LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 111: 2006 „GYDYTOJAS VAIKŲ HEMATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2006 m. gegužės 23 d. Nr. V-411
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 111: 2006 „Gydytojas vaikų hematologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymu
Nr. V-411
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 111: 2006 GYDYTOJAS VAIKŲ HEMATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo vaikų hematologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant medicinos normą, vadovautasi šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.5. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.6. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1497);
3.9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 645 „Dėl Vaikų hematologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 104-3292);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
Vaikų kraujo ir onkologinės ligos – įgimtos ir įgytos vaikų (iki 18 metų) kraujodaros, limfinės sistemos, imuninės ir onkologinės ligos.
Gydytojas vaikų hematologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų hematologo profesinę kvalifikaciją.
Gydytojo vaikų hematologo praktika – gydytojo vaikų hematologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti vaikų kraujo ir onkologinių ligų diagnostiką, gydymą, ir profilaktiką.
Chemoterapija – specifinių citostatinių vaistų naudojimas kraujo ir onkologinėms ligoms gydyti.
Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija – gydymo metodas, kai pažeista kraujodara sunaikinama ir pakeičiama persodinant savas ar donorines kaulų čiulpų kamienines ląsteles.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo vaikų hematologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus vientisąsias universitetines medicinos studijas, vaikų ligų ir vaikų hematologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų hematologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo vaikų hematologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų hematologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų hematologo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas vaikų hematologas verčiasi gydytojo vaikų hematologo praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją vaikų hematologijos paslaugoms teikti.
8. Gydytojas vaikų hematologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas vaikų hematologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo vaikų hematologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.3. skirti vaistus ir išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.5. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus vaikų hematologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo vaikų hematologo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.11. siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių ir savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip pagerinti vaikų kraujo ir onkologinių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką;
10.12. dalyvauti įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose bei moksliniuose tyrimuose, būti gydytojus vienijančių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje.
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas vaikų hematologas privalo:
11.1. kvalifikuotai diagnozuoti kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologines ligas;
11.2. gydyti šiomis ligomis sergančius vaikus, pagal kompetenciją rekomenduoti jiems profilaktikos priemones;
11.3. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.5. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.6. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.9. nustatyta tvarka pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie nustatytą ūmią infekcinę ligą, onkologinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis ir higienos režimo pažeidimus;
11.11. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
11.13. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
11.14. paaiškinti gydytojo vaikų hematologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo vaikų hematologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų hematologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją.
13. Gydytojas vaikų hematologas turi žinoti:
13.4. kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologinių ligų klasifikaciją, epidemiologiją, patogenezę, ontogenezę;
14. Gydytojas vaikų hematologas turi išmanyti:
14.1. kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologinių ligų klasifikaciją, epidemiologiją, patogenezę, ontogenezę;
14.3. Lietuvoje įteisintus kraujo, kraujodaros organų, limfinės sistemos bei onkologinių ligų diagnostikos, gydymo, stebėsenos ir reabilitacijos būdus;
15. Gydytojas vaikų hematologas turi mokėti:
15.3. atlikti periferinio kraujo, likvoro, kaulų čiulpų citomorfologinį tyrimą ir įvertinti jo rezultatus;
15.5. įvertinti kaulų čiulpų, limfinio mazgo, tumoro punktato citomorfologinių, citocheminių, imunohistocheminių, citogenetinių bei histologinių tyrimų rezultatus;
15.6. įvertinti organizmo sistemų radiologinių (rentgenologinio, ultragarsinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, radioizotopinio) tyrimų rezultatus;
15.12. po papildomos specializacijos kaulų čiulpų transplantacijos centruose atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, gydyti potransplantacines komplikacijas;
16. Gydytojas vaikų hematologas turi diagnozuoti ir gydyti:
16.4. vaikų kraujo, kraujodaros bei limfinių organų ir imuninės sistemos ligas D 50 – D 90, L 04, R 16, R 59;