LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL METODINIŲ NURODYMŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO SĄLYGOMS NUSTATYTI IR VYKDYTI PATVIRTINIMO
2001 m. balandžio 23 d. Nr. 223
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2872) 3 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648) 15 straipsnio 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ patvirtintų Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų (Žin., 1995, Nr. 13-298, Nr. 65-1624) 16 punktu:
1. Tvirtinu Metodinius nurodymus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti (pridedama).
2. Laikau netekusiais galios aplinkos apsaugos ministerijos 1997 07 25 įsakymą Nr. 130 „Dėl Metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 73-1890), aplinkos ministro 2001 01 22 įsakymą Nr. 53 „Dėl Metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-373) ir aplinkos ministro 2001 01 31 įsakymą Nr. 83 „Dėl lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti“ (Žin., 2001, Nr. 15-478).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“.
Patvirtinta
Lietuvos respublikos aplinkos ministro
2001 04 23 įsakymu Nr. 223
Metodiniai nurodymai žuvų išteklių atkūrimo
ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti
1. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir 15 straipsnio 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ patvirtintų Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų (Žin., 1995, Nr. 13-298, Nr. 65-1624) 16 punktu.
2. Žuvų išteklių atkūrimas ir saugojimas – tai teisinių, techninių, materialinių ir finansinių priemonių, padedančių išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas, visuma.
3. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos įrašomos į verslinės žvejybos leidimą ir yra privalomos visiems naudotojams, žvejojantiems neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose bei kitų valstybių ekonominėse zonose (pagal valstybių pasikeitimus kvotomis).
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas lėšų, kurias naudotojai, vykdantys verslinę žvejybą, privalo skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, pradinis tarifas – ne mažiau kaip 4 procentai už realizuotą laimikį gaunamų pajamų. Jeigu žvejybos kvota skiriama konkurso tvarka, apskaičiuojant lėšų, kurias naudotojas privalo skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, dydį, taikomas konkurse nustatytas tarifas. Už realizuotą laimikį gaunamos pajamos vertinamos pagal vidutinį žvejybos įrankio efektyvumą (vidutinį paros sugavimą vienu įrankiu, kg) bei vidutinę žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kainą, kurie nustatomi taip pat, kaip ir skaičiuojant mokestį už verslinį žuvų išteklių naudojimą (vadovaujantis Mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 10 10 nutarimu Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ (Žin., 1995, Nr. 85-1921; 1997, Nr. 44-1087; 1998, Nr. 24-610).
5. Naudotojams, žvejojantiems jūroje, už realizuotą laimikį gaunamos pajamos skaičiuojamos pagal žvejybos žurnale įrašytą žvejybos kalendorinių parų ir žvejybos įrankių skaičių. Jeigu valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nustato, kad žvejojant jūroje į žvejybos žurnalą visai neįrašytas arba įrašytas mažesnis žvejybos kalendorinių parų arba naudotų žvejybos įrankių skaičius, apie tai, užbaigus administracinę bylą, informuojamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išsiunčiant jam nutarimo aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje kopiją. Tokiu atveju lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti už laikotarpį nuo leidimo įsigaliojimo iki pažeidimo padarymo dienos (imtinai) apskaičiuojamos pagal tai, kiek kalendorinių parų per šį laikotarpį galiojo žvejybos leidimas ir kiek leidime įrašyta žvejybos įrankių.
Naudotojams, žvejojantiems neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, lėšos, kurias privalo skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, skaičiuojamos pagal žvejybos leidimo galiojimo kalendorinių parų skaičių ir jame įrašytą žvejybos įrankių skaičių.
6. Naudotojai gali patys vykdyti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones arba skirti lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prašyme pirmajam kalendorinių metų leidimui gauti turi būti nurodyta, ar įmonė pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, ar skirs lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti.
Lėšos, kurias naudotojai, besiverčiantys versline žvejyba neišnuomotuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose bei kitų valstybių ekonominėse zonose (pagal valstybių pasikeitimus kvotomis), skiria žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, aplinkos ministro 2001 02 07 įsakymu Nr. 91 „Dėl aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 22-750) nustatyta tvarka kaupiamos leidimą verslinei žvejybai išdavusio Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pajamų surenkamojoje sąskaitoje ir šiame punkte nurodyto įsakymo nustatyta tvarka pervedamos į Aplinkos ministerijos specialiąją sąskaitą Nr. 141909, esančią Žemės ūkio banko Vilniaus skyriuje, bei naudojamos Aplinkos ministerijos patvirtintoms žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonėms vykdyti.
Lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kurias skiria naudotojai, besiverčiantys versline žvejyba ne valstybinės reikšmės neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kaupiamos savivaldybių, nacionalinių bei regioninių parkų pajamų surenkamosiose sąskaitose ir naudojamos su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais suderintoms žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonėms vykdyti.
7. Kuršių mariose arba neišnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose žvejojantys naudotojai ne mažiau kaip 25% apskaičiuotos sumos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti turi sumokėti iki leidimo išdavimo, o likusiąją dalį – per 10 dienų, pasibaigus leidimo galiojimui. Už leidimus žvejoti Baltijos jūroje naudotojai lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti avanso, prieš jiems išduodant leidimus, nemoka. Šias lėšas naudotojai gali sumokėti dalimis, galutinai atsiskaitydami per 15 dienų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
Leidimus verslinei žvejybai išduodančios institucijos privalo kontroliuoti, kad būtų atsiskaitoma laiku, ir neišduoti leidimų neatsiskaičiusioms įmonėms. Lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti mokėjimo terminas gali būti atidėtas leidimą verslinei žvejybai išdavusios institucijos sprendimu, tik esant objektyvioms priežastims ir naudotojui pateikus garantinį raštą dėl skolos sumokėjimo.
8. Jeigu naudotojas, žvejojantis neišnuomotuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, pats vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žvejybos kvotos gavimo dienos jis turi parengti priemonių planą ir pateikti šį planą derinti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kartu su planų projektais naudotojai turi pateikti preliminarių išlaidų sąmatas. Suderinto žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių plano bei sąmatų kopijas regiono aplinkos apsaugos departamentas per 10 dienų išsiunčia Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentui. Regionų aplinkos apsaugos departamentai kontroliuoja žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių planų vykdymą bei lėšų panaudojimą.
9. Naudotojų, žvejojančių ne valstybinės reikšmės neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių planai pirmiausiai derinami su savivaldybe, nacionalinio ar regioninio parko direkcija (jei vandens telkinys yra jų teritorijoje) bei 8 punkte nustatyta tvarka – su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu.
10. Jeigu per nurodytą terminą naudotojas nepateikia derinti plano arba nevykdo suderinto žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių plano bei neskiria lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, tai žvejybos leidimai neišduodami, o išduoti leidimai anuliuojami.
11. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonės, įvertinus mokslines rekomendacijas bei atsižvelgus į žuvų išteklių naudotojų pasiūlymus, planuojamos vieneriems metams.
12. Naudotojai, vykdantys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, privalo pateikti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui tarpinę (per 30 dienų, pasibaigus pusmečiui) ir galutinę (per 30 dienų, pasibaigus metams) ataskaitas kartu su komisijos pasirašytais darbų priėmimo ir perdavimo aktais bei išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Naudotojų vykdomus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo darbus priima priemonių planus suderinusio Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento arba Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sudaryta komisija.
______________