EUROPOS SUSITARIMAS DĖL SVARBIAUSIŲ TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENS KELIŲ (AGN)

 

Susitariančiosios Šalys,

suprasdamos būtinumą palengvinti ir išplėsti tarptautinius vežimus vidaus vandens transportu Europoje,

atsižvelgdamos į numatomą krovinių tarptautinių vežimų gausėjimą išaugus tarptautinei prekybai,

pabrėždamos vidaus vandens transporto svarbą, kuris, palyginti su kitomis vidaus transporto rūšimis, yra pranašesnis ekonominiu bei ekologiniu požiūriu ir pasižymi infrastruktūros bei laivo keliamosios galios pertekliumi ir todėl gali sudaryti sąlygas socialinėms išlaidoms bei viso vidaus transporto neigiamam poveikiui aplinkai mažėti,

būdamos įsitikinusios, kad siekiant padidinti tarptautinių vežimų susisiekiant vidaus vandens keliais Europoje našumą bei jų patrauklumą naudotojams, būtina sukurti teisinę bazę, nustatančią suderintą tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklo plėtros bei įrengimo planą, remiantis suderintais infrastruktūros mastais bei eksploatavimo parametrais,

susitarė:

 

1 straipsnis

TINKLO APIBRĖŽIMAS

 

Susitariančiosios Šalys priima šio Susitarimo nuostatas kaip suderintą vidaus vandens kelių tinklo, vadinamo „tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklu“ ar „E kategorijos vandens kelių tinklu“, plėtros bei įrengimo planą, kurį jos ketina įgyvendinti, vadovaudamosi savo atitinkamomis programomis. E kategorijos vandens kelių tinklas apima tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelius ir uostus, nurodytus šio Susitarimo I ir II prieduose.

 

2 straipsnis

TINKLO TECHNINĖS IR EKSPLOATAVIMO CHARAKTERISTIKOS

 

Tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklas, minimas 1 straipsnyje, turi atitikti šio Susitarimo III priede nurodytas charakteristikas arba bus suderintas su šio priedo nuostatomis atliekant tolesnio modernizavimo darbus.

 

3 straipsnis

PRIEDAI

 

Šio Susitarimo priedai yra sudėtinė šio Susitarimo dalis.

 

4 straipsnis

DEPOZITARIJAUS APIBRĖŽIMAS

 

Šio Susitarimo Depozitarijus yra Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius.

 

5 straipsnis

PASIRAŠYMAS

 

1. Šį Susitarimą gali pasirašyti nuo 1996 m. spalio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 30 d. Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Ženevoje valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos narės arba kurioms leista Komisijoje eiti konsultanto pareigas vadovaujantis Komisijos įgaliojimų nuostatų 8 ir 11 punktais.

2. Tokiu būdu pasirašytas Susitarimas turi būti ratifikuotas, priimtas arba patvirtintas.

 

6 straipsnis

RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS AR PATVIRTINIMAS

 

1. Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas, priimtas arba patvirtintas, vadovaujantis 5 straipsnio 2 punktu.

2. Ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas įgyvendinamas perduodant saugoti atitinkamą dokumentą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

 

7 straipsnis

PRISIJUNGIMAS

 

1. Prisijungti prie šio Susitarimo nuo 1996 m. spalio 1 d. gali bet kuri valstybė, nurodyta 5 straipsnio 1 punkte.

2. Prisijungimas įgyvendinamas perduodant saugoti atitinkamą dokumentą Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

 

8 straipsnis

ĮSIGALIOJIMAS

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo dienos, kai penkių valstybių vyriausybės perduos saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą tuo atveju, kai vienas ar keli tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklo vidaus vandens keliai nenutrūkstamai jungia mažiausiai trijų valstybių, perdavusių saugoti tokį dokumentą, teritorijas.

2. Jei ši sąlyga neįvykdoma, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo dienos, kai perduodamas saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, leidžiantis įvykdyti minėtą sąlygą.

3. Kiekvienai valstybei, kuri perduos saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po datos, nuo kurios skaičiuojamas 90 dienų terminas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo šio dokumento perdavimo saugoti dienos.

 

9 straipsnis

ŠIO SUSITARIMO TAIKYMO APRIBOJIMAI

 

1. Jokia šio Susitarimo nuostata neturi būti traktuojama kaip kliūtis kuriai nors iš Susitariančiųjų Šalių imtis priemonių, suderinamų su Jungtinių Tautų Organizacijos įstatais ir apribotų susidariusios situacijos, kurios, jos nuomone, yra būtinos užtikrinant savo išorės ir vidaus saugumą.

2. Apie šias priemones, kurios turi būti laikinos, nedelsiant pranešama Depozitarijui nurodant jų pobūdį.

 

10 straipsnis

GINČŲ SPRENDIMAS

 

1. Bet koks ginčas dėl šio Susitarimo traktavimo ar taikymo tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių, kurio ginčo Šalys negali išspręsti derybomis ar kitomis ginčų sprendimo priemonėmis, vienos iš Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių kilo ginčas, pareiškimu perduodamas arbitražui ir pateikiamas nagrinėti atitinkamai vienam ar keliems arbitrams, kuriuos išrenka ginčo Šalys bendru sutarimu. Jeigu per tris mėnesius nuo prašymo išnagrinėti bylą arbitraže pateikimo dienos ginčo Šalys nesusitars dėl arbitro ar arbitrų parinkimo, tai bet kuri iš šių Šalių gali kreiptis į Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinį Sekretorių, kad šis paskirtų bendrą arbitrą, kuriam perduodamas ginčo sprendimas.

2. Arbitro ar arbitrų, paskirtų pagal šio straipsnio 1 punkto nuostatas, sprendimas yra privalomas Susitariančiosioms ginčo Šalims.

 

11 straipsnis

IŠLYGOS

 

Bet kuri valstybė, pasirašydama šį Susitarimą ar perduodama saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs susaistyta šio Susitarimo 10 straipsnio.

 

12 straipsnis

SUSITARIMO PAKEITIMAI

 

1. Šis Susitarimas gali būti keičiamas, vadovaujantis procedūra, numatyta šiame straipsnyje, išskyrus numatytus 13 ir 14 straipsniuose atvejus.

2. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlytą šio Susitarimo keitimą nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos Pagrindinė vidaus vandens transporto darbo grupė.

3. Jeigu pasiūlytam pakeitimui pritaria dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius jį nusiunčia visoms Susitariančiosioms Šalims priimti.

4. Bet kuris pasiūlytas pakeitimas, siunčiamos pagal šio straipsnio 3 dalį, visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja po trijų mėnesių nuo to momento, kai baigiasi dvylikos mėnesių laikotarpis, skaičiuojamas nuo jo nusiuntimo datos, jeigu per šiuos dvylika mėnesių Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius iš kurios nors valstybės, esančios Susitariančiąja Šalimi, negaus prieštaravimų dėl siūlomo keitimo.

5. Jeigu dėl siūlomo pakeitimo buvo nusiųstas pranešimas apie prieštaravimą pagal šio straipsnio 4 dalį, tai šis pakeitimas laikomas nepriimtu ir neturi galios.

 

13 straipsnis

I IR II PRIEDŲ PAKEITIMAI

 

1. Šio Susitarimo I ir II priedai gali būti keičiami remiantis šiame straipsnyje išdėstyta procedūra.

2. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlytą šio Susitarimo I ir II priedų keitimą svarsto Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos Pagrindinė vidaus vandens transporto darbo grupė.

3. Jeigu pasiūlytam pakeitimui pritaria dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius nusiunčia jį tiesiogiai suinteresuotoms Susitariančiosioms Šalims priimti. Šiame straipsnyje Susitariančioji Šalis tiesiogiai suinteresuota laikoma, jeigu, įtraukus naują tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelią ar uostą arba juos atitinkamai pakeitus, jos teritoriją kerta šis vidaus vandens kelias arba nurodytoje teritorijoje yra šis uostas.

4. Bet kuris pasiūlytas pakeitimas, siunčiamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, laikomas priimtu, jeigu per šešis mėnesius nuo datos, kai Depozitarijus jį nusiunčia, nė viena iš tiesiogiai suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių nepraneš Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad ji prieštarauja siūlomam pakeitimui.

5. Bet kuris tokiu būdu priimtas pakeitimas Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus siunčiamas visoms Susitariančiosioms Šalims ir įsigalioja po trijų mėnesių nuo dienos, kai jį nusiunčia Depozitarijus.

6. Jeigu pagal šio straipsnio 4 dalį buvo nusiųstas pranešimas apie prieštaravimą dėl siūlomo pakeitimo, pakeitimas laikomas nepriimtu ir neturi galios.

7. Europos ekonominės komisijos Sekretoriatas nedelsdamas informuoja Depozitarijų apie tiesiogiai suinteresuotas siūlomu keitimu Susitariančias Šalis.

 

14 straipsnis

III PRIEDO PAKEITIMAI

 

1. Šio Susitarimo III priedas gali būti keičiamas vadovaujantis šiame straipsnyje numatyta procedūra.

2. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu bet kurį jos pasiūlytą šio Susitarimo III priedo pakeitimą svarsto Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos Pagrindinė vidaus vandens transporto darbo grupė.

3. Jeigu pasiūlytam pakeitimui pritaria dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma, tai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius nusiunčia jį visoms Susitariančiosioms Šalims priimti.

4. Bet kuris pasiūlytas pakeitimas, siunčiamas pagal šio straipsnio 3 dalį, laikomas priimtu, jeigu per šešis mėnesius nuo jo nusiuntimo datos vienas penktadalis ar daugiau Susitariančiųjų Šalių nepraneš Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad jos prieštarauja dėl siūlomo pakeitimo.

5. Bet kuris pakeitimas, priimtas vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus siunčiamas visoms Susitariančiosioms Šalims ir po trijų mėnesių nuo jo nusiuntimo dienos įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims, išskyrus tas, kurios jau pranešė Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui per šešis mėnesius nuo jo nusiuntimo dienos pagal šio straipsnio 4 dalį, kad prieštarauja dėl siūlomo pakeitimo.

6. Jeigu vienas penktadalis arba daugiau Susitariančiųjų Šalių, vadovaudamosi šio straipsnio 4 dalimi, praneša, kad prieštarauja dėl siūlomo pakeitimo, pakeitimas laikomas nepriimtu ir neturi galios.

 

15 straipsnis

DENONSAVIMAS

 

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą apie tai raštu pranešdama Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo minėtą pranešimą.

 

16 straipsnis

GALIOJIMO PASIBAIGIMAS

 

Jeigu po šio Susitarimo įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių skaičius per kurį nors nenutrūkstamą dvylikos mėnesių laikotarpį bus mažesnis nei penkios, Susitarimas nustos galioti praėjus dvylikai mėnesių nuo tos datos, nuo kurios penktoji valstybė nustoja būti Susitariančiąja Šalimi.

 

17 straipsnis

DEPOZITARIJAUS PRANEŠIMAI

 

Be tokių pranešimų, kurie gali būti nustatomi šiuo Susitarimu, Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinio Sekretoriaus kaip Depozitarijaus funkcijas apibrėžia 1969 m. gegužės 23 d. sudarytos Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės VII dalis.

 

18 straipsnis

autentiški tekstai

 

Šio Susitarimo, kurio tekstai anglų, rusų ir prancūzų kalbomis yra vienodai autentiški, originalas perduodamas saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

 

TAI PATVIRTINDAMI, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai tam įgalioti, pasirašė šį Susitarimą.

 

SUDARYTA 1996 metų sausio devynioliktą dieną Ženevoje.

______________

 

I PRIEDAS

 

TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENS KELIAI

Tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių numeracija

 

1. Visi tarptautinės reikšmės vidaus vandens keliai (E kategorijos vandens keliai) žymimi „E“ raide ir dviženkliais, keturženkliais ar šešiaženkliais numeriais.

2. E kategorijos vandens kelių tinklo pagrindiniai elementai žymimi dviženkliais numeriais, o jų atšakos ir antros eilės atšakos („atšakų atšakos“) – atitinkamai keturženkliais ir šešiaženkliais numeriais.

3. Magistraliniai vidaus vandens keliai, daugiausia šiaurės pietų krypties, užtikrinantys priėjimą prie jūrų uostų ir jungiantys vieną jūros baseiną su kitu, žymimi numeriais 10, 20, 30, 40 ir 50 didėjančiais iš vakarų į rytus.

4. Magistraliniai vidaus vandens keliai, daugiausia vakarų rytų krypties, kertantys tris ar daugiau 3 dalyje nurodytų vidaus vandens kelių, žymimi numeriais 60, 70, 80 ir 90 didėjančiais iš šiaurės į pietus.

5. Kiti pagrindiniai vidaus vandens keliai žymimi dviženkliais numeriais, tarp dviejų magistralinių vidaus vandens kelių numerių, kurie nurodyti 3 ir 4 dalyse, tarp kurių jie yra išsidėstę.

6. Jei yra atšakų (ar atšakų atšakų), pirmieji du (ar keturi) skaičiai nurodo atitinkamą svarbesnį vandens kelių tinklo elementą, o kiti du yra konkrečių atšakų eilės numeriai, kurie suteikiami pradedant nuo svarbesnio tinklo elemento, kaip jis aprašytas toliau pateiktoje lentelėje, pradžios iki pabaigos. Poriniais numeriais žymimos dešiniosios pusės atšakos, neporiniais – kairiosios pusės atšakos.

 

TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENS KELIŲ SĄRAŠAS

 

E KATEGORIJOS VANDENS KELIO NUMERIS

MARŠRUTO APRAŠYMAS*

Magistraliniai vandens keliai

Kiti pagrindiniai vandens keliai

Atšakos

 

E 01

 

Dunkerque-Douai-Valenciennes-Condé-Pommerouel-

 

 

 

Mons-Šarlerua-Namur-Liežas-Maastricht, Moerdijk iki

 

 

 

Roterdamo/Europoort per Maas, Kyl, Noord ir Nieuwe

 

 

 

Maas upes

 

 

E 01-02

Meuse nuo Namur iki Givet

 

 

E 01-04

Liežo-Vise kanalas

 

 

E 01-04-01

Monsin kanalas

 

 

E 01-01

Kwaadmechelen-Dessel-Bocholt-Nederwert-Wessem-

 

 

 

Meuse kanalas

 

 

E 01-06

Van St. Andries kanalas

 

 

E 01-03

Zuid-Villemsvaart nuo Meuse iki ’s-Hertogenbosch

 

E 02

 

Zeebrugge-Brugge-Deinze-Kortrijk-Lille-Bouvin

 

 

E 02-02

Brugge-Ostende kanalas

 

 

E 02-02-01

Plassendale-Nieuwpoort kanalas

 

 

e 02-04

Leie-Roeselare kanalas

 

E 03

 

Gorinchem-Moerdijk-Terneuzen-Gent per Nieuwe

 

 

 

Merwede, Schelde-Reino sujungimą, Terneuzen-Gent

 

 

 

kanalą ir Gent apvadinį kanalą

 

E 04

 

Vlissingen-Antverpenas-Rupelmonde-Briuselis-Seneffe

 

 

 

per Westerschelde, Boven-

 

 

 

Zeeschelde, Rupel, Briuselio-Rupel ir Charleroi-

 

 

 

Briuselio kanalus

 

E 05

 

[Compiegne-Escaut]-Valenciennes-Condé-Tournai-Gent-

 

 

 

Dendermonde-Antverpenas-

 

 

 

Hasselt-Genk-Liežas per Oise, Senos-Nord sujungimą,

 

 

 

Haut Escaut, Bovenschelde,

 

 

 

Gent apvadinį kanalą, Boven-Zeeschelde ir Alberto

 

 

 

kanalą

 

 

E 05-02

Peronnes-Pommerouel per Nimy-Blaton-Peronnes kanalą

 

 

E 05-01

Bossuit-Kortrijk kanalas

 

 

E 05-04

Blaton-Ath-Aalst-Dendermonde per Balton-Ath kanalą ir

 

 

 

Dender

 

 

E 05-06

Viersel-Duffel Rupel upės žiotys per Nete kanalą,

 

 

 

Beneden-Nete ir Rupel

 

E 06

 

Antverpenas-Schelde-Reino sujungimas

 

E07

 

Gent apvadinis kanalas-Merendree-Eeklo per Gent-

 

 

 

Ostende kanalą [Maldegem-Zeebrugge]

E10

 

 

Roterdamas/Europoort-Lobith per Oude Maas, Marwede

 

 

 

ir Vaal, Reiną [Niffer-Mulhouse-Bezansonas-St.

 

 

 

Simphorien]-Lyon-Marseille-Fos

 

 

E 10-01

Wesel-Datteln kanalas, Datteln-Hamm kanalas

 

 

E 10-03

Reino-Hern kanalas

 

 

E 10-05

Rūras

 

 

E 10-07

Neckar upė žemyn pasroviui nuo Plochingen

 

 

E 10-09

Reino upė nuo Niffer iki Rheinfelden

 

 

E 10-02

[Saone-Moselle)

 

 

E 10-04

Rhone-Sete sujungimas

 

 

E 10-06

Rhone ir St. Louis kanalas: Barcarain-Fos

 

E 11

 

Ijmuiden-Tiel per Šiaurės jūros kanalą ir Amsterdamo-

 

 

 

Reino kanalą

 

 

E 11-01

Zaan

 

E12

 

Heumen-Nijmegen-Arnhem-Zwolle-Waddenzee per

 

 

 

Maas-Waal kanalą, Waal,

 

 

 

Nederijn, IJssel ir Ijsselmeer

 

 

E 12-02

Zwolle-Meppel per Zwarte Water ir Meppeldiep

 

 

E 12-04

Ketelmeer-Zwartsluis per Ramsdiep

 

E 13

 

Šiaurės jūra-Emden-Dortmundas per Ems ir Dortmundo-

 

 

 

Ems kanalą

 

E 14

 

Weser upė nuo Šiaurės jūros per Bremerhaven ir Bremen

 

 

 

iki Minden

 

E 15

 

Amsterdamas-Lemner-Gronningen-Delfzijl-Emden-

 

 

 

Dörpen-Oldenburg-Elsfleth per IJsselmer, Princesės

 

 

 

Margaritos kanalą, Van Starkenborgh kanalą, Eems-

 

 

 

kanalą, Eems, Dortmundo-Eems kanalą, Küsten-kanalą ir

 

 

 

Hunte

 

 

E 15-01

Van Harinxsma kanalas nuo Fonejacht iki Harlingeno

E 20

 

 

Elbės upė nuo Šiaurės jūros per Hamburgą, Magdeburgą,

 

 

 

Usti-nad-Labem, Melniką ir Pardubicę-[Elbės-Dunojaus

 

 

 

sujungimas]

 

 

E 20-02

Elbė-apvadinis kanalas

 

 

E 20-04

Saale upė iki Leipcigo

 

 

E 20-06

Vltavos upė: Melnikas-Praha-Slapy

 

E 21

 

Travės upė nuo Baltijos jūros Elbės-Liubeko kanalu iki

 

 

 

Elbės

E 30

 

 

Svinoustjė-Ščecinas-Oderio upė nuo Ščecino per

 

 

 

Vroclavą iki Kozlės [Oderio-Dunojaus sujungimas]

 

 

E 30-01

Gliwice kanalas

 

E 30

 

Ščecinas-Vestoderis-Hohensaaten-Fridrichstalerio

 

 

 

vandens kelias

E 40

 

 

[Vislos upė nuo Gdansko iki Varšuvos-Brestas]-Pinskas-

 

 

 

Dnepro upė per Kijevą iki Chersono

 

 

E 40-02

Pietų Bugo upė iki Nikolajevo

 

E 41

 

Klaipėda-Kuršių marios-Nemuno upė-Kaunas

E 50

 

 

Sankt Peterburgas, Volgos-Baltijos vandens kelias iki

 

 

 

Vytegros-Rybinsko-Volgos upės

 

 

 

nuo Rybinsko per Nižnij Novgorodą, Kazanę ir

 

 

 

Volgogradą iki Astrachanės

 

 

E 50-02

Rybinskas-Maskva

 

 

E 50-02-02

Volgos upė nuo Dubnos iki Tverės

 

 

E 50-01

Kamos upė nuo jos žiočių iki Solikamsko

E 60

 

 

Pakrantės maršrutas nuo Gibraltaro į šiaurę Portugalijos,

 

 

 

Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir

 

 

 

Vokietijos pakrante per Kylio kanalą, Vokietijos,

 

 

 

Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Rusijos pakrante iki Sankt

 

 

 

Peterburgo-Volgos-Baltijos vandens kelias, Belomorsko-

 

 

 

Baltijos kanalas, Baltosios jūros pakrante iki

 

 

 

Archangelsko, taip pat vidaus vandens keliai, kurie

 

 

 

prieinami tik iš šito maršruto

 

 

E 60-02

Guadalquivir upė iki Sevilla

 

 

E 60-04

Douro upė iki Portugalijos/Ispanijos valstybių sienos

 

 

E 60-06

Gironde ir Garonne iki Castets-en-Dorthe

 

 

E 60-08

Luaros upė iki Nantes

 

 

E 60-01

Pakrantės maršrutas Jungtinės Karalystės vakarų

 

 

 

pakrante iki Liverpulio, įskaitant Marčesterio-Liverpulio

 

 

 

kanalą

 

 

E 60-03

Pakrantės maršrutas Jungtinės Karalystės rytų pakrante,

 

 

 

įskaitant Humber upę

 

 

E 60-10

Nuo pakrantės maršruto iki Harlingeno prie Waddenzee

 

 

E 60-12

Nuo pakrantės maršruto iki Ems-Dollard

 

 

E 60-05

Pakrantės maršrutas Danijos ir Norvegijos vakarų

 

 

 

pakrante

 

 

E 60-07

Pakrantės maršrutas Švedijos vakarų pakrante, įskaitant

 

 

 

Göta upę

 

 

E 60-09

Pakrantės maršrutas Švedijos rytų pakrante, įskaitant

 

 

 

Mälaren ežerą

 

 

E 60-14

Stralsund-Peenemünde-Wolgast-Ščecinas

 

 

E 60-11

Pakrantės maršrutas iki Suomijos, toliau Saima kanalu

 

 

 

iki Savonlinna-Iisalmi

 

 

E 60-11-02

Nuo E 60-11 iki Joensuu-Nurmes

 

E 61

 

Peene upė žemyn pasroviui nuo Anklamo

E 70

 

 

Nuo Europoort/Roterdamo iki Arnhem per Leką ir

 

 

 

Benedenrijn-Zutphen-Enschede-

 

 

 

[Twente-Mittelland kanalas]-Bergeshövede-Minden-

 

 

 

Magdeburgas-Berlynas-

 

 

 

Hohensaaten-Kostšinas-Bydgošč-Elblagas-Vislos įlanka-

 

 

 

Kaliningradas-Pregolės ir

 

 

 

Deimenos upės-Kuršių marios-Klaipėda

 

 

E 70-01

Hollandsche-Ijssel nuo Krimpen iki Gouda

 

 

E 70-03

Zij-kanalas iki Almelo

 

 

E 70-02

Vidurio Vokietijos kanalo atšaka iki Osnabriuko

 

 

E 70-04

Vidurio Vokietijos kanalo atšaka iki Hanoverio-Lindeno

 

 

E 70-06

Vidurio Vokietijos kanalo atšaka iki Hildesheimo

 

 

E 70-08

Vidurio Vokietijos kanalo atšaka iki Salzgitter

 

 

E 70-05

Havel kanalas

 

 

E 70-10

Spree

 

 

E 70-12

Berlyno-Spandauer laivybos kanalas

 

E 71

 

Teltow kanalas, Britzer jungiamasis kanalas ir Spree-

 

 

 

Oderio vandens kelias

 

 

E 71-02

Postdamer Havel

 

 

E 71-04

Teltow kanalas-Rytų ruožas

 

 

E 71-06

Dahme vandens kelias, žemyn pasroviui nuo Königs

 

 

 

Wusterhausen

E 80

 

 

Havras-Conflans Havro-Tankarvilio kanalu, Sena ir

 

 

 

Oise-[Compiegne-Toul], Mossel

 

 

 

upe iki Koblenco, Reino upė iki Mainco, Maino upė iki

 

 

 

Bambergo, Maino-Dunojaus

 

 

 

kanalas, Dunojaus upė nuo Kelcheimo iki Sulinos

 

 

E 80-02

Senos upė nuo Tankarvilio iki žiočių

 

 

E 80-04

Senos upė nuo Conflans iki Nogent

 

 

E 80-06

Saaro upė iki Saarbrücken

 

 

E 80-08

Dravos upė iki Osieko

 

 

E 80-10

[Dunojaus-Savos kanalas nuo Vukavaro iki Samac]

 

 

E 80-01

Tisza upė iki Szeged

 

 

E 80-01-02

Begos upė iki Timisoaros

 

 

E 80-12

Savos upė iki Sisako

 

 

E 80-03

Olto upė iki Slatinos

 

 

E 80-05

Dunojaus-Bukarešto kanalas

 

 

E 80-14

Dunojaus-Juodosios jūros kanalas

 

 

E 80-14-01

Poarta Albas-Navodari kanalas

 

 

E 80-07

Pruto upė iki Ungheni

 

 

E 80-09

Dunojaus-Kylio žiočių atšaka

 

 

E 80-16

Dunojaus-St. George žiočių atšaka

 

E 81

 

Vacho upė nuo jos žiočių iki Žilinos ir [Vah-Oderio

 

 

 

sujungimas]

E 90

 

 

Pakrantės maršrutas nuo Gibraltaro į pietus Ispanijos,

 

 

 

Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Bulgarijos,

 

 

 

Rumunijos ir Ukrainos pakrante, Krymo pietine pakrante

 

 

 

iki Azovo, Dono upės iki Rostovas-Kalačius-

 

 

 

Volgogradas-Astrachanė, taip pat vidaus

 

 

 

vandens keliai, kurie prieinami tik iš šito maršruto

 

 

E 90-01

Adrijos jūros pakrantės maršrutas iki Trieste

 

 

E 90-02

Juodosios jūros pakrantės maršrutas

 

 

E 90-03

Dnestro upė nuo Belgorodo Dnestrovskio iki Benderų

 

 

E 90-05

Kaspijos jūros pakrantės maršrutas

 

 

E 91

[Milano-Po kanalas], Po upė nuo Kremonos iki Volta

 

 

 

Grimanos, Po-Brondolo kanalas

 

 

 

ir Venetos apvadinis kanalas iki Monfalkone-Trieste

 

 

E 91-02

Po nuo Conca di Cremonos iki Casale Monferrato

 

 

E 91-04

Ferraros vandens kelias nuo Ferraros iki Porto Garibaldi

 

 

E 91-06

Po Grandė nuo Volta Grimanos iki jos žiočių

 

 

E 91-01

Mantuja-Volta Grimana Fissero-Tartaro- Bjanko kanalo

 

 

 

vandens keliu

 

 

E 91-08

Po di Levantė nuo Po-Brandolo kanalo iki Adrijos jūros

 

 

E 91-03

[Padujos-Venecijos kanalas]

*Šiuo metu neegzistuojantys, bet įtraukti į atitinkamas infrastruktūros plėtros programas E kategorijos vandens kelių ruožai pateikiami laužtiniuose skliausteliuose […].

______________

 

II PRIEDAS

 

TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS UPIŲ LAIVYBOS UOSTAI

Tarptautinės reikšmės upių laivybos uostų numeracija

 

Visų tarptautinės reikšmės upių laivybos uostų (E kategorijos uostų) numeriai, didėjantys iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, yra pažymėti „P“ raide ir vandens kelio, kuriam jie priklauso, numeriu bei po jo esančio brūkšnelio ir dviejų skaičių, kurie atitinka konkretaus vandens kelio uosto eilės numerį. Privatūs uostai, priklausantys konkrečioms įmonėms, pažymėti žvaigždute (*).

 

Tarptautinės reikšmės vidaus plaukiojimo uostų sąrašas

 

P 01-01

Dunkerque (Dunkerque – Valenciennes kanalas, 20,5 km)

P 01-02

Šarlerua (Sambre, 38,8 km)

P 01-03

Namuras (Meuse, 46,3 km)

P 01-04

Liežas (Meuse, 113,7 km)

P 01-05

Mastrichtas (Maas, 4,5 km)

P 01-06

Stein (Maas, 21,9 km)

P 01-07

Born (Maas, 29,7 km)

P 01-08

Maasbracht (Maas, 41,8 km)

P 01-09

Roermond (Maas, 74,3 km)

P 01-10

Oss (Maas, 159,1 km)

P 01-11

Dordrecht (Mervede, 974,4 km)

P 01-12

Zvijndrecht (Oude Maas, 980,6 km)

P 01-13

Vlaardingen (Nieuwe Waterwerg, 1010,5 km)

P 01-14

Maassluis (Nieuwe Waterwerg, 1018,7 km)

P 01-01-01

Overpelt (Bocholt -Herentals kanalas, 14,8 km)

P 01-03-01

’s-Hertogenbosch (Ziuid – Willemsvaart, 4,0 km)

P 02-01

Zeebruge (Šiaurės jūra)

P 02-02

Aalter (Ostende – Brugge – Gent kanalas, 22,5 km)

P 02-03

Lille (Deule, 42,0 km)

P 02-02-01

Ostende (Šiaurės jūra)

P 02-04-01

Roeselare (Leie – Roeselare kanalas, 0,5 km)

P 02-04-02

Izegem (Leie – Roeselare kanalas, 6,4 km)

P 03-01

Moerdijk (Hollands Diep)

P 03-02

Terneuzen (Terneuzen – Gent kanalas, 32,5 km)

P 03-03

Zelzate (Terneuzen – Gent kanalas, 19,6 km)

P 03-04

Gent (Terneuzen – Gent kanalas, 4,6 km)

P 04-01

Vlissingen (Westerschelde)

P 04-02

Beveren (Beneden Zeeschelde, 22,9 km)

P 04-03

Ruisbroek (Šarlerua – Briuselio kanalas, 58,8 km)

P 04-04

Grimbergenas (Briuselio – Rupel kanalas, 12,2 km)

P 04-05

Briuselis (Briuselio – Rupel kanalas, 62,0 km)

P 05-01

Avelgem (Bovenschelde, 35,7 km)

P 05-02

Melle (Boven – Zeeschelde, 9,9 km)

P 05-03

Meerhout (Albert kanalas, 80,7 km)

P 05-04

Ham (Albert kanalas, 73,7 km)

P 05-05

Hasselt (Albert kanalas, 51,5 km)

P 05-06

Genk (Albert kanalas, 42,9 km)

P 05-04-01

Aalst (Denderis, 53,7 km)

P 06-01

Antverpenas (Schelde, 102,9 km)

P 06-02

Bergen op Zoom (Schelde – Reino susijungimas, 1031,8 km)

P 10-01

Roterdamas (Nieuwe Maas, 1002,5 km)

P 10-02

Albasserdam (Noord, 981,1 km)

P 10-03

Tiel (Waal, 914,6 km)

P 10-04

Emmerich (Reinas, 852,0 km)

P 10-05

Wesel (Reinas, 814,0 km)

P 10-06

Rheinberg – Ossenberg* (Reinas, 806,0 km)

P 10-07

Orsoy (Reinas, 794,0 km)

P 10-08

Walsum – Nordhafen* (Reinas, 793,0 km)

P 10-09

Walsum – Sud* (Reinas, 791,0 km)

P 10-10

Schwelgern* (Reinas, 790,0 km)

P 10-11

Homberg, Sachtleben* (Reinas, 774,0 km)

P 10-12

Duisburgas – Ruhrort Häfen (Reinas, 774,0 km)

P 10-13

Krefeldas (Reinas, 762,0 km)

P 10-14

Diuseldorfas (Reinas, 743,0 km)

P 10-15

Neuss (Reinas, 740,0 km)

P 10-16

Stürzelberg* (Reinas, 726,0 km)

P 10-17

Leverkuzenas* (Reinas, 699,0 km)

P 10-18

Kelnas (Reinas, 688,0 km)

P 10-19

Wesseling – Godorf* (Reinas, 672,0 km)

P 10-20

Bona (Reinas, 658,0 km)

P 10-21

Andernachas (Reinas, 612,0 km)

P 10-22

Neuwied (Reinas, 606,0 km)

P 10-23

Bendorfas (Reinas, 599,0 km)

P 10-24

Koblenz (Reinas, 596,0 km)

P 10-25

Bingenas (Reinas, 527,0 km)

P 10-26

Visbadenas (Reinas, 500,0 km)

P 10-27

Gernsheim (Reinas, 462,0 km)

P 10-28

Worms (Reinas, 444,0 km)

P 10-29

Mannheim (Reinas, 424,0 km)

P 10-30

Ludwigshafen (Reinas, 420,0 km)

P 10-31

Speyer (Reinas, 400,0 km)

P 10-32

Germersheim (Reinas, 385,0 km)

P 10-33

Wörth (Reinas, 366,0 km)

P 10-34

Karlsruhe (Reinas, 360,0 km)

P 10-35

Kehl (Reinas, 297,0 km)

P 10-36

Strasbūras (Reinas, 296,0 km)

P 10-37

Breisach (Reinas, 226,0 km)

P 10-38

Colmar – Neuf Brisach (Reinas, 225,8 km)

P 10-39

Mulhouse – Ottmarsheim (Didysis Elzaso kanalas, 21,0 km)

P 10-40

Louis Stattmatten fortas (Didysis Elzaso kanalas, 322,0 km)

P 10-41

Ile Napoléon (Ronos – Reino kanalas, 37,6 km)

P 10-42

Mulhouse (Ronos – Reino kanalas, 31,0 km)

P 10-43

Aproportas (Chalon, Macon, Villefranche – sur – Saone) (Saone, 230,0 km, 296,0 km ir 335,0 km atitinkamai)

P 10-44

Lionas (Saone, 375,0 km)

P 10-45

Marselis – Fosas (Marselio – Ronos kanalas, 0,0 km)

P 10-01-01

Reinas – Lipe – Hafen* (Wesel – Datteln kanalas, 1,0 km)

P 10-01-02

Marl Hüls – AG* (Wesel – Datteln kanalas, 38,0 km)

P 10-01-03

Auguste Victoria* (Wesel – Datteln kanalas, 39,0 km)

P 10-01-04

Lünen (Datteln – Hamm kanalas, 11,0 km)

P 10-01-05

Berkamen* (Datteln – Hamm kanalas, 22,0 km)

P 10-01-06

Hamm (Datteln – Hamm kanalas, 34,0 km)

P 10-01-07

Schmehausen* (Datteln – Hamm kanalas, 47,0 km)

P 10-03-01

Esenas (Reino – Herne kanalas, 16,0 km)

P 10-03-02

Coelln – Neuessen* (Reino – Herne kanalas, 17,0 km)

P 10-03-03

Rūras – Oel* (Reino – Herne kanalas, 22,0 km)

P 10-03-04

Gelsenkirchen (Reino – Herne kanalas, 24,0 km)

P 10-03-05

Wanne – Eickel (Reino – Herne kanalas, 32,0 km)

P 10-05-01

Mülheim (Rūras, 8,0 km)

P 10-07-01

Heilbronn (Neckar, 110,0 km)

P 10-07-02

Štutgartas (Neckar, 186,0 km)

P 10-07-03

Plochingen (Neckar, 200,0 km)

P 10-09-01

Huningue (Reinas, 168,4 km)

P 10-09-02

Rheinhäfen beider Basel (Reinas, 159,38-169,95 km)

P 10-04-01

Sete (Ronos – Sete kanalas, 96,0 km)

P 10-06-01

Fosas (Foso įlanka, jūros ruožas)

P 11-01

IJmond (Noordzee kanalas, 4,7 km)

P 11-02

Zaanstad (Zaan, 1,4 km)

P 11-03

Amsterdamas (Noordzee kanalas, 20,6 km)

P 11-04

Utrecht (Amsterdamo – Reino kanalas, 35,0 km)

P 11-01-01

Zaandam (Zaan, 2,0 km)

P 12-01

Nijmegen (Waal, 884,6 km)

P 12-02

Arnhem (Nederrijn, 885,8 km)

P 12-03

Zwolle (IJssel, 980,7 km)

P 12-02-01

Meppel (Meppelerdiep, 10,5 km)

P 13-01

Emslandas* (Dortmundo – Emso kanalas, 151,0 km)

P 13-02

Münster (Dortmundo – Emso kanalas, 68,0 km)

P 13-03

Dortmundas (Dortmundo – Emso kanalas, 1,0 km)

P 14-01

Bremerhaven (Weser, 66,0 – 68,0 km)

P 14-02

Nordenham (Weser, 54,0 – 64,0 km)

P 14-03

Brake (Weser, 41,0 km)

P 14-04

Bremenas (Weser, 4,0 – 8,0 km)

P 15-01

Lelystad (IJsselmeer)

P 15-02

Lemmer (Princesės Margaritos kanalas, 90,5 km)

P 15-03

Groningenas (Starkenborgo kanalas, 7,0 km)

P 15-04

Emdenas (Emsas, 41,0 km)

P 15-05

Leer (Emsas, 14,0 km)

P 15-06

Oldenburg* (Hunte, 0,0 – 5,0 km)

P 15-01-01

Leerwarden (Haringsma kanalas, 23,7 km)

P 20-01

Cuxhaven (Elbė, 724,0 m)1

P 20-02

Brunsbüttel (Elbehafen, 693,0 km)1

P 20-03

Bützfleet* (Elbė, 668,0 km)1

P 20-04

Hamburgas (Elbė, 618-639,0 km)1

P 20-05

Lauenburgas (Elbė, 568,0 km)1

P 20-06

Tangermünde (Elbė, 388,0 km)1

P 20-07

Kieswerk Rogätz* (Elbė, 354,0 km)1

P 20-08

Magdeburger Häfen (Elbė, 330,0 ir 333,0 km)1

P 20-09

Schönebeck (Elbė, 315,0 km)1

P 20-10

Akenas (Elbė, 277,0 km)1

P 20-11

Torgau (Elbė, 154,0 km)1

P 20-12

Kieswerk Mühlberg* (Elbė, 125,0 km)1

P 20-13

Riesa (Elbė, 109,0 km)1

P 20-14

Drezdenas (Elbė, 57 ir 61 km)1

P 20-15

Dečinas (Elbė, 98,2 ir 94,2 km)1

P 20-16

Usti nad Labem (Elbė, 75,3 ir 72,5 km)1

P 20-17

Melnikas (Elbė, 3,0 km)1

P 20-04-01

Halle – Trotha (Saale, 86,0 km)

P 20-06-01

Praha (Vltava, 46,5 ir 55,5 km)

P 21-01

Liubekas (Travė, 2,0-8,0 km)

P 30-01

Swinoujscie (Baltijos jūra – Oderio žiotys)

P 30-02

Ščecinas (Oderis, 741,0 km)

P 30-03

Kostčinas (Oderis, 617,0 km)

P 30-04

Vroclavas (Oderis, 255,0 km)

P 30-05

Kozlė (Oderis, 96,0 km)

P 30-01-01

Glivicė (Glivicės kanalas, 41,0 km)

P 40-01

Gdanskas (Baltijos jūra – Vyslos žiotys)

P 40-02

Bydgoszcz (Vysla, 772,3 km ir Brdos upė, 2,0 km)

P 40-03

Varšuva (Vysla, 520,0 km ir Zerano kanalas, 2,0 km)

P 40-04

Černigovas (Dnepras, 1070,0 km)

P 40-05

Kijevas (Dnepras, 865,0 km)

P 40-06

Čerkasai (Dnepras, 653,0 km)

P 40-07

Kramenčiugas (Dnepras, 541,0 km)

P 40-08

Dneprodzeržinskas (Dnepras, 429,0 km)

P 40-09

Dnepropetrovskas (Dnepras, 393,0 km)

P 40-10

Zaporožė (Dnepras, 308,0 km)

P 40-11

Nova Kakhovka (Dnepras, 96,0 km)

P 40-12

Chersonas (Dnepras, 28,0 km)

P 40-02-01

Nikolajevas (Pivdenny Buh, 95,0 km)

P 41-01

Klaipėdos upių uostas (Kuršių marios)

P 41-02

Neringa (Kuršių marios)

P 41-03

Jurbarkas (Nemunas, 126,0 km)

P 41-04

Kaunas (Nemunas, 219,0 km)

P 50-01

Sankt Peterburgo jūrų uostas (Neva, 1397,0 km)2

P 50-02

Sankt Peterburgo upių uostas (Neva, 1385,0 km)2

P 50-03

Podporožjė (Volgos – Baltijos vandens kelias, 1045,0 km)2

P 50-04

Čerepovecas (Volgos – Baltijos vandens kelias, 540,0 km)2

P 50-05

Jaroslavlis (Volga, 520,0 km)2

P 50-06

Nižnij Novgorodas (Volga, 907,0 km)2

P 50-07

Kazanė (Volga, 1313,0 km)2

P 50-08

Uljanovskas (Volga, 1541,0 km)2

P 50-09

Samara (Volga, 1746,0 km)2

P 50-10

Saratovas (Volga, 2175,0 km)2

P 50-11

Volgogradas (Volga, 2560,0 km)2

P 50-12

Astrachanė (Volga, 3051,0 km)2

P 50-02-01

Maskva, Šiaurės uostas (Maskvos vardo kanalas, 42,0 km)2

P 50-02-02

Maskva, Vakarų uostas (Maskvos vardo kanalas, 32,0 km)2

P 50-02-03

Maskva, Pietų uostas (Maskvos vardo kanalas, 0,0 km)2

P 50-02-02-01

Tverė (Volga, 279,0 km)2

P 50-01-01

Permė (Kama, 2269,0 km)2

P 60-01

Ševeningenas (Šiaurės jūra)

P 60-02

Den Helder (Šiaurės jūra)

P 60-03

Brunsbüttel (Kylio kanalas, 2,0-5,0 km)

P 60-04

Rendsburgas (Kylio kanalas, 62,0 km)

P 60-05

Kylis (Kylio kanalas, 96,0 km)

P 60-06

Flensburgas

P 60-07

Wismar

P 60-08

Rostokas

P 60-09

Stralsund

P 60-10

Greifswald

P 60-11

Šventoji (Baltijos jūra)

P 60-12

Vyborgas (Vyborgo įlanka)

P 60-13

Petrozavodskas (Onegos ežeras, 1009,0 km)2

P 60-14

Archangelsko jūrų uostas (Šiaurės Dvinos žiotys)

P 60-15

Archangelsko upių uostas (Šiaurės Dvinos žiotys)

P 60-02-01

Sevilla (Guadalquivir, 80,0 km)

P 60-04-01

Douro (Douro, 5,0 km)

P 60-04-02

Sardoura (Douro, 49,0 km)

P 60-04-03

Régua – Lamego (Douro, 101,0 km)

P 60-06-01

Bordo (Žironda ir Garona, 359,0 km)

P 60-08-01

Nantes (Loire, 645,0 km)

P 60-10-01

Harlingenas (Waddenzee)

P 60-12-01

Delfzijl (Waddenzee)

P 60-11-01

Mustola (39,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-02

Kaukas* (52,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-03

Rapasaari* (52,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-04

Joutseno* (67,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-05

Vuoksi* (85,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-06

Varkaus (Taipale uostas, 270,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-07

Varkaus (Kosulanniemi* uostas, 270,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-08

Varkaus (Akonniemi uostas, 270,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-09

Kuopio (352,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-02-01

Puhos* (311,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 60-11-02-02

Joensuu* (346,0 km nuo Saimos kanalo žiočių)

P 61-01

Anklam (Peene, 95,0 km)

P 70-01

Wageningen (Neder-Reinas, 903,2 km)

P 70-02

Enschede (Twente kanalas, 49,8 km)

P 70-03

Ibbenbüren (Vidurio Vokietijos kanalas, 5,0 km)

P 70-04

Mindenas (Vidurio Vokietijos kanalas, 100,0-104,0 km)

P 70-05

Hanoveris (Vidurio Vokietijos kanalas, 155,0-159,0 km)

P 70-06

Mehrum* (Vidurio Vokietijos kanalas, 194,0 km)

P 70-07

Braunschweig (Vidurio Vokietijos kanalas, 220,0 km)

P 70-08

Braunschweig /Thune* (Vidurio Vokietijos kanalas, 223,0 km)

P 70-09

Haldensleben (Vidurio Vokietijos kanalas, 301,0 km)

P 70-10

Niegripp* (Elbės – Havel kanalas, 330,0 km)

P 70-11

Brandenburgas* (Untere Havel vandens kelias, 60,0 km)

P 70-12

Brandenburgas (Untere Havel vandens kelias, 57,0 km)

P 70-13

Deponie Deetz* (Untere Havel vandens kelias, 40,0 km)

P 70-14

Spandau Pietų Harbour (Untere Havel vandens kelias, 2,0 km)

P 70-15

Elblagas (Vyslos įlanka)

P 70-16

Kaliningrado jūrų uostas (Pregola, 8,0 km)

P 70-17

Kaliningrado upių uostas (Pregola, 9,0 km)

P 70-01-01

Gouda (Hollandsche IJssel, 1,4 km)

P 70-03-01

Hengelo (Twente kanalas, 45,1 km)

P 70-03-02

Almelo (Zij kanalas, 17,6 km)

P 70-02-01

Osnabriukas (Stich kanalas, 13,0 km)

P 70-04-01

Hanoveris – Lindenas (Stich kanalas, 11,0 km)

P 70-06-01

Hildesheim (Stich kanalas, 15,0 km)

P 70-08-01

Salzgitter (Stich kanalas, 15,0 km)

P 70-10-01

Krovinių pakrovimo-iškrovimo kompleksas* (Spree atšaka, 0,0 km)

P 70-10-02

Nonnendamm (Spree, 2,0 km)

P 70-10-03

Reuter jėgainė* (Spree, 3,0 km)

P 70-10-04

Šarlotenburgo jėgainė* (Spree, 8,0 km)

P 70-10-05

Berlyno vakarų uostas (Vakarų uosto kanalas, 3,0 km)

P 70-10-06

Berlyno rytų uostas (Spree, 21,0 km)

P 70-10-07

Klingenbergo šiluminė jėgainė (Spree, 25,0 km)

P 70-12-01

Moabito jėgainė* (Berlynas – Spandauer -Schiffahrts kanalas, 9,0 km)

P 71-01

Teltow kanalo pakrovimo-iškrovimo punktas* (Teltow kanalas, 31,0-34,0 km)

P 71-02

Oberschöneweide pakrovimo-iškrovimo punktas (Spree-Oderio vandens kelias, 28,0-29,0 km)

P 71-03

Eisenhüttenstadt EKO* (Spree-Oderio vandens kelias, 122,0 km)

P 71-04

Eisenhüttenstadt (Spree-Oderio vandens kelias, 124,0 km)

P 71-02-01

Potsdamas (Potsdamer Havel, 3,0 km)

P 71-06-01

Niederlehme* (Dahme vandens kelias, 8,0 km)

P 71-06-02

Königs Wusterhausen (Dahme vandens kelias, 8,0 km)

P 80-01

Le Havre (Le Havre – Tancarville kanalas, 20,0 km)

P 80-02

Rouen (Sena, 242,0 km)

P 80-03

Conflans (Sena, 239,0 km)

P 80-04

Frouard (Moselle, 346,5 km)

P 80-05

Metz (Moselle, 297,0-294,0 km)

P 80-06

Mondelange – Richemont (Moselle, 279,5-277,9 km)

P 80-07

Thionville – Illange (Moselle, 271,9-270,1 km)

P 80-08

Mertert (Moselle, 208,0 km)

P 80-09

Trier (Moselle, 184,0 km)

P 80-10

Bingenas (Reinas, 527,0 km)

P 80-11

Vysbadenas (Reinas, 500,0 km)

P 80-12

Maincas (Reinas, 500,0 km)

P 80-13

Flörsheim* (Mainas, 9,0 km)

P 80-14

Raunheim* (Mainas, 14,0 km)

P 80-15

Hattersheim* (Mainas, 17,0 km)

P 80-16

Kelsterbach* (Mainas, 19,0 km)

P 80-17

Frankfurtas* (Mainas, 22,0-29,0 km)

P 80-18

Frankfurtas (Mainas, 31,0-37,0 km)

P 80-19

Ofenbachas (Mainas, 40,0 km)

P 80-20

Hanau (Mainas, 56,0-60,0 km)

P 80-21

Grosskrotzenburg* (Mainas, 62,0 km)

P 80-22

Stockstadt (Mainas, 82,0 km)

P 80-23

Aschaffenburg (Mainas, 83,0 km)

P 80-24

Triefenstein* (Mainas, 173,0 km)

P 80-25

Karlstadt* (Mainas, 227,0 km)

P 80-26

Würzburg (Mainas, 246,0-251,0 km)

P 80-27

Schweinfurt (Mainas, 330,0 km)

P 80-28

Bambergas (Maino – Dunojaus kanalas, 3,0 km)

P 80-29

Erlangenas (Maino – Dunojaus kanalas, 46,0 km)

P 80-30

Niurnbergas (Maino – Dunojaus kanalas, 72,0 km)

P 80-31

Regensburgas (Dunojus, 2370,0-2378,0 km)

P 80-32

Degendorfas* (Dunojus, 2281,0-2284,0 km)

P 80-33

Linz (Dunojus, 2128,2-2130,6 km)

P 80-34

Linz – Vöest* (Dunojus, 2127,2 km)

P 80-35

Enns – Ennsdorf (Dunojus, 2111,8 km)

P 80-36

Kremsas (Dunojus, 2001,5 km)

P 80-37

Viena (Dunojus, 1916,8-1920,2 km)

P 80-38

Bratislava (Dunojus, 1867,0 km)

P 80-39

Györ – Gönyu (Dunojus, 1807,0 km)

P 80-40

Komarno (Dunojus, 1767,1 km)

P 80-41

Šturovo (Dunojus, 1722,0 km)

P 80-42

Budapeštas (Dunojus, 1640,0 km)

P 80-43

Szazhalombatta (Dunojus, 1618,7 km)

P 80-44

Dunaujvaros (Dunojus, 1579,0 km)

P 80-45

Dunaföldvar (Dunojus, 1563,0 km)

P 80-46

Baja (Dunojus, 1480,0km)

P 80-47

Vukovaras (Dunojus, 1333,1 km)

P 80-48

Belgradas (Dunojus, 1170,0 km)

P 80-49

Smederevo (Dunojus, 1116,3 km)

P 80-50

Orsova (Dunojus, 954,0 km)

P 80-51

Turnu – Severin (Dunojus, 931,0 km)

P 80-52

Prahovo (Dunojus, 861,0 km)

P 80-53

Lom (Dunojus, 743,0 km)

P 80-54

Turnu Magurele (Dunojus, 597,0 km)

P 80-55

Svistovas (Dunojus, 554,0 km)

P 80-56

Rousse (Dunojus, 495,0 km)

P 80-57

Giurgiu (Dunojus, 493,0 km)

P 80-58

Oltenitza (Dunojus, 430,0 km)

P 80-59

Calarasi (Dunojus, 370,5 km)

P 80-60

Braila (Dunojus, 172,0-168,5 km)

P 80-61

Galati (Dunojus, 157,0-145,4 km)

P 80-62

Giurgiulesti (Dunojus, 133,0 km)3

P 80-63

Reni (Dunojus, 128,0 km)

P 80-64

Tulcea (Dunojus, 73,5-70,0 km)

P 80-04-01

Paryžiaus autonominis uostas:

 

Gennevilliers (Sena, 194,7 km)

 

Bonneuil – Vigneux (Sena, 169,7 km)

 

Evry (Sena, 137,8 km)

 

Melun (Sena, 110,0 km)

 

Limay – Porcheville (Sena, 109,0 km)

 

Montereau (Sena, 67,4 km)

 

Nanterre (Sena, 39,4 km)

 

Bruyeres – sur – Oise (Oise, 96,9 km)

 

St. Ouen – l’Aumone (Oise, 119,2 km)

 

Lagny (Marne, 149,8 km)

P 80-06-01

Dilingenas (Saar, 59,0 km)

P 80-08-01

Osijek (Drava, 14,0 km)

P 80-01-01

Szeged (Tisza, 170,0 km)

P 80-14-01

Černavoda (Dunojaus – Juodosios jūros kanalas, 0,0 km)

P 80-14-02

Medgidia (Dunojaus – Juodosios jūros kanalas, 27,5 km)

P 80-14-03

Constanta (Dunojaus – Juodosios jūros kanalas, 64,0 km)

P 80-09-01

Izmailas (Dunojus – Kylio šaka, 93,0 km)

P 80-09-02

Kylis (Dunojus – Kylio šaka, 47,0 km)

P 80-09-03

Ust Dunaiskas (Dunojus – Kylio šaka, 1,0 km)

P 90-01

Taganrogas (Taganrogo įlanka)

P 90-02

Eysk (Taganrogo įlanka)

P 90-03

Azovas (Donas, 3168,0 km)2

P 90-04

Rostovas (Donas, 3134,0 km)2

P 90-05

Ust Doneckas (Donas, 2997,0 km)2

P 90-03-01

Belgorodas Dnestrovskis (Dnestro upės žiotys)

P 90-03-02

Benderai (Dnestras, 228,0 km)

P 91-01

Milano Terminale (Milano – Po kanalas, 0,0 km)4

P 91-02

Lodi (Milano – Po kanalas, 20,0 km nuo Milano Terminale)4

P 91-03

Pizzighettone (Milano – Po kanalas, 40,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-04

Cremona (Po, 55,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-05

Emilia Centrale (Po, 145,0 km nuo Milano Terminale)4

P 91-06

Ferara (Po, 200,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-07

Adrija (apvadinis Venetos kanalas, 265,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-08

Chioggia (apvadinis Venetos kanalas, 285,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-09

Marghera (apvadinis Venetos kanalas, 300,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-10

Nogaro (apvadinis Venetos kanalas, 355,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-11

Monfalcone (apvadinis Venetos kanalas, 410,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-12

Trieste (Adrijos jūra)

P 91-02-01

Piacenza (Po, 35,0 km nuo Conca di Cremona)

P 91-02-02

Pavia (Ticino, 98,0 km nuo Conca di Cremona)

P 91-02-03

Casale Monferrato (Po, 138,0 km nuo Conca di Cremona)

P 91-04-01

Garibaldi (Feraros vandens kelias, 80,0 km nuo Feraros)

P 91-06-01

Porto Tolle (Po Grande, 260,0 km nuo Milano Terminale)

P 91-01-01

Mantuja (Fissero – Tartaro – Bjanko kanalo vandens kelias, 0,0 km)

P 91-01-02

Ostiglia (Fissero – Tartaro – Bjanko kanalo vandens kelias, 30,0 km)4

P 91-01-03

Legnago (Fissero – Tartaro – Bjanko kanalo vandens kelias, 65,0 km)4

P 91-01-04

Rovigo (Fissero – Tartaro – Bjanko kanalo vandens kelias, 140,0 km)4

P 91-01-05

Conca di Volta Grimana (Fissero – Tartaro – Bjanko kanalo vandens kelias, 170,0 km)

1 Atstumai iki Elbės uostų matuojami: Vokietijoje – nuo valstybės sienos tarp Čekijos ir Vokietijos; Čekijos Respublikoje – nuo Elbės ir Vltavos upių santakos Melnike.

2 Atstumas nuo pietinio Maskvos uosto.

3 Planuojama statyba.

4 Statomi arba planuojami.

______________

 


III PRIEDAS

TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENS KELIŲ TECHNINĖS IR EKSPLOATAVIMO CHARAKTERISTIKOS

 

a) E kategorijos vandens kelių techninės charakteristikos

 

E kategorijos vandens kelių pagrindinės techninės charakteristikos iš esmės atitinka 1 lentelėje pateiktą Europos vandens kelių klasifikaciją.

Įvairiems E kategorijos vandens keliams įvertinti naudojami IV-VII klasių parametrai atsižvelgiant į šiuos principus:

i) vandens kelio klasė nustatoma pagal horizontalius savaeigių laivų, baržų ir stumiamų vilkstinių gabaritus ir pirmiausia pagal pagrindinį standartinį gabaritą, būtent pagal laivo plotį ar jo storumą;

ii) tik vandens keliai, atitinkantys bent pagrindinius IV klasės parametrus (mažiausi laivų gabaritai – 85 m x 9,5 m), gali būti laikomi E kategorijos vandens keliais. Grimzlės (mažiau kaip 2,5 m) ir mažiausio tilto aukščio, leidžiančio laivams praplaukti (mažiau kaip 5,25 m), apribojimai išimties tvarka leidžiami tik esamiems vandens keliams;

iii) modernizuojant IV klasės vandens kelius (taip pat mažesnius regioninius vandens kelius), rekomenduojama laikytis bent Va klasės parametrų;

iv) tačiau nauji E kategorijos vandens keliai turi atitikti mažiausiai Vb klasės parametrus. Dėl to reikia užtikrinti, kad galėtų plaukioti laivai, kurių grimzlė ne mažesnė kaip 2,80 m;

v) modernizuojant esamus ir (ar) įrengiant naujus vandens kelius, visuomet reikia atsižvelgti į didesnių laivų ir vilkstinių gabaritus;

vi) siekiant padidinti vežimų konteineriais našumą, reikia užtikrinti didžiausią įmanomą aukštį, leidžiantį laivams praplaukti, pagal 1 lentelės 4 išnašą5;

vii) vidaus vandens keliai, kuriais, kaip tikimasi, bus intensyvūs vežimai konteineriais ir Ro-Ro vežimai, turi atitikti ne mažiau kaip Vb klasės parametrus. Kad būtų patenkinti poreikiai, kuriuos lemia būsimų konteinerių gabaritų pasikeitimai ir būtinybė be kliūčių vežti priekabas, gali būti taip pat numatytas atitinkamų laivų, kurių plotis 11,4 m, plaukiojančių Va ir aukštesnių klasių vidaus vandens keliais, pločio padidinimas 7-10 %;

viii) vandens keliuose, kuriuose vandens lygis keičiasi, rekomenduojamas grimzlės gylis turi atitikti grimzlę, kurią galima pasiekti ar viršyti vidutiniškai per 240 dienų per metus (arba 60 % navigacijos periodo). Ten, kur tai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, reikia užtikrinti rekomenduojamą tilto aukštį, leidžiantį laivams praplaukti (5,25, 7,00 arba 9,10 m), kai tinkamas laivybai vandens lygis aukščiausias;

ix) vienodus klasės, grimzlės ir tilto aukščio, leidžiančio laivams praplaukti, parametrus būtina užtikrinti arba visame vandens kelyje, arba nors ilgesniuose šio kelio ruožuose;

x) kiek galima, reikia užtikrinti, kad esančių šalia vidaus vandens kelių parametrai būtų tokie patys arba analogiški;

xi) didžiausią grimzlės (4,50 m) gylį ir mažiausią tilto aukštį, leidžiantį laivams praplaukti (9,10 m), būtina užtikrinti visuose tinklo ruožuose, kurie yra tiesiogiai susiję su pakrančių maršrutais;

xii) mažiausias tilto aukštis, leidžiantis laivams praplaukti (7,00 m), turi būti užtikrintas vandens keliuose, kurie jungia svarbius jūrų uostus su šalies gilumoje esančiais rajonais ir kuriuos galima sėkmingai panaudoti vežimams konteineriais ir vežimams „upė-jūra“;

xiii) I priede išvardyti pakrančių maršrutai turi užtikrinti E kategorijos Europos vidaus vandens kelių tinklo vientisumą ir pagal šį Susitarimą yra skirti „upė-jūra“ tipo laivams plaukioti, kurių dydžiai, jei tai galima ir ekonomiškai tikslinga, turi atitikti reikalavimus, nustatytus savaeigiams laivams, tinkamiems plaukioti Va ir VIb klasės vidaus vandens keliais.

Manoma, kad siekiant užtikrinti, jog vandens keliais būtų tinkama gabenti konteinerius, būtina laikytis šių minimalių reikalavimų:

upių laivybos laivai, kurių plotis 11,4 m ir ilgis apie 110 m, turi būti pritaikyti gabenti konteinerius trimis ir daugiau eilių, priešingu atveju leistinas stumiamų vilkstinių ilgis turi būti 185 m, tada jie gali vežti konteinerius dviem eilėmis.

 

 

 

 

 

1 lentelės išnašos

 

1 Pirmoji reikšmė pateikiama atsižvelgiant į dabartinę situaciją, o antroji – atsižvelgiant į būsimus pasikeitimus ir, kai kuriais atvejais, dabartinę situaciją.

2 Atsižvelgiant į saugų atstumą, kuris yra apie 0,3 m tarp aukščiausio laivo konstrukcijos ar jo krovinio taško ir tilto.

3 Atsižvelgiant į numatomą būsimą Ro-Ro vežimų, vežimų konteineriais ir vežimų „upė-jūra“ plėtrą.

4 Vežimams konteineriais nustatyti šie reikalavimai:

5,25 m – laivams, kuriuose konteineriai kraunami 2 eilėmis;

7,00 m – laivams, kuriuose konteineriai kraunami 3 eilėmis;

9,10 m – laivams, kuriuose konteineriai kraunami 4 eilėmis;

50 % konteinerių gali būti tušti, priešingu atveju – turi būti pakrauta balasto.

5 Kai kurie iš esamų vandens kelių gali būti laikomi IV klasės keliais pagal maksimalų leistiną laivų ir vilkstinių ilgį, net jei jų didžiausias plotis – 11,4 m, o didžiausia grimzlė – 4,00 m.

6 Grimzlės gylis konkrečiame vandens kelyje turi būti nustatomas atsižvelgiant į vietos sąlygas.

7 Kai kuriuose VII klasės vandens kelių ruožuose gali taip pat plaukti vilkstinės su didesniu baržų skaičiumi. Šiuo atveju horizontalūs gabaritai gali viršyti dydžius, nurodytus lentelėje.

 

b) E kategorijos vandens kelių eksploatavimo charakteristikos

 

Siekiant patikimai užtikrinti tarptautinius vežimus E kategorijos vandens keliais, šie keliai turi atitikti šiuos pagrindinius eksploatavimo kriterijus:

i) laivyba turi būti užtikrinama per visą navigacijos laikotarpį, išskyrus toliau nurodytas pertraukas;

ii) navigacijos trukmė gali būti trumpesnė kaip 365 dienos tik atšiauraus klimato rajonuose, kuriuose žiemą negalima išlaikyti neužšalusio laivakelio, dėl to reikalinga žiemos pertrauka. Tokiais atvejais turi būti nustatoma navigacijos pradžia ir pabaiga. Navigacijos pertraukų, kurias lemia gamtos reiškiniai, tokie kaip užšalimas, potvyniai ir t. t., trukmė turi būti tam tikromis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis trumpinama iki minimumo;

iii) pertraukų trukmė, reikalingų šliuzų ar kitų hidrotechnikos įrengimų nuolatiniam techniniam aptarnavimui, navigacijos metu turi būti trumpinama iki minimumo. Vandens kelių, kuriuose planuojama vykdyti techninio aptarnavimo darbus, naudotojai turi būti informuojami apie šių darbų vykdymo terminus ir numatomos navigacijos pertraukos trukmę. Tuo atveju, jeigu netikėtai sugenda šliuzai ar kiti hidrotechnikos objektai ar dėl kitų force majeure aplinkybių, navigacijos pertraukų trukmė turi būti maksimaliai sutrumpinta, panaudojant visas galimas priemones padėčiai ištaisyti;

iv) atoslūgių metu jokios navigacijos pertraukos neleidžiamos. Tačiau leidžiama pagrįstai apriboti grimzlės gylį vandens keliuose, kuriuose vandens lygis kinta. Nepaisant to, visą laiką turi būti užtikrinta minimali 1,20 m grimzlė, o rekomenduojama ar įprasta grimzlė turi būti užtikrinama arba viršijama 240 dienų per metus. Nurodytuose ii papunktyje rajonuose minimali 1,20 m grimzlė turi būti užtikrinama vidutiniškai 60 % navigacijos laikotarpio;

v) šliuzų, pakeliamųjų tiltų ir kitų infrastruktūros objektų darbo trukmė turi būti tokia, kad užtikrintų laivybą, jei tai ekonomiškai tikslinga, visą parą (24 val.) darbo dienomis. Kai kuriais atvejais gali būti daromos išimtys dėl techninių ir (ar) organizacinių priežasčių.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą laivybai laiką švenčių ir poilsio dienomis.

 

c) E kategorijos uostų techninės ir eksploatavimo charakteristikos

 

E kategorijos vandens kelių tinklas apima tarptautinės reikšmės upių laivybos uostų sistemą. Kiekvienas E kategorijos uostas turi atitikti šiuos techninius ir eksploatavimo kriterijus:

i) jis turi būti E kategorijos vandens kelyje;

ii) jis turi turėti galimybes iškrauti bei pakrauti laivus ir stumiamas vilkstines, kurie naudojami konkrečiame E kategorijos vandens kelyje pagal jo klasę;

iii) jis turi būti susijęs su pagrindiniais automobilių keliais ir geležinkelio linijomis (pageidautina, kad jie priklausytų tarptautinių automobilių kelių ir geležinkelio linijų, nurodytų Europos susitarime dėl tarptautinių automagistralių (AGR), Europos susitarime dėl tarptautinių magistralinių geležinkelio linijų (AGC) ir Europos susitarime dėl svarbiausių tarptautinių mišrių vežimų linijų ir atitinkamų objektų (AGTC), tinklui);

iv) jo bendra krovinių apyvarta turi būti bent jau 0,5 mln. t per metus;

v) jis turi turėti tinkamas galimybes plėtoti uosto pramoninę zoną;

vi) jis turi užtikrinti standartinių konteinerių iškrovimą ir pakrovimą (išskyrus uostus, kurie specializuojasi iškraunant ir pakraunant birius ar skystus krovinius);

vii) jis turi turėti visą reikalingą įrangą, įprastoms tarptautinių vežimų operacijoms vykdyti;

viii) siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, tarptautinės reikšmės uostuose turi būti numatytos talpos laivuose susidarančioms atliekoms šalinti;

viiii) siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, tarptautinės reikšmės uostuose turi būti numatyti susikaupusių laivuose atliekų priėmimo punktai.

______________

 


5 Jeigu tušti konteineriai viršija 50 % visų konteinerių kiekio, būtina spręsti klausimą dėl mažiausio tilto aukščio, leidžiančio laivams praplaukti, viršijančio aukštį, nurodytą 4 nuorodoje, užtikrinimo.