BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪROS DIREKTORIAUS

Į s a k y m a s

 

DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2012 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1.6-111

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1318 „Dėl Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 137-6488) 3 punktu ir atsižvelgdamas į Utenos regiono plėtros tarybos 2012 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 51/7S-52 „Dėl pritarimo Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programai“,

t v i r t i n u Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą (pridedama).

 

 

Direktorius                                                                            Valentinas Petkūnas

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus

2012 m.  rugsėjo 21  d. įsakymu Nr. 1.6-111

 

PRITARTA

Utenos  regiono plėtros tarybos

2012 m.  liepos 10 d. sprendimu Nr. 51/7S-52

UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO programa

 

1.   

2.   

3.   

Priemonės pavadinimas

Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas

Atsakingi vykdytojai

Įgyvendinimo terminas

Finansavimo šaltinis

1

2

3

4

5

URBANISTINIO KARKASO SPRENDINIAI

1. Utenos miesto plėtra

Plėtojamas kaip administracinis, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras. Plėtojant miesto pietinės dalies struktūrą, prioritetas turi būti skiriamas pramonės plėtrai.

Utenos rajono savivaldybė

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES, privačios lėšos

2. Visagino miesto plėtra

Plėtojamas kaip administracinis, branduolinės energetikos, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras, didelį potencialą turintis regiono plėtros subcentras.

Visagino savivaldybė

po 2012 m.

savivaldybės,  ES bei privačios lėšos

3. Gyvenviečių teritorinė plėtra

1. Anykščių rajono savivaldybės pietinėje dalyje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami ties Skiemonių ir Kurklių miesteliais; Anykščių, Kavarsko, Troškūnų miestais, Traupio, Svėdasų, Viešintų, Andrioniškio, Debeikių miesteliais;

2. Ignalinos rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas apima teritoriją nuo Ignalinos miesto pietinės dalies iki Antagavės ir Bėčiūnų kaimų;

3. Molėtų rajono savivaldybėje urbanistiniai centrai – Molėtų miestas, Giedraičiai,  Alanta su Naujasodžiu, Suginčiai, Balninkai, Videniškiai, Dubingiai, Inturkė, Joniškis su Arnionimis I ir Arnionimis II;

4. Utenos rajono savivaldybėje plėtros arealai koncentruojasi prie Utenos miesto ir vakarų kryptimi apima ekonominės ir socialinės ašies teritoriją iki Leliūnų miestelio; pietų kryptimi apima teritorijas iki Deguliškės miško; rytų kryptimi – iki Vaikutėnų kaimo;

5. Zarasų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas plėtojamas nuo Zarasų miesto pietrytinės dalies iki Galiniškių kaimo.

Anykščių rajono, Utenos  rajono savivaldybės

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES, privačios lėšos

Molėtų rajono savivaldybė

nuolat

Ignalinos rajono savivaldybė

po 2011 m.

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

4. Kurortinio gydymo plėtra

Anykščių, Ignalinos (kartu su Strigailiškiu), Zarasų miestai

Anykščių rajono, Ignalinos rajono savivaldybės

nuolat

savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2015–2020 m.

5. Rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra

Anykščių, Ignalinos (kartu su Strigailiškiu), Zarasų miestai, Balninkai, Bebrusai, Burbiškis, Dubingiai, Dusetos, Kavarskas, Kaulakiai, Mindūnai, Palūšė, Salakas. Rekreacijos paslaugas numatoma plėsti Visagino mieste.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

6. Rekreacijos paslaugų plėtra

Tikslinga plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Dusetose, Inturkėje, Andrioniškyje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Salake, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose, Tauragnuose.

Anykščių rajono, Utenos rajono, Molėtų rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Ignalinos rajono savivaldybė

po 2021 m.

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

7. Logistikos infrastruktūros plėtra

Tikslinga plėtoti Utenos miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, sujungsiančio magistralinius kelius A6 (E262) ir A14, Zarasų miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, įsijungsiančio į magistralinį kelią A6 (E262), (vadovautis Molėtų rajono teritorijos, esančios magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos zonoje, specialiuoju planu).

Susisiekimo ministerija, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

8. Pramonės ir verslo plėtra

Tikslinga plėtoti Utenos ir Visagino miestuose, Vyžuonose, Didžiasalyje, Vidiškėse, Videniškiuose, Giedraičiuose, Verbiškėse ir Suginčiuose.

Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

9. Žuvininkystės plėtra

Dūkšto mieste, Arnionių, Vasaknų ir Tilžės kaimuose prioritetiškai plėtojama žuvininkystė.

Ignalinos rajono, Molėtų rajono savivaldybės

nuolat

privačios  lėšos

10. Verslo paslaugų ir infrastruktūros (smulkiam ir vidutiniam verslui) plėtra

Tikslinga plėtoti kituose regiono lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centruose.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybė

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

11. Viešųjų paslaugų kaimo gyventojams plėtojimas

Siūloma plėtoti visuose gyvenviečių sistemos centruose.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

12. Pakelės infrastruktūros, informacijos ir paslaugų, logistikos infrastruktūros, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitų paslaugų plėtojimas prie 1C ašių

1C kategorijos ašis: 1. Vilnius–Molėtai–Utena (vadovautis Molėtų rajono teritorijos, esančios magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos zonoje, specialiuoju planu)

1B kategorijos ašys: 1. Kaunas–Utena–Zarasai–Latvija;

Vilnius–Ignalina–Visaginas–Latvija.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybės

2014–2020 m.

13. 2 lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašių plėtojimas

Rokiškis–Svėdasai–Anykščiai–Ukmergė;

Obeliai–Dusetos–Zarasai su atšaka į Dusetas;

Panevėžys–Troškūnai–Anykščiai;

Ukmergė–Molėtai–Švenčionėliai;

Ignalina–Tverečius.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM, Molėtų rajono savivaldybė

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės biudžeto, ES lėšos

Anykščių rajono, Ignalinos rajono savivaldybės

po 2021 m.

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

GAMTINIO KARKASO APSAUGOS IR BIOPRODUKCINIO ŪKIO PLĖTROS SPRENDINIAI

1. Teritorijose, kuriose grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. (Apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys)

Būtina laipsniškai pereiti prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio, kurio specializacijos kryptys – pašarų gamyba, gyvulininkystė, augalininkystė ir sodininkystė. Skatintinas ekologinių ūkių kūrimas. Šiose teritorijose būtina didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas ir grupes ar masyvus, taip pat formuoti dirbtinius pelkių ir vandens telkinius. Būtų tikslinga didinti teritorijos miškingumą tam naudojant mažai našią naudojamą ir nenaudojamą žemę.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės,  savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

2. Lokalizuotos mišrios žemės naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos

Svarbiausia šių teritorijų naudojimo kryptis – vidutinio stambumo ir smulkus ūkis, kurio specializacijos kryptys – ganyklinė žemdirbystė (pieno ūkiai ir galvijų auginimas), daržininkystė, sodininkystė. Esami ūkiai palaipsniui turėtų būti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbamos žemės laipsniškai verčiama į pievas ir ganyklas. Didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida, įveisiant apsaugines želdinių grupes ir juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogeninių medžiagų kaupimo baseinus). Pageidautina didinti miškingumą tam naudojant mažiau našią, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemę, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos būdu.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės,  savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

3. Ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą.

Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų ūkis, kuriame vykdomi sanitariniai ir netaikomi plynieji kirtimai; veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių naudojimu, poilsinis turizmas rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose ir medžioklė, derinant naudojimo pobūdį su konkrečių teritorijų naudojimo reglamentu.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

 

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybės

2014–2020 m.

4. Utenos apskrities gamtinio karkaso ir gamtinės aplinkos sąsajų su gamtinio karkaso elementais plėtra

Plėtojant Utenos apskrities gamtinį karkasą ir gamtinės aplinkos sąsajas su gamtinio karkaso elementais, numatoma: tarpsisteminio stabilizavimo ašyse sukurti patikimo geoekologinio potencialo gamtinį karkasą, didinant miškingumą; regioniniuose slėninės migracijos koridoriuose atkurti želdinius pažeistose vietose; rajoniniuose slėninės migracijos koridoriuose didinti želdinių ir daugiametės žolinės augalijos kiekį; formuoti naujus rajoninius migracijos koridorius; formuoti žaliąsias ekologinio kompensavimo jungtis ir didinti gamtinio karkaso vientisumą tarp miesto ir užmiesčio gamtinio karkaso struktūrų; didinti vietinių želdinių kiekį; formuoti apsauginius želdynus prie svarbiausių susisiekimo koridorių; daug dėmesio skirti rekreacinėse teritorijose trūkstamai infrastruktūrai įrengti.

Anykščių rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Ignalinos rajono savivaldybė

po 2011 m.

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

5. Regioninės ir rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys

Utenos apskritį kertančios regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies, einančios ežeruoto Baltijos kalvyno orografinėmis keteromis ir turinčios daug unikalių gamtos kompleksų, vaidmuo apskrities gamtinėje aplinkoje itin reikšmingas, o jos būklė ir funkcionalumas svarbūs regiono ir visos šalies ekologinei pusiausvyrai (5 brėžinys „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“).

Utenos apskrities regioninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis – Viešintų kalvagūbris Anykščių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo Šventosios upės. Ši gamtinio karkaso dalis užima apie 18 procentų Anykščių rajono savivaldybės teritorijos ploto.

Utenos apskrities gamtinio karkaso struktūroje išskirta viena rajoninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis (Anykščių rajono savivaldybėje). Ji užima 3162 hektarų plotą (0,4 procento bendro apskrities teritorijos ploto).

Teigiamą poveikį tarpsisteminio stabilizavimo ašiai darytų miškingumo didinimas. Siektina, kad miškingumas joje būtų ne mažesnis nei 80 procentų.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

6. Regioniniai ir rajoniniai bei svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai ir juostos

Į mažiausiai pažeistus vidinio stabilizavimo arealus reikėtų kištis mažiausiai, t. y. stengtis saugoti ir išlaikyti natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Labiau pažeistiems vidinio stabilizavimo mazgams būtinas esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir stiprinimas. Labiausiai pažeistuose regioniniuose ir rajoniniuose vidinio stabilizavimo arealuose būtina grąžinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

7. Regioniniai ir rajoniniai slėninės bei dubakloninės migracijos koridoriai

Išplėtotas regioninių migracijos koridorių tinklas ne tik palaikytų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro užterštumą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį vaizdą.

Regioninių migracijos koridorių dalyse, kuriose gamtinės biocenozės skurdžios, tikslinga didinti želdynų kiekį. Šių koridorių biologinė įvairovė turi būti formuojama atsižvelgiant į upių slėnių tipą ir dirvožemį. Didinant regioninių migracijos koridorių vientisumą, siektina, kad upių pakrantėse vyrautų ne žolinė augmenija, o krūmai ar medynai. Upių pakrančių apsaugos juostas – slėninės migracijos koridorius – tikslinga apželdinti vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais.

Reikšmingų gamtinio karkaso elementų – rajoninių slėninės migracijos koridorių – vystymas ir nutrūkusių koridorių grandžių atkūrimas, taip pat naujų rajoninio lygmens slėninės migracijos koridorių formavimas – svarbūs Utenos apskrities gamtinio karkaso ugdymo uždaviniai.

Siekiant išsaugoti ir pagerinti rajoninių migracijos koridorių funkcionalumą, upių ir upelių pakrantės apsaugos zonose reikia didinti želdinių kiekį, pakrantes apželdinti kiek įmanoma natūralesne žoline augmenija ar medynais, vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais. Pageidautina apsėti daugiametėmis žolėmis kuo daugiau žoline augmenija apaugusių žemės naudmenų plotų.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

ŪKIO IR VERSLO PLĖTROS SPRENDINIAI

1. Pagrindinis apskrities pramonės gamybinis potencialas koncentruojamas regioniniame centre – Utenoje ir regiono plėtros subcentre – Visagine

Šiuose miestuose sudaromos palankios teritorinės ir infrastruktūrinės sąlygos vystyti gamybą – tam rezervuojamos atitinkamos teritorijos ir išlaikoma bei tobulinama jų techninė infrastruktūra. Svarbų vaidmenį apskrityje turi ir turės Utenos miestas ir jo aglomeracinė zona, kuri turi būti orientuota pirmiausia į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą apskrityje, skatinant ir tiesiogines užsienio investicijas.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono  savivaldybės

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES, privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

-

Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

2. Teritorijų rezervavimas pramonei numatomas

Vyžuonose (Utenos rajono savivaldybė), Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse (Ignalinos rajono savivaldybė), Videniškiuose ir Giedraičiuose (Molėtų rajono savivaldybė).

 

Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES, privačios  lėšos

Ignalinos rajono savivaldybė

Iki 2014 m.

3. Pramonės plėtra

Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse (Ignalinos rajono savivaldybė); Videniškiuose ir Giedraičiuose (Molėtų rajono savivaldybė); Vyžuonose (Utenos rajono savivaldybė); Zarasuose.

Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES, privačios  lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

-

Ignalinos rajono savivaldybė

nuolat

4. Kasybos pramonės teritorijos

Apskrities teritorijoje prognozuojama šių naudingųjų išteklių plėtra: durpių, kvarcinio smėlio, molio, smėlio, žvyro. (Apskrities naudingųjų iškasenų potencialas pateikiamas 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“, o jų sąrašai ir teritorijos – 6, 7 ir 8 prieduose).

 

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

5. Rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtra

Anykščių, Ignalinos, Zarasų miestai plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Itin daug dėmesio šiuose miestuose turi būti skiriama sveikatingumo ir sanatorinio gydymo įstaigų plėtrai, viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrai, gamtinių sąlygų kokybei. Apskrities sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu (10 metų) Anykščiuose, Ignalinoje ir Zarasuose siūloma įkurti sanatorinio gydymo įstaigas.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

Palūšės ir Strigailiškio gyvenvietes Ignalinos rajono savivaldybėje numatoma toliau plėtoti kaip kurortines teritorijas.

Kurortinės teritorijos statuso galėtų siekti Kavarskas ir Burbiškis (Anykščių rajono savivaldybė), Molėtų miestas, Bebrusai, Kaulakiai, Mindūnai, taip pat Balninkų ir Dubingių miesteliai (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetų ir Salako gyvenamosios vietovės (Zarasų rajono savivaldybė).

Anykščių rajono savivaldybė

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, privačios lėšos

Ignalinos rajono, Molėtų rajono savivaldybės

nuolat

Zarasų rajono savivaldybės

2012–2020 m.

Rekreacijos paslaugas numatoma plėtoti šiose gyvenvietėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Inturkėje, Mindūnuose, Balninkuose, Dubingiuose, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Svėdasuose, Sudeikiuose ir Tauragnuose.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono savivaldybės

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

Utenos rajono savivaldybė

nuolat

6. Kiti verslo plėtros sprendiniai

Prioritetinės paslaugų teikimo funkcijos žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams vystytinos Dūkšto mieste (Ignalinos rajono savivaldybė), Arnionyse (Molėtų rajono savivaldybė) ir Tilžėje (Zarasų rajono savivaldybė). Žuvininkystės plėtrai naudotini šie ežerai: Arinas, Pravalas (Molėtų rajono savivaldybė), Dysnai, Dysnykštis (Ignalinos rajono savivaldybė), Drūkšių ežero šiaurinė dalis (Zarasų rajono savivaldybė). Tvenkininė žuvininkystė plėtotina prie Dysnos kaimo (Ignalinos rajono savivaldybė) esančiuose tvenkiniuose, išskyrus Birvėtos biosferos poligono teritorijas, Vasaknų k. (Zarasų rajono savivaldybė).

Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės

2012–2020 m.

savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat

REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTROS BEI KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI

1. Rekreacinių arealų plėtra

Dviem iš jų (Molėtų–Ignalinos ir Anykščių) nustatytas aukščiausias rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos nacionalinės rekreacinės sistemos. Zarasų ir Giedraičių–Dubingių rekreaciniams arealams nustatytas vidutinis rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos regioninės rekreacinės sistemos. Kituose arealuose plėtojamos vietinės rekreacinės sistemos.

Anykščių rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

Ignalinos rajono savivaldybė

po 2011 m.

2. Turizmo plėtra regione

Siekiant plėtoti turizmą regione, planuojama sujungti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir kurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos:

kurortinės teritorijos; rekreacijos paslaugų centrai; rekreacinės statybos arealai; viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“).

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono  savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

3. Rekreacijos plėtros prioritetai

1. Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose plėtojama kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių pagrindu, aplinka pritaikoma neįgaliųjų reikmėms. Turi būti numatytos teritorijos apgyvendinimo paslaugoms plėtoti, kuriose teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, fizinės kultūros, dietinio maitinimo, sveikatingumo, reabilitacijos ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono,  Zarasų  rajono savivaldybės

nuolat.

valstybės,  savivaldybės, ES bei privačios lėšos

2. Palūšėje, Strigailiškyje (Ignalinos rajono savivaldybė), Kavarske, Burbiškyje (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetose ir Salake (Zarasų rajono savivaldybė) plėtojama sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugos.

Anykščių rajono savivaldybė

po 2021 m.

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat

3. Kaip rekreacijos paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Mindūnus, Balninkus, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Šiose vietovėse plėtojamos tokios turizmo paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono  savivaldybės

po 2021 m

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Utenos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat

4. Rekreacinės statybos arealai nustatyti teritorijoms, esančioms už valstybinių parkų ribų ir pasižyminčioms turizmo ištekliais. Jos išsidėsčiusios aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus ir upes, todėl siejamos su susiformavusių savaitgalio turistų srautų kryptimis, planuojamomis nacionalinėmis, regioninėmis turizmo trasomis. Šiuose arealuose prioritetas teikiamas poilsio ir turizmo veiklai, nustatyto intensyvumo (intensyvios, vidutinės ir ekstensyvios) rekreacinės paskirties statyboms.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

4. Viešosios turizmo infrastruktūros ir pakelės paslaugų plėtra:

4.1. plėtoti vasaros ir žiemos sporto bei pramogų veiklą.

Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, Visagine, o esamus plėtoti Visagine, Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

 

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

4.2. Dviračių turizmo plėtra

Siūloma įrengti šias turizmo trasas ar jų atkarpas:

1. Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos rajono savivaldybė)–Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė–Štadviliai–Zarasai su atšaka Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos;

2. „Aukštaitijos dviračių žiedas“

Anykščių rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

4.3. Automobilių turizmo plėtra

Siūloma įrengti šią – nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą: Vilnius (Vilniaus apskritis)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus apskritis)–Palūšė–Ignalina–Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos–Antazavė–kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio apskritis).

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

4.4. Vandens turizmo plėtra

Siūloma įrengti šias turizmo trasas:

1. Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero);

2. Aukštaitijos ežerynu (iš Molėtų miesto į Aukštaitijos nacionaliniame parke esančius ežerus ir upelius).

3. Zaraso, Zarasaičio, Balto ežerais Zarasų mieste.

Anykščių rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Ignalinos rajono savivaldybė

įvykdyta

5. Kultūros paveldo objektų sankaupos arealus tikslinga tvarkyti išryškinant vyraujančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir gamtine aplinka

Numatoma parengti šiuos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus: Utenos apskrities kultūros paveldo tinklo schemą (rengiama kartu su bendruoju planu), savivaldybių kultūros paveldo tinklų schemas (rengiamos kartu su teritorijų bendraisiais planais).

Kultūros paveldo departamentas prie KM, Anykščių rajono, Molėtų rajono, Ignalinos rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės

įvykdyta

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

6. Nustatyti Stelmužės–Imbrado arealo bei Užpalių ir Utenos arealų kompleksinės apsaugos reglamentus

Šiuose arealuose rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (valstybės ar savivaldybės saugomoms kultūros paveldo vietovėms) ir apsaugos reglamentai, nustatantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą.

Kultūros paveldo departamentas prie KM, Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės

nuolat.

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

7. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos gyvenamajai, reprezentacinei, sociokultūrinei paskirčiai ir turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą.

Bendrajam turizmui Utenos regione prioritetiškai naudotini: kultūros paveldo objektai, esantys prie svarbiausių turizmo trasų, išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentai, kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai, lankymui pritaikomi piliakalniai, etnografiniai kaimai.

Specializuotam kultūriniam pažintiniam turizmui Utenos regione naudotini: kultūros paveldo objektai, esantys atokiau nuo svarbiausių turizmo trasų, intensyviam lankymui netinkamos archeologinės ir memorialinės vietovės: pilkapynai, senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos, genocido vietos.

Kultūros paveldo departamentas prie KM, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

8. Prioritetiškai turistų lankymui ruošiami kultūros paveldo objektai,

Kultūros paveldo objektai, siejami su turizmo trasomis, esantys rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos (prie dviračių turizmo (ne toliau kaip 5 kilometrai nuo trasos) ir automobilių turizmo (ne toliau kaip 20 kilometrų nuo trasos) trasų), turi būti pirmiausia pažymimi ir ruošiami intensyvesniam lankymui.

Kultūros paveldo departamentas prie KM, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Visagino savivaldybė

po 2012

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

9. Dvarų sodybų naudojimo plėtra

siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja pramoninės gamybos, sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas.

Kultūros paveldo departamentas prie KM, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2016 m.

TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS SPRENDINIAI

1. Naujo kelio tiesimas (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“)

1. Pietrytinis Utenos miesto aplinkkelis

Utenos rajono savivaldybė, Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

2. Zarasų miesto aplinkkelis

Zarasų rajono savivaldybė,

Susisiekimo ministerija

2012–2017 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

3. Šiaurinis Anykščių miesto aplinkkelis

Anykščių rajono savivaldybė,

Susisiekimo ministerija

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Lietuvos automobilių  kelių direkcija

po 2021 m.

VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

2. Kelio ruožų rekonstrukcija

1. Kelias Nr. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES, privačios lėšos

2. Kelias Nr.111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

3. Kelias Nr. 118 Kupiškis–Utena

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

4. Kelias Nr.119 Molėtai–Anykščiai

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

5. Kelias Nr.120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

6. Kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

7. Kelias Nr.175 Pagojė–Sedeikiai–Viešintos–Nociūnai

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

nuolat

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

8. Kelias Nr.179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

3. Kelių rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas

1. Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai Nr.: 3621, 5303

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“, Ignalinos rajono savivaldybė

po 2015 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

2. Pasienio su Baltarusijos Respublika rajoniniai keliai Nr.: 1434, 1420, 1416, 1444

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių  kelių direkcija, VĮ „Utenos regiono keliai“, Ignalinos rajono savivaldybė

po 2021 m.

KPPP, valstybės, savivaldybės, ES bei privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

4. Geležinkelių infrastruktūra

Turistinio rekreacinio kelio siauruoju geležinkeliu Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai rekonstrukcija ir priežiūra.

Susisiekimo ministerija, Anykščių rajono savivaldybė

nuolat

biudžeto lėšos

5. Oro transportas

Civilinės aviacijos sektoriuje numatoma: plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius Utenos (Utenos rajono savivaldybė) ir Zarasų (Zarasų rajono savivaldybė) aerodromus, taip pat plėtoti šiuos aerodromus Molėtų rajono savivaldybėje ir Ignalinos rajono savivaldybėje.

Susisiekimo ministerija, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

po 2021 m.

biudžeto, privačios lėšos

6. Logistika

1. Pagrindiniai logistikos centrai Utenos apskrityje numatomi prie tarptautinio magistralinės reikšmės kelio A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir magistralinės reikšmės kelio A14 Vilnius–Utena.

Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES, privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

2. Numatoma įsteigti logistikos centrus Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono, Visagino savivaldybėse. Šie logistikos centrai aptarnautų Utenos regioną ir įsilietų į tarptautines logistikos grandines, teikdami regionui ekonominę naudą, be to, stiprintų daugiarūšio transporto pozicijas šalyje.

Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

7. Pasienio kontrolės punktų plėtra ir modernizavimas

1. Panaikinti kontrolę prie vidinių sienų tarp Šengeno valstybių, šalinti keliavimą varžančias kliūtis, užtikrinti greitą vidinių sienų kirtimą.

Susisiekimo ministerija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM

įvykdyta

biudžeto lėšos

2. Utenos apskrities teritorijoje numatoma pakeisti dvišalių pasienio kontrolės punktų prie Europos Sąjungos išorės sienų statusą į tarptautinį arba pasienio vietinio eismo statusą arba juos uždaryti.

Susisiekimo ministerija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM

įvykdyta

3. Tverečiaus (sausumos išorės siena su Baltarusijos Respublika) vietinio eismo pasienio kontrolės punkto statusą pakeisti į tarptautinio pasienio kontrolės punkto, skirto tik keleiviams, statusą.

Susisiekimo ministerija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM

po 2015 m.

8. Visuomeninio transporto sistemos gerinimas

Gerinti visuomeninio transporto sistemą. Planuojami pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turi būti pakankamai patogūs privažiuoti, šalia pagrindinių sankryžų, kad neskatintų transporto priemonių važiuoti į miestų ir miestelių urbanizuotas teritorijas.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2014–2020 m.

9. Vandentieka ir vandenvala

1. išlaikyti esamas neseniai sutvarkytas vandentvarkos ūkio sistemas, ateityje numatant vandentvarkos sistemų plėtrą ir tankinimą (pagal poreikį);

2. įrengti vandentvarkos sistemas jų dar neturinčiose gyvenvietėse. Šių projektų įgyvendinimo eiliškumas priklausys nuo gyventojų skaičiaus: vandentvarkos ūkį siūloma tvarkyti pirmiausia tose gyvenvietėse ar jų dalyse, kur šiuo metu daugiau gyventojų arba numatoma, kad jų daugės (dėl įvairių socialinių ir ekonominių sąlygų);

3. įrengti vandenviečių sanitarines apsaugos zonas, uždaryti nenaudojamus gręžinius;

4. keliais etapais visose vandenvietėse pastatyti reikiamos galios vandens gerinimo įrenginius, siekiant sumažinti geležies ir mangano koncentraciją vandenyje iki Europos Sąjungos standartų;

5. pakeisti iki 100 procentų vandens kėlimo siurblinių įrangos (siurblius, armatūrą, elektros įrangą);

6. iki 100 procentų pertvarkyti esamus plieninius vandens tiekimo vamzdynus daugiausia gyventojų turinčiuose centruose – padengti jų vidaus sieneles antikorozinėmis medžiagomis arba pakeisti vamzdžius;

7. vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą ir teikti pasiūlymus, kaip gerinti vandens kokybę;

8. pasiekti, kad vandenvalos įrenginių galia būtų maksimaliai panaudota ir į atvirus vandens šaltinius išleidžiamos nuotekos būtų apvalytos, kaip reikalauja Europos Sąjungos standartai;

9. atnaujinti arba perstatyti susidėvėjusius slėginius ir savitakius nuotekų tinklus visų kategorijų gyvenvietėse;

10. tiesti naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus;

11. vandenvietėse, kuriose išgaunamo vandens kokybė neatitinka reikalavimų, įrengti vandens kokybę gerinančius įrenginius;

12. atnaujinti senus ir nebetinkamus eksploatuoti nuotekų valymo įrenginius;

13. numatyti reikiamos gaisrinio vandentiekio sistemų įrangos diegimą tose Utenos apskrities gyvenvietėse, kuriose esamų pajėgumų nepakanka;

14. kaimo teritorijose, kuriose esamo vandentiekio pajėgumai per menki, kad būtų užtikrintas geras gaisrinių hidrantų darbas, numatyti kitas aprūpinimo priešgaisriniu vandeniu priemones;

15. įrengti lietaus nuotekų sistemas visose didesnėse gyvenvietėse, pirmenybę teikiant gyvenvietėms, turinčioms daugiau gyventojų, kuriose didesnis transporto srautas ir labiau išplėtota, taršesnė ūkinė veikla;

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų  rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, ES, VĮ „Visagino energija“, įmonių lėšos

Molėtų rajono savivaldybė

vykdoma

4, 10, 11, 12 punktai

10. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos

1. turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus teritorijas, kurios galbūt teršiamos) ir švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai;

2. mažinti centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekį (pavyzdžiui, numatyti paviršines nuotekas naudoti gamybai, žaliesiems plotams laistyti, gaisrams gesinti ir panašiai);

3. mažinti susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pavyzdžiui, numatyti sausą teritorijų, kurios galbūt teršiamos, valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar panašiai);

4. paviršines nuotekas, susidarančias ant teritorijų, kurios galbūt teršiamos, paviršiaus, tikslinga surinkti atskira paviršinių nuotekų surinkimo sistema (nuotakynu). Joje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir prireikus per 10 minučių nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvus;

5. miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 hektarų autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų nustatytus reikalavimus.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Visagino savivaldybė

2014–2020 m.

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

11. Atliekų tvarkymas

1.Utenos apskrityje uždaryti visus smulkius sąvartynus; jų funkcijas turi perimti vienas regioninis sąvartynas Mockėnuose (Utenos rajono savivaldybė);

2. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles šalia Utenos ir Visagino; numatyti surinktų biodegraduojančių atliekų perdirbimą ir naudojimą biodujų gamybai;

3. įrengti stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Utenos r., Zarasų r. ir Visagine;

4. plėsti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą;

5. skatinti atliekų rūšiavimą, taip palengvinti jų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ir kartu sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų;

6. uždaryti visus iki šiol neuždarytus sąvartynus Utenos apskrities teritorijoje; rekultivuoti užterštus plotus, senus šiukšlynus ir sąvartynus – suteikti galimybę jų vietoje atsirasti pramoninėms, rekreacinėms, gyvenamosioms ar kitokios paskirties zonoms.

Utenos regioninis atliekų tvarkymo centras, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono savivaldybės

įvykdyta

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Visagino, Zarasų rajono savivaldybės

2012–2020 m.

12. Gamtinių dujų tiekimas

1. skirstomųjų dujotiekių tinklų plėtra Anykščių r.,  Utenos r. bei Visagino savivaldybių teritorijose;

2. riboti užstatymo intensyvumą 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies statinių;

3. dujofikuoti  Molėtų rajono ir Zarasų rajono savivaldybes

Energetikos ministerija, Molėtų rajono savivaldybė

iki 2020 m.

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

AB „Lietuvos dujos“

po 2018 m.

Zarasų rajono  savivaldybė

2014–2020 m.

13. Šilumos tiekimas ir šilumos ūkis

1. siūloma išsaugoti esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas; rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus;

2. rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti šildymo sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas;

3. šilumos gamybai naudoti įvairių rūšių energijos išteklius: atsinaujinančius ir vietinius išteklius, komunalines atliekas, atliekinę šilumą, biokurą.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

14. Elektros energijos tiekimas

1. palaikyti esamą apskrities elektros energijos tiekimo sistemos schemą, atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;

2. rekonstruoti esamus orinius žemos įtampos elektros energijos tiekimo tinklus ir naujai elektrifikuojamose teritorijose numatyti kabelines elektros komunikacijas;

3. rekonstruoti esamas gatvių apšvietimo sistemas – gatvėms apšviesti įdiegti elektros energiją tausojančias priemones;

4. plėsti elektros energijos tiekimo skirstomąjį tinklą – užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams;

5. skatinti atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai.

AB „LESTO“, AB „Litgrid“

nuolat

įmonės, ES, biudžeto lėšos

15. Telekomunikacijos ir ryšiai

1. sudaryti sąlygas telekomunikacijų bendrovėms laisvai ateiti į telekomunikacijų paslaugų rinką;

2. inicijuoti seminarus ir apskrities gyventojų mokymą informacinių technologijų klausimais;

3. plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą;

4. įrengti viešuosius interneto prieigos taškus seniūnijų centruose, kuriuose jie dar neįrengti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę pasinaudoti internetu.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

ŽEMĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI

1. Žemės ūkio struktūrų formavimas

Nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinės žemės ūkio veiklos ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus, ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos
Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

2. Žemės ūkio valdų formavimas ir konsolidavimas

Vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, pirmiausiai rengti žemės konsolidavimo projektus ir spręsti racionalių ūkių žemės valdų formavimo klausimą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos
Zarasų rajono savivaldybė

2012–2020 m.

3. Planavimo sąlygų nustatymas savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams

Detalizuoti suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis, nustatyti planavimo sąlygas savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams – bendriesiems ir specialiesiems planams rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:

1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: gerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, laikytis žemės ūkio augalams auginti rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą;

3. visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui;

4. išskirti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintoje apleistoje ir dirvonuojančioje žemėje su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);

5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, plotų ir nusausintų žemės plotų; jeigu nėra alternatyvos, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai ir spręsti klausimą dėl atlyginimo valstybei už vertingų žemės ūkiui naudmenų plotų sumažinimą (derlingojo dirvožemio sunaikinimą) teritorijų planavimo organizatoriaus lėšomis.

Anykščių  rajono, Ignalinos rajono, Utenos rajono, Zarasų  rajono, Visagino  savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos
Molėtų rajono savivaldybė

vykdoma 1 punktas

4. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas

Žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai tik pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir esant šioms sąlygoms:

1. kai žemė paimama visuomenės poreikiams teisės aktų nustatytais atvejais (naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, bendrojo naudojimo keliams tiesti, infrastruktūros objektams statyti ir kitkam);

2. naudojant žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo ir rekreacijos arealuose;

3. esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemės valdų planus (projektus) formuojamiems žemės sklypams prie statinių ir įrenginių;

4. priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams, kai juose mišku apaugę arba apsodinti plotai sudaro daugiau kaip 90 procentų žemės sklypo ploto;

5. suformuojant žemės sklypus saugomose teritorijose ir prie kultūros paveldo objektų, kai pagal specialiuosius planus jiems nustatytas konservacinio naudojimo režimas, priskiriant konservacinės paskirties žemės sklypams.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  privačios lėšos

5. Miško plotų didinimas

1. Miškų ūkio paskirties žemės plotų didėjimas siejamas su miško įveisimu, gavus leidimą, arba apleistų žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų savaiminiu apaugimu mišku.

2. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Siūloma pirmaeilį miško sodinimą planuoti priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose.

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

valstybės, savivaldybės, ES,  VĮ miškų urėdijos, privačios lėšos

Aplinkos ministerija,  Zarasų rajono savivaldybė

iki 2020 m.

6. Miško naudojimo efektyvumo ir racionalumo didinimas

1. Miškų ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir platų aplinkosaugos bei socialinių funkcijų spektrą, ir kartu išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas ir kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas ir miškų vientisumą.

2. Daugiatikslis ir tausojantis miško naudojimas užtikrintų miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, be to, išspręstų ekonominius klausimus.

Aplinkos ministerija, Zarasų rajono savivaldybė

iki 2020 m.

valstybės, VĮ miškų urėdijos,

savivaldybės, ES,  privačios lėšos

Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino savivaldybės

nuolat

 

 

 

 

 

 

_________________