LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2002–2006 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. liepos 8 d. Nr. 1073

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategiją (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                             JUOZAS BERNATONIS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1073

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2002–2006 METŲ STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši strategija nustato prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.

2. Valstybės tarnautojų mokymas apima įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Valstybės tarnautojų mokymo formos yra su einamosiomis pareigomis susijusios stažuotės, kursai, seminarai, paskaitos, tęstinės studijos aukštosiose mokyklose, nuotolinis (distancinis) mokymasis, pranešimų skaitymas mokslinėse praktinėse konferencijose, publikacijos mokslo leidiniuose.

 

II. STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Strategijos tikslai:

3.1. Sudaryti sąlygas gerinti valstybės tarnautojų profesionalumą, sukurti veiksmingą valstybės tarnybą.

3.2. Iki 2004 metų parengti valstybės tarnautojus dirbti narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, ypač daug dėmesio skirti administracinių gebėjimų ugdymui.

4. Numatomi svarbiausieji uždaviniai:

4.1. Nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.

4.2. Nustatyti institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, sistemą.

4.3. Užtikrinti valstybės tarnautojų mokymo kokybę.

4.4. Užtikrinti, kad racionaliai būtų panaudojami finansiniai ištekliai, skiriami valstybės tarnautojams mokyti.

 

III. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA

 

5. Valstybės tarnautojų mokymo aplinkybės:

5.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nustato privalomą valstybės tarnautojų mokymą, mokymo rūšis, finansavimą ir organizavimo principus.

5.2. Rengimasis narystei Europos Sąjungoje didina nuolatinio valstybės tarnautojų mokymo poreikį. Lietuvos Respublikos administracinių ir teisminių gebėjimų stiprinimo veiksmų planu, patvirtintu 2002 m. balandžio 18 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos, siekiama užtikrinti aukštą valstybės tarnybos lygį įgyvendinant Europos Sąjungos teisę (acquis).

5.3. Šalyje yra nemaža valstybės tarnautojų mokymo institucijų: Lietuvos viešojo administravimo institutas vykdo valstybės tarnautojų įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, susijusį su integracijos į Europos Sąjungą procesu, ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymą; ministerijų įsteigtos įstaigos vykdo neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Aukštosios mokyklos yra įsteigusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo padalinių, valstybės ir savivaldybių tarnautojams mokymo paslaugas teikia ir kiti juridiniai asmenys.

6. Valstybės tarnautojų mokymą skatinančios priežastys:

6.1. Europos Komisijos 2001 metų ataskaitoje apie šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje nurodytos konkrečios sritys, kuriose būtina:

6.1.1. gerinti tarpžinybinį koordinavimą ir užtikrinti sistemišką valstybės tarnautojų mokymą;

6.1.2. per 2002–2003 metus pasiekti tokį administracinių gebėjimų lygį, kuris leistų vykdyti visas su naryste Europos Sąjungoje susijusias funkcijas;

6.1.3. užtikrinti institucijų administracinius gebėjimus panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

6.2. Būtinybė didinti viešojo administravimo vadybos kompetenciją verčia aktyviau siekti, kad valstybės tarnautojai įgytų naujų gebėjimų strateginio planavimo, valdymo, darbo komandoje, derybų vedimo ir kitose srityse.

 

IV. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO PRINCIPAI

 

7. Valstybės tarnautojų mokymo sistema grindžiama sistemiškumo, nenutrūkstamo mokymo ir finansinio racionalumo principais.

7.1. Sistemiškumo principas: valstybės tarnautojų mokymas turi būti vykdomas sistemiškai ir apimti visas valstybės ir savivaldybės institucijas bei įstaigas.

7.2. Nenutrūkstamo mokymo principas: valstybės tarnautojų mokymas turi būti orientuotas į nuolatinį institucijų administracinių gebėjimų stiprinimą sprendžiant aktualius valstybės valdymo uždavinius.

7.3. Finansinio racionalumo principas: valstybės tarnautojams mokyti skiriami finansiniai ištekliai turi užtikrinti mokymo efektyvumą.

 

V. PRIORITETINIAI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO TIKSLAI IR

PRIORITETINĖS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO GRUPĖS

 

8. Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai:

8.1. Pasirengimas vykdyti funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos teisės (acquis) įgyvendinimu.

8.2. Pasirengimas dalyvauti Europos Sąjungos teisėkūros procese ir Europos Sąjungos institucijų veikloje.

8.3. Užsienio kalbų mokėjimas.

8.4. Kompiuterinio raštingumo Europos standarto (ECDL) įgūdžių formavimas.

8.5. Gebėjimų spręsti problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) įgyvendinimu, tobulinimas.

9. Prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės:

9.1. Valstybės tarnautojai, atsakingi už Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) įgyvendinimą.

9.2. Valstybės tarnautojai, kurie vykdo pasirengimo narystei Europos Sąjungoje funkcijas.

9.3. 18–20 kategorijų valstybės tarnautojai.

9.4. Valstybės tarnautojai, atsakingi už personalo tvarkymą.

9.5. Valstybės tarnautojai, pirmą kartą priimti į valstybės tarnybą konkurso būdu.

10. Kiti valstybės tarnautojai mokomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikius ir finansines galimybes.

 

VI. INSTITUCIJŲ, DALYVAUJANČIŲ MOKANT VALSTYBĖS

TARNAUTOJUS, SISTEMA

 

11. Institucijos, dalyvaujančios mokant valstybės tarnautojus, turi garantuoti socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių lemiamą mokymo programų įvairovę, gerą jų kokybę ir teikiamų paslaugų prieinamumą valstybės tarnautojams.

12. Institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, sistemą sudaro Vidaus reikalų ministerija, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga), kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, patvirtintos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

13. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsižvelgdamos į savo strateginius tikslus ir valstybės tarnautojų mokymo poreikius, rengia ir įgyvendina valstybės tarnautojų mokymo metinius planus, kurie kasmet pateikiami valstybės tarnybos tvarkymo įstaigai.

 

VII. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

14. Mokymo kokybei užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nustatomi prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai ir prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės, tvirtinamos valstybės tarnautojų mokymo programos ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, tikrinama, kaip įgyvendinamos atskiros mokymo programos, keliama dėstytojų kvalifikacija.

15. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Šios programos atnaujinamos atsižvelgiant į kintančius valstybės tarnautojų mokymo poreikius, mokymo dalyvių pastabas.

16. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga vykdo valstybės tarnautojų mokymo programų tvirtinimo procedūrą pagal šiuos kriterijus:

16.1. Tvirtinimo procedūra turi būti skaidri: informacija apie visas analogiškas patvirtintas programas, jų turinį ir vertinimo rezultatus turi būti prieinama visiems su tvirtinimo procesu susijusiems subjektams – programų rengėjams, vykdytojams, vertintojams, asmenims, priimantiems sprendimus dėl programų tvirtinimo.

16.2. Tvirtinant valstybės tarnautojų mokymo programas, orientuojamasi į mokymo naudos gavėjo – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų poreikių tenkinimą.

 

VIII. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO FINANSAVIMAS

 

17. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės tarnautojams mokyti gali būti naudojamos ir kitos lėšos.

18. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valstybės tarnautojams mokyti, pirmiausia turi būti naudojamos šios strategijos 9 punkte nustatytoms prioritetinėms valstybės tarnautojų mokymo grupėms mokyti.

19. Valstybės ir savivaldybių finansuojamas valstybės tarnautojų mokymas turi būti numatytas institucijų strateginiuose planuose ir išlaidų sąmatose, kurios kasmet įstatymų nustatyta tvarka teikiamos Finansų ministerijai.

20. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali inicijuoti joms reikalingų mokymo programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir skirtų valstybės tarnautojams, parengimą.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Šios strategijos įgyvendinimą koordinuoja valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga.

22. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.

______________