LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

1999 m. balandžio 29 d. Nr. 117

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 punktu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 25 nutarimą Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“:

1. Tvirtinu šiuos statybos techninių reikalavimų reglamentus:

1.1. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (1 priedas);

1.2. STR 2.01.03:1999 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių-techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (2 priedas).

2. Nustatau, kad 1.1 ir 1.2 punktuose nurodyti reglamentai įsigaliotų:

2.1. STR 2.05.01:1999 – po 1999 m. birželio 1 d. pradedamiems projektuoti objektams;

2.2. STR 2.01.03:1999 – nuo 1999 m. birželio 1 d.

3. Laikau netekusiu galios Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 05 20 įsakymą Nr. 97 „Dėl statybos normų RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ tvirtinimo“ (Žin.,1994, Nr. 22-367; 1995, Nr. 95-2143).

4. Įgalioju valstybės įmonę Statybos produkcijos sertifikavimo centrą iki 1999 m. gegužės 20 d. parengti ir pateikti ministerijai aprobuoti tvarką sertifikuojamų termoizoliacinių medžiagų ir gaminių klasėms pagal šilumos laidumo koeficiento vertes nustatyti.

5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „reglamentas“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

1 priedas

STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS

STR 2.05.01:1999

PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis techninis statybos reglamentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų atitvaroms projektuoti.

2. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus.

3. Reglamentas netaikomas projektuojant šaldomas patalpas, gyvulininkystės ir nešildomus gamybinius pastatus.

4. Reglamento prieduose pateikti pastatų atitvarų fizikinių parametrų skaičiavimo metodai ir projektavimo pavyzdžiai.

II. NUORODOS

5. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

5.1. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);

5.2. Techninių reikalavimų statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

5.3. HN 42-1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);

5.4. HN 29-1996 „Maisto prekių prekybos įmonės“ (Žin., 1996, Nr. 68-1655);

5.5. HN 56-1996 „Karinis dalinys“.

III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

6. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

atitvara – stogas (sutapdintas stogas; šildomos palėpės šlaitinis stogas ir lubos; perdanga į nešildomą palėpę arba ertmes), perdanga (perdanga, skirianti nuo išorinės aplinkos; perdanga virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; perdanga tarp patalpų, kurių oro temperatūrų skirtumas didesnis kaip 3^oC); grindys (grindys ant grunto, rūsio grindys ant grunto); sienos (išorinės sienos, vidaus sienos ir pertvaros, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų didesnis kaip 3^oC, rūsių sienos, besiribojančios su išorine aplinka ir gruntu); langai (stoglangiai ir švieslangiai, vitrinos ir vitražai, stiklo sienos ir įstiklintos angos); durys (išorinės durys, vartai);

ilginis šiluminis tiltelis – nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis;

savitasis pastato atitvarų šilumos nuostolis (H_T) – bendras šilumos srautas, kuris perduodamas iš pastato per visas atitvaras į aplinką, esant 1 K temperatūrų skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, W/ K;

atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – šilumos srauto, perduodamo per atitvarą, tankis, esant 1 K aplinkos temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse, W/(m²∙K);

ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (Ψ) – šilumos srautas, perduodamas per šiluminio tiltelio ilgio vienetą, esant 1 K aplinkos temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse,W/(m∙K);

atitvaros vidinio paviršiaus šiluminis imlumas (Y_p) – šilumos srauto tankio santykis su atitvaros vidinio paviršiaus temperatūros svyravimo amplitude, W/(m²∙K);

norminės atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės (U_N ir Ψ_N) – vertės, kurioms esant pastato savitųjų šilumos nuostolių vertė lygi norminei;

leistinosios atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų (U_MN ir Ψ_RN) vertės – ribinės vertės, iki kurių leistina padidinti atskirų atitvarų ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų projektines vertes;

projektinės U ir Ψ vertės – vertės, galinčios viršyti dalies atitvarų normines U_N ir Ψ_N vertes, neviršijant leistinųjų U_MN ir Ψ_RN verčių. Taip pat turi būti tenkinami norminiai H_TN ir ribiniai H_TR viso pastato reikalavimai;

kiti fizikiniai dydžiai, taikomi pastato atitvarų šiluminiams parametrams nustatyti:

- H_TN – norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai, W/K;

- H_TR – ribiniai savitieji gyvenamųjų namų atitvarų šilumos nuostoliai, W/K;

- θ_i – skaičiuojamoji patalpų vidaus oro temperatūra, ^oC;

- θ_e – skaičiuojamoji išorės oro temperatūra, ^oC;

- Y_PN – norminis atitvaros vidinio paviršiaus šiluminis imlumas, W/(m²∙K);

- λ_ds – projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m∙K);

- R – atitvaros šiluminė varža, m²∙K/W;

- A – atitvaros plotas, m²;

- l – ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m.

7. Kiti šio reglamento prieduose^* vartojami terminai ir fizikiniai dydžiai pateikiami kiekviename priede.

IV. PASTATŲ ATITVARŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

8. Pradiniai duomenys ir sąlygos:

8.1. išorės oro temperatūros imamos iš RSN 156-94 [2.1];

8.2. patalpų vidaus nurodytų ribų parametrai imami iš atitinkamų higienos normų [2.3; 2.4; 2.5]. Pramonės pastatų vidaus oro temperatūros imamos iš šio reglamento E priedo.

9. Pastato šiluminių parametrų skaičiavimas:

9.1. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_TN apskaičiuojami taip:

                             (1);

9.2. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami taip:

                                 (2).

10. Savitųjų pastato atitvarų šilumos nuostolių ir šilumos perdavimo koeficientų normavimas:

10.1. gyvenamieji namai:

10.1.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_T turi būti ne didesni už norminius H_TN ir ribinius H_TR savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius.

                                           (3; 4);

10.1.2. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_TN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 4.1 lentelėje pateiktas normines U_N ir Ψ_N parametrų vertes;

10.1.3. ribinės savitųjų pastato atitvarų šilumos nuostolių vertės H_TR imamos iš 2 lentelės;

10.1.4. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_T apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.1.5. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės turi būti ne didesnės už 1 lentelėje pateiktas leistinąsias U_MN ir Ψ_MN vertes.

1 lentelė. Norminės ir leistinosios gyvenamųjų namų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m²∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

Atitvaros	UN norminė vertė	UMN leistinoji vertė
Stogai	0,18∙κ	0,4∙κ
Perdangos, besiribojančios su išore	0,18∙κ	0,4∙κ
Perdangos ir grindys	0,26∙κ	0,55∙κ
Sienos	0,26∙κ	0,65∙κ
Langai ir durys	1,9∙κ	2,7∙κ
Ilginiai šiluminiai tilteliai	ΨN ≤ 0,18∙κ	ΨMN ≤ 0,25∙κ

PASTABOS: 1. Čia κ=20/(θ_i-θ_e) – temperatūros pataisa, θ_i – vidaus oro temperatūra, ^oC (8.2 p.), θ_e – vidutinė šildymo sezono išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė oro temperatūra, ^oC [5.1]. Nešildomų patalpų oro temperatūra apskaičiuojama pagal A priede pateiktą metodiką. Kai patalpos vidaus oro projektinė temperatūra θ_i=20^oC, o išorės – θ_e=0^o C, tada κ=1.

2. Temperatūros pataisa taip pat taikoma, kai atitvara yra šildymo sistemos dalis. Šiuo atveju papildomi šilumos nuostoliai per atitvarą susidaro dėl aukštesnės atitvaros vidinio paviršiaus temperatūros. Tokios atitvaros arba jos dalies vidinio paviršiaus (pavyzdžiui, šildomų grindų arba lubų) temperatūra θ_si laikoma projektine patalpos oro temperatūra θ_i = θ_si.

3. Temperatūros pataisa taip pat taikoma, jei pastate įrengta automatinė temperatūros reguliavimo sistema, periodiškai sumažinanti patalpų oro temperatūrą. Tokiu atveju ši pataisa skaičiuojama pagal vidutinę ciklo temperatūrą.

2 lentelė. Ribinių savitųjų gyvenamųjų namų atitvarų šilumos nuostolių H_TR, W/K vertės

Eil. Nr.	Pastatų grupė	Bendras šildomas plotas, Ah, m^2	Ribiniai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai, HTR
1.	Vienbučiai vienaaukščiai namai	60	95
		120	190
2.	Vieno – dviejų aukštų (įskaitant mansardas) vienbučiai namai	100	130
		250	310
3.	Vieno – trijų aukštų (įskaitant mansardas) sudėtingos formos ir didelio tūrio namai *	180	210
		400	470
4.	Dviejų aukštų blokuoti namai	250	270
		550	570
5.	Daugiabučiai 3 – 4 aukštų namai	500	470
		1800	1450
6.	Daugiabučiai 5 aukštų namai	1500	1200
		4000	2750
7.	Daugiabučiai 9 aukštų bokštiniai namai	2500	1900
		5000	3200
8.	Daugiabučiai 5 – 12 aukštų namai	daugiau kaip 5000	0,6 As

PASTABOS: 1. Tarpiniams kiekvienos grupės pastatų dydžiams A_h šilumos nuostoliai H_TR nustatomi interpoliuojant.

2. * Grafoje „Pastatų grupės“ nurodytiems „sudėtingos formos ir didelio tūrio namams“ priskiriami šių parametrų pastatai: ΣA_i/A_h ≥ 2,5, ΣA_i/V ≥ 0,85, čia ΣA_i – visų atitvarų plotų suma, m²; V – šildomo pastato tūris, m³. Pastato atitvarų bendrą plotą sudaro visų šildomų patalpų atitvarų plotų suma, įskaitant vidaus pertvaras ir perdangas, kai temperatūrų skirtumas tarp gretimų patalpų Δθ >3^oC. Atitvarų matmenys nustatomi pagal norminę patalpų šilumos nuostolių skaičiavimo metodiką.

10.2. Viešosios paskirties pastatai:

10.2.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_T turi būti ne didesni už norminius savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius H_TN;

10.2.2. norminiai savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_TN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 3 lentelėje pateiktas normines U_RN ir Ψ_RN vertes;

10.2.3. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_T apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.2.4. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės privalo būti ne didesnės už 3 lentelėje pateiktas leistinąsias U_MN ir Ψ_MN vertes.

3 lentelė. Norminės ir leistinosios viešosios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m²∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

Atitvaros	UN norminė vertė	UMN leistinoji vertė
Stogai	0,2∙κ	0,45∙κ
Perdangos, besiribojančios su išore	0,2∙κ	0,45∙κ
Perdangos ir grindys	0,3∙κ	0,65∙κ
Sienos	0,3∙κ	0,75∙κ
Langai ir durys	1,9∙κ	3,0∙κ
Ilginiai šiluminiai tilteliai	ΨN ≤ 0,2∙κ	ΨMN ≤ 0,25∙κ

PASTABA. Temperatūrų pataisų k taikymas nurodytas po 1 lentele.

10.3. Pramonės pastatai:

10.3.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai H_T turi būti ne didesni už norminius savituosius pastato atitvarų šilumos nuostolius H_TN;

10.3.2. norminiai savitieji pastatų atitvarų šilumos nuostoliai H_TN apskaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 4 lentelėje pateiktas normines U_N ir Ψ_N vertes;

10.3.3. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai HT apskaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Ψ parametrų vertes;

10.3.4. atskirų atitvarų šiluminių parametrų vertės turi būti ne didesnės už 4 lentelėje pateiktas leistinąsias U_MN ir Ψ_MN vertes.

4 lentelė. Norminės ir leistinosios pramonės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m²∙K) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ, W/(m∙K) vertės

Atitvaros	UN norminė vertė	UMN leistinoji vertė
Stogai	0,25∙κ	0,55∙κ
Perdangos, besiribojančios su išore	0,25∙κ	0,55∙κ
Perdangos ir grindys	0,4∙κ	0,65∙κ
Sienos	0,4∙κ	1,0∙κ
Langai ir durys	1,9∙κ	3,0∙κ
Ilginiai šiluminiai tilteliai	ΨN ≤ 0,25∙κ	ΨMN ≤ 0,35∙κ

PASTABA. Temperatūrų pataisų k taikymas nurodytas po 1 lentele.

10.4. Specialiojo mikroklimato pastatai:

10.4.1. 10.1, 10.2 ir 10.3 papunkčių bei 1, 2, 3 ir 4 lentelėse pateikti reikalavimai netaikomi, jei pastatai nėra nuolat šildomi arba jie apšildomi technologine šiluma;

10.4.2. pastatų, kuriuose išsiskiria perteklinis šilumos ir drėgmės kiekis, pavyzdžiui, žemės ūkio statiniuose, atitvaros turi būti projektuojamos pagal specialiąsias metodikas. Neapšildomų gyvulininkystės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės skaičiuojamos pagal specialiąsias metodikas.

11. Pastatų ir jų atitvarų sandarumas:

11.1. bendrasis viso pastato bei atskirų atitvarų pralaidumas orui turi būti ne didesnis už 5 lentelėje nurodytas vertes.

5 lentelė. Leistinosios oro pralaidumo vertės, m³/(m²∙h)

Atitvara	Leistinasis pralaidumas orui, kai slėgių skirtumas 50 Pa
Langai ir durys	5,0
Atitvaros (išskyrus langus ir duris)	0,8
Bendrasis viso pastato	3,0

12. Patalpų grindų šiluminis imlumas:

12.1. gyvenamųjų, viešosios paskirties, pagalbinių pramonės įmonių ir gamybinių šildomų patalpų, kuriose nuolat būna žmonės, grindų paviršiaus šiluminis imlumas Y_P turi būti ne didesnis už norminę Y_PN vertę, pateiktą 6 lentelėje;

12.2. grindų paviršiaus šiluminis imlumas Y_P skaičiuojamas pagal A priede pateiktą metodiką.

6 lentelė. Norminės grindų paviršiaus šiluminio imlumo Y_PN, W/(m²∙K) vertės

Eil. Nr.	Pastatai, patalpos ir atskiros jų dalys	Norminė grindų paviršiaus šiluminio imlumo vertė YPN
1.	Gyvenamieji pastatai, gydymo įstaigos, vaikų ir senelių namai, bendrojo lavinimo mokyklos, darželiai ir pan., išskyrus vestibiulius	12
2.	Viešosios paskirties pastatai (išskyrus nurodytuosius šios lentelės 1 grafoje), pagalbiniai pramonės įmonių pastatai ir šildomos pramonės įmonių patalpos, kuriose dirbamas lengvas fizinis darbas (Ia, Ib kategorijos), išskyrus vestibiulius, koridorius ir pan. [5.3]	14
3.	Šildomos pramonės įmonių patalpos, kuriose dirbamas vidutiniškai sunkus fizinis darbas (IIa, IIb kategorijos) [5.3]	17

12.3. grindų paviršiaus šiluminis imlumas nereglamentuojamas šiais atvejais:

- kai šildomų pramonės įmonių patalpų, kuriose dirbamas sunkus fizinis darbas, grindų paviršiaus temperatūra didesnė už 23^oC;

- pramonės įmonių patalpose, kai nuolatinėse darbo vietose patiesiami mediniai skydai arba šilumai mažai laidūs kilimėliai;

- periodiškai naudojamuose viešosios paskirties pastatuose (muziejų ir parodų salėse, kino teatrų, teatrų fojė ir pan.);

12.4. A priede pateikta grindų paviršiaus šiluminio imlumo Y_P skaičiavimo metodika netaikoma skaičiuojant gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės pastatų grindų šiluminius techninius parametrus.

V. PASTATŲ REKONSTRAVIMO REIKALAVIMAI

13. Prie esamo pastato pristačius naujas patalpas (priestatus arba antstatus), jų savitieji šilumos nuostoliai H_T turi atitikti 10.1-10.3 papunkčių reikalavimus.

14. Atitvaras pakeitus naujomis, jų šilumos perdavimo koeficiento U ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ projektinės vertės turi atitikti 1, 3 ir 4 lentelėse pateiktus norminius U_N ir Ψ_N reikalavimus.

15. Jei pastato atitvaros papildomai apšiltinamos iš išorės, tai šio papildomo šiltinimo sluoksnio šiluminės varžos R vertė skaičiuojama pagal C priede pateiktą metodiką. Šiltinant atitvaras iš vidaus, šio reglamento 1, 3 ir 4 lentelių reikalavimai neprivalomi.

VI. PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO U IR ILGINIŲ ŠILUMINIŲ TILTELIŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO Ψ SKAIČIAVIMAS

16. Šilumos perdavimas per atitvaras:

16.1. projektinė statybinių medžiagų šilumos laidumo koeficiento λ_ds vertė nustatoma pagal STR 2.01.03:1998 reikalavimus;

16.2. atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės nustatomos pagal A priede pateiktą metodiką;

16.3. atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės pateikiamos šimtosios dalies tikslumu, langų ir durų – dešimtosios dalies tikslumu;

16.4. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ vertės imamos iš A priedo A.21 lentelės. Jei A.21 lentelėje nėra reikalingo šiluminio tiltelio konstrukcinio sprendinio, tai Ψ parametro vertė skaičiuojama naudojantis įteisintomis dvimačių temperatūrinių laukų kompiuterinėmis skaičiavimo programomis.

17. Pastato atitvarų drėgminė būsena:

17.1. pastato atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad šaltuoju metu susikaupęs drėgmės kiekis šiltuoju metu išgaruotų;

17.2. neleidžiama, kad šaltuoju metų laiku rasotų vidinis atitvarų paviršius (išskyrus įstiklintus paviršius – langus ir duris);

17.3. drėgmės kiekis atitvarose nustatomas pagal B priede pateiktą metodiką.

______________

2 priedas

STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS

STR 2.01.03:1999

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ

DYDŽIŲ DEKLARUOJAMOSIOS IR PROJEKTINĖS VERTĖS

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) taikomas nustatant Lietuvos rinkoje realizuojamų statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamąsias bei projektines vertes bei šilumos laidumo klases.

2. Reglamente pateiktos Lietuvoje nesertifikuotų statybinių medžiagų ir gaminių šilumos laidumo klasės.

3. Šio reglamento reikalavimai netaikomi langams, durims ir vartams.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Laboratorinė šiluminio techninio dydžio vertė – bandymais, atliktais pagal Lietuvos Respublikoje normatyvais įteisintus bandymo metodus, nustatyta medžiagos arba gaminio šiluminio techninio dydžio vertė.

5. Deklaruojamoji šiluminio techninio dydžio vertė – pagal šio reglamento reikalavimus nustatyta medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertė.

6. Projektinė šiluminio techninio dydžio vertė – pagal šio reglamento reikalavimus nustatyta medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertė. Ji nustatoma įvertinus statybinės medžiagos ar gaminio eksploatavimo sąlygas.

III. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ PAGRINDINIAI

ŠILUMINIAI TECHNINIAI DYDŽIAI

7. Statybinių medžiagų ir gaminių pagrindiniai šiluminiai techniniai dydžiai yra šie:

- masės drėgnis u, kg/kg;

- vandens įgėris W_m, kg/kg;

- šilumos laidumo koeficientas λ, W/(m∙K);

- gaminio šiluminė varža R, m²∙K/W;

- gaminio šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m²∙K);

- tankis ρ, kg/m³;

- vandens garų laidumo koeficientas δ_p, mg/(m∙h∙Pa), kg/(m∙s∙Pa);

- garo varža Z_p, m²∙h∙Pa/mg, m²∙s∙Pa/kg;

- medžiagos ar gaminio santykinė garo varža μ;

- gaminio garo varžai lygiavertis oro sluoksnio storis s_d, m;

- tuštymėtumas C_VD, %;

- oro varža S, m²∙h∙Pa/kg;

- medžiagos savitoji šilumos talpa c, J/(kg∙K);

- izoliacijos sluoksnio ar gaminio storis d, m.

IV. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMOS LAIDUMO KLASĖS

8. Statybinės medžiagos ir gaminiai pagal šilumos laidumo koeficientų vertes skirstomi į 1 lentelėje nurodytas klases.

1 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šilumos laidumo klasės

λcl, W/(m∙K)
0,016	0,02	0,03	0,042	0,05	0,06	0,07	0,11	0,2
0,018	0,022	0,033	0,045	0,055	0,065	0,08	0,12	0,22
	0,024	0,036				0,09	0,13	0,24
	0,026	0,039				0,1	0,14	0,26
	0,028						0,16	0,28
							0,18	0,3
								toliau 0,1 W/(m∙K) intervalu

9. Statybinių medžiagų ir gaminių šilumos laidumo klasės turi būti nustatytos vadovaujantis šio reglamento IV, V ir VII skyrių reikalavimais.

10. Kai šilumos laidumo klasė mažesnė už 0,1, realizuojant statybines medžiagas ir gaminius Lietuvos rinkoje, ši klasė turi būti nurodoma ant prekės ir/ar prekės pakuotės kartu su kitais ženklinimo rekvizitais.

V. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ DEKLARUOJAMŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

11. Deklaruojamosios šiluminių techninių dydžių vertės V_dec turi būti apskaičiuotos pagal 1 formulę, įvertinus laboratorines vertes, dydžių standartinius vertės nuokrypius, dydžio vertės kitimą dėl medžiagos ar gaminio senėjimo:

                                                 (1)

čia:

V_{L –} medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vidutinė laboratorinė vertė;

ΔV_d – medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertės nuokrypis, nustatomas pagal A priedo reikalavimus;

ΔV_a – pataisa, susijusi su savybių kitimu dėl medžiagos ar gaminio senėjimo;

ΔV_a= 0 – jei šiai pataisai įvertinti nėra normatyvinio dokumento.

12. Deklaruojamoji šilumos laidumo koeficiento vertė λ_dec, W/(m∙K) nustatoma pagal 2 formulę, esant 10^oC vidutinei bandinio temperatūrai ir pastoviam higroskopiniam bandinio drėgniui, kuris nusistovėjo 23±1^oC temperatūroje bei 50±10% santykinio oro drėgnio aplinkoje:

;                                       (2)

čia:

λ_L – laboratorinė šilumos laidumo koeficiento vertė, esant 10^oC vidutinei bandinio temperatūrai bei nusistovėjus higroskopiniam medžiagos drėgniui 23±1^oC temperatūroje ir 50±10% santykinio oro drėgnio aplinkoje. Tais atvejais, kai vidutinė bandinio temperatūra nėra lygi 10°C, temperatūros įtaka įvertinama pagal B priedą;

Δλ_d – šilumos laidumo koeficiento vertės nuokrypis, nustatomas pagal šio reglamento A priedą;

Δλ_ωh – pataisa dėl medžiagos higroskopinio drėgnio. Ji taikoma tada, kai nustatyta sausosios medžiagos λ_L vertė. Šiuo atveju pataisa Δλ_ωh įvertinama pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis;

Δλ_a – šilumos laidumo koeficiento pataisa dėl medžiagos senėjimo;

čia :

- Δλ_a ≠ 0 medžiagų, kurių porose yra mažesnio laidumo už oro šilumos laidumą dujų, taip pat biriųjų bei kitokių šilumą izoliuojančių medžiagų, kurios, laikui bėgant, suslūgsta ir/arba traukiasi. Šios pataisos vertė nustatoma normatyvais, įteisintais bandymų metodais, o kai šių normatyvų nėra – Δλ_a = 0;

- Δλ_a = 0 gaminių iš medžiagų, kurių porose yra mažesnio laidumo už oro šilumos laidumą dujų, padengtų storesnėmis kaip 50μm metalinėmis dangomis ir kai šių gaminių neuždengtų pakraščių paviršiaus plotas sudaro ne daugiau kaip 15% viso gaminio paviršiaus ploto (pvz., putų poliuretano plokštės iš abiejų pusių padengtos metaliniais lakštais);

- Δλ_a = 0 gaminių ar medžiagų, kurių porose yra mažesnio laidumo už oro šilumos laidumą dujų ir kurie bandomi pasendinti normatyvais įteisintu būdu;

- Δλ_a = 0, jeigu nustatant šilumos laidumo koeficiento vertę yra įvertinamas birios izoliacinės medžiagos suslūgimas ir/arba susitraukimas.

2 lentelė. Pataisa Δλ_ωh dėl higroskopinio medžiagos drėgnio

Eil. Nr.	Medžiaga, gaminys	Pataisa Δλωh, W/(m∙K)
1.	Akmens ir stiklo vata	0
2.	Akytasis betonas, ρ = 300kg/m^3	0,006
3.	Akytasis betonas, ρ = 600kg/m^3	0,012
4.	Birioji celiuliozinė vata	0,003
5.	Medžio drožlių ir medžio plaušo plokštės	0,003
6.	Pūstasis bei ekstruzinis putų polistirenai (EPS; XPS)	0
7.	Putų poliuretanas	0

13. Deklaruojamosios šilumos laidumo koeficiento vertės turi būti nustatomos skaitmenines vertes apvalinant taip:

- kai       0,08 < λ_dec ≤ 0,20, apvalinama 0,005 W/ (m∙K) tikslumu;

- kai                   λ_dec ≤ 0,08, apvalinama 0,001 W/ (m∙K) tikslumu;

- kai       0,20 < λ_dec ≤ 2,0, apvalinama 0,01 W/ (m∙K) tikslumu;

- kai                   λ_dec > 2,0, apvalinama 0,1 W/ (m∙K) tikslumu.

Pagal šiuo būdu suapvalintą deklaruojamąją šilumos laidumo koeficiento vertę statybinė medžiaga ar gaminys priskiriamas nepalankesnei (didesnei) iš 1 lentelėje nurodytų klasių.

VI. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINIŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

14. Projektinės statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių vertės apibūdina gaminio ar medžiagos savybes eksploatavimo sąlygomis.

15. Projektinė medžiagos šilumos laidumo koeficiento vertė λ_ds, W/(m∙K) skaičiuojama pagal 3 formulę:

;                                                   (3)

čia:

λ_{cl –} statybinės medžiagos ar gaminio šilumos laidumo klasė, W/(m∙K);

Δλ_ω – pataisa dėl galimo papildomo medžiagos įdrėkimo atitvaroje, W/(m∙K).

Sertifikuotai Lietuvoje produkcijai:          λ_{cl –} imama iš atitikties sertifikatų arba bandymo protokolų,

Δλ_ω – imama iš 3, 4 arba 5 lentelių.

Privalomai sertifikuoti, bet neser-             λ_cl – imama iš 6 lentelės,

tifikuotai Lietuvoje produkcijai                Δλ_ω – imama iš 3, 4 arba 5 lentelių.

16. Šio reglamento C priede išvardytų nesertifikuojamų statybinių medžiagų ir gaminių projektinių šilumos laidumo koeficiento verčių skaičiuoti nereikia. Šios vertės nurodytos C priedo 10 lentelėje.

17. Pataisos Δλ_ω nustatymas:

17.1. atitvaros išorėje arba viduje esančių medžiagų ir gaminių pataisos Δλ_ω vertė imama iš 3 lentelės.

3 lentelė. Pataisa Δλ_ω dėl papildomo medžiagos įdrėkimo atitvaroje

Eil. Nr.	Medžiagos ir gaminiai	Δλω, W/(m∙K)
		vėdinama*	nevėdinama
1.	Akytieji betonai ir silikatai, ρ = 1000 kg/m^3	0,07	0,08
2.	Akytieji betonai ir silikatai, ρ = 300 kg/m^3	0,015	0,02
3.	Akmens vata, ρ ≤ 20 kg/m^3	0,006	0,008
4.	Akmens vata, ρ >20 kg/m^3	0,001	0,002
5.	Birioji celiuliozinė vata, ρ = 35-75 kg/m^3	0,01	0,02
6.	Šiauditas (presuoti šiaudai su skystu stiklu), ρ = 350 kg/m^3	0,045	neleidžiama naudoti
7.	Dujų gipsas, ρ = 500 kg/m^3	0,07	0,08
8.	Durpių plokštės, ρ = 200-300 kg/m^3	0,015	0,02
9.	Fenolio- ir karbamido-formaldehidinio putplasčio plokštės	0,02	0,03
10.	Fibrolito, arbolito portlandcementinės plokštės, ρ = 300 kg/m^3	0,07	0,08
11.	Fibrolito, arbolito portlandcementinės plokštės, ρ = 800 kg/m^3	0,15	0,17
12.	Keramzito žvyras, ρ = 400-600 kg/m^3	0,01	0,02
13.	Linų stiebelių plokštės, ρ = 300-700 kg/m^3	0,015	0,02
14.	Medienos plaušo ir medienos drožlių plokštės, ρ = 200 kg/m^3	0,015	neleidžiama naudoti
15.	Medienos plaušo ir medienos drožlių plokštės, ρ = 1000 kg/m^3	0,11	neleidžiama naudoti
16.	Nendrių plokštės, ρ = 200 kg/m^3	0,035	neleidžiama naudoti
17.	Nendrių plokštės, ρ = 300 kg/m^3	0,08	neleidžiama naudoti
18.	Perchlorvinilo putplasčio plokštės	0,012	0,015
19.	Perlito plastbetonis, ρ = 100-200 kg/m^3	0,015	0,02
20.	Perlitofosfogelio gaminiai, ρ = 200 kg/m^3	0,02	0,03
21.	Perlitofosfogelio gaminiai, ρ = 300 kg/m^3	0,04	0,05
22.	Pūstasis vermikulitas, ρ = 100 kg/m^3	0,013	0,016
23.	Pūstasis vermikulitas, ρ = 200 kg/m^3	0,02	0,024
24.	Pūstojo perlito su bitumu gaminiai, ρ = 300 kg/m^3	0,01	0,012
25.	Pūstojo perlito su bitumu gaminiai, ρ = 400 kg/m^3	0,017	0,019
26.	Pūstojo polistireno plokštės (EPS)	0,012	0,015
27.	Ekstruzinio putų polistireno plokštės (XPS)	0,001	0,002
28.	Putų arba dujų stiklas, ρ = 200 kg/m^3	0,02	0,025
29.	Putų arba dujų stiklas, ρ = 400 kg/m^3	0,035	0,04
30.	Putų poliuretano plokštės	0,012	0,015
31.	Skalda ir smėlis iš pūstojo perlito, ρ = 200-600 kg/m^3	0,09	0,1
32.	Skalda ir smėlis iš pūstojo perlito, ρ = 75 kg/m^3	0,02	0,03
33.	Stiklo vata, ρ ≤ 15 kg/m^3	0,006	0,008
34.	Stiklo vata, ρ >15 kg/m^3	0,001	0,002

* Atitvarose su vėdinamu oro tarpu naudojant laidžias orui, šilumą izoliuojančias medžiagas, turi būti įrengtas orui nelaidus sluoksnis ant šilumą izoliuojančio sluoksnio išorinio paviršiaus. Tai netaikoma virš perdenginių įrengiant šilumą izoliuojančius sluoksnius vėdinamose palėpėse, kuriose oro srauto greitis neviršija 0,5 m/s;

17.2. medžiagų ir gaminių, naudojamų grunte arba po grindimis ant grunto, pataisa Δλ_ω nustatoma pagal 4 lentelėje nurodytus duomenis.

4 lentelė. Pataisa Δλ_ω dėl papildomo medžiagos įdrėkimo grunte

Eil. Nr.	Medžiagos ir gaminiai	Pataisa Δλω, W/(m∙K)
		Po patalpų grindimis ant grunto, išskyrus rūsių grindis	Pastatų išorėje, grunte
1.	Akmens ir stiklo vata	0,005	0,01
2.	Keramzito žvyras, ρ = 400-600 kg/m^3	0,06	0,07
3.	Keramzito smėlis, ρ = 800 kg/m^3	0,15	0,2
4.	Pūstojo polistireno plokštės (EPS), ρ ≥ 30kg/m^3	0,010	0,025
5.	Ekstruzinio putų polistireno plokštės (XPS)	0,003	0,004

17.3. stogų, kurių šilumos izoliacija iš suleidžiamų ekstruzinio putų polistireno plokščių įrengiama virš hidroizoliacijos, pataisa Δλ_ω nustatoma pagal 5 lentelėje nurodytus duomenis.

5 lentelė. Pataisa Δλ_ω dėl papildomo medžiagos įdrėkimo stoguose, kur šilumos izoliacija įrengta virš hidroizoliacijos

Eil. Nr.	Stogų-terasų konstrukcijos	Δλω, W/(m∙K)
1.	1 sluoksnis ekstruzinio putų polistireno (XPS) ir žvyro užpilas	0,001
2.	2 sluoksniai ekstruzinio putų polistireno (XPS) ir žvyro užpilas	0,003
3.	Virš ekstruzinio putų polistireno (XPS) įrengtas grindinys, stogo terasa su grunto užpilu arba išbetonuota mašinų stovėjimo aikštelė	0,008

VII. NESERTIFIKUOTŲ LIETUVOJE STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMOS LAIDUMO KLASĖS

18. Nesertifikuotų Lietuvoje statybinių medžiagų ir gaminių šilumos laidumo klasės ir savitosios šiluminės talpos vertės turi būti nustatomos pagal 6 lentelėje pateiktus duomenis.

6 lentelė. Nesertifikuotų Lietuvoje šilumą izoliuojančių medžiagų ir gaminių šilumos laidumo klasės ir savitosios šiluminės talpos vertės

Eil. Nr.	Medžiagos ir gaminiai	Tankis ρ, kg/m^3	Šilumos laidumo klasė λcl, W/(m∙K)	Savitosios šiluminės talpos vertė c, J/(kg∙K)
1. BETONAI
1.1.	Akytieji betonai ir silikatai	300	0,16	840
1.2.		400	0,22	840
1.3.		600	0,28	840
1.4.		800	0,4	840
1.5.		1000	0,6	840
1.6.	Perlito plastbetonis	100	0,07	1050
1.7.		200	0,08	1050
2. BIRIOSIOS MEDŽIAGOS
2.1.	Birioji akmens ir stiklo vata	20-60	0,09	840
2.2.	Birioji celiuliozinė vata	40	0,08	1100
2.3.		60	0,1	1100
2.4.	Birusis vermikulitas	50-170	0,12	1080
2.5.	Keramzito smėlis	800	0,36	840
2.6.	Keramzito žvyras	600	0,24	840
2.7.		400	0,2	840
2.8.	Skalda ir smėlis iš pūstojo perlito	75	0,08	840
2.9.		200	0,12	840
2.10.		600	0,22	840
3. GAMINIAI IŠ GAMTINIŲ MEDŽIAGŲ
3.1.	Durpių plokštės	200	0,1	2300
3.2.		300	0,12	2300
3.3.	Linų stiebelių plokštės	300	0,14	1460
3.4.		700	0,24	1460
3.5.	Nendrių plokštės	200	0,12	2300
3.6.		300	0,14	2300
3.7.	Kamščio plokštės*	90	0,08	1560
3.8.	Šiauditas (presuoti šiaudai su skystu stiklu)	350	0,16	2300
4. ĮVAIRIOS ŠILUMĄ IZOLIUOJANČIOS MEDŽIAGOS
4.1.	Akmens ir stiklo vatos gaminiai	20-40	0,08	840
4.2.		50-100	0,07	840
4.3.		110-250	0,08	840
4.4.		daugiau kaip 250	0,09	840
4.5.	Dujų gipsas	500	0,3	840
4.6.	Perlitofosfogelio gaminiai	200	0,12	1050
4.7.		300	0,16	1050
4.8.	Putų arba dujų stiklas	200	0,14	840
4.9.		400	0,18	840
4.10	Pūstojo perlito su bitumu gaminiai	300	0,18	1680
4.11.		400	0,22	1680
5. MEDIENA IR JOS GAMINIAI
5.1.	Fibrolito arba arbolito portlandcementinės plokštės	300	0,14	2300
5.2.		800	0,3	2300
5.3.	Medienos plaušo ir medienos drožlių plokštės	200	0,16	2300
5.4.		400	0,3	2300
6. MŪRAS
6.1.	Akytojo betono blokelių su 15 mm siūlėmis	800	0,5	840
6.2.		500	0,3	840
7. POLIMERINĖS ŠILTINIMO MEDŽIAGOS
7.1.	Akytoji guma *	60-80	0,08	1500
7.2.		160	0,1	1500
7.3.	Fenolio formaldehidinio ir karbamido formaldehidinio putplasčio plokštės	40	0,08	1680
7.4.		100	0,1	1680
7.5.	Perchlorvinilo putplasčio plokštės	100	0,08	1260
7.6.	Pūstojo polistireno plokštės (EPS)	iki 40	0,08	1340
7.7.		150	0,08	1340
7.8.	Pūstojo polistireno granulės (EPS)	20-30	0,07	1340
7.9.	Ekstrūzinio putų polistireno plokštės (XPS)	30-150	0,06	1340
7.10	Putų poliuretanas	40	0,06	1470
7.11.		80	0,08	1470
7.12	Putų polietilenas *	40	0,12	2300

* Dydžių vertės iš CEN/TC 89N 422E.

VIII. BANDYMŲ DAŽNUMAS

19. Sertifikuojami gaminiai ir medžiagos nepriklausomose (trečiosios šalies) laboratorijose negali būti bandomi rečiau negu nurodyta 7 lentelėje.

7 lentelė. Bandymų dažnumas

Eil. Nr.	Dydis ir simbolis	Bandymų dažnumas [kartai per metus]
1.	Masės drėgnis, u	2
2.	Įmirkis, Wm	1
3.	Laboratorinis šilumos laidumo koeficientas, λL	2
4.	Gaminio šilumos perdavimo koeficientas, U*	2
5.	Medžiagos ar gaminio tankis, ρ	2
6.	Medžiagos ar gaminio santykinė garo varža, μ	1
7.	Medžiagos ar gaminio tuštymėtumas, CVD	1
8.	Gaminio oro varža, S	1
9.	Medžiagos savitoji šiluminė talpa, c	1
10.	Šiltinimo sluoksnio ar gaminio storis, d	2

* Jeigu negalima nustatyti gaminio šilumos laidumo koeficiento, tada, naudojant kitą, normatyvais įteisintą bandymo metodą, nustatomas gaminio šilumos perdavimo koeficientas.

20. Visi kiti medžiagai ar gaminiui būdingi pagrindiniai šiluminiai techniniai dydžiai apskaičiuojami tokiu pat dažnumu, kaip ir bandymais nustatomi juos lemiantys dydžiai.

21. Atsižvelgdama į kokybės sistemą gamykloje bei gaminių kokybės pastovumą joje, Lietuvos sertifikavimo įstaiga gali nustatyti didesnį negu 7 lentelėje nurodytas gaminių bandymų dažnumą.

______________

A priedas (privalomasis)

MEDŽIAGOS AR GAMINIO ŠILUMINIO TECHNINIO DYDŽIO STANDARTINIO VERTĖS NUOKRYPIO NUSTATYMAS

1. Medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertės nuokrypis ΔV_d turi būti nustatomas įvertinus vienpusį pasikliovimo lygmenį (1 – α) ir kvantilį p .

2. Jei medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė yra nežinoma, šio dydžio standartinis vertės nuokrypis ΔV_d turi būti nustatomas taip:

2.1. pagal 1 formulę turi būti apskaičiuota vidutinė aritmetinė šiluminio techninio dydžio vertė V_L:

;                                                (1)

čia:

n – matavimų skaičius. Mažiausią matavimų skaičių nustato sertifikavimo įstaiga pagal šį reglamentą bei konkretaus gaminio ar medžiagos normatyvinį dokumentą (techninį reglamentą, standartą ir kt);

V_i – i-tojo medžiagos ar gaminio bandinio šiluminio techninio dydžio laboratorinė vertė, i =1...n;

2.2. pagal 2 formulę turi būti apskaičiuota medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertė:

;                                   (2)

2.3. medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio vertės nuokrypis ΔV_d turi būti apskaičiuojamas pagal 3 formulę:

ΔV_d = k₂ ∙ s ;                                              (3)

čia k₂ – koeficientas iš šio priedo 8 lentelės.

3. Jei medžiagos ar gaminio šiluminio techninio dydžio normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė yra žinoma, šio dydžio vertės nuokrypis ΔV_d turi būti apskaičiuotas pagal 4 formulę:

ΔV_d = k₁ ∙ σ ;                                             (4)

čia k₁ – koeficientas iš šio priedo 8 lentelės.

4. Medžiagos ar gaminio šilumos laidumo koeficiento laboratorinės vertės viršutinė riba turi būti nustatoma esant vienpusiam pasikliovimo lygmeniui (1-α) = 0,90 ir kvantiliui p = 90%.

8 lentelė. Koeficientų k₁ ir k₂ vertės (pagal ISO 10456 C priedą).

n	Koeficientas k1 (kai normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė yra žinoma)				Koeficientas k2 (kai nustatyta vidutinio kvadratinio nuokrypio s vertė)
	1–α = 0,90		1–α = 0,95		1–α = 0,90		1–α = 0,95
	p = 50%	p = 90%	p = 50%	p = 90%	p = 50%	p = 90%	p = 50%	p = 90%
3	0,74	2,02	0,95	2,23	1,09	4,26	1,69	6,16
5	0,57	1,86	0,74	2,02	0,69	2,74	0,87	3,41
7	0,48	1,77	0,62	1,90	0,54	2,33	0,73	2,76
10	0,41	1,69	0,52	1,80	0,43	2,07	0,57	2,36
12	0,37	1,65	0,47	1,76	0,40	1,97	0,52	2,21
15	0,33	1,61	0,42	1,72	0,35	1,87	0,45	2,07
20	0,29	1,57	0,37	1,65	0,30	1,77	0,39	1,93
50	0,18	1,46	0,24	1,51	0,18	1,56	0,24	1,65
∞	0	1,28	0	1,28	0	1,28	0	1,28

Pastaba. Leidžiama linijinė interpoliacija n atžvilgiu.

______________

B priedas (privalomasis)

BANDYMO TEMPERATŪROS ĮTAKA MEDŽIAGOS ŠILUMOS LAIDUMO KOEFICIENTO VERTEI

1. Šis priedas parengtas įvertinus ISO10456 reikalavimus.

2. Jeigu medžiagos šilumos laidumo koeficiento laboratorinė vertė buvo nustatyta nesant 10°C vidutinei bandinio temperatūrai, ji turi būti perskaičiuojama į šilumos laidumo koeficiento vertę, esant 10°C vidutinei medžiagos bandinio temperatūrai, pagal 1 formulę:

;                                (1)

čia: λ₁₀ – perskaičiuotoji į vidutinę 10°C bandinio temperatūrą šilumos laidumo koeficiento vertė, W/(m∙K);

λ_θ – šilumos laidumo koeficiento vertė, esant vidutinei θ^oC bandinio temperatūrai, W/(m∙K);

Δλ – šilumos laidumo koeficiento vertės pataisa, vidutinei bandinio temperatūrai pakitus 1°C, imama iš 9 lentelės, mW/(m∙K²);

θ – vidutinė bandinio temperatūra, kurioje išmatuota šilumos laidumo koeficiento vertė, °C.

3. Šilumos laidumo koeficiento vertės pataisos Δλ 9 lentelėje pateikti dydžiai galioja temperatūroms nuo 0°C iki +30°C.

9 lentelė. Šilumos laidumo koeficiento vertės pataisa vidutinei bandinio temperatūrai pakitus 1°C

Eil. Nr.	Gaminio rūšis ir šilumos laidumo koeficiento intervalas, W/(m∙K)	Δλ, mW/(m∙K^2)
1.	Akmens ir stiklo vatos gaminiai iki 200 kg/m^3 tankio,
	λθ = (0,032 – 0,050) W/(m∙K)	Δλ = 11,39 λθ – 0,241
2.	Akmens ir stiklo vatos gaminiai 200 kg/ m^3 ir didesnio tankio,
	λθ = (0,030 – 0,045) W/(m∙K)	Δλ = 0,091
3.	Pūstasis polistirenas (EPS),
	λθ = (0,032 – 0,053) W/(m∙K)	Δλ = 5,81 λθ – 0,0868
4.	Ekstruzinis putų polistirenas (XPS):
	be žievės, λθ = (0,020 ÷ 0,040) W/(m·K)	Δλ = 3,49 λθ + 0,0345
	su žieve, λθ = (0,025 ÷ 0,035) W/(m·K)	Δλ = 2,30 λθ + 0,0443
	su tankiu išoriniu sluoksniu,	Δλ = 1,81 λθ + 0,0325
	λθ = (0,025 ÷ 0,052) W/(m∙K)
5.	Putų poliuretanai,
	λθ = (0,025 – 0,034) W/(m∙K)	Δλ = 2,12 λθ + 0,0844
6.	Fenolio ir karbamido formaldehidiniai putplasčiai,
	λθ = (0,030 – 0,050) W/(m∙K)	Δλ = 2,15 λθ + 0,0225
7.	Putų stiklas:
	λθ = (0,035 – 0,060) W/(m∙K)	Δλ = 0,153
	λ daugiau negu 0,060 W/(m∙K)	Δλ = 2,66 λθ
8.	Kietos perlito, pluoštų su rišikliais plokštės,	Δλ = 3,28 λθ
	λθ = (0,04 – 0,10) W/(m∙K)
9.	Medienos plaušo plokštės,
	λθ = (0,06 – 0,10) W/(m∙K)	Δλ = 4,43 λθ
10.	Kamščio aglomerato plokštės,
	λθ = (0,040 – 0,055) W/(m∙K)	Δλ = 2,69 λθ
11.	Lengvieji betonai,
	λθ = (0,09 – 0,40) W/(m∙K)	Δλ = 2,64 λθ + 0,343
12.	Birusis perlitas,
	λθ = (0,04 – 0,06) W/(m∙K)	Δλ = 0,163
13.	Birusis keramzitas,
	λθ = (0,11 – 0,15) W/(m∙K)	Δλ = 3,99 λθ
14.	Pūstasis vermikulitas,
	λθ = (0,06 – 0,10) W/(m∙K)	Δλ = 2,98 λθ
15.	Kitos nenurodytos, neorganinės, šilumą
	izoliuojančios medžiagos,
	λθ = (0,05 – 0,20) W/(m∙K)
16.	Kitos nenurodytos, plaušinės neorganinės, šilumą izoliuojančios medžiagos,
	λθ = (0,05 – 0,20) W/(m∙K)
17.	Kitos nenurodytos, organinės, šilumą izoliuojančios medžiagos,
	λθ = (0,035 – 0,070) W/(m∙K)	Δλ = 0,166
18.	Stiklas, λθ = (0,75 – 1,40) W/(m∙K)	Δλ = 1,30∙ λθ
19.	Oras	Δλ = 2,98∙ λθ

______________

C priedas (privalomasis)

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINĖS VERTĖS

10 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės

Eil. Nr.	Medžiagos ir gaminiai	Tankis ρ, kg/m^3	Šilumos laidumo koeficiento projektinė vertė λd.s, /(m∙K)		Savitosios šiluminės sausos būklės* talpos vertė c, J/ (kg∙K)		Santykinės garinės varžos projektinė vertė** μds
1. BETONAI
1.1.	Betonas su žvyro, akmens skalda	2400		1,9		840	20
1.2.	Betonas su šlako žvyru	1400		0,6		840	-
1.3.		1200		0,5		840	-
1.4.		1000		0,4		840	-
1.5.	Gelžbetonis	2500		2,0		840	20
1.6.	Keramzitbetonis su keramzitiniu smėliu ir putų keramzitbetonis	1800		0,9		840	6,7
1.7.		1600		0,8		840	6,7
1.8.		1400		0,7		840	6
1.9.		1200		0,5		840	5,5
1.10.		1000		0,4		840	4,3
1.11.		800		0,3		840	3,2
1.12.		600		0,28		840	2,3
1.13.		500		0,24		840	2
1.14	Keramzitbetonis su porizuotu kvarciniu smėliu	1200		0,6		840	8,1
1.15.		1000		0,5		840	8,1
1.16.		800		0,4		840	8,1
1.17	Keramzitbetonis su perlitiniu smėliu	1000		0,5		840	4
1.18.		800		0,4		840	3,6
1.19	Klinčių-keramzito-smėlio betonas (grindims)	1650		1,2		840	-
1.20.		1600		1,1		840	-
1.21	Molis su šiaudais	800		0,4		1260	-
1.22	Perlitbetonis	1200		0,5		840	4
1.23.		1000		0,4		840	3,2
1.24.		800		0,3		840	2,3
1.15.		600		0,24		840	2
1.26	Pjuvenų betonas	1000		0,4		1460	2,8
1.27.		800		0,3		1460	2,3
1.28	Pjuvenų-latekscemenčio betonas (grindims)	1500		0,9		890	-
1.29.		1100		0,6		1050	-
1.30.		1000		0,5		1050	-
1.31	Smėlinis gipso betonas	1300		0,6		840	4,7
1.32.		1200		0,5		840	4
1.33	Spalių betonas	1000		0,3		1130	5
2. BIRIOSIOS MEDŽIAGOS
2.1.	Medienos drožlės	150		0,1		2300	-
2.2.	Pakulos	150		0,075		2300	1,2
2.3.	Statybinis smėlis	1600		0,6		840	3,6
2.4.	Smulkintosios durpės	200		0,13		2300	-
2.5.	Spaliai	200		0,1		2300	1
2.6.	Sutankintosios medienos drožlės	300		0,12		2300	1,3
2.7.		650		0,15		2300	-
2.8.	Šiaudai	150		0,09		2300	-
2.9.	Žvyras	1800		0,7		840	-
3. GRINDŲ DANGOS
3.1.	Polivinilchloridas su dubliuojančiuoju medžiagos sluoksniu	1800		0,35		1470	300
3.2.		1600		0,29		1470	300
3.3.		1400		0,23		1470	300
3.4.	Sluoksniuotasis polivinilchloridas	1800		0,38		1470	300
3.5.		1600		0,29		1470	300
4. GRUNTAI
4.1.	Priemolis	1800		1,7		840	-
4.2.	Plūktasis molis	2000		1,3		840	-
4.3.	Sukastoji žemė	800		0,4		840	-
5. HIDROIZOLIACINĖS MEDŽIAGOS
5.1.	Asfaltbetonis	2100		1,0		1680	76
5.2.	Pergaminas	600		0,17		1680	-
5.3.	Ruberoidas	600		0,17		1680	-
5.4.	Statybinis ir stogų naftos bitumas	1400		0,27		1680	76
5.5.		1200		0,22		1680	76
5.6.		1000		0,17		1680	76
5.7.	Tolis	600		0,17		1680	-
6. LAKŠTINĖS MEDŽIAGOS
6.1.	Gipsiniai lakštai (sausasis tinkas)	800		0,22		840	8,1
6.2.	Gipso plokštės	1200		0,5		840	6,2
6.3.		1000		0,4		840	5,5
6.4.	Lygūs asbocementiniai lakštai	1800		0,9		840	20
6.5.		1600		0,8		840	20
7. MEDIENA IR JOS GAMINIAI
7.1.	Apdailos kartonas	1000		0,23		2300	10
7.2.	Ąžuolas skersai plaušo	700		0,23		2300	12
7.3.	Ąžuolas išilgai plaušo	700		0,4		2300	2
7.4.	Beržas skersai plaušo	710		0,2		2300	-
7.5.	Klijuotoji fanera	600		0,18		2300	30
7.6.	Popierius	1000		0,27		2300	-
7.7.	Pušis ir eglė skersai plaušo	500		0,18		2300	10
7.8.	Pušis ir eglė išilgai plaušo	500		0,35		2300	1,9
7.9.	Sluoksniuotasis statybinis kartonas	650		0,18		2300	7,3
8. METALAI
8.1.	Aliuminis	2600		221		840	∝
8.2.	Bronza***	8700		65		380	∝
8.3.	Cinkas***	7100		110		380	∝
8.4.	Duraliuminis (3-5% vario)***	2800		160		880	∝
8.5.	Geležis***	7900		75		450	∝
8.6.	Geležies liejiniai***	7500		50		450	∝
8.7.	Ketus	7200		50		482	∝
8.8.	Nerūdijantysis plienas***	7900		17		460	∝
8.9.	Plienas***	7800		50		450	∝
8.10	Strypinis armatūrinis plienas	7850		58		482	∝
8.11	Švinas***	11300		35		130	∝
8.12	Varis	8500		407		420	∝
8.13	Žalvaris***	8400		120		380	∝
9. MŪRAS
9.1.	Pilnavidurių keraminių plytų su cementiniu skiediniu	1800		0,8		880	5,5
9.2.	Pilnavidurių keraminių plytų su cemento ir perlito skiediniu	1600		0,7		880	4
9.3.	Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kai šių blokelių tankis ne didesnis kaip 1800 kg/m^3	1800		1,2		840	-
9.4.	Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kai šių blokelių tankis ne didesnis kaip 1200 kg/m^3	1260		0,6		840	-
9.5.	Pilnavidurių silikatinių plytų su cementiniu skiediniu	1800		1,0		880	5,5
9.6.	Skaldytojo akmens (akmens tankis 2800 kg/m^3) su 15 mm storio siūlėmis	2400		2,6		920	30
9.7.	Skylėtųjų keraminių plytų (1400 kg/m^3) su cementiniu skiediniu	1600		0,7		880	4,3
9.8.	Skylėtųjų keraminių plytų (1300 kg/m^3) su cementiniu skiediniu	1400		0,6		880	3,8
9.9.	Skylėtųjų keraminių plytų (1000 kg/m^3) su cementiniu skiediniu	1200		0,5		880	3,6
9.10	Skylėtųjų silikatinių plytų (1500 kg/m^3) su cementiniu skiediniu	1600		0,9		880	4,7
9.11	Skylėtųjų silikatinių plytų (1400 kg/m^3) su cementiniu skiediniu	1500		0,8		880	4,3
9.12	Tuščiavidurių keraminių blokų (tuštymėtumas – 36%, blokų tankis – 800 kg/m^3)	950		0,27		880	-
9.13	Tuščiavidurių keraminių blokų (tuštymėtumas – 36%, blokų tankis – 1300 kg/m^3)	1400		0,47		880	-
9.14	Tuščiavidurių keraminių blokų (tuštymėtumas – 39%, blokų tankis – 700 kg/m^3)	760		0,23		880	-
9.15	Tuščiavidurių keraminių blokų (tuštymėtumas – 39%, blokų tankis – 1050 kg/m^3)	1100		0,4		880	-
9.16	Tuščiavidurių keraminių blokų (tuštymėtumas – 42%, blokų tankis – 850 kg/m^3)	1000		0,25		880	-
9.17	Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas – 15-20 %), kai keramzitbetonio tankis – 2000 kg/m^3	1700		0,8		840	-
9.18	Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas – 15-20 %), kai keramzitbetonio tankis – 1200 kg/m^3)	1100		0,4		840	-
10. ORAS IR DUJOS
10.1	Anglies dvideginis (CO2)***	1,95		0,014		820	1
10.2	Argonas***	1,70		0,017		519	1
10.3	Kriptonas***	3,56		0,0089		245	1
10.4	Ksenonas***	5,90		0,0055		160	1
10.5	Oras***	1,23		0,025		1000	1
11. SKIEDINIAI IR TINKAI
11.1.	Akytojo gipso-perlito	500		0,2		840	1,4
11.2.	Akytojo gipso-perlito	400		0,16		840	1,1
11.3.	Cemento-perlito	1000		0,3		840	4
11.4.	Cemento-perlito	800		0,27		840	3,8
11.5.	Cemento-smėlio	1800		1,0		840	6,7
11.6.	Cemento-šlako	1400		0,7		840	5,5
11.7.	Cemento-šlako	1200		0,6		840	4,3
11.8.	Gipso-perlito	600		0,25		840	3,6
11.9.	Gipso	1300		0,65		840	5,5
11.10.	Kalkių-smėlio-cemento	1700		0,9		840	6,2
11.11.	Kalkių-smėlio	1600		0,8		840	5,1
11.12.	Polimercementiniai	1800		1,0		840	10
11.13.	Sausas keraminių blokų klijavimo mišinys	1250		0,40		840	-
12. STIKLAS
12.1.	Kvarcinis stiklas***	-		1,4		700	∞
12.2.	Mozaikinis stiklas***	2000		1,2		1000	∞
12.3.	Paprastasis langų stiklas	2500		0,76		840	∞
13. UOLIENOS
13.1.	Bazaltas	2800		3,5		880	76
13.2.	Dolomitas (Lietuvos klodų)	2400		2,2		880	12
13.3.	Granitas	2800		3,5		880	76
13.4.	Kalkakmenis	2000		1,3		880	10
13.5.		1800		1,1		880	8
13.6.		1600		0,8		880	6,7
13.7.		1400		0,6		880	5,5
13.8.	Marmuras	2800		2,9		880	76
13.9.	Natūralioji pemza***	400		0,08		800	-
13.10.	Poringosios vulkaninės uolienos***	1600		0,6		800	-
13.11.	Smiltainis (Lietuvos klodų)	2400		2,4		920	15
13.12.	Skalūnas***	2000-2800		2,2		700	-
14. VANDUO, LEDAS, SNIEGAS
14.1.	Ledas 0^oC	900		2,2		2000	-
14.2.	Ledas -10^oC	900		2,5		2000	-
14.3.	Lengvai sutankintas sniegas nuo 70 mm iki 100 mm storio	300		0,23		2000	-
14.4.	Naujai iškritęs sniegas iki 31 mm storio	100		0,06		2000	-
14.5.	Naujai iškritęs sniegas nuo 31 mm iki 70 mm storio	200		0,12		2000	-
14.6.	Sutankintasis sniegas, didesnio kaip 200 mm storio	500		0,7		2000	-
14.7.	Vanduo 10^oC	1000		0,6		4187	-

* Būtina įvertinti medžiagos drėgnį atitvaroje eksploatacijos metu.

** Santykinės garinės varžos vertės pateiktos esant 20°C temperatūrai ir medžiagos sorbciniam drėgniui 80% santykinio oro drėgnio aplinkoje.

Santykinė garinė varža μ – tai oro vandens garų laidumo ir medžiagos vandens garų laidumo koeficientų santykis. Santykinė garinė varža μ parodo, kiek kartų šios medžiagos sluoksnio garinės varžos vertė yra didesnė už tokio pat storio nejudraus oro sluoksnio garinės varžos vertę.

Santykinė garinė varža m apskaičiuojama pagal 1 formulę:

;                                                     (1)

čia: δ^a_p – oro vandens garų laidumo koeficientas, δ^a_p = 0, 607 mg/(m∙h∙ Pa);

[δ^a_p = 2∙10^-10 kg/(m∙s∙Pa)];

δ_p – medžiagos vandens garų laidumo koeficientas, mg/(m∙h∙ Pa) [kg/(m∙s∙Pa)].

*** Dydžių vertės atitinka CEN/TC 89N 422E.

______________

D priedas (informacinis)

SKAIČIAVIMO PAVYZDYS

Bandymais buvo nustatytos iki pastovios masės išdžiovintų 5 putų poliuretano bandinių laboratorinės šilumos laidumo koeficientų vertės, esant θ vidutinei bandinių temperatūrai bei nusistovėjus higroskopiniam putų poliuretano bandinių drėgniui 23±1^oC temperatūroje bei 50±10% santykinio oro drėgnio aplinkoje. Bandomojo putų poliuretano šilumos laidumo koeficiento normaliojo skirstinio standartinio nuokrypio σ vertė nežinoma. Gauti rezultatai nurodyti 11 lentelėje.

11 lentelė. Išmatuotos putų poliuretano bandinių laboratorinės šilumos laidumo koeficientų vertės, W/(m∙K)

Bandinio Nr. (n)	1	2	3	4	5
θ, °C	23	24	25	22	26
λI	0,0276	0,0280	0,0290	0,0260	0,0300

Reikia nustatyti:

- laboratorines šilumos laidumo koeficientų vertes, esant vidutinei 10°C temperatūrai;

- vidutinę laboratorinę šilumos laidumo koeficiento vertę, esant vidutinei 10°C temperatūrai;

- šilumos laidumo koeficiento vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertę;

- šilumos laidumo kvantilio vertę Δλ_d ;

- deklaruojamąją šilumos laidumo koeficiento λ_dec vertę;

- išbandyto putų poliuretano šilumos laidumo klasę.

Nustatymas

Išmatuotų θ (°C) temperatūroje šilumos laidumo koeficientų vertės perskaičiuojamos į vidutinę 10°C temperatūrą pagal šio reglamento B priedo 1 formulę.

Tam apskaičiuojamos kiekvieno bandinio Δλ vertės.

Iš B priedo 9 lentelės putų poliuretano bandinio Nr. 1 Δλ sudaro:

Δλ₁ = 2,12 ∙ λ_θ + 0,0844 = 2,12 ∙ 0,0276 + 0,0844 = 0, 1429 mW/(m∙K).

Atitinkamai kitų bandinių Δλ vertės bus šios:

Δλ₂ = 0,1438 mW/(m∙K);

Δλ₃ = 0,1459 mW/(m∙K);

Δλ₄ = 0,1395 mW/(m∙K);

Δλ₅ = 0,1480 mW/(m∙K).

Bandinio Nr. 1 šilumos laidumo koeficiento vertė 10°C temperatūroje bus (pagal B priedo 1 formulę):

Kitų bandinių šilumos laidumo koeficiento vertės 10°C temperatūroje bus:

;

Šilumos laidumo koeficientų vertės 10°C temperatūroje surašomos į 12 lentelę.

12 lentelė.

Bandinio Nr. (n)	1	2	3	4	5
λi 10°C temperatūroje	0,0257	0,026	0,0268	0,0243	0,0276

Vidutinė laboratorinė šilumos laidumo koeficiento vertė, esant 10^oC vidutinei bandinio temperatūrai, apskaičiuojama pagal A priedo 1 formulę:

Šilumos laidumo koeficiento vidutinio kvadratinio nuokrypio S vertė apskaičiuojama pagal A priedo 2 formulę:

Šilumos laidumo koeficiento vertės nuokrypis Δλ_d apskaičiuojamas pagal A priedo 3 formulę:

Δλ_d = k₂∙ S=2,74 ∙ 0,00124= 0,0034 W/(m∙K);

čia:

k₂ – koeficientas, imamas iš A priedo 8 lentelės, įvertinus A priedo 4 punkto reikalavimus, priklausomai nuo išbandyto bandinių kiekio (kai n = 5, k₂ = 2,74).

Deklaruojamoji šilumos laidumo koeficiento vertė λ_dec [W/(m∙K)] nustatoma pagal 2 formulę, esant 10°C vidutinei bandinio temperatūrai ir pastoviam higroskopiniam bandinio drėgniui 23 ± 1^oC temperatūroje bei 50 ± 10% santykinio oro drėgnio aplinkoje:

λ_dec = λ_L + Δλ_d + Δλ_a + Δλ_ωh;

λ_dec = 0,0261 + 0,0034 + 0 + 0;

λ_dec = 0,0295 W/(m∙K);

čia:

Δλ_ωh – pataisa dėl medžiagos higroskopinio drėgnio. Taikoma tada, kai nustatyta sausos medžiagos λ_L vertė. Tokiu atveju pataisa Δλ_ωh turi būti nustatoma pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis: Δλ_ωh = 0;

Δλ_a – pataisa dėl šilumos laidumo koeficiento kitimo senstant medžiagoms.

Pagal šio reglamento 12 punkto reikalavimus gaminiai ar medžiagos su mažesnio laidumo už oro laidumą dujomis porose turėtų būti bandomi pasendinti Lietuvoje įteisintu sendinimo būdu arba Δλ_a vertė turi būti nustatyta Lietuvoje įteisintu bandymo būdu. Kadangi Lietuvoje tokie bandymo būdai dar normatyvais neįteisinti, skaičiuojama, kad Δλ_a = 0.

Pagal šio reglamento 13 punkto reikalavimus, kai λ_dec ≤ 0,08, λ_dec vertė turi būti apvalinama 0,001W/(m∙K) tikslumu:

λ_dec = 0,030 W/(m∙K).

Pagal 1 lentelę išbandyto putų poliuretano šilumos laidumo klasė bus:

λ_cl = 0,030 W/(m∙K).

______________

---

^* Reglamentų priedai nepateikiami.