LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KVALIFIKACINIŲ AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO NUOSTATŲ BEI AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STEIGIMO IR ATESTAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1993 m. spalio 14 d. Nr. 768
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 768
Kvalifikaciniai aukštojo išsilavinimo nuostatai
Bendroji dalis
1. Lietuvos Respublikoje aukštasis išsilavinimas įgyjamas studijuojant valstybinėje ar nevalstybinėje aukštojoje mokykloje ir pripažįstamas pagal egzaminų bei kitus aukštosios mokyklos statute numatyto atestavimo rezultatus.
Aukštasis išsilavinimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas baigus aukštojoje mokykloje pagrindines studijas. Po jų gali būti specializuotos profesinės studijos, magistrantūra, doktorantūra.
2. Pagrindinių studijų programoje mokslo ar meno srities pagrindų studijos derinamos su specialiosiomis kurios nors krypties profesinės veiklos studijomis. Pagrindinių studijų sričių ir krypčių klasifikaciją Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Baigus pagrindines studijas, priklausomai nuo jų programos įgyjamas bakalauro ar jam prilygstantis studijų kvalifikacinis laipsnis arba (ir) profesinė kvalifikacija.
3. Baigus pagrindines studijas, toliau gali būti specializuotos profesinės studijos arba magistrantūros studijos.
Baigus specializuotas profesines studijas, įgyjama profesinė kvalifikacija, kuri pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Baigus magistrantūros studijas, įgyjamas magistro arba kitas jam prilygstantis studijų kvalifikacinis laipsnis.
Doktorantūros studijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai.
4. Nuosekliosios studijos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose gali būti vienos, dviejų ar kelių pakopų. Vienos pakopos programą gali sudaryti ne tik pagrindinės, bet ir magistrantūros arba profesinės studijos. Nebaigus šios programos studijų, aukštasis išsilavinimas nepripažįstamas ir joks studijų kvalifikacinis laipsnis nesuteikiamas.
5. Studijos, kurias baigus pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiami studijų kvalifikaciniai laipsniai, turi tenkinti reikalavimus, susijusius su minimalia studijų apimtimi, jų turinio struktūra, minimaliu aukštosios mokyklos pedagoginiu bei materialiniu potencialu.
Studijų programos apimtis nurodoma vidutiniška studento auditorinių bei aukštosios mokyklos atestuojamų savarankiškų studijų trukme.
Nustatant, ar profesoriaus (docento) kompetencija atitinka studijų kryptį, remiamasi pedagogo mokslinėmis bei metodinėmis publikacijomis ar menine kūrybine veikla.
6. Asmenys, kurie nori lavintis kurioje nors kryptyje, bet nesiekia įgyti aukštojo išsilavinimo, gali rinktis aukštųjų mokyklų siūlomas nenuosekliąsias studijas, kurių programos sudarytos iš vieno ar kelių dalykų kursų. Baigusieji tokias studijas gauna pažymėjimus. Jeigu vėliau asmuo pradeda nuosekliąsias pagrindines studijas, jo studijų programa gali būti sumažinta atsižvelgiant į nenuosekliųjų studijų rezultatus.
7. Valstybė nustato, kokias pareigas užimant ir kokia valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimant Lietuvoje yra būtinas aukštasis išsilavinimas, tam tikras studijų kvalifikacinis laipsnis arba profesinė kvalifikacija, įgyjama baigus specializuotas studijas, kokiais atvejais po aukštojo išsilavinimo dar būtina ir tam tikra praktinė patirtis, kaip ji pripažįstama: ar vien įgijus profesinį stažą, ar išlaikius dar ir papildomus egzaminus.
Studijų kvalifikaciniai laipsniai
9. Bakalauro laipsnis žymi asmens bendrąjį aukštąjį tam tikros mokslo ar meno krypties išsilavinimą ir pasirengimą tolesnėms tos krypties studijoms.
10. Magistro laipsnis žymi asmens specializuotą aukštąjį tam tikros mokslo ar meno krypties išsilavinimą ir pasirengimą doktorantūros studijoms.
11. Bakalauro ar magistro laipsnio diplomuose nurodoma mokslo ar meno studijų sritis arba kryptis. Sričių bei krypčių sąrašą sudaro kiekviena aukštoji mokykla. Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijai pritarus, sąrašą tvirtina Lietuvos mokslo taryba.
Kvalifikaciniai pagrindinių studijų reikalavimai
13. Į pagrindines studijas priimami asmenys, turintys brandos atestatą arba kitą jam prilygstantį dokumentą, liudijantį vidurinį išsilavinimą.
14. Pagrindinių studijų programai turi būti skirta ne mažiau kaip 6400 valandų (160 kreditų). Iš jų stacionarių (dieninio skyriaus) studijų programoje turi būti ne mažiau kaip 2400 auditorinio darbo valandų. Nestacionarių (vakarinių, neakivaizdinių ir kt.) studijų programų auditorinio darbo laiko minimumą nustato aukštoji mokykla, žiūrėdama, kad to laiko pakaktų studijuojamos krypties įgūdžiams įgyti ir patikrinti.
Studijų kryptis, kuriose aukštąjį išsilavinimą galima įgyti eksternu, nustato Lietuvos mokslo taryba Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos teikimu.
15. Studijų programų struktūrą ir turinį nustato aukštoji mokykla, kiekvienai studijų krypčiai numatydama:
15.1. bakalauro kvalifikaciniam laipsniui įgyti tris studijų blokus:
15.1.1. pirmąjį, bendrojo humanitarinio ir socialinio aukštojo lavinimo bloką, kuriam skiriama ne mažiau kaip 1200 valandų. Humanitarinių mokslų srities studijose vietoj dalies bendrųjų humanitarinių dalykų, o socialinių mokslų srities studijose – vietoj dalies bendrųjų socialinių dalykų į šį bloką gali įeiti ir bendrieji gamtos bei matematikos mokslų dalykai;
15.1.2. antrąjį, studijuojamos mokslo ar meno srities bendrųjų pagrindų bloką, kuris sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visos programos;
15.2. profesinei kvalifikacijai įgyti du studijuojamų dalykų blokus:
15.2.1. pirmąjį, bendrojo aukštojo lavinimo bloką (humanitarinių, socialinių, gamtos, matematikos mokslų ir studijuojamos mokslo ar meno srities pagrindų), kuriam skiriama ne mažiau kaip 2000 valandų;
16. Kiekvienoje studijų programoje turi būti numatytos studento pasirenkamų alternatyvių dalykų grupės. Ne mažiau kaip 5 procentai studijų programos turi būti palikta visiškai laisvai studento pasirenkamiems dalykams.
17. Kad pagrindinių studijų teikiamas aukštasis išsilavinimas būtų reikiamo lygio, ne mažiau kaip 50 procentų kiekvieną studijų programų bloką dėstančių dėstytojų turi būti tos aukštosios mokyklos darbuotojai, turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus (iš jų ne mažiau kaip 5 procentai habilituotų daktarų arba profesorių).
Tam tikrus dalykus studentas gali studijuoti kitose aukštosiose mokyklose (ir užsienio), bet ne mažiau kaip 2/3 studijų programos turi būti studijuota toje aukštojoje mokykloje, kuri teikia studijų kvalifikacinį laipsnį arba įgytos kvalifikacijos diplomą.
Kvalifikaciniai magistrantūros reikalavimai
18. Į magistrantūrą priimami asmenys, įgiję bakalauro ar jam prilygstantį kvalifikacinį laipsnį.
Priėmimo į magistrantūrą tvarką nustato aukštoji mokykla.
19. Magistrantūros studijų paskaitoms turi būti skiriama ne mažiau kaip 400 valandų.
Magistrantūros studijų programą sudaro aukštoji mokykla. Programoje nurodoma, kokios srities ar krypties magistro laipsnis suteikiamas šias studijas baigus.
Studijos baigiamos magistro baigiamojo darbo gynimu.
Studijų kvalifikacinių laipsnių ir
aukštojo išsilavinimo diplomai
21. Asmeniui, baigusiam pagrindines studijas, išduodamas aukštojo išsilavinimo diplomas arba (studijavusiems pagal atitinkamą programą) bakalauro ar kito tolygaus kvalifikacinio laipsnio diplomas, o baigusiam magistrantūrą – magistro diplomas.
22. Privalomuosius įrašus diplomuose, vienodus visoms Lietuvos Respublikos aukštosioms mokykloms, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
23. Tipinės formos diplomų blankų gamybą organizuoja Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba. Aukštosios mokyklos gali nustatyti savą išduodamų diplomų formą ir nustatytąja tvarka užsakyti juos pagaminti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 768
Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatai
Bendrojidalis
1. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą valstybines aukštąsias mokyklas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu steigia, reorganizuoja arba likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigiamos gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Šie nuostatai reglamentuoja valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo iniciatyvos bei kvalifikacinio atestavimo tvarką, taip pat nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo bei kvalifikacinio atestavimo tvarką.
Aukštosios mokyklos pertvarkymo pagal jos statutą šie nuostatai nereglamentuoja.
2. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jeigu yra pasirengusi tenkinti kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus 4 ir 5 punktuose, ir teikti aukštąjį išsilavinimą ne mažiau kaip pagal trijų skirtingų krypčių pagrindinių studijų programas. Pagrindinė dėstomoji kalba aukštojoje mokykloje turi būti lietuvių kalba.
Aukštosios mokyklos padalinys (fakultetas arba filialas) kitame mieste gali būti įsteigtas ir veikti, jeigu jame studijuojama bent pagal vieną pagrindinių studijų programą ir jeigu ne mažiau kaip vieną trečdalį programų dėsto šio padalinio profesoriai ir docentai.
Kvalifikaciniai reikalavimai aukštosioms mokykloms
4. Aukštosios mokyklos pedagoginė veikla turi atitikti Kvalifikacinių aukštojo išsilavinimo nuostatų reikalavimus. Aukštojoje mokykloje turi dirbti ne mažiau kaip 50 procentų dėstytojų, turinčių mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus, ne mažiau kaip 5 procentai (o esant magistrantūros ir doktorantūros studijoms – ne mažiau kaip 10 procentų) dėstytojų turi būti profesoriai arba habilituoti daktarai.
Aukštosios mokyklos mokslinė ar meninė kūrybinė veikla turi būti pakankama pedagogų mokslinei (meninei) kvalifikacijai bei studijų ir mokslo (kūrybos) vienovei palaikyti. Magistrantūros arba doktorantūros studijų sritį (kryptį) atitinkanti mokslinė (kūrybinė) veikla turi būti sisteminga ir produktyvi, joje turi dalyvauti ir dėstytojai, ir studentai.
Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas,
reorganizavimas ir likvidavimas
6. Valstybinės aukštosios mokyklos steigimo iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir miestų savivaldybės.
7. Jeigu valstybinė aukštoji mokykla steigiama, reorganizuojama ar likviduojama ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, iniciatoriai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia:
7.1. argumentuotą siūlymą ištirti:
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro ir prireikus finansuoja ekspertų grupę, kuri parengia suderintą su suinteresuotomis ministerijomis, savivaldybėmis, mokslo ir studijų institucijomis valstybinės aukštosios mokyklos veiklos projektą, į kurį įeina:
8.1. steigimo atveju:
8.1.1. argumentuotas prognozinis valstybei reikalingų naujų kiekvienos siūlomos studijų krypties specialistų poreikio skaičiavimas;
8.1.6. valstybės materialinių ir finansinių išteklių poreikis, iki aukštoji mokykla pradės visiškai funkcionuoti;
9. Ekspertų grupė 8 punkte nurodytą projektą pateikia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijai, Lietuvos mokslų akademijai.
10. Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslų akademijos bei savo ekspertų pasiūlymus, teikia išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
11. Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu nusprendus steigti ar reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
11.1. sudaro laikinąją (steigiamąją) tarybą. Jeigu aukštoji mokykla padalijama į dvi ar kelias mokyklas arba jeigu iš dviejų ar kelių mokyklų steigiama viena aukštoji mokykla, sudaroma kiekvienos naujos (pertvarkytos) aukštosios mokyklos laikinoji taryba;
11.3. nustato, iki kurio laiko laikinoji (steigiamoji) taryba turi parengti steigiamos ar reorganizuojamos aukštosios mokyklos statuto projektą;
12. Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu patvirtinus aukštosios mokyklos statutą ir pagal jį išrinkus aukštosios mokyklos tarybą, laikinoji (steigiamoji) taryba netenka įgaliojimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtas rektorius atsistatydina, kai aukštosios mokyklos taryba išrenka rektorių statuto nustatyta tvarka.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimas
14. Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigėjas Valstybinei mokslo, studijų ir technologijų tarnybai pateikia:
14.1. prašymą gauti licenciją veikti nevalstybinei aukštajai mokyklai. Šiame prašyme turi būti nurodyta aukštosios mokyklos buveinė, steigimo motyvai, aukštosios mokyklos darbo pradžia;
14.3. pedagoginio mokslo personalo komplektavimo programą su numatomų kviesti nuolat dirbti profesorių ir docentų mokslinės veiklos charakteristikomis bei jų sutikimo dirbti šioje aukštojoje mokykloje dokumentais;
15. Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba parengia suderintą su suinteresuotomis institucijomis sprendimo projektą ir pateikia jį Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijai, Lietuvos mokslų akademijai.
16. Lietuvos mokslo taryba, atsižvelgdama į Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslų akademijos bei savo ekspertų pasiūlymus, teikia išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus duoti licenciją veikti nevalstybinei aukštajai mokyklai, šią licenciją įformina Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba.
18. Valstybinė mokslo, studijų ir technologijų tarnyba ne vėliau kaip vieneri metai iki licencijos galiojimo pabaigos viešai apie tai paskelbia. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos siūlymu nutaria sutrumpinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licencijos galiojimą, apie tai irgi viešai paskelbia prieš vienerius metus.
Aukštųjų mokyklų atestavimas
19. Atliekant aukštųjų mokyklų kvalifikacinę kontrolę ir atestavimą:
19.1. nustatoma, ar studijų programos, studijų metodai, priemonės, edukacinės ir informacinės technologijos leidžia įvykdyti Kvalifikacinius aukštojo išsilavinimo nuostatus;
19.2. nustatoma, ar pedagoginio ir mokslo personalo kvalifikacijos atitinka aukštajai mokyklai keliamus reikalavimus;
19.4. nustatoma, ar pakankama mokslinė (meninė) aukštosios mokyklos veikla ir ar ji palaiko studijų ir mokslo (kūrybos) vienovę;
20. Kas 5 metai, o prireikus ir dažniau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro ekspertų komisiją valstybės aukštojo mokslo lygiui įvertinti. Ekspertų komisijos ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
21. Nuolatinę kvalifikacinę savianalizę ir savikontrolę organizuoja kiekviena aukštoji mokykla.
Aukštoji mokykla gali parengti savo kvalifikacinės kontrolės programą, kurią vykdyti kviečiami Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Tokia programa, pritarus Lietuvos mokslo tarybai ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijai, gali būti finansuojama iš bendrųjų biudžeto asignavimų, skirtų mokslui ir studijoms.
22. Aukštųjų mokyklų savikontrolę papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuota kvalifikacinė kontrolė, kurią vykdo ekspertai pagal kvalifikacinio aukštųjų mokyklų atestavimo ir akreditavimo taisykles.
23. Atestavimo ir akreditavimo išvados skelbiamos viešai. Apibendrintos išvados ir rekomendacijos teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.