KONVENCIJA DĖL KELIO UŽKIRTIMO GENOCIDO NUSIKALTIMUI IR BAUDIMO UŽ JĮ*
atsižvelgdamos į tai, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 1948 m. gruodžio 09 d. rezoliucijoje 96 (I) pareiškė, jog genocidas yra nusikaltimas pagal tarptautinę teisę ir prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams bei yra smerkiamas civilizuoto pasaulio;
pripažindamos, kad per visą istoriją dėl genocido žmonija patyrė daug nuostolių; ir
būdamos įsitikinusios, jog norint išvaduoti žmoniją nuo tokios pasibaisėtinos nelaimės būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu,
susitarė:
1 straipsnis
2 straipsnis
Šioje Konvencijoje genocidu laikoma toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent:
c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį;
3 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
Asmenys, kaltinami genocidu ar kokios nors kitos 3 straipsnyje nurodytos veikos darymu, turi būti teisiami tos valstybės, kurios teritorijoje ta veika įvykdyta, kompetentingo teismo arba tokio tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris turi jurisdikciją toms Susitariančiosioms Šalims, kurios pripažįsta jo jurisdikciją.
7 straipsnis
Ekstradicijos atveju genocidas ir kita 3 straipsnyje nurodyta veika nelaikomi politiniais nusikaltimais.
8 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Jungtinių Tautų Organizacijos kompetentingas institucijas ir reikalauti, kad jos, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatais, imtųsi, jų nuomone, būtinų priemonių ir užkirstų kelią genocidui ar kuriai nors kitai 3 straipsnyje nurodytai veikai ir tokią veiką sustabdytų.
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis
Ši Konvencija iki 1949 m. gruodžio 31 d. pateikiama pasirašyti visoms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms ir visoms valstybėms, kurios nėra šios Organizacijos narės, bet kurias Generalinė Asamblėja pakvietė pasirašyti šią Konvenciją.
Ši Konvencija turi būti ratifikuota, ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.
Nuo 1950 m. sausio 1 d. prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena Jungtinių Tautų Organizacijos narė ir kiekviena valstybė, kuri nėra šios Organizacijos narė, bet yra pirmiau minėta tvarka pakviesta tai padaryti.
12 straipsnis
13 straipsnis
Tą dieną, kai deponuojami pirmieji dvidešimt ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų, Generalinis Sekretorius parengia Protokolą ir jo nuorašus perduoda visoms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms ir visoms 11 straipsnyje nurodytoms valstybėms, kurios nėra šios Organizacijos narės.
Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai deponuojamas dvidešimtasis ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas.
14 straipsnis
Po to ji lieka galioti tolesniems penkerių metų laikotarpiams toms Susitariančiosioms Šalims, kurios jos nedenonsavo likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki atitinkamo jos galiojimo laikotarpio pabaigos.
15 straipsnis
16 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Šalis gali bet kada, raštu apie tai pranešdama Generaliniam Sekretoriui, paprašyti pataisyti ir papildyti šią Konvenciją.
17 straipsnis
Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius praneša visoms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms ir 11 straipsnyje nurodytoms valstybėms, kurios nėra šios Organizacijos narės, apie:
18 straipsnis