LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinimo
2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 514
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu,
1. Tvirtinu Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (pridedama).
2. Nustatau, kad Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacinėje kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 30 d.
įsakymu Nr. 514
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti
I. Bendrosios nuostatos
1. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijais ir reikalavimais medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti vadovaujasi komisijos, sudarančios Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 8 straipsnio nustatyta tvarka medžioklės plotų vienetus bei keičiančios jų ribas, taip pat medžioklėtvarkos projekto rengėjai, medžioklės plotų naudotojai, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.
II. Medžioklės plotų vientisumo kriterijai
3. Medžioklės plotų vienetas laikomas vientisu, jeigu iš bet kurios jo dalies medžiojant galima pereiti, pervažiuoti ar plaukiojimo priemone persikelti į bet kurią kitą medžioklės plotų vieneto dalį, nekertant medžioklės plotų vieneto ribos ir teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, išskyrus kai kurias šiame skyriuje nurodytas išimtis ir apribojimus.
4. Medžioklės plotų vientisumo nesuardo per jį einantys įvairūs keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, dujotiekio, naftotiekio ar kitos trasos, natūralūs ar dirbtiniai vandens telkiniai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ir įrenginiai juose netrukdo laisvai migruoti medžiojamajai faunai ar medžiotojams pereiti iš vienos medžioklės plotų vieneto dalies į kitą.
5. Jeigu medžioklės plotų vienete įrengiant naujus ar rekonstruojant egzistuojančius 4 punkte išvardytus objektus juose įrengiami statiniai ar įrenginiai, trukdantys laisvai migruoti žvėrims ar organizuoti medžioklę, sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo priima komisija, sudaranti medžioklės plotų vienetus ir keičianti jų ribas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka.
6. Medžioklės plotų vienete esantys privačios žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nesuardo medžioklės plotų vieneto vientisumo nepriklausomai nuo šių sklypų dydžio ar išsidėstymo.
7. Objektai, išvardyti 4 punkte, negali būti laikomi išilgine jungtimi, vienijančia atskiras, viena nuo kitos nutolusias medžioklės plotų vieneto dalis.
8. Siauriausia medžioklės plotų vieneto dalis negali būti siauresnė nei 300 metrų. Siauresni nei 300 metrų intarpai į kitus medžioklės plotų vienetus yra neleistini, išskyrus atvejus, kai jie yra upių, upelių ar kelių vingiuose.
III. Reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti
10. Medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis (upėmis, upeliais, ežerais, griovomis) arba dirbtinėmis (miško kvartalinėmis linijomis, tvenkiniais, melioracijos grioviais ir kanalais, magistraliniais, krašto ar kitais bendro naudojimo keliais, geležinkelių ruožais, įvairiais pylimais, elektros perdavimo linijomis, dujotiekio, naftotiekio ar kitomis trasomis) ribomis, gerai matomomis vietovėje.
11. Nustatant medžioklės plotų vienetų ribas mažesni kaip 300 ha miško masyvai neskaidomi. Didesniuose nei 300 ha miško masyvuose medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos keliais, kvartalinėmis linijomis arba kitais 10 punkte išvardytais objektais.
12. Kai medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos 10 punkte išvardytais objektais:
12.1. riba upėse ir upeliuose nustatoma vagos viduriu. Draudžiama ribą nustatyti kuriuo nors vandens telkinio krantu;
12.2. riba ežero ar tvenkinio vandens paviršiuje nustatoma tiesia linija nuo tos ežero ar tvenkinio pakrantės vietos, kur ji pasibaigia sausumoje, iki tos ežero ar tvenkinio pakrantės vietos, kur ji vėl prasideda sausumoje. Jeigu ežero ar tvenkinio pakrantės forma neleidžia nubrėžti tiesios linijos, tokiu atveju riba nustatoma, išvedant kreivę su mažiausiu įmanomu posūkių skaičiumi, nekertant sausumos ir ne arčiau kaip 50 metrų nuo pakrantės;
13. Medžioklės plotų vienetų ribas nustatyti pamiške draudžiama. Jeigu medžioklės plotų vienetų ribas būtina nustatyti greta pamiškės, tokiu atveju joms nustatyti pasirenkama atviroje vietovėje ne arčiau kaip 200 metrų nuo miško sienos esanti aiški gamtinė ar dirbtinė riba. Jeigu tarp dviejų gretimų miško masyvų atstumas mažesnis nei 400 metrų, tai atviros vietovės plotis dalijamas po lygiai.
14. Jeigu medžioklės plotų vienetų ribas būtina nustatyti vietovėje, kurioje nėra aiškių gamtinių ar dirbtinių ribų, išvardytų 10 punkte, medžioklės plotų naudotojams gali būti siūloma jas pažymėti pastatant riboženklius. Apie riboženklių pastatymo būtinybę pažymima medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekte. Nuo vieno pastatyto riboženklio turi būti matomi kiti du artimiausi riboženkliai arba aiški gamtinė ar dirbtinė riba, kuria toliau tęsiasi medžioklės plotų vienetų riba. Riboženklių pastatymą būtina suderinti su žemės sklypų savininkais, valdytojais ir naudotojais.