LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LAUKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO ZOOLOGIJOS SODUOSE STANDARTIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 27 d. Nr. 346

Vilnius

 

Vadovaudamasis 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa, teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (priemonės kodas 3.22.5-D3) (Žin., 2002, Nr. 25-910),

1. Tvirtinu Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „gyvūnija“ ir „valdymo sistema“.

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS APLINKOS MINISTRĄ                                        ZIGMANTAS BALČYTIS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 m. birželio

27 d. įsakymu Nr. 346

 

LAUKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO ZOOLOGIJOS SODUOSE STANDARTIZAVIMO

PROGRAMA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos paskirtis (toliau – Programa) nustatyti pagal „Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarką“ (aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 298) įkurtų ir veikiančių zoologijos sodų veiklą, garantuoti kontrolę bei zoologijos soduose laikomų gyvūnų gerbūvį.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

2. Zoologijos sodai – vietos (teritorijos) su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip 7 dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, sudarantys zoologinę kolekciją.

3. Laukiniai gyvūnai – visi bet kurių rūšių gyvi žinduoliai, paukščiai, ropliai, varliagyviai, žuvys, vabzdžiai ir bestuburiai gyvūnai, nepriskiriami naminiams.

4. Zoologijos sodų tvarkytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka gavę leidimą zoologijos sodui įkurti (toliau – leidimas).

5. Zoologijos sodų standartai – normos ir reikalavimai, apibūdinantys privalomas priemones ir parametrus laukiniams gyvūnams zoologijos soduose įkurdinti, prižiūrėti ir eksponuoti.

6. Patalpų minimalios normos – konkrečiais parametrais apibrėžti patalpų laukiniams gyvūnams laikyti dydis bei įranga, tenkinantys minimalius gyvybinius poreikius bei užtikrinantys gyvūnų gerbūvį.

 

III. ZOOLOGIJOS SODO TERITORIJOS BEI JOS ĮRENGIMO STANDARTŲ REIKALAVIMAI

 

7. Informacija apie zoologijos sodo teritoriją (toliau – teritorija) susideda iš detalaus plano, teritorijos nuosavybės (naudojimo) dokumentų kopijų bei dokumentų, išvardytų Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos 11 punkte.

8. Zoologijos sodo teritorijos sutvarkymas ir įteisinimas, taip pat tvarkymo kontrolė atliekama įvertinant šiuos parametrus: teritorijos saugumą gyvūnų bei lankytojų atžvilgiu, jos tinkamumą atskiroms gyvūnų rūšių grupėms, sanitarines sąlygas.

9. Zoologijos sodo išorinis aptvaras turi tęstis visu teritorijos ribos perimetru ir turi būti statomas iš ilgalaikių medžiagų. Aptvaro aukštis – ne mažesnis kaip 2,5 metro, tinklo akytumas (naudojant tinklą) ne mažesnis kaip 10 centimetrų. Aptvaro apačia turi liestis su žemės paviršiumi, teritorijos aptvare esantys vartai sandarūs ir rakinami. Jeigu teritorijos dalis leidimo galiojimo laiką nenaudojama laukiniams gyvūnams laikyti, ją ribojančiam išoriniam aptvarui taikomi tie patys reikalavimai.

10. Aptvarai gyvūnams laikyti privalo būti įrengiami, įvertinant biologines kiekvienos gyvūnų rūšies savybes, ir visiškai užtikrinti zoologijos sodo lankytojų bei personalo saugumą. Aptvarams statyti naudojamos patvarios ilgalaikės medžiagos, o voljero aptvarus keičiant alternatyviomis priemonėmis – patikima įranga bei konstrukcijos.

11. Laikant potencialiai pavojingus gyvūnus, naudojamos dubliuojančios jų aptvarų apsaugos priemonės: tinklas ir stiklas, tinklas ir elektros šoko instaliacija, aukšti barjerai ir vandens užtvara (galimas bet kuris šių priemonių derinimo variantas).

12. Teritorija turi būti aprūpinta vandentiekio bei fekalinių vandenų surinkimo, mėšlo kaupimo sistemomis, karantino bei perlaikymo, gyvūnų pervarymo, pakrovimo aptvarais bei įrenginiais.

 

IV. PATALPŲ NORMŲ STANDARTAI

 

13. Patalpos laukiniams gyvūnams zoologijos soduose laikyti turi tenkinti visus gyvūnų poreikius ir nevaržyti jų judėjimo bei kitų gyvybinių funkcijų bei veiklos (patalpų minimalios normos pridedamos).

14. Varliagyviams, ropliams ir svetimžemiams gyvūnams ar rūšių grupėms, laikomiems uždarose patalpose, vidaus patalpų normos skaičiuojamos kaip bendra erdvė, turinti tenkinti visas jų gyvybines funkcijas bei kitus poreikius.

15. Vidaus patalpos, reikalingos svetimžemiams paukščiams ir žinduoliams bei kitiems gyvūnams su ypatingais biologiniais poreikiais kaip žiemojimo ar vėsiojo paros meto praleidimui, turi nevaržyti jų judesių ir būti įrengtos pagal kiekvienos rūšies poreikius.

16. Lauko patalpos turi būti pakankamai erdvios ir aukštos, nevaržančios judėjimo ir kitų gyvybinių funkcijų bei poreikių.

17. Kiekvienai gyvūnų rūšiai gali būti nustatomi privalomi patalpų vidaus įrenginiai, užtikrinantys gyvūnų gyvybines funkcijas bei poreikius.

 

V. ZOOLOGINĖS KOLEKCIJOS DUOMENŲ BAZĖ

 

18. Kiekvienas zoologijos sodo tvarkytojas tvarko zoologinės kolekcijos duomenų bazę, kuri papildoma atsižvelgiant į Programoje nurodytus pokyčius. Duomenų bazės aprašas kasmet iki gruodžio 31 d. pateikiamas Aplinkos ministerijai.

19. Zoologinės kolekcijos duomenų bazę sudaro: bendrasis kolekcijos sąrašas bei kiekvieno stuburinio gyvūno (išskyrus žuvis ir maistui auginamus laboratorinius gyvūnus) ar bestuburių gyvūnų rūšinių grupių duomenų lapas.

20. Bendrąjį gyvūnų kolekcijos sąrašą zoologijos sodo tvarkytojas tikslina kiekvieną ketvirtį.

21. Kiekvienam gyvūnui ar rūšinėms gyvūnų grupėms tvarkomuose duomenų lapuose privalomai turi būti šie duomenys: gyvūno rūšis, gimimo data, kilmės (importo) vieta, tarptautino žymėjimo numeris, vietinis inventorizacijos numeris, gyvūno vardas (jeigu toks yra). Būtina pildyti duomenis apie gyvūno vakcinaciją, sveikatą, veisimąsi, jauniklius. Kiekvienas papildomas duomenų įrašymas patvirtinamas zoologijos sodo tvarkytojo paskirto atsakingo darbuotojo parašu.

22. Gyvūną ar gyvūnų grupes perdavus į kitus zoologijos sodus, kartu perduodamas ir duomenų lapo nuorašas, o pats duomenų lapas saugomas archyve 10 metų.

 

VI. INFORMACIJA APIE ZOOLOGINĘ KOLEKCIJĄ

 

23. Informacija apie zoologijos sodo gyvūnų kolekciją, jeigu ji neturi komercinio pobūdžio, turi būti vieša.

24. Leidimą zoologijos sodui įkurti išdavusiai institucijai bei privalomąjį zoologijos sodo tikrinimą atliekantiems įgaliotiems pareigūnams informacija apie zoologijos sodo kolekciją teikiama be išlygų.

 

VII. PROFESINIS PASIRENGIMAS

 

25. Vertinant zoologijos sode laikomų gyvūnų priežiūrą atliekančių specialistų kvalifikaciją, reikalaujama šių žinių bei praktinių įgūdžių:

25.1. bendrosios biologijos, gyvūnų anatomijos ir fiziologijos;

25.2. zoologijos sodo gyvūnų zootechnijos ir higienos;

25.3. taisyklingo elgesio su gyvūnais principų išmanymas;

25.4. darbo su pavojingais gyvūnais principų išmanymas;

25.5. ekstremalių situacijų, galinčių kilti zoologijos sode, sprendimo būdų taikymas praktikoje.

26. Zoologijos sodo specialistų, tiesiogiai dirbančių su gyvūnais, kvalifikacija vertinama kas 2 metai.

27. Zoologijos sodo specialistų kvalifikacija gali būti vertinama privalomojo zoologijos sodo tikrinimo metu.

 

VIII. GYVŪNŲ MAITINIMAS

 

28. Gyvūnai maitinami pagal kiekvienai gyvūnų rūšiai nustatytą racioną bei atsižvelgiant į gyvūno būseną.

29. Racionus, maitinimo grafikus sudaro ir tvirtina zoologijos sodo tvarkytojas.

30. Gyvūnai turi būti maitinami periodiškai tik pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu maistu, nuolat aprūpinami vandeniu bei maisto įsisavinimui būtinomis medžiagomis (gastrolitais ir kt.).

31. Naudoti maisto raciono dalių pakaitalus galima, tik turint jų kokybės sertifikatus bei testavimo duomenis.

32. Veisiamiems, besiruošiantiems žiemos įmygiui, ligotiems ir karantinuojamiems gyvūnams sudaromi atskiri racionai, maitinimo grafikai, kurie pakeičiami, pasikeitus gyvūno fiziologinei būsenai ar sveikatos būklei.

33. Gyvūnų maisto racionų sudėtį ir jos laikymąsi maitinant gyvūnus bei kitus šioje Programoje numatytus reikalavimus kontroliuoja Aplinkos ministerija. Racionai ir pašarų sudėtis tikrinami ir zoologijos sodo privalomojo tikrinimo metu.

 

IX. GYVŪNŲ VEISIMAS

 

34. Zoologijos soduose laukiniai gyvūnai gali būti veisiami, esant šioms sąlygoms: įrengus minimalias patalpų normas atitinkančius voljerus ar kitas patalpas, sudarius specialius racionus bei atskiras gyvūnų veisimuisi būtinas ramybės zonas ir kitas specialias sąlygas.

35. Retųjų gyvūnų, ypač gyvūnų rūšių, kurių veisimas vykdomas pagal tarptautines programas, veisimas yra prioritetinė kiekvieno zoologijos sodo veiklos sritis.

Vertinant zoologijos sodo veiklą, pasiekimai veisiant šias gyvūnų rūšis vertinami aukščiausiai.

36. Jeigu lankytojų buvimas zoologijos dalyje, kurioje yra aptvarai su retais besiveisiančiais gyvūnais, trukdo gyvūnų veisimuisi, zoologijos sodo tvarkytojas savo nuožiūra gali veisimosi laikotarpiui apriboti ar uždrausti tokį lankymą, tačiau tai neturi prieštarauti 2 punkte nurodytiems reikalavimams.

37. Zoologijos sode išveisti ir išauginti gyvūnai yra zoologijos sodo tvarkytojo nuosavybė.

38. Išveistus ir išaugintus gyvūnus zoologijos sodo tvarkytojas gali parduoti, dovanoti ar keisti savo nuožiūra, tačiau naujasis savininkas perima visas su šių gyvūnų laikymu, gerbūviu, apsauga susijusius įsipareigojimus bei privalo gauti pagal Laukinių gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įvežimo, išvežimo, pervežimo ir prekybos tvarkos (Žin., 2001, Nr. 91-3201) išduotą leidimą šiems gyvūnams laikyti.

39. Į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašus įrašytų rūšių gyvūnai ir gyvūnai, nurodyti 37 punkte bei išvardyti tarptautinę prekybą kontroliuojančių dokumentų priedėliuose (Žin., 2001, Nr. 50-1741), parduodami, dovanojami ar keičiami tik gavus Aplinkos ministerijos išduotą leidimą.

 

X. GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS

 

40. Zoologijos sodo teritorijoje privalo būti specialiai įrengtos karantinavimo patalpos. Jų nesant, zoologijos sodo tvarkytojas turi sudaryti sutartį naudoti kitų fizinių ar juridinių asmenų šiam tikslui keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas.

41. Pasibaigus karantino laikotarpiui, gyvūnai gali būti perkeliami į ekspozicines ar kitas patalpas, šį perkėlimą pažymint gyvūno duomenų lape.

 

XI. ZOOLOGINĖS KOLEKCIJOS EKSPONAVIMAS

 

42. Eksponuoti zoologijos sodo laukinių gyvūnų kolekciją ar jos dalis leidžiama:

42.1. pagal visus reikalavimus įrengus patalpas, kurios būtų tinkamos gyvūnams ir užtikrintų zoologijos sodo lankytojų ir personalo saugumą;

42.2. karantinavus, vakcinavus gyvūnus bei įsitikinus, kad jų būklė yra gera;

42.3. įrengus takus, saugias apžvalgos aikšteles ir išlaikant saugų lankytojų atstumą nuo gyvūnų;

42.4. užtikrinus lankytojų evakuavimo galimybes ir pagal esamus reikalavimus parengus evakuavimo schemas;

42.5. apmokius lankytojus, aptarnaujančius darbuotojus saugaus elgesio taisyklių;

42.6. prie patalpų su gyvūnais pateikus informaciją, nurodančią gyvūno rūšį, kilmės vietą bei potencialų pavojingumą.

43. Neišpildžius šių reikalavimų, zoologijos sodas ar jo dalis gali būti uždaryti lankymui, kol leidimą įkurti zoologijos sodą išdavusios institucijos išvados nepatvirtins, kad reikalavimai įvykdyti.

______________

 


Laukinių gyvūnų laikymo

zoologijos soduose

standartizavimo programos

priedas

 

NELAISVĖJE LAIKOMIEMS LAUKINIAMS GYVŪNAMS SKIRTŲ PATALPŲ MINIMALIOS NORMOS

 

Eil.

Nr.

Gyvūnų rūšis arba aukštesnė sistematinė grupė, gyvūnų skaičius

Minimalus patalpos plotas, m2

Minimalus pa- talpos aukštis, m

Pastabos

vidaus

lauko

1.

VARLIAGYVIAI

1-2

 

0,6

Vandens baseinas

2

ROPLIAI

2.1.

Smulkūs driežai ir gyvatės, 10 vnt. (iki 0,5 m)

1-2

 

0,6

 

2.2.

Agamos, baziliskai, scinkai, 6 vnt.

1-2

 

0,6

 

2.3.

Kobros, giurzos, efos ir pan., 2 vnt.

2

 

1

 

2.4.

Varanai, nuodadančiai ir kt., 2 vnt.

1-2

 

0,6

 

2.5.

Smulkūs ir vidutiniai vėžliai, 4 cm skersmens ir didesni, 4 vnt. (iki 30 cm ilgio)

1-2

 

0,75-1

Būtina šildymo lempa

2.6.

Stambūs vėžliai, ilgesni kaip 30 cm, 2 vnt.

2

 

2

Būtina šildymo lempa

2.7.

Žalčiai, pitonai (iki 4 m ilgio), 4 vnt.

3

 

1,75-2

Būtina šildymo lempa

2.8.

Žalčiai, pitonai (ilgesni kaip 4 m)

4

 

1,75-2

Būtina šildymo lempa

2.9.

Krokodilai ir aligatoriai iki 2 m ilgio, 1 vnt.

5

 

1,5-2

Būtino baseino gylis ne mažesnis kaip 0,6-0,75 m

2.10.

Krokodilai ilgesni kaip 2 m, 1 vnt.

10

 

1,5-2

Būtino baseino gylis ne mažesnis kaip 1 m

3.

PAUKŠČIAI

3.1.

Smulkūs žvirbliniai, papūgėlės, 5 vnt.

1

 

1

 

3.2.

Balandžiai, fazanai, kurapkos, varniniai, vidutinės papūgos, tukanai ir kt., 1 vnt.

1

2

2

 

3.3.

Antys, žąsys, 2vnt.

2

5

1,5

Būtinas vandens baseinas

3.4.

Gulbės, pelikanai

4

10

2

Būtinas vandens baseinas

3.5.

Sakalai, vanagai, suopiai, pesliai, 1 vnt.

3

6

2,5

 

3.6.

Grifai, ereliai, 1 vnt.

8

20

2,5

 

3.7.

Smulkios pelėdos, apuokai, 1 vnt.

2

6

2,5

 

3.8.

Stambios pelėdos, apuokai, 1 vnt.

4

20

2,5

 

3.9

Gervės, gandrai, garniai, 1 vnt.

4

10

2,5

 

3.10.

Emu, nandu, kazuarai, 4 vnt.

8

40

2,5

 

3.11.

Afrikos stručiai, 4 vnt.

10

40

2

 

3.12.

Stambios papūgos, ragasnapiai, 2 vnt.

3

10

2,5

 

3.13.

Smulkūs pingvinai, iki 1 kg svorio, 4 vnt.

3

10

2,5

Būtino baseino gylis ne mažesnis kaip1 m

3.14.

Stambūs pingvinai, virš 1 kg svorio, 4 vnt.

4

15

2,5

Būtino baseino gylis ne mažesnis kaip1 m

4

ŽINDUOLIAI

 

 

 

 

4.1.

Smulkūs graužikai ir vabzdžiaėdžiai, 4 vnt.

1

 

1

 

4.2.

Smuklūs plėšrūnai

1

3

1,5-2

 

4.3.

Vidutinio dydžio graužikai, kiškiniai, plėšrūnai (starai, kiškiai, sabalai, lapės) virš 1 kg svorio, 1 vnt.

4

4

2-2,5

 

4.4.

Vilkai, lūšys, leopardai, erniai, gepardai ir kt. kačių šeimos žvėrys, išskyrus 4.6 punkte paminėtas rūšis, 1 vnt.

6

25

2-2,5

 

4.5.

Dygliatriušiai, kapibaros, bebrai, 2 vnt.

4

6

2-2,5

 

4.6.

Liūtai, tigrai, meškos, 1 vnt.

12

25

2,5-3

 

4.7.

Vėpliai, ruoniai, jūros liūtai, 1 vnt.

12

50

2,5-3

Baseinas su salele tinkama visiems kartu laikomiems gyvūnams gulėti

4.8.

Drambliai, 2 vnt.

120

250

8-10

 

4.9.

Begemotai, 2 vnt.

30

100

4-5

2/3 patalpos baseinas iki 2 m gylio

4.10

Raganosiai, 2 vnt.

25

150

4-5

 

4.11.

Tapyrai, šernai, 2 vnt.

10

20

2,5-3

 

4.12

Ožiai, avys, stirnos, 2 vnt.

12

30

2,5-3

 

4.13.

Antilopės, zebrai, elniai, briedžiai, 2 vnt.

20

40

4

 

4.14.

Žirafos, 2 vnt.

80

150

8-10

 

4.15.

Vidutinės kengūros, 2 vnt.

4

25

2,5-3

 

4.16.

Stambios kengūros, 2 vnt.

18

40

2,5-3

 

4.17.

Skruzdėdos, šarvuočiai, 2 vnt.

4

10

2,5-3

 

4.18.

Tinginiai, 2 vnt.

4

10

2,5-3

Būtinos laipynės

4.19.

Smulkios beždžionės iki 1 kg svorio, 1 vnt.

1

6

1,2-1,5

Būtinos laipynės

4.20.

Vidutinio dydžio beždžionės nuo 1 iki 10 kg svorio, 1 vnt.

4

10

3-4

Būtinos laipynės

4.21.

Gibonai, 1 vnt.

6

20

4-5

Būtinos laipynės

4.22.

Šimpanzės, gorilos, orangutanai, 1 vnt.

15

30

4-5

Būtinos laipynės

 

Pastaba. Laikant vienos rūšies gyvūnų porą, minimalus patalpos normos dydis nustatomas, vienam gyvūnui būtiną plotą didinant pusantro karto, gyvūnų porai su maitinamais jaunikliais nustatoma dviguba vienam gyvūnui būtino ploto norma.

______________