LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1995 m. gruodžio 18 d. Nr. 1576
Vilnius
1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr. 4-74, Nr. 6-138, Nr. 17-504, Nr. 24-719, Nr. 27-786; 1993, Nr. 1-17, Nr. 17-440; 1994, Nr. 9-150, Nr. 49-921, Nr. 92-1805; 1995, Nr. 41-1003):
1.2. įrašyti 2.2 punkte vietoj žodžių „valstybinių institucijų ir rajonų valdybų“ žodžius „apskrities valdytojo, jo įgalioto apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovo bei Miškų ūkio ministerijos“;
2. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, Nr. 72-1362) patvirtintus Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų nuostatus šiuo 9.4 punktu:
3. Pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr. 32-572; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945) 1.7.3 punkto antrąją pastraipą.
4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 9-150, Nr. 92-1805):
4.2. išbraukti 2.2 punkte žodžius „ir miesto tipo gyvenvietėse“, o nuorodą „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr. 32-747)“ pakeisti nuoroda „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1995, Nr. 60-1513)“.
5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 336 „Dėl Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (arba jų dalis) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 23-535):
5.1. nurodytojo nutarimo antraštėje, tekste ir šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos antraštėje bei tekste nuorodą „(arba jų dalys)“ pakeisti nuoroda „(jų dalys, butai)“;
5.2. nurodytojo nutarimo ir šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos tekste nuorodas „miestų (rajonų) valdybos“ pakeisti nuorodomis „miestų (rajonų) savivaldybių valdybos“;
5.3. nurodytojo nutarimo 2.1 punkto:
5.3.1. pirmąją pastraipą papildyti šiuo sakiniu:
„Miestų (rajonų) savivaldybių valdyboms bei kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms pageidaujant, valstybės išperkamų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų) įkainojimą (įvertinimą) šiame punkte nustatyta tvarka pagal sutartis gali atlikti valstybės įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ bei jos filialai“;
5.3.2. antrąją pastraipą išdėstyti taip:
„Tuo atveju, jeigu valstybės išperkami gyvenamieji namai (jų dalys, butai) buvo pagerinti, atskaičiuojamos jų pagerinimo išlaidos: už bendrojo ploto ar statybinio tūrio padidinimą – skaičiuojant pagal padidėjimo procentą, už inžinerinių tinklų bei įrangos sumontavimą arba įrengimą, už namo konstrukcijų kapitališkumo padidinimą – skaičiuojant esamų ir buvusių konstrukcijų kainų skirtumą palyginamosiomis kainomis“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1576
redakcija)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka
Bendroji dalis
1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas) 2 straipsnį nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1.1. buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje;
1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti;
1.3. asmenims, kuriems buvusieji turto savininkai arba šios tvarkos 1.2 punkte nurodytieji asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleido notariškai patvirtinta sutartimi, – savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams (toliau vadinama – nuosavybės teisės perėmėjai). Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą šiems nuosavybės teisių perėmėjams atstatoma ta pačia tvarka, kaip ir šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims.
Mirus šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiesiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai.
2. Pagal įstatymo 3 straipsnį šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:
3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymo 1 straipsnį atstatoma šiais būdais:
Prašymų atstatyti nuosavybės teises
pateikimas ir nagrinėjimas
4. Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimo terminai nustatyti įstatymo 10 straipsnyje.
Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747; 1992, Nr. 29(2)-905) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“ (Žin., 1991, Nr. 22-588, Nr. 27-747, Nr. 28-777; 1992, Nr. 29(2)-905, Nr. 31-969) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką – iki 1992 m. gegužės 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – iki 1993 m. rugsėjo 10 d., o prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus (arba jų dalis, butus) su priklausiniais, į ūkinės-komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka turto buvimo vietos apylinkės teismui – iki 1994 m. balandžio 30 dienos.
Pagal įstatymą piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atstatymą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).
Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, šios tvarkos 59–65 punktuose nustatyta tvarka jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.
Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką nustato arba jį pratęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. I-1548 (Žin., 1991, Nr. 21-549) 5 punktą tais atvejais, kai įstatymo 2 straipsnyje numatyti asmenys nuosavybės teisę įrodinėja teisme, dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo laikas yra vienas mėnuo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:
žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginti ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų – nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė agrarinės reformos tarnybai vietoj originalų, prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio ar savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnų patvirtinti tų dokumentų nuorašai;
dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531, Nr. 53-1038; 1995, Nr.).
Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytiesiems asmenims, pridedami giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai, išrašai iš bažnyčios dokumentų, jeigu santuoka, gimimas ar mirtis registruoti bažnyčioje iki 1940 m. rugpjūčio 15 d., ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ (Žin., 1992, Nr. 15-402; 1993, Nr. 7-140) 3 punktą tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teisme, jeigu suinteresuotieji asmenys yra laiku padavę prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymo.
Tuo atveju, kai yra nustatomas juridinis faktas dėl žemės valdymo nuosavybės teise, pateiktini teismui dokumentai rengiami suinteresuoto asmens lėšomis.
Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai.
5. Kai pretendentai į tą patį žemės ar miško sklypą pageidauja mažesnės arba didesnės, negu jiems priklauso pagal įstatymą, turto dalies, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma vadovaujantis pretendentų tarpusavio susitarimu pagal Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 28-777; 1992, Nr. 12-324) 5 priede pateiktą formą.
6. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę ar mišką nagrinėja ir sprendimus priima apskrities, kurioje yra turėtieji žemė ar miškas, arba kurioje žemė ar miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Tais atvejais, kai grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemė ar miškas (išskyrus buvusių žemės ūkio įmonių sistemos miškus) yra miškų urėdijų ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių parkų teritorijoje, sprendimas dėl žemės ir miško grąžinimo priimamas, suderinus jų grąžinimą su Miškų ūkio ministerija.
Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskrities valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio.
Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypų ribomis.
Piliečių prašymus grąžinti gyvenamuosius namus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai.
Piliečių prašymus grąžinti ūkinės-komercinės paskirties pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai.
Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų (jų dalių, butų), ūkinės-komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims, grąžinimo nagrinėja turto buvimo vietos apylinkės teismas pagal šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų ieškinį to turto perdavėjui, įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio punkto trečiojoje pastraipoje.
Tais atvejais, kai teismas ieškinį grąžinti turtą natūra atmeta ir priima sprendimą, įpareigojantį šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytą instituciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 8 ir 16 straipsniuose nurodytais būdais, suinteresuoti piliečiai per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikia atitinkamai institucijai teismo sprendimo nuorašą. Šis sprendimas yra pagrindas reikalauti kompensacijos už turėtą turtą, kuris perduotas fizinių asmenų nuosavybėn.
Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.
Pagal įstatymo 18 straipsnį piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti, iki sueis apskrities valdytojo sprendimu nustatytas terminas užbaigti toje vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus. Tais atvejais, kai pilietis pakeitė prašyme pareikštą valią, o agrarinės reformos tarnyba jau yra pateikusi išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo priėmimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas, susijęs su piliečio valios pakeitimu, vykdomas piliečio lėšomis, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su įstatymo pataisomis dėl žemės (miško) grąžinimo sąlygų arba dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę (mišką) sąlygų.
7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos (toliau vadinama – institucijos) turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo šiais terminais:
7.1. į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką, taip pat į esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. natūra arba ekvivalentine natūra – per 3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų apsvarstymo žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir šios tarnybos išvados dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo priėmimo, o atstatant nuosavybės teisę kitais būdais – per 3 mėnesius nuo išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę;
7.2. į miestuose esančią žemę (išskyrus žemę, nurodytą šios tvarkos 7.1 punkte), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai – per 3 mėnesius nuo suteikiamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą mieste žemės sklypą – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos, o atstatant nuosavybės teisę kitais būdais – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti nuosavybės teisę į žemę;
7.3. į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos;
7.4. į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo – per 3 mėnesius nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
Sprendimai dėl nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančius žemę ir mišką, pagal įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui), atstatymo priimami pirmiausia.
Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos.
Nuosavybės teisės atstatomos asmenims, kurie nepasibaigus šios tvarkos 4 punkte nurodytiems terminams paduoti prašymus pateikė dokumentus, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Prireikus institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas tik asmenims, nurodytiesiems šios tvarkos 1.2 punkto antrojoje pastraipoje.
8. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo priima šia tvarka:
8.1. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengia (pagal šios tvarkos 1 priede pateiktą pavyzdį) išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką bei į žemę, esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., remdamosi:
8.1.1. agrarinės reformos tarnybos pateiktomis išvadomis dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką patvirtinančiais dokumentais bei piliečių giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančiais dokumentais;
8.1.2. agrarinės reformos tarnybos išduota pažyma apie praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos išduota pažyma apie kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11, Nr. 12-308, Nr. 62-1178; 1995, Nr. 13-299), kai piliečiai susigrąžina žemę ūkininko ūkiui kurti arba plėsti arba su žemės ūkiu besiverčiančių fizinių ar juridinių asmenų notariškai patvirtintu išankstiniu sutikimu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę. Tais atvejais, kai atstatoma nuosavybės teisė į žemę, nurodytą įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose, – piliečio, pageidaujančio susigrąžinti žemę natūra ar ekvivalentine natūra, rašytiniu pareiškimu, kuriuo jis įsipareigoja susigrąžintą žemę nuomoti naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki bus nutraukta šių žemės ūkio įmonių ar kitų ūkių veikla;
8.1.3. žemės reformos žemėtvarkos projektu, apsvarstytu žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada parengiama dalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotam atstovui). Savo sutikimą su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada šis asmuo patvirtina parašu. Jeigu asmuo su šios tarnybos išvada nesutinka, joje nurodomos pareikštos pretenzijos.
Apskrities valdytojui arba jo įgaliotam apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui priimant sprendimą, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), bet tik tuo atveju, jeigu jis nesutinka su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada.
Posėdžio vietą ir laiką šiam asmeniui raštu praneša agrarinės reformos tarnyba.
Apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas atstato nuosavybės teises į visą piliečiui priklausantį turėtosios žemės ar miško plotą, arba piliečio pageidavimu – į jo dalį. Sprendime nurodomi sugrąžintos ir nesugrąžintos žemės valdos plotai bei jų grąžinimo sąlygos;
8.2. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymus dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę ir mišką atstatymo parengia remdamosi:
8.2.2. Valstybinio žemės kadastro informacija apie
piliečiams, pageidaujantiems atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus miestuose, kai šie piliečiai prašo suteikti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai;
8.2.3. miesto, rajono savivaldybės mero pateiktais detaliais planais apie individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotus bei galimus privatizuoti žemės sklypus miestuose;
8.2.4. miesto, rajono savivaldybės mero parengtais sąrašais asmenų, turinčių teisę įsigyti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai bei kitai paskirčiai miestuose.
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pasiūlymus apskričių valdytojui arba jo įgaliotam apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose turėtąją žemę ir mišką atstatymo pateikia per mėnesį nuo šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų pateikimo. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymuose turi būti nurodyta turėtosios žemės valdos plotas ir naudojimo paskirtis, siūlomas suteikti neatlygintinai žemės sklypo plotas ir jo naudojimo paskirtis, jo vieta ir ribos, taip pat likusio nesugrąžinto ir valstybės išperkamo žemės sklypo plotas ir jo kaina. Turi būti ir įrašas, jog pasiūlymai suderinti su asmeniu, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką.
Apskrities valdytojui ar jo įgalioto apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisės į miestuose turėtąją žemę ar mišką atstatymo suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai arba turėtąją žemę ar mišką išperkant, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), jeigu jis nesutinka su žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymu arba nori pareikšti savo pastabas;
8.3. institucijos, rengdamosi nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjant prašymą, kiekvienu atveju dalyvauja suinteresuotas asmuo (arba jo įgaliotas atstovas), taip pat dabartinis turto valdytojas (arba jo įgaliotas atstovas). Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas.
9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą pavyzdį). Prie sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypą ją sugrąžinant natūra ar ekvivalentine natūra arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pridedamas žemės sklypo planas. Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena.
Jeigu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant arba suteikiant neatlygintinai nekilnojamąjį turtą bendrojon nuosavybėn, sprendimas priimamas visų bendrasavininkių vardu, nurodant jų dalį bendrojoje nuosavybėje.
Jeigu nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatus) atstatoma išperkant visą ar dalį išlikusio nekilnojamojo turto, kartu su sprendimu atstatyti nuosavybės teisę išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės (miško) vertę arba pažyma apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę (pagal šios tvarkos 3 ir 4 prieduose pateiktus pavyzdžius).
Jeigu išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikiamas natūra kitas turtas neatitinka išperkamo išlikusio nekilnojamojo turto vertės, institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo, piliečio prašymu papildo šį sprendimą, nurodydama kitus išpirkimo būdus.
Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyti šiems sklypams nustatytieji žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo. Pagal piliečių prašymus šiuos ginčus nagrinėja teismas.
Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – ir dabartiniam turto valdytojui.
Priėmusi sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose nurodytą žemę natūra ar ekvivalentine natūra, institucija raštu informuoja apie tai žemės naudotoją.
Kai priimami sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo juos grąžinant natūra, ekvivalentine natūra ar suteikiant neatlygintinai, taip pat sprendimai dėl žemės ar miško sklypų suteikimo neatlygintinai, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę ar mišką, žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi įregistruoti šiuos privačios žemės ar miško sklypus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
Pagal įstatymo 19 straipsnį sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus, papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė, plotas.
Dokumentai, susiję su nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymu, saugomi žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų archyvuose.
10. Pagal įstatymo 20 straipsnį institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo gali apskųsti teismui ir šių namų nuomininkai.
Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.
Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas
11. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma įstatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.
Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant ją natūra arba ekvivalentine natūra pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus nuosavybės teisė atstatoma: asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; asmenims, kuriems žeme buvo leista naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas; kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą; kitiems asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra; vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra buvusioje žemės ūkio įmonėje ir buvusioje apylinkėje turėtąją žemę. Preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami ir svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr.; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945) nustatyta tvarka. Kitiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką bei į kitą kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, Nr. 6-126, Nr. 14-398, Nr. 27-786; 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka. Teritoriją, kurioje numatoma rengti kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir projekto rengimo pradžios datą nustato apskrities valdytojas.
Formuojant racionalią žemėnaudą, grąžinamo natūra žemės sklypo vieta gali būti keičiama tik to kaimo, kur buvo turėtoji žemė, teritorijoje. Grąžinamas ekvivalentine natūra žemės sklypas suprojektuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje ir turi būti lygiavertis turėtajai žemei. Laisva valstybinio fondo žeme laikomi tie plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei, kurių nepretenduoja susigrąžinti natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys ir kuriuos galima parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą. Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.
Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėtosios žemės ūkio paskirties žemės plotą gali būti kompensuojama miško plotu.
Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, buvusioje teritorijoje žemė grąžinama tik pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą.
12. Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama:
12.2. asmenims, kurie susigrąžintą žemę arba jos dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išnuomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (ūkininkams, pasirengusiems ūkininkauti asmenims arba žemės ūkio bendrovėms ir kt.). Pirmumą išsinuomoti šią žemę turi dabartinis jos naudotojas;
12.4. asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra, kai žemė pagal šios tvarkos 52.13 ar 52.14 punktus priskirta valstybės išperkamai žemei (išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją), su sąlyga, kad jie susigrąžintą žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios žemės ūkio įmonės ar kiti ūkiai nutrauks savo veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 11 straipsnį žemės ūkio įmonės neturi teisės atsisakyti išsinuomoti susigrąžinamą privatinėn nuosavybėn žemę, jeigu būsimojo žemės nuomotojo pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos mokestį, įrašytą su buvusiuoju šios žemės nuomotoju sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus tą žemės mokestį, kurį jos savininkas turi mokėti valstybei. Likusi nesugrąžinta žemė šiems asmenims gali būti grąžinama ekvivalentine natūra, nustatytąja tvarka suformavus grąžinamos žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte;
12.5. žemės ūkio įmonių nariams, susigrąžinantiems žemę ekvivalentine natūra – įmonių, kurių nariais jie yra, naudojama žemė (išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją), pagal šios tvarkos 52.13 punktą priskirta valstybės išperkamai žemei ir nesugrąžinta natūra 12.4 punkte nurodytiems asmenims, su sąlyga, kad jie susigrąžintą žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą.
Šios tvarkos 12.4 punkte ir šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems asmenims žemė grąžinama tik tuo atveju, jeigu jie raštu įsipareigoja susigrąžintą žemę išnuomoti naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios žemės ūkio įmonės ar kiti ūkiai nutrauks savo veiklą, o šios tvarkos 12.2 punkte nurodytiems asmenims – jeigu būsimieji tos žemės nuomininkai pasirašo išankstinį notariškai patvirtintą sutikimą išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio įmonėms, gali naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.
Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo, žemė, kurios reikia šiems pastatams naudoti, gali būti grąžinta jam natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti.
Į grąžinamą žemės ūkio paskirties žemę įtraukiamas pretendentui nustatytąja tvarka skirtas asmeniniam ūkiui žemės plotas arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) kaimo vietovėje privačių namų valdos žemės sklypas. Pretendentui mirus, teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietoje gyvenantys asmenys, paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).
Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos sklypas ūkininko ūkiui kurti gali būti padalintas pretendentams, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį žemės ar miško sklypą, jų tarpusavio susitarimu, jeigu šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 3 hektarai žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė ūkininko ūkiui kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems notariškai patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise.
Žemė grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
13. Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų.
Grąžinant natūra arba ekvivalentine natūra kaimo vietovėje esančią žemę, laikomasi šios tvarkos: grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų. Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės plotas neturi būti didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų.
14. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse bei apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant buvusios žemės valdos į dalis.
Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) žemė grąžinama suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
15. Sugrąžinama asmenims ekvivalentine natūra žemė projektuojama žemės reformos žemėtvarkos projekte, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarkos. Jeigu projektuojamą sugrąžinti ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja įsigyti keli pretendentai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemė jiems parduodama aukcione.
16. Grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypai formuojami laikantis privačių žemėnaudų išdėstymo ir jų ribų nustatymo metodinių reikalavimų. Kartu su šiais žemės sklypais grąžinami į juos įsiterpę ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti ne didesni kaip 5 hektarų ploto paviršinio vandens telkiniai, neskaidant ežero ar tvenkinio į dalis. Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.
17. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant natūra arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti šios žemės natūra arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais išpirkimo būdais.
18. Grąžinta kaimo vietovėje žemė turi būti naudojama pagal jai nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį. Žemės savininkai už dirvožemio gadinimą, privalomų priemonių dirvožemiui apsaugoti nevykdymą bei žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą atsako administracine tvarka. Grąžintos žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 776 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 66-1276; 1995, Nr. 73-1827) nustatyta tvarka.
19. Nuosavybės teisė į žemę, kuri pagal šios tvarkos 52 punktą yra valstybės išperkama, taip pat žemė, kurios šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti natūra, atstatoma suteikiant žemės sklypą ekvivalentine natūra šiame skyriuje nustatyta tvarka arba išperkant kitais įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Piliečio pageidavimu dalį žemės galima grąžinti natūra, o kitą grąžintinos žemės dalį išpirkti.
Jeigu iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, nustatytos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą šių projektų rengimo grafiką, asmuo neapsisprendė dėl žemės, įeinančios į valstybės išperkamos žemės ribas, susigrąžinimo ekvivalentine natūra, jo prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl turėtosios žemės išpirkimo.
Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka
20. Nuosavybės teisė į buvusius privačius miško plotus atstatoma įstatymo 6 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.
Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai grąžinama iki 25 hektarų buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų masyvus.
Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie priskirti valstybės išperkamiems miškams arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims jų pageidavimu gali būti grąžinamas (ekvivalentine natūra) kitoje vietoje esantis miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėto miško plotą gali būti kompensuojama žemės ūkio paskirties žeme.
Miško plotų ir žemės ūkio paskirties žemės plotų lygiavertiškumas nustatomas pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
21. Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 hektarų, miškas gali būti grąžinamas tik asmenims, kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise, išskyrus toje vietovėje nuolat gyvenančius asmenis, susigrąžinančius žemę ir mišką. Kai kuriais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio ministerija, jie gali būti grąžinami natūra arba suteikiami privatinėn nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 hektarų miškų masyvuose.
Toje vietovėje nuolat gyvenančiais laikomi asmenys, gyvenantys toje pačioje rajono savivaldybės seniūnijoje, kurioje grąžinamas miško sklypas, arba gyvenantys gretimoje rajono savivaldybės seniūnijoje ar mieste (išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą ir Birštoną), besiribojančiuose su rajono savivaldybės seniūnija, kurioje yra grąžinamas miško sklypas.
22. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten gyvenantiems piliečiams.
Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei jų apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra, suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
23. Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims, jeigu jie sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis. Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško valdose, nesvarbu, koks jų dydis.
Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka
25. Nuosavybės teisė į miestų žemę atstatoma įstatymo 5 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.
Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:
25.1. asmenims, norintiems susigrąžinti turėtąją žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra, nuosavybės teisė atstatoma suteikiant lygiavertį žemės sklypą kaimo vietovėje iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
25.2. kitiems asmenims suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste (išskyrus Neringos miestą) žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorijų planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė (išskyrus Neringos miestą), arba šių asmenų pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus).
Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės plotą ir jo poreikį. Minimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo dydis – 0,04 hektaro. Maksimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro kituose miestuose.
Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų. Kai šiame mieste ar šiam miestui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje nėra pakankamai žemės, kurią būtų galima suteikti individualiai statybai bei kitai paskirčiai, turėtoji žemė (arba kai suteikiamos neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį plotą, negrąžinta žemės sklypo dalis) iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais.
26. Nuosavybės teisė į esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., atstatoma šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka ją grąžinant natūra arba išperkant įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė priskirta valstybės išperkamai žemei arba to pageidauja šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys), arba grąžinant ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus.
27. Suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti nustatytos, paženklintos vietoje, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, parengti sklypų ribų planai ir šie sklypai pažymėti Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų.
28. Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę, naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jam suteikiamas neatlygintinai, viršijanti normą žemės sklypo dalis (viršplotis) apskrities valdytojo sprendimu gali būti paimta į valstybinį žemės fondą ir panaudota miesto reikmėms arba išnuomota žemę naudojančiam asmeniui, iki ji bus panaudota pagal paskirtį, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose.
Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba vertybinių popierių (akcijų) išdavimas
29. Nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatoma įstatymo 7 ir 15 straipsnių bei šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Ūkinės-komercinės paskirties pastatai su priklausiniais ir juose išlikę įrengimai natūra grąžinami tuo atveju, jeigu:
29.2. atstačius nuosavybės teisę į gamybinę veiklą vykdančią ūkinę-komercinę įmonę ir joje esančius įrengimus, savininkas su buvusiuoju šios įmonės steigėju sudarys sutartį, įsipareigodamas iki 3 metų nekeisti šios įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, nesuderinęs neuždaryti įmonės rekonstravimui arba remontui ir nemažinti darbo vietų skaičiaus daugiau kaip 30 procentų per pirmuosius kalendorinius metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiesiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone, įsipareigodamas naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį ir nekeisti pagrindinės veiklos pobūdžio iki 5 metų).
Nuosavybės teisė į turėtąjį žemės sklypą, kuriame yra sugrąžintas ūkinės-komercinės paskirties pastatas, atstatoma apskrities valdytojo sprendimu (gavus institucijos sprendimą dėl ūkinės-komercinės paskirties pastato grąžinimo natūra), šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims suteikiant neatlygintinai nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato, o kitą negrąžintą turėto žemės sklypo dalį, priskirtą valstybės išperkamai žemei, išperkant įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais.
30. Esminiu ūkinės-komercinės paskirties pastatų perstatymu (rekonstravimu) nepriklausomai nuo šių pastatų perstatymo (rekonstravimo) į kitos paskirties negyvenamuosius pastatus ar gyvenamuosius namus laikomas toks perstatymas, kai:
30.1. pastatuose yra pakeista ne mažiau kaip 50 procentų laikančiųjų konstrukcijų.
Nustatant, kiek procentų laikančiųjų konstrukcijų yra pakeista, imamas pastatų, statinių (ar jų dalių) nacionalizavimo metu buvusių konstrukcijų pakeistosios (neišlikusios) dalies vertės santykis su visa tuo metu buvusių laikančiųjų konstrukcijų verte palyginamosiomis kainomis (į konstrukcijų susidėvėjimą neatsižvelgiama). Sustiprintos konstrukcijos iš dalies įskaičiuojamos į pakeistųjų konstrukcijų vertę Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka;
31. Tuo atveju, kai ūkinės-komercinės paskirties pastatai buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) bei apyvartinį turtą leidžiama išpirkti litais iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai.
Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų ir apyvartinio turto įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus ir apyvartinį turtą duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinę su Privatizavimo komisija, tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos bei kitų vėliau priimtų sprendimų dėl pagrindinių priemonių ir įrengimų indeksavimo.
Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).
Perimamuose pastatuose esantis apyvartinis turtas, kuris įsigytas iš banko kredito, turi būti perduodamas šalių susitarimu.
Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. I-1544 „Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr.; 1992, Nr. 23-671; 1993, Nr. 54-1055, Nr. 63-1192; 1994, Nr. 33-590; 1995, Nr. 89-1990) patvirtintais Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatais.
Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvęs įmonės steigėjas. Ginčus ir nesutarimus dėl išsimokėtinai įsigyjamo valstybės turto apmokėjimo būdų ir terminų sprendžia Finansų ministerija.
Jeigu asmuo atsisako ūkinės-komercinės paskirties pastatų grąžinimo natūra per mėnesį po įrengimų įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkinės-komercinės paskirties pastatui taikomos šios tvarkos 30 punkte nurodytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis).
32. Akcijas privalo išduoti tas ūkio subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkinės-komercinės paskirties pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintinų objektų įkainojimą (įvertinimą), atskaičius jų pagerinimo ar perstatymo išlaidas.
Kompensuojant buvusiesiems savininkams ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiesiems savininkams išduoda ūkio subjekto (įmonės) administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas.
33. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinės-komercinės paskirties pastatą (jo dalį) bei išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę.
Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirtas ūkio subjektas (įmonė).
Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinės-komercinės paskirties pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvęs įmonės steigėjas.
34. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybės kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso nenurašoma.
35. Akcijos (laikinieji akcininkų pažymėjimai) buvusiesiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvusieji savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos jiems išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo.
36. Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys.
37. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka
39. Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma įstatymo 8 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma grąžinant namus (jų dalis, butus) natūra arba išperkant juos lygiaverte natūra, kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.
40. Gyvenamieji namai (jų dalys, butai) grąžinami natūra kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:
40.2. jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;
40.3. jie perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, tačiau nenaudojami pagal tikslinę paskirtį, numatytą patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo dokumentuose;
40.4. grąžintinuose namuose (jų dalyse, butuose) gyvenantiems nuomininkams yra suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358 straipsnio reikalavimus;
40.5. grąžintiname name gyvena šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys – jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriuose jie gyvena;
40.6. grąžintini namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip trečdaliu, bet naujai sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdangos, stogo konstrukcijos, neskaitant apšiltinimo ir dangos, laiptai, balkonų ir lodžijų plokštės) buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentų, tačiau 1995 m. liepos 1 d. jie yra tušti arba išnuomoti ūkinei-komercinei veiklai – grąžinama namo dalis, atitinkanti buvusio gyvenamojo namo dalį.
Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo procentas nustatomas šios tvarkos 30.1 punkte nustatyta tvarka. Duomenis apie gyvenamojo namo pertvarkymą pateikia teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras;
41. Kai gyvenamieji namai (jų dalys, butai) yra tušti arba kai grąžintinuose namuose (jų dalyse, butuose) gyvena buvę savininkai, namai (jų dalys, butai) grąžinami nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
Kai gyvenamieji namai pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas, jie grąžinami per 3 mėnesius nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
42. Grąžinus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) natūra, šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
43. Gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) atgaunantys piliečiai privalo kompensuoti juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų (jų dalių, butų) pagerinimo išlaidas.
44. Kompensuojant už grąžinamų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų) pagerinimą, laikomasi šios tvarkos:
44.1. atliktų darbų apimtį nustato teritoriniai valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai, dalyvaujant suinteresuotų šalių atstovams – gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atgaunantiems savininkams, nuomotojams, nuomininkams ir kt. Nurodoma konkrečiai, kas ir kokius darbus atliko, kad pagerintų namus (jų dalis, butus);
44.2. gyvenamųjų namų (jų dalių, butų) pagerinimo išlaidų dydį pagal atliktus darbus 1984 metų kainomis (įvertinant nusidėvėjimą ir taikant įkainojimo akto surašymo dieną galiojantį Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vidutinį statybos ir montavimo darbų kainų padidėjimo indeksą) nustato miestų, rajonų savivaldybių merai (valdybos). Šie duomenys įrašomi įkainojimo akte, nurodant valstybės ir kiekvieno asmens išlaidas namui (jo daliai, butui) pagerinti. Įkainojimo aktas turi būti įteiktas suinteresuotiems asmenims per 5 darbo dienas;
44.3. gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) atgaunantys savininkai, priėmus sprendimą grąžinti namą (jo dalį, butą) natūra, įkainojimo akte nurodytą pagerinimui išleistą pinigų sumą perveda į savivaldybės biudžetą (pajamų klasifikacija 8.3. „Kitos pajamos iš valstybės turto“) per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos;
44.4. tais atvejais, kai už gyvenamojo namo (jo dalies, buto) pagerinimą turi būti kompensuojama iškeldinamam buvusiam nuomininkui, miesto, rajono savivaldybės meras (valdyba) pagal šio namo (jo dalies, buto) įkainojimo aktą perveda iš savivaldybės biudžeto (pajamų klasifikacija 8.3. „Kitos pajamos iš valstybės turto“) į nuomininko nurodytą asmeninę sąskaitą banko įstaigoje jam priklausančią namo (jo dalies, buto) pagerinimo išlaidų dalį. Lėšos pervedamos per 20 dienų po to, kai namą (jo dalį, butą) atgaunantis savininkas atlygina savivaldybei namo (jo dalies, buto) pagerinimo išlaidas.
Visus ginčus, kilusius dėl šios tvarkos 43 ir 44 punktuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo, sprendžia teismas.
45. Grąžinus gyvenamuosius namus natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios yra sugrąžinti namai, atstatoma laikantis šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ arba skyriuje „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nustatytų reikalavimų. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, gali atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas dėl šios žemės grąžinimo. Jeigu prie sugrąžinto namo (jo dalies, buto) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (jo dalies, buto) savininkui, jis apskrities valdytojo sprendimu parduodamas namo (jo dalies, buto) savininkui, neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomojamas.
46. Garantijas nuomininkams, gyvenantiems buvusiesiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, nustato įstatymo 21 straipsnis.
Nuomininkai, gyvenantys buvusiajam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių susitarimą, tačiau ne didesnį už nuomos mokesčio tarifus, apskaičiuotus pagal savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908; 1993, Nr. 48-958, Nr. 68-1283; 1994, Nr.; 1995, Nr. 27-619, Nr. 36-903, Nr. 83-1888).
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.
Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Grąžinto namo (jo dalies, buto) savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos kitos lygiavertės gyvenamosios patalpos (ar jie neįsigijo kitų lygiaverčių gyvenamųjų patalpų).
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybės vykdomoji institucija.
Nuomininkai, gyvenantys buvusiesiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą gyvenamajam namui statyti mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Neringos miestą), arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos (savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose) bendriją bei gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, Nr. 32-747, Nr. 70-1316, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 12-191, Nr., Nr. 50-947, Nr. 72-1364, Nr. 97-1914; 1995, Nr. 49-1201) nustatyta tvarka. Šiais atvejais nuomininkai raštu įsipareigoja patuštinti nuomojamą namą (jo dalį, butą) per terminą, nurodytą įsipareigojime.
Vadovaudamasis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatomis, žemės sklypą gyvenamajam namui statyti nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, neatlygintinai nuosavybėn suteikia apskrities valdytojas, nuomininkui pateikus prašymą ir miesto, rajono savivaldybės pažymą apie tai, kad jis gyvena savininkui grąžintame name.
Jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti. Naujajam savininkui galioja šiame punkte nustatyti apribojimai.
Kokie nors veiksmai, kuriais siekiama priversti nuomininką išsikelti iš grąžinamo gyvenamojo namo pažeidžiant šiame skyriuje nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
Nuomininkai, iškeldinti iš savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų, taip pat likę gyventi išperkamose iš savininkų gyvenamosiose patalpose, turi teisę išsipirkti išnuomotas gyvenamąsias patalpas, panaudodami deponuotas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765, 782, Nr. 33-931; 1992, Nr., 139, Nr. 10-272, Nr. 11-289, Nr. 12-335, Nr. 17-486, Nr. 19-565, Nr. 35-1069; 1993, Nr. 6-137, Nr. 44-897; 1994, Nr. 48-899; 1995, Nr. 76-1776) patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 435 „Dėl Valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų, esančių gyventojų investicinėse sąskaitose, deponavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 28-639, Nr. 58-1444).
47. Visais kitais atvejais, nenurodytais šios tvarkos 40 punkte, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma valstybei išperkant juos iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų jų pačių pasirinkimu šiais būdais:
47.1. perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo butus;
47.2. suteikiant butus nuosavybėn. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama asmenims, kurie turi teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;
47.4. perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir nenaudojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis;
47.5. panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos;
48. Miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija (toliau vadinama – institucija) priima sprendimą išpirkti gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) vienu iš šios tvarkos 47 punkte nurodytų būdų, remdamasi piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė, rašytiniu prašymu. Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) natūra, o pagal įstatymo 8 straipsnį bei šios tvarkos 40 punktą šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas) negali būti grąžintas natūra, institucija apie tai raštu informuoja pilietį ir pasiūlo pasirinkti šios tvarkos 47 punkte nurodytą išpirkimo būdą. Jeigu pilietis per vieną mėnesį nepasirenka gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo būdo ir nepateikia dėl to rašytinio prašymo, institucija priima sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) išperkant jį ir nurodant išperkamo turto vertę, bet nenurodant išpirkimo būdo. Šis sprendimas gali būti apskundžiamas teismui. Šiais atvejais gyvenamasis namas (jo dalis, butas) išperkamas, piliečiui pateikus rašytinį prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamas išpirkimo būdas, ir institucijai priėmus dėl to sprendimą.
Institucija, priimdama sprendimą dėl gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo, taip pat priima sprendimą dėl šio namo (jo dalies, buto) teisinio registravimo valstybės, savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu. Nuosavybės teisė į juos atsiranda nuo sprendimo įregistravimo turto registro įstaigoje dienos.
Išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 23-535) patvirtintą tvarką.
49. Gyvenamieji namai (jų dalys, butai) išperkami taip:
49.1. suteikiant nuosavybėn butus šia tvarka:
49.1.1. butas piliečio nuosavybėn suteikiamas toje gyvenamojoje vietovėje, kurioje jis šiuo metu gyvena, pateikus miesto (rajono) savivaldybės merui (valdybai) prašymą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo bei pažymą apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę;
49.1.2. miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) sudaro piliečių, iš kurių valstybė išperka gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) suteikdama nuosavybėn butus, sąrašą. Sąraše nurodoma piliečio vardas, pavardė, kartu su juo gyvenančių šeimos narių skaičius, išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertė, taip pat pažymima, ar jis turi teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Sąrašas sudaromas pagal sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo datą;
49.1.3. butas piliečio nuosavybėn suteikiamas miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) sprendimu, kuriame nurodoma piliečio, kuriam suteikiamas nuosavybėn butas, vardas, pavardė, kartu su juo gyvenančių šeimos narių skaičius, sprendimo priėmimo pagrindas (sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo data, numeris), išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertė, suteikiamo nuosavybėn buto adresas, bendrasis naudingas plotas, kambarių skaičius, vertė. Jeigu suteikiamas nuosavybėn butas nėra lygiavertis išperkamam gyvenamajam namui (jo daliai, butui), nurodomas vertės skirtumas;
49.1.4. apie tai, kad piliečiui suteiktas nuosavybėn butas, įrašoma pažymoje apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę, nurodant suteikto nuosavybėn buto bendrąjį plotą bei vertę. Padarius įrašą, pažyma apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę grąžinama piliečiui. Apie buto suteikimą nuosavybėn raštu pranešama institucijai, priėmusiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo;
49.1.5. suteikiamas nuosavybėn butas turi atitikti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.
Suteikiamo nuosavybėn buto vertė lygi:
kai butas nupirktas iš fizinių ar juridinių asmenų, – šio buto pirkimo-pardavimo kainai. Ši kaina neturi būti didesnė už tos gyvenamosios vietovės butų rinkos kainą;
kai pastatytas naujas butas, – šio buto statybos kainai;
kai butas patuštintas, – šio buto vertei, nustatytai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 336;
49.1.6. sprendimas dėl buto suteikimo nuosavybėn per 3 mėnesius turi būti įregistruotas teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure;
49.1.7. suteikus nuosavybėn butą, atitinkantį Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas;
49.2. suteikiant nuosavybėn žemės sklypus individualiam gyvenamajam namui statyti šia tvarka:
49.2.1. pilietis, kuriam atstatyta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), išperkant jį ir suteikiant nuosavybėn žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, kreipiasi į apskrities, kurios teritorijoje pageidauja gauti sklypą, valdytojo administraciją, pateikdamas prašymą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo bei pažymą apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę;
49.2.2. žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti suteikiamas toje vietovėje, kurioje gyvena pilietis, iš kurio valstybė išperka gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), arba kurioje yra valstybės išperkamas gyvenamasis namas (jo dalis, butas), išskyrus Neringos miestą, arba piliečio pageidavimu kitoje gyvenamojoje vietovėje, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą, Birštoną, Neringą.
Žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti mieste suteikiamas laikantis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatų.
Žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti kaimo gyvenamojoje vietovėje suteikiamas piliečio nuosavybėn neatlygintinai apskrities valdytojo sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 11-182, Nr. 38-690, Nr. 47-879, Nr. 60-1197, Nr. 73-1378; 1995, Nr., Nr. 41-1003) nustatyta tvarka, laikantis šios tvarkos 8.2.2 punkte numatyto eiliškumo;
49.2.3. suteiktas nuosavybėn piliečiui žemės sklypas per 3 mėnesius nuo apskrities valdytojo sprendimo priėmimo dienos turi būti įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre;
49.2.4. apie suteiktą žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti įrašoma pažymoje apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę, nurodant šio sklypo plotą ir vertę. Padarius įrašą, pažyma grąžinama piliečiui. Apie suteiktą žemės sklypą raštu pranešama institucijai, priėmusiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo;
49.2.5. suteikto nuosavybėn žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti vertė nustatoma pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284; 1994, Nr. 47-880, Nr. 81-1526; 1995, Nr. 15-350, Nr. 31-732, Nr. 60-1513, Nr.);
49.3. perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir nenaudojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis (toliau vadinama – pastatai) šia tvarka:
49.3.1. institucija, atstatanti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), piliečio pageidavimu gali priimti sprendimą išpirkti gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), perduodant piliečio nuosavybėn jos žinioje esančius tuščius nenuomojamus ir nenaudojamus pastatus. Sprendime nurodoma perduodamų pastatų adresas, plotas, vertė;
49.3.2. institucijos sudaro jų žinioje esančių tuščių nenuomojamų ir nenaudojamų pastatų, kurie gali būti perduodami piliečiams nuosavybėn neatlygintinai už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, sąrašus, kurie tikslinami kasmet iki sausio 15 d. bei liepos 15 dienos. Su šiuo sąrašu turi teisę susipažinti kiekvienas pilietis, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą);
49.3.3. perduodami piliečiams nuosavybėn pastatai turi būti inventorizuoti teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure;
49.3.5. perduodamus piliečių nuosavybėn pastatus įvertina institucijos, kuri atstato nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus, sudaryta komisija. Į komisiją įeina asmenys, turintys kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą, arba institucijos konkurso tvarka pasamdytas fizinis ar juridinis asmuo, turintis turto vertinimo licenciją. Pastatai įvertinami ta pačia tvarka, kaip ir valstybės (savivaldybės) turtas, ir privatizuojami pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą;
49.4. panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos, šia tvarka:
49.4.1. panaikinamos piliečių piniginės prievolės valstybei, atsiradusios suteikus piliečiui paramą iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;
49.4.2. pilietis, turintis šią piniginę prievolę valstybei, pristato institucijai, atstatančiai jo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), pažymą apie turimos piniginės prievolės valstybei dydį (pagal šios tvarkos 5 priede pateiktą pavyzdį). Šią pažymą piliečiui jo prašymu išduoda banko įstaiga, kurioje pilietis turi piniginę prievolę valstybei;
49.4.3. institucijos, atstatančios nuosavybės teises į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), kas mėnesį sudaro piliečių, kuriems už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) įskaita panaikinamos jų turimos prievolės valstybei, sąrašus (pagal šios tvarkos 6 priede pateiktą pavyzdį). Sąrašai sudaromi pagal sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) priėmimo datą. Šie sąrašai sudaromi dviem egzemplioriais, juos pasirašo institucijos, atstatančios piliečių nuosavybės teises į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir patvirtina įstaigos antspaudu. Vienas sąrašo egzempliorius lieka jį patvirtinusioje institucijoje, antras išsiunčiamas Finansų ministerijai. Gautus sąrašus Finansų ministerija sutikrina ir parengia kiekvienam piliečiui atskirai pažymą apie jo turimos prievolės valstybei įskaitą (pagal šios tvarkos 7 priede pateiktą pavyzdį). Ši pažyma surašoma trimis egzemplioriais, vienas lieka Finansų ministerijoje, kitas išsiunčiamas institucijai, atstatančiai piliečio nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), trečias išsiunčiamas banko įstaigai, kur pilietis turėjo prievolę valstybei. Šios pažymos patvirtinimo data yra piliečio prievolės valstybei įskaitos data.
Banko įstaiga, gavusi pažymą apie piliečio prievolės valstybei įskaitą, įskaityta suma sumažina piliečio skolą bankui ir praneša apie tai Finansų ministerijai;
49.5. suteikiant neatlygintinai miško arba rekultivuoto durpyno plotą ta pačia tvarka, kaip ir išperkant žemę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 967;
49.6. išmokant piniginę kompensaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarime Nr. 336 nustatyta tvarka;
50. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. I-1548 6 punktą įstatymo 2 straipsnyje (šios tvarkos 1 punkte) nurodytiesiems asmenims taikomos įstatymo 8 straipsnio nuostatos, jeigu jiems pagal įstatymus, nesant galimybės pasirinkti, buvo išmokėtos piniginės kompensacijos. Tokiais atvejais sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo priimamas, piliečiui grąžinus kompensacijų sumas miesto, rajono savivaldybei ir toms įmonėms bei organizacijoms, kurios išmokėjo kompensacijas.
Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė
52. Pagal įstatymo 12 straipsnį valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama, jeigu:
52.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybės sienos apsaugai. Pasienio ruožo (išskyrus pasienio juostą) žemė ir miškas, suderinus su Vidaus reikalų ministerijos Pasienio apsaugos tarnyba, grąžinami natūra ir ekvivalentine natūra;
52.2. ji yra užimta požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų. Ši žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;
52.3. joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra užveisti sodininkų bendrijų sodai ir specializuotų valstybinių įmonių sodai, uogynai ir medelynai, jeigu jų žemėnaudos buvo suformuotos pagal pramoninių sodų įveisimo projektus;
52.4. ji pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir gyvenamuosius namus; tai yra žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje, žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra. Sugrąžinus prie vienkiemių esančią žemę savininkams, buvusiems asmeninio ūkio žemės naudotojams, žemės sklypas asmeniniam ūkiui matuojamas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje;
52.6. ji po 1991 m. rugpjūčio 1 d., bet ne vėliau kaip iki 1995 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams. Ši žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka;
52.7. tai yra žemė kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai, užimta visuomeninės paskirties statinių bei įrenginių, bei žemė, kurioje įveisti parkai ir įrengti tvenkiniai, taip pat kita visuomenės poreikiams naudojama žemė;
52.8. ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto gyventojų rekreaciniams poreikiams;
52.9. ji nustatytąja tvarka yra suteikta naudotis mokslo ir mokymo įstaigoms arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje;
52.10. ji yra ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje.
Tokie sklypai, suderinus su Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;
52.11. ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.
Kitose saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento arba Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;
52.12. tai yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba pradėti projektuoti iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės nuosavybės objektai, bei žemė, pagal šiuos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta naudotis valstybės institucijoms. Žemė, kuri 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatytąja tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta, nebuvo kitaip panaudota pagal paskirtį, taip pat žemė, kuri buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal suderintą su rajono savivaldybe vietos parinkimo brėžinį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik po to, kai apskrities valdytojas priima sprendimą dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Likęs nepriskirtas valstybės išperkamai žemei plotas apskrities valdytojo sprendimu perduodamas į laisvos valstybinės žemės fondą;
52.13. sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių technologinis komplektas negali funkcionuoti, ir šiems pastatams naudoti reikia žemės ūkio naudmenų plotų pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Buvusiems sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybiniams pastatams, kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio įmonės, naudoti reikalingas plotas nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek žemės reikia šiuose pastatuose laikomiems gyvuliams aprūpinti visų rūšių pašarais, taip pat labai gerų reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės produkcijai išauginti pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus. Kitų žemės ūkio įmonių pastatams naudoti reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Šio punkto pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodyti žemės plotai (išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją) grąžinami nuosavybėn asmenims, sudarantiems su žemės ūkio įmonėmis ar kitais gamybinių pastatų savininkais privačios žemės nuomos sutartis, iki šios žemės ūkio įmonės ar kiti ūkiai nutrauks savo veiklą šios tvarkos 12.4 ir 12.5 punktuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Žemės ūkio įmonei ar kitam ūkiui nutraukus savo veiklą, pirmumo teisę įsigyti arba išsinuomoti jų naudotą sugrąžintą (privačią) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę turi šiuos gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos žemės ūkio veiklai;
52.14. joje yra buvusių specializuotų žemės įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių sodų, uogynų bei medelynų, suformavus jų žemėnaudas pagal pramoninių sodų įveisimo projektus, taip pat specializuotų žemės ūkio įmonių daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis. Šie plotai gali būti grąžinami nuosavybėn natūra (nekeičiant žemės naudojimo pobūdžio) asmenims, kurie šią žemę išnuomoja ją naudojančioms žemės ūkio įmonėms šios tvarkos 12.4 punkte nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
52.15. joje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašariniams plotams lietinti gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais vandenimis;
52.16. ji paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui steigti, ir ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys bei turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės susigrąžinti natūra.
Tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užimta pastatų, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis.
53. Pagal įstatymo 13 straipsnį miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkami, jeigu jie yra priskirti:
53.2. valstybinių parkų ir valstybinių draustinių miškams, išskyrus miškus, sugrąžinamus natūra ir ekvivalentine natūra pagal šios tvarkos 14 ir 22 punktus;
53.6. Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 kilometrų pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Išlikusio nekilnojamojo turto (išskyrus gyvenamųjų namų) išpirkimo tvarka
54. Pagal įstatymo 16 straipsnį valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), šiais būdais:
54.3. įskaita panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo;
54.6. pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus valstybės išperkamai žemei). Kompensacija pinigais taip pat išmokama pageidaujantiems gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems iki 1995 m. birželio 1 d. atstatyta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką, šią žemę (mišką) išperkant;
54.7. suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią sumą statomiems butams apmokėti.
Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus tuos atvejus, kai išperkami ūkinės-komercinės paskirties pastatai šios tvarkos skyriuje „Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba vertybinių popierių (akcijų) išdavimas“ nustatytais atvejais ir tvarka;
54.8. už kaimo vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus, kurių negalima grąžinti natūra, piliečiams kompensuojama visais šiame punkte nurodytais būdais, už kitą valstybės išperkamą žemę ir mišką – 53.1, 53.2, 53.4 ir 53.5 punktuose nurodytais būdais. Pilietis turi teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.
55. Žemė išperkama, sugrąžinant ją ekvivalentine natūra šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pagal šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatas, arba kitais būdais, numatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967.
56. Miškai išperkami, sugrąžinant juos ekvivalentine natūra, kaip numatyta šios tvarkos skyriuje „Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka“ arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967.
57. Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdų iki teritorijos, kur buvo turėtoji žemė ar miškas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, su juo atsiskaitoma pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.
58. Pagal įstatymo 17 straipsnį valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.
Pinigų suma, išduodamų akcijų skaičius, suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo bei kito turto vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio nekilnojamojo turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.
Nustatant išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei perduodant nuosavybėn neatlygintinai turtą natūra, turi būti gautas šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų sutikimas.
Žemės (miško) suteikimas nuosavybėn neatlygintinai ar
kitokia kompensacija už turėtą žemę (mišką)
59. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į jiems priklausantį turėtos žemės ar miško valdos (jos dalies) plotą nuosavybės teisė neatstatyta kitiems asmenims, jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.
Suteikiamo piliečiui žemės (miško) sklypo ar kito turto vertė bei išduodamų akcijų vertė turi būti lygi turėto žemės (miško) sklypo vertei išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.
60. Praleidę terminus piliečiai prašymus neatlygintinai suteikti žemę ar mišką arba kitaip kompensuoti už turėtą žemę ir mišką paduoda agrarinės reformos tarnybai (kai turėtoji žemės valda yra kaimo vietovėje) arba žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka.
61. Praleidusių terminus piliečių prašymai nagrinėjami šios tvarkos skyriuje „Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas“ nustatyta tvarka po to, kai išnagrinėti prašymai ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiams, laiku pateikusiems prašymus. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvadas dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar kitokios kompensacijos parengia pagal šios tvarkos 8 priede nurodytą pavyzdį, o institucijų sprendimai dėl žemės (miško) sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai (ar kompensavimo) už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą priimami pagal šios tvarkos 9 priede nurodytą pavyzdį.
62. Žemės sklypai už žemę, pagal 1991 m. rugpjūčio 1 d. būklę buvusią nustatytąja tvarka miestams priskirtose teritorijose, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai laikantis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatų.
63. Žemės sklypai už kaimo vietovėje turėtą žemę suteikiami nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos valstybinės žemės fondo šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miško sklypai – kaip nustatyta šios tvarkos skyriuje „Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka“.
64. Piliečiams už turėtą žemę ir mišką kompensuojama (išskyrus kompensaciją pinigais) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka.
65. Pagal įstatymo 9 straipsnį piliečiai, kurie praleido nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o nuosavybės teisė į visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra atstatyta kitiems pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti kompensaciją už nesugrąžintą žemės ar miško plotą teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
1 priedas
_______________ apskrities valdytojo administracijos Žemės
ūkio departamento ______________ rajono žemės ūkio valdybos
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada
dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui(-tei)_________
__________________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam(-ai) ____________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, išnagrinėjusi piliečio (-tės) ______________ prašymą dėl
nuosavybės teisės į žemę, mišką atstatymo bei kitus _______________________________ agrarinės
reformos tarnybos pateiktus dokumentus, ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus, pažymą apie piliečio(-tės) __________________________________________
praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti (jeigu žemė susigrąžinama ūkininko ūkiui steigti), 199_ m. __________________________________________ mėn. ___ d. apsvarsčiusi
_______________________________________________ instituto parengtą buvusios __________
žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos projektą, siūlo:
1. Piliečio(-tės) ______________________________________________________________
prašymą patenkinti, atstatant jam (jai) nuosavybės teisę į __________ ha žemės ūkio paskirties žemę,
________ ha mišką taip:
1.1. iš turėtųjų ________________ apskrities ______________ rajono ____________ kaime
____ ha žemės, ____ ha miško grąžinti natūra __________ ha bendrą žemės plotą, iš jo ________ ha
miško, _______ ha mišku apaugusios žemės, _____ ha žemės ūkio naudmenų, _____ ha kitos žemės,
_______________ apskrities ______________ rajono ____________ kaime;
1.2. vietoj turėtųjų _____________________________ apskrities ________________ rajono
_______________________ kaime ______ ha žemės, ______ ha miško grąžinti ekvivalentine natūra
______________ ha bendrą plotą, iš jo _____ ha miško ir mišku apaugusios žemės, _____ ha žemės
ūkio naudmenų, ______ ha kitos žemės, _______________________________________ apskrities
______________ rajono _____________________ kaime;
1.3. ______ ha žemės, turėtos _____________________ apskrities _______________ rajono
_______________________ kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo
būdus, atitinkančius valstybės išperkamos žemės kainą (Lt);
1.4. _____ ha miško, turėto ____________________________________________ apskrities
______________________ rajono _______________ kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę
pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius valstybės išperkamo miško kainą (Lt);
2. Nuosavybės teisė į dalį turėtos žemės valdos (______ha žemės, ______ ha miško) atstatyta
anksčiau ________________________________________________________________________ .
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo protokolo numeris ir data)
3. Piliečiui(-tei) suformuotą privačią žemėnaudą sudarys:
3.1. žemė, susigrąžinama ūkininko ūkiui steigti: __________ ha bendro ploto, iš jo ______ ha
žemės ūkio naudmenų, ____________ ha miško;
3.2. žemė, susigrąžinama ir išnuomojama _________________________________________
(būsimojo nuomininko vardas, pavardė, tėvo vardas; arba įmonės pavadinimas)
_______________________ ha bendro ploto;
4. Suprojektuotos privačios žemėnaudos pagrindinis masyvas yra ______________ apskrities
__________ rajono __________________ kaime, sodyba – _________________ kaime.
5. Žemė, sugrąžinama bendrosios nuosavybės teise vienam ūkininko ūkiui steigti, sudaro ___
____________ ha. Ūkininko ūkis, registruojamas ________________________________________
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
vardu, sudaro _______ ha bendro ploto, iš jo ______________________ ha žemės ūkio naudmenų,
_____________ ha miško.
Su išvada ir suprojektuotu žemėnaudos išdėstymu bei ribomis sutinku ir sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo nurodytuoju būdu prašau priimti man nedalyvaujant:______________________________
________________________________________________________________________________
(piliečio(-tės) arba jo (jos) įgalioto atstovo vardas, pavardė, tėvo vardas, parašas ir data)
Su tarnybos išvada pilietis(-ė) nesutiko ___________________________________________
________________________________________________________________________________
(nurodoma priežastis)
_______________________________________________________________________________ .
Žemėtvarkos ir geodezijos
tarnybos vadovas (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
A. V.
199 ___ m. _________ mėn. ____ d.
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
2 priedas
_______________________________________________________________
institucijos pavadinimas
Sprendimas
199___ m. _____________ mėn. _____ d. Nr. _____
dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui(-tei) _____________________________________
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir apsvarsčiusi piliečio(-tės) ______________________ prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į _______________________________________________________________________
(objektų pavadinimas)
________________________________________________________________________________
(institucijos pavadinimas)
nusprendė:
1. Atstatyti piliečio(-tės)______________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančio(-os) _____________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)
nuosavybės teisę į _________________________________________________________________
(nurodyti nuosavybės objektus, esančius apskrityje, mieste, rajone, miestelyje, kaime, ir
________________________________________________________________________________
jų adresą, žemės (miško) plotą ir vertę)
_______________________________________________________________________________ .
3. Nuosavybės teisės atstatymo būdai:
3.1. atstatant nuosavybės teisę į žemę ar mišką:
3.1.2. grąžinti ekvivalentine natūra ____ ha _____________ apskrities ____________ rajono
____________ kaime;
3.1.3. suteikti neatlygintinai ________________ ha žemės sklypą bendros _______ Lt vertės
_____________ mieste;
5. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį (___ ha žemės, __________ ha miško) bus
atstatyta vėliau, esant šioms sąlygoms: ________________________________________________ .
6. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį (___ ha žemės, _____ ha miško) yra atstatyta anksčiau _______________________________________________________________________________ .
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo protokolo numeris ir data)
7. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas piliečiui(-tei) ____________________________, o kitas saugomas_____________________________________ .
(nurodyti institucijos pavadinimą)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
3 priedas
Pažyma Nr. _______
apie valstybės išperkamos žemės (miško) vertę
Piliečio(-tės) _______________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančio(-os) ____________________________________________________________ ,
(adresas)
valstybės išperkamos žemės (miško) plotas ______ ha, į kurį jam (jai) atstatyta nuosavybės teisė (už kurį kompensuojama), _________________________________________________________________
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo(protokolo) numeris ir data)
įvertintas taip: žemė ___________ Lt, miškas – _______ Lt, iš viso _______ Lt, iš jų žemė (miškas),
buvusi(-ęs) 1991 m. rugpjūčio 1 d. _________________________ miestui priskirtoje teritorijoje, bei
žemė, priskirta miestui iki 1995 m. birželio 1 d., – __________ Lt; kita žemės ūkio paskirties žemė –
______ Lt, kita žemė – ______ Lt, miškas – ______________ Lt.
Piliečio(-tės) ________________________________________________________________
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
dokumentai, susiję su nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymu (ar kompensavimu už turėtąją žemę (mišką), bus saugomi __________________________________ apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio
departamento ________________ rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
____________ institucijos
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
Žemėtvarkos ir geodezijos
tarnybos vadovas (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
A. V.
Įrašai apie žemės (miško) išpirkimą (nurodant kompensavimo būdus ir kompensuotą sumą):
__________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ .
Pastabos: 1. Visos pinigų sumos rašomos žodžiais.
2. Įrašus padarę pareigūnai nurodo savo įstaigos pavadinimą, pareigas, vardus, pavardes, datą, pasirašo ir patvirtina įstaigos antspaudu.
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
4 priedas
Pažyma Nr. _______
apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertę
Piliečio(-tės)________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančio(-os)_____________________________________________________________ ,
(adresas)
valstybės išperkamas gyvenamasis namas (jo dalis, butas), esantis,______________________
į kurį atstatyta nuosavybės teisė ______________________________________________________ ,
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo (protokolo) numeris ir data)
įvertintas _______________________________________________________ Lt, išpirkimo
(suma žodžiais ir skaičiais)
būdas:_____________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ .
Priėmusios sprendimą dėl nuosavybės
teisių atstatymo institucijos
vadovas (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
A. V.
Įrašai apie gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimą:
__________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Pastabos: 1. Visos pinigų sumos rašomos žodžiais.
2. Įrašus padarę pareigūnai nurodo savo įstaigos pavadinimą, pareigas, vardus, pavardes, datą, pasirašo ir patvirtina įstaigos antspaudu.
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
5 priedas
Pažyma
apie piliečio piniginę prievolę valstybei
Pilietis(-ė) _________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenantis(-i) ____________________________________________________ , turi piniginę
(adresas)
prievolę valstybei, kurią sudaro _________________________________________________
(suma žodžiais ir skaičiais)
______________ Lt suma, gauta _________________ iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems
(data)
namams, butams statyti arba pirkti fondo; išdavimo pagrindas – _______________________
(miesto, rajono savivaldybės
__________________________ .
sprendimo numeris ir data)
Pažymos išdavimo dieną,________________________________ , piniginė prievolė valstybei
(data)
sudaro ______________________________________________ , gauta iš _______________
(suma žodžiais ir skaičiais) (banko įstaigos
_______________________________________ .
pavadinimas, kodas, sąskaitos numeris)
Banko įstaigos valdytojas (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
6 priedas
Piliečiai, kuriems už valstybės išperkamus gyvenamuosius
namus (jų dalis, butus) įskaita panaikinamos jų turimos
piniginės prievolės valstybei
| Piliečio vardas, pavardė |
Sprendimo dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) atstatymo priėmimo data |
Gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertė, Lt |
Prievolės valstybei dydis, Lt |
Banko įstaigos, kurioje pilietis turi prievolę valstybei, pavadinimas, kodas, sąskaitos numeris |
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
7 priedas
TVIRTINU:
Finansų ministras (Finansų
ministerijos sekretorius)
A. V.
(Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
199__ m. ____________ mėn. ____ d.
Pažyma
apie piliečio piniginės prievolės valstybei įskaitą
Piliečiui(-tei) _______________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam(-ai) _________________________________________________ , už valstybės
(adresas)
išperkamą gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) _______________________________________ ,
(adresas)
į kurį atstatyta nuosavybės teisė ________________________________________________
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo
_______________________________________________________________________________ ,
(protokolo) numeris ir data)
įvertinus __________________________________ Lt,
(suma žodžiais, skaičiais)
įskaitoma jo piniginė prievolė valstybei iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo ________________________________________________________________ , gauta
(įsiskolinimo suma žodžiais ir skaičiais)
iš ______________________________________________________________________________ .
(banko įstaigos pavadinimas, kodas, sąskaitos numeris)
Finansų ministerijos atsakingo
darbuotojo pareigos (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
8 priedas
_______________ apskrities valdytojo administracijos Žemės
ūkio departamento ______________ rajono žemės ūkio valdybos
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada
dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar kompensavimo už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą piliečiui(-tei) _________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam(-ai) ____________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)
Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, išnagrinėjusi piliečio (-tės) ________________________
prašymą suteikti žemės sklypą (ar kompensuoti) už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą bei kitus ___________________ agrarinės reformos tarnybos pateiktus dokumentus, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus, pažymą apie piliečio(-tės) praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba
kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti (jeigu žemė suteikiama ūkininko ūkiui steigti), 199__ m. ________________ mėn. ____ d. apsvarsčiusi ___________________________________________________ instituto
parengtą buvusios ______________ žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos projektą, siūlo:
1. Piliečio(-tės) _________________ prašymą patenkinti ir:
1.1. vietoj turėtųjų ______________________________ apskrities _______________ rajono
____________________ kaime _______ ha žemės, ___ ha miško suteikti nuosavybėn neatlygintinai
____ ha bendrą žemės plotą, iš jo ______ ha miško, ______ ha mišku apaugusios žemės, _________
ha žemės ūkio naudmenų, ________ ha kitos žemės,__________________ apskrities ____________
rajono ____________________ kaime;
1.2. už ____ ha žemės, turėtos ___________________ apskrities ________________ rajono
________________________________ kaime, piliečiui(-tei) kompensuoti, suteikiant teisę pasirinkti
kompensavimo būdus, atitinkančius žemės, už kurią kompensuojama, kainą (Lt);
2. Piliečiui(-tei) suformuotą privačią žemėnaudą sudarys:
2.1. žemė, suteikiama ūkininko ūkiui steigti: _____ ha bendro ploto, iš jo ____ ha žemės ūkio
naudmenų, _______ ha miško;
2.2. žemė, suteikiama su sąlyga, kad ji bus išnuomota:_______________________________
(būsimojo nuomininko vardas,
________________________________________________________________________________
pavardė; arba įmonės pavadinimas)
_________ ha bendro ploto;
3. Suprojektuotos privačios žemėnaudos pagrindinis masyvas yra ______________________
apskrities ______________ rajono _________________ kaime, sodyba – _______________ kaime.
4. Žemė, suteikiama bendrosios nuosavybės teise vienam ūkininko ūkiui steigti, sudaro _______ ha. Ūkininko ūkis registruojamas ____________________________________________________ vardu, jo žemė
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
užima _____ ha bendro ploto, iš jo ____ ha žemės ūkio naudmenų, _________ ha miško.
Su išvada ir suprojektuotu žemėnaudos išdėstymu bei ribomis sutinku ir sprendimą dėl žemės suteikimo (ar kompensavimo už turėtą žemę (mišką) nurodytuoju būdu) prašau priimti man nedalyvaujant:______
_______________________________________________________________________________ .
(piliečio(-tės) arba jo (jos) įgalioto atstovo vardas, pavardė, tėvo vardas, parašas ir data)
Su tarnybos išvada pilietis(-ė) nesutiko ___________________________________________
________________________________________________________________________________
(nurodoma priežastis)
_______________________________________________________________________________ .
Žemėtvarkos ir geodezijos
tarnybos vadovas (Parašas) (Vardo raidė ir pavardė)
A. V.
199 ___ m. ______________ mėn. ____ d.
______________
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
9 priedas
_______________________________________________________________
(institucijos pavadinimas)
Sprendimas
199___ m. ____________ mėn. ____ d. Nr. _____
dėl žemės (miško) sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai (ar kompensavimo) už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą piliečiui(-tei)____________________________________________________
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir apsvarsčiusi piliečio(-tės) ___________________________________
prašymą suteikti žemės (miško) sklypą nuosavybėn neatlygintinai (ar kompensuoti) už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą, ___________________________________________________________________
(institucijos pavadinimas)
nusprendė:
1. Suteikti piliečiui(-tei) ______________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam (-iai) ___________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis,
________________________________________________________________________________
kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)
nuosavybėn neatlygintinai ________ ha ___________________________________ Lt vertės žemės
(miško) sklypą, esantį ______________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas)
___________ , už turėtą nuosavybės teise _____ ha _______ Lt vertės žemės (miško) sklypą, esantį
_______________________________________________________________________________ .
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas)
2. Kompensuoti už turėtą nuosavybės teise ______ ha _______ Lt vertės žemės (miško) sklypą, esantį ________________________________________________________________________________
(apskritis, rajonas, miestas, miestelis, kaimas)
šiais būdais:________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ .
3. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas piliečiui(-tei) ____________________________, o kitas saugomas ____________________________________ .
(nurodyti institucijos pavadinimą)