LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIŲ IR KRŪMŲ, AUGANČIŲ NE MIŠKO ŽEMĖJE, APSAUGOS, PRIEŽIŪROS IR NUOSTOLIŲ ATLYGINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1998 m. vasario 17 d. Nr. 31
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 118 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 13-308),
1. Patvirtinti Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką (pridedama).
2. Aplinkos apsaugos departamento 1991 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 140 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miškų fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų nukirtimo ar kitokio pertvarkymo bei jų atstatomosios vertės apskaičiavimo ir atlyginimo“ pripažinti netekusiu galios.
3. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“ ir „kraštovaizdis“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos ministerijos
1998 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 31
Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos,
priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarka
I. Pagrindinės sąvokos
1. Šioje tvarkoje:
Želdiniai – visi augalai, kurie auga savaime ar yra pasodinti žmonių: medžiai, krūmai, žolės (gėlės).
Želdynas – atskiroje teritorijoje žmogaus sukurtas želdinių kompleksas (parkas, skveras, alėja, aikštė, gatvė ir kt.).
Medis – daugiametis sumedėjęs augalas, turintis stiebą (kamieną) ir šakų vainiką (lają).
Krūmas – sumedėjęs daugiametis augalas su keliais maždaug vienodo storio stiebais, kurie šakojasi prie pat žemės paviršiaus.
Vijokliniai, laipiojantieji augalai – augalai su vienu ar keliais daugiamečiais stiebais, kurie prisitvirtina prie natūralių ar dirbtinių atramų.
Dekoratyviniai augalai – medžiai, krūmai, žolės (gėlės), kurių lajos, lapai, spygliai, žiedai pasižymi spalvų ir formų įvairove ar dirbtinai suformuotomis lajų formomis.
Kirtimas – medžių ir krūmų pašalinimas, sunaikinimas ar sužalojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis.
Genėjimas – tai dalinis medžių ir krūmų šakų šalinimas, reguliuojant medžių ir krūmų augimą, formuojant lają.
Karpymas – medžių ir krūmų viršūnių, smulkių šakų, ūglių šalinimas suteikiant jų lajoms norimą formą.
Želdiniai ne miško žemėje – miestuose, miesteliuose, kaimuose, laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių bei kapinėse esantys medžiai, jų grupės, krūmai, taip pat žmonių sodinti želdiniai.
Ūkininko sodyba – sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais), skirtas ūkininko ūkiui aptarnauti.
II. Bendroji dalis
2. Medžius ir krūmus, augančius ne miško žemėje, prižiūri ir saugo žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai.
3. Saugotini medžiai ir krūmai yra:
3.1. augantys kelių, geležinkelių sanitarinėse zonose, kurortų ir kitų objektų apsaugos zonose bei vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose;
3.2. augantys miestuose, miesteliuose ir kaimuose, išskyrus esančius privačiose namų valdose, ūkininkų sodybose, vienkiemiuose bei sodininkų bendrijų sodo sklypuose;
4. Miestų, miestelių ir kaimų bendro naudojimo vietose (parkuose, skveruose, aikštėse, alėjose, gatvėse, sodininkų bendrijose, kapinėse bei dvarų parkuose ir kt.) esantys želdiniai tvarkomi pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (želdinių tvarkymo, rekonstrukcijos schemas ir kt.).
5. Savivaldos institucijos atsakingos už jų teritorijoje esančių želdinių tinkamą tvarkymą (želdinių tvarkymo schemų rengimą), priežiūrą ir apsaugą.
III. Leidimų kirsti ir pertvarkyti saugotinus
medžius ir krūmus išdavimas
6. Saugotinus medžius ir krūmus draudžiama kirsti ar kitaip pertvarkyti be savivaldos institucijos (arba jos įgaliotos seniūnijos) leidimo (išskyrus šios tvarkos 9 punkte numatytus atvejus), suderinto su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento aplinkos apsaugos agentūra ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis (komunalinio ūkio, telekomunikacijos tinklų ir kt.). Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas ar kitoks pertvarkymas be leidimo laikomas savavališku.
7. Leidimas kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius išduodamas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių iniciatyva šie medžiai ir krūmai nukertami ar kitaip pašalinami, įvykdo vieną iš šių sąlygų:
9. Leidimo nereikia:
9.1. pašalinti savaiminės kilmės medžius ir krūmus, augančius žemės ūkio paskirties žemėje (išskyrus vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas):
9.2. pašalinti ar kitaip pertvarkyti vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius, vijoklinius ir laipiojančius augalus;
9.3. operatyviai pašalinti medžius ir krūmus, kurie vėjovartų, vėjolaužų ir sniegolaužų buvo sužaloti ar sunaikinti, taip pat formuoti karpomus medžius ir krūmus;
10. Išduodant leidimus kirsti ir pertvarkyti saugotinus medžius ir krūmus su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento aplinkos apsaugos agentūra derinti nebūtina, jei tai numatyta suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar statinio projektuose, kuriuose pateikti duomenys apie pertvarkomų ar kertamų medžių ir krūmų skaičių bei jų augimo vietas, rūšinę sudėtį ir šie dokumentai nustatyta tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija arba jos regiono departamentu.
IV. Medžių ir krūmų vertės nustatymas bei nuostolių, juos iškirtus, atlyginimas
12. Saugotinų medžių ir krūmų vertę, nukirtus ar kitaip pašalinus medžius bei krūmus, atlygina fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie medžius ir krūmus nukerta ar kitaip pertvarko.
13. Medžių ir krūmų vertę, prieš išduodant leidimą jiems kirsti ar kitaip pertvarkyti, apskaičiuoja savivaldos institucijos pareigūnai.
14. Medžių ir krūmų vertė nustatoma pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus bazinius įkainius.
15. Medžių ir krūmų vertės apskaičiuoti nereikia šiais atvejais (tačiau leidimas būtinas):
15.1. pertvarkant želdinius pagal nustatyta tvarka parengtas ir suderintas želdinių rekonstrukcijos schemas;
15.4. kai medžiai ir krūmai:
15.4.1. nudžiūvę arba jų būklė yra avarinė (želdiniai pažeisti mechaniškai, ligų ir kenkėjų bei kelia grėsmę aplinkiniams);
15.5. kai medžiai ir krūmai auga:
15.5.1. arčiau pastatų išorinių sienų nei numatyta pagal RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ ir trukdo dienos šviesai patekti į pastatų vidų (išskyrus kai medžių ir krūmų genėjimas nepagerina šviesos patekimo į patalpas);
15.5.2. kapavietėse, jei gadina paminklus bei antkapius arba trukdo laidojimui toje pačioje vietoje;
16. Savavališko kirtimo atvejais padaryti gamtai nuostoliai apskaičiuojami pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką.
17. Lėšos:
17.1. gautos už nukirstus ar kitaip pašalintus medžius ir krūmus, turint savivaldos institucijos leidimą, pervedamos į savivaldybės gamtos apsaugos fondą;
17.2. nustatyta tvarka išieškotos atlyginant nuostolius už savavališkai nukirstus ar kitaip sunaikintus medžius ir krūmus pervedamos:
17.2.1. į savivaldybės gamtos apsaugos fondą, kai ieškinius pateikė savivaldos institucijos pareigūnai;
18. Gautos lėšos už nukirstus ar kitaip sunaikintus medžius bei krūmus naudojamos pagal tikslinę paskirtį – želdinių atkūrimui, priežiūrai ir tvarkymui.
V. Želdinių tvarkymas, priežiūra ir atkūrimas
20. Savivaldos institucijų sprendimu gali būti sudaromos želdinių tvarkymo bei priežiūros komisijos, į kurias būtų deleguojama po 1 atstovą iš visų suinteresuotų institucijų ir kurios spręstų visus klausimus, susijusius su želdinių kirtimu ir pertvarkymu.
21. Bendro naudojimo vietose medžius ir krūmus genėti ar kitaip tvarkyti gali tarnybos, turinčios savivaldos institucijų leidimą.
23. Medžiai ir krūmai turi būti tinkamai tvarkomi ir prižiūrimi, kad būtų gyvybingi ir teisingai suformuoti.
24. Savivaldos institucijos priima sprendimą dėl naujų želdinių įrengimo vietos, laiko ir kiekio: