LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL KURŠIŲ MARIŲ DALIES GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2009 m. gegužės 8 d. Nr. D1-260

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Kuršių marių dalies gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakingos Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos.

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2009 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. D1-260

KURŠIŲ MARIŲ DALIES GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kuršių marių dalies gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas daliai vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495), – Kuršių marioms, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, vykdydamas LIFE-Nature projektą „Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje“ (LIFE05NAT/LT/000095), išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Klaipėdos apskrityje, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Ji atitinka natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų ir laukinės gyvūnijos buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir apima didžiąją dalį didesnės vietovės, kuri pavadinimu „Kuršių marios“ yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908), ir yra skirta Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės – 1150 *Lagūnos ir Europos Bendrijos svarbos žuvies – perpelė (Alosa fallax) apsaugai. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 31 299 ha.

Teritorijoje nustatytas 1 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą, ir 5 žuvų bei 1 nėgių rūšis, įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir V priedus:

1150 *Lagūnos. Ši buveinė apima visą Kuršių marių akvatoriją, tačiau dėl palyginti mažos urbanizuotų teritorijų įtakos natūraliausius savo bruožus yra išsaugojusi teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas;

Perpelė (Alosa fallax), lašiša (Salmo salar) ir upinė nėgė (Lampetra fluviatilis). Kuršių mariose yra palyginti skaitlingos migruojančios žuvų ir nėgių rūšys, didelę metinio ciklo dalį praleidžiančios Baltijos jūroje, o į marias migruojančios tik neršto metu. Upinė nėgė ir lašiša yra praeivės rūšys, t. y. neršiančios upėse, o Kuršių marias praplaukiančios neršto migracijos metu (rugsėjo–lapkričio mėn.). Todėl lašišoms tuo metu būtina užtikrinti jų migracinių kelių apsaugą (daugiausia šiaurinėje marių dalyje, taip pat rytinėje pakrantėje), vengiant jų šalutinio žvejybos laimikio (toliau – šalutinis laimikis) 70 mm akių dydžio tinklaičiuose ir marinėse gaudyklėse. Perpelė neršia teritorijos pietinėje dalyje (daugiausia Ežios seklumos ir Ventės rago rajonuose), todėl šiai rūšiai reikalinga speciali apsauga tiek migracijos piko (gegužės mėn.), tiek masinio neršto metu (birželio mėn.). Būtina mažinti rūšies šalutinį laimikį ne taip intensyviai žvejojant marinėmis gaudyklėmis 12–15, 17–26 žvejybos baruose, nustatytuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu D1-618 „Dėl Kuršių marių suskirstymo į žvejybos barus schemos ir Žvejybos barų ribų Kuršių mariose koordinačių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 122-5025), ir Ežios seklumoje;

Ožka (Pelecus cultratus). Tai būdinga pelaginė Kuršių marių žuvų rūšis, sudaranti didelę verslinių laimikių dalį (daugiau kaip 14 tonų 2007 metais ir 2008 metais). Tačiau nuo 1999 metų specializuota žvejyba nevykdoma. Ožkų apsaugai būtina užtikrinti palankias neršto sąlygas (nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos) bei stebėti verslinius sugavimus. Būtina mažinti rūšies šalutinį laimikį ne taip intensyviai žvejojant marinėmis gaudyklėmis 20–26 žvejybos baruose, nustatytuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu D1-618 „Dėl Kuršių marių suskirstymo į žvejybos barus schemos ir Žvejybos barų ribų Kuršių mariose koordinačių patvirtinimo“, ir Ežios seklumoje;

Salatis (Aspius aspius). Didžiausi būriai telkiasi Kuršių marių Ežios seklumoje, prieš Nemuno deltą esančiuose vandenyse ir ties Ventės ragu, kur yra svarbiausi jų mitybos plotai. Nerštui pavasarį migruoja į Nemuno deltą. Tai vertinga, stambi verslinė žuvis, nors laimikiai paskutiniais metais yra gerokai sumažėję (9,710 tonos – 2003 metais; 4,349 tonos – 2007 metais; 3,153 tonos – 2008 metais). Todėl Kuršių mariose būtina stebėti dabartinę populiacijos gausą ir verslinių sugavimų mastus. Būtina mažinti rūšies šalutinį laimikį ne taip intensyviai žvejojant marinėmis gaudyklėmis 20–26 žvejybos baruose, nustatytuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu D1-618 „Dėl Kuršių marių suskirstymo į žvejybos barus schemos ir Žvejybos barų ribų Kuršių mariose koordinačių patvirtinimo“, ir Ežios seklumoje;

Kirtiklis (Cobitis taenia). Įprasta neverslinė Kuršių marių žuvis, sutinkama dažniausiai uždumblėjusiuose marių pakraščiuose, įlankose. Todėl būtina išsaugoti natūralius marių pakraščius, kas atitinka ir 1150 *Lagūnų buveinės apsaugos poreikius.

Rengiant šį Gamtotvarkos planą buvo atlikti moksliniai tyrimai ir įvertinta, kad Kuršių marios atitinka nustatytus upinės nėgės, lašišos, ožkos, salačio ir kirtiklio buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Teritorijoje nustatytos šios migruojančios vandens paukščių rūšys, kurių individų gausa atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus:

Mažoji gulbė (Cygnus bewickii). Skaitlingos sankaupos registruojamos balandžio ir spalio mėnesiais marių šiaurinėje dalyje, taip pat rytinėje pakrantėje ties Dreverna ir Svencele. Užtikrinant rūšies apsaugą būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti natūralias jų buveines šiose vietose;

Smailiauodegė antis (Anas acuta). Skaitlingos sankaupos registruojamos tik anksti pavasarį iki balandžio mėnesio. Didesni būriai aptinkami marių šiaurinėse seklumose ir rytinėje pakrantėje, kur dažnai formuoja mišrias su kitomis antimis sankaupas. Užtikrinant rūšies apsaugą būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti jai reikalingos buveinės sąlygas sankaupų vietose;

Didysis ir mažasis dančiasnapiai (Mergus merganser, M. albellus). Skaitlingas sankaupas abi rūšys formuoja migracijų metu ir žiemą. Rudenį gausios sankaupos pasirodo tik lapkričio antroje pusėje, piką pasiekdamos, kai aplinkiniai vidaus vandenys užsitraukia ledu (gruodžio mėn.). Pavasarį gausesni būriai išsilaiko iki balandžio mėnesio, tačiau gausos pikai registruojami žiemos mėnesiais, kuomet telkiasi neužšalusioje šiaurinėje marių akvatorijoje, ypač palei vakarinę pakrantę, o didieji dančiasnapiai – ir likusiose properšose. Tačiau marioms visiškai pasidengus ledu, elgiasi skirtingai: didysis dančiasnapis pasitraukia į Baltijos jūros akvatoriją, o šalčiams praėjus grįžta į marias (atvirus vandenis ar properšas), o mažasis dančiasnapis visiškai pasitraukia į tolimesnius regionus ir tą žiemą gausiai nebeaptinkamas. Palankiai rūšių apsaugos būklei užtikrinti svarbu vengti paukščių trikdymo jų sankaupų vietose, taip pat išsaugoti joms reikalingas buveinės sąlygas;

Mažasis kiras (Larus minutus). Rūšis tarptautinės svarbos sankaupas suformuoja vasaros antroje pusėje. Maksimali paukščių gausa stebima rugpjūčio mėnesį. Rūšiai svarbiausia yra taip pat šiaurinė Kuršių marių dalis, kur turi būti išsaugotas buveinės natūralumas.

Kuršių marios yra svarbi jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) mitybos vieta. Šios rūšies buveinės sietinos su žuvimi ir vandens paukščių turtingais vandens telkiniais. Didesnė paukščių dalis telkiasi vandens paukščių sankaupų vietose, todėl rūšies palanki apsaugos būklė siejama su jų buvimu. Teritorijoje tiek veisimosi, tiek migracijų sezonais svarbiausia yra šiaurinė marių dalis ir rytinė pakrantė.

Pagrindinės grėsmės teritorijoje esančioms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims yra aplinkos sąlygų kaita bei buveinių transformavimas (dėl pakrančių tvarkymo, laivybos kelių, uostų gilinimo ir pan.), o žuvų atveju – taip pat šalutinis laimikis žvejybos įrankiais. Tačiau žuvų šalutinis laimikis daro reikšmingą poveikį tik tam tikruose marių rajonuose ir tik tam tikrais laikotarpiais, dažniausiai intensyvios migracijos ir neršto metu. Todėl apribojimai verslinei žvejybai gali būti gana lokalūs ir riboti laike. Tačiau tuo atveju būtina stiprinti kontrolę, ar laikomasi teisės aktais numatytų apribojimų, ypatingą dėmesį skiriant rytinei marių pakrantei bei Ežios seklumos rajonui. Saugomų žuvų ir nėgių rūšių migracija yra labai glaudžiai susijusi su Klaipėdos sąsiauriu, kurį praplaukia visos saugomos praeivės marių žuvys. Todėl Klaipėdos uosto, taip pat valstybinės ir vietinės reikšmės laivybos kelių, esančių Kuršių mariose, gilinimo ir valymo darbai turi būti planuojami ir įgyvendinami atsižvelgiant į migruojančių žuvų apsaugos poreikius, ypač jautriais migracijų į nerštavietes laikotarpiais.

Saugant tarptautinės svarbos migruojančių paukščių sankaupas, be mitybos sąlygų palaikymo, svarbu išvengti jų trikdymo. Migracijų ir žiemos metu būtina užtikrinti ramybės zonas saugomoms paukščių rūšims, jų vietas derinant prie svarbių mitybos vietų. Todėl svarbiausius trikdymo šaltinius – vandens transporto ir vandens sporto priemones, reikėtų koncentruoti tam tikruose marių rajonuose, atsižvelgiant į esamą pakrantės infrastruktūrą (uostai, netoli kranto esantys sausumos keliai, gyvenvietės) ir jos plėtros perspektyvas (rekreacinės, arti didesnių gyvenviečių esančios teritorijos). Prireikus reikėtų skatinti vandens transporto srautus nukreipiančią plėtrą.

Teritorija apima Kuršių marių akvatorijos dalį, kuri yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys, išimtine nuosavybės teise priklausantis valstybei.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslai yra:

3.1. išsaugoti dabartinę prioritetinės Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 1150 *Lagūnos būklę ne mažesniame nei 95 procentai teritorijos plote;

3.2. užtikrinti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių (perpelių, lašišų, ožkų, salačių, kirtiklių, upinių nėgių) ir kitų saugomų bei verslinių žuvų, taip pat migruojančių vandens paukščių rūšių (mažųjų gulbių, smailiauodegių ančių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių, mažųjų kirų) ir jūrinių erelių dabartinę gausą;

3.3. užtikrinti dabartinę 3.2. punkte nurodytų paukščių rūšių sankaupų bei žuvų nerštaviečių ir migracinių kelių būklę visame jų plote.

4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sustiprinti rūšių apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę;

4.2. mažinti žvejybos intensyvumą Kuršių mariose;

4.3. užtikrinant Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų dabartinę gausą, reguliuoti verslinės žvejybos terminus ir būdus;

4.4. nutraukti vandens paukščių medžioklę Kuršių mariose;

4.5. mažinti migruojančių paukščių ir Europos Bendrijos svarbos nėgių ir žuvų rūšių trikdymą jų sankaupų vietose;

4.6. užtikrinti upinės nėgės, lašišos, ožkos, salačio ir kirtiklio apsaugą vietovėje, atitinkančioje buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Kuršių mariose;

4.7. informuoti lankytojus, gyventojus, institucijas, atsakingas už laivybos kelių, uostų gilinimo bei valymo darbus, krantų tvarkymą, ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtos vertybes bei jų apsaugos poreikius.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti nustatomos šios priemonės:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai^1	Galimos alternatyvos
1. Sustiprinti rūšių apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę	1.1. organizuoti pasitarimą su Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) specialistais dėl aplinkosauginės kontrolės sustiprinimo Kuršių mariose, skiriant ypatingą dėmesį teisės aktuose nustatytų verslinės žvejybos bei Europos Bendrijos svarbos saugomų vertybių apsaugos reikalavimų Kuršių mariose užtikrinimui	Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – KNNPD), Nemuno deltos regioninio parko direkcija (toliau – NDRPD)	2009 metai	I
	1.2. sudaryti kontroliuojamų objektų ir laikotarpių sąrašą, atsižvelgiant į 1.1 priemonėje numatyto pasitarimo rezultatus dėl aplinkosauginės kontrolės sustiprinimo Kuršių mariose	Klaipėdos RAAD	2010–2018 metai	I
	1.3. atsižvelgiant į žuvų migracijos ir neršto laikotarpius Kuršių mariose, įvertinti teisės aktus, nustatančius aplinkosaugos sąlygas vidaus vandens kelių ir uostų valymui ir gilinimui Kuršių mariose, ir prireikus parengti jų pakeitimus	Aplinkos apsaugos agentūra	2009–2010 metai	II
	1.4. patobulinti vandens paukščių ir Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių šalutinio laimikio registravimo tvarką	Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas (toliau – AM GAD)	2009 metai	I
2. Mažinti žvejybos intensyvumą Kuršių mariose	2.1. parengti teisės aktų projektus, numatančius, jog įmonių, kurios žvejybos laivus perorientuoja į kitą nei žvejyba veiklą, žvejybos įrankių kvotos negali būti perduodamos kitoms įmonėms, įskaitant naujai besikuriančias, taip mažinant bendrą žvejybos įrankių kvotą Kuršių mariose	AM GAD	2009 metai	I
3. Užtikrinant Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų dabartinę gausą, reguliuoti verslinės žvejybos terminus ir būdus	3.1. parengti teisės akto projektą dėl žvejybos traukiamais tinklais intensyvumo mažinimo verslinėje žvejyboje Kuršių mariose numatant galimybę atsisakyti šio įrankio naudojimo gaunant papildomus limitus kitiems įrankiams	AM GAD	2009–2010 metai	II
	3.2. parengti teisės akto projektą, numatant, kad Kuršių mariose žvejybos intensyvumas mažinamas gaudyklėmis ir 40–45 mm tinklaičiais 12–15, 17–26 žvejybos baruose	AM GAD	2009–2018 metai	I	Tuo metu kituose žvejybos baruose galima leisti atitinkamai padidinti žvejybos įrankių naudojimo apimtis
4. Nutraukti vandens paukščių medžioklę Kuršių mariose	4.1. patikslinti medžioklės plotų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienetuose sąlygas, uždraudžiant vandens paukščių medžioklę rytinėje marių pakrantėje	Klaipėdos RAAD	2010 metai	I
5. Mažinti migruojančių paukščių ir Europos Bendrijos svarbos nėgių ir žuvų rūšių trikdymą jų sankaupų vietose	5.1. organizuoti pasitarimą su atitinkamomis institucijomis dėl migruojančių paukščių ir Europos Bendrijos svarbos nėgių ir žuvų rūšių trikdymo jų sankaupų vietose mažinimo, rengiant vidaus laivybos kelių tinklo planą visai Kuršių marių teritorijai; pagal kompetenciją bendradarbiauti su vidaus laivybos kelių tinklo plano rengėjais	KNNPD	2010–2014 metai	II
	5.2. siekiant suderinti aplinkosauginius ir rekreacinius interesus, pateikti pasiūlymus Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybėms dėl migruojančių paukščių ir Europos Bendrijos svarbos nėgių ir žuvų rūšių sankaupų trikdymo sumažinimo, išskiriant savivaldybių rengiamuose bendruosiuose planuose vandens sportui skirtos infrastruktūros plėtros zonas rytinėje Kuršių marių pakrantėje	KNNPD, NDRPD	2009 metai	I
6. Užtikrinti upinės nėgės, lašišos, ožkos, salačio ir kirtiklio apsaugą vietovėje, atitinkančioje buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Kuršių mariose	6.1. papildyti Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, nurodant, kad Kuršių marios taip pat svarbios upinės nėgės, lašišos, ožkos, salačio ir kirtiklio apsaugai	AM GAD	2009 metai	I
7. Informuoti lankytojus, gyventojus, institucijas, atsakingas už laivybos kelių, uostų gilinimo bei valymo darbus, krantų tvarkymą, ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtos vertybes bei jų apsaugos poreikius	7.1. parengti ne mažiau kaip keturis populiarius straipsnius regiono ir vieną šalies spaudoje apie teritorijos svarbą saugant migruojančių paukščių sankaupų vietas, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir rūšis	KNNPD, NDRPD	2009–2010 metai	II	Gali būti pasirinktos alternatyvios visuomenės švietimo priemonės (pvz., knyga, videofilmai, laidos ir kt.)
	7.2. išleisti ir išplatinti informacinę brošiūrą apie Kuršių marių gamtos vertybes ir tvarkymo darbų poreikį jų išsaugojimui	KNNPD	2010–2012 metai	II
	7.3. išleisti informacinį lankstinuką apie žvejybos įrankiais sugaunamas vandens paukščių rūšis, skirtą žvejams	KNNPD	2010 metai	II
	7.4. įrengti ne mažiau kaip penkis informacinius stendus rytinėje Kuršių marių pakrantėje	KNNPD, NDRPD	2010–2011 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS

ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 042V „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 103V „Dėl Nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymo saugomų teritorijų direkcijoms“ pakeitimo“ nustatytą kompetenciją. Abi direkcijos yra atsakingos už migruojančių vandens paukščių sankaupų vietų ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Abipusiu sutarimu jos gali pasirengti papildomą gamtotvarkos priemonių paskirstymo kiekvienai direkcijai planą.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę. Aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga už teisės aktų peržiūrą įgyvendinant šio Gamtotvarkos plano 1.3 priemonę. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas atsakingas už Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, ir už verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą (įgyvendinant šio Gamtotvarkos plano 1.4, 2.1, 3.1, 3.2 ir 6.1 priemones).

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Kadangi dauguma šiame Gamtotvarkos plane numatytų gamtotvarkos priemonių turi būti įgyvendinamos atliekant tiesiogines atsakingų vykdytojų funkcijas, o papildomų lėšų poreikis būtų santykinai nedidelis, pagrindinis šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltinis yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimui, esant galimybei, taip pat gali būti panaudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, 1150 *Lagūnų buveinių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais. Perpelės stebėsena turi būti vykdoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, pradedant ne vėliau kaip 2011 metais.

Už stebėsenos vykdymą atsakingos Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos.

10. 1150 *Lagūnos buveinių būklė vertinama pagal šiuos rodiklius: vandens savybės, charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas. Papildomai siūloma įvertinti bendrą buveinės užimamą plotą. Perpelės būklė vertinama pagal šiuos rodiklius: rūšies individų gausumo parametrai, buveinės savybių, svarbių nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ir/ar rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 5 metai, pirmą kartą peržiūrima 2013 metais.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti natūralios buveinės būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. *ženklu žymimas prioritetinis Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės tipas.

_________________