LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL PRITARIMO SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL SEIMO NARIŲ PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI LINUI KARALIUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI

2010 m. gegužės 20 d. Nr. XI-829

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a :

1 straipsnis.

Pritarti Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai (pridedama).

2 straipsnis.

Pripažinti, kad Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. gegužės 20 d.

nutarimo Nr. XI-829

priedas

IŠVADA

DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI LINUI KARALIUI

Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-696 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“, susidedanti iš Komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio, Komisijos pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio, Komisijos narių Rimos Baškienės, Loretos Graužinienės, Evaldo Jurkevičiaus, Dalios Kuodytės, Jono Liesio, Almanto Petkaus, Pauliaus Saudargo, Algirdo Syso, Arūnės Stirblytės, Manto Varaškos (2010 m. balandžio 15 d. pakeistas Vytautu Kurpuvesu),

sekretoriaujant Agnei Budreckaitei,

dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresniesiems patarėjams Edvinui Mušinskiui ir Pranui Žukauskui, Komisijų biuro patarėjoms Agnei Budreckaitei, Birutei Pūtienei ir Laimai Ragauskienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nariui Linui Karaliui ir jo advokatui Sauliui Ženteliui, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntuoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-696, Komisijos 2010 m. kovo 24 d. posėdyje patvirtintu Komisijos reglamentu,

išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2010 m. kovo 16 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Linui Karaliui (toliau – teikimas) nurodytų kaltinimų pagrįstumą. Teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui iniciatoriai nurodė tokį kaltinimą:

Seimo narys Linas Karalius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, kuria Linas Karalius pasižadėjo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei“, nes išvykdamas į iš anksto suplanuotą užsienio kelionę Seimo narys Linas Karalius apie tai nustatyta tvarka nepranešė Seimo posėdžių sekretoriatui, Seimo valdybai, o Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikė išgalvotus ir tikrovės neatitinkančius faktus, taip pat sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnui Aleksandrui Sacharukui, tikėdamasis, kad iškilus būtinybei Seimo narys Aleksandras Sacharukas pridengs jo nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu Seimo narys Linas Karalius galės neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

Be to, konstatuotina, kad tokie Seimo nario Lino Karaliaus veiksmai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos Seimo statuto, kitų įstatymų nuostatas ir Lietuvos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus, diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Pateiktus kaltinimus teikimo iniciatoriai grindė šiais argumentais:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. Remiantis Seimo statuto 10 straipsnio 5 dalimi, Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Be to, Seimo statuto 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau kaip per savaitę privalo pranešti Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.

2010 m. sausio mėn. buvo sušaukti aštuoni Seimo plenariniai posėdžiai, iš jų – septyniuose posėdžiuose vyko iš anksto numatyti balsavimai dėl teisės aktų priėmimo. Pažymėtina, kad Seimo narys Linas Karalius minėtuose Seimo posėdžiuose nepasirodė. Šį faktą patvirtino Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2010 m. sausio mėnesį“, kurioje nustatė, kad Seimo narys Linas Karalius sausio mėnesį praleido visus 7 Seimo plenarinius posėdžius be svarbios pateisinamos priežasties. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. vasario 11 d. rašte Nr. V-2010-851 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ konstatavo, kad nei Seimo posėdžių sekretoriatas, nei Seimo Sveikatos reikalų komitetas, nei Jaunimo ir sporto reikalų komisija bei Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija nepateikė jokių Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą minėtuose Seimo posėdžiuose pateisinančių dokumentų, todėl Komisija nustatyta tvarka kreipėsi į Seimo narį Liną Karalių, prašydama pateikti minėtą informaciją ir nedalyvavimą Seimo posėdžiuose patvirtinančius dokumentus.

Be to, nustatyta, kad Seimo narys Linas Karalius nedalyvavo 2010 m. sausio 13, 15 ir 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis išsiųstuose elektroniniuose laiškuose, adresuotuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėjėjai-sekretorei Vilijai Gegužinskaitei, nurodė šias Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo komiteto posėdžiuose priežastis:

– Seimo narys Linas Karalius negalėjo dalyvauti 2010 m. sausio 15 d. komiteto posėdyje dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdos apygardą;

– Seimo narys Linas Karalius negalėjo dalyvauti 2010 m. sausio 20 d. komiteto posėdyje dėl po operacijos staiga labai pablogėjusios tėvo sveikatos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ Seimo Etikos ir procedūrų komisijai oficialiai nurodė visiškai kitas nedalyvavimo Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose priežastis. Minėtame rašte Seimo narys Linas Karalius teigia: „savo kelionę tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų suplanavau iš anksto ir bilietus nusipirkau nežinodamas, kad gruodžio 17 d. bus nuspręsta pratęsti Seimo sesiją. Netikėtai paskelbus sausio mėnesio posėdžius, pakeičiau savo kelionę ir suplanavau grįžti į Vilnių dar prieš naujai sušauktų Seimo posėdžių pradžią, tačiau dėl nenumatytų priežasčių negalėjau grįžti laiku.“

Be to, Seimo narys Linas Karalius 2010 m. kovo 2 d. vykusiame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje žodžiu patvirtino, kad apie pratęstą eilinę Seimo (rudens) sesiją jis sužinojo 2009 m. gruodžio 17 d., t. y. dar prieš išvykdamas į kelionę (2009 m. gruodžio 29 d.). Taigi Seimo narys Linas Karalius Seimo statuto nustatyta tvarka privalėjo ir galėjo savo išvykimą iš anksto suderinti su Seimo valdyba, kuri, vadovaudamasi Seimo statuto 32 straipsnio 3 punkto nuostatomis, komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu, tačiau Seimo narys Linas Karalius į Seimo valdybą nesikreipė. Pažymėtina, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. 101-I-7 „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus veiksmų įvertinimo“ nusprendė, kad Seimo narys Linas Karalius, sesijos metu išvykdamas į užsienio kelionę, nesilaikė Seimo statuto 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Seimo narys Linas Karalius minėtu laikotarpiu iš tikrųjų buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę, tačiau savo išvykos nederino su Seimo valdyba, o Seimui sąmoningai ir tyčia melavo, savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstydamas išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais. Be to, nagrinėjant Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis nurodytas melagingas nedalyvavimo Seimo darbe priežastis, kad jis neva slaugė tėvą, kurio sveikatos būklė po operacijos buvo labai sunki, kyla rimtų abejonių dėl Seimo nario Lino Karaliaus dorovės ir moralės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad valstybės politikas turi laikytis pavyzdingumo principo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

2010 m. vasario 11 d. žurnalo „Žmonės“ straipsnyje „Romantika tamsoje mums pakišo koją“ išspausdintame interviu Seimo narys Linas Karalius prisipažino: „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai, todėl dar prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai.“ Vadinasi, Seimo narys Linas Karalius prieš išvykdamas į kelionę po Azijos šalis sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnui ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui Aleksandrui Sacharukui, tačiau Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 21 d. vykusiame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje meluodamas tvirtino, kad atsitiktinai rado frakcijos patalpose paliktą Seimo nario Lino Karaliaus pažymėjimą, todėl paėmė jį, ketindamas perduoti Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjai-sekretorei, bet pamiršo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Seimo statuto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą. Vadinasi, Seimo nario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis kiekvienam kandidatui suteiktą išskirtinį Seimo nario mandatą, kuris suteikia teisę asmeniui įgyvendinti išskirtinius ir tik jam pavestus Lietuvos Respublikos aukščiausiosios įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Be to, su šiuo dokumentu kiekvienas Seimo narys gali patekti į Seimo posėdžių salę ir balsuoti už įstatymų ir Seimo nutarimų projektus. Dėl šios priežasties kiekvienas Seimo narys privalo gerbti ir tausoti Seimo nario pažymėjimą ir neperleisti ar neleisti juo naudotis kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. išvada Nr. 101-I-4 ir 2010 m. kovo 2 d. išvada Nr. 101-I-7, konstatuotina, kad Seimo narys Linas Karalius, palikęs Seimo nario pažymėjimą Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnui Aleksandrui Sacharukui, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalį, nes sudarė galimybę kitam Seimo nariui pasinaudoti savo balso teise. Be to, minėtoje 2010 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. 101-I-4 „Dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo“ Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis Seimo posėdžiuose 13 kartų tyčia nesąžiningai balsavo už Seimo narį Liną Karalių.

Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, kad politikai pareigas turi eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui.

Įvertinus anksčiau išdėstytus teiginius, darytina išvada, kad tokiais tyčiniais, neteisėtais ir sistemingais veiksmais abu Seimo nariai – Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. Ši prielaida pagrįstai kelia Seimo nario Lino Karaliaus ir Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno Aleksandro Sacharuko teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą.

Vadovaujantis Seimo statuto 78 straipsnio 3 punkto nuostatomis, Seimo Etikos ir procedūrų komisija prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, taip pat Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų ir komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėja šių teisės aktų ir etikos pažeidimus, svarsto kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, teikia išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai. Remiantis Seimo statuto 78 straipsnio 7 punktu, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pavesta nagrinėti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. sausio 21 d. vykusiame posėdyje pranešė, kad nustatyta tvarka raštu ir telefonu ne kartą bandė surasti Seimo posėdžiuose nepasirodžiusį Seimo narį Liną Karalių, kad jis atvyktų ir komisijai paaiškintų savo nedalyvavimo Seimo darbe priežastis, tačiau Seimo narys Linas Karalius į Etikos ir procedūrų komisijos reikalavimus nereagavo. Paradoksalu ir ypač kelia nuostabą tai, kad tuo metu Seimo narys buvo grįžęs į Lietuvą ir davė interviu žurnalui „Žmonės“, kuriame pasakojo savo kelionės po Azijos šalis nuotykius ir teisinosi praleidęs kelis Seimo posėdžius dėl neva nuo jo nepriklausančių nenumatytų aplinkybių.

Seimo narys Linas Karalius, atsakydamas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. V-2010-851 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ pareiškė: „nepaisant to, kad dėl svarbių priežasčių negalėjau atvykti į tris sausio mėnesio Seimo posėdžius pratęstoje Seimo sesijoje, be ginčų prisiėmiau atsakomybę už neplanuotą posėdžių praleidimą ir atsisakiau viso sausio mėnesio atlyginimo.“ Pažymėtina, kad tokie Seimo nario Lino Karaliaus teiginiai tėra deklaracija, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento rašte Nr. V-2010-1217 „Dėl 2010-02-19 Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados“ pateiktu paaiškinimu, Seimo statutas nenumato galimybės Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, pačiam savo iniciatyva atsisakyti Seimo nario darbo užmokesčio ar jo dalies.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narys Linas Karalius minėtame 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ Seimo Etikos ir procedūrų komisijai išdrįso pareikšti, kad neketina dalyvauti Komisijos posėdyje, nes Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko elgesys iš esmės prieštarauja Seimo statuto 78 straipsnio 2 punkte įtvirtintai nuostatai ir sąmoningai šmeižia jo asmenį, kaltindamas tariamais nusikaltimais. Todėl savo paaiškinimus ir nedalyvavimo posėdžiuose priežastis Seimo narys Linas Karalius nurodė pateiksiąs Seimo valdybai ar Seniūnų sueigai. Tokie Seimo nario Lino Karaliaus pareiškimai rodo visišką Seimo statuto nuostatų nepaisymą ir nepagarbą ne tik Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (kuriai pavesta tirti Seimo narių etikos pažeidimus), bet ir kitiems Seimo nariams ir Lietuvos Respublikos Seimo institucijai.

Vis dėlto Seimo narys Linas Karalius 2010 m. kovo 2 d. atvyko į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį, kuriame Komisijai pasiaiškino dėl nedalyvavimo 2010 m. sausio mėn. vykusiuose Seimo posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, tačiau kategoriškai atsisakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti savo teiginius pagrindžiančius dokumentus ir Lietuvos Respublikos piliečio ir diplomatinį pasus, tuo pažeisdamas Seimo statuto 78 straipsnio 7 punkto nuostatas. Tokie Seimo nario Lino Karaliaus veiksmai leidžia manyti, kad Seimo narys Linas Karalius keliaudamas į Azijos šalis galėjo nepagrįstai naudotis jam išduotu diplomatiniu pasu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 46 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau – diplomatinis pasas) – Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Remiantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis, diplomatinis pasas išduodamas asmenims, kurie turi teisę oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose. Vadinasi, diplomatinis pasas naudojamas asmeniui vykdant Lietuvos Respublikos jam suteiktus oficialius įgaliojimus ir yra skirtas šių tarnybinių pareigų vykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo narys Linas Karalius galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes minėtos privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžė, kad „Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.“ Be to, Konstitucinis Teismas minėtame 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga. Pabrėžtina, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo, konstitucinės priedermės neatlikimas.“

Komisija atliko šiuos tyrimo veiksmus:

2010 m. kovo 22 d. Komisijos posėdyje buvo sudarytas preliminarus liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, sąrašas.

2010 m. kovo 22 d. Komisijos posėdyje buvo nuspręsta tirti ir vertinti šiuos teikime nurodytus galimų Seimo nario Lino Karaliaus veiksmų epizodus, kurių neteisėtumu grindžiamas teikimo iniciatorių kaltinimas:

1) galimas Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimas dėl išvykimo į užsienio kelionę 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2010 m. sausio 13, 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose nesuderinus su Seimo valdyba (pažeidžiant Seimo statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą) ir nepranešus Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui (pažeidžiant Seimo statuto 11 straipsnio 3 dalį);

2) galimas sąmoningas ir tyčinis Seimo nario Lino Karaliaus melavimas Seimui, savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais;

3) galimas sąmoningas Seimo nario Lino Karaliaus savo Seimo nario pažymėjimo palikimas kitam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, sudarant jam galimybę pasinaudoti Lino Karaliaus balso teise ir galimas šių Seimo narių išankstinis susitarimas, siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas;

4) galimi Seimo nario Lino Karaliaus pareiškimai, rodantys visišką Seimo statuto nuostatų nepaisymą ir nepagarbą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kitiems Seimo nariams ir Lietuvos Respublikos Seimo institucijai;

5) Seimo nario Lino Karaliaus galimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojant jam išduotą diplomatinį pasą.

2010 m. kovo 24 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas.

2010 m. kovo 26 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtintas preliminarus klausimynas, į kuriame išdėstytus klausimus Komisija sieks gauti atsakymus iš liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo.

Komisija 2010 m. kovo 26 d. posėdyje išklausė teikimo iniciatorių – Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui, įgalioto atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus.

III

Komisija 2010 m. kovo 3 d. gavo asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus, paaiškinimus raštu.

Komisija 2010 m. balandžio 2 ir 16 dienomis vykusiuose posėdžiuose išklausė asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus, paaiškinimus žodžiu ir atsakymus į Komisijos klausimus. Seimo narys Linas Karalius naudojosi advokato Sauliaus Žentelio paslaugomis.

Komisija, atlikdama tyrimą, apklausė šiuos liudytojus ir specialistus: 2010 m. kovo 31 d. apklausė Seimo nario Lino Karaliaus padėjėją-sekretorę Viktoriją Vaičiulienę, 2010 m. balandžio 9 d. apklausė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, 2010 m. balandžio 14 d. apklausė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską, 2010 m. balandžio 14 d. apklausė žurnalo „Žmonės“ vyriausiąją redaktorę Dainą Žemaitytę ir žurnalistę Laisvę Radzevičienę, 2010 m. balandžio 16 d. apklausė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės skyriaus atašė Edmundą Aštrauską, Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoją Taurą Pajaujį ir Seimo narį Aleksandrą Sacharuką.

Komisija tyrimo metu atliko kitus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje. Atlikdama tyrimą Komisija susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. V-2010-1736 pateikta medžiaga, su Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 31 d. rašte Nr. V-2010-1883, 2010 m. balandžio 7 d. rašte Nr. V-2010-2008 ir 2010 m. balandžio 15 d. rašte Nr. V-2010-2248 pateikta medžiaga, su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. kovo 26 d. rašte Nr. 2-140(1.5.) pateikta medžiaga, su Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. kovo 26 d. rašte pateiktais paaiškinimais, su Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių partijos frakcijos 2010 m. kovo 26 d. rašte Nr. V-2010-1806 pateikta informacija, su Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros 2010 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 24T(7.3-20408)-106 pateikta nuomone, su Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjos-sekretorės Viktorijos Vaičiulienės 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr. V-2010-1896 pateiktais paaiškinimais, su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2010 m. kovo 30 d. rašte Nr. V-2010-1880 „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje 2010 m. sausio mėnesį“, su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2010 m. balandžio 1 d. rašte Nr. V-2010-1931 „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose 2010 m. sausio mėnesį“, su UAB „BPC TRAVEL“ 2010 m. balandžio 1 d. rašte Nr. G-2010-5031 pateikta informacija, su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (22.3.11.1)-3-1938 ir 2010 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (25.6.1)-3-1939 pateikta informacija, su UAB „Tez Tour“ 2010 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 1-2347 pateikta informacija, su Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (20/15.1)S-397 pateikta informacija, su Seimo kanceliarijos Finansų departamento 2010 m. balandžio 7 d. rašte Nr. V-2010-2032 pateikta medžiaga, su UAB „Irmusta“ 2010 balandžio 13 d. rašte pateikta medžiaga, su žurnalo „Žmonės“ 2010 m. balandžio 6 d. rašte pateikta informacija, su Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos 2010 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (1.9.)D3-181 pateikta informacija, su UAB „Bitė Lietuva“ 2010 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 5040-304 pateikta informacija, su UAB „Tele2“ 2010 m. balandžio 28 d. rašte Nr. ER-RJ-SD-9154 pateikta informacija, su AB „TEO LT“ 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 01-2-110 pateikta informacija, su UAB „Omnitel“ 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 42603-1033 pateikta informacija, su kitais duomenimis, 2010 m. kovo 26 d. išklausė apkaltos proceso iniciatorių Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui, atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus, 2010 m. balandžio 2 ir 16 dienomis išklausė Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimus ir argumentus, tyrė, vertino įrodymus, diskutavo.

Komisija n u s t a t ė :

1. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimą Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą dėl išvykimo į užsienio kelionę 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20 ir 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2010 m. sausio 13, 15 ir 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose nesuderinus su Seimo valdyba (pažeidžiant Seimo statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą) ir nepranešus Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui (pažeidžiant Seimo statuto 11 straipsnio 3 dalį).

1.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes:

1.1.1. 2010 m. sausio mėn. buvo sušaukti aštuoni Seimo plenariniai posėdžiai, iš jų septyniuose posėdžiuose vyko iš anksto numatyti balsavimai dėl teisės aktų priėmimo. Seimo narys Linas Karalius minėtuose Seimo posėdžiuose nepasirodė.

1.1.2. Seimo narys Linas Karalius nedalyvavo 2010 m. sausio 15 ir 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose.

1.1.3. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ Seimo Etikos ir procedūrų komisijai oficialiai nurodė tokį paaiškinimą: „savo kelionę tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų suplanavau iš anksto ir bilietus nusipirkau nežinodamas, kad gruodžio 17 d. bus nuspręsta pratęsti Seimo sesiją. Netikėtai paskelbus sausio mėnesio posėdžius, pakeičiau savo kelionę ir suplanavau grįžti į Vilnių dar prieš naujai sušauktų Seimo posėdžių pradžią, tačiau dėl nenumatytų priežasčių negalėjau grįžti laiku.“

1.1.4. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. kovo 2 d. vykusiame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje žodžiu patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 17 d. jis sužinojo apie pratęstą eilinę Seimo (rudens) sesiją. Linas Karalius į Seimo valdybą nesikreipė. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. 101-I-7 „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus veiksmų įvertinimo“ nusprendė, kad Seimo narys Linas Karalius, sesijos metu išvykdamas į užsienio kelionę, nesilaikė Seimo statuto 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

1.2. Komisija, tirdama 1.1.1–1.1.4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

1.2.1. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. kovo 2 d. posėdyje konstatavo, kad 2010 m. sausio mėnesį buvo sušaukti 8 Seimo plenariniai posėdžiai. 7 posėdžiuose vyko iš anksto numatyti balsavimai. Seimo narys Linas Karalius sausio mėnesį be svarbios pateisinamos priežasties praleido visus posėdžius. Seimo narys Linas Karalius, nedalyvaudamas Seimo darbe, pažeidė Seimo statuto 10 straipsnio 1 ir 5 dalį; be pateisinamos priežasties nedalyvaudamas Seimo darbe, neatliko savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinės priedermės; sesijos metu išvykdamas į užsienio kelionę, nesilaikė Seimo statuto 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

(Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. vasario 19 d. išvada Nr. 101-I-7 „Dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2010 m. sausio mėnesį“)

1.2.2. IĮ „Irmusta“ nurodė, kad tarp jos, kaip UAB „Tez Tour“ atstovo, ir Lino Karaliaus 2009 m. gruodžio 8 d. buvo pasirašyta sutartis dėl lėktuvo bilietų į Tailando Karalystę įsigijimo. Išvykimas 2009 m. gruodžio 29 d. Vilnius–Bankokas ir 2010 m. vasario 24 d. Bankokas–Vilnius. Sutartyje su UAB „Tez Tour“ buvo nurodyta grįžimo data 2010 m. sausio 13 d., nes užsakant skrydį sistema automatiškai nurodo grįžimo po 14 dienų datą, kadangi skrydžiai vykdomi kas dvi savaites. Vėliau klientas kreipėsi žodžiu prašydamas perkelti grįžimo datą į sutartyje nurodytą 2010 m. sausio 13 d., bet prašymo patenkinti nepavyko, nes Lino Karaliaus vardu rezervacijos šią datą nebuvo.

(IĮ „Irmusta“ 2010 m. balandžio 13 d. paaiškinamasis raštas)

1.2.3. UAB „Tez Tour“ patvirtino, kad Linas Karalius 2009 m. gruodžio 8 d. kelionių agentūroje „Irmusta“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsigijo sau ir Gintarei Gurevičiūtei vežimo paslaugas maršrutu Vilnius–Bankokas (2009-12-29) ir Bankokas–Vilnius (2010-01-13). Linas Karalius neatvyko į skrydį iš Bankoko į Lietuvą.

(UAB „Tez Tour“ 2010 m. vasario 13 d. raštas Nr. 1-2347)

1.2.4. UAB „BPC Travel“ patvirtino, kad Linas Karalius 2009 m. gruodžio 28 d. žodžiu kreipėsi į UAB „BPC Travel“, nurodydamas, kad yra įsigijęs kelionę per kitą tarpininką, kuris neturi galimybės keisti kelionės datų, todėl prašė surasti galimybę pakeisti kelionės grįžimo skrydžio Bankokas–Vilnius datą į 2010 m. sausio 12 d. Linas Karalius 2009 m. gruodžio 29 d. žodžiu buvo informuotas, kad pakeisti skrydžio datos UAB „BPC Travel“ neturi galimybės.

(UAB „BPC Travel“ 2010 m. kovo 30 d. raštas)

1.2.5. Seimo nario Lino Karaliaus pateiktame diplomatiniame pase yra 2009 m. gruodžio 21 d. išduota Tailando Karalystės viza, 2010 m. sausio 13 d. išduota Kambodžos Karalystės viza, 2010 m. sausio 18 d. išduota Vietnamo Socialistinės Respublikos viza, 2010 m. sausio 21 d. išduota Kinijos Liaudies Respublikos viza. Pase yra sienų kirtimo spaudai: 2009 m. gruodžio 30 d. – Tailando Karalystės, 2010 m. sausio 12 d. – Tailando Karalystės, 2010 m. sausio 13 d. – Singapūro Respublikos ir Kambodžos Karalystės, 2010 m. sausio 21 d. – Kambodžos Karalystės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos, 2010 m. vasario 2 d. – Vietnamo Socialistinės Respublikos ir Tailando Karalystės, 2010 m. vasario 4 d. – Tailando Karalystės.

(Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas Nr. 00001792, išduotas Seimo nariui Linui Karaliui)

1.2.6. Seimo narys Linas Karalius raštu paaiškino, kad kelionės po Azijos šalis laiką buvo suplanavęs dar iki to laiko, kai jam tapo žinoma, kad Seimo rudens sesija bus pratęsta. Sužinojęs, kad 2010 m. sausio mėnesį vyks plenariniai posėdžiai, jis kreipėsi į kelionių agentūrą „BPC Travel“, pageidaudamas pakeisti skrydžio Bankokas–Vilnius datą į 2010 m. sausio 12 d., tačiau jam buvo paaiškinta, kad patenkinti jo prašymo nėra galimybės, kadangi įsigyti užsakomojo skrydžio bilietai, kurių data nekeičiama. Neturėdamas kitos išeities, jis nusprendė vykti į suplanuotą kelionę nepaisydamas pratęstos sesijos, tuo metu toks sprendimas neatrodė toks ydingas, kadangi jis žinojo daugybę analogiškų atvejų, kai Seimo nariai Seimo sesijos metu išvyksta atostogų. Seimo narys Linas Karalius nurodė, kad į Seimo valdybą nesikreipė, pripažino, kad procedūrą pažeidė, tačiau nesitikėjo, kad procedūrinis pažeidimas sukels tokias pasekmes. Kelionės metu su juo nebuvo galimybės susisiekti, todėl ilgą laiką nė neįtarė, kas darosi Lietuvoje, be to, nebūtų turėjęs jokių objektyvių galimybių grįžti į Lietuvą anksčiau, net jeigu jam ir būtų žinoma susiklosčiusi padėtis.

(Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. kovo 26 d. rašytinis paaiškinimas, p. 2–3)

1.2.7. Seimo narys Linas Karalius Komisijos 2010 m. balandžio 2 d. posėdyje žodžiu pateikė tokį paaiškinimą: „kelionę įsigijau gerokai anksčiau nei sužinojau, kad bus pratęsta Seimo sesija. Sužinojęs, kad ji bus pratęsta, aš kreipiausi į vieną didžiausių kelionių agentūrų su prašymu pakeisti mano grįžimo datą. Ir kai aš sužinojau, kad pakeisti tos datos nepavyks, tai buvo paskutiniu momentu prieš man išvykstant, aš neinformavau Seimo valdybos ir savo padėjėjos, ir tai padaręs aš pasielgiau neapgalvotai, lengvabūdiškai, neatsakingai. Negrįžęs į pratęstą sesiją, pažeidžiau Seimo statutą. Savo kaltę ir atsakomybę pilnai pripažįstu.“

Paklaustas, ar suvokia, kad išvykdamas jis pažeidė Seimo statutą, Seimo narys Linas Karalius atsakė: „be abejo, aš suvokiau, kad pažeisiu Statutą, o į detales tikslias ir atsakomybę už tokį pažeidimą tuo metu nebuvau dar įsigilinęs.“

(Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 4 2010 m. balandžio 2 d. posėdžio stenograma, p. 4, 46)

1.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė:

Seimo narys Linas Karalius, nesuderinęs su Seimo valdyba, 2009 m. gruodžio 29 d. išvyko į užsienio kelionę ir be pateisinamos priežasties nedalyvavo 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20 ir 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose bei 2010 m. sausio 15 ir 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Apie nedalyvavimą posėdžiuose nepranešė Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto pirmininkui.

2. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimą sąmoningą ir tyčinį Seimo nario Lino Karaliaus melavimą Seimui, savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais.

2.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.1. Seimo narys Linas Karalius nedalyvavo 2010 m. sausio 15 ir 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis išsiųstuose elektroniniuose laiškuose, adresuotuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėjėjai-sekretorei Vilijai Gegužinskaitei, nurodė šias Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo komiteto posėdžiuose priežastis: Seimo narys Linas Karalius negalėjo dalyvauti 2010 m. sausio 15 d. komiteto posėdyje dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdos apygardą, Seimo narys Linas Karalius negalėjo dalyvauti 2010 m. sausio 20 d. komiteto posėdyje dėl po operacijos staiga smarkiai pablogėjusios tėvo sveikatos.

2.1.2. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario 22 d. rašte Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ Seimo Etikos ir procedūrų komisijai oficialiai nurodė visiškai kitas nedalyvavimo Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose priežastis – „savo kelionę tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų suplanavau iš anksto ir bilietus nusipirkau nežinodamas, kad gruodžio 17 d. bus nuspręsta pratęsti Seimo sesiją. Netikėtai paskelbus sausio mėnesio posėdžius, pakeičiau savo kelionę ir suplanavau grįžti į Vilnių dar prieš naujai sušauktų Seimo posėdžių pradžią, tačiau dėl nenumatytų priežasčių negalėjau grįžti laiku.“

2.1.3. Seimo narys Linas Karalius minėtu laikotarpiu iš tikrųjų buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę, tačiau savo išvykos nederino su Seimo valdyba, o Seimui sąmoningai ir tyčia melavo, savo nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstydamas išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais.

2.2. Komisija, tirdama 2.1.1–2.1.3 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

2.2.1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pranešė, kad Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė informavo komiteto padėjėją-sekretorę Viliją Gegužinskaitę dėl dviejų komiteto posėdžių. 2010 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu Viktorija Vaičiulienė pranešė, kad dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdos apygardą Seimo narys Linas Karalius negalės dalyvauti 2010 m. sausio 15 d. komiteto posėdyje. 2010 m. sausio 19 d. Viktorija Vaičiulienė elektroniniu paštu informavo, kad Seimo narys Linas Karalius nedalyvaus 2010 m. sausio 20 d. komiteto posėdyje dėl po operacijos staiga smarkiai pablogėjusios tėvo sveikatos.

(Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2010 m. balandžio 1 d. raštas Nr. V-2010-1931 „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose 2010 m. sausio mėnesį“)

2.2.2. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėjėjai-sekretorei Vilijai Gegužinskaitei iš Seimo nario Lino Karaliaus elektroninio pašto dėžutės 2010 m. sausio 14 d. išsiuntė elektroninį laišką (atsakymas į priminimą apie posėdį), kuriame rašoma: „Seimo nario Lino Karaliaus pavedimu informuoju, kad dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdos apygardą jis negalės dalyvauti komiteto posėdyje. Seimo narys iš anksto atsiprašo už sukeltus nepatogumus.“

(Viktorijos Vaičiulienės pasirašytas elektroninis laiškas iš likara@lrs.lt į vilija.geguzinskaite@lrs.lt, išsiųstas 2010 m. sausio 14 d. 9.14 val.)

2.2.3. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėjėjai-sekretorei Vilijai Gegužinskaitei iš Seimo nario Lino Karaliaus elektroninio pašto dėžutės 2010 m. sausio 19 d. išsiuntė elektroninį laišką (atsakymas į priminimą apie posėdį), kuriame rašoma: „Ką tik gavau informaciją iš Lino Karaliaus. Dėl po operacijos staiga pablogėjusios tėvelio sveikatos, jis rytoj posėdžiuose nedalyvaus. Jo pavedimu prašau apie tai informuoti komiteto pirmininką.“

(Viktorijos Vaičiulienės pasirašytas elektroninis laiškas iš likara@lrs.lt į vilija.geguzinskaite@lrs.lt, išsiųstas 2010 m. sausio 19 d. 22.03 val.)

2.2.4. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė nurodė, kad 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis ji informavo Seimo Sveikatos reikalų komitetą apie jai žinomas Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo 2010 m. sausio 15 ir 20 dienomis vykusiuose komiteto posėdžiuose priežastis. Ji dar prieš Lino Karaliaus kelionę į Azijos šalis buvo informuota, kad Linas Karalius 2010 m. sausio 15 d. turi planų Klaipėdos apygardoje, o 2010 m. sausio 18 d. bus operuojamas jo tėvas. Kadangi 2010 m. sausio 14 d. vykusiame Seimo plenariniame posėdyje Seimo narys Linas Karalius nepasirodė, o telefonu jo pasiekti nepavyko, Viktorija Vaičiulienė komitetui suteikė jai žinomą informaciją apie Seimo nario išvyką į Klaipėdos apygardą. Žinodama, kad 2010 m. sausio 18 d. bus operuojamas Seimo nario Lino Karaliaus tėvas ir negalėdama susisiekti su Linu Karaliumi nei telefonu, nei elektroniniu paštu, ji komitetą informavo ir apie šias jai žinomas Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo 2010 m. sausio 20 d. vykusiame komiteto posėdyje priežastis. Apie žinomas Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Seimo darbe priežastis ji informavo ir frakcijos „Viena Lietuva“ seniūną Aleksandrą Sacharuką.

(Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjos-sekretorės Viktorijos Vaičiulienės 2010 m. kovo 30 d. raštas „Dėl Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Seimo komiteto posėdžiuose aplinkybių paaiškinimo“)

2.2.5. Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė 2010 m. sausio 12 d. 8.49 val. iš tarnybinio telefono skambino į Tailandą (pokalbio trukmė – 43 sek.), ir tą pačią dieną 8.53 val. siuntė SMS žinutę į Tailandą. 2010 m. sausio 20 d. du kartus skambino į Kambodžą – 20.14 val. (2 min. 33 sek.) ir 20.31 val. (40 sek.). 2010 m. sausio 21 d. 11.57 val. skambino į Vietnamą (44 sek.) ir du kartus 17.36 val. siuntė SMS žinutes į Vietnamą.

(Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjos-sekretorės Viktorijos Vaičiulienės tarnybinio telefono 2010 m. sausio mėn. pokalbių išklotinė)

2.2.6. Duodama paaiškinimus ir atsakydama į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė patvirtino, kad Linas Karalius apie numatomą 2010 m. sausio 15 d. išvyką į Klaipėdos apygardą ir numatomą 2010 m. sausio 18 d. tėvo operaciją ją informavo prieš išvykdamas. Taip pat patvirtino, kad Linas Karalius ją informavo apie tai, kad sužinojęs apie Seimo sesijos pratęsimą, kreipėsi į kelionių agentūrą dėl bilietų pakeitimo. Kad Linui Karaliui bilietų pakeisti nepavyko, Viktorija Vaičiulienė nežinojo. Seimo nariui nepasirodžius Seimo posėdžiuose, ji bandė su juo susisiekti tarnybiniu telefonu, jis nebuvo išjungtas, tačiau Linas Karalius neatsakė (nekėlė telefono). Dėl to Viktorijai Vaičiulienei nekilo abejonių, kad Seimo narys Linas Karalius negrįžo iš kelionės, nes tuo atveju telefonas būtų išjungtas. Nepavykus susisiekti su Seimo nariu, apie jo nedalyvavimą posėdžiuose Seimo Sveikatos reikalų komitetui suteikė informaciją, kurią Seimo narys Linas Karalius buvo jai perdavęs prieš išvykdamas ir ji suprato tai kaip pavedimą. Viktorija Vaičiulienė paaiškino, kad laiške vartojami žodžiai „Seimo nario pavedimu“ tiesiog yra tokia forma, kurią ji visada naudoja, rašydama laiškus Sveikatos reikalų komitetui. Ji patikslino, kad „tai yra tam tikros formos laiškas, kuris, man atrodė, skamba gražiai ir tai buvo tiesiog paaiškinimas dėl man žinomų priežasčių“. Ji pripažino, kad tai buvo jos turima informacija, pateikta gražia forma, ir kad ji buvo netiksli.

(Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjos-sekretorės Viktorijos Vaičiulienės paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. kovo 31 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-7 priedas Nr. 4 2010 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma, p. 3, 4, 15)

2.2.7. Duodama paaiškinimus ir atsakydama į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio 29 d., kai Seimo narys Linas Karalius išvyko į kelionę, iki pratęstos Seimo rudens sesijos posėdžių pradžios nei elektroniniu paštu, nei telefonu su juo susisiekusi nebuvo. Ji pradėjo su juo bandyti susisiekti apytiksliai 2010 m. sausio 14 d., kai Seimo narys Linas Karalius nepasirodė Seimo posėdžiuose. Elektroninį laišką Seimo Sveikatos reikalų komitetui ji rašė 2010 m. sausio 14 d., vadinasi, jai jau buvo nepavykę su Linu Karaliumi susisiekti. Susisiekti ir bendrauti su Seimo nariu Linu Karaliumi teko paskutinėmis dienomis prieš jam grįžtant į Lietuvą (Linas Karalius grįžo 2010 m. vasario 4 d.). Seimo nario Lino Karaliaus padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė bendravo su juo telefonu per visą tą laikotarpį keletą kartų, Linas Karalius pats paskambindavo.

2.2.8. Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo narys Linas Karalius paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 11 iki 21 dienos su frakcijos kolegomis susisiekęs nebuvo, vieną kartą iš Kambodžos bandė skambinti savo padėjėjai-sekretorei Viktorijai Vaičiulienei, bet su ja susisiekti nepavyko (4). Seimo narys Linas Karalius savo padėjėją-sekretorę ir frakciją prieš išvykdamas informavo, kad jo nebus tarp sesijų, nes tuo metu buvo davęs paklausimą kelionių agentūrai (47, 58). Dėl to, kad nepavyko pasikeisti kelionės datų, pripažino esąs kaltas ir pasielgęs neatsakingai, kad neinformavo savo padėjėjos. Jis tikėjosi, kad tai pavyks padaryti kelionės metu (8). Jo padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė, rašydama elektroninius laiškus Seimo Sveikatos reikalų komitetui, jo valios neišreiškė, tais klausimais jis su padėjėja nebendravo. Prieš išvykdamas padėjėjai-sekretorei buvo minėjęs, kad grįžęs po kelionės ketina vykti į Klaipėdą darbo reikalais (1, 39), taip pat buvo minėjęs, kad 2010 m. sausio 18 d. tėvui bus daroma operacija ir prireikus jis turės tėvui pagelbėti (1, 39). Dėl padėjėjos-sekretorės Viktorijos Vaičiulienės 2010 m. sausio 12 d. skambučio į Tailandą teigė nieko nežinantis ir nieko paaiškinti negalintis, su ja tada tikrai nekalbėjo, su kuo ji kalbėjo, Linas Karalius nežino (16, 25).

(Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 4 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 1)

2.2.9. Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo narys Linas Karalius nepaaiškino to fakto, kad jo padėjėja-sekretorė Viktorija Vaičiulienė 2010 m. sausio 12 d. skambino į Tailandą ir tą pačią dieną išsiuntė jam SMS žinutę. Jis tvirtino, kad kelionės metu neturėjo pokalbių su ja ir su Seimo nariu Aleksandru Sacharuku. Kelionės metu naudojosi viešbučio tarnautojų telefonais ir taksofonais, asmeninio telefono ir kortelės neturėjo. Į klausimą „<...> nuo sausio 11 d. (pirmadienis) iki, pavyzdžiui, sausio 21 d. Jūs kontaktavote su Lietuva, Lietuvoje esančiais žmonėmis ar ne?“ Linas Karalius atsakė: „Aš mėginau vieną kartą iš Kambodžos skambinti iš telefono automato savo padėjėjai, bet man nepavyko susisiekti.“ Vėliau Linas Karalius teigė: „Kaip jau minėjau, man sausio pabaigoje pavyko susisiekti su mano padėjėja.“ Į klausimą, kodėl jo padėjėja-sekretorė kiekvienoje šalyje, kurioje jis lankydavosi, skambindavo ir vis tuo pačiu numeriu, jis nepateikė atsakymo.

2.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

2.3.1. kadangi Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimuose ir atsakymuose nutylimi tam tikri svarbūs faktai, turintys reikšmę faktinių aplinkybių patvirtinimui, tai jie laikytini klaidinančiais;

2.3.2. surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina antrojo kaltinimo Seimo nariui Linui Karaliui – dėl melavimo Seimui apie savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais – pagrįstumą.

3. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimas Lino Karaliaus sąmoningas savo Seimo nario pažymėjimo palikimas kitam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, sudarant jam galimybę pasinaudoti Seimo nario Lino Karaliaus balso teise, ir galimas šių Seimo narių išankstinis susitarimas, siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

3.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

3.1.1. 2010 m. vasario 11 d. žurnalo „Žmonės“ straipsnyje „Romantika tamsoje mums pakišo koją“ išspausdintame interviu Seimo narys Linas Karalius prisipažino: „Svarbiausiais klausimais frakcija balsuoja vieningai, todėl dar prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai.“ Vadinasi, Seimo narys Linas Karalius, prieš išvykdamas į kelionę po Azijos šalis, sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnui Aleksandrui Sacharukui.

3.1.2. Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis vykusiuose Seimo posėdžiuose 13 kartų tyčia nesąžiningai balsavo už Seimo narį Liną Karalių.

3.1.3. Tokiais tyčiniais, neteisėtais ir sistemingais veiksmais abu Seimo nariai – Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

3.1.4. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario 22 d. rašte Seimo Etikos ir procedūrų komisijai Nr. V-2010-1063 „Dėl Seimo posėdžių praleidimo ir negalėjimo dalyvauti vasario 23 d. Komisijos posėdyje“ pareiškė: „be ginčų prisiėmiau atsakomybę už neplanuotą posėdžių praleidimą ir atsisakiau viso sausio mėnesio atlyginimo“, tačiau tokie Seimo nario Lino Karaliaus teiginiai tėra deklaracija, kadangi Seimo statute nenumatyta galimybė Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, pačiam savo iniciatyva atsisakyti Seimo nario darbo užmokesčio ar jo dalies.

Tirdama šį epizodą, Komisija turėjo tirti bei vertinti ir Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmus, kurie pagrįstų ar paneigtų išankstinį Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus susitarimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija iš dalies naudojosi ir Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-695 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ sudarytos komisijos surinkta medžiaga.

3.2. Komisija, tirdama 3.1.1–3.1.4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

3.2.1. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario mėnesį davė interviu žurnalui „Žmonės“. Šiame interviu buvo išspausdinti tokie Lino Karaliaus žodžiai: „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai. Todėl prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai. Esu Seimo naujokas ir nemaniau, kad darau didelį nusikaltimą. Seime tokie balsavimai nuolatos vyksta. Kai kuriose šalyse tai yra įteisintas reiškinys.“

(Žurnalas „Žmonės“, 2010 m. Nr. 6, p. 25)

3.2.2. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad žiniasklaidoje labai dažnai yra pateikiama ne visai tiksli informacija, ne tai, kas buvo sakyta žurnalistei. Jis, duodamas interviu, turėjo omenyje, kad jeigu būtų dalyvavęs balsavimuose, jis būtų balsavęs greičiausiai taip pat, kaip ir frakcija, nes normalu, kad frakcijoje visą laiką tariamasi dėl kiekvieno svarbaus balsavimo ir stengiamasi būti vieningiems posėdžių salėje. Bet Linas Karalius tikrai neminėjo, kad sąmoningai paliko savo elektroninę kortelę.

(Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 2 d. posėdžio stenograma, p. 12)

3.2.3. Į Seimo nario Lino Karaliaus advokato Sauliaus Žentelio klausimą, ar citata „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo pateikta pažodžiui, ar tai buvo Lino Karaliaus mintis, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Seimo nario Lino Karaliaus, atsakė, kad „iš tikrųjų dabar labai sunku atsiminti šiuos dalykus“, o žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „ne, iš tikrųjų tai aš dabar, klausydama advokato dar kartą, nežinau, penktą turbūt, noriu pabrėžti, kad šita citata buvo absoliučiai suderinta su L. Karaliumi. Jeigu teismas paprašys mūsų įrodymų, iš tikrųjų mes juos turime – suderintą tekstą ir įrodymą, kad jis tikrai buvo skaitytas L. Karaliaus.“

(Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 11, 12)

3.2.4. Į Komisijos pirmininko K. Masiulio klausimą, ar citatoje „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo iškraipyta Lino Karaliaus mintis, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Lino Karaliaus, atsakė: „Aš nemanau, kad iškraipiau tiesą. Taip buvo parašyta“, o vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „Aš norėčiau pridurti, kad, na, tą tekstą skaitė L. Karalius, ir tikrai mintis yra tokia, kokią jis pasakė.“

(Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 3, 4)

3.2.5. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė Komisijai pranešė, kad žurnalo „Žmonės“ redakcija neturi galimybės pateikti Lino Karaliaus interviu garso įrašo ar kitos medžiagos, kadangi garso įrašas nebuvo daromas, o darbinė medžiaga nėra išlikusi.

(Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorės Dainos Žemaitytės 2010 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai)

3.2.6. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pranešė, kad Linas Karalius susipažino su parengto interviu tekstu, jis nieko nesakė, tuos sakinius, tą citatą jis tikrai skaitė ir jeigu jam kažkas būtų kliuvę, jis būtų tą pasakęs ir jie būtų su juo derinę tuos žodžius. Daina Žemaitytė teigė, kad „parašytas ir suredaguotas tekstas buvo nusiųstas Linui Karaliui elektroniniu paštu. Linas Karalius pataisė, kas jam kliuvo, kur jam atrodė klaidinga informacija, ir atsiuntė tekstą atgal, sakydamas, kad štai yra toks tekstas. <...> mes turime galutinai palaimintą, mūsų žargonu kalbant, L. Karaliaus tekstą. Yra palaimintas kiekvienas sakinys, kuris yra parašytas šiame tekste.“

3.2.7. Seimo narys Linas Karalius dėl interviu teksto suderinimo fakto teigė, kad tai yra ilgas procesas, kol tekstas atsiranda žurnale. Tai yra, žurnalistas konspektuoja, po to jis rašo tekstą taip, kaip suprato savo sukonspektuotus žodžius, kai parašo, redaktoriai taiso tuos tekstus ir vis tiek finalas yra toks, kaip sugedusio telefono. Viso straipsnio paimti ir perrašyti tikrai neįmanoma ir į tas smulkmenas jis nesigilino, nes nesitikėjo, kad bus apkalta. Jeigu būtų žinojęs, tai su advokatu būtų tą tekstą rašęs.

(Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-14 priedas Nr. 4 2010 m. balandžio16 d. posėdžio stenograma, p. 15)

3.2.8. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad rudens sesija baigėsi Kalėdų laikotarpiu, ir jis prisimena tą momentą, kai po Seimo plenarinio posėdžio užėjo į Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpas ir, būdamas pakylėtos nuotaikos, gal jau šiek tiek atsipalaidavęs, sveikino kolegas ir sekretoriatą su artėjančiomis šventėmis. Tuo metu jis kažkaip netyčia sugebėjo kartu su atsineštais popieriais palikti savo Seimo nario pažymėjimą. Seimo nario Lino Karaliaus teigimu, tai jis padarė tikrai nesąmoningai ir su Seimo nariu Aleksandru Sacharuku tikrai nesitarė dėl balsavimo. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad jis tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Aleksandras Sacharukas ketina už jį balsuoti Seimo plenariniame posėdyje.

3.2.9. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimas į jo rankas pateko atsitiktinai. Jo teigimu, vakare jis sėdėjo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, žiūrėjo įstatymų projektus ir, tarp jų radęs Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, įsidėjo jį į švarko kišenę, norėdamas grąžinti.

(Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 2, 3)

3.2.10. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad už Liną Karalių 8 kartus balsavo pasidavęs negerai Seimo narių tradicijai balsuoti už kolegas, jokių savanaudiškų tikslų jis neturėjęs ir nenorėjęs daryti įtakos rezultatams. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Seimo statute aiškiai nurodytas vienasmeniškumo ir sąžiningumo principas: „ar kolega yra metras, du, valios perduoti jis vis tiek negali, išreikšti kitų valios irgi negali.“ Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad su Linu Karaliumi jis tikrai nesitarė, tik pasidavė negerai tradicijai, norėjo pabandyti, ar įmanoma iš vienos vietos balsuoti dviem elektroninėmis kortelėmis.

3.2.11. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad apie tai, kad jis balsavo už Liną Karalių su pastarojo Seimo nario pažymėjimu, jis iš karto informavo Seimo kanceliariją, pasakydamas aiškiai, kad jis balsavo už Seimo narį Liną Karalių, kad taip jam atsitiko. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad tą jis padarė dar iki to, kol jį „pagavo“.

3.2.12. Viename iš Seimo posėdžių Seimo narys Aleksandras Sacharukas buvo priėjęs prie Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko ir žodžiu teiravosi, ar įmanoma su savo elektronine kortele balsuoti iš kito Seimo nario darbo vietos. Gavęs neigiamą atsakymą, Seimo narys Aleksandras Sacharukas šiam darbuotojui pasakė, kad jis pabandė tai padaryti iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos ir jam pavyko. Po posėdžio apie šią padėtį buvo informuoti Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojai.

(Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko 2010 m. kovo 31 d. paaiškinimas Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai Violetai Gureckienei)

3.2.13. Seimo narys Aleksandras Sacharukas prie Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko priėjo prieš tai, kai Seimo posėdžių salėje kilo sąmyšis dėl balsavimo iš savo ar ne savo vietos, ir pasakė, kad jis balsavo iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos, taip pat paklausė, ką jam daryti. Arūnas Glavickas atsakyti negalėjo.

(Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 2)

3.2.14. Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriatas yra tarnyba, kuri Seimo posėdžių metu tiesiogiai dirba Seimo plenarinių posėdžių salėje ir turi priimti visas pastabas, kylančias posėdžių metu. Todėl Seimo narys Aleksandras Sacharukas pasielgė tinkamai, kreipdamasis į Seimo posėdžių sekretoriato specialistą.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 21)

3.2.15. Seimo kancleris Jonas Milerius teigė, kad pirmasis kreipimasis iš posėdžių salės dėl balsavimo ne iš savo vietos buvo gautas būtent tą dieną, kai kilo sąmyšis dėl balsavimo ne iš savo vietos (2010 m. sausio 19 d.). Anksčiau tokių nusiskundimų ar kreipimųsi nebuvo.

3.2.16. 2010 m. sausio 14 d. Seimo rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota dėl:

3.2.16.1. Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2);

3.2.16.2. pritarimo Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIP-812(2) po svarstymo;

3.2.16.3. Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo;

3.2.16.4. pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570);

3.2.16.5. pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo;

3.2.16.6. plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo.

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“)

3.2.17. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad užtenka vieną kartą balsuoti arba tiesiog aktyvuoti savo Seimo nario pažymėjimą plenarinio posėdžio metu, kad jis būtų užskaitytas elektroninėje balsavimo sistemoje ir pateikiant duomenis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apie posėdžių lankomumą būtų rodoma, kad Seimo narys dalyvavo plenariniame posėdyje.

(Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 8)

3.2.18. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad norint pridengti Seimo narį dėl dalyvavimo posėdyje užtenka vieną kartą jį pažymėti. Todėl jeigu jis būtų norėjęs Seimo narį Liną Karalių pridengti, jam būtų užtekę jo elektronine kortele balsuoti už darbotvarkę, nes užtenka vieno balsavimo. Kalbėdamas apie kaltinimą pinigų pasisavinimu, Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad negalima pasisavinti to, kas priklauso, kitas dalykas – trečdalį atlyginimo gali sumažinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija savo sprendimu, tačiau to ji šiuo atveju nepadarė.

3.2.19. Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo Lino Karaliaus išvykimo dienos iki 2010 m. sausio 22 d. savo tarnybiniais telefonais nebuvo susisiekęs su Seimo nariu Linu Karaliumi. Nuo 2010 m. sausio 22 d. iš Seimo nario Aleksandro Sacharuko tarnybinio telefono kelis kartus buvo skambinta į Vietnamą.

(Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2008 „Dėl duomenų pateikimo“)

3.2.20. 2010 m. vasario 11 d. Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė gavo Seimo kancleriui Jonui Mileriui adresuotą Seimo nario Lino Karaliaus prašymą išskaičiuoti 2010 m. sausio mėnesio atlyginimą iš 2010 m. vasario mėnesio atlyginimo. Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. vasario 8 d. prašymas buvo patenkintas – iš vasario mėnesio atlyginimo išskaičiuota visa 6 990,00 Lt dydžio atlyginimo už sausio mėnesį suma ir perskaičiuoti pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

(Seimo kanceliarijos Finansų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2032 „Dėl informacijos pateikimo“)

3.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė:

3.3.1. Seimo narys Linas Karalius prieš išvykdamas į užsienio kelionę paliko Seimo nario pažymėjimą frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, nedėjo pastangų surasti paliktą Seimo nario pažymėjimą, dėl to susidarė sąlygos šiuo pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui.

3.3.2. Komisija nenustatė Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko išankstinio susitarimo fakto.

3.4. Komisija konstatuoja:

3.4.1. Seimo nario Lino Karaliaus veiksmuose galima įžvelgti subjektyvių nusikalstamos veikos požymių. Seimo narys Linas Karaliaus žinojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė ir nors šių padarinių (kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas balsuotų už jį Seimo plenarinių posėdžių salėje) nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, o tokia veika gali būti laikoma padaryta kaip netiesioginė tyčia;

3.4.2. surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Seimo nariai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas buvo iš anksto susitarę dėl balsavimo, siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

4. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– Seimo nario Lino Karaliaus galimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojant jam išduotą diplomatinį pasą.

4.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

4.1.1. Seimo narys Linas Karalius kategoriškai atsisakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti Lietuvos Respublikos piliečio ir diplomatinį pasus. Tokie Seimo nario Lino Karaliaus veiksmai leidžia manyti, kad Seimo narys Linas Karalius minėtoje išvykoje į Azijos šalis galėjo nepagrįstai naudotis jam išduotu diplomatiniu pasu.

4.1.2. Diplomatinis pasas naudojamas asmeniui vykdant Lietuvos Respublikos jam suteiktus oficialius įgaliojimus ir yra skirtas šių tarnybinių pareigų vykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo narys Linas Karalius galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes minėtos privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą.

4.2. Komisija, tirdama 4.1.1–4.1.2 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

4.2.1. Seimo nariui Linui Karaliui išduoto Lietuvos Respublikos diplomatinio paso naudojimą patvirtina Komisijos nustatyta šios išvados 1.2.5 punkte nurodyta aplinkybė.

4.2.2. Seimo narys Linas Karalius raštu Komisijai paaiškino, kad būdamas Seimo nariu visą kadencijos laikotarpį laiko save įstatymų leidžiamosios institucijos sudedamąja dalimi; jo įgaliojimai ir pareigos galioja ne tik posėdžių metu, bet ir visą laikotarpį, einant Seimo nario pareigas; diplomatinis pasas jam išduotas kaip Seimo nariui ir visą kadencijos laikotarpį naudotinas visų kelionių metu; kelionių metu diplomatinis pasas jokių privilegijų ar nuolaidų nesuteikė. Seimo narys Linas Karalius mano, kad įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi diplomatinis pasas jam išduotas teisėtai; net ir ne Seimo posėdžių metu jis buvo Seimo narys.

(Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. kovo 26 d. raštiškas paaiškinimas, p. 6)

4.2.3. Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo narys Linas Karalius paaiškino: „Kai po priesaikos buvo įteiktas diplomatinis pasas, aš buvau įsitikinęs, kad mano, kaip Seimo nario, veikla yra nenutrūkstama visus metus, ir šis dokumentas tai yra patvirtinimas, jog aš esu Seimo narys net man būnant užsienyje. Į kelionę tą pasą vežiausi ne tam, kad gaučiau kokių nors privilegijų ar nuolaidų, nes tokių ir negavau, ir neturėjau gauti, bet buvau įsitikinęs, kad, prireikus, skubiai grįžčiau į Lietuvą, man jis galėtų padėti galbūt išimties tvarka įsigyti bilietus arba greitai praeiti imigracijos procedūras.“

4.2.4. Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus Komisijos posėdyje, Seimo narys Linas Karalius paaiškino, kad konkrečios kelionės po Azijos šalis metu naudojo diplomatinį pasą, nors turėjo pasiėmęs abu pasus; jam kertant sieną migracijos tarnyboms paklausus apie jo veiklą savo šalyje, turėdavo pasakyti, kad yra Seimo narys ir jei pateikdavo abu pasus, jie paimdavo diplomatinį ir ten įdėdavo įvykimo vizą.

4.2.5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija raštu paaiškino, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato naudojimosi diplomatiniu pasu taisyklių ir panaudojimo galimybių. Tokių nuostatų nebuvimą lemia tai, kad teisė turėti diplomatinį pasą siejama ne tik su tarnybinių pareigų vykdymu, bet ir su tam tikru asmens statusu (pavyzdžiui, 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Seimo Pirmininko statusu ir t. t.). Įstatymo nustatytos asmenų grupės pasibaigus įstatyme nustatytoms aplinkybėms privalo diplomatinius pasus grąžinti, tačiau kitiems asmenims diplomatiniai pasai išduodami neribotam laikui.

(Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (22.3.11.1)-3-1938 „Dėl informacijos pateikimo“)

4.2.6. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija raštu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos diplomatinių pasų savininkams taikomas bevizis režimas į Rusijos Federaciją ir Kinijos Liaudies Respubliką. Ministerija nedisponuoja informacija, ar Kambodžos Karalystės, Vietnamo Socialistinės Respublikos, Tailando Karalystės vizų tarnybos numato tam tikrų ypatingų vizos išdavimo sąlygų diplomatinių pasų savininkams, vykstantiems privačiais tikslais. Ministerija netarpininkavo ir negalėjo tarpininkauti Seimo nariui Linui Karaliui dėl šių šalių vizų gavimo.

(Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (22.3.11.1)-3-1939 „Dėl informacijos pateikimo“)

4.2.7. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Tauras Pajaujis, duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus Komisijos posėdyje, paaiškino, kad diplomatinis pasas be akreditacijos, išduotos konkrečioje valstybėje, nesuteikia jokių išskirtinumų ar privilegijų kertant sieną; nesuteikia jokių privilegijų kelionėms, bilietų keitimui, negali daryti tiesioginės įtakos dėl skubesnio atvykimo; joks teisės aktas neriboja asmens, naudojančio diplomatinį pasą; teisinių principų, nustatančių, kad negalima naudotis diplomatiniu pasu privačiais tikslais, nėra, nebent moraliniai; nėra jokių rašytinių rekomendacijų, tačiau kai ministerijos atstovai yra klausiami, ar asmuo gali važiuoti atostogauti su diplomatiniu pasu, atsakymas būna neigiamas; pagal diplomatinio paso turėtoją bus sprendžiama apie valstybę, šis dokumentas tam tikra prasme suponuoja valstybės prestižo klausimą.

(Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovų paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-14 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 16 d. posėdžio stenograma, p. 1–4, 6, 7)

4.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė:

Seimo narys Linas Karalius privačios užsienio kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu.

VII

Komisija

k o n s t a t u o j a:

Komisija, vertindama Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus ir kitus nustatytus faktus galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. ir kiti nutarimai bei 2004 m. kovo 31 d. išvada) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę ir apkaltos instituto konstitucinę prigimtį.

Komisija, vertindama Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus ir kitus nustatytus faktus, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir jų taikymą Europos žmogaus teisių teismo praktikoje.

1. Dėl Seimo nario konstitucinio statuso, mandato konstitucinės sampratos ir Seimo nario priesaikos konstitucinės reikšmės:

1.1. Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos, turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas; ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.

1.2. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.

1.3. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, Seimo narys negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Deramas Seimo nario kaip Tautos atstovo konstitucinių pareigų vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe, kaip bendru visuomenės gėriu, ir jos institutais sąlyga.

1.4. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja valstybės pareigūnų, vykdančių funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visų asmenų, priimančių visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, pareigą veikti vadovaujantis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pilietinė Tauta, bendrųjų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.“

Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, naudoti Seimo nario laisvą mandatą ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais. Todėl nei Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, nei jos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą ir ignoruojant kitas konstitucines nuostatas bei jų sąsajas inter alia su Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą ir (arba) asmens teises ir laisves, ignoruojant šių konstitucinių nuostatų turinio tarpusavio santykį, konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypač kokybiškai dėl savo padėties ir statuso, nes dėl neatsakingų subjektyvių savo veiksmų jis gali padaryti žalą esminiams konstituciniams teisiniams gėriams. Todėl jei iš paprasto piliečio reikalaujama tik imperatyvių normų laikymosi, tai iš Seimo nario reikalaujama tų konstitucinių normų įgyvendinimo. Tai jo priedermė.

2. Dėl Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimo Seimo posėdžiuose ir Seimo struktūrinio padalinio darbe.

2.1. Kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje nėra formuluojamos expressis verbis, tačiau jos yra neatskiriamai susijusios su Seimo nario darbu Seime ir kita parlamentine veikla. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe. Pagal Konstitucijos 4 straipsnį „aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Seimo nariai yra Tautos atstovai (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis), o Seimas – Tautos atstovybė. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas ir įgaliojimus.

2.2. Seimo statuto 10 straipsnyje detalizuojama minėta konstitucinė Seimo nario pareiga ir nustatyta, kad Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose ir Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios struktūra, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja. Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 24 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimas visada privalo užtikrinti, kad Konstitucijoje nustatyti jo įgaliojimai būtų nepertraukiamai įgyvendinami ir kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti aukščiausią suverenią Tautos galią.

2.3. Seimo nario konstitucinės priedermės nesilaikymas gali užtraukti pačioje Konstitucijoje numatytą atsakomybę. Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos – ypatingos parlamentinės procedūros institutas, konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Seimo nariams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo be išlygų vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nėra ir negali būti įvardyta konkrečių veikų, galinčių būti apkaltos pagrindu. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytas baigtinis apkaltos proceso pagrindų sąrašas ir šie pagrindai suformuluoti ne kaip konkretūs veiksmai (veikos), o abstrakčiai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, taip pat jei paaiškėtų, kad padarytas nusikaltimas. „Apkalta galima tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Kaip konkretūs veiksmai (veikos) vertinami ir pripažintini pagrindu pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytais pagrindais, nustatoma Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

2.4. Skirtingai nuo konstitucinės atsakomybės nustatymo Konstitucijoje, Seimo statute detalizuojamos jame nurodytos Seimo nario pareigos dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose nevykdymo pasekmes. Statuto 11 straipsnyje nustatytos svarbios pateisinamos nedalyvavimo Seimo ar jo struktūrinio padalinio posėdyje priežastys ir institucija, sprendžianti dėl nedalyvavimo priežasčių svarbumo – Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Šios komisijos apibendrintus duomenis apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose praneša Seimo valdybai, kuri, vadovaudamasi Statuto 15¹ straipsniu, remdamasi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir nustatytu laiku vyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, privalo sumažinti to mėnesio atlyginimą vienu trečdaliu.

2.5. Seimo narys Linas Karalius, be pateisinamos priežasties nedalyvaudamas Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, neabejotinai pažeidė minėtas Seimo statuto nuostatas – tai konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau Seimo valdyba Seimo statute numatytos sankcijos – to mėnesio atlyginimo sumažinimo – netaikė, nes Seimo narys Linas Karalius, pripažindamas pažeidimą, savanoriškai atsisakė didesnės, nei Seimo statute numatyta, atlyginimo dalies, t. y. viso 2010 m. sausio mėnesio atlyginimo. Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad kitų atsakomybės rūšių taikymas neeliminuoja konstitucinės atsakomybės – apkaltos proceso Seime ir pašalinimo iš pareigų – taikymo galimybės.

2.6. Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose be pateisinamos priežasties galima pagrįstai vertinti kaip 2.1 punkte minėtos Seimo nario konstitucinės pareigos dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe nesilaikymą, taigi ir Konstitucijos pažeidimą. Vertinant Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo požiūriu, Lino Karaliaus advokatas Saulius Žentelis siūlo įvertinti ne tik patį reikalavimo dalyvauti Seimo posėdžiuose ir Seimo struktūrinių padalinių veikloje pažeidimo faktą, bet ir tokio pažeidimo padarymo aplinkybes, sąlygas, nusistovėjusią Seimo praktiką.

2.7. Seimo nario Lino Karaliaus advokatas Saulius Žentelis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje garantuojamas naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs: „Tam, kad skundas dėl šio straipsnio pažeidimo būtų pagrįstas, turi būti nustatyta, inter alia, kad tariamos aukos padėtis gali būti laikoma panašia į asmenų, su kuriais elgiamasi geriau“. Komisija mano, kad šios Konvencijos nuostatos taikymas apkaltos proceso aplinkybėmis nėra galimas, kadangi Konvencijos pripažįstamos teisės ir laisvės neapima asmenų, išrinktų į valstybės valdymo institucijas, politinių teisių.

2.8. Seimo nario Lino Karaliaus advokatas Saulius Žentelis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Ši nuostata, be kita ko, reiškia, kad asmeniui įstatymas (taigi ir atsakomybė) turėtų būti taikomas tais pačiais pagrindais, ta pačia tvarka ir apimtimi, kaip ir kitiems asmenims, patekusiems į analogišką situaciją ir turintiems tokį patį statusą.

2.9. Seimo nario Lino Karaliaus advokatas Saulius Žentelis atkreipė dėmesį, kad ne tik ankstesniųjų Seimo kadencijų, bet ir 2008–2012 m. kadencijos Seime pasitaikė ne vienas atvejis, kai Seimo nariai be pateisinamos priežasties nedalyvaudavo Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių darbe. Tą patvirtina ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose svarstytų klausimų dėl posėdžių lankomumo medžiaga ir išvados. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. sausio 1 d., kai galioja Seimo statuto nuostata dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo, ji buvo taikyta tik vieną kartą. Apkaltos procesas dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo inicijuotas nė karto.

2.10. Seimo nario Lino Karaliaus advokatas Saulius Žentelis atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant konstitucinės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimą, kaip jau buvo minėta, būtina įvertinti ne tik patį reikalavimo dalyvauti Seimo posėdžiuose ir Seimo struktūrinių padalinių veikloje pažeidimo faktą, tačiau ir tokio pažeidimo padarymo aplinkybes, sąlygas, nusistovėjusią Seimo praktiką, ir šis vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Komisijos nuomone, kita vertus, neteisėtumas negali sukurti teisės, ir atsakomybės už teisės pažeidimą netaikymas vienu atveju neturėtų būti laikomas pagrindu, užkertančiu kelią taikyti atsakomybę kitu analogišku atveju.

2.11. Tačiau tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija tam tikro asmens veiką įvertino vienaip, dar nereiškia, kad Specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą būtų veiką kvalifikavusi taip pat. Todėl teigti, kad padėtis, kuriai esant dvi skirtingos komisijos, turinčios skirtingas funkcijas, įgaliojimus ir tikslus, priėmė skirtingus sprendimus panašiomis aplinkybėmis, pažeidžia reikalavimą teisės požiūriu vertinti asmenis vienodai, yra neteisinga ir neteisėta. Šiuo atveju teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariams vertintinas ne tik balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo, bet ir kitų galimai atliktų veikų požiūriu.

2.12. Seimo nario Lino Karaliaus veiksmai, dėl kurių atsirado sąlygos kitam Seimo nariui pasinaudoti jo Seimo nario pažymėjimu ir padaryti balsavimo vienasmeniškumo pažeidimą, nereiškia, kad jis neturėjo jokių konkrečių tikslų ar interesų, nesuderinamų su Konstitucija, įstatymais ar viešaisiais interesais, taip pat kad Seimo narys Linas Karalius veikė vadovaudamasis visuomenės interesais ir nežinojo apie reikalavimą Seimo nariui balsuoti tik asmeniškai.

3. Dėl galimo sąmoningo ir tyčinio Seimo nario Lino Karaliaus melavimo Seimui, savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais:

3.1. Seimo narys, prieš pradėdamas eiti Tautos atstovo pareigas, iškilmingai prisiekia. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Tai yra priesaikos turinys yra susijęs su aukščiausiais reikalavimais Seimo nario veiksmų, kuriais jis įgyvendina savo mandatą ir vykdo jam suteiktus konstitucinius įgaliojimus, legitimumui ir sąžiningumui. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eidami savo pareigas Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Vertindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Taigi Seimo narys, įgyvendindamas Konstitucijoje ir įstatymuose jam suteiktus Tautos atstovo įgaliojimus, privalo elgtis sąžiningai, valstybės ir Tautos interesus iškelti aukščiau asmeninių interesų.

3.2. Pažymėtina, kad nors Seimo nario duota priesaika suponuoja tam tikrus konstitucinius reikalavimus ir vertybes, kurių Seimo narys turi laikytis tiesiogiai įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso individualumas, išskirtinumas iš kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso, suponuoja tam tikrus išskirtinius jų elgesio ir veiksmų visame viešajame gyvenime reikalavimus. Išskirtinių reikalavimų Seimo narių, kaip valstybės politikų, elgesiui buvimą patvirtina ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816. Šiame kodekse įtvirtinti tokie valstybės politikų elgesio principai kaip sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas. Šie elgesio principai reikalauja, kad politikai, inter alia ir Seimo nariai, pareigas eitų sąžiningai ir laikytųsi aukščiausių elgesio standartų, pateiktų visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytųsi atvirumo ir viešumo, elgtųsi deramai pagal einamas pareigas, vengtų situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

3.3. Seimo nariai, priimdami vienus ar kitus sprendimus, įgyvendindami jiems suteiktus konstitucinius įgaliojimus, vadovaujasi savo sąžine ir nuožiūra, nevaržomi jokių mandatų. Šie konstituciniai principai suponuoja Seimo nario teisę formaliai neatsiskaitinėti ir nesiaiškinti dėl vienų ar kitų savo sprendimų, pateikti tikruosius šių sprendimų motyvus ir aplinkybes. Atitinkamai Seimo nariai neturi pareigos aiškintis ir pagrįsti savo sprendimus viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Ir nors Seimo nariai, bendraudami su viešąją informaciją rengiančiais ir skleidžiančiais subjektais, taip pat ir su visais kitais asmenimis, turi vadovautis bendraisiais politiko elgesio reikalavimais ir standartais, išdėstytais pirmiau, tačiau konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo nariai savo atsakymais nediskredituotų valstybės valdžios ir valstybės institucijų, nepaneigtų Seimo nariams taikomų politikų etikos kodekso reikalavimų standartų ir nesudarytų sąlygų iškreipti politinę tikrovę ir atimti iš visuomenės teisę žinoti objektyvią informaciją.

4. Dėl Seimo nario pažymėjimo palikimo, pastangų surasti paliktą pažymėjimą nedėjimo ir dėl to susidariusių sąlygų šiuo pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui:

4.1. Pagal Konstituciją Seimo nario mandatas gali būti įgyjamas tik rinkimų būdu (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis). Konstitucija nenumato, kad Seimo nario mandatas galėtų būti įgyjamas dar kokiu nors kitu būdu. Taigi pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra individualus. Tai reiškia, kad rinkėjai Seimo nario – Tautos atstovo – mandatą suteikia tik tam asmeniui, kurį Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinko Seimo nariu. Seimo nario mandato individualumas taip pat suponuoja, kad Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti jam rinkėjų suteiktą Seimo nario mandatą, kad jis negali įgalioti jokio kito asmens, taip pat ir kito Seimo nario, įgyvendinti jam rinkėjų suteikto Seimo nario mandato. Taigi konstitucinė individualaus Seimo nario mandato prigimtis draudžia Seimo nariui jam rinkėjų suteiktą Seimo nario – Tautos atstovo – mandatą ir jo įgyvendinimą perduoti ar kokiu nors kitu būdu perleisti kuriam nors kitam asmeniui, o joks kitas asmuo pagal Konstituciją negali tokio Seimo nario – Tautos atstovo – mandato perimti, pasisavinti ir kokiu nors būdu jo įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija šiuo atžvilgiu nenumato jokių išimčių – asmeniui rinkėjų suteiktą Seimo nario mandatą gali įgyvendinti tik pats asmuo, kuriam rinkėjai suteikė šį Seimo nario mandatą, tai yra Seimo narys jam rinkėjų suteikto mandato negali perduoti ar kokiu nors kitu būdu perleisti jokiam kitam Seimo nariui. Kitu atveju visada kiltų ir išliktų abejonė dėl to, ar Seimo priimtame įstatyme yra išreikšta tikroji Tautos valia, nes ją įgyvendinant dalyvavo ne pats Seimo narys, kuriam rinkėjai suteikė Seimo nario mandatą, o jo vardu – kitas Seimo narys.

4.2. Vertindama minėtą konstitucinį draudimą perleisti Seimo nario mandatą kitam asmeniui ir perimti, pasisavinti ar kokiu nors kitu būdu įgyvendinti Seimo nario mandatą, Komisija daro išvadą, kad šis draudimas ne tik draudžia asmeniui atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, susijusius su Seimo nario – Tautos atstovo – mandato perleidimu, bet ir suponuoja prievolę elgtis tokiu būdu, kad nesusidarytų galimybė kitam asmeniui panaudoti Seimo nario mandatą.

4.3. Atkreiptinas dėmesys, kad individualaus mandato principas įtvirtintas ir Seimo statute, kurio 111 straipsnio 4 dalyje expressis verbis numatyta, kad „Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims“. Tačiau Komisija pažymi, kad šio konstitucinio imperatyvo perkėlimas į Seimo statutą nereiškia, kad balsavimo vienasmeniškumas yra tik procedūrinis Seimo darbo klausimas, kuris yra Seimo nustatyto reguliavimo dalykas. Tiesiog tokiu būdu įstatymų leidėjas atskleidė konstitucinį Seimo nario mandato instituto turinį ir jį įtvirtino Seimo darbą reglamentuojančiame teisės akte, su kuriuo turi būti tiesiogiai susipažinę ir vadovautis visi Seimo nariai.

4.4. Seimo nario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra Seimo narys ir jis turi teisę įgyvendinti Seimo nario mandatą (visus Seimo nario įgaliojimus). Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 292 „Dėl naujo tipo Seimo nario pažymėjimo“, Seimo nario pažymėjimai – elektroninės balsavimo kortelės naudojamos identifikuojant Seimo narį ir balsuojant. Taigi Seimo nario pažymėjimas kartu yra dokumentas, kuriuo naudodamasis Seimo narys balsuoja Seimo posėdžiuose. Vadinasi, Seimo nario pažymėjimas yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, mandatą: įgyvendinti visas Seimo nario teises ir pareigas, dalyvauti vykdant visas Seimo funkcijas ir įgaliojimus.

4.5. Kadangi Seimo nario pažymėjimas yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti Seimo nario mandatą, vadinasi, atsižvelgiant į konstitucinį Seimo nario mandato turinį, Seimo narys negali jam priklausančio Seimo nario pažymėjimo perduoti kitam Seimo nariui turėdamas tikslą, kad tas kitas Seimo narys galėtų už jį balsuoti ar galėtų kitaip įgyvendinti pažymėjimą perdavusio asmens Seimo nario mandatą. Taip pat Seimo narys privalo nesudaryti sąlygų kitam asmeniui pasinaudoti jam priklausančiu Seimo nario pažymėjimu, o tokioms sąlygoms susidarius – nedelsiant imtis priemonių joms pašalinti.

4.6. Vertindama Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo požiūriu, Komisija mano, kad būtina įvertinti ne tik patį Seimo nario pažymėjimo palikimo (praradimo), sudariusio sąlygas juo pasinaudoti, faktą, bet ir tokio veiksmo padarymo aplinkybes, sąlygas, nusistovėjusią Seimo praktiką. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2012 metų Seimo kadencijos, taip pat ir ankstesnių Seimo kadencijų nariai ne kartą yra pametę ar kitaip praradę Seimo nario pažymėjimus. Žinomi atvejai, kai Seimo nariui esant užsienyje Seimo posėdyje buvo balsuota naudojant to Seimo nario pažymėjimą, tačiau jokia atsakomybės forma nė vienam Seimo nariui už tokius veiksmus nebuvo pritaikyta. Tačiau iš neteisės nekyla teisė. Asmuo negali išvengti atsakomybės vien tik dėl to, kad yra pirmasis, atsakantis pagal atitinkamą teisės aktą. Teisinė atsakomybė yra kildinama iš teisės aktų. Jie apibrėžia tiek atsakomybės atsiradimo sąlygas, tiek atsakomybės panaikinimo arba netaikymo sąlygas. Atitinkamos institucijos yra įpareigotos skirti arba neskirti atsakomybę vadovaudamosi būtent tokiais teisės aktais. Susiklosčiusi praktika gali lemti, koks yra atsakomybės turinys (bausmės griežtumas ir kt.), tačiau negali paneigti teisės aktais užtraukiamos atsakomybės buvimo arba nebuvimo aplinkybių. Be to, precedentas turi savo vietą teisės sistemoje ir jis negali pranokti Konstitucijos nustatytų reikalavimų ar Konstitucinio Teismo suformuluotų taisyklių. Priešingu atveju įsivyrautų teisinis nihilizmas ir būtų paneigta pati teisinės valstybės esmė.

5. Dėl Seimo nario Lino Karaliaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojant jam išduotą diplomatinį pasą:

5.1. Kaip buvo minėta, įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, Seimo narys negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija.

5.2. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo, kad nebūtų sudarytos teisinės prielaidos valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visiems asmenims, priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

5.3. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje įvardytas kaip nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, kad įtarimas Seimo nariui Linui Karaliui padarius šį nusikaltimą nebuvo pareikštas nei Seimo narių grupės teikime, nei šios grupės atstovo paaiškinimuose Komisijai. Atlikdama tyrimą Komisija taip pat nenustatė jokių nusikaltimo požymių Seimo nario Lino Karaliaus veiksmuose naudojant diplomatinį pasą.

5.4. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nustato asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, taigi ir Seimo nariui, vengti interesų konflikto (kuris apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais) ir nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

5.5. Diplomatinio paso naudojimas užsienio kelionėje nesietinas su interesų konfliktu, kaip jis apibrėžiamas minėtame įstatyme. Komisija tyrimo metu taip pat nenustatė, kad Seimo narys Linas Karalius būtų gavęs konkrečios ir apčiuopiamos asmeninės naudos naudodamasis diplomatiniu pasu.

5.6. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad diplomatinis pasas – tai Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 47 straipsnio (kurio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad šis pasas išduodamas Seimo nariams) nuostatas. Diplomatinio paso naudojimo kitos Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos ar kiti teisės aktai nereglamentuoja. Pagal minėtą įstatymą diplomatinio paso išdavimas siejamas ne su konkrečių pareigų ėjimu ar pavedimų vykdymu, o su Seimo nario statuso turėjimu. Konstitucinis Teismas yra suformulavęs doktriną, kad pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama; kiekvienas Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Tad pagal Konstituciją Seimo nariai savo, kaip Tautos atstovų, pareigas vykdo ir ne Seimo sesijų metu.

5.7. Seimo nario pareiga neįsivelti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą reiškia ir tai, kad parlamentaras, nors ir būdamas Tautos atstovas ne tik Seimo sesijos metu, neatlikdamas savo tiesioginių funkcijų nesinaudoja būtent toms funkcijos atlikti skirtais ištekliais, įskaitant ir diplomatinį pasą. Diplomatinio paso naudojimas, nors ir yra akivaizdžiai teisinio reguliavimo dalykas, kaip ir visa Seimo nario veikla turi atitikti moralės ir politinės etikos standartus, išreikštus per konstitucinius reikalavimus ir Seimo nario priesaiką. Priešingu atveju Seimo narys diskredituotų tiek Seimą, kaip institutą, tiek save, kaip Tautos atstovą, tiek pažeistų savo priesaiką. Kitaip tariant, Seimo narys, naudodamasis jam patikėtais ištekliais, turi elgtis kur kas atidžiau nei eilinis pilietis ir situacijai, kuri nėra reglamentuota, pritaikyti jam žinomus standartus, elgesio modelius ir moralinius bei teisinius reikalavimus. Seimo narys savo privačios kelionės metu su savimi turi turėti Seimo nario pažymėjimą ir diplomatinį pasą, nes jo kaip Seimo nario pareigos nepertraukiamos, tačiau jis taip pat turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriuo privačios kelionės metu privalo naudotis. Diplomatinio paso naudojimasis asmeniniais tikslais, nors ir nesuteikia jokių privilegijų, tačiau kompromituoja diplomatinę tarnybą ir valdžios institucijas, kartu diskredituoja valstybės valdžią.

VIII

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu ir Seimo statuto 236 straipsnio 3 dalimi,

d a r o i š v a d ą:

1. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo nariui Linui Karaliui dėl išvykimo į užsienio kelionę be pateisinamos priežasties nedalyvavus 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2010 m. sausio 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, tuo galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą.

2. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo nariui Linui Karaliui dėl sąmoningo ir tyčinio Lino Karaliaus melavimo Seimui, savo nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais, tuo galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą.

3. Vertindama surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su Seimo narių grupės teikime nurodytu kaltinimu Seimo nariui Linui Karaliui dėl sąmoningo savo Seimo nario pažymėjimo palikimo kitam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui sudarant jam galimybę pasinaudoti Lino Karaliaus balso teise ir galimo šių Seimo narių išankstinio susitarimo siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas, Komisija nusprendė atskirai pareikšti nuomonę dėl Seimo narių grupės teikime nurodytų kaltinimų ir atskirai – dėl Komisijos nustatytų kitų faktinių aplinkybių, susijusių su šiuo kaltinimu:

3.1. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo nariui Linui Karaliui dėl sąmoningo savo Seimo nario pažymėjimo palikimo kitam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, sudarant jam galimybę pasinaudoti Lino Karaliaus balso teise, ir galimo šių Seimo narių išankstinio susitarimo siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas pagrįstumo.

3.2. Ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Komisijos nustatytais Seimo nario Lino Karaliaus veiksmais paliekant Seimo nario pažymėjimą, nededant pastangų surasti paliktą pažymėjimą, dėl ko susidarė sąlygos šiuo pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui, padaryto pažeidimo rimtumą bei kaltinimo galimai sulaužius priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją pagrįstumą. Ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia Komisijai daryti išvadą, kad Seimo nario Lino Karaliaus veiksmuose galima įžvelgti subjektyvių nusikalstamos veikos požymių. Seimo narys Linas Karaliaus žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė ir nors šių padarinių (kad už jį Seimo narys Aleksandras Sacharukas balsuotų Seimo plenarinių posėdžių salėje) nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, o tokia veika gali būti laikoma kaip padaryta netiesiogine tyčia.

4. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo nariui Linui Karaliui privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojus jam išduotą diplomatinį pasą, tuo galimai diskreditavus valstybės ir Seimo autoritetą ir galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui dalis pateiktų kaltinimų yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti Seimo nario Lino Karaliaus apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

_________________