LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ), TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 27 d. Nr. 1277
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo (Žin., 2010, Nr. 139-7112) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės koncepciją (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 537 „Dėl Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 64-2285).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277
NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ), TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS KONCEPCIJA
I. Bendrosios nuostatos
1. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės koncepcijos (toliau – Koncepcija) tikslas – nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės tobulinimo gaires, siekiant užtikrinti didesnį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės efektyvumą.
2. Teisinis Koncepcijos rengimo pagrindas – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo (Žin., 2010, Nr. 139-7112) 4 straipsnio 1 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedama patvirtinti Koncepciją.
3. Koncepcija parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) tikslus, Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 (Žin., 2010, Nr. 132-6720), ir Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtosios dalies XXII skyriaus „Kova su nesaikingu alkoholio vartojimu ir narkomanija“ nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu (Žin., 1998, Nr. 8-161), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymu (Žin., 1999, Nr. 55-1764; 2008, Nr. 65-2455), Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) ir kitais teisės aktais.
4. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
Paklausos mažinimas – kompleksinės ir integruotos narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos priemonės, skatinančios visuomenę nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio, mažinančios tokių medžiagų vartojimą ir su tuo susijusius žalingus padarinius.
Pasiūlos mažinimas – kompleksinės priemonės, kuriomis siekiama mažinti tabako ir alkoholio, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą.
Kitos Koncepcijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711), Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
II. EsamA padėtis
5. Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės politika vykdoma įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Jau įgyvendinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 76-2291), ir Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2041). Šiuo metu vykdoma Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos patvirtinimo“. Šios programos pagrįstos 1961 metų Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 51-1768), 1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 50-1743), 1988 metų Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (Žin., 1998, Nr. 38-1004), 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 60-1501) ir 2005–2012 metų Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategija.
6. Lietuvoje alkoholio ir tabako kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą. Valstybės alkoholio kontrolės programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603), Valstybės tabako kontrolės programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954 (Žin., 1998, Nr. 69-2010), Blaivybės metų programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 19 (Žin., 2008, Nr. 8-277). Pažymėtina, kad 2010 metais baigta įgyvendinti Valstybės tabako kontrolės programa, o 2011 metais bus baigta įgyvendinti Valstybės alkoholio kontrolės programa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 24 straipsniu ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 24 straipsniu, parengta Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas) (Žin., 2011, Nr. 115-5415).
7. Paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų. Minėtoms priemonėms įgyvendinti panaudojama Europos Sąjungos struktūrinė parama ir Jungtinių Tautų skiriamos lėšos. Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa, Valstybės tabako kontrolės programa, Valstybės alkoholio kontrolės programa, rengiami šių programų įgyvendinimo tarpinstituciniai veiklos planai.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo nuostatomis, nuo 2011 m. balandžio 1 d. rengti valstybines alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą pavesta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 28-1331) patvirtino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatus. Šie nuostatai suderinti su Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) nuostatomis.
9. Kontrolės institucijų, dirbančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės srityse, kontrolės veikla koordinuojama nepakankamai efektyviai. Verslo subjektų veiklos priežiūra grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 836 „Dėl Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 91-3931) nuostatomis. Būtina pabrėžti, kad problemos narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės srityse dažniausiai yra platesnės nei vienos kontroliuojančiosios institucijos kompetencija. Atsakomybė už tabako ir alkoholio kontrolę padalyta pagrindinėms kontroliuojančiosioms institucijoms pagal jų kompetencijos sritis (Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, savivaldybių institucijoms, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui). Nebuvo vienos institucijos, kuri užtikrintų visų pagrindinių psichoaktyviųjų medžiagų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio – kontrolės veiksmų koordinavimą, suteiktų kontrolei sisteminį pobūdį, vykdytų kontrolės veiksmų stebėseną, operatyviai reaguotų į kylančias problemas, teiktų pasiūlymus, kaip jas spręsti. Kontrolės institucijų bendradarbiavimas grindžiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 829 „Dėl valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2314) nuostatomis.
10. Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2460 „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 152-5529) ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija (Žin., 2004, Nr. 152-5538). Dalis Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatų jau perkelta į nacionalinę teisę. Kadangi iki šiol vyksta šios konvencijos protokolų svarstymai, šis klausimas ir ateityje pareikalaus sutelkto politiką kuriančių ir ją įgyvendinančių institucijų darbo, siekiant veiksmingai įgyvendinti šioje konvencijoje įtvirtintas tabako kontrolės politikos nuostatas.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas yra vieni dažniausiai keičiamų įstatymų. Nuo 2008 metų – Blaivybės metų – padėtis pradėjo keistis, priėmus laukiamus ir būtinus sprendimus alkoholio kontrolės politikos srityje: uždrausta alkoholio reklama transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius), nuo 2012 metų reklama bus draudžiama visose visuomenės informavimo priemonėse, uždrausta išorinė alkoholio reklama, apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais darbo laikas, asmenims iki 18 metų uždrausta ne tik vartoti alkoholinius gėrimus, bet ir jų turėti, viešojo maitinimo įmonės įpareigotos užtikrinti, kad nepilnamečiai jose nevartotų alkoholinių gėrimų, savivaldybių taryboms suteikta teisė, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įteisinti ir kiti svarbūs sprendimai.
12. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų (įskaitant nelegalių) suvartojimas, nuo 1998 metų nuolat didėjęs, 2008 metais stabilizavosi ir 2009 metais sumažėjo: 1999 metais vienam suaugusiam Lietuvos gyventojui teko 9,5 litro absoliutaus (100 procentų) alkoholio, 2007 ir 2008 metais – po 11,4 litro, 2009 metais – 10,9 litro. Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, 2009 metais vienam gyventojui mažmeninės prekybos vietose parduota vidutiniškai 40 pakelių cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 47 pakeliai, taigi atitinkamai 20 ir 24 pakeliais mažiau nei 2008 metais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, 2000 metais kasdien rūkė 52 procentai 20–64 metų vyrų ir 16 procentų 20–64 metų moterų, 2008 metais – atitinkamai 39 procentai ir 14 procentų, 2010 metais – 34 procentai ir 15 procentų. Taigi vyrų rūkymo paplitimas sumažėjo 18 procentų, o moterų – stabilizavosi.
13. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, Lietuvoje užregistruota 1,1 procento daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais) ir šių medžiagų kontrabanda, tačiau 2009 metais, palyginti su 2008 metais, tokių nusikalstamų veikų buvo užregistruota net 19,2 procento daugiau. Šios rūšies nusikalstamos veikos sudaro apie 2,85 procento visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų (2009 metais – 2,63 procento, 2008 metais – 2,3 procento, 2007 metais – 2,3 procento, 2006 ir 2005 metais – 2 procentus).
14. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, Lietuvoje šiek tiek sumažėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (2010 metais – 85, 2009 metais – 90, 2008 metais – 69, 2007 metais – 46, 2006 metais – 47, 2005 metais – 46, 2004 metais – 49 nepilnamečiai asmenys). Šalyje tarp neteisėtai platinamų medžiagų vyrauja kanapės, metamfetaminas ir heroinas.
15. Lietuvoje ir visoje Europoje rinkai patiekiama naujų medžiagų, pasižyminčių narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu (ypač per internetinę prekybą). Nuo 2006 iki 2011 metų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-113), įtrauktos 43 medžiagos, dviejų medžiagų kontrolės režimas sustiprintas. 2010 metais pakeitus atitinkamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, įteisinta, kad kontroliuojamos ne tik individualios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų dariniai.
16. 2008 metais Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto reprezentatyvaus 15–64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, labiausiai šalyje paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą per paskutinius 12 mėnesių kanapių yra vartoję 5,6 procento Lietuvos gyventojų (2004 metais – 2,2 procento). Ekstazio bent kartą per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję 1 procentas (2004 metais – 0,4 procento), amfetamino – 0,7 procento (2004 metais – 0,3 procento) Lietuvos gyventojų. 2004–2008 metais kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto vartojimo duomenys beveik nepakito. Sergamumas narkomanija Lietuvoje per pastaruosius metus beveik nepakito. 2009 metais asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas registruoti 345 asmenys (2008 metais – 272, 2007 metais – 318). 2009 metais Lietuvoje sergamumas narkomanija sudarė 8,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir buvo mažesnis už pastarųjų 7 metų vidurkį. Daugiau kaip 90 procentų šių asmenų neteisėtai vartojo švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, iš jų apie 80 procentų vartojo opioidus. Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra plačiai tarp Lietuvos gyventojų paplitęs žalingas įprotis – tyrimo duomenimis, du iš trijų (66 procentai) Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę, o bent kartą per paskutinius 12 mėnesių rūkę nurodė 33,7 procento Lietuvos gyventojų. 2008 metų tyrimo duomenimis, alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutinius 12 mėnesių vartoję nurodė 86,9 procento, o bent kartą per paskutines 30 dienų vartoję alkoholį nurodė 62,2 procento Lietuvos gyventojų.
17. Lietuvoje užtikrinama teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolė, įgyvendinant 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 46), 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (OL 2005 L 22, p. 1), 2005 m. liepos 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1277/2005, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, įgyvendinimo taisykles (OL 2005 L 202, p. 7), kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2010 m. gruodžio 31 d. iš viso buvo 43 subjektai, kuriems išduoti veiklos, susijusios su antros ir (arba) trečios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), registracijos pažymėjimai, 4 subjektai, kuriems išduotos veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), specialiosios licencijos, ir 1 subjektas, kuriam išduota veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencija.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – cheminės medžiagos, naudojamos neteisėtai narkotikų gamybai, ir neteisėta narkotikų gamyba be jų neįmanoma. Daugeliu atvejų cheminės medžiagos, naudojamos kaip narkotikų pirmtakai (prekursoriai), turi labai įvairią pirminę teisėtą ir svarbią paskirtį (pavyzdžiui, jos naudojamos plastikų sintezei, medikamentams, kosmetikos priemonėms, kvepalams, valymo priemonėms ir kvapiosioms medžiagoms gaminti).
18. Lietuvoje plėtojama tabako ir alkoholio, neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos ir šių medžiagų vartojimo, jo padarinių stebėsena, duomenų rinkimas, informacijos analizė ir sklaida visuomenei, atliekami moksliniai tyrimai.
III. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ), TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS tobulinimo principai
20. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės vizija – veiksmingas šių medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimas.
21. Siūlomi narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės tobulinimo principai:
21.1. diegti veiksmingas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės priemones, skirtas visuomenės sveikatai ir saugumui užtikrinti;
21.2. gerinti institucijų, kontroliuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio apyvartą, bendradarbiavimą, siekiant, kad mažėtų tabako ir alkoholio, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūla;
21.3. vertinti ir koordinuoti moksliniais tyrimais pagrįstą narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės stebėseną, vykdomas programas ir projektų veiksmingumą;
21.4. didinti visuomenės informuotumą ir švietimą glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, visuomenės informavimo priemonėmis, ugdant neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimą;
21.5. vykdyti tabako ir alkoholio, neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją šeimoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, – diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko gyvenimo įgūdžius, taip stabilizuoti ir mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimą;
21.6. didinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos specialistų rengimo, mokymo, jų kvalifikacijos tobulinimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą;
21.7. tobulinti ir diegti visuomenės poreikius atitinkančią, moksliškai pagrįstą sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, siekiant padėti asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, tabaką ar alkoholį;
21.8. plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir taikyti tarptautinę gerąją patirtį įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, naudojant Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų finansinę ir metodinę paramą.
IV. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ), TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS tobulinimo gairės
22. Numatomos bendros narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės teisinio reglamentavimo tobulinimo gairės:
22.1. parengti Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondo veiklos įstatymo projektą. Šio fondo lėšos būtų naudojamos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencinėms veikloms – prevencinėms programoms, projektams, socialinei reklamai, moksliniams tyrimams, kitoms prevencinėms veikloms – remti. Šio fondo administratorius – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas;
22.2. nustatyti teisinio reguliavimo ir praktikos problemas, kylančias institucijoms ir įstaigoms, įgyvendinančioms narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, siekiant sukurti veiksmingesnį kontrolės modelį;
22.3. tobulinti veiklos planavimą narkomanijos prevencijos, narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės srityse – parengti vieną Narkomanijos, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos, narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės programą, atitinkamai pakeičiant šias sritis reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Šios programos įgyvendinimo koordinatorius – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
23. Numatomos bendros narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo gairės:
23.1. riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą planuojant ir įgyvendinant tabako ir alkoholio kontrolės priemones, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija ir Pasaulio sveikatos organizacijos Alkoholio kontrolės strategijos nuostatomis;
23.2. įgyvendinti Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nustatytus teisėtos ir neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės, tabako ir alkoholio kontrolės reikalavimus;
23.3. stiprinti išorės sienos stebėjimą ir vidaus sienos kontrolę, užtikrinti veiksmingą pasienio kontrolės punktuose patikrinimus atliekančių valstybės institucijų bendradarbiavimą;
23.4. stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio apyvarta;
23.5. mažinti tabako ir alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių žalą visuomenės ir asmens sveikatai ir saugumui;
23.6. taikyti visas įmanomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo priemones laisvės atėmimo vietose;
23.7. stiprinti kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo priemones, administracinius gebėjimus ir užtikrinti jų materialinį techninį aprūpinimą;
23.8. užtikrinti ir gerinti specialistų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo priemones, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą;
23.9. plėtoti kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių ir verslo subjektų bendradarbiavimą įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos mažinimo priemones.
24. Numatomos bendros narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio paklausos mažinimo tobulinimo gairės:
24.1. vykdyti bendrąją, atrankinę ir tikslinę narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją, formuojant neigiamą požiūrį į šių medžiagų vartojimą, ypač daug dėmesio skiriant tikslinių grupių asmenų amžiui, kultūrai, tradicijoms ir kitiems ypatumams;
24.2. užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, įvairiapusiškumą ir kokybę asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo, ypač rūpintis, kad reikiamos specializuotos paslaugos būtų teikiamos vaikams ir jaunimui, būtų padedama visai šeimai;
24.3. stiprinti kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio paklausos mažinimo priemones, administracinius gebėjimus ir užtikrinti jų materialinį techninį aprūpinimą;
24.4. užtikrinti ir gerinti socialinės-psichologinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų kokybę ir prieinamumą asmenims, turintiems elgesio ir psichikos sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo, ypač vaikams ir jaunimui;
24.5. užtikrinti ir gerinti specialistų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio paklausos mažinimo priemones, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą;
24.6. plėtoti kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių ir verslo subjektų bendradarbiavimą įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio paklausos mažinimo priemones.
25. Numatomos bendros narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių, paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonių stebėsenos ir vertinimo tobulinimo, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo gairės:
25.1. plėtoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio apyvartos stebėseną ir nuolat teikti informaciją visuomenei, švietimo ir ugdymo įstaigoms, šalies ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms;
25.2. plėtoti mokslinius tyrimus, valstybės ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, diegti mokslu ir gerąja patirtimi pagrįstas metodikas (prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos, nusikalstamų veikų prevencijos ir atskleidimo, informacijos rinkimo ir kita);
25.3. vertinti įgyvendinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių veiksmingumą;
25.4. plėtoti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarptautinės gerosios patirties taikymą įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, tabako ir alkoholio pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, panaudojant Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansinę ir metodinę paramą;
25.5. aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos institucijų, Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų veikloje narkotinių ir psichotropinių medžiagų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos srityse.
V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS