LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

S T A T U T A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 44, 441, 46, 48, 49, 52, 61, 68, 206 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT SEPTINTOJO1 IR DVIDEŠIMT AŠTUNTOJO SKIRSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 56 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-425

Vilnius

 

(Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2001, Nr. 80-2781, Nr. 108-3906; 2004, Nr. 165-6025, Nr. 176-6519; 2006, Nr. 107-4050; 2007, Nr. 73-2884; 2008, Nr. 137-5382, Nr. 146-5868; 2011, Nr. 126-5988)

 

1 straipsnis. 44 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Konkretus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.“

 

2 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 441 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„441 straipsnis. Europos reikalų komiteto sudarymas

1. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Konkretus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose.

2. Į Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustato Seimas.“

 

3 straipsnis. 46 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Komitetas (išskyrus šio statuto 441 straipsnyje numatytus atvejus) renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.“

 

4 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„48 straipsnis. Seimo komitetų darbo tvarka

1. Seimo komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas ir įstatymai.

2. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos eilinės sesijos, išskyrus pirmąją naujai išrinkto Seimo sesiją, pradžioje prireikus gali būti išklausomos komitetų darbo ataskaitos.

3. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis.

4. Komitetai yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalingumas, pagal komitetų veiklos kryptis ir kompetenciją inicijuotas teisės aktų projektų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl šių projektų.

5. Seimo komitetai dirba vadovaudamiesi Seimo sesijos darbų programa, taip pat atlieka pagal atskirus Seimo pavedimus paskirtus darbus, laikydamiesi Seimo ir (ar) atitinkamuose teisės aktuose nustatytų darbų atlikimo terminų. Komitetai, atsižvelgdami į Seimo sesijos darbų programą, gali pasitvirtinti darbo planus. Komitetų posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.

6. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesijų darbų programas.

7. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui.

8. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, tam tikrų sričių specialistai, kiti asmenys. Parengiamosios darbo grupės nariu negali būti lobistas.“

 

5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„49 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai

1. Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:

1) svarstyti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, su jais susijusias pataisas ir pasiūlymus ir rengti išvadas dėl jų;

2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus;

3) pagal kompetenciją svarstyti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat šių pareigūnų atleidimo klausimus ir teikti Seimui išvadas;

4) svarstyti pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų steigimo ar panaikinimo; rengti ir teikti Seimui išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas dėl su komiteto veiklos kryptimis susijusių institucijų veiklos;

5) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

6) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, kiekvienų metų veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams priskirtose valdymo srityse ir teikti Seimui savo išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; svarstyti Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą ir teikti Seimui išvadas;

7) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį;

8) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis, vertinti programų tikslingumą ir joms numatytų asignavimų pagrįstumą;

9) svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir išvadas;

10) nagrinėti gautus kreipimusis;

11) teikti pasiūlymus dėl rengiamo Seimo sesijos darbų programos projekto, prireikus sudaryti komiteto darbo planą;

12) dalyvauti palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius pagal Užsienio reikalų komiteto teikiamus ir Seimo valdybos patvirtintus tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus;

13) Seimo valdybai teikti pasiūlymus ir pagrindimą dėl komitetui skirtinų lėšų poreikio;

14) dalyvauti rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), svarstyti pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 ir 5 dalyse) ir prireikus teikti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl jų;

15) prireikus teikti išvadas Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui;

16) bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių nacionalinių parlamentų komitetais;

17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras;

18) nagrinėti ir svarstyti kitus klausimus, prireikus pateikti Seimui, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

19) vykdyti Seimo pavedimus.

2. Jeigu komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario arba kitos valstybės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją, komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui arba kitos valstybės institucijos vadovui. Vyriausybės narys ar kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių (jeigu komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti komiteto posėdyje svarstant atitinkamą darbotvarkėje iš anksto numatytą klausimą.

3. Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus.“

 

6 straipsnis. 52 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) pagal komiteto kompetencijai priklausančius į Seimo sesijos darbų programą įtrauktus klausimus ir komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;“.

2. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) komiteto kompetencijai priklausantiems į Seimo sesijos darbų programą įtrauktiems klausimams nagrinėti ir spręsti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;“.

 

7 straipsnis. 56 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

56 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

8 straipsnis. 61 straipsnio 8, 9, 11 ir 12 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 61 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) atstovauti Seimui Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC);“.

2. Pakeisti 61 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant ir vertinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ir įvertinti jos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;“.

3. Pakeisti 61 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) pagal savo kompetenciją prireikus teikti išvadas Seimui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui;“.

4. Pakeisti 61 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) organizuoti diskusijas svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais Seimo posėdyje;“.

 

9 straipsnis. 68 straipsnio 10 ir 12 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant ir vertinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ir įvertinti jos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;“.

2. Pakeisti 68 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) pagal savo kompetenciją prireikus teikti Seimui išvadas, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui.“

 

10 straipsnis. Dvidešimt septintojo1 skirsnio pakeitimas

Pakeisti dvidešimt septintąjį1 skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„DVIDEŠIMT SEPTINTASIS1 SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS

 

1801 straipsnis. Europos Sąjungos reikalų svarstymas

1. Seimas Europos Sąjungos reikalus svarsto ir sprendžia šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

2. Šiame skirsnyje sąvoka „specializuotas komitetas“ reiškia bet kurį Seimo komitetą, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą.

3. Šiame skirsnyje sąvoka „pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas“ apima Europos Komisijos pasiūlymus, Europos Sąjungos valstybių narių grupės iniciatyvas, Europos Parlamento iniciatyvas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymus, Europos centrinio banko rekomendacijas ir Europos investicijų banko prašymus dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto priėmimo, kuriems taikomos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nuostatos.

4. Šiame skirsnyje sąvoka „pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus“ apima pagal teisėkūros ir ne teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektus ir iš dalies pakeistus šių aktų projektus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija ir dėl kurių rengiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikos pozicija.

5. Šiame skirsnyje sąvoka „kiti Europos Sąjungos dokumentai“ apima Europos Sąjungos konsultacinio pobūdžio ir kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus, ypač:

1) Europos Komisijos metinę darbo programą;

2) Europos Komisijos metinę augimo apžvalgą;

3) metinio Europos Sąjungos biudžeto projektą;

4) daugiametę finansinę programą;

5) baltąją knygą ir žaliąją knygą;

6) Audito Rūmų metinę ataskaitą;

7) metinę Europos policijos biuro (Europolo) ataskaitą;

8) metinę Eurojusto ataskaitą;

9) kitus dokumentus, įskaitant tuos, dėl kurių Vyriausybė kreipiasi į Seimą pagal šio statuto 18018 straipsnio reikalavimus.

6. Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais priimti Europos Sąjungos teisės aktai tvirtinami šio statuto dvidešimt aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

1802 straipsnis. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto kompetencija svarstant Europos Sąjungos reikalus

1. Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo vardu nuomonę arba komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas.

2. Europos reikalų komitetas:

1) prireikus svarsto, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai neprieštarauja subsidiarumo principui, kaip tai nustatyta šio statuto 1806 straipsnyje, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 3 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

2) nagrinėja kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus teikia dėl jų išvadas;

3) nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus reiškia Seimo nuomonę Vyriausybei ir (arba) Europos Sąjungos institucijoms, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 3 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

4) nagrinėja Vyriausybės kreipimusis pagal šio statuto 18018 straipsnį ir prireikus teikia dėl jų išvadas.

3. Užsienio reikalų komitetas nagrinėja ir prireikus Seimo nuomonę arba komiteto išvadą teikia:

1) dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika bei bendra saugumo ir gynybos politika;

2) Europos Sąjungos plėtros klausimais;

3) dėl tam tikrų Europos Sąjungos išorės santykių aspektų, susijusių su bendra prekybos politika ir bendradarbiavimu su Pasauline prekybos organizacija;

4) dėl Vyriausybės nuomonės, ar pagal šio statuto 1806 straipsnyje nurodytas sritis pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą neprieštarauja subsidiarumo principui.

4. Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko arba Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu svarstomi klausimai gali būti perduodami Seimui svarstyti plenariniame posėdyje.

5. Prireikus rengiami bendri Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiai.

6. Prireikus Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkai apie Europos Sąjungos reikalų svarstymą informuoja Seimo Pirmininką.

 

1803 straipsnis. Seimo informavimas apie Europos Sąjungos reikalus

1. Vyriausybė raštu nedelsdama informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus.

2. Seimo komitetai ir jų nariai gali bet kuriuo metu prašyti Vyriausybės pateikti papildomą informaciją apie Europos Sąjungos institucijose, Vyriausybėje, Europos Sąjungos reikalų darbo grupėse svarstomus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus arba kitus Europos Sąjungos dokumentus.

3. Jeigu Vyriausybė nustato, kad pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą įgyvendinimui reikės priimti įstatymą, ji kuo anksčiau praneša apie tai Seimui.

4. Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje reguliariai informuoja Seimą, Seimo komitetus, Seimo valdybą apie Europos Sąjungos institucijų veiklą, ypač dėl labai aktualių arba aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat apie kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymą.

5. Įslaptinta informacija, ypač gauta iš ES COREU ir iš ESDP-NET tinklų, teikiama Seimui įstatymų nustatyta tvarka.

 

1804 straipsnis. Prioritetų nustatymas

1. Seime gautą Europos Komisijos metinę darbo programą Seimo posėdžių sekretoriatas perduoda Seimo komitetams. Seimo specializuoti komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį apsvarsto Europos Komisijos metinę darbo programą ir pateikia Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje pateiktų pasiūlymų aktualumo Lietuvai.

2. Atsižvelgdami į Europos Komisijos metinėje darbų programoje numatomo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą aktualumą Lietuvai, komitetai savo išvadose priskiria jį vienai iš trijų kategorijų:

1) labai aktualūs;

2) aktualūs;

3) nelabai aktualūs.

3. Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei.

4. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, nusprendęs, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kitas Europos Sąjungos dokumentas, neįtrauktas į Europos Komisijos metinę darbo programą, yra Lietuvai labai aktualus arba aktualus, gali tokį pasiūlymą ar dokumentą priskirti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

5. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali siūlyti Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui pakeisti Europos Sąjungos teisės akto priskyrimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms kategorijoms, o teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į Europos Komisijos metinę darbo programą, gali pasiūlyti Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui priskirti juos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

 

1805 straipsnis. Pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymas

1. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai, kuriuos Seimas gauna tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Šia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai, susiję su sritimis, nurodytomis šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje, perduodami pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams.

2. Pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai Europos reikalų komiteto sprendimu arba Užsienio reikalų komiteto sprendimu (susiję su sritimis, nurodytomis šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje) perduodami specializuotiems komitetams pagal kompetenciją.

3. Tiesiogiai gauti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete nelaukiant Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo pagal šio statuto 1807 straipsnį. Sprendimą dėl šių pasiūlymų ar dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžio darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių rašytiniu reikalavimu. Tokiu atveju šioje dalyje nurodyti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai svarstomi šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka, laikantis specializuotiems komitetams nustatytos svarstymo procedūros.

4. Pasiūlymus, dėl kurių Seimas per 6 mėnesius gali pareikšti nepritarimą pagal Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą tvarką, nagrinėja Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal savo kompetenciją, įvertindami specializuotų komitetų išvadas. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto teikimu Seimas dėl šioje dalyje numatyto pasiūlymo gali priimti rezoliuciją. Šiuo atveju Seimo posėdžio metu pristatomos specializuotų komitetų ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados. Europos reikalų komitetas yra atsakingas už tai, kad apie šią Seimo rezoliuciją kuo skubiau būtų pranešta Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

 

1806 straipsnis. Subsidiarumo principo kontrolė

1. Už tinkamai ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę pagal komitetų veiklos kryptis tiesiogiai yra atsakingi specializuoti komitetai.

2. Specializuotas komitetas prireikus pateikia Europos reikalų komitetui išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 5 savaites nuo šio akto projekto gavimo arba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nuomonės, pateikiamos šio statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui gavimo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas specializuoto komiteto prašymu parengia išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui.

3. Europos reikalų komitetas arba pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetas savo (komiteto pirmininko) iniciatyva arba gavę Seimo Pirmininko prašymą, specializuotų komitetų išvadas, pateiktas pagal šio straipsnio 2 dalį, frakcijos kreipimąsi, Vyriausybės nuomonę, pateiktą šio statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, šio akto projekto atitikties subsidiarumo principui klausimą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuotų komitetų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, pateikusių išvadas dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, atstovai.

4. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas nusprendžia, kad pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas gali prieštarauti subsidiarumo principui, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados kartu su Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektu perduodamos Seimui svarstyti plenariniame posėdyje.

5. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo šių išvadų užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate, ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki 8 savaičių termino, skaičiuojamo nuo pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto perdavimo Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, pabaigos.

6. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto pateiktas Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektas Seimo posėdyje svarstomas ypatingos skubos tvarka. Šio posėdžio metu pristatomos specializuotų komitetų ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

7. Seimo rezoliucija dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui perduodama Vyriausybei. Ši Seimo rezoliucija skelbiama „Valstybės žiniose“, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

8. Europos reikalų komitetas yra atsakingas už tai, kad apie šio straipsnio 7 dalyje nurodytą Seimo rezoliuciją kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos priėmimo, būtų pranešta Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

 

1807 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimas

1. Už Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba dėl kito Europos Sąjungos dokumento (toliau – Lietuvos Respublikos pozicija) rengimą atsakinga institucija parengtą Lietuvos Respublikos poziciją pateikia Seimui tuoj po jos parengimo, ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki šios pozicijos svarstymo Europos Sąjungos institucijose. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (toliau – LINESIS) turi būti atspindimi Lietuvos Respublikos pozicijos pakeitimai per visą jos rengimo laikotarpį.

2. Lietuvos Respublikos pozicijoje nurodoma:

1) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kito Europos Sąjungos dokumento pavadinimas ir numeris;

2) argumentuota nuomonė, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas neprieštarauja subsidiarumo principui;

3) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kito Europos Sąjungos dokumento esmė ir jo svarstymo eiga;

4) esamas teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje;

5) poveikio vertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką;

6) siūloma pozicija ir jos svarstymo eiga: tikslas; minimalus būtinas derybų rezultatas; konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; konkretus kalbos tekstas; valstybės institucijų ir įstaigų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai;

7) kitų Europos Sąjungos valstybių narių pozicijos;

8) pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimo;

9) pridedama papildoma informacija;

10) pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);

11) už pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

3. Dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektų atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento gavimo iš Europos Sąjungos institucijos raštu pateikia Seimui Lietuvos Respublikos poziciją.

4. Seime gauta Lietuvos Respublikos pozicija užregistruojama Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodama specializuotiems komitetams, taip pat Europos reikalų komitetui, o Lietuvos Respublikos pozicija dėl klausimų, numatytų šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje, – Užsienio reikalų komitetui.

5. Specializuoto komiteto, Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prireikus gali paskirti, o kai Lietuvos Respublikos pozicija arba pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą su pozicijos informacija pažymėtas žyma „Labai aktualus“ arba „Aktualus“, – privalo paskirti atsakingus komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus, atsakingus už dalyvavimą rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją.

6. Vyriausybės prašymu Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas šiame straipsnyje nurodytus klausimus svarsto šio statuto 18018 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

1808 straipsnis. Klausymai dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą

1. Specializuoti komitetai, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali rengti klausymus dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ar dėl kitų šių komitetų kompetencijai priklausančių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos reikalais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti klausymai rengiami šio statuto 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

1809 straipsnis. Seimo nuomonės pateikimas

1. Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus į Europos Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui ir į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams gali pateikti Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas.

2. Priimdamas sprendimą dėl Seimo nuomonės, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas įvertina specializuotų komitetų pateiktas išvadas.

3. Lietuvos Respublikos pozicija gali būti svarstoma Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir negavus specializuoto komiteto išvadų, jeigu Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto ar Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu arba Vyriausybės prašymu šią poziciją reikia apsvarstyti skubiai. Tokiu atveju į šį posėdį turi būti kviečiami specializuotų komitetų atstovai.

4. Ypač svarbūs klausimai Seimo Pirmininko sprendimu ar vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų pirmininkų teikimu gali būti svarstomi uždarame Seimo posėdyje. Šiuo atveju Seimas gali priimti rekomendaciją. Ši rekomendacija „Valstybės žiniose“ neskelbiama.

5. Jeigu specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas likus 3 dienoms iki Europos Vadovų Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos posėdžio nenusprendžia kitaip, laikoma, kad dėl klausimų, kurie šio statuto 1804 straipsnyje nustatyta tvarka priskirti nelabai aktualiems, Seimas pritaria Vyriausybės pateiktai Lietuvos Respublikos pozicijai.

 

18010 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas specializuotuose komitetuose

1. Specializuotas komitetas, nusprendęs pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos pozicijos, apsvarsto šią poziciją.

2. Europos Sąjungos reikalams specializuotuose komitetuose suteikiama pirmenybė.

3. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymui specializuotas komitetas paskiria atsakingus specializuoto komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus. Be to, numatoma, kokių ekspertų nuomonės turėtų būti išklausytos, gali būti paprašyta kitų specializuotų komitetų, valstybės institucijų išvadų ar papildomos informacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo poveikio Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui. Nustatomi terminai, kada pastabos ir pasiūlymai gali būti pateikiami specializuotam komitetui, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti komiteto išvadų projektą, kada turi būti priimami kiti parengiamieji sprendimai.

4. Apie Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymo specializuotame komitete laiką ir vietą turi būti pranešta komiteto nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki specializuoto komiteto posėdžio.

5. Į specializuoto komiteto posėdį gali būti kviečiami už Lietuvos Respublikos pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba Lietuvos Respublikos pozicijos rengimo darbo grupės vadovas ar atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto atstovai.

6. Specializuoto komiteto posėdžiai ar posėdžių dalys, kai svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija, yra uždari. Pasirengimo svarstyti Lietuvos Respublikos poziciją ir jos svarstymo metu turi būti užtikrintas konfidencialumas.

7. Pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą svarstymas komitete yra viešas. Į šį komiteto posėdį ar jo dalį taip pat gali būti kviečiami ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių ir kiti suinteresuoti atstovai.

8. Skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu gali būti nesilaikoma šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

9. Ypatingos skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas specializuotame komitete gali įvykti apklausiant komiteto narius, bet nerengiant oficialaus posėdžio.

 

18011 straipsnis. Specializuotų komitetų išvadų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimas

1. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos poziciją, specializuotas komitetas turi nuspręsti:

1) pritarti pozicijai;

2) siūlyti pozicijos pakeitimus ir patikslinimus.

2. Specializuoto komiteto apsvarstytos išvados dėl Lietuvos Respublikos pozicijos paprastai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžių perduodamos Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto pirmininkams, taip pat už tos pozicijos rengimą atsakingos institucijos arba rengimo darbo grupės vadovui.

3. Jeigu svarstant Lietuvos Respublikos poziciją specializuotame komitete ne mažiau kaip 3 šio komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali pateikti atskirąją nuomonę. Ši nuomonė privalo būti įtraukta į specializuoto komiteto išvadas ir kaip alternatyvi apsvarstyta Europos reikalų komitete, Užsienio reikalų komitete arba Seimo posėdyje.

 

18012 straipsnis. Pakartotinis išvadų derinimas specializuotuose komitetuose ir Lietuvos Respublikos pozicijos derinimo perdavimas Europos reikalų komitetui ir (arba) Užsienio reikalų komitetui

1. Specializuotas komitetas gali pakartotinai svarstyti pateiktą Lietuvos Respublikos poziciją šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Iškilus esminiams nesutarimams tarp specializuotų komitetų arba Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjų ir specializuoto komiteto, specializuotas komitetas kreipiasi į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

 

18013 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos derinimas Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete

1. Lietuvos Respublikos poziciją, perduotą Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui šio statuto 18012 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šie komitetai svarsto šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose priimami sprendimai šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais, Respublikos Prezidento nuomonę gali pateikti Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

 

18014 straipsnis. Seimo pasiūlymų nepateikimas

Tais atvejais, kai Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas arba specializuotas komitetas per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo LINESIS, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pozicijos pateikimo Europos Sąjungos Tarybos, jos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose, nepateikia pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos, išskyrus Seimo nuomonės pateikimo atvejus, laikoma, kad Seimas šiai pozicijai pritaria.

 

18015 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete

1. Lietuvos Respublikos pozicija Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstoma tokia tvarka:

1) Ministras Pirmininkas arba ministras komiteto posėdyje pristato Lietuvos Respublikos poziciją ir atsako į komiteto narių klausimus;

2) posėdžio pirmininkas supažindina komitetą su specializuotų komitetų išvadomis;

3) vyksta diskusija dėl Lietuvos Respublikos pozicijos esminių nuostatų.

2. Apsvarsčius Lietuvos Respublikos poziciją, bendru sutarimu sprendžiama, ar komitetas Seimo vardu turėtų dėl jos pareikšti nuomonę. Nepasiekus bendro sutarimo dėl šio klausimo, balsuojama atvirai.

3. Nusprendus išreikšti nuomonę, posėdžio pirmininkas pasiūlo šios nuomonės formuluotę. Nuomonė priimama balsuojant.

4. Komiteto nuomonė Seimo vardu Ministrui Pirmininkui ir (ar) ministrui paprastai pareiškiama žodžiu ir įrašoma į komiteto posėdžio protokolą.

 

18016 straipsnis. Parlamentinė išlyga

1. Parlamentinė išlyga – Vyriausybės ar jos atstovo pareiškimas Europos Sąjungos institucijose, kad Lietuvos Respublika nepareikš savo pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, kol ši pozicija nebus suderinta su Seimu.

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas klausimais, kurie pažymėti žyma „Labai aktualus“ arba „Aktualus“, gali įpareigoti ministrą pareikšti parlamentinę išlygą.

3. Teisę pareikšti parlamentinę išlygą Europos Sąjungos institucijose turi Vyriausybė. Vyriausybė gali iš anksto kreiptis į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą su prašymu įpareigoti pareikšti parlamentinę išlygą.

 

18017 straipsnis. Vyriausybės atsiskaitymas už dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose

1. Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas pateikia žodžiu ir raštu Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, atkreipdami atitinkamo komiteto dėmesį į visas Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose išsakytas abejones dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto atitikties subsidiarumo principui.

2. Dėl labai svarbių Europos Sąjungos klausimų Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto (šių komitetų pirmininkų), Ministro Pirmininko, ministrų siūlymu Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas gali pateikti Seimo posėdyje.

 

18018 straipsnis. Vyriausybės kreipimasis į Seimą savo nuožiūra

1. Vyriausybė, nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio statuto 1801 straipsnio 4 ir 5 dalyse, gali savo nuožiūra kreiptis į Seimą, prašydama pateikti išvadas ar pasiūlymus dėl šios pozicijos.

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas savo nuožiūra Lietuvos Respublikos poziciją svarsto laikydamiesi šio statuto 18015 straipsnyje nustatytos procedūros. Komitetas gali kreiptis į specializuotus komitetus, prašydamas pateikti išvadas dėl šios pozicijos šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka. Prireikus Europos reikalų komitetas ir (ar) Užsienio reikalų komitetas pateikia išvadas ar pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos.

 

18019 straipsnis. Konsultavimasis dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų

1. Vyriausybė konsultuojasi su Seimu dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių kitų Europos Sąjungos dokumentų.

2. Kiti Europos Sąjungos dokumentai, apie kuriuos Vyriausybė informuoja Seimą, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Šia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje, perduodami Užsienio reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams pagal kompetenciją.

3. Kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete. Sprendimą dėl šių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie į darbotvarkę įtraukiami, kai to raštu pareikalauja 1/3 komiteto narių. Tolesnis tokio dokumento svarstymas vyksta šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka, visiems komitetams taikant svarstymo procedūrą, nustatytą specializuotiems komitetams.

4. Komitetų išvados dėl kito Europos Sąjungos dokumento svarstymo perduodamos Vyriausybei. Vyriausybė įvertina šias išvadas ir informuoja Seimą apie jų vykdymą.

 

18020 straipsnis. Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, kandidatūrų svarstymas

1. Seimas svarsto šių pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras:

1) Europos Komisijos nario;

2) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų;

3) Audito Rūmų nario.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų kandidatūras Seimas svarsto laikydamasis šio statuto 200, 201 ir 202 straipsniuose nustatytos tvarkos, netaikydamas 202 straipsnio 4 dalies.

3. Seimas, apsvarstęs pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, priima protokolinį nutarimą dėl pritarimo ar nepritarimo tokiai kandidatūrai. Šis protokolinis nutarimas su Seimo nuomone perduodamas Vyriausybei.

 

18021 straipsnis. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdžiai svarstant ir sprendžiant Europos Sąjungos klausimus

1. Šio statuto 18021–18024 straipsniuose sąvoka „komitetas“ reiškia tik Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

2. Europos reikalų komiteto posėdžiuose, Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, taip pat bendruose šių komitetų posėdžiuose svarstant Europos Sąjungos reikalus, taikomos specialios taisyklės, nustatytos šio statuto 18021–18024 straipsniuose. Šio statuto 48–57 straipsniuose nustatyta bendra komitetų posėdžių darbo tvarka taikoma tiek, kiek neprieštarauja šioms taisyklėms.

3. Europos Sąjungos reikalų svarstymą komitetuose reglamentuoja ir Seimo valdybos patvirtintas Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime reglamentas.

4. Europos reikalų komiteto posėdžiai paprastai vyksta du kartus per savaitę – trečiadieniais ir penktadieniais.

5. Užsienio reikalų komiteto posėdžiai, skirti Europos Sąjungos reikalams svarstyti, vyksta pagal poreikį.

6. Neeilinis komiteto posėdis turi būti sušauktas, jeigu to raštu reikalauja Seimo Pirmininkas, 1/3 komiteto narių, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu arba komiteto pirmininko motyvuotu sprendimu. Neeiliniame komiteto posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

7. Komiteto posėdžiai svarstant Europos Sąjungos reikalus paprastai yra uždari. Posėdžio pirmininkas arba komiteto nariai balsų dauguma, kai yra pagrįstų priežasčių, gali nuspręsti rengti atvirą komiteto posėdį.

8. Ypatingais atvejais ir dėl labai svarbių priežasčių komiteto pirmininko sutikimu komiteto nariai arba jų pavaduotojai gali raštu pateikti nuomonę apie svarstomą Europos Sąjungos klausimą.

9. Komiteto nariai registruojami posėdžio pradžioje ir prieš kiekvieną balsavimą. Komiteto posėdis ir jame priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja, o ypatingos skubos atvejais – nuomonę pareiškia ne mažiau kaip pusė komiteto narių.

10. Komiteto posėdžiuose, be komiteto narių arba jų pavaduotojų, taip pat gali dalyvauti:

1) Respublikos Prezidentas (savo nuožiūra);

2) Seimo Pirmininkas (savo nuožiūra);

3) Ministras Pirmininkas, ministrai ir jiems padedantys valstybės institucijų atstovai (kai pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija).

11. Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai turi teisę dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose patariamojo balso teise, žodžiu ir raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus.

12. Posėdžio pirmininkas gali pakviesti kalbėti posėdyje kitų valstybės institucijų vadovus arba atstovus, kurių dalyvavimas būtų susijęs su svarstomu klausimu.

13. Komiteto posėdžiuose posėdžio pirmininko kvietimu be teisės balsuoti gali dalyvauti ir kalbėti kitų Seimo komitetų nariai, kurie nėra Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nariai.

 

18022 straipsnis. Sprendimų priėmimas

Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu komiteto sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, dėl jo balsuojama.

 

18023 straipsnis. Balsavimas

1. Komiteto sprendimai priimami balsuojant komiteto posėdžiuose paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

2. Sprendimai dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų priimami balsavusių komiteto narių balsų dauguma.

3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl komiteto sprendimo pasitikrina posėdyje dalyvaujančių komiteto narių skaičių.

4. Balsavimo pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.

5. Kol balsavimas nebaigtas, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis gali būti suteiktas tik dėl balsavimo motyvų.

6. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas.

7. Jeigu ne mažiau kaip 3 komiteto nariai pareiškia atskirąją nuomonę komiteto svarstytu klausimu, ji įrašoma į posėdžio protokolą.

 

18024 straipsnis. Komiteto posėdžių protokolai, stenogramos ir garso įrašai

1. Komiteto posėdžiai protokoluojami. Prie posėdžio protokolo pridedama papildoma medžiaga: komiteto narių pareiškimai, atskirosios nuomonės.

2. Komiteto nariai pretenzijas dėl posėdžio protokolo gali pareikšti kitame komiteto posėdyje. Kai yra ginčytinų klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo komitetas sprendimą dėl pareikštų pretenzijų priima paprasta balsavusių komiteto narių balsų dauguma.

3. Komiteto posėdžio metu daromas garso įrašas. Komiteto posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir įstatymų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.

4. Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas rengia komiteto posėdžių stenogramas. Stenogramos įrašomos į kompiuterines laikmenas. Šių laikmenų originalai saugomi komiteto biure, o vėliau perduodami į Seimo archyvą.

5. Komiteto nariai ir kiti posėdyje kalbėję asmenys turi teisę per 2 darbo dienas po komiteto posėdžio patikrinti parengtą savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę tekstą pagal garso įrašą. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis su tekstu sutinka.

6. Iškilus ginčams ir nesusipratimams dėl parengto stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.

7. Uždarų komiteto posėdžių garso įrašai ir stenogramos neskelbiami.

 

18025 straipsnis. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pareiškimo

1. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pareiškimo (toliau šiame skirsnyje – Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą) iniciatyvos teisę turi ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, komitetai ir frakcijos.

2. Teikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas registruojamas Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų registre, kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir iniciatoriai ir visi jų pateikti dokumentai. Šis projektas paprastai turi būti pateiktas per 3 savaites nuo pagal teisėkūros procedūrą priimto akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ieškinys, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pateikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto priede.

3. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o projektą įregistravus tarp Seimo sesijų, – pirmame artimiausios sesijos Seimo posėdyje. Šio projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki jo pateikimo Seimo posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto pateikimo Seimo posėdyje metu šio projekto iniciatorių atstovas apibūdina projektą ir atsako į Seimo narių klausimus. Po to Seimo posėdžio pirmininkas teikia pasiūlymus balsuoti.

4. Dėl pateikto Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų:

1) pradėti šio projekto svarstymo procedūrą;

2) atmesti šį projektą nurodant motyvus.

5. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti svarstymo procedūrą, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas toliau nagrinėti perduodamas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, kai pagal teisėkūros procedūrą priimtas teisės aktas priskirtas jo kompetencijai pagal šio statuto 1802 straipsnį, ir specializuotiems komitetams atsižvelgiant į šio statuto vienuoliktajame skirsnyje nustatytas komitetų veiklos kryptis. Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektas perduodamas nagrinėti visais atvejais.

6. Specializuotas komitetas, išskyrus Teisės ir teisėtvarkos komitetą, gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia Teisės ir teisėtvarkos komitetui, taip pat Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.

7. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs kitų specializuotų komitetų išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.

8. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto, frakcijų nuomones (kai jos pateiktos), Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje paprastai turi dalyvauti išvadas pateikusių specializuotų komitetų pirmininkai arba jų paskirti pranešėjai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento atstovai.

9. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti specializuoti komitetai nusprendė, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas prieštarauja subsidiarumo principui, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas teikia svarstyti Seimo posėdyje Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Šis Seimo protokolinio nutarimo projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti jį svarstyti Seimo posėdyje.

10. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti specializuoti komitetai nusprendė, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas neprieštarauja subsidiarumo principui, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas teikia svarstyti Seimo posėdyje Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriuo siūloma nepritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Šis Seimo protokolinio nutarimo projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti jį svarstyti Seimo posėdyje.

11. Jeigu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kitų specializuotų komitetų išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto atitikties subsidiarumo principui (dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto) skiriasi, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą perduoda svarstyti Seimo posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti šį projektą svarstyti Seimo posėdyje. Šiame Seimo posėdyje pristatomos Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kitų specializuotų komitetų išvados.

12. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodyti Seimo protokoliniai nutarimai priimami Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma ir įsigalioja priėmimo dieną.

13. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodyti Seimo protokoliniai nutarimai perduodami Vyriausybei. Vyriausybė nustatyta tvarka parengia būtinus procesinius dokumentus ir ieškinį Seimo vardu pareiškia Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

14. Seimo narių, savo ar kitų komitetų ir frakcijų iniciatyva Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas gali net tais atvejais, kai svarstomas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas, bet kuriuo metu pareikšti nuomonę, ragindamas Vyriausybę Lietuvos Respublikos vardu pareikšti ieškinį dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto ar kito Europos Sąjungos teisės akto teisėtumo arba įstoti į bet kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą, kurioje keliamas klausimas dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo.

15. Seimo įgalioti asmenys ar Vyriausybės atstovai ataskaitas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 14 dalyje nurodytų Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nuomonių įgyvendinimo pateikia žodžiu ar raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kito specializuoto komiteto, kuriam buvo perduota nagrinėti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą, posėdžiuose.“

 

11 straipsnis. Dvidešimt aštuntojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti dvidešimt aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRIIMTŲ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ TVIRTINIMAS. TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ RATIFIKAVIMAS IR DENONSAVIMAS

 

18026 straipsnis. Priimtų Europos Sąjungos teisės aktų tvirtinimas

Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais priimti Europos Sąjungos teisės aktai tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymu.

 

181 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas

1. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų.

2. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.“

 

12 straipsnis. 206 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 206 straipsnį 6 dalimi:

„6. Seimas, priėmęs nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, gali pavesti šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo dėl nepasitikėjimo tos valstybės institucijos vadovu projektą artimiausiame Seimo posėdyje. Šiuo atveju Seimas artimiausiame posėdyje balsuoja dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš einamų pareigų. Seimas, priėmęs nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, gali pavesti šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų projektą. Sprendimai dėl valstybės institucijų vadovų atleidimo iš einamų pareigų ir dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti valstybės institucijų vadovus iš einamų pareigų priimami slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                          VYDAS GEDVILAS

 

_________________