LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO

1999 m. gruodžio 20 d. Nr. 408

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 ir 19 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.13 punktu, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais (Žin., 1999, Nr. 1-30) ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1262 (Žin., 1999, Nr. 97-2800) 2 punktą:

1. Tvirtinu teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitos tvarkas:

1.1. Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką (pridedama);

1.2. Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad asmenys, kurie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitą tvarko vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis tvarkomis.

3. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintos tvarkos pradedamos taikyti 2000 metais išmestų į aplinką teršalų apskaitai tvarkyti.

3. Nuo 2000 m. sausio 26 d. netenka galios:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 151;

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 71.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“, „vanduo“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

1 priedas

VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖS STATISTINĖS APSKAITOS IR DUOMENŲ TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių (toliau – asmenys), ūkinės veiklos objektuose vartojantys vandenį, skirstomi į dvi kategorijas: vandens naudotojus ir vandens naudotojus-abonentus. Vandens naudotojai yra asmenys, vandenį vartojantys iš vandens telkinio arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotėkas, taip pat vartojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.). Vandens naudotojai-abonentai yra asmenys, vandenį gaunantys iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotėkas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. Asmenys, savo įrenginiais paimantys vandenį ir nuotėkas išleidžiantys į komunalinius ar kitus vandens naudotojų kanalizacijos tinklus arba paimantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio ir nuotėkas išleidžiantys į paviršinio vandens telkinius, filtracijos ar drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus, priskiriami prie mišrių vandens naudotojų. Toliau Tvarkoje asmenys vadinami vandens naudotojais ir vandens naudotojais-abonentais.

2. Visi vandens naudotojai, kurie pagal Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087) turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, ir vandens naudotojai-abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ne mažiau kaip 50 kubinių metrų per parą, privalo pildyti Valstybinės statistinės ataskaitos formas Nr. 1-Vanduo.

3. Pasibaigus ataskaitiniams metams, ne vėliau kaip sausio 25 d., Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 1-Vanduo, patvirtinta ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu, pateikiama atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD). Užpildomi du formos egzemplioriai. Vienas formos egzempliorius lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.

4. Forma užpildoma remiantis nuotėkų laboratorinių tyrimų rezultatais, vandens vartojimo ir teršiančių medžiagų pirminės apskaitos duomenimis. Kai vandens naudotojo arba vandens naudotojo-abonento pateikti laboratorinės kontrolės duomenys prieštarauja valstybinės laboratorinės kontrolės duomenims (nesilaikoma nustatytos tvarkos, metodinių nurodymų, klaidingi duomenys), jie anuliuojami ir galioja tik valstybinės laboratorinės kontrolės duomenys. Teršalų kiekiai nuotėkose iš kaupimo rezervuarų ir išvalius nuotėkas filtracijos laukuose, po kurių jos į paviršinio vandens telkinius neišleidžiamos, apskaičiuojami vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka (LAND 32-99).

5. Atsiskaitančių pagal Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką vandens naudotojų ir vandens naudotojų-abonentų sąrašą sudaro ir tikslina RAAD.

6. Už formos Nr. 1-Vanduo teisingą užpildymą atsako ūkinės veiklos objektų vadovai. Nustačius pažeidimus, kaltininkai baudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Didžiausia leistina tarša (DLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas per laiko vienetą leidžiamas su nuotėkomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotėkų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotėkų kiekį arba pagal nuotėkų surinktuvo sklaidos galimybes.

2. Laikinai leistina tarša (LLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas laikinai leidžiamas su nuotėkomis išleisti teršalų kiekis, kai nėra pakankamų galimybių DLT normatyvams pasiekti.

III. FORMOS Nr. 1-VANDUO UŽPILDYMO TVARKA

1. Forma susideda iš trijų lapų:

1.1. pirmą lapą užpildo visi pagal šią formą atsiskaitantys vandens naudotojai ir vandens naudotojai-abonentai;

1.2. antrą lapą užpildo tik vandens naudotojai apie kiekvieną išleistuvą atskirai (kiekvieno išleistuvo atveju užpildomas atskiras lapas), iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamyboje (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą);

1.3. trečią lapą užpildo tik vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

2. Jeigu dalis nuotėkų išleidžiama į paviršinio vandens telkinius, o kita dalis nuotėkų – į vandens naudotojo kanalizacijos, lietaus kanalizacijos tinklus – pildomi visi trys formos lapai.

3. Jeigu vandens naudotojai-abonentai neturi nuotėkų valymo įrenginių, tai užpildo tik trečio lapo VIII skyrių.

4. 1 lapas susideda iš keturių skyrių:

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas.

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas.

III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų.

IV. Kiti duomenys.

4.1. I, II ir III skyriuose vandens kiekis įrašomas tūkstančiais kubinių metrų per metus sveikaisiais skaičiais. III skyriuje visų lėšų ir statybos montavimo darbų apimtys įrašomos tūkstančiais litų sveikaisiais skaičiais. Visų rūšių nuotėkų valymo įrenginių ir apytakinių vandens tiekimo sistemų pajėgumas įvertinamas kubiniais metrais per parą sveikaisiais skaičiais, kanalizacijos kolektorių ir tinklų ilgis – kilometrais iki vieno ženklo po kablelio.

4.2. Adreso dalis:

4.2.1. nurodomas visas juridinio ar fizinio asmens, ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, taip pat šio asmens valdomo ūkinės veiklos objekto pavadinimas;

4.2.2. adreso dalies viršuje įrašomas ūkinės veiklos objekto, dėl kurio atsiskaitoma, kodas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus.

5. I skyriaus – VANDENS PAĖMIMAS, SUVARTOJIMAS, PERDAVIMAS – pildymas:

5.1. formos I lentelės grafų pildymas:

1 grafa – vandens naudotojai nurodo kiekvieno vandens šaltinio pavadinimą (1 lentelė, pvz., gręžtinis šulinys, Kauno marios, Neries upė, Rekyvos ežeras). Vandens naudotojai-abonentai nurodo vandenį tiekiančio vandens naudotojo pavadinimą (pvz., SP UAB „Vilniaus vandenys“).

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, priimantys nuotėkas iš kitų ūkinės veiklos objektų kanalizavimo, valymo ir išleidimo tikslams, duomenų apie nuotėkas neįrašo.

Jeigu nuotėkos vartojamos savoms reikmėms, pildomos 10–16 grafos. Kitos grafos pildomos nurodymuose nustatyta tvarka.

3 grafa – upės (upelio), kurio baseine yra vandens paėmimo įrenginiai, kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

4 grafa – vandens šaltinio rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 1 lentele.

1 lentelė

Vandens šaltiniai arba nuotėkų surinktuvai

Eil. Nr.	Vandens paėmimo arba nuotėkų išleidimo šaltinio pavadinimas	Kodas
1.	Gręžtinis šulinys	G
2.	Jūra	J
3.	Upė (upelis), kanalas, melioracijos griovys	U
4.	Ežeras	E
5.	Tvenkinys, karjeras, kūdra	T
6.	Lietaus ir drenažo vandens sukauptuvai	S
7.	Laivai (balastinis ir naftos produktais užterštas vanduo)	L
8.	Vandens naudotojų vandentiekio tinklai	V
9.	Vandens naudotojų, vandens naudotojų-abonentų kanalizacijos	K
	(lietaus kanalizacijos) tinklai
10.	Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos neišteka į paviršinio vandens telkinius	N
11.	Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos išteka į paviršinio vandens telkinius	I
12.	Kaupimo rezervuarai	R
13.	Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)	Ž
14.	Kiti šaltiniai	Š

5 grafa – įrašomas vandens naudotojo, iš kurio gaunamas vanduo, kodas (įrašo vandens naudotojai-abonentai pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus).

6 grafa – paimamo vandens rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 2 lentele.

2 lentelė

Paimamo vandens ir nuotėkų rūšys

Eil. Nr.	Paimamo vandens ir nuotėkų rūšies pavadinimas	Kodas
1.	Požeminis (geriamasis) vanduo	PŽ
2.	Mineralinis vanduo	MN
3.	Paviršinis (techninis) vanduo	PV
4.	Jūros vanduo	JR
5.	Buities ir gamybinės nuotėkos	NT
6.	Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos ir drenažo vanduo	LD
7.	Balastinis ir laivuose naftos produktais užterštas vanduo	BN
8.	Kitų šaltinių vanduo	KŠ

7 grafa – įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki vandens paėmimo įrenginių, o požeminio vandens atveju – nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo gręžinio (gręžinių) upės (upelio) vietos. Jeigu vanduo paimamas iš ežero, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo vandens paėmimo įrenginių iki upės (upelio) ištakų. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

8 grafa – įrašomas per metus iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis.

9 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis, išmatuotas debito matavimo prietaisais.

10 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas visas suvartoto vandens kiekis.

11 grafa – įrašomas ūkio-buities reikmėms (gyventojų, įmonių darbuotojų reikmėms) suvartoto vandens kiekis.

12 grafa – įrašomas pramonės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

13 grafa – įrašomas energetikos reikmėms suvartoto vandens kiekis.

14 grafa – įrašomas žemės ūkio reikmėms (drėkinimui, mėšlo šalinimo sistemoms) suvartoto vandens kiekis. Vandens, suvartoto gyventojų (darbuotojams) reikmėms, gyvuliams girdyti kiekis, įrašomas 11 grafoje.

15 grafa – įrašomas žuvininkystės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

16 grafa – įrašomas kitoms reikmėms (neišvardytoms 11–15 grafose) suvartoto vandens kiekis.

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, tiekiantys vandenį gyventojams bei kitiems smulkiems abonentams, turi įrašyti į 10–16 grafas savo bei smulkių abonentų, kurie patys neatsiskaito pagal šią formą, suvartoto vandens kiekius.

17 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

18 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, kiekis.

19 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

20 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, kiekis.

21 grafa – įrašoma iš kiekvieno vandens šaltinio paimto vandens netektis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.), neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nesuvartoto vandens kiekio.

6. II skyriaus – RACIONALAUS VANDENS VARTOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS – pildymas:

6.1. tai – priemonės, kurias įgyvendinus sumažėtų neigiamas poveikis požeminio ir paviršinio vandens telkiniams, gyvajai ir negyvajai gamtai, būtų taupiau vartojami vandens ištekliai. Šios priemonės: ūkio-buities ir gamybinių nuotėkų visų rūšių valymo įrenginiai, lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai, filtracijos, žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti), miestų ir gyvenviečių, ūkinės veiklos objektų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų kolektoriai ir tinklai (išskyrus kiemo, gatvių tinklus), visų rūšių nuotėkų siurbimo stotys, apytakinės vandens tiekimo sistemos, paimamo vandens ir nuotėkų apskaitos prietaisai, kitos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės, mažinančios teršalų patekimą į požeminio ir paviršinio vandens telkinius, padedančios racionaliau vartoti vandens išteklius;

6.2. apie kiekvieną priemonę pildoma viena arba dvi eilutės priklausomai nuo to, kiek numatyta finansavimo šaltinių;

6.3. jeigu priemonės vykdomos tik iš valstybės lėšų arba tik iš kitų lėšų, pildoma viena eilutė, jeigu iš valstybės ir kitų lėšų – pildomos dvi eilutės;

6.4. formos II lentelės grafų pildymas:

1 grafa – nurodomas vykdomos priemonės pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai).

3 grafa – vykdomos priemonės kodas įrašomas iš 3 lentelės.

3 lentelė

Vykdomos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Priemonės kodas	Pajėgumo matavimo kodas	Pajėgumo matavimo vieneto kodas
1.	Biologinio valymo įrenginiai	BV	m^3/d	1
2.	Mechaninio valymo įrenginiai	MV	m^3/d	1
3.	Fizinio-cheminio valymo įrenginiai	FV	m^3/d	1
4.	Denitrifikacijos įrenginiai	DE	m^3/d	1
5.	Filtracijos laukai	FL	m^3/d	1
6.	Visų rūšių pirminio valymo įrenginiai	PV	m^3/d	1
7.	Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo	LV	m^3/d	1
	įrenginiai
8.	Apytakinės vandens tiekimo sistemos	AS	m^3/d	1
9.	Kanalizacijos ir lietaus (paviršinių nuotėkų)	KK	km	2
	kanalizacijos kolektoriai ir tinklai
10.	Kitos racionalaus vandens vartojimo	KP	-	3
	ir apsaugos priemonės

4 grafa – įrašomas lėšų kodas. Valstybės lėšos – kodas 1, kitos lėšos – kodas 2.

5 grafa – pajėgumo matavimo vieneto kodas įrašomas iš 3 lentelės.

6 ir 7 grafos – nurodomi statybos pradžios ir pabaigos metai (keturženkliais skaičiais).

8 grafa – įrašomas vykdomos priemonės pajėgumas.

9 ir 10 grafos – įrašoma vykdomos priemonės sąmatinė vertė (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

11 ir 12 grafos – įrašomas vykdomos priemonės sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 dienos, pasibaigus ataskaitiniams metams (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

13 ir 14 grafos – įrašomas per ataskaitinius metus planuotos atiduoti ir atiduotos naudoti statomos priemonės pajėgumas.

15 grafa – įrašomos metams skirtos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

16 grafa – įrašomos statybos montavimo darbams skirtos lėšos.

17 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus panaudotos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

18 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus statybos montavimo darbams vykdyti panaudotos lėšos.

19 grafa – nurodomas priemonę vykdančio rangovo (statybinės organizacijos) pavadinimas.

7. III skyriaus – POŽEMINIO VANDENS PAĖMIMAS IŠ ATSKIRŲ VANDENINGŲ HORIZONTŲ – pildymas:

7.1. trečią skyrių užpildo visi vandens naudotojai, turintys vandenvietes (gręžtinius šulinius). Apie kiekvieną eksploatuojamą vandeningą horizontą užpildoma atskira eilutė;

7.2. formos III lentelės grafų pildymas:

2 grafa – tam tikro vandeningo horizonto indeksas įrašomas iš gręžtinio šulinio hidrogeologinio paso. Neturint gręžtinio šulinio paso, informaciją ir gręžtinio hidrogeologinio paso kopiją galima gauti Lietuvos geologijos tarnyboje (S. Konarskio g. 35, Vilnius). Vandeningi horizontai ir jų indeksai nurodyti 4 lentelėje.

4 lentelė

Vandeningi horizontai

Eil. Nr.	Vandeningo horizonto pavadinimas	Indeksas
1.	Gruntinis	Qgrunt
2.	Gruntinis jūrinių nuogulų	mQ4
3.	Gruntinis aliuvio	aQ4
4.	Gruntinis eliuvio	elQ4
5.	Gruntinis fliuvioglacialo	fQ3
6.	Kvartero	Q
7.	Tarpmoreninis (intramoreninis)	agQ3
8.	„-“	agQ3-2
9.	„-“	agQ2
10.	„-“	agQ2-1
11.	„-“	agQ1
12.	Paleogeno	Pg
13.	Viršutinės kreidos	K2
14.	Cenomanio-apatinės kreidos	K2+1
15.	Viršutinės jūros	J3
16.	Triaso	T
17.	Viršutinio permo	P2
18.	Apatinio karbono	C1
19.	Famenio	D3fm
20.	Žagarės	D3žg
21.	Kruojos	D3kr
22.	Stipinų	D3st
23.	Pamūšio	D3pm
24.	Ystros-Tatulos	D3ys-tt
25.	Kupiškio-Suosos	D3kp-s
26.	Šventosios-Upninkų	D3šv+D2up
27.	Narvos	D2nr
28.	Piarnu	D2pr
29.	Silūro	S
30.	Ordoviko	O
31.	Proterozojaus	Pr2

3 grafa – įrašomas iš atitinkamo vandeningo horizonto paimtas požeminio vandens kiekis;

7.3. iš visų vandeningų horizontų paimto požeminio vandens kiekis turi būti lygus I skyriaus lentelės 8 grafoje įrašytam iš gręžtinių šulinių paimtam požeminio vandens kiekiui.

8. IV skyriaus – KITI DUOMENYS – pildymas:

8.1. apytakinės vandens tiekimo sistemos – tai tokios sistemos, kuriose dėl cirkuliuojančio vandens mažiau suvartojama šviežio vandens. Prie apytakinių vandens tiekimo sistemų nepriskiriamos šiluminių tinklų sistemos;

8.2. pakartotinai vartojamo vandens sistemos – tai tokios sistemos, kada suvartotas vanduo viename ūkinės veiklos objekte perduodamas vartoti kitam ūkinės veiklos objektui arba suvartojamas tame pačiame objekte;

8.3. formos IV lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – įrašomas apytakinėse vandens tiekimo sistemose sutaupytas vandens kiekis. Vandens kiekis nustatomas pačiose sistemose, neįskaitant šviežio vandens sistemai papildyti.

02 eilutė – įrašomas pakartotinai suvartoto vandens bendras kiekis.

03 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento kalendorinių darbo dienų per metus skaičius.

04 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo valandų per parą skaičius.

9. 2 lapas susideda iš dviejų skyrių:

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas.

9.1. V skyriuje nuotėkų kiekis įrašomas sveikais skaičiais. VI skyriuje teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos, jos kiekis – iki dviejų ženklų po kablelio, kai bendras ženklų skaičius (su kableliu) neviršija 6 ženklų.

10. V skyriaus – NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS IR NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

10.1. lapo bendrojoje dalyje nurodomas firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ar kito ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus;

10.2. eilutėje „Nuotėkų priimtuvas“ nurodomas upės (upelio), ežero ar kito nuotėkų surinktuvo pavadinimas (pvz.: Neries upė, Lokystos upelis, filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai) ir įrašomas upės (upelio), į kurį išleidžiamos nuotėkos, kodas (pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus). Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš to ežero ištekančio upelio kodas. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), įrašomas upės (upelio), kurio baseine įrengti minėti objektai, kodas;

10.3. eilutėje „Atstumas iki žiočių“ įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki nuotėkų išleistuvo. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo nuotėkų išleistuvo iki upės (upelio) ištakų. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), tai įrašomas atstumas nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo minėtų objektų upės (upelio) vietos. Jeigu nuotėkos išleidžiamos į Baltijos jūrą, tai įrašomas atstumas nuo nuotėkų išleistuvo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (pagal kranto liniją);

10.4. nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės;

10.5. eilutėje „Nuotėkų valymo įrenginiai“ įrašomas nuotėkų valymo įrenginių visas pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai). Jeigu vandens naudotojai nuotėkų valymo įrenginių neturi, tai „nėra“ nerašoma;

10.6. nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės;

5 lentelė

Nuotėkų valymo įrenginių rūšys

Eil. Nr.	Nuotėkų valymo įrenginių rūšis	Kodas
1.	Mechaninis valymas	100
2.	Pirminis mechaninis valymas	101
3.	Fizinis-cheminis valymas	200
4.	Pirminis fizinis-cheminis valymas	201
5.	Biologinis valymas	300
6.	Pirminis biologinis valymas	301
7.	Biofiltrai	302
8.	Natūralaus valymo būdai	303
9.	Aeraciniai kanalai su pneumatine aeracija	304
10.	Aeraciniai kanalai su mechanine aeracija	305
11.	Biologiniai tvenkiniai	306
12.	Kiti biologinio valymo būdai	307
13.	Aerotankai su pneumatine aeracija	311
14.	Aerotankai su mechanine aeracija	312
15.	Filtracijos laukai su išleidimu	400
16.	Filtracijos laukai be išleidimo	500
17.	Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)	600
18.	Lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotėkų) valymas	700
19.	Įrenginiai, kuriuose išvalytos nuotėkos naudojamos gamyboje	800
20.	Įrenginiai, neįtraukti į balansą	900

10.7. nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės;

6 lentelė

Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis

Eil. Nr.	Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis	Kodas
1.	Miestų nuotėkų valymo įrenginiai (komunalinis ūkis)	1
2.	Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotėkų valymo įrenginiai, kuriuose valomos	2
	ir miestų nuotėkos (komunalinis ūkis)
3.	Pramonės įmonių nuotėkų valymo įrenginiai	3
4.	Kaimo vietovių nuotėkų valymo įrenginiai (išskyrus pramonės įmonių nuotėkų	4
	valymo įrenginius)
5.	Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai	5
6.	Kiti nuotėkų valymo įrenginiai	6

10.8. toliau įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais) ir kiek dienų per metus jie veikė;

10.9. formos V lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – įrašomas buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių projektinis pajėgumas.

02 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

03 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius patekęs kritulių ir infiltracinio vandens kiekis.

04 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius iš kitų miestų, gyvenviečių gautas išvalyti nuotėkų kiekis.

05 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinius vandenis nuotėkų kiekis.

06 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurių nereikia valyti, kiekis. Prie tokių nuotėkų priskiriamos visos, išskyrus lietaus kanalizacijos (paviršines) nuotėkas, nuotėkos, kurių užterštumas neviršija didžiausios leistinos taršos (DLT) normų (bet kokiu atveju – žuvininkystės nuotėkos). Prie šios kategorijos nuotėkų taip pat priskiriamas iš paviršinio vandens telkinių paimtas ir po vartojimo gamybos metu (aušinimui ar kitoms reikmėms) į paviršinio vandens telkinius grąžintas ar į kanalizacijos tinklus išleistas vanduo, kurio užterštumas neviršija foninio paviršinių vandenų užterštumo (taip pat terminio), bei iš vandentiekio tinklų paimtas vanduo, kurio kokybė po vartojimo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

07 eilutė – įrašomas iki nustatytų DLT normų išvalytų nuotėkų kiekis.

08 eilutė – įrašomas valomų, bet iki DLT nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis (jei nustatyta nors vienos teršiančios medžiagos LLK).

09 eilutė – įrašomas išleistų nevalytų nuotėkų kiekis.

10 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

11 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų kiekis, nustatytas nuotėkų debito matavimo prietaisais.

12 eilutė – įrašomas išleistų į filtracijos laukus, iš kurių nėra ištekėjimo į paviršinio vandens telkinius, nuotėkų kiekis.

13 eilutė – įrašomas išleistų į kaupimo rezervuarus nuotėkų kiekis (iš jų į sukaupimo duobes, specialiai įrengtas skystoms gamybinėms atliekoms).

14 eilutė – įrašomas žemdirbystės drėkinimo laukuose (skirtuose nuotėkoms utilizuoti) išlaistytų nuotėkų kiekis.

15 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

16 eilutė – įrašomas lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

17 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų kiekis.

18 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius, išvalytų iki nustatytų normų, nuotėkų kiekis.

19 eilutė – įrašomas į paviršinio vandens telkinius išleistų, iki nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis.

20 eilutė – įrašomas nevalytų į paviršinio vandens telkinius išleistų nuotėkų kiekis.

21 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

22 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

11. VI skyriaus – TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS – pildymas:

11.1. duomenys pateikiami apie būdingiausias teršiančias medžiagas, kurias išleidžia ūkinės veiklos objektai, dėl kurių atsiskaitoma. Nenurodytos lentelėje teršiančios medžiagos papildomai įrašomos tuščiose eilutėse. Šių medžiagų eilutės numerį nurodo RAAD;

11.2. VI lentelės viršuje, eilutėje „Tyrimus atliko“, nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

11.3. formos VI lentelės grafų pildymas:

4 grafa – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojamame vandenyje.

5 grafa – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose.

6 grafa – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose.

7 grafa – įrašoma teršiančios medžiagos didžiausia leistina koncentracija (DLK) arba laikinai leistina koncentracija (LLK) į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose. LLK įrašoma skliausteliuose.

8 grafa – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose.

9 grafa – įrašoma minimali išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose.

10 grafa – įrašoma maksimali išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija į nuotėkų surinktuvą išleidžiamose nuotėkose.

11 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos nuotėkų valymo įrenginiuose išvalymo efektyvumas (procentais). Išvalymo efektyvumas nustatomas pagal formulę:

K₁-K₂

AE= ———— x 100,

K₁

čia: AE – išvalymo efektyvumas (procentais);

K₁ – teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija prieš valymą (mg/l);

K₂ – teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija po valymo (mg/l).

13 grafa – įrašomas projekte apskaičiuotas teršiančios medžiagos kiekis, patenkantis į nuotėkų valymo įrenginius.

14 grafa – įrašomas faktinis teršiančios medžiagos kiekis, patenkantis į nuotėkų valymo įrenginius.

15 grafa – įrašoma gamtos išteklių naudojimo leidime nurodyta DLT (LLT) norma, nustatyta nuotėkų surinktuve. LLT įrašoma skliausteliuose.

16 grafa – įrašomas į nuotėkų surinktuvą faktiškai išleistas teršiančios medžiagos kiekis. Lentelės apačioje įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas;

11.4. buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, veikimo efektyvumas nustatomas taip:

11.4.1. veikė normatyviai (kodas 1) – vertinami tie nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginiai, kuriuose nuotėkos nuo esančių organinių (BDS₇) ir skendinčiųjų medžiagų buvo išvalytos iki DLT normos;

11.4.2. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose dėl objektyvių priežasčių teršiančios medžiagos nepašalinamos iki nustatytų normų (įrenginiai perkrauti, pasenusi jų konstrukcija, nėra biologinio valymo grandies ir kt.), bet gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytos laikinai leistinos nuotėkų užterštumo normos (LLT) neviršijamos;

11.4.3. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose nuotėkos nuo teršiančių medžiagų neišvalomos iki nustatytų DLT arba LLT normų;

11.4.4. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko įrenginių remontas ar derinimo darbai ir kt.;

11.4.5. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė;

11.5. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, veikimo efektyvumas vertinamas:

11.5.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkų valymo įrenginiuose nuotėkos nuo teršiančių medžiagų dar iki šių nuotėkų išleidimo į paviršinio vandens telkinius buvo išvalytos iki nustatytų normų;

11.5.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos nuo teršiančių medžiagų neišvalomos iki nustatytų normų;

11.5.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko įrenginių remontas ar derinimo darbai ir kt.;

11.5.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė;

11.6. nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal organinių (BDS₇) ir skendinčiųjų medžiagų pašalinimo efektyvumą, nuotėkų mechaninio valymo įrenginių – pagal skendinčiųjų medžiagų pašalinimo efektyvumą;

11.7. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą;

11.8. jeigu nuotėkų biologinio ir fizinio-cheminio valymo įrenginiais per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki DLT nustatytų normų – jų veikimas vertinamas nenormatyviai, jei daugiau – normatyviai. Jeigu per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki LLT nustatytų normų – jų veikimas vertinamas neefektyviai, jei daugiau – efektyviai;

11.9. jeigu lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų ir nuotėkų pirminio valymo įrenginiais per metus buvo išvalyta mažiau kaip 50 proc. nuotėkų iki nustatytų normų – jų veikimas vertinamas neefektyviai, jeigu daugiau – efektyviai;

11.10. kai nėra nuotėkų debito matavimo prietaisų, nuotėkų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.).

12. 3 lapas susideda iš dviejų skyrių:

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

12.1. Nuotėkų kiekis įrašomas sveikaisiais skaičiais. Teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos.

13. VII skyriaus – NUOTĖKŲ PIRMINIO BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

13.1. lentelės viršuje nurodomas ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus. Toliau nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

13.2. 3–7 grafų viršuje nurodomas kiekvieno nuotėkų pirminio ar lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pavadinimas;

13.3. formos VII lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

02 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės.

03 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės.

04 eilutė – įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais).

05 eilutė – įrašoma, kiek dienų per metus veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

06 eilutė – įrašoma, kiek valandų per parą veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

07 ir 08 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

09 ir 10 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

Toliau lentelėje nurodomas teršiančios medžiagos pavadinimas.

11 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojimui paimtame vandenyje.

12 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose.

13 eilutė – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

14 eilutė – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

15 eilutė – įrašomas teršiančios medžiagos išvalymo efektyvumas (procentais).

Analogiškai pateikiami duomenys ir apie kitas teršiančias medžiagas.

51 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas;

13.4. buities ir gamybinių nuotėkų pirminio ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, veikimo efektyvumas nustatomas taip:

13.4.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkos, ištekančios iš valymo įrenginių į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, išvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

13.4.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos valymo įrenginiuose neišvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

13.4.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko remontas ar derinimo darbai ir kt.;

13.4.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė;

13.5. nuotėkų pirminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal vienos svarbiausių – specifinės teršiančios medžiagos – pašalinimo efektyvumą. Jeigu yra kelios lygiavertės specifinės teršiančios medžiagos, vertinamas visų medžiagų pašalinimo efektyvumas ir jeigu bent vienos medžiagos koncentracija viršija nustatytąją, vertinama, kad įrenginiai veikė neefektyviai;

13.6. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą.

14. VIII skyriaus – BUITIES IR GAMYBINIŲ BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS Į VANDENS NAUDOTOJŲ KANALIZACIJOS TINKLUS – pildymas:

14.1. VIII lentelėje įrašomas kiekvieno nuotėkų išleistuvo numeris;

14.2. formos VIII lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

02 ir 03 eilutės – įrašomas per kiekvieną išleistuvą į kanalizacijos tinklus išleistų nuotėkų kiekis.

04–11 eilutės – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas;

14.3. formos VIII lentelės grafų pildymas:

3, 5, 7, 9 ir 11 grafos – įrašoma vandens naudotojo nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija.

4, 6, 8, 10 ir 12 grafos – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija.

______________

Tvirtinu: ____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

(ūkinės veiklos objekto vadovas: pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. _________________________ d.

Suderino: ___________________________________________________________________

(vandenį tiekiančios arba nuotėkas priimančios įmonės pavadinimas)

(pareigos, pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. ________________________  d.

Priėmė: _______________________________________________  regiono agentūrų tyrimų

skyriaus viršininkas ___________________________________________________________

(pavardė, parašas)

200 __ m. ________________________  d.

Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

(pavardė, parašas)

200 __ m. ________________________  d.

Ataskaitą _______________  lapų užpildė: ________________________________________

(pavardė, telefonas)

0644002
Formos	Ūkinės veiklos objekto
Kodai

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 1-Vanduo

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110

Metinė

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir                 kt., vykdančios vandens vartojimo apskaitą,                     pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos                                                                                      apsaugos departamentų, miestų arba rajonų                                                                                      aplinkos apsaugos agentūroms kiekvienais                       metais iki sausio 25 d. (2 egz.)

Steigėjas ________________________________________________________________________

Savivaldybė ______________________________________________________________________

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) _________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas _________________________________________________________________________

Vandens išteklių vartojimo ir apsaugos

200 __ metų

ATASKAITA

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas (tūkst. kubinių metrų/metus)

Vandens paėmimo šaltinis	Eilutės Nr.	Kodai				Atstumas iki žiočių (km)	Paimta arba gauta vandens		Suvartota vandens							Perduota kitiems vartotojams vandens				Vandens nuostoliai (21 = 8 – 10 - 18)
		Upės (upelio)	Šaltinio rūšies	Perduodančios įmonės	Vandens rūšies		Iš viso	Išmatuota prietaisais	Iš viso (10 = 11 + 12 + 13 + 14 + 15 + 16)	Iš jo reikmėms						Nevartoto		Pavartoto
										Buities	Pramonės	Energetikos	Žemės ūkio	Žuvininkystės	Kitoms	Kodas	Kiekis	Kodas	Kiekis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21
	01
	02
	03
	04
	05
	06

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas (tūkst. Lt)

Objekto (priemonės) pavadinimas	Eilutės Nr.	Kodai			Statybos		Pajėgumas	Sąmatinė vertė		Sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 d.		Per ataskaitinius metus						Rangovas
		Objekto (priemonės)	Lėšų	Pajėgumo	Pradžia	Pabaiga		Visos lėšos	SMD	Visos lėšos	SMD	Pajėgumas		Skirta		Pavartota
												Planuota	Atiduota	Visos lėšos	SMD	Visos lėšos	SMD
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	01
	02
	03
	04
	05
	06

III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų			IV. Kiti duomenys
Eilutės Nr.	Vandeningo horizonto indeksas	Vandens kiekis	Rodiklis	Matavimo vienetas	Eilutės Nr.	Kiekis
1	2	3	1	2	3	4
01			Sutaupyta vandens apytakinėse vandens tiekimo sistemose	Tūkst. kubinių metrų/metus	01
02			Sutaupyta vandens pakartotinai vartojamo vandens sistemose	Tūkst. kubinių metrų/metus	02
03			Vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo laikas	Dienos/metus	03
04				Valandos/parą	04

2 lapas

Užpildo vandens naudotojai kiekvieno išleistuvo, iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės)    nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba         pakartotinai vartojamos gamybos metu (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą), atveju.

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ______________________________________________

____________________________________		Kodas .......................
Nuotėkų priimtuvas ____________________		Kodas .......................
Atstumas iki žiočių (km)	_____________________________________________
Nuotėkų rūšies kodas	_____________________________________________
Nuotėkų valymo įrenginiai	_________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________________________________

Rūšies kodas

Paskirties kodas

Veikimo pradžia

Veikė dienų

Rodikliai					Eil. Nr.	Kiekis
						kubinių metrų/ parą	tūkst. kubinių metrų/metus
1					2	3	4
Buities ir gamybinės nuotėkos	Valymo įrenginių pajėgumas				01
	Valyta	Iš viso			02
		Iš jų	Kritulių ir infiltracinio vandens		03
			Kitų miestų, gyvenviečių		04
	Išleista į paviršinio vandens telkinius	Iš viso (05 = 06 + 07 + 08 + 09)			05
		Iš jų	Nevalytinų		06
			Išvalytų iki nustatytų DLT normų		07
			Nepakankamai išvalytų		08
			Užterštų (nevalytų)	Iš viso	09
				Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių	10
			Išmatuotų prietaisais		11
	Išleista į filtracijos laukus, iš kurių neišteka į paviršinio vandens telkinius				12
	Išleista į kaupimo rezervuarus				13
	Išlaistyta žemdirbystės drėkinimo laukuose				14
	Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti				15
Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos	Valymo įrenginių pajėgumas				16
	Išleista į paviršinio vandens telkinius	Iš viso (17 = 18 + 19 + 20)			17
		Iš jų	Išvalyta iki nustatytų normų		18
			Nepakankamai išvalytų		19
			Nevalytų	Iš viso	20
				Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių	21
	Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti				22

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas    Tyrimus atliko ___________________________________________________  laboratorija

Eilutės Nr.

Teršiančios medžiagos pavadinimas

Koncentracija

Išvalymo efektyvumas, %

Kiekis per metus

Matavimo vienetas

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Matavimo vienetas

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Projektinė

Išmatuota

DLK (LLK)

Išmatuota

Projektinis

Faktinis

DLT (LLT)

Faktinis

Vidutinė

Minimali

Maksimali

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

01

ph

02

Suspenduotos medžiagos

mg/l

t/metus

03

BDS7

mgO2/l

t O2/metus

04

ChDS

mgO2/l

t O2/metus

05

06

BDS5

mgO2/l

t O2/metus

07

Fluoridai

mg/l

kg/metus

08

NH4 ir amonio druskos

mgN/l

t N/metus

09

Nitritai

mgN/l

t N/metus

10

Nitratai

mgN/l

t N/metus

11

Bendras azotas

mgN/l

t N/metus

12

Fosfatai

mgP/l

t P/metus

13

Bendras fosforas

mg/l

t/metus

14

Bendra geležis

mg/l

kg/metus

15

Varis

mg/l

kg/metus

16

Cinkas

mg/l

kg/metus

17

Bendras chromas

mg/l

kg/metus

18

Nikelis

mg/l

kg/metus

19

Švinas

mg/l

kg/metus

20

Kadmis

mg/l

kg/metus

21

Gyvsidabris

mg/l

kg/metus

22

Manganas

mg/l

kg/metus

23

Chromas (VI)

mg/l

kg/metus

24

Stroncis

mg/l

kg/metus

25

Vanadis

mg/l

kg/metus

26

Sulfatai

mg/l

t/metus

27

Chloridai

mg/l

t/metus

28

Riebalai

mg/l

t/metus

29

Sulfidai

mg/l

kg/metus

30

Nafta ir jos produktai

mg/l

kg/metus

31

Fenoliai

mg/l

kg/metus

32

SPAM (detergentai)

mg/l

kg/metus

33

Cianidai

mg/l

kg/metus

34

Kobaltas

mg/l

kg/metus

35

AOX (absorbuojami organiniai halogenai)

mg/l

kg/metus

36

Koli fagas

N.K./l

37

Koli indeksas

ląst./l

38

Toksiškumas LC50

%

Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas

3 lapas

Užpildo vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ______________________________________________

___________________________

Kodas ......................................

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas

Tyrimus atliko ___________________  laboratorija

Rodikliai				Eil. Nr.	Nuotėkų valymo įrenginiai
					...................... ...................... ...................... ......................	................. ................. ................. .................	...................... ...................... ...................... ......................	...................... ...................... ...................... ......................	....................... ....................... ....................... .......................
1				2	3	4	5	6	7
Nuotėkų rūšies kodas				01
Valymo įrenginių rūšies kodas				02
Valymo įrenginių paskirties kodas				03
Veikimo pradžia				04
Veikė		Dienų / metus		05
		Valandų / parą		06
Pajėgumas		Kubinių metrų / parą		07
		Tūkst. kubinių metrų / metus		08
Valyta		Kubinių metrų / parą		09
		Tūkst. kubinių metrų / metus		10
Te r š i a n t i me d ž i a g a	______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	11
			Valymo įrenginiuose	12
			Po valymo	13
			Projektinė	14
		Išvalymo efektyvumas (%)		15
	______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	16
			Valymo įrenginiuose	17
			Po valymo	18
			Projektinė	19
		Išvalymo efektyvumas (%)		20
	______________ ______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	21
			Valymo įrenginiuose	22
			Po valymo	23
			Projektinė	24
		Išvalymo efektyvumas (%)		25

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas (tęsinys)

Rodikliai				Eil. Nr.	Nuotėkų valymo įrenginiai
					...................... ...................... ...................... ......................	................ ................ ................ ................	...................... ...................... ...................... ......................	..................... ..................... ..................... .....................	..................... ..................... ..................... .....................
1				2	3	4	5	6	7
Te r š i a n t i me d ž i a g a	_______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	26
			Valymo įrenginiuose	27
			Po valymo	28
			Projektinė	29
		Išvalymo efektyvumas (%)		30
	_______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	31
			Valymo įrenginiuose	32
			Po valymo	33
			Projektinė	34
		Išvalymo efektyvumas (%)		35
	_______________ _______________ _______________ _______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	36
			Valymo įrenginiuose	37
			Po valymo	38
			Projektinė	39
		Išvalymo efektyvumas (%)		40
	______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	41
			Valymo įrenginiuose	42
			Po valymo	43
			Projektinė	44
		Išvalymo efektyvumas (%)		45
	______________ ______________ ______________ ______________ pavadinimas	Vidutinė koncentracija (mg/l)	Paimtame vandenyje	46
			Valymo įrenginiuose	47
			Po valymo	48
			Projektinė	49
		Išvalymo efektyvumas (%)		50
Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas				51

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus

Rodikliai		Eilės Nr.	Išleistuvas
			Nr. …		Nr. …		Nr. …		Nr. …		Nr. …
			Nustatyta norma	Išmatuota	Nustatyta norma	Išmatuota	Nustatyta norma	Išmatuota	Nustatyta norma	Išmatuota	Nustatyta norma	Išmatuota
1		2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Nuotėkų kodas		01
Nuotėkų kiekis	Kubinių metrų / parą	02
	Tūkst. kubinių metrų / metus	03
Teršianti medžiaga (mg/l)		04
		05
		06
		07
		08
		09
		10
		11

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

2 priedas

TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKOS ORĄ APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

1.1. aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

1.2. teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui;

1.3. teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai;

1.4. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;

1.5. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje:

1.5.1. organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti;

1.5.2. neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės, nesandarios valymo įrenginių vietos, ar kt.;

1.6. mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus;

1.7. taršos šaltinio naudotojas – taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam taršos šaltinis išnuomotas ar suteikta teisė juo naudotis;

1.8. degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams;

1.9. kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos nepriklausomai nuo to, ar jose yra degiųjų medžiagų.

II. NUORODOS

2. Tvarka sudaryta vadovaujantis šiais dokumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos;

2.2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl šakinės statistinės atskaitomybės formų patvirtinimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui“;

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1992 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 97 patvirtinta Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcija su pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 74 „Dėl kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą pirminės apskaitos formų įvedimo“;

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintu aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 6-95/V 01 „Valstybinės aplinkos laboratorinės kontrolės nuostatai“;

2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159).

III. BENDROSIOS NUOSTATOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

3. Į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą privalo tvarkyti:

3.1. stacionarių taršos šaltinių naudotojai, kuriems Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [2.6.] privaloma gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą;

3.2. mobilių taršos šaltinių naudotojai, eksploatuojantys:

3.2.1. 50 ar daugiau motorinių transporto priemonių;

3.2.2. geležinkelio, oro, vidaus vandenų transporto priemones.

4. Taršos šaltinių naudotojai privalo tvarkyti apskaitą visų teršalų, patenkančių į aplinkos orą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių.

5. Apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita:

5.1. instrumentiniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis [2.3.], kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais;

5.2. skaičiavimai turi būti atliekami tik pagal galiojančias skaičiavimo metodikas [2.7.];

5.3. pirminė apskaita turi būti vykdoma vadovaujantis [2.4.].

6. 3-iame punkte nurodyti taršos šaltinių naudotojai išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenis teikia leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai (miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūrai).

7. Duomenys teikiami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinės statistinės ataskaitos formoje Nr. 2-Atmosfera (4 priedėlis), užpildytoje vadovaujantis šia Tvarka.

8. Kartu su ataskaita privalo būti teikiamas aiškinamasis raštas, kuriame:

8.1. nurodomos ūkinės veiklos objekte per ataskaitinius metus sunaudoto kuro ir degalų rūšys, jų charakteristikos (jei charakteristikos konkrečiai nenurodomos – pridedamos sertifikatų kopijos), kiekiai pagal atskiras rūšis, katilų šiluminis našumas;

8.2. nustatomos į aplinkos orą išmesto per ataskaitinius metus teršalų kiekio pasikeitimo (padidėjusio ar sumažėjusio, palyginti su praėjusiais metais) konkrečios priežastys (pvz.: kuro rūšies pasikeitimas ir dėl šio pasikeitimo padidėjęs ar sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis, technologijų pasikeitimas, valymo įrangos įdiegimas ir pan.);

8.3. nurodoma, kuo remiantis užpildyta ataskaitos forma. Jeigu apskaita buvo vykdoma pagal skaičiavimo metodikas – nurodyti konkrečias skaičiavimo metodikas. Jeigu apskaita buvo vykdoma instrumentiniais matavimais – nurodyti, kada ir kas atliko matavimus ir pagal kokias metodikas ar kt. normatyvinius dokumentus;

8.4. ataskaitas priimantys pareigūnai gali pareikalauti pateikti ir papildomą informaciją, susijusią su aplinkos oro apsauga, kai teikiama ūkinės veiklos objektų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 94-2725) deginančių atliekas, ataskaita;

8.5. būtinas atsakingojo asmens parašas.

9. Ataskaitos I-IV skyriuose duomenys pateikiami tik apie stacionarius taršos šaltinius ir iš jų išmetamus teršalus. Duomenys apie mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus pateikiami V skyriuje.

10. Ataskaita pildoma griežtai vadovaujantis šia Tvarka, pagal IV skyriuje nurodyto skaičių apvalinimo bei rodiklių žymėjimo pavyzdžius.

11. Ataskaitas ir aiškinamuosius raštus pateikę taršos šaltinių naudotojai atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

12. Kiekvieno ataskaitos lapo dešiniajame viršutiniame kampe užrašomas ūkinio objekto kodas.

13. Paskutiniame ataskaitos puslapyje pasirašo ją pildęs atsakingas asmuo. Ataskaita patvirtinama ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu.

14. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos, 3 ataskaitos egzemplioriai pateikiami atitinkamoms aplinkos apsaugos agentūroms.

15. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pasirašo patikrinęs ir priėmęs teisingai užpildytą formą.

16. Suderintos ir valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pasirašytos ataskaitos vienas egzempliorius lieka aplinkos apsaugos agentūroje, vienas – regiono aplinkos apsaugos departamente, vienas – ūkinės veiklos objekte.

17. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai sudaro ataskaitas teikiančių ūkinės veiklos objektų sąrašą. Šis sąrašas turi aprėpti normatyvinio dokumento [2.6.] 4.20 punkte nurodytą ūkinės veiklos objektų sąrašą ir tuos ūkinės veiklos objektus, kurie teikia ataskaitas pagal šios Tvarkos 3.2 punktą. Kiekvienais metais šis sąrašas turi būti atnaujinamas.

Iv. ATASKAITOS Užpildymo tvarka

18. I skyriaus (Teršalų išmetimas į aplinkos orą, jų valymas ir utilizavimas, t/metus, * – kg/metus) 1 lentelės pildymas:

18.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie bendruosius metinius teršalų kiekius, išmetamus į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių:

18.1.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas teršalo kodas. Kodai ir teršalų pavadinimai pateikti šios Tvarkos 1 priedėlyje.

Pastaba. Prie kai kurių teršalų pavadinimų pažymėtos raidės reiškia: (A) – teršalai, išsiskiriantys gaminant šiluminę ir elektros energiją (tai visų rūšių ir įvairios paskirties katilinių išmetami teršalai);

(B) – tai teršalai, išsiskiriantys gamybinių procesų metu deginant kurą (degimo krosnys, stiklo lydymo krosnys ir pan.);

(C) – tai teršalai, išsiskiriantys cheminių reakcijų metu;

18.1.2. lentelės 2-oje skiltyje įrašomas teršalo pavadinimas (jei objekte vartojamas išmetamo į aplinkos orą teršalo techninis pavadinimas, ataskaitoje būtinai nurodomas jo cheminis pavadinimas).

Pastaba. Pildant ataskaitą, būtina griežtai vadovautis aukščiau nurodytu teršalų, priklausomai nuo jų susidarymo pobūdžio, žymėjimu sutartiniais ženklais (raidėmis (A), (B) ar (C));

18.1.3. 3-ioje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą patekęs teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus ingredientus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, praėjusių pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius.

Šios skilties I eilutėje įrašoma visų teršalų (kietųjų, skystųjų ir dujinių) bendra suma.

II eilutėje „Iš viso kietųjų“ – visų medžiagų, kurios pateko į aplinkos orą kietojo pavidalo, bendras kiekis. Tolesnėse eilutėse šis kiekis išskiriamas atskirai pagal kiekvieną kietąją medžiagą. Jeigu į aplinkos orą išmesta tik viena kietoji medžiaga – ją III eilutėje būtina konkrečiai įvardyti.

Eilutėje „Iš viso skystųjų ir dujinių“ nurodoma visų teršalų, kurie išmesti į aplinkos orą skystojo ar dujinio pavidalo, bendras kiekis. Toliau abėcėlės tvarka įrašomos atskiros medžiagos. Jeigu įrašyti skystąsias ir dujines medžiagas nepakanka eilučių – pridedamas papildomas lapas, kuriame pateikiamas 1 lentelės tęsinys;

18.1.4. 4-oje skiltyje pateikiamas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;

18.1.5. 5-oje skiltyje pateikiami duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į įmonės išmetamųjų dujų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti). (Informaciją apie šių įrenginių veikimą būtina pateikti ataskaitos III skyriaus 3 lentelėje);

18.1.6. 6-oje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;

18.1.7. 7-oje skiltyje nurodomas kiekis valymo įrenginiais surinktų teršalų, kurie grąžinti tolesnei gamybai arba realizuoti kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;

18.1.8. 8-oje ir 9-oje skiltyse pateikiamas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų):

8-os skilties duomenys gaunami iš 5-os skilties duomenų atėmus 6-tos skilties duomenis ir prie gauto skirtumo pridėjus 3-ios skilties duomenis;

9-os skilties duomenys turi atitikti praėjusių metų ataskaitos I skyriaus 8-os skilties „Iš viso išmesta į atmosferą per ataskaitinius metus“ duomenis;

18.1.9. 10-oje skiltyje nurodomas leistinos taršos normatyvas (iš viso ir pagal atskirus teršalus), nustatytas gamtos išteklių naudojimo leidime (DLT -didžiausios leistinos taršos arba LLT – laikinai leistinos taršos) ataskaitiniams metams.

Pastaba. Jeigu 8-oje skiltyje yra to paties pavadinimo medžiagų su pažymėtomis raidėmis (A), (B) ar (C) – 9-oje ir 10-oje skiltyse to paties pavadinimo medžiagos išmestą į aplinkos orą per praėjusius metus kiekį ir tos medžiagos ataskaitiniams metams nustatytą normatyvą būtina rašyti prie 8-oje skiltyje įrašytos maksimalios vertės (pvz., jei 8-oje skiltyje eilutėje „azoto oksidai (A)“ nurodyta 20 t/metus, eilutėje „azoto oksidai (B)“ – 40 t/metus, o eilutėje „azoto oksidai (C)“ – 0,5 t/metus, tai 9-oje ir kitose skiltyse azoto oksidų išmestas kiekis, nustatytas leistinos taršos normatyvas bei jo rūšis rašoma eilutėje „azoto oksidai (B)“);

18.1.10. 11-oje skiltyje nurodoma ataskaitiniams metams nustatyto normatyvo rūšis. (Jei įmonėje nors iš vieno stacionaraus taršos šaltinio išmestam teršalui nustatytas LLT normatyvas, tai ir bendras to teršalo normatyvas – LLT);

18.2. šioje lentelėje duomenys pateikiami tonomis, įrašant tris skaitmenis po kablelio, išskyrus duomenis tik apie arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, kurie 1 – 10 skiltyse nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio ir prie šių verčių kairiajame viršutiniame kampe dedant ženklą (*).

19. II skyriaus (TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS) 2 lentelės pildymas:

19.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie stacionarius taršos šaltinius:

19.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas kiekvieno taršos šaltinio numeris pagal šaltinių išdėstymo schemą, vadovaujantis [2.1.]. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam taršos šaltiniui suteikiamas anksčiau ataskaitose nenaudotas numeris. Likvidavus taršos šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas;

19.1.2. 2-oje skiltyje nurodomas visas taršos šaltinio pavadinimas;

19.1.3. 3-ioje ir 4-oje skiltyse įrašomi taršos šaltinio parametrai: skerspjūvis arba išmetamosios angos parametrai ir šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais);

19.1.4. 5-oje – 7-oje skiltyse nurodomi išmetamo į aplinkos orą užteršto dujų-oro mišinio parametrai organizuoto taršos šaltinio išmetamojoje angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje:

5-oje skiltyje nurodomas išeinančio užteršto dujų-oro mišinio greitis, m/s;

6-oje skiltyje nurodomas išmetamo užteršto dujų-oro mišinio tūris, m3/s;

7-oje skiltyje nurodoma išmetamo dujų-oro mišinio temperatūra, °C;

19.1.5. 8-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 4, 5, 6 ir 7-oje skiltyse;

19.1.6. 9-oje ir 10-oje skiltyse atskirose eilutėse įrašomi visų iš taršos šaltinio išmestų teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

19.1.7. 11-oje – 13-oje grafose nurodomas į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis:

11-oje ir 12-oje skiltyse įrašomi iš taršos šaltinio į aplinkos orą patenkančių atskirų teršalų galimi maksimalūs ir vidutiniai kiekiai, kurie nustatomi instrumentinių matavimų būdu.

13-oje skiltyje nurodomi atskirų į aplinkos orą išmestų per metus teršalų kiekiai t/metus (19.3 punkte nurodytų teršalų – kg/metus);

19.1.8. 14-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 11, 12 ir 13-oje skiltyse;

19.2. šiame ataskaitos skyriuje 3, 4, 5, 6, 7-os skilčių duomenys pateikiami apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 11 ir 12 skilčių duomenys – iki 5 skaitmenų po kablelio, 13-tos skilties duomenys – apvalinant iki 3 skaitmenų po kablelio;

19.3. įrašant duomenis tik apie šiuos išmestus teršalus: arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, 9, 10 ir 13 grafose prie pateikiamų verčių kairiajame viršutiniame kampe dedamas ženklas (*) ir išmesti kiekiai 13 grafoje nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio;

19.4. šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, vadovaujantis [1.1.], atlikus taršos šaltinių inventorizaciją. Kasmet nurodomi tik pasikeitimai, įvykę per ataskaitinius metus.

20. III skyriaus (IŠMETAMŲJŲ dujų valymo įrenginių VEIKIMO rodikliai) 3 lentelės pildymas:

20.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie išmetamųjų dujų valymo įrenginius:

20.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti atitinkamą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

20.1.2. 2-oje ir 3-iojoje skiltyse įrašomas valymo įrenginio ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) kodas ir tipas (nedetalizuojant pagal markes) pagal šios Tvarkos 2 priedėlyje pateiktą sąrašą;

20.1.3. 4-oje ir 5-oje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) 3-ioje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

20.1.4. 6-oje skiltyje nurodomas faktinis teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;

20.1.5. 7-oje skiltyje įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą;

20.1.6. 8-oje ir 9-oje skiltyse nurodomas valymo įrenginio projektinis ir faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą:

projektinis valymo efektyvumas (toliau – VL) įrašomas iš valymo įrenginio projekto arba techninio paso (jeigu valymas yra dviejų pakopų – projektinį valymo efektyvumą būtina įrašyti tik vienu bendru skaičiumi);

faktinis VL apskaičiuojamas pagal formulę:

C išm. x V išm.

VL = (1 – __________________) x 100 %;                (1)

C išsk. x V išsk.

20.2. šios lentelės 6-oje ir 7-oje skiltyse duomenys pateikiami apvalinant juos iki 7 ženklų po kablelio, 8-oje ir 9-oje skiltyse – apvalinant iki vieno ženklo po kablelio.

21. IV skyriaus (APLINKOS ORO TARŠOS mažinimo priemonių vykdymas) 4 lentelės pildymas:

21.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie ataskaitiniams metams gamtos išteklių naudojimo leidime [2.6.] numatytų (3.5.1 lentelė) ar nenumatytų papildomų aplinkos oro taršos mažinimo priemonių vykdymą:

21.1.1. 1-oje ir 2-oje skiltyse nurodomas gamybos, kurioje diegiama (ar jau visiškai įdiegta) priemonė, numeris ir pavadinimas pagal šios Tvarkos 3 priedėlyje pateiktą sąrašą;

21.1.2. 3-ioje skiltyje nurodomas taršos šaltinio, kurio išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis mažinamas įdiegiant priemonę, numeris, turintis atitikti tam tikrą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

21.1.3. 4-oje skiltyje įrašomas visas ataskaitiniais metais vykdomos (ar jau įvykdytos) aplinkos oro taršos mažinimo priemonės pavadinimas;

21.1.4. 5-oje skiltyje nurodomos išlaidos (iš visų finansavimo šaltinių, tūkst. Lt), skirtos šiai priemonei įvykdyti;

21.1.5. 6-oje skiltyje įrašoma priemonės įvykdymo data (jeigu priemonė numatyta gamtos išteklių naudojimo leidime – ši data turi būti analogiška nurodytajai leidime);

21.1.6. 7-oje ir 8-oje skiltyse pateikiama informacija apie tai, kiek lėšų panaudota numatytai oro taršos mažinimo priemonei įgyvendinti:

7-oje skiltyje įrašomos faktiškai panaudotos lėšos nuo priemonės vykdymo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos (tūkst. Lt);

8-oje skiltyje pateikiami duomenys apie faktiškai panaudotų lėšų kiekį ataskaitiniais metais. Tuo atveju, jei priemonė įvykdyta per vienerius metus (ataskaitinius) – 7 ir 8 skilčių duomenys turi sutapti;

21.1.7. 9-oje skiltyje įrašomas priemonės įvykdymo (iki ataskaitinių metų pabaigos) koeficientas:

0 – kai priemonė nepradėta vykdyti;

nuo 1% iki 99% parodoma, kuri dalis (pagal panaudotas lėšas nuo bendros sąmatinės vertės) priemonės įdiegta nuo jos vykdymo pradžios;

100% – kai priemonė visiškai įvykdyta;

21.1.8. 10-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 5, 7, 8, 9, 13 ir 14-oje skiltyse;

21.1.9. 11-oje ir 12-oje skiltyse nurodomi teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

21.1.10. 13-oje skiltyje pateikiamas apskaičiuotas (planuojamas) išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimas, įvykdžius numatytą oro taršos mažinimo priemonę;

21.1.11. 14-a skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę ir nustačius faktinį teršalų sumažėjimą;

21.2. lentelės 5, 7 ir 8 skiltyse duomenys pateikiami tūkstančiais litų (tūkst/Lt), apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 13-oje ir 14-oje skiltyse – tonomis (t), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio.

22. V skyriaus (Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai, t/metus) 5 lentelės pildymas:

22.1. šiame skyriuje pateikiami bendri iš mobilių taršos šaltinių per ataskaitinius metus išmestų teršalų kiekiai ir kiekiai pagal atskiras mobilių taršos šaltinių grupes:

22.1.1. lentelės 3-ioje skiltyje nurodomas mobilių taršos šaltinių skaičius;

22.1.2. 4-oje – 10-oje skiltyse įrašomi duomenys apie teršalus, kuriuos į aplinkos orą išmeta atskiros mobilių taršos šaltinių grupės.

Pastaba. Jei atskiros mobilių taršos šaltinių grupės išmetamų į aplinkos orą teršalų nustatymo metodikoje yra nurodyta vertinti ne visus teršalus, įrašytus į 4-tą – 10-tą skiltis, tose skiltyse, kurio teršalo išmetimai neskaičiuojami, dedamas ženklas „-“ (minusas).

11-oje skiltyje įrašoma kiekvienos rūšies mobilių taršos šaltinių visų išmestų teršalų kiekių suma;

22.1.3. eilutėje „Iš viso“ įrašomas bendras mobilių taršos šaltinių skaičius, susumuojami visų mobilių taršos šaltinių išmestų atskirų teršalų kiekiai ir apatiniame dešiniajame kampe įrašoma suma visų teršalų, išmestų iš įvairių rūšių mobilių taršos šaltinių;

22.2. lentelės 4-oje – 11-oje skiltyse duomenys nurodomi tonomis, apvalinant juos iki trijų skaitmenų po kablelio.

______________

2 priedo 1 priedėlis

TERŠALŲ kodų SĄRAŠAS

Kodas	Teršalo pavadinimas
7554	1,2,3-trimetilbenzolas
7485	1,2,4-trimetilbenzolas
10	1,3 - butadienas
7418	1,3,5 - trimetilbenzolas (mezitilenas)
7414	1-metoksi-2-propanolis
7421	2 metil-1-propanolis
7316	2 metoksipropilacetatas
7478	2-butoksietanolis
7434	2-butoksietilacetatas
7537	2-metoksi-1-metilacetatas
7576	2-metoksi-1-metiletilacetatas
7439	3 metoksisilenas
29	3,4 - benzpirenas (benzapirenas)
7348	4 metil - 2 -onas
7370	4 metil - pentanas
7512	4-metilpentan-2-onas
7454	5-metilheksan-2-onas
47	acetaldehidas
2303	acetilacetonas
56	acetilenas
5266	acetofenonas
6832	acetoinas
65	acetonas
74	acto rūgštis
92	akrilo nitrilas
7481	akrilo rūgštis (propeno rūgštis)
100	akroleinas
118	alavas
4841	alavo oksidai
2374	alavo sulfatas
5175	aldehidai
6584	aliuminio chloridas
5637	aliuminio fluoridas
126	aliuminio oksidas
6454	aliuminio sulfatas
2399	aliuminis
7446	alkilbenzolas
7453	alkilfenolis
7331	alkilsulfatinė rūgštis
5521	amilo acetatas
5182	aminai
5644	amofosas
134	amoniakas
2419	amonio acetatas
142	amonio chloridas
151	amonio fluoridas
2441	amonio nitratas
177	anglies monoksidas (A)
5917	anglies monoksidas (B)
6069	anglies monoksidas (C)
185	anglies tetrachloridas
209	anilinas
217	arseno oksidas
233	arseno triselenitas
4775	asbesto turinčios kietosios dalelės
2517	azotas
250	azoto oksidai (A)
5872	azoto oksidai (B)
6044	azoto oksidai (C)
268	azoto rūgštis
276	bario chloridas
5826	bario karbonatas
2556	bario sulfatas
284	benzaldehidas
292	benzilo alkoholis
5052	benzilo chloridas
2608	benzofosfatas
316	benzolas
7271	borfluorvandenilinė rūgštis
4881	boro anhidridas
6591	boro fluoridas
332	boro rūgštis
6702	bromas
6909	brometilas
6727	bromo vandenilis
7518	butandiolis
359	butanolis
7417	butanonas
367	butilacetatas
6629	butilakrilatas
375	butilceliozolvas (butilglikolis)
6734	butilformiatas
7642	butilftalatas
7490	butilmetakrilatas (metakrilo rūgšties butilo esteris)
5833	cerio oksidas
415	chloras
423	chlorbenzolas
7394	chloretilenas, etilenchloridas
440	chloro vandenilis
458	chloroformas
466	chloroprenas
2721	chromas
38	chromo (6+) neorgan. jung.
482	chromo oksidas
5038	chromo rūgštys
491	ciano vandenilis
5389	ciatimas
2760	cikloheksanas
4859	cikloheksanolis
506	cikloheksanonas
7635	ciklopentanas
2791	cinkas
2804	cinko chloridas
514	cinko oksidas
2811	cinko stearatas
2829	cinko sulfatas
2836	dalaponas (propinatas)
6857	diacetilas
531	diacetono alkoholis
549	dibutilftalatas
565	dichloretanas
5431	dietanolaminas
581	dietilbenzolas
7426	dietilheksilftalatas
2890	dietiloeteris
7509	dietoksietanas
4866	difenilmetandiizocianatas
7462	difenolA-(epichlorhidrinas)
5332	diglikolio eteris
613	dimetilacetamidas
4547	dimetilaminas
7461	dimetilaminometilfenolis
2910	dimetiletalaminas
621	dimetiletanolaminas
630	dimetilformamidas
656	dimetilo eteris
4530	dimetilsulfidas
664	dioksanas (etileno dioksidas)
5006	dioktilftalatas
7444	diuronas
712	emulsolis
721	epichlorhidrinas
5318	epihidrino alkoholis (glicidolis)
739	etanolis
747	etilacetatas
755	etilacetonas
763	etilbenzolas
5774	etilcelozolvacetatas
771	etilcelozolvas
780	etilenas
798	etilendiaminas
5273	etilendiglikolis
2959	etilenglikolis
803	etileno oksidas
811	etilglikolacetatas
4554	etilmerkaptanas
820	etilo eteris
6916	etoksipropilacetatas
846	fenolis
3015	fluoridai
862	fluoro vandenilis
5711	formaglikolis
871	formaldehidas
897	fosforo anhidridas
911	fosforo rūgštis
889	fosforo vandenilis
929	freonas 11
937	freonas 113
945	freonas 12
6773	freonas 13
7407	freonas 141 b
953	freonas 21
961	freonas 22
970	ftalio rūgšties anhidridas
7296	furfurilo alkoholis, furilo alkoholis
988	furfurolas
996	geležies chloridas
1000	geležies oksidas
3113	geležis
7443	glikol-n-butiloeteris
1024	gyvsidabris
7435	heksametilen-1,6-diizocianatas
1031	heksametilendiaminas
7650	hidrochinonas
7482	hidrohininas
3177	izobutanolis
1049	izobutilacetatas
1056	izobutilenas
5865	izomilacetatas
4736	izopentanas
6864	izopentanolis
5091	izoprenas
1108	izopropanolis
7508	izopropilacetatas
1095	izopropilbenzolo hidroperoksidas
3204	kadmio sulfatas
3211	kadmis
3229	kalcio chloridas
3243	kalcio karbonatas
5728	kalio chloridas
3310	kalio fosfatas
3327	kalio hidroksidas
1147	kalio jodidas
3334	kalio karbonatas
5691	kalio nitratas
4964	kalio permanganatas
6818	kalio tripolifosfatas
3359	kalis
1179	kanifolijos fliusas
1186	kaprolaktamas
4613	kaptaks
3381	karbamidas
5202	kefonas
6493	kietosios dalelės (A)
6486	kietosios dalelės (B)
4281	kietosios dalelės (C)
3401	kobaltas
1252	krezolis
1260	ksilolas
308	lakūs organiniai junginiai (nepaminėti šiame sąraše)
5340	litolis
5819	ličio karbonatas
3464	magnio chloratas
3471	magnio chloridas
1284	magnio oksidas
7416	magnio sulfatas
3496	magnis
1291	maleino rūgšties anhidridas
3516	manganas
3523	mangano dioksidas
1304	mangano oksidas
1375	merkaptanai
4940	metanas
3555	metanolis
7264	metil-2-pentanas
5462	metilacetatas
1336	metilakrilatas
5767	metilcelozolvacetatas
5168	metildiglikolis
1343	metilenchloridas
7628	metilendiizocianatas
5448	metiletilketonas
6604	metilglioksalis
1368	metilizobutilketonas
3594	metilmetakrilatas
6349	metilochloridas
7471	metilpentanas
4901	metiltretbutilo eteris
6766	metoksiizopropanolis
6948	metoksipropanolis
5455	metoksipropilacetatas
7536	metoksipropoksipropanolis
1390	mineraliniai tepalai
1402	molibdeno oksidas
5553	monochloracto rūgštis
1427	monoetanolaminas
7472	n-hidroksi-n-metil-2-penti
7527	natrio acetatas
3646	natrio bichromatas
1441	natrio chloridas
3678	natrio fosfatas
4638	natrio heksafluoro silikatas
3720	natrio karbonatas
1481	natrio nitratas
1466	natrio nitritas
1473	natrio oksidas
1498	natrio sulfatas
3811	natrio tripolifosfatas
1501	natrio šarmas (natrio hidroksidas)
5561	nefelinas
4621	nefrasas
3835	nikelio chloridas
1564	nikelio oksidas
1571	nikelio sulfatas
4645	nikelio tirpios druskos
1589	nikelis
5735	oksalo rūgštis
6896	oksimetilfurfurolas
4652	oleino rūgštis
5683	organinės rūgštys
1609	ozonas
6923	p-toluolsulfoninė rūgštis
4743	paladžio chloridas
4684	palmitino rūgštis
4677	paradichlorbenzolas
1631	parafinas
4660	pentanolis
5799	pieno rūgštis
1655	piridinas
5585	pirokatechinas
5703	polidimetilsiloksanas
3919	polietilenas
1662	polietileno aerozolis
6538	polietilenpoliaminas
1670	poliizocianatas
1694	polipropilenas
3941	polistirolas
1707	polivinilchloridas
5539	polivinilo spiritas
6447	propilenas
7520	propilenglikol(mono)etilenas
7289	propilenglikolio eteris
7387	propilenglikolio metilo eterio acetatas
6521	propilenglikolis
6643	propilenglikolmetilacetatas
6651	propilenglikolmetileteris
1714	propilo aldehidas
4691	propioninis aldehidas
4039	salicilo rūgštis
1721	salietros aerozolis
1739	selenas
1746	seleno oksidas
1753	sieros anhidridas (A)
5897	sieros anhidridas (B)
6051	sieros anhidridas (C)
1761	sieros rūgštis
5612	sieros trioksidas
1778	sieros vandenilis
1785	silicio dioksidas
5077	silicio rūgštis
7611	silikono garai
4925	sintetinės riebiosios rūgštys
1812	skruzdžių rūgštis
5364	solidolis
1820	solventas
5507	stearino rūgšties esteris
4711	stearino rūgštis
4112	stibis
1851	stirolas
1869	stroncio karbonatas
5234	sulfidai
6552	sulfitinė rūgštis
1891	sviesto aldehidas
1903	sviesto rūgštis
1935	terpentinas
1648	tetrachloretilenas
5742	tetrahidrofuranas
4274	titano oksidas
5487	tiuramas "D"
1942	toluilendiizocianatas
1950	toluolas
4957	torio vandenilis
1967	trichloretanas
1974	trichloretilenas
1981	trietanolaminas
2009	trikrezolis
7491	tripropilenglikoldiakrilatas
5013	urotropinas
5592	ursolas (1,4 - diaminobenzolas)
4729	valerijono rūgštis
4397	vanadis
2023	vanadžio pentoksidas (A)
6037	vanadžio pentoksidas (B)
5494	vandenilio peroksidas
5104	vandenilis
4400	vario chloridas
2031	vario oksidas
2048	vario sulfatas
4424	varis
2055	vinilacetatas
5259	vinilas
2062	vinilchloridas
2070	viniltrietoksisilanas
4463	volframas
7309	volgonatas
2094	švinas

______________

2 priedo 2 priedėlis

IŠMETAMŲJŲ Dujų valymo įrenginių SĄRAŠAS

Kodas	Pavadinimas
10	Absorberiai
20	Adsorberiai
30	Ciklonai, rotoklonai
40	Dulkių gaudytuvai
51	Elektrofiltrai
52	Hidrofiltrai
53	Plaušiniai, joniniai filtrai
54	Rankoviniai filtrai
55	Tepalo filtrai
56	Kiti filtrai
60	Katalitiniai reaktoriai
70	Katalitinio arba termokatalitinio deginimo krosnys
90	Kiti valymo įrenginiai
110	Dviejų pakopų valymas (sausas+šlapias)
120	Dviejų pakopų valymas (sausas+sausas)
130	Kiti dviejų pakopų valymo būdai

______________

2 priedo 3 priedėlis

GAMYBŲ SĄRAŠAS

Numeris	Pavadinimas
01 ENERGETIKA
0101	Šiluminės energijos gamyba
0102	Atominės energijos gamyba
02 KURO GAMYBA
0201	Naftos perdirbimas
0202	Dujų pramonė
0203	Anglies pramonė
0204	Durpių pramonė
0205	Skalūnų pramonė
03 CHEMIJOS PRAMONĖ
0301	Buitinės chemijos gaminių gamyba
0302	Sintetinių skalbimo priemonių gamyba
0303	Plastmasės ir jos gaminių gamyba
0304	Dažų gamyba
0305	Dirbtinio pluošto gamyba
0306	Mineralinių trąšų gamyba
0307	Superfosfato gamyba
0308	Amoniakinio vandens gamyba
0309	Amonio salietros gamyba
0310	Amofoso gamyba
0311	Karbamido gamyba
0312	Sieros rūgšties gamyba
0313	Ekstrakcinės fosforo rūgšties gamyba
0314	Nekoncentruotos azoto rūgšties gamyba
0315	Amoniako gamyba
0316	Metanolio gamyba
0317	Aliuminio fluorido gamyba
0318	Dervų gamyba
0319	Polivinilacetatinės emulsijos gamyba
0320	Superplastifikatorių gamyba
0321	Klijų gamyba
0322	Dažymas, lakavimas
0323	Galvanika
04 METALŲ APDOROJIMAS
0401	Terminis metalų apdorojimas
0402	Mechaninis metalų apdorojimas
0403	Cheminis metalų apdorojimas
0404	Elektrinis metalų apdorojimas
0405	Dujinis ir plazminis pjaustymas
05 MIŠKO, MEDŽIO APDOROJIMO, CELIULIOZĖS IR POPIERIAUS PRAMONĖ
0501	Medžio apdorojimas
0502	Baldų, medžio drožlių, plokščių ir faneros gamyba
0503	Popieriaus-kartono gamyba
06 STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA
0601	Cemento gamyba
0602	Stiklo gamyba
0603	Nerūdinių statybinių medžiagų gamyba
0604	Keramikos gamyba
0605	Mineralinės vatos gamyba
0606	Keramzito gamyba
0607	Fosfogipso ir jo gaminių gamyba
0608	Ruberoido gamyba
0609	Gelžbetonio gamyba
0610	Polimerinių statybinių medžiagų gamyba
0611	Asfalto-betono gamyba
0612	Santechnikos detalių gamyba
07 LENGVOJI PRAMONĖ
0701	Kailių pramonė
0702	Odos ir avalynės gamyba
0703	Siuvimas
0704	Tekstilės pramonė
0705	Kilimų gamyba
08 MAISTO GAMYBA
0801	Alaus gamyba
0802	Spirito gamyba
0803	Cukraus gamyba
0804	Druskos gamyba
0805	Konditerijos pramonė
0806	Mėsos apdorojimas
0807	Miltų ir kruopų gamyba
0808	Vyno ir sulčių gamyba
0809	Žuvies pramonė
0810	Pieno ir pieno produktų gamyba
0811	Aliejaus ir riebalų gamyba
0812	Krakmolo gamyba
0813	Kitos maisto pramonės šakos
0814	Tabako pramonė
0815	Parfumerijos ir kosmetikos pramonė
09 MIKROBIOLOGIJOS PRAMONĖ
0901	Fermentinių preparatų gamyba
0902	Endokrininių preparatų gamyba
10 KITOS ŠAKOS
1001	Medicinos pramonė
1002	Poligrafijos pramonė
1003	Mašinų gamyba
1004	Elektros aparatūros gamyba
1005	Staklių gamyba
1006	Mikroelektronikos pramonė
1007	Prietaisų gamyba
1008	Sausų galvaninių elementų gamyba
1009	Elektrochemijos pramonė
1010	Akumuliatorių pakrovimas
1011	Suvirinimas
1012	Liejimas
1013	Litavimas
1014	Variklių bandymas stende
1015	Cheminis drabužių (kilimų) valymas
1016	Komunalinis ūkis
1017	Žemdirbystė
1018	Gyvulininkystė
1019	Kitos šakos

______________

2 priedo 4 priedėlis

0644003
Formos	Ūkio objekto
Kodai

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 2 – Atmosfera

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d.nutarimu Nr. 110

Metinė

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt.,                                                                              vykdančios teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą,               pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos                apsaugos departamentų miestų arba rajonų aplinkos                                                                              apsaugos agentūroms kiekvienais metais iki sausio                 25 d. (3 egz.)

Steigėjas ________________________________________________________________________

Savivaldybė ______________________________________________________________________

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) _________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas _________________________________________________________________________

Aplinkos oro apsaugos

200 ___ metų

ATASKAITA

Ūkio objekto kodas

I. TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ, JŲ VALYMAS IR UTILIZAVIMAS,

t/metus, (* – kg/metus)

1 lentelė

TERŠALAI		IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ BE VALYMO		PATEKO Į VALYMO ĮRENGINIUS			IŠ VISO IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ		LEISTINOS TARŠOS NORMATYVAS
Kodas	Pavadinimas	Iš viso	Iš organizuotų taršos šaltinių	Iš viso	Įrenginiais surinkta (nukenksminta)		Per ataskaitinius metus	Per praėjusius metus	Vertė, t/metus (*kg/metus)	Rūšis (DLT ar LLT)
					Iš viso	Utilizuota
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
9991	Iš viso:
9984	Iš viso kietųjų:
9977	Iš viso skystųjų ir dujinių:

Ūkio objekto kodas

II.TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS

2 lentelė

TARŠOS ŠALTINIS		ŠALTINIO PARAMETRAI		IŠMETAMO DUJŲ-ORO MIŠINIO PARAMETRAI			Kontrolinė suma 4 + 5 + 6 + 7	IŠMETAMI TERŠALAI		IŠMETAMAS TERŠALŲ KIEKIS			Kontrolinė suma 11 + 12 + 13
Nr.	Pavadinimas	Skerspjūvis, m	Aukštis, m	Greitis, m/s	Tūris, m^3/s	Temperatūra, ^oC		Kodas	Pavadinimas	Maks., g/s	Vid., g/s	Met., t/m (*-kg/m)
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

PASTABA. Šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kasmet įrašomi tik pakeitimai, įvykę per ataskaitinius metus.

______________

Ūkio objekto kodas

III. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMO RODIKLIAI

3 lentelė

Taršos šaltinio Nr.	VALYMO ĮRENGINIO TIPAS		ĮRENGINiu  SUrenkaMI (NUKENKSMINAMI) TERŠALAI		FAKTINIS TERŠALŲ KIEKIS, g/s		ĮRENGINIO VALYMO EFEKTYVUMAS, %
	Kodas	Pavadinimas	Kodas	Pavadinimas	Patenkantis į valymo įrenginį	Patenkantis į aplinkos orą po valymo	Projektinis	Faktinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9

______________

Ūkio objekto kodas

IV. APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ VYKDYMAS

4 lentelė

GAMYBA		Taršos šaltinio Nr.	PRIEMONĖ			SKIRTA LĖŠŲ, tūkst. Lt		Įvykdyta, %	Kontrolinė suma 5+7+8+9+13+14	TERŠALAI		TERŠALŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMAS ĮVYKDŽIUS PRIEMONĘ, t/m
Nr.	Pavadinimas		Visas priemonės pavadinimas	Sąmatinė vertė, tūkst.Lt	Įvykdymo data (planuojama)	Nuo priemonės vykdymo pradžios	Ataskaitiniais metais			Kodas	Pavadinimas	Planuojamas	Faktinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

PASTABA. 14 skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę.

______________

Ūkio objekto kodas

V.TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ, t/metus

5 lentelė

		Taršos šaltinių skaičius	IŠMESTAS TERŠALŲ KIEKIS, t/metus
Nr.	Mobilus taršos šaltinis		Azoto oksidai (kodas-6167)	Anglies monoksidas (kodas-6199)	Anglies dioksidas (kodas-6201)	Sieros anhidridas (kodas-6174)	Angliavandeniliai (kodas-6219)	Švinas (kodas-6226)	Kietosios dalelės (kodas-6233)	Iš viso
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
I.	Autotransportas				XXXX			XXXX
1.	Krovininiai automobiliai				XXXX			XXXX
2.	Autobusai				XXXX			XXXX
3.	Lengvieji automobiliai				XXXX			XXXX
II.	Kitos mašinos su vidaus degimo varikliais				XXXX			XXXX
III.	Geležinkelių transportas				XXXX			XXXX
IV.	Oro transportas				XXXX			XXXX
V.	Jūsų laivai				XXXX			XXXX
VI.	Upių laivai				XXXX			XXXX
	IŠ VISO:				XXXX			XXXX

TVIRTINU: __________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________________

(Ūkinės veiklos objekto vadovas: vardo raidė, pavardė, parašas)

A. V.

200 __ m.                           d.

PRIĖMĖ:                       Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

_____________________________________________________________________________________________

(Vardo raidė, pavardė, parašas)

200 __ m.                           d.

Ataskaitą __________  lapų užpildė _______________________________________________________________

(Vardo raidė, pavardė, telefonas)

______________