LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO Nr. 726 „DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ VANDENS TELKINIŲ MONITORINGUI PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. gegužės 27 d. Nr. D1-449
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 726 „Dėl Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-290):
1. Išdėstau preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) 7 straipsnio 4 dalimi, Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 40-1514; 2007, Nr. 4-179), 13, 14 ir 15 punktais ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114), ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, (OL 2008 L 348, p. 84) nuostatas,“.
2. Papildau nurodytuoju įsakymu patvirtintus Bendruosius reikalavimus vandens telkinių monitoringui šiuo 251 punktu:
„251. Vykdant paviršinių vandens telkinių monitoringą, prioritetinių medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, matavimų dažnumas nuosėdose ir (arba) biotoje turi būti toks, kad būtų galima gauti pakankamai duomenų patikimai ilgalaikių tendencijų analizei atlikti. Šių medžiagų matavimai nuosėdose ir (arba) biotoje turi būti atliekami bent kartą per trejus metus, o gyvsidabrio ir jo junginių, heksachlorobenzeno ir heksachlorobutadieno matavimai – bent kartą per metus. Remiantis techninėmis žiniomis ir atitinkamų sričių ekspertų išvadomis, Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje gali būti nustatytas kitoks nei šiame punkte nurodytas matavimų dažnumas.“