LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Europos pinigų rinkos fondų veiklos taisyklių patvirtinimo
2013 m. spalio 24 d. Nr. 03-173
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 03-173
EUROPOS PINIGŲ RINKOS FONDŲ VEIKLOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos pinigų rinkos fondų veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus, kurių savo veikloje turi laikytis kolektyvinio investavimo subjektai, kurių pavadinime yra žodžiai „pinigų rinkos fondas“ ar kitokie šių žodžių junginiai arba kurie reklamuojami kaip Europos pinigų rinkos fondai, taip pat jų valdymo įmonės. Tik tie kolektyvinio investavimo subjektai, kurie atitinka Taisyklių reikalavimus, gali savo pavadinime, reklamoje ar kitoje investuotojams skirtoje informacijoje vartoti žodžius „pinigų rinkos fondas“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.
2. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto 2010 m. gegužės 19 d. gairių dėl bendro Europos pinigų rinkos fondų apibrėžimo (CESR/10-049) nuostatas.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. pastovios grynųjų aktyvų vertės pinigų rinkos fondas (angl. constant NAV money market fund) – pinigų rinkos fondas, siekiantis išlaikyti nekintamą nominaliąją grynųjų aktyvų vertę (toliau – GAV);
3.2. vidutinis svertinis terminas (angl. weighted average maturity, WAM) (toliau – WAM) – rodiklis, skirtas nustatyti visų fondo turtą sudarančių bazinių finansinių priemonių vidutinį išpirkimo terminą ir apskaičiuotas taikant kiekvienos priemonės santykinę dalį portfelyje atspindinčius svorius, darant prielaidą, kad kintamųjų palūkanų normų priemonės išpirkimo terminas yra laikas, likęs iki palūkanų normos perskaičiavimo į pinigų rinkos palūkanų normą, o ne laikas, likęs iki finansinės priemonės nominaliosios vertės išmokėjimo dienos;
3.3. vidutinė svertinė trukmė (angl. weighted average life, WAL) (toliau – WAL) – rodiklis, kuriuo apibūdinamas iki kiekvienos fondo turtą sudarančios finansinės priemonės išpirkimo termino likusio laiko svertinis vidurkis ir kuris rodo laiką iki visiško nominaliosios vertės išmokėjimo dienos (neatsižvelgiant į palūkanas ir diskontavimą);
3.4. kolektyvinio investavimo subjektas – pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (Žin., 2003, Nr. 74-3424; 2012, Nr. 77-3977) (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (Žin., 2013, Nr. 68-3410) veikiantis kolektyvinio investavimo subjektas.
4. Europos pinigų rinkos fondai, atsižvelgiant į fondo vidutinį svertinį terminą ir vidutinę svertinę trukmę, skirstomi į dvi rūšis: trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondus ir pinigų rinkos fondus. Europos pinigų rinkos fondo prospekte ar prospekto esmę atitinkančiame kitaip pavadintame dokumente, o jeigu tai pagal Įstatymą veikiantys kolektyvinio investavimo subjektai, – ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, turi būti nurodyta, prie kurios rūšies jis priskiriamas.
5. Pinigų rinkos fondai ir trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondai arba jų valdymo įmonės turi investuotojams pateikti tinkamą informaciją apie fondo rizikos ir grąžos pobūdį, kad būtų žinomos visos specifinės rizikos rūšys, susijusios su fondo investavimo strategija.
II. TRUMPALAIKIŲ PINIGŲ RINKOS PRIEMONIŲ FONDAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
7. Trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondas arba jo valdymo įmonė privalo:
7.1. turėti pagrindinį investavimo tikslą – palaikyti grynąją fondo turto vertę ir teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos priemonių palūkanų normas;
7.2. investuoti į Įstatymo reikalavimus atitinkančias pinigų rinkos priemones arba į indėlius kredito įstaigose (specialieji kolektyvinio investavimo subjektai arba jų valdymo įmonės turi užtikrinti, kad trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondo portfelio likvidumas ir vertė būtų vertinami analogiškai);
7.3. užtikrinti, kad būtų investuojama į valdymo įmonės nustatytas aukštos kokybės pinigų rinkos priemones. Spręsdama, ar pinigų rinkos priemonė gali būti vertinama kaip aukštos kokybės, valdymo įmonė turi atsižvelgti į įvairius kriterijus, įskaitant (bet neapsiribojant):
7.3.1. pinigų rinkos priemonės kredito kokybę. Pinigų rinkos priemonė laikoma aukštos kredito kokybės, jeigu visos pinigų rinkos priemonę vertinusios kompetentingos reitingo agentūros jai suteikė vieną iš dviejų aukščiausių įmanomų trumpalaikių kredito reitingų arba, jeigu priemonė reitingo neturi, ji yra lygiavertės kokybės, kaip tai nustatyta valdymo įmonės vidaus reitingavimo procese. Valdymo įmonė privalo nuolat stebėti pinigų rinkos priemonių kredito kokybę ir, atsižvelgdama į geriausius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio interesus, imtis veiksmų, jei pinigų rinkos priemonių kredito kokybė nebeatitinka reikalavimų;
7.3.3. jei tai struktūrizuotos finansinės priemonės, – operacinę ir sandorio šalies riziką, būdingą struktūrizuotam finansiniam sandoriui;
7.4. investuoti tik į tas finansines priemones, iki kurių galutinio išpirkimo likęs terminas yra ne ilgesnis kaip 397 dienos;
7.5. skelbti kiekvienos dienos GAV ir investicinių vienetų ar akcijų kainą, taip pat kasdien parduoti ir išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
7.8. užtikrinti, kad finansinių priemonių, įskaitant struktūrizuotas finansines priemones, WAL skaičiavimas būtų grindžiamas iki finansinių priemonių galutinio išpirkimo likusiu terminu, išskyrus atvejus, kai į finansinę priemonę įterptas pardavimo pasirinkimo sandoris (angl. put option). Šiuo atveju vietoj galutinio išpirkimo termino gali būti naudojama šio sandorio įvykdymo diena, jeigu nuolat tenkinamos visos šios sąlygos:
7.8.1. pardavimo pasirinkimo sandorio įvykdymo dieną valdymo įmonė gali laisvai įvykdyti pardavimo pasirinkimo sandorį;
7.8.2. iš anksto nustatyta pardavimo pasirinkimo sandorio vykdymo kaina (angl. strike price) išlieka artima tikėtinai finansinės priemonės kainai kitą įvykdymo dieną;
7.9. skaičiuojant WAM ir WAL, atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių, indėlių ir efektyvaus portfelio valdymo metodų poveikį;
7.10. užtikrinti, kad nei dėl fondo portfelio tiesioginių, nei dėl netiesioginių pozicijų nebus investicijų į akcijas arba biržos prekes, įskaitant investicijas per išvestines finansines priemones. Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos tik laikantis fondo investicijų į pinigų rinką strategijos. Su užsienio valiuta susietos išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos tik apsidraudimo nuo rizikos tikslais. Investicijos į nebazinės valiutos finansines priemones leidžiamos tik tuo atveju, jeigu valiutos rizika yra visiškai apdrausta;
7.11. investuoti tik į tuos kolektyvinio investavimo subjektus, kurie atitinka Taisyklėse nustatytus reikalavimus, taikomus trumpalaikių pinigų rinkos priemonių fondams;
III. PINIGŲ RINKOS FONDAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
8. Pinigų rinkos fondas arba jo valdymo įmonė privalo laikytis Taisyklių 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 7.8, 7.9 ir 7.10 punktuose nustatytų reikalavimų. Pinigų rinkos fondas arba jo valdymo įmonė:
8.1. gali nesilaikyti Taisyklių 7.3.1 punkte nustatyto reikalavimo ir investuoti į ne mažesnės kaip investicinio reitingo kokybės vyriausybės emisijas (angl. sovereign issuance); vyriausybės emisija turi būti suprantama kaip pinigų rinkos priemonės, kurias išleido arba garantavo valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucija arba centrinis bankas, Europos Centrinis Bankas, Europos Sąjunga arba Europos investicijų bankas;
8.3. gali investuoti tik į tas finansines priemones, iki kurių galutinio išpirkimo likęs terminas yra ne ilgesnis kaip 2 metai, su sąlyga, kad laikas, likęs iki kitos palūkanų normos perskaičiavimo dienos, yra ne ilgesnis kaip 397 dienos (kintamųjų palūkanų normų finansinės priemonės turi būti perskaičiuojamos į pinigų rinkos palūkanų normą ar indeksą);