BRANDUOLINIO SAUGUMO KONVENCIJA
PREAMBULĖ
SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS
Suvokdamos tarptautinės bendruomenės svarbą užtikrinant, kad branduolinė energija būtų saugiai naudojama, gerai kontroliuojama ir nekenktų aplinkai;
iš naujo patvirtindamos būtinybę tęsti darbą branduolinės energijos aukštų standartų užtikrinimui visame pasaulyje;
iš naujo patvirtindamos, kad už branduolinį saugumą atsakinga valstybė, kurios jurisdikcijoje yra branduoliniai įrengimai;
siekdamos plėtoti efektyvią branduolinio saugumo kultūrą; suvokdamos, kad avarijų branduoliniuose įrenginiuose pasekmės gali peržengti sienas;
turėdamos omenyje Branduolinių medžiagų fizinės apsaugos konvenciją (1979), Ankstyvojo įspėjimo apie branduolines avarijas konvenciją (1986) bei Pagalbos branduolinės avarijos ar radiologinio pavojaus atveju konvenciją (1986);
suvokdamos tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant branduolinį saugumą – per esamus dvišalius ar daugiašalius mechanizmus ir šios skatinančios konvencijos sukūrimą; suvokdamos, kad ši konvencija numato esminių saugumo principų, o ne detalizuotų saugumo standartų branduoliniuose įrenginiuose taikymą, ir tai, kad egzistuoja tarptautinės branduolinio saugumo kryptys, kurios nuolat atnaujinamos, tokiu būdu numatydamos šiuolaikinių priemonių kryptis aukšto saugumo laipsnio užtikrinimui;
patvirtindamos, kad svarbu pradėti tarptautinės radioaktyvių atliekų tvarkymo konvencijos plėtros darbą neatidėliotinai po to, kai bus priimtas tarptautinis susitarimas dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo saugumo;
suvokdamos tolimesnio techninio darbo naudą dėl kitų branduolinio kuro ciklų saugumo, ir atitinkamu laiku šis darbas gali palengvinti dabartinių ar būsimų tarptautinių teisinių dokumentų kūrimą;
SUSITARĖ:
1 STRAIPSNIS. TIKSLAI
Šios Konvencijos tikslai yra šie:
pasiekti ir išlaikyti aukštą branduolinio saugumo lygį visame pasaulyje, įtvirtinant tarptautines priemones, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat techninį bendradarbiavimą, susijusį su saugumo užtikrinimu;
sukurti ir išlaikyti efektyvias apsaugos priemones branduoliniuose įrenginiuose dėl potencialaus radiologinio pavojaus tam, kad apsaugotų individus, visuomenę ir aplinką nuo pavojingų jonizuojančios radiacijos iš tokių įrenginių pasekmių;
užkirsti kelią avarijoms, turinčioms radiologines pasekmes, ir sumažinti pasekmes, jei tokios atsirastų.
2 STRAIPSNIS. APIBRĖŽIMAI
Šios Konvencijos tikslu:
„branduolinis įrenginys“ kiekvienai Susitariančiajai šaliai reiškia bet kurią civilinę atominę antžeminę elektrinę, esančią jos žinioje, įskaitant tokias radioaktyvių medžiagų saugyklas bei apdirbimo ir perdirbimo įrenginius, pastatytus toje pačioje aikštelėje ir tiesiogiai susijusius su branduolinės elektrinės veikimu. Tokia elektrinė nustoja buvusi branduoliniu įrenginiu, kai iš reaktoriaus šerdies zonos išimami visi branduolinio kuro elementai ir saugiai laikomi, prisilaikant patvirtintos tvarkos, o kontroliuojantys organai patvirtina veikimo sustabdymo programą;
„kontroliuojantys organai“ reiškia kiekvienai Susitariančiajai šaliai bet kuriuos organus ar organą, turinčius teisinius įgaliojimus suteikti licencijas ir kontroliuoti branduolinių įrenginių aikštelės parinkimą, projektavimą, statybą, paruošimą veikimui, veikimą ir veikimo nutraukimą;
„licencija“ reiškia bet kurį leidimą, išduotą kontroliuojančio organo pareiškėjui dėl atsakomybės prisiėmimo dėl branduolinių įrenginių aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, paruošimo veikimui, veikimo ir veikimo nutraukimo.
4 STRAIPSNIS. PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis peržiūrėjimui turi pateikti prieš kiekvieną susitikimą, apibrėžtą 20 straipsnyje, pranešimą apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.
5 STRAIPSNIS. ATSKAITOMYBĖ
Kiekviena Susitariančioji šalis iki kiekvieno susitikimo, nurodyto 20 straipsnyje, pradžios turi pateikti peržiūrėjimui pranešimus apie nuveiktas priemones šios Konvencijos įsipareigojimams atlikti.
6 STRAIPSNIS. ESAMI BRANDUOLINIAI ĮRENGINIAI
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad branduolinių įrenginių, esančių konvencijos įsigaliojimo momentu, branduolinis saugumas būtų peržiūrėtas kaip įmanoma greičiau. Jei reikalaujama pagal šios Konvencijos kontekstą, Susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad būtų atlikti visi praktiniai pataisymai, reikalingi branduolinio įrenginio saugumui pakelti. Jei tokio pagerinimo atlikti neįmanoma, būtina įgyvendinti branduolinio įrenginio sustabdymą per praktiškai trumpiausią laiką. Nustatant sustabdymo laiką, reikia įvertinti įmanomas alternatyvas, taip pat socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį.
(b) Įstatyminė bazė ir kontrolė
7 STRAIPSNIS. ĮSTATYMINĖ IR NORMINĖ BAZĖ
Kiekviena Susitariančioji šalis turi sukurti ir išlaikyti branduolinių įrenginių saugumo kontroliavimo įstatyminę ir norminę bazę.
Įstatyminė ir norminė bazė turi numatyti:
taikomų valstybinių saugumo taisyklių ir reikalavimų sukūrimą;
branduolinių įrenginių licencijavimo sistemą bei branduolinio įrenginio veikimo uždraudimą, neturint licencijos;
kontrolės sistemą ir branduolinių įrenginių įvertinimą, užtikrinančius taikomų nuostatų atitikimą bei licencijų terminų laikymąsi;
taikomų nuostatų sustiprinimą bei licencijų terminų patikrinimą, įskaitant suspendavimą, pakeitimą ar atšaukimą.
8 STRAIPSNIS. KONTROLIUOJANTIS ORGANAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi sukurti ar paskirti kontroliavimo organą, įpareigotą įgyvendinti teisinę ir norminę bazę, apie kurią kalbama 7 straipsnyje, turinčią adekvačią galią, kompetenciją bei finansinius ir žmonių resursus priskirtų įsipareigojimų vykdymui.
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant efektyvų kontroliuojančio organo bei kitų organų ar organizacijų, susijusių su branduolinės energijos skatinimu naudojimui ar naudojimu, funkcijų atskyrimą.
9 STRAIPSNIS. LICENCIJOS SAVININKO ATSAKOMYBĖ
Kiekviena Susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad pirminė branduolinio įrenginio saugumo atsakomybė tenka atitinkamos licencijos savininkui, ir turi imtis atitinkamų žingsnių, užtikrinančių, kad tokios licencijos savininkas vykdytų savo įsipareigojimus.
10 STRAIPSNIS. SAUGUMO PRIORITETAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad visos organizacijos, susijusios su veikla, tiesiogiai liečiančia branduolinius įrenginius, nustatys savo politiką, kuria branduoliniam saugumui bus suteikiamas prioritetas.
11 STRAIPSNIS. FINANSINIAI IR ŽMONIŲ RESURSAI
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad bus prieinami adekvatūs finansiniai resursai branduolinio įrenginio saugumui paremti jo veikimo metu.
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad būtų galima gauti pakankamą kvalifikuoto personalo skaičių, turintį atitinkamą išsilavinimą, apmokymą ar persikvalifikavimą, visoje su saugumu susijusioje veikloje ar kiekviename branduoliniame įrenginyje viso jo veikimo metu.
12 STRAIPSNIS. ŽMOGAUS FAKTORIUS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad viso branduolinio įrenginio veikimo metu bus įvertinti žmogaus veiklos pajėgumai ir apribojimai.
13 STRAIPSNIS. KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad būtų sukurtos ir įgyvendintos kokybės užtikrinimo programos, patvirtinančios konkrečių reikalavimų, svarbių branduoliniam saugumui, laikymąsi ir atitikimą viso branduolinio įrenginio veikimo metu.
14 STRAIPSNIS. SAUGUMO UŽTIKRINIMAS IR PATVIRTINIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad:
prieš branduolinio įrenginio pastatymą ir viso jo veikimo metu būtų atliktas išsamus ir sisteminis saugumo įvertinimas. Toks įvertinimas turi būti tvirtai paremtas dokumentais, nuolat atnaujinant juos pagal įgytą eksploatavimo patyrimą ir reikšmingą naują informaciją apie saugumą, ir turi būti peržiūrėtas kontroliuojančio organo instancijos;
siekiant užtikrinti branduolinio įrenginio fizinę būklę, turi būti vykdoma analizė, tyrimai, tikrinimas ir inspekcija, o branduolinio įrenginio veikimas turi atitikti projektinius reikalavimus, taikomus valstybinius saugumo reikalavimus bei veikimo ribas ir sąlygas.
15 STRAIPSNIS. RADIACINĖ APSAUGA
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad visose veikimo stadijose radiacijos spinduliavimas darbuotojams ir gyventojams, sukeliamas branduolinio įrenginio, būtų kuo mažesnis, kokį realiai galima pasiekti, ir kad jokiam individui išspinduliuojama dozė neviršytų nustatytų valstybinių ribų.
16 STRAIPSNIS. AVARINIS PASIRUOŠIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad būtų paruošti avariniai planai aikštelės ribose ir už jos, kurie periodiškai būtų bandomi ir apimtų visą veiklą, kuri turėtų būti atliekama avarinės situacijos atveju. Bet kuriam naujam branduoliniam įrenginiui tokie planai turi būti paruošti ir išbandyti prieš eksploatacijos pradžią pajėgumams, viršijantiems žemą energijos lygį, leistą kontroliuojančio organo.
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad jei grės radiologinis pavojus, jų pačių gyventojai ir kompetentingos kaimyninių šalių instancijos bus atitinkamai informuojamos apie avarinius planus ir atsakomuosius veiksmus.
Kiekviena Susitariančioji šalis, kuri neturi savo teritorijoje branduolinio įrenginio, o jai gresia radiologinis pavojus iš kaimyninio branduolinio įrenginio, turi imtis atitinkamų veiksmų ruošiant ir tikrinant avarinius planus savo teritorijoje, kurie apimtų visus veiksmus tokios avarinės situacijos metu.
17 STRAIPSNIS. AIKŠTELĖS PARINKIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad būtų sukurta ir įgyvendinta atitinkama tvarka:
įvertinant visus aikštelės parinkimą liečiančius faktorius, galinčius turėti įtakos branduolinio įrenginio saugumui jo projektiniam veikimo laikui;
įvertinant galimą siūlomo branduolinio įrenginio saugumo poveikį individams, visuomenei bei aplinkai;
iš naujo įvertinant visus atitinkamus faktorius, susijusius su (i) ir (ii) postraipsniais, užtikrinant branduolinio įrenginio priimtinumą pagal jo saugumą;
konsultuojantis su Susitariančiosiomis šalimis, esančiomis siūlomo branduolinio įrenginio kaimynystėje, kadangi egzistuoja galimybė, jog įrenginio sutrikimai turės joms poveikį, o, joms paprašius, pateikti Susitariančiosioms šalims būtiną informaciją, kad jos galėtų įvertinti ir padaryti savo pačių išvadas dėl galimo branduolinio įrenginio poveikio.
18 STRAIPSNIS. PROJEKTAS IR KONSTRUKCIJA
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad:
branduolinio įrenginio projektas ir konstrukcija numatytų keletą patikimų apsaugos lygių ir metodų (giluminė gynyba) prieš radioaktyvių medžiagų išmetimą, turint omenyje kelio avarijoms užkirtimą ar sumažinant radiologines pasekmes, jei būtų tokios;
technologijos, naudojamos branduolinio įrenginio projekte ir konstrukcijoje, būtų patikrintos patyrimo ar kvalifikuotos atliekant tikrinimą ar analizę;
branduolinio įrenginio projektas įgalintų patikimą, stabilią ir lengvai valdomą eksploataciją, konkrečiai atsižvelgiant į žmogaus faktorių ir žmogaus bei mašinos sąveiką.
19 STRAIPSNIS. EKSPLOATACIJA
Kiekviena Susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad:
pirminis įgaliojimas eksploatuoti branduolinį įrenginį būtų paremtas atitinkama saugumo analize bei paleidimo eksploatacijai programa, įrodančia, kad sumontuotas įrenginys atitinka projektinius ir saugumo reikalavimus;
nustatant eksploatacijos ribas bei sąlygas, būtų remiamasi saugumo analize, tikrinimu bei eksploataciniu patyrimu, kurie būtų buvę nustatyti ir peržiūrėti kaip būtini, nustatant eksploatacijos saugumo ribas;
branduolinio įrenginio eksploatacija, techninė priežiūra, inspekcija ir tikrinimas būtų vykdomi pagal patvirtintą tvarką; būtų sukurta atsakomųjų veiksmų į sutrikimus bei avarijas tvarka;
būtų suteikta būtina inžinerinė ir techninė pagalba visose saugumą liečiančiose srityse viso branduolinio įrenginio veikimo metu;
apie incidentus, reikšmingus saugumo požiūriu, atitinkamos licencijos savininkas laiku praneštų kontroliuojančiam organui;
būtų sukurtos eksploatacinio patyrimo rinkimo ir analizavimo programos, rezultatų gavimo ir išvadų atlikimo mechanizmai, kurie būtų pateikiami tarptautinėms institucijoms ir kitoms eksploatacinėms organizacijoms bei kontroliuojantiems organams patyrimo pasidalijimo tikslu;
radioaktyvių medžiagų, atsirandančių iš branduolinio įrenginio eksploatacijos, gamyba būtų palaikoma minimaliai praktiškai prieinama atitinkamam procesui – tiek pagal aktyvumą, tiek pagal tūrį, o esant būtinam panaudoto kuro ir atliekų, tiesiogiai susijusių su eksploatacija ir esančių toje pačioje aikštelėje kaip ir branduolinis įrenginys, naudojimui bei saugojimui būtų užtikrintas kondicionavimas ir užkasimas saugojimui.
20 STRAIPSNIS. APŽVALGINIAI SUSITIKIMAI
Susitariančiosios šalys turi rengti susitikimus (toliau vad. „apžvalginiai susitikimai“) pranešimų, pateiktų pagal 5 straipsnį, peržiūrėjimo tikslu pagal 22 straipsnyje numatytą tvarką.
Pagal 24 straipsnio sąlygas gali būti sudaryti pogrupiai, kuriuos sudaro Susitariančiųjų šalių atstovai, kurie gali funkcionuoti apžvalginių susitikimų metu, kiek tai bus reikalinga konkrečių pranešimuose pateiktų klausimų nagrinėjimui.
Kiekviena Susitariančioji šalis turės realią galimybę nagrinėti pranešimus, pateiktus kitų Susitariančiųjų šalių bei siekti šių pranešimų paaiškinimo.
21 STRAIPSNIS. DIENOTVARKĖ
Susitariančiųjų šalių parengiamasis susitikimas turi būti surengtas ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius po šios Konvencijos įsigaliojimo datos.
Šio parengiamojo susitikimo metu Susitariančiosios šalys turi nustatyti pirmojo apžvalginio susitikimo datą. Šis apžvalginis susitikimas turi būti surengtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip trisdešimt mėnesių po šios Konvencijos įsigaliojimo datos.
Kiekvieno apžvalginio susitikimo metu Susitariančiosios šalys turi nustatyti kito tokio susitikimo datą. Laikotarpis tarp apžvalginių susitikimų turi būti ne ilgesnis kaip treji metai.
22 STRAIPSNIS. PROCEDŪRINIAI KLAUSIMAI
Parengiamojo susitikimo, surengto pagal 21 straipsnį, metu Susitariančiosios šalys turi paruošti ir priimti vieningu nutarimu Procedūrines nuostatas bei Finansines nuostatas. Konkrečiai ir pagal Procedūrines nuostatas Susitariančiosios šalys turi sukurti:
pranešimų, pateikiamų pagal 5 straipsnį, formos ir struktūros kryptis;
tokių pranešimų pateikimo datą;
tokių pranešimų peržiūrėjimo tvarką;
2. Apžvalginių susitikimų metu Susitariančiosios šalys gali, jei reikės, peržiūrėti klausimus, numatytus aukščiau pateikiamuose (I)–(iii) postraipsniuose ir vieningu susitarimu priimti pataisas, jei Procedūrinėse nuostatose nenumatyta kitaip. Vieningu susitarimu jos taip pat gali pakeisti Procedūrines ir Finansines nuostatas.
23 STRAIPSNIS. NEEILINIAI SUSITIKIMAI
Susitariančiosios šalys gali surengti neeilinius susitikimus:
jei taip nuspręs dauguma dalyvaujančių Susitariančiųjų šalių balsavimo susitikime metu, kur nedalyvaujančios šalys bus traktuojamos kaip dalyvaujančios balsavime; arba
raštiško kurios nors Susitariančiosios šalies prašymu per šešis mėnesius nuo tokio raštiško prašymo pateikimo Susitariančiosioms šalims ir sekretoriato pranešimo, kad prašymą palaiko dauguma Susitariančiųjų šalių, kaip tai numatyta 28 straipsnyje.
24 STRAIPSNIS. DALYVAVIMAS
Kiekviena Susitariančioji šalis turi dalyvauti Susitariančiųjų šalių susitikimuose ir turi būti atstovaujama tokiuose susitikimuose vieno delegato ir tiek pavaduotojų, ekspertų ir patarėjų, kiek bus laikoma reikalingu.
Susitariančiosios šalys gali vienbalsiu nutarimu pasikviesti bet kurią tarpvyriausybinę organizaciją, kuri yra kompetentinga šios Konvencijos apimamais klausimais, dalyvauti stebėtojo statusu bet kuriame susitikime ar konkrečiuose susitikimuose. Iš stebėtojų reikalaujama išankstinio raštiško 27 straipsnyje numatytų sąlygų priėmimo.
25 STRAIPSNIS. TRUMPI PRANEŠIMAI
Susitariančiosios šalys vienbalsiai turi priimti ir pateikti visuomenei dokumentą, kuriame išdėstomi spręsti klausimai bei susitikimo metu padarytos išvados.
26 STRAIPSNIS. KALBOS
Susitariančiųjų šalių susitikimų kalbomis laikomos arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbos, jei kitaip nebus numatyta Procedūrinėse nuostatose.
Pranešimai, pateikiami pagal 5 straipsnį, turi būti paruošti nacionaline pateikiančiosios Susitariančiosios šalies kalba arba viena paskirta kalba, kuri bus nustatyta Procedūrinėse nuostatose. Jei pranešimas pateikiamas nacionaline kalba, kuri nėra nustatytoji, Susitariančioji šalis turi pateikti vertimą į nustatytąją kalbą.
Jei bus kompensuojama, neatsižvelgdamas į 2 paragrafo sąlygas, sekretoriatas apsiima užtikrinti pranešimo vertimą į bet kurią kitą susitikimo kalbą.
27 STRAIPSNIS. KONFIDENCIALUMAS
Šios Konvencijos sąlygos neturės įtakos Susitariančiųjų šalių teisėms ir įsipareigojimams dėl jų įstatymo saugoti informaciją nuo atskleidimo. Šio straipsnio tikslu „informacija“ suvokiama kaip: (i) asmens duomenys; (ii) informacija, saugoma pagal intelektualiosios nuosavybės teisę arba pagal pramoninį ar komercinį konfidencialumą; ir (iii) informacija, susijusi su nacionaliniu saugumu ar fiziniu branduolinių medžiagų ar branduolinių įrenginių saugumu.
Kai šios Konvencijos kontekste Susitariančioji šalis pateikia informaciją, kuri kvalifikuojama kaip saugotina pagal 1 paragrafą, tokia informacija gali būti naudojama tik tiems tikslams, kuriems ji pateikta, ir turi būti išlaikomas jos konfidencialumas.
Debatų, aptariant Susitariančiųjų šalių pranešimus, turinys kiekvieno susitikimo metu turi būti konfidencialus.
28 STRAIPSNIS. SEKRETORIATAS
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (toliau vadinama „Agentūra“) turi organizuoti Susitariančiųjų šalių susitikimų sekretoriatą.
Sekretoriatas turi:
sušaukti, paruošti ir aptarnauti Susitariančiųjų šalių susitikimus;
perduoti Susitariančiosioms šalims informaciją, gautą ar paruoštą pagal šios Konvencijos sąlygas.
Agentūros išlaidos, susijusios su funkcijų, apibrėžtų aukščiau išdėstytuose (I) ir (ii) paragrafuose, vykdymu turi būti padengiamos agentūros kaip dalis jos įprastinio biudžeto.
3. Susitariančiosios šalys gali vienbalsiu susitarimu prašyti Agentūros suteikti kitas paslaugas, padedant Susitariančiųjų šalių susitikimo metu. Agentūra gali suteikti tokias paslaugas, jei ji gali prisiimti jas pagal savo programą ir įprastinį biudžetą. Jei tai neįmanoma, Agentūra gali suteikti tokias paslaugas, jei bus gautas savanoriškas finansavimas iš kito šaltinio.
29 STRAIPSNIS. NESUTARIMŲ SPRENDIMAS
Nesutarimo tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų šalių atveju dėl šios Konvencijos traktavimo ar taikymo, spręsdamos nesutarimą, Susitariančiosios šalys turi remtis konsultacijomis Susitariančiųjų šalių susitikimo metu.
30 STRAIPSNIS. PASIRAŠYMAS, RATIFIKAVIMAS, PRITARIMAS, PATVIRTINIMAS, PRISIJUNGIMAS
Konvencija turi būti laisvai prieinama visų valstybių pasirašymui Agentūros būstinėje Vienoje nuo 1994 m. rugsėjo 20 dienos iki jos įsigaliojimo.
Ši Konvencija gali būti pasirašančiųjų valstybių ratifikuojama, priimama ar patvirtinama.
Po Konvencijos įsigaliojimo prie jos gali prisijungti visos valstybės.
Ši Konvencija yra atvira regioninės integracijos ar kito pobūdžio organizacijų prisijungimui, numatant, kad bet kurią tokią organizaciją sudaro suverenios valstybės ir ji kompetentinga vesti derybas, daryti išvadas ir taikyti tarptautinius susitarimus šioje Konvencijoje apimamais klausimais.
Savo kompetencijos klausimais tokios organizacijos turi savo vardu vykdyti šios Konvencijos valstybių šalims suteikiamas teises ir įsipareigojimus.
Tapusi šios Konvencijos šalimi, tokia organizacija turės perduoti 34 straipsnyje apibrėžiamam Depozitorijui pareiškimą, nurodantį, kurios valstybės sudaro narius, kurie šios Konvencijos straipsniai jai taikomi ir savo kompetencijos ribas klausimais, apimamais šios Konvencijos.
Tokia organizacija neturės papildomai balsų prie savo valstybių narių balsų.
31 STRAIPSNIS. ĮSIGALIOJIMAS
Ši Konvencija įsigalios devyniasdešimtąją dieną po dvidešimt pirmojo ratifikavimo, priėmimo ar pritarimo dokumento pateikimo Depozitorijui datos, įskaitant dokumentus septyniolikos valstybių, kurių kiekviena turi bent vieną branduolinį įrenginį, kurių šerdyje buvo pasiekta kritinė būklė.
Kiekvienai valstybei ar regioninei integracijos ar kitokio pobūdžio organizacijai, kuri ratifikuoja, priima, pritaria ar prisijungia prie šios Konvencijos po paskutinio dokumento pateikimo, būtino pateikti išpildant visas 1 paragrafe išdėstytas sąlygas, ši Konvencija įsigalios devyniasdešimtąją dieną po atitinkamo tokios valstybės ar organizacijos teisinio dokumento pateikimo į Depozitorijų datos.
32 STRAIPSNIS. KONVENCIJOS PAKEITIMAI
Bet kuri Susitariančioji šalis gali pasiūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Pasiūlyti pakeitimai turi būti aptariami apžvalginiame susitikime arba neeiliniame susitikime.
Bet kurio pasiūlyto pakeitimo tekstas ir jo priežastys turi būti pateikiami į Depozitorijų, kuris neatidėliotinai perduoda jį Susitariančiosioms šalims – ne mažiau kaip prieš devyniasdešimt dienų iki susitikimo, kuriam jis pateikiamas svarstyti.
Susitariančiosios šalys, apsvarsčiusios pasiūlytus pakeitimus, turi nuspręsti, ar priimti juos vienbalsiu susitarimu, ar, nesant vienbalsio susitarimo, pateikti juos diplomatinei konferencijai. Nutarimas dėl pakeitimų pateikimo Diplomatinei konferencijai turi būti priimtas dalyvaujančių ir balsuojančių susitikime Susitariančiųjų šalių dviejų trečdalių balsų dauguma, numatant, kad mažiausiai pusė Susitariančiųjų šalių yra susirinkę balsavimo metu. Šalys, susilaikančios nuo balsavimo, laikomos balsavusiomis.
Šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti ir priimti Depozitorijus turi sušaukti Diplomatinę konferenciją, kuri turi būti surengta ne vėliau kaip per vienerius metus po atitinkamo sprendimo, apibūdinamo šio straipsnio 3 paragrafe, priėmimo. Diplomatinė konferencija turi dėti visas pastangas, užtikrindama, kad pakeitimai būtų priimti vieningu susitarimu. Jei to pasiekti neįmanoma, pakeitimai priimami visų Susitariančiųjų šalių dviejų trečdalių balsų dauguma.
Šios Konvencijos pakeitimai pagal šio straipsnio 3 ir 4 paragrafus turi būti Susitariančiųjų šalių ratifikuojami, priimami, pritariami ar patvirtinami ir įsigalios toms Susitariančiosioms šalims, kurios ratifikavo, priėmė, pritarė ar patvirtino juos devyniasdešimtąją dieną po to, kai Depozitorijus gaus atitinkamus dokumentus ne mažiau kaip iš trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų šalių. Visoms kitoms Susitariančiosioms šalims, kurios ratifikuos, priims, pritars ar patvirtins minėtus pakeitimus, šie pakeitimai įsigalios devyniasdešimtąją dieną po to, kai Depozitorijus gaus jos atitinkamą teisinį dokumentą.
33 STRAIPSNIS. DENONSAVIMAS
Bet kuri denonsuojanti šalis gali denonsuoti šią Konvenciją, pateikdama raštišką pranešimą Depozitorijui.
Denonsavimas įsigalios po metų po tokio pranešimo pateikimo Depozitorijui arba vėlesnę datą, kaip tai gali būti nurodyta pranešime.
34 STRAIPSNIS. DEPOZITORIJUS
Šios Konvencijos Depozitorijumi yra Agentūros generalinis direktorius.
Depozitorijus privalo informuoti Susitariančiąsias šalis apie:
šios konvencijos pasirašymą ir ratifikavimo, priėmimo, pritarimo ar prisijungimo dokumentų pagal 30 straipsnį pateikimą saugojimui;
Konvencijos įsigaliojimo datą, remiantis 31 straipsniu;
pranešimus apie Konvencijos denonsavimą ir kartu datą laikantis 33 straipsnio;
pasiūlytus Konvencijos pakeitimus, pateiktus Susitariančiųjų šalių, atitinkamos Diplomatinės konferencijos ar Susitariančiųjų šalių susirinkimo priimtus pakeitimus bei minėtų pakeitimų įsigaliojimo datą laikantis 32 straipsnio.
35 STRAIPSNIS. AUTENTIŠKI TEKSTAI
Konvencijos teksto originalai, sudaryti arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, yra identiški, laikomi Depozitorijaus, kuris patvirtintas kopijas išsiųs Susitariančiosioms šalims.
LIUDYDAMAS, ŽEMIAU PASIRAŠĘS ASMUO, TURĖDAMAS TEISĖTUS ĮGALIOJIMUS, PASIRAŠĖ ŠIĄ KONVENCIJĄ.
Atlikta Vienoje 1994 metų rugsėjo 20 dieną.