LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2333 „DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gruodžio 4 d. Nr. ISAK-3329
Vilnius
Pakeičiu Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333 „Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-259), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d.
įsakymu Nr. ISAK-2333 (Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2008 m. gruodžio 4 d.
įsakymo Nr. ISAK-3329 redakcija)
PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje bei Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai.
3. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, nacionalines ir Europos Sąjungos reikšmės strategijas, programas ir kitus teisės aktus: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 (Žin., 2007, Nr. 62-2383), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647), Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ISAK-1580 (Žin., 2007, Nr. 86-3452), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1062 (Žin., 2007, Nr. 106-4348), Profesinio mokymo regionuose infrastruktūros suaugusiems asmenims ir jaunimui plėtojimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-167/ISAK-1447 (Žin., 2008, Nr. 60-2277), Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 (Žin., 2008, Nr. 81-3226), Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2007, Nr. 39-1462), uždavinius.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
6. Lietuvos profesinio mokymo sistemos raidai didelę įtaką turi šalies ūkio pokyčiai. Galima išskirti tris svarbiausias ūkio raidą lėmusias tendencijas: pirma, per pastaruosius 15 metų smarkiai pasikeitė šalies ūkio struktūra: nemažai tradicinių ūkio sektorių sunyko, o jų vietą užėmė visiškai naujos ekonominės veiklos, daugiausia, paslaugų srityje; antra, išaugo darbo užmokesčio skirtumai tarp atskirų ūkio sektorių, o tai lėmė mažesnį tam tikrų profesijų ir šių profesijų asmenis rengiančios profesinio mokymo sistemos patrauklumą; trečia, integracija į pasaulio ekonominę sistemą ir intensyvi konkurencija bei poreikis didinti darbo našumą lėmė radikalią technologinę kaitą šalies įmonėse, kuri, deja, profesinio mokymo įtaigose nebuvo įvykdyta. Tai lėmė didelį atotrūkį tarp ūkyje ir mokymo reikmėms naudojamų technologijų ir profesinio mokymo įstaigų abiturientų įgytų kompetencijų neatitiktį darbo rinkos poreikiams.
7. Pirmiau pateikti veiksniai verčia profesinio mokymo sistemą prisitaikyti prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų: būtina atnaujinti mokymo programas ir priemones, kiekvienam žmogui suteikti gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir kelti kvalifikaciją.
8. Dabartinė profesinio mokymo sistema yra nepakankamai lanksti, profesinės mokymo įstaigos mokinys privalo baigti visą mokymo programą, kad gautų įgytą kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad nutraukęs mokymąsi profesinės mokymo įstaigos mokinys neturi galimybių su pertraukomis įgyti norimą kvalifikaciją. Profesinio mokymo programos paremtos dalykiniu principu. Siekiant padidinti darbininko profesijų patrauklumą, būtina pereiti prie švietimo sistemos, grindžiamos lanksčiomis programomis, vadinasi, turi būti sukurta modulinė profesinio mokymo sistema, kuri leis užtikrinti aukštesnę profesinio mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.
9. Nors PHARE profesinio mokymo reformos programa orientavosi į profesinio mokymo programas, grįstas kompetencijomis, ir mokymosi priemonių rengimą, efektyvių mechanizmų, kaip mokymo procesą aprūpinti mokymosi priemonėmis, nebuvo suformuota. PHARE profesinio mokymo programos bandymas šią problemą išspręsti mokyklų jėgomis nedavė lauktų rezultatų. Rengdamos programas ir mokymo(si) priemones mokyklos pradėjo per daug orientuotis į savo turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, per mažai dėmesio skirdamos profesinio rengimo standarto reikalavimams ir rinkos poreikiams. Šiuo metu mažiau kaip 20 proc. profesinio mokymo programų yra aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis, o atvejai, kai tokiomis priemonėmis yra aprūpinti mokiniai, yra pavieniai. Toks stiprus mokymo(si) priemonių rengimo decentralizavimas taip pat apsunkino galimybes mokymo(si) proceso metu tinkamai panaudoti informacinių-komunikacinių technologijų pasiekimus ir operatyviai atsiliepti į ūkyje vykstančius pokyčius. Tad siekiant profesinio mokymo sistemos plėtros būtina tobulinti mokymo programas ir priemones.
10. Kita vertus, profesinio rengimo sistemos pokyčiai sunkiai įsivaizduojami be profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo. Profesinio rengimo sistemoje dirbančių pedagogų kvalifikacija ir kompetencijos dažniausiai nepakankamai atitinka šiuolaikinius profesinio rengimo ir švietimo standartus, o tai lėtina inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Egzistuoja mokymo(si) kokybės, profesinės informacijos ir konsultacijų trūkumas ir vientisos, funkcionalios metodinės ir praktinės veiklos sistemos suformavimo poreikis. Nėra bendros kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtojimo informacinės bazės. Todėl būtina kurti inovatyvų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtros modelį, taip sudarant sąlygas profesinio rengimo pedagogų tęstiniam mokymuisi, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Neįgiję ar tik iš dalies įgiję technologines kompetencijas, profesijos mokytojai ir dėstytojai negali savo mokiniams ir studentams suteikti naujausių technologijų žinių ir gebėjimų, todėl profesinių mokyklų mokinių parengimo kokybė dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių. Tad siekiant užtikrinti specialistų rengimo kokybę, atitinkančią darbo rinkos poreikius, būtina užtikrinti profesijos mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, sudarant sąlygas įgyti ir tobulinti kompetencijas naujausių technologijų srityse. Tai padaryti padės profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas ir įdiegimas.
11. Galiausiai, profesinio mokymo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms trūksta šalies ūkyje naudojamų technologijų lygį atitinkančios mokymo įrangos. Profesinio mokymo įstaigoms tai neleidžia užtikrinti aukštos mokymo proceso kokybės ir gerų rezultatų, taip pat užkerta galimybes didinti profesinio mokymo, darbininko profesijų prestižą ir populiarumą. Tai lemia kvalifikuotų darbininkų stygių, kuris tampa ūkio plėtros problema. Maža kvalifikuotų darbininkų pasiūla visiškai nebeatitinka augančios jų paklausos.
12. Prastą mokymo bazių būklę lemia investicijų trūkumas. Valstybės investicijų programos lėšų (praktinio mokymo įrangai įsigyti) nebuvo skiriama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Tiesa, dalis mokymo įstaigų praktinio mokymo įrangą atnaujino dalyvaudamos Europos Sąjungos bendrosiose švietimo ir stojimo paramos programose (pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę profesinio mokymo infrastruktūrai skirta 98,4 mln. litų), bet investicijų poreikis šiame sektoriuje vis dar yra didžiulis.
13. Reikia paminėti ir tai, kad šiuo metu profesinio mokymo įstaigos orientuojasi bemaž išimtinai į pirminį profesinį mokymą. Tačiau profesinio mokymo paklausa keičiasi – auga tęstinio profesinio mokymosi paklausa ir santykinai mažėja pirminio profesinio mokymosi paklausa. Tai pirmiausia sąlygoja objektyvūs veiksniai – technologinė pažanga ir su ja susijęs poreikis nuolat atnaujinti darbuotojų kompetencijas, taip pat subjektyvūs veiksniai – populiarėjanti ir aktyviai ypač Europos Sąjungoje populiarinama mokymosi visą gyvenimą idėja. Tačiau sparčiai augant mokymosi paslaugų paklausai objektyviai mažėja valstybės galimybės šiuos mokymosi poreikius finansuoti biudžeto lėšomis.
14. Atsižvelgiant į augančius ūkio poreikius tęstiniam mokymuisi ir sekant gerais užsienio pavyzdžiais, Lietuvos investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą turi būti glaudžiai siejamos su tęstinio mokymosi paslaugų plėtra. Tiek didinant pirminio profesinio mokymo patrauklumą, tiek plėtojant tęstinio profesinio mokymosi paslaugas profesinio mokymo paslaugų vartotojams svarbu sudaryti sąlygas kvalifikaciją įgyti dalimis. To galima pasiekti diegiant modulinį mokymą bei užtikrinant tinkamą profesinio mokymo kokybę. Investicijos į geras mokymosi bazes bei profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą profesinio mokymo įstaigose paspartins šį procesą, padės užtikrinti tęstinio mokymosi paslaugų aktualumą dirbantiems asmenims ir sudarys sąlygas jiems tobulinti turimą kvalifikaciją.
15. Minėtoms problemoms spręsti šiuo metu yra palankios sąlygos: priimta ir atnaujinta Profesinio mokymo įstatymo redakcija; Lietuvoje baigiama formuoti profesinio rengimo standartų sistema – yra patvirtinti 37 standartai ir parengti 44 standartų projektai; vykdant PHARE 2001 ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento projektus, yra sukaupta nauja profesinio mokymo programų ir mokymosi priemonių rengimo patirtis. Imtis programų turinio pertvarkymo moduliniu principu taip pat skatina Europos Sąjungos raginimas visoms valstybėms narėms suformuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas, plėtoti profesiniame mokyme mokymosi kreditų ir neformaliai bei savaiminiu būdu įgytų žinių ir kompetencijų pripažinimą.
16. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas buvo patvirtinti 2004 metais. Juose numatyta siekti kuo daugiau žmonių pritraukti į darbo rinką ir veiksmingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių plėtrą bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Įgyvendinamos priemonės padės suteikti visiems individams įgūdžių, būtinų šiuolaikiškai darbo jėgai žiniomis grindžiamoje visuomenėje, sumažinti įgūdžių neatitikimą ir kliūtis darbo rinkoje. Suaugusiųjų dalyvavimas švietime ir mokymesi vis dar yra ribotas – Eurostato duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias keturias savaites iki tyrimo besimokančių 25–64 metų asmenų vidurkis 2006 m. buvo 4,9 proc., o Europos Sąjungos vidurkis – 9,6 proc. Lietuvos siekis iki 2012 m. yra 15 proc. besimokančiųjų, Europos Sąjungos siekis iki 2010 m. – 12,5 proc. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad vienas svarbiausių suaugusiųjų mokymosi motyvų yra saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo siekis – ši priežastis skatina mokytis daugiau negu pusę suaugusiųjų. Daugiausia suaugusių asmenų norėtų mokytis į bendrųjų kompetencijų ugdymą nukreiptų dalykų – užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, teisės bei pilietiškumo pagrindų, menų dalykų ir kt. Neformaliojo neprofesinio suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra padėtų gerinti asmenų gyvenimo kokybę ir integraciją į šiuolaikinę visuomenę. Todėl reikia didinti bendrąsias kompetencijas ugdančių suaugusiųjų švietimo programų pasiūlą, gerinti švietimo programų prieinamumą, atnaujinti ir modernizuoti švietimo institucijas, aprūpinti jas moderniomis mokymo priemonėmis.
17. Žinių visuomenės ir žiniomis grįstos ekonomikos kūrimas, kaip rodo pasaulinės ir europinės valstybių vystymosi tendencijos, artimiausioje ateityje priklausys nuo švietimo kokybės, o dar tiksliau – nuo mokytojų pasirengimo dirbti naujomis, nuolatinio mokymosi sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo (suprantama, ir tęstinio mokymo) esminės pertvarkos. Šiuo metu jau aiškiai matomi esamos pedagogų rengimo sistemos trūkumai: kompetencijomis nepagrįstos universitetinių studijų programos, pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; nėra nustatytų pedagogui būtinų įgyti esminių kompetencijų, nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir tokiu būdu įgytos kompetencijos pripažinimo tvarkos; ryškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys nėra orientuotas į naujų mokymosi metodikų ir priemonių taikymą, naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą. Tam tikslui būtina parengti ir įgyvendinti kaitą pradinio pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo srityse.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
18. Pagrindinės praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
18.1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės:
18.1.3. Patirtis rengiant ir vertinant mokymo programas ir priemones bei tobulinant profesijos mokytojų ir dėstytojų technologines kompetencijas.
18.2. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos silpnybės:
18.2.2. Neužtikrintas programos dalies ar atskiros kompetencijos pripažinimas (profesinio mokymo uždarumas).
18.2.6. Egzistuoja tik atskiri profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos elementai.
18.2.7. Menka profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymų, skirtų technologinėms kompetencijoms tobulinti pasiūla.
18.2.9. Darnaus vystymosi strateginės nuostatos kol kas sistematiškai neintegruotos į mokytojų nuolatinio mokymosi sistemą.
18.3. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos galimybės:
18.4. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos grėsmės:
18.4.2. Santykinai maži profesijos mokytojų ir dėstytojų bei profesinio mokymo darbuotojų atlyginimai ir dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp ūkio sektorių.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLŲ GRUPĖS
19. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams.
20. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie specialieji Programos tikslai:
21. Programos uždaviniai, nurodant juos atitinkančias veiklų grupes:
| Specialieji Programos tikslai |
Uždaviniai |
Veiklų grupės |
| Didinti profesinio mokymo lankstumą.
Gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. |
Sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas.
Sukurti mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas. |
Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas. |
| Gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai.
Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą. |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas. |
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje. |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas. |
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Plėtoti mokytojų švietimo centrų infrastruktūrą. |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra. |
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra. |
| Sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims gerinti prisitaikymo prie socialinės aplinkos gebėjimus. |
Plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų. |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas. |
| Gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai.
Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją profesinio ir technologinio mokymo srityse. |
Sukurti profesiniam ir technologiniam mokymui reikalingą infrastruktūrą. |
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas. |
| Didinti profesinio mokymo lankstumą.
Gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. |
Įdiegti modulines mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. |
Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų vykdymas) profesinio mokymo įstaigose. |
| Gerinti profesinio mokymo kokybę. |
Plėtoti vidinius profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus. |
Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose. |
| Gerinti profesinio mokymo kokybę. |
Vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas. |
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS NURODANT SUTARČIŲ LĖŠŲ SUMAS
22. Sutarčių pasirašymo grafikas nurodant lėšų sumas Programos įgyvendinimo laikotarpiu:
| Programos veiklų grupės |
Bendra suma mln. litų |
Metai |
|||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
||
| Sutarties vertė (mln. litų) |
|||||||
| Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
68,2 |
|
2,0 |
66,2 |
|
|
|
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
46,0 |
|
2,9 |
43,1 |
|
|
|
| Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
115 |
115 |
|
|
|
|
|
| Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
18,34 |
13,52 |
|
4,82 |
|
|
|
| Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
25,0 |
6,3 |
|
9,1 |
|
9,6 |
|
| Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
15,00 |
7,0 |
|
8,0 |
|
|
|
| Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
15,0 |
|
15,0 |
|
|
|
|
| Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
12,8 |
|
|
|
12,8 |
|
|
| Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
6,0 |
|
6,0 |
|
|
|
|
| Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
4,0 |
|
|
|
4,0 |
|
|
VI. IŠLAIDŲ ĮSISAVINIMO GRAFIKAS
23. Išlaidų įsisavinimo grafikas pagal veiklų grupes:
| Programos veiklų grupėms reikalingos lėšos (mln. litų) |
||||||||||
| Metai |
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMA |
SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMA |
||||||||
|
|
Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
| 2008 |
|
|
|
0,18 |
|
|
|
|
0,045 |
|
| 2009 |
0,361 |
0,8 |
2,1 |
6,11 |
|
1,0 |
|
15 |
9,229 |
|
| 2010 |
3,61 |
2,1 |
5,8 |
4,6 |
|
2,0 |
|
33 |
4,246 |
2 |
| 2011 |
10,469 |
12,85 |
3 |
4,18 |
2 |
3,0 |
0,5 |
33 |
2,169 |
6,5 |
| 2012 |
15,884 |
16,075 |
2,4 |
4,43 |
4,666 |
|
1,0 |
34 |
2,651 |
6,5 |
| 2013 |
20,216 |
14,175 |
1 |
3,5 |
3,333 |
|
1,0 |
|
|
|
| 2014 |
17,66 |
|
0,7 |
2 |
2,801 |
|
1,5 |
|
|
|
| 2015 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
68,2 |
46,0 |
15,0 |
25,0 |
12,8 |
6,0 |
4,0 |
115 |
18,34 |
15,0 |
| ES lėšos |
57,97 |
39,1 |
12,75 |
21,25 |
10,88 |
5,1 |
3,4 |
97,75 |
15,589 |
12,75 |
| NAC lėšos |
10,23 |
6,9 |
2,25 |
3,75 |
1,92 |
0,9 |
0,6 |
17,25 |
2,751 |
2,25 |
VII. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
24. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą:
| Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
VP lygio, NAC lygio |
Kiekybinė rodiklio išraiška nuo veiklų grupės įgyvendinimo pradžios |
Matavimo vienetas |
Numatoma pasiekti kiekybinė rodiklio išraiška per veiklų grupės įgyvendinimo laikotarpį |
| 1. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
Produkto |
Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai |
NAC |
-* |
skaičius |
1 |
| Švietimo posričiai, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų |
NAC |
-* |
skaičius |
25 |
||
| Rezultato |
Švietimo posričių, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų, dalis nuo visų švietimo posričių |
NAC |
-* |
procentai |
56 |
|
| 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Parengtos kvalifikacijos kėlimo (mokymo) programos |
NAC |
-* |
skaičius |
100 |
| Sukurta profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelių |
NAC |
-* |
skaičius |
1 |
||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
580 |
||
| Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
70 |
||
| Rezultato |
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
-* |
procentai |
90 |
|
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
-* |
procentai |
90 |
||
| 3. Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
Produkto |
Projektai |
VP |
-* |
skaičius |
8 |
| Sukurti sektoriniai praktinio mokymo centrai |
NAC |
-* |
skaičius |
8 |
||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
-* |
skaičius |
2000 |
|
| 4. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
Produkto |
Projektai |
VP |
-* |
skaičius |
2 |
| Modernizuoti švietimo centrai |
NAC |
-* |
skaičius |
49 |
||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
-* |
skaičius |
20 000 |
|
| 5. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
Produkto |
Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai |
NAC |
-* |
skaičius |
5 |
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
4800 |
||
| Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
50 |
||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
3750 |
||
| Rezultato |
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
-* |
procentai |
90 |
|
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
-* |
procentai |
90 |
||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
VP |
-* |
procentai |
80 |
||
| 6. Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
Produkto |
Parengtos suaugusiųjų mokymo programos |
NAC |
-* |
skaičius |
10 |
| Išleisti suaugusiųjų mokymui(si) skirti mokymosi leidiniai |
NAC |
-* |
skaičius |
2 |
||
| Suaugusieji, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
NAC |
-* |
skaičius |
4000 |
||
| Rezultato |
Suaugusiųjų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
NAC |
-* |
procentai |
90 |
|
| 7. Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
Produkto |
Projektai |
VP |
-* |
skaičius |
6 |
| Institucijos, pagerinusios profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą |
NAC |
-* |
skaičius |
6 |
||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
-* |
skaičius |
1000 |
|
| 8. Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
Produkto |
Asmenys, kurie mokėsi pagal profesinio mokymo programos modulius |
NAC |
-* |
skaičius |
1000 |
| Moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
VP |
-* |
skaičius |
5500 |
||
| Rezultato |
Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją arba jos dalį, dalis |
NAC |
-* |
procentai |
80 |
|
| Moksleivių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
VP |
-* |
procentai |
80 |
||
| 9. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
Produkto |
Profesinio mokymo institucijos (ISCED 2-4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas |
VP |
-* |
skaičius |
60 |
| Profesinio mokymo institucijų (ISCED 2-4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų profesinio mokymo institucijų |
VP |
-* |
procentai |
65 |
||
| 10. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
Produkto |
Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 24 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
VP |
-* |
skaičius |
90 |
| Rezultato |
Dalis mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2-4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
VP |
-* |
procentai |
30 |
___________________
Bus atliktas tyrimas, siekiant įvertinti pradinę situaciją per 1 metus nuo programos įgyvendinimo pradžios.
VIII. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
25. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 4 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, darnus vystymasis, informacinės visuomenės plėtra ir regioninė plėtra. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytas papildomas prioritetas: novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:
25.1. Lygių galimybių skatinimas. Plėtojant ne tik pirminio, bet ir tęstinio profesinio mokymosi paslaugas Programoje numatytomis veiklomis bus skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atskiromis veiklų grupėmis, tokiomis kaip Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas, bus siekiama aktyvesnio suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo(si) procese (bus plečiama suaugusiųjų švietimo programų pasiūla, didinamas švietimo programų prieinamumas). Programoje numatytas modulinės profesinio mokymo sistemos sukūrimas sudarys sąlygas jaunų žmonių mobilumui, padės bet kuriame Lietuvos regione profesionaliau parengti jaunus specialistus, konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti savo darbo vietą. Planuojamas mokymo programų ir priemonių atnaujinimas, kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas ir vykdymas kiekvienam žmogui suteiks gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, padidins mokymosi paslaugų kokybę ir prieinamumą.
25.2. Darnus vystymasis. Siekiant didinti švietimo paslaugų prieinamumą ir sudaryti sąlygas kuo didesnei visuomenės daliai tenkinti įvairius mokymosi poreikius ir taip padidinti savo galimybes gauti kokybišką darbo vietą, Programoje numatytos tokios veiklų grupės kaip pirminio ir tęstinio mokymo paslaugų plėtra, modulinio profesinio mokymo sistemos, užtikrinančios kvalifikacijos įgijimą dalimis, įdiegimas, mokymo programų ir priemonių, paremtų informacinėmis technologijomis, diegimas bei mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimas, užtikrinsiantis inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Programoje numatomas darnaus vystymosi švietimo konsultantų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, darnaus vystymosi švietimo interaktyvios svetainės sukūrimas ir palaikymas, demonstracinių konsultacinių centrų konsultacinės veiklos plėtojimas. Bus plėtojamas darnaus vystymosi kompetencijos tinklas, bus diegiami tokio vystymosi principai formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.
25.3. Informacinės visuomenės plėtra. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies profesinio ugdymo įstaigose, tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT, kuriant virtualią erdvę mokymo priemonių paketų, kuriuos sudarys skirtingo tipo mokymo medžiaga (rašytinė, filmuota, kompiuterinė ir pan.), kaupimui ir sklaidai bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros. Interaktyvios darnaus vystymosi švietimo interneto svetainės funkcionavimas bus vienas iš konkrečių IKT panaudojimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui pavyzdžių.
25.4. Regioninė plėtra. Siekiant skirtumų tarp didžiųjų miestų ir kitų regioninių centrų, tarp miesto ir kaimo mažinimo, Programoje planuojama kurti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą, kurio geografinė aprėptis atitiktų tolygios regionų plėtros principus, investicijas nukreipiant ir į atokiau didžiųjų miestų esančius regionus, išskirtinį dėmesį skiriant prioritetiniams Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos regionams bei Mažeikių ir Visagino miestams. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas jungs švietimo institucijas, tolygiai išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje; interneto svetainėje pateikta metodinė ir mokomoji medžiaga bus vienodai prieinama visiems pedagogams. Tokiu būdu švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas greta savo tiesioginių uždavinių, taip pat prisidės prie regioninių skirtumų mažinimo.
25.5. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programoje numatytuose sukurti sektoriniuose praktinio mokymo centruose bei kitose profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą gerinančiose mokymo institucijose bus įdiegta moderni profesinio mokymo programoms (atsižvelgiant į realius rinkos poreikius atnaujintoms ar naujoms) realizuoti reikalinga įranga, kuria galės naudotis ir kitų švietimo lygmenų įstaigos. Siekiant maksimaliai išnaudoti sukurtų praktinio mokymo bazių pajėgumus ir kiek įmanoma kokybiškesnes paslaugas suteikti kiek įmanoma didesniam vartotojų skaičiui taip pat bus diegiami pažangūs informacinėmis technologijomis pagrįsti mokymosi metodai (lygiagrečiai bus tobulinamos profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinės kompetencijos), paslaugų teikimo būdai, skatinamas ir palaikomas bendradarbiavimas su atitinkamo sektoriaus darbdaviais ar jų asociacijų atstovais. Didinant darbininko profesijų patrauklumą Programoje numatyta per modulinio mokymo diegimą sudaryti sąlygas profesinio mokymo paslaugų vartotojams kvalifikaciją įgyti dalimis, iki šiol tas buvo neįmanoma. Taip bus siekiama skatinti mokytis nemotyvuotus asmenis ir didinti mokymosi paslaugų prieinamumą. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centras ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė ir funkcionavimas bus konkretus bendradarbiavimo diegiant švietimo naujoves pavyzdys.
IX. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
26. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.
27. Programos valdymo ir priežiūros schema:
|
|
|
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
PRIEŽIŪROS KOMITETAS |
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
ES paramos koordinavimo departamentas |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
| STEBĖSENOS KOMITETAS |
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
| |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
| |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
| |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
PROGRAMOS VADOVAS (Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktorius) |
| |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
PROGRAMOS PROCESO KOORDINATORIUS (ES paramos koordinavimo departamento specialistas) |
| |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
| |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| VALDYMO KOMITETAS (9 asm.) (Programos vadovas, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėjas, Švietimo ir mokslo ministerijos Tęstinio mokymo skyriaus vedėjas, Pedagogų profesinės raidos centro direktorius, Profesinio mokymo metodikos centro direktorius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, socialinių partnerių atstovas, koordinatorius) |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||
| Profesinio mokymo metodikos centras |
|
|
Pedagogų profesinės raidos centras |
|
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras |
|
Profesinio mokymo įstaigos |
|
Profesinio mokymo įstaigos |
|
Pedagogų profesinės raidos centras |
|
Profesinio mokymo įstaigos, technologinių studijų programas vykdančios kolegijos, technologinį ugdymą įgyvendinančios švietimo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||
| Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
|
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
|
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
|
Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų vykdymas) |
Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
|
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
|
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
|
||||||||||||||||||||||||||||
| Veiklos finansuojamos iš Europos socialinio fondo |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Veiklos finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
X. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
28. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1.2 prioriteto lėšų (iki 17,7 mln. Lt).
31. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą sudaro dešimties tarpusavyje glaudžiai susijusių veiklų grupių visuma: septynios veiklų grupės skirtos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, trys – Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetams įgyvendinti. Projektai apima profesinio mokymo sistemos prisitaikymą prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų, mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą bei mokymo bazių būklės gerinimą. Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo išteklių plėtros nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
Praktinio profesinio mokymo išteklių
plėtros programos
priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. gruodžio 4 d.
įsakymo Nr. ISAK-3329 redakcija)
VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Eil. Nr. |
|
|
|||||||||||||||||||||||
| 1 |
Veiklų grupė. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
|
|||||||||||||||||||||||
| 1.1 |
Remiamos veiklos: 1. Modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas. 2. Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimas. |
|
|||||||||||||||||||||||
| 1.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
|||||||||||||||||||||
| Modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas: 1. Esamų profesinio mokymo programų analizė. 2. Užsienio patirties modulinio mokymo srityje studija. 3. Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcijos parengimas. 4. Modulinių profesinio mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimo metodikos rengimas. |
2009 II ketv. – 2010 IV ketv. |
2,0 |
|
||||||||||||||||||||||
| Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimas: 1. Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimo plano sudarymas. 2. Rengėjų grupių suformavimas ir jų mokymai. 3. Profesinio mokymo programų pertvarkymas į modulines. 4. Mokymo priemonių rengimas. 5. Profesinio mokymo programų ir mokymo priemonių sklaida (iš jų leidyba, vertimai, TV laidos ir pan.). 6. Modulinių mokymo programų vykdytojų mokymai. |
2010 IV ketv. – 2015 IV ketv. |
66,2 |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo metodikos centras |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.4 |
Partneris |
– |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, profesinio mokymo ekspertai ir specialistai, mokiniai, studentai. |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|
||||||||||||||||||||||
| 1.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|
||||||||||||||||||||||
| 2 |
Veiklų grupė. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
|
|||||||||||||||||||||||
| 2.1 |
Remiamos veiklos: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų poreikio tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas. |
|
|||||||||||||||||||||||
| 2.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
|||||||||||||||||||||
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų poreikio tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo koncepcijos rengimas. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų aprašų rengimas. 3. Reikalavimų profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programoms, jų rengėjams ir vykdytojams rengimas. 4. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengimo ir jų vykdymo metodikų kūrimas. |
2009 II ketv. – 2010 III ketv. |
2,9 |
|
||||||||||||||||||||||
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų rengėjų ir jų vykdytojų atranka. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengėjų mokymai. 3. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų rengimas. 4. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų vertinimas. 5. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų vykdytojų mokymai. 6. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų vykdymas. 7. Informacinės sistemos sukūrimas ir sukurtų rezultatų sklaida. |
2010 IV ketv. – 2013 IV ketv. |
43,1 |
|||||||||||||||||||||||
| 2.3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
|||||||||||||||||||||||
| 2.4 |
Partneris |
– |
|||||||||||||||||||||||
| 2.5 |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, dėstytojai, profesijos mokytojai |
|||||||||||||||||||||||
| 2.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 2.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 2.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 2.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 3. |
Veiklų grupė. Sektorinių praktinio mokymo centrų Infrastruktūros sukūrimas |
||||||||||||||||||||||||
| 3.1 |
Remiamos veiklos: 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
||||||||||||||||||||||||
| 3.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
| 8 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
2008 IV ketv. – 2011 IV ketv. |
115 |
|||||||||||||||||||||||
| 3.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 3.4 |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos, kolegijos |
|||||||||||||||||||||||
| 3.5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
|||||||||||||||||||||||
| 3.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas, arba Projektas turi atitikti programos „Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programa“ (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 (Žin., 2008, Nr. 81-3226) remiamas veiklas ir programos 2 priede nurodytus pareiškėjus. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 3.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 3.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 3.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 4 |
Veiklų grupė. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
||||||||||||||||||||||||
| 4.1 |
Remiamos veiklos: 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
||||||||||||||||||||||||
| 4.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
| 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
2008 IV ketv. – 2010 IV ketv. |
13,52 |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Renovacijos darbai. 2. Paslaugų pirkimas. 3. Viešinimas. 4. Projekto administravimas. |
2010 IV ketv. – 2012 IV ketv. |
4,82 |
|||||||||||||||||||||||
| 4.3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
|||||||||||||||||||||||
| .4 |
Partneriai |
Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centras, Anykščių švietimo centras, Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Druskininkų švietimo centras, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Joniškio rajono švietimo centras, Jurbarko švietimo centras, Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centras, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno rajono švietimo centras, Kėdainių švietimo centras, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, Klaipėdos rajono švietimo centras, Klaipėdos universitetas (Tęstinių studijų institutas), Kretingos rajono pedagogų švietimo centras, Marijampolės apskrities švietimo centras, Mažeikių švietimo centras, Mokytojų kompetencijos centras, Molėtų švietimo centras, Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Panevėžio pedagogų švietimo centras, Panevėžio rajono pedagogų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Prienų rajono švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centras, Raseinių rajono mokytojų švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių universitetas (Tęstinių studijų institutas), Šilalės rajono švietimo centras, Šilutės rajono pedagogų švietimo centras, Širvintų rajono švietimo centras, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, Tauragės rajono savivaldybės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Telšių švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Ukmergės mokytojų švietimo centras, Utenos švietimo centras, Varėnos švietimo centras, Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Vytauto Didžiojo universitetas (Švietimo studijų centras), Vilniaus pedagoginis universitetas (Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas), VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centras, VšĮ Lazdijų švietimo centras, Zarasų švietimo centras. |
|||||||||||||||||||||||
| 4.5 |
Tikslinės grupės |
Pedagogai |
|||||||||||||||||||||||
| 4.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 4.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 4.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 4.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 5 |
Veiklų grupė. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
||||||||||||||||||||||||
| 5.1 |
Remiamos veiklos: 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo studijų poreikių tyrimas bei organizavimas. 3. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 4. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas. 5. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 6. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
||||||||||||||||||||||||
| 5.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
||||||||||||||||||||||
| 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2009 m. I ketv. – 2010 m. III ketv. |
6,3 |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo studijų poreikių tyrimas bei organizavimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2010 m. IV ketv. – 2012 m. I ketv. |
9,1 |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo studijų poreikių tyrimas bei organizavimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2012 m. II ketv. – 2014 m. II ketv. |
9,6 |
|||||||||||||||||||||||
| 5.3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
|||||||||||||||||||||||
| 5.4 |
Partneriai |
Mokytojų kompetencijos centras, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos |
|||||||||||||||||||||||
| 5.5 |
Tikslinės grupės |
Pedagogai, švietimo konsultantai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai, dėstytojai |
|||||||||||||||||||||||
| 5.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdyme. |
|||||||||||||||||||||||
| 5.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 5.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 5.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 6 |
Veiklų grupė. Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
||||||||||||||||||||||||
| 6.1 |
Remiamos veiklos: 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtra ir tinklaveikos kūrimas. 2. Mokymai, skirti suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms savivaldybėse ugdyti. 3. Informavimas apie mokymosi visą gyvenimą galimybes. 4. Literatūros andragogams ir suaugusiesiems rengimas ir leidyba. 5. Suaugusiųjų mokymo įstaigų darbuotojų dalyvavimo tarptautiniuose projektuose galimybių užtikrinimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimai ir stebėsena. 7. Nacionalinių suaugusiųjų švietimą koordinuojančių institucijų plėtra ir tarpinstitucinės sąveikos stiprinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo organizavimo ir vadybos stiprinimas. |
||||||||||||||||||||||||
| 6.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
||||||||||||||||||||||
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtros analizė. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymo programų kūrimas. 3. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 4. Metodinių ir teorijos leidinių mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse kūrimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. 9. Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo tyrimo (PIAAC) atlikimas. |
2008 m. IV ketv. – 2009 m. IV ketv. |
7,0 |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų stiprinimo veikla ir bendradarbiavimo tinklų sukūrimas. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymų organizavimas. 3. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 4. Metodinių ir teorijos leidinių mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse diegimas. 6. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. |
2010 m. I ketv. – 2011 m. IV ketv. |
8,0 |
|||||||||||||||||||||||
| 9. Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo tyrimo (PIAAC) atlikimas. |
|||||||||||||||||||||||||
| 6.3 |
Pareiškėjas |
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras |
|||||||||||||||||||||||
| 6.4 |
Partneris |
- |
|||||||||||||||||||||||
| 6.5 |
Tikslinės grupės |
Suaugusiųjų švietimo institucijų administracijos personalas, andragogai, dėstytojai, švietimo vadybininkai, besimokantys suaugusieji |
|||||||||||||||||||||||
| 6.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties suaugusiųjų mokymo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 6.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 6.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 6.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 7 |
Veiklų grupė. Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
||||||||||||||||||||||||
| 7.1 |
Remiamos veiklos: 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
||||||||||||||||||||||||
| 7.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
| 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
2009 m. IV ketv. – 2012 m. IV ketv. |
15 |
|||||||||||||||||||||||
| 7.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo ir kitos švietimo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 7.4 |
Partneris |
Profesinio mokymo ir kitos švietimo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 7.5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
|||||||||||||||||||||||
| 7.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio ir technologinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 7.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 7.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 7.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 8 |
Veiklų grupė. Modulinių mokymo programų diegimas (mokymų organizavimas) profesinio mokymo įstaigose |
||||||||||||||||||||||||
| 8.1 |
Remiamos veiklos: 1. Programų diegimas (vykdymas) profesinio mokymo įstaigose. 2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
||||||||||||||||||||||||
| 8.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
|
|
1. Modulinių mokymo programų vykdytojų mokymai. 2. Programų diegimas (vykdymas) profesinio mokymo įstaigose. 3. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2011 m. I ketv. – 2014 m. I ketv. |
12,8 |
||||||||||||||||||||||
| 8.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 8.4 |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 8.5 |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai |
|||||||||||||||||||||||
| 8.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 8.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 8.8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 8.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 9 |
Veiklų grupė. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
||||||||||||||||||||||||
| 9.1 |
Remiamos veiklos: 1. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas. 2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
||||||||||||||||||||||||
| 9.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
| Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas: 1. Personalo mokymai. 2. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas. 3. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2009 m. II ketv. – 2011 m. IV ketv. |
6,0 |
|||||||||||||||||||||||
| 9.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 9.4 |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos |
|||||||||||||||||||||||
| 9.5 |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai |
|||||||||||||||||||||||
| 9.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 9.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 9.8 |
Įgyvendinančio ji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 9.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| 10 |
Veiklų grupė. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
||||||||||||||||||||||||
| 10.1 |
Remiamos veiklos: 1. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas. 2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
||||||||||||||||||||||||
| 10.2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||||||||||||||||||||||
| Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas: 1. Teisinės bazės sutvarkymas. 2. Vertintojų mokymai. 3. Vertinimų vykdymas. 4. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumo įvertinimas. 5. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai |
2011 m. II ketv. – 2014 m. IV ketv. |
4,0 |
|||||||||||||||||||||||
| 10.3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo metodikos centras |
|||||||||||||||||||||||
| 10.4 |
Partneris |
- |
|||||||||||||||||||||||
| 10.5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, profesinio mokymo ekspertai ir specialistai, mokiniai, studentai |
|||||||||||||||||||||||
| 10.6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos „Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa“ nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
|||||||||||||||||||||||
| 10.7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||||||||||||||||||||||
| 10.8 |
Įgyvendinančio ji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||||||||||||||||
| 10.9 |
Paramos intensyvumas |
100 proc. |
|||||||||||||||||||||||