LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. sausio 26 d. Nr. V-149

Vilnius

Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 38-1798, Nr. 51-2525, Nr. 69-3462, Nr. 119-6080):

1. Išdėstau 32 priedo 10 punkto lentelės 3.1 eilutę taip:

„

3.1

Pareiškėjas (-ai)

Vilniaus universitetas Klaipėdos universitetas

“

2. Išdėstau 32 priedo 10 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:

„

3.2

Partneris (-iai)

-

“

3. Išdėstau 36 priedą nauja redakcija (pridedama).

4. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.1 eilutę taip:

„

3.1

Pareiškėjas (-ai)

Švietimo mainų paramos fondas viešoji įstaiga „AJA viešieji ryšiai“ Lietuvos meno kūrėjų asociacija viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras viešoji įstaiga Pilietinės visuomenės institutas viešoji įstaiga „Pirma kava“ Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ viešoji įstaiga „Pilietinės minties institutas“

“

5. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:

„

3.2

Partneris (-iai)

Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla, „Krantų“ redakcija, viešoji įstaiga „Tautodailininkų sąjungos fondas“, viešoji įstaiga „Kultūros barų“ leidykla, viešoji įstaiga „Literatūra ir menas“, viešoji įstaiga „Metai“, „Naujosios Romuvos“ fondas, viešoji įstaiga „Naujasis Židinys – Aidai“, viešoji įstaiga „Meno dienos“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, VšĮ Istorinės atminties akademija, viešoji įstaiga „Efektyvi politika“, viešoji įstaiga Rytų geopolitikos studijų centras, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos Respublikos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija, UAB „TV Play“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, viešoji įstaiga „Kino pasaka“, viešoji įstaiga Kultūrinių projektų centras, kino centras „Garsas“, VšĮ „Visos mūzos“, viešoji įstaiga „Čiobreliai“, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, VšĮ „Gimnazistai“, viešoji įstaiga „Videoprojektai“, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, viešoji įstaiga „Transparency international“ Lietuvos skyrius, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, VšĮ „Profat“, VšĮ „Darom 2009“, viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Ateitininkų federacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

“

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

36 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. sausio 26 d.

įsakymo Nr. V-149 redakcija)

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius; taip pat Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų – plėtoti demokratinę krašto kultūrą, subrandinti solidarią pilietinę visuomenę ir išsaugoti tautinę tapatybę.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

5. Neformalusis vaikų švietimas Europoje yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, padedanti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemas, verslumą, skatinti mokymosi motyvaciją, ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių. Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės siekia kuo veiksmingiau tobulinti savo švietimo sistemą, kad ji padėtų asmenims, dalyvaujantiems švietime, įgyti šiandieniniam gyvenimui reikalingų žinių, gebėjimų, įgūdžių. 2000 m. sausio 24 d. Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos rekomendacijose pažymima, kad formaliojo švietimo sistema viena pati nėra pajėgi atliepti nuolat besikeičiančių technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių, vyksiančių šiuolaikinėje Europoje, todėl yra būtina naudotis neformaliojo ugdymo patirtimi ir praktika. Europos Tarybos 2000 metų parlamentinė asamblėja patvirtino rekomendacijas, kad yra būtina pripažinti neformalųjį ugdymą kaip partnerį de facto mokymosi visą gyvenimą procese. Europos Tarybos 2003 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje (OL 2003 L 295, p. 3) teigiama, kad neformaliojo ugdymo būdu įgyta patirtis yra didelis indėlis asmeniui tobulėti ir valstybės narių pilietiškumui skatinti.

6. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo ugdymo sistemą.

7. Laikmečio keliami iššūkiai švietimo sistemai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės daro įtaką Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), įvertinimui ir jos nuostatų pokyčiams.

8. Koncepcijoje siūloma sąvoką „Neformalusis vaikų švietimas“ keisti į sąvoka „Pasirenkamasis vaikų švietimas“, o pasirenkamojo vaikų švietimo programas skirstyti į 2 grupes: neformaliojo ugdymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo. Pasirenkamojo vaikų švietimo sąvokos įvedimas ir programų skirstymas į 2 grupes tiksliau atskleistų programų specifiką, išskirti esminius programų rengimo, vykdymo ir kokybės užtikrinimo svertus, padidintų programų įvairovę, vaikų galimybes pasirinkti ir dalyvauti pasirenkamojo švietimo veiklose. Institucijų vykdomų programų įvairovė leistų sumažinti pasirenkamojo vaikų švietimo kaštus ir taip sudarytų sąlygas veiklose dalyvauti didesniam skaičiui žmonių. Neformaliojo vaikų švietimo sričiai šiuo metu priskiriama tiek vaikų ir jaunimo organizacijų, vaikų ir jaunimo klubų, laisvalaikio centrų veikla, tiek muzikos, meno, dailės, sporto ir kitų mokyklų veikla. Ilgalaikės, iki 10 metų trunkančios meninio ugdymo programos ir keletą mėnesių trunkančio būrelio programos siekia skirtingų ugdomųjų tikslų, yra parengtos, vykdomos ir finansuojamos skirtingais principais.

9. Neformalusis vaikų švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl atskirose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo teikėjų tinklas ir neformaliajam vaikų švietimui lėšos skiriamos labai netolygiai. Tai daro įtaką socialiai neteisingam vaikų dalyvavimui neformaliojo vaikų švietimo programose. Atskirose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui tenka nuo 1103 Lt iki 4027 Lt per metus arba nuo 96 Lt iki 1698 Lt per metus vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui. Savivaldybės nesprendžia tinklo plėtros klausimų, nesinaudoja vaikų ir jaunimo organizacijų, privačių neformaliojo švietimo teikėjų teikiamomis galimybėmis. Šios organizacijos veikia nelygiomis finansavimo sąlygomis palyginti su savivaldybių įsteigtomis neformaliojo vaikų švietimo mokyklomis.

10. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija sudaro prielaidas apibrėžti reikalavimus pasirenkamojo vaikų švietimo programų turiniui sukurti informacinę pasirenkamojo vaikų švietimo duomenų bazę ir pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelį.

11. Prieš Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją įgyvendinant visoje šalyje, tikslinga jos nuostatas išbandyti keliose skirtingose, šalies įvairovę atspindinčiose savivaldybėse.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

12. Tikslas – tobulinti Lietuvos pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo sistemą, siekiant gerinti jo prieinamumą ir veiklų įvairovę.

13. Uždaviniai:

13.1. parengti ir savivaldybėse išbandyti pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelį;

13.2. sukurti ir išbandyti pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo bei užtikrinimo sistemą;

13.3. sukurti ir savivaldybėse išbandyti informacinę pasirenkamojo vaikų švietimo sistemą;

13.4. ugdyti pasirenkamojo vaikų švietimo sistemos dalyvių – savivaldybių administracijų darbuotojų, švietimo teikėjų, vaikų kompetencijas.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

14. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:		400	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas),	-	-
	mokinių, kurie mokėsi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius		4000

15. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	60	Projektų ataskaitos

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	valstybinės (ir (ar) nevalstybinės) švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos arba asociacijos; viešieji juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	1. Pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas.2. Pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo finansavimo modelio išbandymas savivaldybėse.3. Rekomendacijų savivaldybėms dėl pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo prieinamumo ir plėtros parengimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo administracijos darbuotojai (pasirenkamojo vaikų švietimo įstaigų vadovai, savivaldybių atstovai ir kiti), mokytojai, mokiniai ir jų tėvai.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 7 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Maksimali projekto vertė 7 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus: 1. Parengtas pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo (krepšelio „vaikščiojimo paskui mokinį“) modelis. 2. Sukurta ir išbandyta pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo bei užtikrinimo sistema. 3. Sukurta ir išbandyta informacinė pasirenkamojo vaikų švietimo sistema. 4. Ugdomos naujos pasirenkamojo vaikų švietimo sistemos dalyvių kompetencijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškią (visiems dalyviams suprantamą), skaidrią (lėšų skirstymo procese) pasirenkamojo vaikų švietimo sistemą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

_________________