys bendradarbiauja, kurdamos tinkamus                    būdus 1 lentelėje išvardytų populiacijų padarytai žalai, ypač pasėliams, sumažinti arba jos                      padariniams sušvelninti.

 

4.3.4. Šalys bendradarbiauja, kurdamos populiacijų, kurios daro didelę žalą, ypač pasėliams, vienai               rūšiai skirtus veiksmų planus. Susitarimo sekretoriatas koordinuoja tokių planų kūrimą ir                    derinimą.

 

4.3.5. Kiek įmanoma, planuodamos ir statydamos statinius, Šalys stengiasi skatinti aukštus       aplinkosaugos standartus, kad būtų galima sumažinti tokių statinių poveikį 1 lentelėje                 išvardytoms populiacijoms. Jos svarsto priemones, kaip sumažinti jau pastatytų statinių                    poveikį, kai tampa aišku, kad jie daro neigiamą įtaką tam tikroms populiacijoms.

 

4.3.6. Tais atvejais, kai žmonių veikla kelia grėsmę 1 lentelėje išvardytų vandens paukščių        populiacijų išsaugojimo būklei, Šalys turėtų stengtis imtis priemonių tai grėsmei apriboti.       Tokios priemonės galėtų būti inter alia netrikdomų zonų, į kurias žmonėms būtų              neleidžiama patekti, nustatymas saugomose teritorijose.

 

5. Moksliniai tyrimai ir stebėsena

 

5.1. Šalys stengiasi tyrinėti menkai žinomas vietas, kuriose gali būti susitelkusios 1 lentelėje išvardytos          populiacijos. Tokių tyrimų rezultatus jos kuo plačiau išplatina.

 

5.2. Šalys stengiasi stebėti 1 lentelėje išvardytas populiacijas. Tokios stebėsenos rezultatai skelbiami              arba siunčiami atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, kad būtų galima apžvelgti                      populiacijų būklę ir tendencijas.

 

5.3. Šalys bendradarbiauja, tobulindamos paukščių populiacijos skaitlingumo kitimo tendencijų                     vertinimą kaip populiacijų būklės apibūdinimo kriterijų.

 

5.4. Siekdamos nustatyti visų 1 lentelėje išvardytų populiacijų migracijos kelius, Šalys              bendradarbiauja ir remiasi turimomis žiniomis apie paplitimą perėjimo ir neperėjimo sezonais             bei surašymo rezultatais ir dalyvauja koordinuojamose žiedavimo programose.

 

5.5. Šalys stengiasi pradėti ir remti bendrus 1 lentelėje išvardytų populiacijų bei jų buveinių      ekologijos ir pokyčių tyrimo projektus, siekdamos nustatyti specifinius reikalavimus ir     metodus, kurie labiausiai tiktų jų išsaugojimui ir valdymui.

 

5.6. Šalys stengiasi tirti šlapžemių nykimo, blogėjimo bei trikdymo poveikį šlapžemių, kuriose telkiasi 1 lentelėje išvardytos populiacijos, talpumui ir tokių populiacijų migracijos       ypatumams.

 

5.7. Šalys stengiasi tirti medžioklės ir prekybos poveikį 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms bei                  šių panaudojimo formų svarbą vietos ir nacionalinei ekonomikai.

 

5.8. Šalys stengiasi bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir remti    tyrimų ir stebėsenos projektus.

 

6. Švietimas ir informacija

 

6.1. Šalys prireikus rengia mokymo programas, kad už šio veiksmų plano įgyvendinimą atsakingi         darbuotojai turėtų pakankamai žinių jį veiksmingai įgyvendinti.

 

6.2. Šalys bendradarbiauja tarpusavyje ir su Susitarimo sekretoriatu sudarydamos mokymo      programas ir keisdamosi mokymo medžiaga.

 

6.3. Šalys stengiasi rengti programas, informacinę medžiagą ir priemones, kurios padėtų           padidinti plačiosios visuomenės supratimą apie šio veiksmų plano tikslus, nuostatas ir turinį.              Ypač daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie gyvena svarbiose šlapžemėse ar netoli jų, tų           šlapžemių naudotojams (medžiotojams, žvejams, turistams ir t. t.) ir vietos valdžios          institucijoms bei kitoms sprendimus priimančioms institucijoms ir asmenims.

 

6.4. Šalys stengiasi organizuoti specialias visuomenės informavimo apie 1 lentelėje išvardytų    populiacijų išsaugojimą kampanijas.

 

7. Įgyvendinimas

 

7.1. Įgyvendindamos šį veiksmų planą, Šalys prireikus teikia pirmenybę 1 lentelės A skiltyje    išvardytoms populiacijoms.

 

7.2. Kai kurios nors Šalies teritorijoje sutinkama daugiau kaip viena tos pačios rūšies 1 lentelėje                     išvardytų populiacijų, toji Šalis taiko išsaugojimo priemones, kurias tikslingiausia taikyti    blogiausios išsaugojimo būklės populiacijai ar populiacijoms.

 

7.3. Susitarimo sekretoriatas, derindamas su Techniniu komitetu ir pasitelkdamas paplitimo      valstybių ekspertus, koordinuoja išsaugojimo gairių, skirtų padėti Šalims įgyvendinti šį                       veiksmų planą, kūrimą pagal šio Susitarimo IV straipsnio 4 dalį. Jei įmanoma, Susitarimo                 sekretoriatas užtikrina, kad būtų derinama su gairėmis, patvirtintomis pagal kitus tarptautinius        dokumentus. Šių išsaugojimo gairių tikslas – įgyvendinti subalansuoto naudojimo principą. Jos    apima inter alia:

 

a) vienai rūšiai skirtus veiksmų planus;

 

b) ypatingų atvejų priemones;

 

c) vietovių sąrašų parengimą ir buveinių tvarkymo metodus;

 

d) medžioklės praktiką;

 

e) prekybą vandens paukščiais;

 

f) turizmą;

 

g) žalos pasėliams mažinimą;

 

h) vandens paukščių stebėsenos protokolą.

 

7.4. Susitarimo sekretoriatas, derindamas su Techniniu komitetu ir Šalimis, rengia tarptautines          apžvalgas, reikalingas šiam veiksmų planui įgyvendinti, įskaitant:

 

a) pranešimus apie populiacijų būklę ir skaitlingumo kitimo tendencijas;

 

b) apžvalgose esančios informacijos trūkumus;

 

c) kiekvienos populiacijos naudojamų vietovių tinklus, įskaitant kiekvienos vietovės      apsaugos būklės apžvalgą ir kiekvienu atveju taikomas valdymo priemones;

 

d) atitinkamus kiekvienos šalies medžioklės ir prekybos teisės aktus, susijusius su šio    Susitarimo 2 priede išvardytomis rūšimis;

 

e) vienai rūšiai skirtų veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo etapus;

 

f) reintrodukcijos projektus;

 

g) introdukuotų nevietinių vandens paukščių rūšių ir jų hibridų būklę.

 

7.5. Susitarimo sekretoriatas stengiasi užtikrinti, kad 7.4 punkte minėtos apžvalgos būtų           atnaujinamos ne rečiau kaip kas trejus metus.

 

7.6. Techninis komitetas vertina pagal 7.3 ir 7.4 punktus parengtas gaires bei apžvalgas ir         formuluoja rekomendacijų ir nutarimų projektus, susijusius su jų rengimu, turiniu ir                įgyvendinimu, svarstytinus Šalių susitikimo sesijose.

 

7.7. Susitikimo sekretoriatas reguliariai svarsto iš naujo galimus papildomų išteklių (lėšų ir        techninės pagalbos) teikimo šio veiksmų plano įgyvendinimui priemones ir apie tai pateikia                  ataskaitą kiekvienoje eilinėje Šalių susitikimo sesijoje.

 

1 lentelė

Migruojančių vandens paukščių populiacijų būklė

 

klasifikacijos paaiškinimas

 

Pateikiamas 1 lentelės paaiškinimas sudaro veiksmų plano įgyvendinimo pagrindą.

 

A skiltis

 

1 kategorija: a) rūšys, įrašytos į Konvencijos I priedėlį;

 

b) nykstančios rūšys, įrašytos į 1994 m. IUCN Raudonąją nykstančių gyvūnų knygą (Groombridge, 1993), arba

 

c) populiacijos, turinčios mažiau negu apytikriai 10 000 individų.

 

2 kategorija: Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 10 000 iki apytikriai 25 000 individų.

 

3 kategorija: Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 25 000 iki apytikriai 100 000 individų ir laikoma, jog joms gresia pavojus dėl to, kad:

a) kurio nors savo metinio ciklo metu telkiasi nedideliame skaičiuje     vietovių;

 

b) priklauso nuo buveinės tipo, kuriam gresia didelis pavojus;

 

c) pastebimas ženklus ilgalaikis skaitlingumo mažėjimas, arba

 

d) ypač svyruoja jų populiacijų dydis arba skaitlingumo pokyčių         tendencijos.

 

Dėl į 2 ir 3 įtrauktų rūšių žr. šio priedo 2.1.1 punktą.

 

B skiltis

 

1 kategorija:    Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 25 000 iki apytikriai 100 000 individų ir    neatitinkančios pirmiau aprašytų A skilties sąlygų.

 

2 kategorija:     Populiacijos, turinčios daugiau negu apytikriai 100 000 individų ir reikalaujančios                          specialaus dėmesio dėl to, kad:

 

a) kurio nors savo metinio ciklo metu telkiasi nedideliame skaičiuje vietovių;

 

b) priklauso nuo buveinės tipo, kuriam gresia didelis pavojus;

 

c) pastebimas ženklus ilgalaikis skaitlingumo mažėjimas, arba

 

d) ypač svyruoja jų populiacijų dydis arba skaitlingumo pokyčių tendencijos.

 

C skiltis

 

1 kategorija: Populiacijos, turinčios daugiau negu apytikriai 100 000 individų. Joms tarptautinis                         bendradarbiavimas duotų didelės naudos, bet šios populiacijos neatitinka A arba B                skilčių sąlygų.

 

persvarstymas

 

Šią lentelę:

 

a) Techninis komitetas reguliariai persvarsto pagal šio Susitarimo VII straipsnio 3 dalies b punktą;

 

b) Šalių susitikimas prireikus keičia pagal šio Susitarimo VI straipsnio 9 dalies d punktą,           atsižvelgdamas į tokių persvarstymų rezultatus.

 

santrumpos ir simboliai

per.             peri

žiem.           žiemoja

Š                 Šiaurės

R                Rytų

P                 Pietų

V                Vakarų

ŠR              Šiaurės Rytų

ŠV              Šiaurės Vakarų

PR              Pietryčių

PV              Pietvakarių

()                 Populiacijos būklė nežinoma. Išsaugojimo būklė įvertinta apytikriai.

*                 žr. 2.1.1 punktą.

 

pastabos

 

1.         1 lentelei sudaryti naudoti populiacijų duomenys, kiek įmanoma, atitinka potencialių     perinčių paukščių skaičių Susitarimo teritorijoje. Būklė nustatyta remiantis geriausiais                      paskelbtais populiacijų įvertinimais.

 

2.         Populiacijų sąrašuose santrumpos „per.“ ar „žiem.“ padeda tik nustatyti populiaciją. Jos             nenurodo veiklos pagal šį Susitarimą ar Veiksmų planą sezoninių apribojimų šių populiacijų                atžvilgiu.

 

A

B

C

Gavia stellata

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)

 

2c

 

- Kaspijos jūra, Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (žiem.)

 

(1)

 

Gavia arctica arctica

 

 

 

-Vakarų Sibiras/Europa

 

2c

 

Gavia arctica suschkini

 

 

 

- Vidurio Sibiras/Kaspijos jūra

 

 

(1)

Gavia immer

 

 

 

- Europa (žiem.)

1c

 

 

Gavia adamsii

 

 

 

- Šiaurės Europa (žiem.)

(2)

 

 

Podiceps grisegena grisegena

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)

 

1

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)

 

(1)

 

- Kaspijos jūra (žiem.)

2

 

 

Podiceps auritus auritus

 

 

 

- ŠV Europa (didžiasnapis)

1c

 

 

- ŠR Europa (mažasnapis)

 

1

 

- Kaspijos jūra ir Pietų Azija (žiem.)

2

 

 

Pelecanus onocrotalus

 

 

 

- Europa ir Vakarų Azija (per.)

1a 3c

 

 

Pelecanus crispus

 

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)

1a 1b 1c

 

 

- PV Azija ir Pietų Azija (žiem.)

1a 1b 2

 

 

Phalacrocorax pygmaeus

 

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

2

 

 

- Pietvakarių Azija

 

1

 

Phalacrocorax nigrogularis

 

 

 

- Persijos įlanka ir Arabijos jūra

 

2a (2c)

 

Egretta vinaceigula

 

 

 

- Pietų Afrika

1b 1c

 

 

Ardea purpurea purpurea

 

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis (per.)

2

 

 

- R Europa ir PV Azija (per.)

 

(2c)

 

Casmerodius albus albus

 

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)

2

 

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

 

(1)

 

Ardeola idae

 

 

 

- Madagaskaras ir Aldabros salos (per.)

1c

 

 

Ardeola rufiventris

 

 

 

- Tropinė R ir P Afrika

 

(1)

 

Ixobrychus minutus minutus

 

 

 

- Europa ir Šiaurės Afrika (per.)

 

2c

 

- Vakarų ir Pietvakarių Azija (per.)

 

(1)

 

Ixobrychus sturmii

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos

 

(1)

 

Botaurus stellaris stellaris

 

 

 

- Europa (per.)

3c

 

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

2

 

 

Mycteria ibis

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos

 

1

 

Ciconia nigra

 

 

 

- PV Europa/ Vakarų Afrika

1c

 

 

- Vidurio ir Rytų Europa (per.)

2

 

 

Ciconia episcopus microscelis

 

 

 

- Tropinė Afrika

 

1

 

Ciconia ciconia ciconia

 

 

 

- Pietų Afrika

1c

 

 

- Iberija ir ŠV Afrika (per.)

3b

 

 

- Vidurio ir Rytų Europa (per.)

 

2c

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

3b

 

 

- Vidurio ir PR Europa (per.)

2

 

 

Plegadis falcinellus falcinellus

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos (per.)

 

 

(1)

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra/V Afrika

[3c]

1

 

- Pietvakarių Azija/R Afrika

2*

[1]

 

Geronticus eremita

 

 

 

- Marokas

1a 1b 1c

 

 

- Pietvakarių Azija

1a 1b 1c

 

 

Threskiornis aethiopicus aethiopicus

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos

 

 

1

- Irakas ir Iranas

1c

 

 

Platalea leucorodia leucorodia

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis

1c

 

 

- Vidurio ir PR Europa (per.)

2

 

 

Platalea leucorodia archeri

 

 

 

- Raudonoji jūra

1c

 

 

Platalea leucorodia major

 

 

 

- PV ir P Azija (žiem.)

2

 

 

Platalea alba

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos

2*

 

 

Phoenicopterus ruber roseus

 

 

 

- Vakarų Afrika

3a

 

 

- Rytų Afrika

3a 3c

 

 

- Pietų Afrika

3a 3c

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis

3a

 

 

- rytinė Viduržemio jūros dalis, PV ir P Azija

 

2a

 

Phoenicopterus minor

 

 

 

- Vakarų Afrika

2

 

 

- Rytų Afrika

 

2a 2c

 

- Pietų Afrika

3a 3c

 

 

Dendrocygna bicolor

 

 

 

- Vakarų Afrika

 

 

(1)

- Rytų ir Pietų Afrika

 

 

(1)

Dendrocygna viduata

 

 

 

- Vakarų Afrika

 

 

1

- Rytų ir Pietų Afrika

 

 

1

Thalassornis leuconotus leuconotus

 

 

 

- Vakarų Afrika

1c

 

 

- Rytų ir Pietų Afrika

2*

 

 

Oxyura leucocephala

 

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis

1a 1b 1c

 

 

- Alžyras ir Tunisas

1a 1b 1c

 

 

- rytinė Viduržemio jūros dalis,

Turkija ir PV Azija

1a 1b 2

 

 

Cygnus olor

 

 

 

- ŠV žemyninė Europa ir Vidurio Europa

 

2d

 

- Juodoji jūra

 

1

 

- V ir Vidurinė Azija/Kaspijos jūra

 

2a 2d

 

Cygnus cygnus

 

 

 

- Islandija/Jungtinė Karalystė ir Airija

2

 

 

- ŠV žemyninė Europa

 

1

 

- Š Europa ir V Sibiras/Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis

2

 

 

-V ir Vidurio Sibiras/Kaspijos jūra

2

 

 

Cygnus columbianus bewickii

 

 

 

- V Sibiras ir ŠR Europa/ŠV Europa

 

1

 

- Šiaurės Sibiras/Kaspijos jūra

1c

 

 

Anser brachyrhynchus

 

 

 

- R Grenlandija ir Islandija/Jungtinė Karalystė

 

2a

 

- Svalbaras/ŠV Europa

 

1

 

Anser fabalis fabalis

 

 

 

- V Sibiras ir ŠR Europa/ŠV Europa

 

1

 

Anser fabalis rossicus

 

 

 

- V ir Vidurio Sibiras/ŠR ir PV Europa

 

 

(1)

Anser albifrons albifrons

 

 

 

- ŠV Sibiras ir ŠR Europa/ŠV Europa

 

 

1

- V Sibiras/Vidurio Europa

3c*

 

 

- V Sibiras/Juodoji jūra ir Turkija

 

 

1

- Š Sibiras/Kaspijos jūra ir Irakas

2

 

 

Anser albifrons flavirostris

 

 

 

- Grenlandija/Airija ir Jungtinė Karalystė

3a*

 

 

Anser erythropus

 

 

 

- Š Europa ir V Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra

1a 1b 2

 

 

Anser anser anser

 

 

 

- Islandija/Jungtinė Karalystė ir Airija

 

1

 

- ŠV Europa/ PV Europa

 

 

1

- Vidurio Europa/Š Afrika

2*

 

 

Anser anser rubrirostris

 

 

 

- Juodoji jūra ir Turkija

 

1

 

- V Sibiras/Kaspijos jūra ir Irakas

 

 

1

Branta leucopsis

 

 

 

- R Grenlandija/Škotija ir Airija

 

1

 

- Svalbaras/PV Škotija

2

 

 

- Rusija/Vokietija ir Nyderlandai

 

 

1

Branta bernicla bernicla

 

 

 

- V Sibiras/V Europa

 

2b

 

Branta bernicla hrota

 

 

 

- Svalbaras/Danija ir Jungtinė Karalystė

1c

 

 

- Kanada/Airija

2

 

 

Branta ruficollis

 

 

 

- Š Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra

1a 1b 3a

 

 

Alopochen aegyptiacus

 

 

 

- Vakarų Afrika

2

 

 

- Rytų ir Pietų Afrika

 

 

(1)

Tadorna ferruginea

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Afrika

1c

 

 

- rytinė Viduržemio jūros dalis ir Juodoji jūra/ŠR Afrika

2

 

 

- V Azija ir Kaspijos jūra/Iranas ir Irakas

 

1

 

Tadorna cana

 

 

 

- Pietų Afrika

 

1

 

Tadorna tadorna

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa

 

2a

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

1

 

- V Azija/Kaspijos jūra ir Artimieji Rytai

 

1

 

Plectropterus gambensis gambensis

 

 

 

- Vakarų Afrika

3c

 

 

- Rytų Afrika

 

 

1

Plectropterus gambensis niger

 

 

 

- Pietų Afrika

 

1

 

Sarkidiornis melanotos melanotos

 

 

 

- Vakarų Afrika

 

1

 

- Pietų ir Rytų Afrika

 

 

1

Nettapus auritus

 

 

 

- Vakarų Afrika

2

 

 

- Pietų ir Rytų Afrika

 

 

(1)

Anas penelope

 

 

 

- V Sibiras ir ŠR Europa/Š V Europa

 

 

1

- V Sibiras ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

2c

 

- V Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika

 

2c

 

Anas strepera strepera

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa

 

1

 

- ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

2c

 

- V Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika

 

 

(1)

Anas crecca crecca

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa

 

 

1

- V Sibiras ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

 

1

- V Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika

 

2c

 

Anas capensis

 

 

 

- R Afrika iki Vakarų Afrikos

2

 

 

- Pietų Afrika

 

 

1

Anas platyrhynchos platyrhynchos

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa

 

 

1

- Š Europa/vakarinė Viduržemio jūros dalis

 

 

1

- R Europa/Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis

 

2c

 

- Vakarų Sibiras/PV Azija

 

 

(1)

Anas undulata undulata

 

 

 

- Pietų Afrika

 

 

1

Anas acuta

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa

 

1

 

- V Sibiras, ŠR ir R Europa/P Europa ir V Afrika

 

2c

 

- V Sibiras/PV Azija ir R Afrika

 

 

(1)

Anas erythrorhyncha

 

 

 

- Pietų Afrika

 

 

1

- Rytų Afrika

 

 

1

- Madagaskaras

2

 

 

Anas hottentota

 

 

 

- Vakarų Afrika

1c

 

 

- Rytų Afrika

 

 

1

- Pietų Afrika

 

1

 

Anas querquedula

 

 

 

- V Sibiras ir Europa/V Afrika

 

2c

 

- V Sibiras/PV Azija, ŠR ir R Afrika

 

 

(1)

Anas clypeata

 

 

 

- ŠV ir Vidurio Europa (žiem.)

 

1

 

- V Sibiras, ŠR ir R Europa/P Europa ir V Afrika

 

(2c)

 

- V Sibiras/PV Azija, ŠR ir R Afrika

 

2c

 

Marmaronetta angustirostris

 

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis/V Afrika

1a 1b 1c

 

 

- rytinė Viduržemio jūros dalis

1a 1b 1c

 

 

- PV Azija

1a 1b 2

 

 

Netta rufina

 

 

 

- PV ir Vidurio Europa/vakarinė Viduržemio jūros dalis

2*

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis

3c

 

 

- Vakarų ir Vidurinė Azija/PV Azija

 

 

1

Netta erythrophthalma brunnea

 

 

 

- Pietų ir Rytų Afrika

 

 

(1)

Aythya ferina

 

 

 

- ŠR Europa/ŠV Europa

 

2c

 

- Vidurio ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

2c

 

- Vakarų Sibiras/PV Azija

 

(2c)

 

Aythya nyroca

 

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis/V Afrikos dalis

1a 1b 1c

 

 

- R Europa/rytinė Viduržemio jūros dalis ir Afrika

1a 1b 3c

 

 

- V Azija/PV Azija ir ŠR Afrika

1a 1b 1c

 

 

Aythya fuligula

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)

 

 

1

- Vidurio Europa, Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)

 

 

1

- V Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika

 

 

(1)

Aythya marila marila

 

 

 

- Šiaurės Europa/Vakarų Europa

 

 

1

- V Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra

 

 

1

Somateria mollissima mollissima

 

 

 

- Baltijos jūra, Danija ir Nyderlandai

 

 

1

- Norvegija ir Rusija

 

 

1

Somateria mollissima islandica

 

 

 

- Svalbaras ir Prano Juozapo žemė (per.)

 

1

 

Somateria spectabilis

 

 

 

- R Grenlandija, ŠR Europa ir V Sibiras

 

 

1

Polysticta stelleri

 

 

 

- Vakarų Sibiras/ŠR Europa

1a 1b

1

 

Clangula hyemalis

 

 

 

- Islandija ir Grenlandija

 

 

1

- Vakarų Sibiras/Šiaurės Europa

 

 

1

Melanitta nigra nigra

 

 

 

- V Sibiras ir Š Europa/V Europa ir ŠV Afrika

 

2a

 

Melanitta fusca fusca

 

 

 

- V Sibiras ir Š Europa/ŠV Europa

 

2a

 

- Juodoji jūra ir Kaspijos jūra

1c

 

 

Bucephala clangula clangula

 

 

 

- ŠV ir Vidurio Europa (žiem.)

 

 

1

- ŠR Europa/Adrijos jūra

 

1

 

- V Sibiras ir ŠR Europa/Juodoji jūra

2

 

 

- Vakarų Sibiras/Kaspijos jūra

2

 

 

Mergellus albellus

 

 

 

- ŠV ir Vidurio Europa (žiem.)

3a

 

 

- ŠR Europa/Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis

 

1

 

- Vakarų Sibiras/PV Azija

 

1

 

Mergus serrator serrator

 

 

 

- ŠV ir Vidurio Europa (žiem.)

 

 

1

- ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra

 

1

 

- V Sibiras/PV ir Vidurinė Azija

1c

 

 

Mergus merganser merganser

 

 

 

- ŠV ir Vidurio Europa (žiem.)

 

 

1

- ŠR Europa/Juodoji jūra

1c

 

 

- Vakarų Sibiras/Kaspijos jūra

2

 

 

Grus leucogeranus

 

 

 

- Iranas (žiem.)

1a 1b 1c

 

 

- Grus virgo1

 

 

 

- Juodoji jūra (per.)

1c

 

 

- Turkija (per.)

1c

 

 

- Kalmukija (per.)

 

1

 

Grus paradisea

 

 

 

- Piečiausia Afrikos dalis

1b 2

 

 

Grus carunculatus

 

 

 

- Šiauriausia Pietų Afrikos dalis

1b 2

 

 

Grus grus

 

 

 

- Šiaurės Vakarų Europa (per.)

 

1

 

- ŠR ir Vidurio Europa (per.)

 

1

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (žiem.)

3c

 

 

- Juodoji jūra ir Turkija (per.)

1c

 

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

3c

 

 

Sarothrura boehmi

 

 

 

- Vidurio Afrika

(3b)

 

 

Porzana parva parva

 

 

 

- Vakarų Eurazija/Afrika

 

2c

 

Porzana pusilla intermedia

 

 

 

- Europa (per.)

2

 

 

Porzana porzana

 

 

 

- Europa/Afrika

 

2c

 

Aenigmatolimnas marginalis

 

 

 

- Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos

 

(2b)

 

Fulica atra atra

 

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)

 

 

1

Dromas ardeola

 

 

 

- ŠV Indijos vandenyno dalis, Raudonoji jūra ir Persijos įlanka

3a

 

 

Himantopus himantopus himantopus

 

 

 

- Afrika į pietus nuo Sacharos (per.)

 

 

(1)

- vakarinė Viduržemio jūros dalis (per.)

 

1

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

 

1

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

2

 

 

Recurvirostra avosetta

 

 

 

- Pietų Afrika (per.)

2

 

 

- Rytų Afrika (per.)

 

(1)

 

- V Europa ir vakarinė Viduržemio jūros dalis (per.)

 

1

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

(3c)

 

 

- V ir PV Azija/Rytų Afrika

2

 

 

Glareola pratincola pratincola

 

 

 

- vakarinė Viduržemio jūros dalis (per.)

2

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

2

 

 

- Pietvakarių Azija (per.)

 

(1)

 

Glareola nordmanni

 

 

 

- V ir Vidurinė Azija/R ir P Afrika

 

2b 2c

 

Pluvialis apricaria

 

 

 

- Islandija ir Farerų salos/rytinė Atlanto vandenyno dalis

 

 

1

- Š Europa/V Europa ir ŠV Afrika

 

 

1

- Jungtinė Karalystė, Airija, Danija ir Vokietija (per.)

3c*

 

 

- Vakarų Sibiras (per.)

 

(1)

 

Pluvialis squatarola

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis (žiem.)

 

 

1

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

1

 

Charadrius hiaticula hiaticula

 

 

 

- Europa ir Šiaurės Afrika (žiem.)

 

1

 

- Vakarų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Charadrius hiaticula tundrae

 

 

 

- PV Azija, Rytų ir Pietų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Charadrius dubius curonicus

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

 

1

- Vakarų ir PV Azija/Rytų Afrika

 

 

(1)

Charadrius pecuarius pecuarius

 

 

 

- Afrika į pietus nuo Sacharos

 

 

(1)

Charadrius tricollaris tricollaris

 

 

 

- Pietų ir Rytų Afrika

 

 

(1)

Charadrius forbesi

 

 

 

- Vakarų ir Vidurio Afrika

 

(1)

 

Charadrius pallidus pallidus

 

 

 

- Pietų Afrika

1c

 

 

Charadrius pallidus venustus

 

 

 

- Rytų Afrika

(2c)

 

 

Charadrius alexandrinus alexandrinus

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis

3c

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

3c

 

 

- PV Azija ir ŠR Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Charadrius marginatus tenellus

 

 

 

- Pietų ir Rytų Afrika

 

(1)

 

Charadrius marginatus mechowi

 

 

 

- Vakarų Vidurio Afrika

 

(1)

 

Charadrius mongolus pamirensis

 

 

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Charadrius leschenaultii columbinus

 

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

1c

 

 

Charadrius leschenaultii crassirostris

 

 

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Charadrius asiaticus

 

 

 

- Vakarų Azija/R ir P Afrika

3c

 

 

Eudromias morinellus

 

 

 

- Europa (per.)

 

2c

 

- Azija (per.)

 

(1)

 

Vanellus vanellus

 

 

 

- Europa (per.)

 

2c

 

- Vakarų Azija (per.)

 

 

(1)

Vanellus spinosus

 

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)

 

1

 

Vanellus albiceps

 

 

 

- Vakarų ir Vidurio Afrika

 

(1)

 

Vanellus senegallus senegallus

 

 

 

- Vakarų Afrika

 

(1)

 

Vanellus senegallus solitaneus

 

 

 

- Pietvakarių Afrika

 

(1)

 

Vanellus senegallus lateralis

 

 

 

- Rytų ir Pietryčių Afrika

 

(1)

 

Vanellus lugubris

 

 

 

- PV Vakarų Afrika ir Vidurio ir R Afrika

 

(1)

 

Vanellus melanopterus minor

 

 

 

- Pietų Afrika

 

(1)

 

Vanellus coronatus coronatus

 

 

 

- Rytų Afrika

 

 

(1)

- Vidurio Afrika

 

(1)

 

Vanellus coronatus xerophilus

 

 

 

- Pietvakarių Afrika

 

(1)

 

Vanellus superciliosus

 

 

 

- Vakarų ir Vidurio Afrika

(2)

 

 

Vanellus gregarius2

 

 

 

- Vakarų Azija/ŠR Afrika

1a 1b 1c

 

 

Vanellus leucurus

 

 

 

- PV Azija ir ŠR Afrika (žiem.)

 

1

 

Gallinago media

 

 

 

- Skandinavija (per.)

 

1

 

- V Sibiras ir ŠR Europa (per.)

 

2c

 

Gallinago gallinago gallinago

 

 

 

- Europa (per.)

 

2c

 

- Vakarų Sibiras (per.)

 

 

1

- Islandija (per.) (faroeensis)

 

 

1

Lymnocryptes minimus

 

 

 

- Europa (per.)

(3c)*

 

 

- Vakarų Sibiras (per.)

 

(1)

 

Limosa limosa limosa

 

 

 

- Vakarų Europa/V Afrika

 

2c

 

- Rytų Europa/Rytų Afrika

 

2c

 

- PV Azija ir ŠR Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Limosa limosa islandica

 

 

 

- Islandija (per.)

3a*

 

 

Limosa lapponica lapponica

 

 

 

- Vakarų Palearktika (žiem.)

 

2a

 

- Vakarų ir Pietvakarių Afrika (žiem.)

 

2a

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Numenius phaeopus phaeopus

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

 

1

- Vakarų Sibiras/P ir R Afrika

 

 

(1)

Numenius phaeopus alboaxillaris3

 

 

 

- PV Azija/Rytų Afrika

1c

 

 

Numenius tenuirostris

 

 

 

- Persijos įlanka, Viduržemio jūra ir Marokas (žiem.)

1a 1b 1c

 

 

Numenius arquata arquata

 

 

 

- Europa (per.)

 

 

1

Numenius arquata orientalis

 

 

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

3c

 

 

Tringa erythropus

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

 

(1)

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Tringa totanus totanus

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis (žiem.)

 

2c

 

- R Europa/rytinė Viduržemio jūros dalis ir Afrika

 

2c

 

Tringa totanus ussuriensis

 

 

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Tringa totanus robusta

 

 

 

- Islandija ir Farerų salos (per.)

 

 

1

Tringa stagnatilis

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

(1)

 

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Tringa nebularia

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

 

1

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Tringa ochropus

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

 

1

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Tringa glareola

 

 

 

- Europa (per.)

 

2c

 

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Tringa cinerea

 

 

 

- PV Azija ir Afrika (žiem.)

 

1

 

Tringa hypoleucos

 

 

 

- Europa (per.)

 

 

1

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Arenaria interpres interpres

 

 

 

- Vakarų Palearktika (žiem.)

 

1

 

- Vakarų Afrika (žiem.)

 

1

 

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Calidris tenuirostris

 

 

 

- PV Azija ir vakarinė Pietų Azijos dalis

1c

 

 

Calidris canutus canutus

 

 

 

- Vakarų ir Pietų Afrika (žiem.)

 

2a 2c

 

Calidris canutus islandica

 

 

 

- ŠR Kanada ir Grenlandija/ŠV Europa

 

2a

 

Calidris alba

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis, V ir P Afrika (žiem.)

 

 

1

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Calidris minuta

 

 

 

- Europa ir Vakarų Afrika (žiem.)

 

 

1

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Calidris temminckii

 

 

 

- Europa/Vakarų Afrika

 

(1)

 

- PV Azija ir Rytų Afrika (žiem.)

 

(1)

 

Calidris maritima

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis (žiem.)

 

1

 

Calidris alpina alpina

 

 

 

- Š Sibiras/Europa ir Š Afrika

 

2c

 

- PV Azija ir ŠR Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Calidris alpina schinzii

 

 

 

- Islandija ir Grenlandija (per.)

 

 

1

- Baltijos jūra, Jungtinė Karalystė ir Airija (per.)

3c

 

 

Calidris alpina arctica

 

 

 

- Grenlandija (per.)

2

 

 

Calidris ferruginea

 

 

 

- PV Europa ir V Afrika (žiem.)

 

 

1

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

1

Limicola falcinellus falcinellus

 

 

 

- Š Europa/PV Azija ir R Afrika

3c

 

 

Philomachus pugnax

 

 

 

- Vakarų Afrika (žiem.)

 

2c

 

- PV Azija, R ir P Afrika (žiem.)

 

 

(1)

Phalaropus lobatus

 

 

 

- Vakarų Eurazija (per.)

 

 

1

Phalaropus fulicaria

 

 

 

- Afrikos Atlanto vandenyno pakrantės (žiem.)

 

 

(1)

Larus leucophthalmus

 

 

 

- Raudonoji jūra ir artimos pakrantės

1a 1b 2

 

 

Larus hemprichii

 

 

 

- Raudonoji jūra, Persijos įlanka, Arabija ir R Afrika

 

2a

 

Larus audouinii

 

 

 

- Viduržemio jūra/šiaurinė ir vakarinė Afrikos pakrantės

1a 3a

 

 

Larus armenicus

 

 

 

- Armėnija, R Turkija ir V Iranas

3a

 

 

Larus ichthyaetus

 

 

 

- Juodoji jūra ir Kaspijos jūra/PV Azija

3a

 

 

Larus genei

 

 

 

- Vakarų Afrika (per.)

2

 

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)

 

2a

 

- V, PV ir P Azija (per.)

 

2a

 

Larus melanocephalus

 

 

 

- V Europa, Viduržemio jūra ir ŠV Afrika

 

2a

 

Sterna nilotica nilotica

 

 

 

- Vakarų Europa/Vakarų Afrika

2

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

2

 

 

- Pietvakarių Azija (žiem.)

2

 

 

Sterna caspia caspia

 

 

 

- Pietų Afrika (per.)

1c

 

 

- Vakarų Afrika (per.)

2

 

 

- Europa (per.)

1c

 

 

- Kaspijos jūra (per.)

1c

 

 

Sterna maxima albidorsalis

 

 

 

- Vakarų Afrika (per.)

3a

 

 

Sterna bengalensis bengalensis

 

 

 

- Persijos įlanka/Pietų Azija

 

2a

 

Sterna bengalensis par

 

 

 

- Raudonoji jūra/Rytų Afrika

3a

 

 

Sterna bengalensis emigrata

 

 

 

- pietinė Viduržemio jūros dalis/ŠV ir V Afrikos pakrantės

1c

 

 

Sterna bergii bergii

 

 

 

- P Afrika ir Madagaskaras (per.)

2

 

 

Sterna bergii thalassinus

 

 

 

- Rytų Afrika ir Seišeliai (per.)

1c

 

 

Sterna bergii velox

 

 

 

- Raudonoji jūra ir ŠR Afrika

3a

 

 

Sterna sandvicensis sandvicensis

 

 

 

- Vakarų Europa/Vakarų Afrika

 

2a

 

- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)

 

2a (2c)

 

- PV ir P Azija (žiem.)

 

2a

 

Sterna dougallii dougallii

 

 

 

- Europa (per.)

1c

 

 

Sterna hirundo hirundo

 

 

 

- Pietų ir Vakarų Europa (per.)

 

 

1

- Šiaurės ir Rytų Europa (per.)

 

 

1

- Vakarų Azija (per.)

 

 

(1)

Sterna paradisaea

 

 

 

- Vakarų Eurazija (per.)

 

 

1

Sterna albifrons albifrons

 

 

 

- rytinė Atlanto vandenyno dalis (per.)

3b

 

 

- Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)

3c

 

 

- Kaspijos jūra (per.)

2

 

 

Sterna albifrons guineae

 

 

 

- Vakarų Afrika (per.)

(2)

 

 

Sterna saundersi

 

 

 

- vakarinė Pietų Azija, Raudonoji jūra, Persijos įlanka ir R Afrika

 

(1)

 

Sterna balaenarum

 

 

 

- P ir Vidurio Afrika prie Atlanto vandenyno

2

 

 

Sterna repressa

 

 

 

- vakarinė Pietų Azija, Raudonoji jūra, Persijos įlanka ir R Afrika

 

2c

 

Chlidonias leucopterus

 

 

 

- R Europa ir V Azija/Afrika

 

2c

 

Chlidonias niger niger

 

 

 

- Europa ir Azija (per.)

 

2c

 

 

1 lentelės išnašos:

1: Ši rūšis įrašyta į Bonos konvencijos II priedą Anthropoides virgo pavadinimu.

2: Ši rūšis įrašyta į Bonos konvencijos I priedą Chettusia gregaria pavadinimu.

3: Kai kurie autoriai mano, kad forma „alboaxillaris“ yra tik spalvą žyminti pavadinimo phaeopus morfa.

______________