LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL JAUNIMO MOKYKLOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ TVIRTINIMO

2000 m. liepos 25 d. Nr. 1016

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 35 straipsniu,

1. Tvirtinu Jaunimo mokyklos bendruosius nuostatus (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 951 „Dėl jaunimo mokyklos nuostatų“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2000 07 25 įsakymu Nr. 1016

JAUNIMO MOKYKLOS BENDRIEJI NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jaunimo mokyklos bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) taikomi jaunimo mokykloms neatsižvelgiant į jų pavaldumą, nuosavybės ir veiklos formas.

2. Jaunimo mokykla (toliau – Mokykla) – integrali nuoseklios Lietuvos Respublikos švietimo sistemos dalis. Ji skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems moksleiviams.

3. Mokykla, būdama alternatyvi švietimo įstaiga pagrindinei bendrojo lavinimo mokyklai, per įvairią praktinę veiklą teikia bendrąjį pagrindinį išsilavinimą, pradinius darbo ir ikiprofesinius gebėjimus.

4. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šių Nuostatų pagrindu parengtais mokyklos nuostatais.

5. Mokykla yra nesiekianti pelno valstybės, savivaldybės, juridinių (ir) ar fizinių asmenų institucija.

II. STRUKTŪRA IR VEIKLOS FORMOS

6. Mokykla veikia kaip savarankiška švietimo įstaiga.

7. Gali veikti kaip savarankiškas profesinės, žemės ūkio mokyklos skyrius.

8. Mokykla teikia bendrąjį pagrindinį išsilavinimą, organizuoja parengiamuosius kursus, steigia išlyginamąsias klases, skirtas mokymosi spragoms ištaisyti ir sėkmingai įsilieti į nuosekliojo ugdymo sistemą. Mokykloje gali būti organizuojamas ikiprofesinis rengimas, gali veikti papildomojo ugdymo skyrius, pedagoginės, psichologinės, socialinės tarnybos, įvairūs centrai, klubai ir kt.

9. Mokykloje gali būti steigiamos vakarinės, pamaininės jaunimo klasės 16-18 metų jaunuoliams dėl socialinių ekonominių sąlygų negalintiems toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir norintiems įsigyti pagrindinį išsilavinimą.

10. Mokykla ar jos skyrius, tarnybos, centrai, klubai ir kt. gali rinktis dieninę, vakarinę, pamaininę, mišrią ar kitas mokymosi formas.

III. STEIGIMO TVARKA IR KOMPLEKTAVIMAS

11. Mokykla steigiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

12. Maksimalus moksleivių skaičius mokykloje – 100. Mokyklos skyriuose (papildomojo ugdymo ir kt.) moksleivių skaičius neribojamas.

13. Maksimalus moksleivių skaičius klasėje – 16. Minimalų moksleivių skaičių klasėje, papildomojo ugdymo grupėse nustato steigėjas.

IV. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

14. Priimami bendrojo lavinimo mokykloje nepritapę, mokymosi motyvų stokojantys, socialiai ir pedagogiškai apleisti 12-16 metų paaugliai ir jaunuoliai.

15. Į vakarines, pamainines jaunimo klases priimami 16-18 metų jaunuoliai, dėl socialinių-ekonominių sąlygų negalintys toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir siekiantys įsigyti pagrindinį išsilavinimą.

16. Moksleiviai į Mokyklą priimami moksleivių ir jų tėvų (ar vaiko globėjų) prašymu vadovaujantis mokyklos nuostatais.

17. Priėmimo sąlygas į papildomojo ugdymo, kitus skyrius nustato steigėjas.

V. MOKYKLOS PASKIRTIS

18. Padėti mokymosi motyvų stokojantiems, dėl socialinių – ekonominių sąlygų negalintiems baigti dieninės pagrindinės mokyklos moksleiviams ugdytis, sudaryti sąlygas jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai.

VI. MOKYKLOS UŽDAVINIAI

19. Padėti paaugliams ir jaunuoliams:

19.1. suvokti savo poreikius, interesus, gebėjimus, mokytis spręsti asmenines problemas;

19.2. ugdyti pasitikėjimą savimi, poreikį savikūrai, optimaliai savęs realizacijai, atsparumą neigiamai socialinei įtakai, teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei suvokimą;

19.3. ugdyti mokymosi motyvaciją, skatinti poreikį įgyti pagrindinį išsilavinimą;

19.4. įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius poreikius ir gebėjimus, turtinti asmeninę patirtį, padėti pasirengti tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui.

20. Mokykla, atsižvelgdama į vietos bendruomenės, regiono poreikius, kelia ir kitus papildomus uždavinius.

VII. MOKYKLOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

21. Mokykla, vadovaudamasi Jaunimo mokyklos koncepcija, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis, valstybės nustatytu išsilavinimo standartu ir atsižvelgdama į moksleivių individualią psichofizinę brandą, turimą išsilavinimą, poreikius ir interesus:

21.1. teikia pagrindinį išsilavinimą;

21.2. formuoja moksleivių bendrojo lavinimo, ikiprofesinio rengimo bei papildomojo ugdymo turinį, numato jo realizaciją;

21.3. rengia mokyklos lygmens, o esant būtinybei individualias (adaptuotas, modifikuotas ir pan.) moksleivių ugdymo programas;

21.4. organizuoja pedagoginį procesą, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos parengtais ir pačių mokyklų adaptuotais ugdymo planais;

21.5. orientuojasi į individualizuotą ugdymo sistemą, skatinančią mokymosi motyvaciją, asmens vertės pajautimą;

21.6. organizuoja veiklą, atliepiančią kiekvieno moksleivio fizines ir psichines galias, interesus;

21.7. organizuoja įvairių krypčių papildomąjį ugdymą, ikiprofesinį rengimą, laiduojantį kiekvieno ugdytinio saviraišką;

21.8. teikia individualią psichopedagoginę ir didaktinę konsultaciją moksleiviams ir jų šeimoms;

21.9. rengia moksleivius tolesniam mokymuisi, kultūriniam bei socialiniam gyvenimui, turtina asmeninę kiekvieno besimokančiojo patirtį;

21.10. organizuoja pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos baigiamuosius egzaminus;

21.11. ypatingais atvejais (nusikalstama veikla, piktybinis Mokyklos vidaus tvarkos, moksleivių elgesio taisyklių pažeidimas), mokyklos tarybai nutarus ir gavus raštišką savivaldybės administracijos (švietimo padalinio) pritarimą, sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus.

22. Atlieka vidinį mokyklos auditą.

23. Organizuoja mokykloje profesinį orientavimą, informavimą ir konsultavimą.

VIII. MOKSLEIVIŲ, PEDAGOGŲ, TĖVŲ (AR VAIKO GLOBĖJŲ)

TEISĖS IR PAREIGOS

24. Moksleivių teisės:

24.1. į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių jaunimo mokyklose;

24.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, siekti įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pagrindinį išsilavinimą;

24.3. grįžti, pereiti ar stoti į bendrojo lavinimo, profesinės, žemės ūkio mokyklos atitinkamą pakopą;

24.4. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

24.5. gauti informaciją apie save, dalyvauti svarstant moksleivio elgesį;

24.6. gauti socialinę, psichologinę ir pedagoginę pagalbą;

24.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

24.8. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

24.9. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

24.10. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

24.11 į poilsį ir laisvalaikį, tinkamą pagal amžių ir sveikatos būklę;

24.12. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje.

25. Moksleivių pareigos:

25.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitoje formaliojo švietimo įstaigoje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, ruoštis savarankiškam gyvenimui;

25.2. reguliariai lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir mokyklos vidaus tvarkos taisyklių;

25.3. gerbti valstybinę, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

25.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų.

26. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės:

26.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

26.2. dalyvauti svarstant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

26.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

26.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

26.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

27. Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos:

27.1. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

27.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

27.3. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

27.4. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų jaunimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

27.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, kitų sveikatai žalingų veiksnių.

28. Pedagogų teisės:

28.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, laiduojančias reikiamus ugdymo rezultatus;

28.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

28.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

28.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

28.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

28.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

28.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

28.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;

28.9. koreguoti tėvų (ar vaiko globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui(-si);

28.10. naudotis kitomis Švietimo įstatymo ar kitų teisės aktų numatytomis teisėmis.

29. Pedagogų pareigos:

29.1. įsisąmoninti Mokyklos paskirtį, tikslus ir uždavinius, laikytis Mokyklos nuostatų;

29.2. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant pozityvius ugdymo rezultatus;

29.3. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiesiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

29.4. taikyti veiksmingus mokymosi motyvacijos susigrąžinimo būdus bei naujas mokymo(-si) technologijas;

29.5. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės už savo veiksmus, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatatomis;

29.6. bendradarbiaujant su pedagogine psichologine tarnyba integruotiems specialiųjų poreikių moksleiviams pritaikyti ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones;

29.7. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

29.8. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei Mokyklos aplinkai;

29.9. ugdyti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

29.10. laikytis bendrųjų ir pedagoginės etikos normų;

29.11. sistemingai ruoštis pamokoms, papildomojo ugdymo veiklai, ikiprofesinio mokymo užsiėmimams;

29.12. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (ar vaiko globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

29.13. bendradarbiauti su kolegomis;

29.14. stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (ar vaiko globėjų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį jaunimo ugdymui;

29.15. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

29.16. laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių;

29.17. vykdyti kitas Švietimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas;

29.18. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

29.19. dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose;

29.20. pastebėjus smurto, prievartos, seksualinio ar kitokio pobūdžio išnaudojimo atvejus suteikti vaikui reikiamą pagalbą ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

30. Klasės auklėtojo pareigos:

30.1. rūpintis moksleivių asmenybės ugdymu;

30.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininkas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, asmens sveikatos priežiūros darbuotojas, papildomojo ugdymo organizatorius ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

30.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad moksleiviai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

30.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems nustatyti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;

30.5. padėti moksleiviams ugdytis vertybines nuostatas, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

30.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (ar vaiko globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

30.7. padėti moksleiviams spręsti psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

30.8. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

IX. ATSAKOMYBĖ

31. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus tvarkos taisykles.

32. Pedagogai ir tėvai (ar vaiko globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

33. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, ikiprofesinio rengimo, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

34. Mokyklos vadovybė atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų teisės aktų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

35. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

36. Mokyklos vadovams, pedagogams ir kitiems darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

X. SAVIVALDA

37. Mokykla savivaldą organizuoja remdamasi bendraisiais ugdymo tikslais, jaunimo mokyklos filosofija ir ugdymo tikslais, mokykloje susiklosčiusiomis tradicijomis.

38. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems Mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

39. Mokykla savo nuostatuose nustato rinkimų į mokyklos tarybą procedūrą remdamasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, konkurencija, periodiškumu, aiškiu procedūros apibrėžtumu. Mokyklos taryboje moksleiviai, tėvai ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai, rėmėjai. Mokyklos direktorius ar jo pavaduotojas(-ai) negali būti mokyklos tarybos pirmininku.

40. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, Mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

41. Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams.

42. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems Mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

43. Mokyklos taryba:

43.1. nustato Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

43.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

43.3. teikia siūlymų Mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina Mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

43.4. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš Mokyklos klausimus;

43.5. inicijuoja Mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

43.6. kontroliuoja Mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą;

43.7. gali sustabdyti kitų Mokyklos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

44. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

45. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą (semestrą). Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis.

46. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, o jam nesant – direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

47. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

48. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija (susirinkimas), moksleivių taryba (komitetas) ar pan.

XI. VALDYMAS

49. Mokyklai vadovauja direktorius. Valstybinės ir savivaldybių mokyklų steigėjai juos skiria vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarka.

50. Direktorius:

50.1. inicijuoja Mokyklos veiklos programų rengimą, aiškina Mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

50.2. telkia Mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, Mokyklos veiklos programai vykdyti;

50.3 užtikrina Mokyklai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;

50.4. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius Mokyklos bendruomenės santykius;

50.5. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

50.6. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

50.7. inicijuoja mokyklos vidaus tvarkos taisyklių rengimą, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

50.8. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

50.9. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

50.10. stebi, analizuoja, vertina Mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

50.11. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

50.12. rūpinasi specialiosios pedagoginės- psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

50.13. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (ar vaiko globėjais);

50.14. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

50.15. organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

50.16. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

50.17. sudaro metinę Mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja Mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

50.18. rūpinasi tarptautiniais Mokyklos ryšiais;

50.19. atstovauja Mokyklai kitose institucijose;

50.20. inicijuoja Mokyklos vidinio audito sistemos kūrimą ir vadovauja auditui.

51. Direktoriaus pavaduotojas(-ai) ugdymui:

51.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

51.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;

51.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

51.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

51.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

51.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

51.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

51.8. organizuoja tėvų (ar vaiko globėjų) švietimą;

51.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

52. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams:

52.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

52.2 organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

52.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

52.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

XII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMO TVARKA

53. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo Mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

54. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

XIII. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

55. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XIV. RAŠTVEDYBOS ORGANIZAVIMAS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

56. Mokyklos raštvedyba organizuojama ir dokumentai saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XV. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS.

IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

57. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XVI. MOKYKLOS RYŠIAI

58. Mokykla yra pavaldi steigėjui.

59. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

60. Palaiko glaudžius ryšius su kitomis švietimo institucijomis (vidurinėmis, profesinėmis, žemės ūkio mokyklomis), įdarbinimo įstaigomis ir t. t. siekiant padėti baigiantiems jaunimo mokyklą moksleiviams susirasti tolesnę ugdymosi instituciją ar darbo vietą.

61. Dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene ir kt.

XVII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

62. Mokyklos vadovai reguliariai ir visapusiškai vertina mokyklos veiklą pagal parengtą vidinio audito metodiką ir rengia veiklos tobulinimo programą.

63. Mokyklų veiklą prižiūri steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. Bendrosios švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus. Mokyklos veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę, savivaldos ir valstybines valdžios institucijas apie mokyklos atliekamo ugdymo kokybę.

64. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XVIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

65. Valstybės ar savivaldybės mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, valstybės ar savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

66. Valstybės ar savivaldybės mokykla visiškai arba iš dalies yra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

67. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos, gautos už papildomąjį ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kitos teisėtu būdu gautos lėšos.

68. Valstybės mokyklos nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės mokyklos – savivaldybių vykdomųjų institucijų nustatyta tvarka.

69. Finansines operacijas vykdo Mokyklos arba centralizuota buhalterijos tarnyba.

70. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XIX. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

71. Mokyklos nuostatus tvirtina jos steigėjas, mokyklos tarybai pritarus.

72. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus Bendriesiems nuostatams arba mokyklos vadovybės (direktoriaus) ar mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina steigėjas.

Xx. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

73. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo iniciatyva vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XXi. REGISTRAVIMAS

74. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

______________

Jaunimo mokyklos

bendrųjų nuostatų priedas

REIKALAVIMAI JAUNIMO MOKYKLOS NUOSTATAMS

Jaunimo mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis šiais Nuostatais, išryškinančiais mokyklos specifiką, ir laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

Jaunimo mokyklos nuostatų bendrojoje dalyje turi būti:

1. visas mokyklos pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas mokyklos pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba;

2. mokyklos įsteigimo data, pagrįsta teisės aktais ar istoriniais šaltiniais;

3. mokyklos veiklos pradžios data (jeigu ji nesutampa su įsteigimo data);

4. mokyklos adresas;

5. mokyklos priklausomybė (valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė);

6. steigėjai:

6.1. juridiniai asmenys (pavadinimas, identifikavimo kodas, adresas);

6.2. fiziniai asmenys (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas);

7. mokymo formos (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė, eksternu ir kt.);

8. pagrindinė veiklos rūšis ir kodas pagal Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 1999 10 05 įsakymu Nr. 74 (Žin., 1999, Nr. 87-2582) patvirtintą „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“;

9. kitos veiklos rūšys ir kodai pagal Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 1999 10 05 įsakymu Nr. 74 (Žin., 1999, Nr. 87-2582) patvirtintą „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“;

10. mokyklos veiklą koordinuojančios Vyriausybės įstaigos ar savivaldos institucijos pavadinimas ir identifikavimo kodas (ministerijos, departamento, apskrities viršininko administracijos, kitos Vyriausybės įstaigos, savivaldybės);

11. išsilavinimo pažymėjimai (pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas ir kt.) ir jų kodai.

______________