LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽMOGAUS PALAIKŲ TRANSPORTAVIMO IŠ TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 31 d. Nr. V-108
Vilnius
Vadovaudamasi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 9 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktais, 10 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuva siunčia savo karius į įvairaus pobūdžio tarptautines operacijas:
1. T v i r t i n u Žmogaus palaikų transportavimo iš tarptautinių operacijų tvarkos aprašą (pridedama).
2. L a i k a u netekusiu galios krašto apsaugos ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. V-438 „Dėl Palaikų identifikavimo ir transportavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Krašto apsaugos ministro
2011 m. sausio 31 d.
įsakymu Nr. V-108
ŽMOGAUS PALAIKŲ TRANSPORTAVIMO IŠ TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žmogaus palaikų transportavimo iš tarptautinių operacijų tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato Lietuvos karių, civilių krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) tarnautojų, žuvusių (mirusių) tarptautinėse operacijose ne Lietuvos teritorijoje (toliau – žuvę (mirę) asmenys), transportavimo į Lietuvą procedūras, taip pat asmenų pareigas, susijusias su palaikų identifikavimu, saugojimu ir laidojimu.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu ir kitais teisės aktais.
3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
3.2. Tarpinis punktas – vieta už tarptautinės operacijos ribų, nustatyta susitarime (formalus arba žodinis susitarimas) su kita šalimi, į kurią tarptautinėje operacijoje dalyvaujantys tarptautiniai partneriai atveža ir perduoda žuvusių (mirusių) asmenų palaikus žuvusių (mirusių) asmenų šalies atstovams;
II. ŽMOGAUS PALAIKŲ IDENTIFIKAVIMAS
4. Žuvusių (mirusių) asmenų palaikai tarptautinėje operacijoje gali būti identifikuojami pagal:
4.1. išorinius požymius (atpažinimo metu žuvusiųjų (mirusiųjų) tapatybę patvirtinus juos pažinojusiems asmenims);
4.2. asmens tapatybės dokumentus (atpažinimo metu patikrinus žuvusiųjų (mirusiųjų) asmens tapatybės dokumentus);
5. Už žuvusiųjų (mirusiųjų) palaikų identifikavimą yra atsakingi:
5.1. Lietuvos karinio vieneto (toliau – operacinis vienetas), dalyvaujančio tarptautinėje operacijoje, vadas, jeigu žuvę (mirę) asmenys buvo pavaldūs operacinio vieneto vadui arba vykdė užduotis operacinio vieneto sudėtyje, arba vykdė kitas tikslines užduotis operacinio vieneto atsakomybės rajone;
5.2. vyriausiasis nacionalinis atstovas, jeigu žuvę (mirę) asmenys, nebuvo pavaldūs operacinio vieneto vadui ir nevykdė užduočių operacinio vieneto sudėtyje arba operacinio vieneto atsakomybės rajone (pavieniai kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinių pajėgų štabuose arba kitas tikslines užduotis atliekantys kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinės operacijos rajone).
6. Žuvusių (mirusių) asmenų palaikus gali identifikuoti kiti tam pačiam operaciniam vienetui, kuriuose tarnavo ar vykdė paskirtas užduotis žuvę (mirę) asmenys, priklausantys kariai ir civiliai KAS tarnautojai pagal 4.1, 4.2, 4.3 punktuose išvardytus identifikavimo būdus.
7. Pagal dantų formulę žuvusių (mirusių) asmenų palaikus tarptautinėje operacijoje gali identifikuoti tik karo medicinos gydytojas.
8. Kario ar KAS civilio tarnautojo mirtį tarptautinės operacijos metu gali konstatuoti operacinio vieneto arba tarptautinių partnerių karo gydytojas (toliau – gydytojas). Konstatavęs kario ar KAS civilio tarnautojo mirtį, gydytojas privalo užpildyti nustatytos formos pranešimą vadovaudamasis krašto apsaugos ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymo V-260 „Dėl Lietuvos karybos standarto STANAG 2132:2008 tvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtintais standartiniais reikalavimais arba NATO STANAG 2132 MED (Edition 2), „Documentation relative to medical evacuation, treatment and cause of death of patients“, 1974. Pranešimą privalo pasirašyti mirtį konstatavęs gydytojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, galintis paliudyti kario ar KAS civilio tarnautojo mirties faktą.
III. ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMO ORGANIZAVIMAS TARPTAUTINĖJE OPERACIJOJE
9. Kai nėra galimybės žuvusių (mirusių) asmenų palaikų skubiai transportuoti į Lietuvą arba saugoti, kol atsiras galimybė juos transportuoti į Lietuvą, LK Jungtinio štabo viršininkas gali nuspręsti žuvusius (mirusius) asmenis laidoti žūties vietoje. Operacinio vieneto vadas ir vyriausiasis nacionalinis atstovas tarpininkaujant LK Jungtinio štabo Operacijų valdybos J3 Jungtiniam situacijų skyriui yra informuojami apie LK Jungtinio štabo viršininko sprendimą žuvusius (mirusius) asmenis laidoti žūties vietoje ir koordinuoja bei organizuoja žuvusių (mirusių) asmenų laidojimą tarptautinės operacijos vietoje vadovaudamiesi NATO norminiu dokumentu „Skubaus laidojimo procedūros“ (STANAG 2070 TOP (Edition 4) –„Emergency War Burial Procedures“).
10. Žuvus (mirus) asmeniui tarptautinėje operacijoje ir priėmus sprendimą laidoti palaikus tarptautinės operacijos rajone:
10.1. operacinio vieneto vadas:
10.1.1. nedelsdamas informuoja LK Jungtinio štabo Operacijų valdybos J3 Jungtinio situacijų skyriaus budėtoją ir vyriausiąjį nacionalinį atstovą (jeigu yra paskirtas kitas asmuo tarptautinėje operacijoje) tarptautinės operacijos rajone ir išsiunčia LK Jungtinio štabo Operacijų valdybos J3 Jungtinio situacijų skyriaus budėtojui užpildytą Skubios informacijos apie įvykius, susijusius su tarptautinėse operacijose dalyvaujančiais kariais ir kariniais vienetais, pranešimą, kurio formą tvirtina LK Jungtinio štabo viršininkas. Taip pat pagal tarptautinių pajėgų vadovybės patvirtintas formas išsiunčia pranešimus tarptautinių pajėgų štabui. Nesant paskirto vyriausiojo nacionalinio atstovo tarptautinės operacijos rajone, vykdo vyriausiojo nacionalinio atstovo funkcijas;
10.1.2. esant LK Jungtinio štabo viršininko sprendimui žuvusius (mirusius) asmenis laidoti tarptautinės operacijos rajone, organizuoja žuvusių (mirusių) asmenų palaikų laidojimą, jeigu žuvę (mirę) asmenys buvo pavaldūs operacinio vieneto vadui arba vykdė užduotis operacinio vieneto sudėtyje, arba vykdė kitas tikslines užduotis operacinio vieneto atsakomybės rajone;
10.2. vyriausiasis nacionalinis atstovas:
10.2.1. nedelsdamas informuoja LK Jungtinio štabo Operacijų valdybos J3 Jungtinio situacijų skyriaus budėtoją apie žuvusius (mirusius) asmenis, kurie nėra pavaldūs operacinio vieneto vadui ir nevykdo užduočių operacinio vieneto sudėtyje arba operacinio vieneto atsakomybės rajone (pavieniai kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinių pajėgų štabuose arba kitas tikslines užduotis atliekantys kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinės operacijos rajone);
10.2.2. organizuoja žuvusių (mirusių) asmenų palaikų laidojimą tarptautinėje operacijoje, esant LK Jungtinio štabo viršininko sprendimui laidoti žuvusių (mirusių) asmenų palaikus tarptautinės operacijos rajone;
IV. ŽMOGAUS PALAIKŲ SAUGOJIMAS TARPTAUTINĖJE OPERACIJOJE
11. Žuvusių (mirusių) asmenų palaikų saugojimo tvarką nustato tarptautinėje operacijoje dalyvaujantys operacinių vienetų vadai vadovaudamiesi operacinių vienetų standartinėmis veiklos procedūromis bei kitais teisės aktais.
12. Operacinių vienetų standartinės veiklos procedūros, susijusios su žuvusių (mirusių) asmenų palaikų saugojimu tarptautinės operacijos vietoje, turi būti suderintos su tarptautinės operacijos rajone esančiu Nacionalinės paramos elemento vadu.
13. Jeigu tarptautinės operacijos rajone nėra Nacionalinės paramos elemento, procedūros neturi prieštarauti tarptautinių partnerių, kurių karinėje stovykloje ar bazėje yra operacinis vienetas, standartinėms veiklos procedūroms, kuriose nustatyta žuvusių (mirusių) asmenų palaikų saugojimo tvarka.
14. Operacinių vienetų vadai žuvusių (mirusių) asmenų palaikų saugojimo procedūras ir priemones tarptautinės operacijos vietoje, kuomet nėra galimybių užtikrinti tinkamo palaikų saugojimo tol, kol palaikai bus transportuojami į Lietuvą, turi derinti su tarptautinės operacijos rajone esančiais tarptautiniais partneriais.
V. ŽMOGAUS PALAIKŲ TRANSPORTAVIMO ORGANIZAVIMAS
15. Gydytojui tarptautinėje operacijoje konstatavus kario ar civilio KAS tarnautojo mirtį, jo palaikai turi būti transportuojami į Lietuvą, jeigu nėra priimtas sprendimas organizuoti palaikų laidojimą tarptautinės operacijos rajone. Palaikų transportavimą iš tarptautinės operacijos į Lietuvą planuoja ir koordinuoja LK Jungtinio štabo Jungtinis operacijų centras.
16. Nacionalinės paramos elemento vadas (jeigu tarptautinės operacijos rajone yra Nacionalinės paramos vienetas):
16.1. organizuoja palaikų transportavimą iš operacinio vieneto nuolatinės dislokacijos vietos tarptautinėje operacijoje į Lietuvą;
16.2. organizuoja žuvusių (mirusių) asmenų palaikų perdavimą orlaivio įgulai, kuri gabens palaikus į / per tarpinį punktą į Lietuvą, taip pat koordinuoja bagažo tvarkymo, muitinės ir pasienio procedūrų klausimus;
16.3. derina palaikų transportavimo eigą tarptautinės operacijos rajone su vyriausiuoju nacionaliniu atstovu ir operacinio vieneto vadu;
16.4. palaikų transportavimo iš tarptautinės operacijos rajono į Lietuvą klausimus derina su LK Jungtinio štabo Jungtiniu operacijų centru;
17. Operacinio vieneto vadas:
17.1. organizuoja palaikų transportavimą iš tarptautinės operacijos veiksmų rajono iki operacinio vieneto nuolatinės dislokacijos vietos tarptautinėje operacijoje, jeigu žuvę (mirę) asmenys buvo pavaldūs operacinio vieneto vadui arba vykdė užduotis operacinio vieneto sudėtyje, arba vykdė kitas tikslines užduotis operacinio vieneto atsakomybės rajone;
17.2. derina palaikų transportavimo eigą į nuolatinės dislokacijos vietą su vyriausiuoju nacionaliniu atstovu ir Nacionalinės paramos elemento vadu;
17.3. jeigu tarptautinės operacijos rajone nėra Nacionalinės paramos vieneto:
17.3.1. organizuoja palaikų transportavimą iš tarptautinės operacijos į Lietuvą, jeigu žuvę (mirę) asmenys buvo pavaldūs operacinio vieneto vadui arba vykdė užduotis operacinio vieneto sudėtyje, arba vykdė kitas tikslines užduotis operacinio vieneto atsakomybės rajone;
17.3.2. koordinuoja palaikų transportavimo eigą su vyriausiuoju nacionaliniu atstovu ir tarptautiniais partneriais;
18. Vyriausiasis nacionalinis atstovas:
18.1. koordinuoja palaikų transportavimo iš tarptautinės operacijos rajono procesą tarpininkaujant Nacionalinės paramos elementui, jeigu žuvę (mirę) asmenys nebuvo pavaldūs operacinio vieneto vadui ir nevykdė užduočių operacinio vieneto sudėtyje arba operacinio vieneto atsakomybės rajone (pavieniai kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinių pajėgų štabuose arba kitas tikslines užduotis atliekantys kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinės operacijos rajone);
18.2. tarptautinės operacijos rajone koordinuoja palaikų gabenimo iš tarptautinės operacijos rajono į Lietuvą procesą, derindamas su tuo susijusius klausimus su operacinio vieneto vadu ir Nacionalinės paramos elementu. Teikia reikalingą informaciją LK Jungtinio štabo Jungtiniam operacijų centrui asmeniškai arba tarpininkaujant operacinio vieneto vadui;
18.3. jeigu nėra Nacionalinės paramos elemento tarptautinės operacijos rajone:
18.3.1. organizuoja palaikų transportavimą iš tarptautinės operacijos rajono, jeigu žuvę (mirę) asmenys nebuvo pavaldūs operacinio vieneto vadui ir nevykdė užduočių operacinio vieneto sudėtyje arba operacinio vieneto atsakomybės rajone (pavieniai kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinių pajėgų štabuose arba kitas tikslines užduotis atliekantys kariai ar civiliai KAS tarnautojai tarptautinės operacijos rajone);
19. LK Jungtinio štabo Jungtinis operacijų centras:
19.1. žuvus (mirus) asmenims tarptautinėje operacijoje į LK Jungtinio štabo Jungtinį operacijų centrą pakviečia atstovus iš Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento, KAM Protokolo skyriaus, LK Karinių oro pajėgų, LK Logistikos valdybos, LK Judėjimo ir kontrolės centro;
19.2. esant LK Jungtinio štabo viršininko sprendimui žuvusių (mirusių) asmenų palaikus transportuoti iš tarptautinės operacijos į Lietuvą, informuoja LK Karines oro pajėgas, LK Judėjimo kontrolės centrą apie pasirengimą transportuoti palaikus, kol jie bus pervežti iš tarptautinės operacijos vietos į Lietuvą arba tarpinį punktą;
19.3. vadovaudamasis gauta informacija iš tarptautinės operacijos ir pasitelkdamas 19.1 punkte išvardytus karinių vienetų ir institucijų atstovus, organizuoja sprendimo priėmimo procesą dėl žuvusių (mirusių) asmenų palaikų transportavimo;
19.4. organizuoja leidimo iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų gavimą žuvusių (mirusių) asmenų palaikams gabenti iš užsienio valstybės, kurioje žuvę (mirę) asmenys vykdė užduotis;
19.5. planuoja, koordinuoja ir kontroliuoja žuvusių (mirusių) asmenų palaikų transportavimo eigą iš tarptautinės operacijos rajono į Lietuvą:
19.5.1. rengia įsakymų ir kitų dokumentų, susijusių su žuvusių (mirusių) asmenų palaikų transportavimu iš tarptautinės operacijos rajono, projektus ir derina juos su kitomis KAS institucijoms;
19.5.2. duoda nurodymus palaikus transportuojantiems operacinių vienetų vadams, Nacionalinės paramos elemento vadui ar vyriausiajam nacionaliniam atstovui ir koordinuoja bei kontroliuoja jų veiklą;
19.5.3. prireikus teikia informaciją apie žuvusius (mirusius) asmenis KAS institucijoms, kariniams vienetams, susijusiems su palaikų transportavimo organizavimu, vykdymu, palaikų sutikimo ir laidojimo organizavimu Lietuvoje;
19.5.4. vykdo įsipareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose, organizuojant palaikų transportavimą iš tarptautinės operacijos rajono;
20. LK Judėjimo kontrolės centras:
20.1. teikia pasiūlymus dėl palaikų transportavimo organizavimo LK Jungtinio štabo Jungtiniam operacijų centrui;
21. LK Karinės oro pajėgos:
21.1. teikia pasiūlymus LK Jungtinio štabo Jungtiniam operacijų centrui dėl palaikų transportavimo organizavimo LK Karinių oro pajėgų orlaiviais ir, esant sprendimui žuvusių (mirusių) asmenų palaikus pargabenti į Lietuvą LK Karinių oro pajėgų orlaiviu, atlieka reikiamas procedūras LK Karinių oro pajėgų orlaivio skrydžiui atlikti;
21.2. teikia informaciją LK Jungtinio štabo Jungtiniam operacijų centrui apie palaikų pervežimo laiką, vietą ir kitą reikalingą informaciją, siekiant tinkamai organizuoti palaikų pervežimą iš Lietuvos oro uosto į konkrečią vietą Lietuvos teritorijoje;
22. KAM Protokolo skyrius organizuoja žuvusių (mirusių) asmenų palaikų sutikimą Lietuvos oro uoste ir laidojimo ceremoniją.
23. Žuvusių (mirusių) asmenų palaikai iš tarptautinės operacijos į Lietuvą yra gabenami specialiuose sandariuose metaliniuose cinkuotuose karstuose, skirtuose palaikams transportuoti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. V-497 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2007 „Žmonių palaikų vežimas, laikymas, šarvojimas. Bendrieji higienos reikalavimai“ patvirtinimo“).
24. Kartu su žuvusių (mirusių) asmenų palaikais iš tarptautinės operacijos į Lietuvą yra gabenami jų asmeniniai daiktai (ekipuotė, asmeninis bagažas), prie kurių yra pridėtas daiktų aprašas, kurį parengia operacinio vieneto vado ar vyriausiojo nacionalinio atstovo paskirtas asmuo. Daiktų aprašas yra tvirtinamas operacinio vieneto vado ar vyriausiojo nacionalinio atstovo parašu arba jų įgalioto asmens parašu.
25. Kartu su žuvusių (mirusių) asmenų palaikais iš tarptautinės operacijos į Lietuvą vyksta palaikus lydintis asmuo, kurį paskiria operacinio vieneto vadas arba vyriausiasis nacionalinis atstovas. Jeigu nėra galimybės skirti palaikus lydinčio asmens tarptautinėje karinėje operacijoje, sprendimą dėl palaikus lydinčio asmens priima Jungtinio štabo viršininkas.
26. Karinis vienetas (ar KAS institucija), iš kurio žuvę (mirę) asmenys išvyko į tarptautinę operaciją, organizuoja palaikų nuvežimą iš oro uosto (Lietuvoje) į konkrečią vietą ir šarvojimą.
VI. INFORMACIJOS APIE ŽUVUSIUS (MIRUSIUS) ASMENIS PERDAVIMAS
28. LK Jungtinis štabas:
28.1. gavęs skubų pranešimą apie žuvusius (mirusius) asmenis tarptautinėje operacijoje, apie tai praneša Lietuvos kariuomenės vadui, krašto apsaugos ministrui, krašto apsaugos viceministrui gynybos politikai, kariuomenės vado atstovui spaudai, krašto apsaugos ministro patarėjui viešiesiems ryšiams, KAM Viešųjų ryšių departamento direktoriui, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriui, KAM Protokolo skyriui, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM budėtojui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui, LK Logistikos valdybos vadui, LK Karinių oro pajėgų vadui, LK Karo policijai, gavus krašto apsaugos ministro leidimą – Lietuvos Respublikos Prezidentūrai (patarėjui gynybos klausimais), Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai. Po to informuoja karinio vieneto, kurio pagrindu suformuotas padalinys, dalyvaujantis tarptautinėje operacijoje, vadą ir karinio vieneto ar KAS institucijos, iš kurios asmuo išvyko, vadą;
28.2. teikia iš tarptautinių operacijų rajono arba tarpinio punkto gautą naujausią informaciją, susijusią su palaikų transportavimu, KAM ir LK vadovybėms, LK Logistikos valdybai, LK Karinėms oro pajėgoms, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamentui, KAM Protokolo skyriui pagal jų pareikalavimą. Teikia apibendrintą ir patikslintą informaciją apie priimtus sprendimus ir žuvusių (mirusių) asmenų palaikų transportavimo eigą LK vadovybei pagal jų nurodymą.
29. Asmenys, prieš išvykdami į tarptautinę operaciją ar prieš išvykdami atlikti kitas tikslines užduotis tarptautinės operacijos rajone:
29.1. raštu informuoja karinio vieneto ar KAS institucijos, iš kurio išvyksta, vadą (viršininką), kam pateikti informaciją jiems žuvus ar mirus;
30. Apie asmenų žūtį (mirtį) žuvusiųjų (mirusiųjų) artimuosius nedelsiant informuoja karinio vieneto ar KAS institucijos, iš kurio asmuo išvyko į tarptautinę operaciją, vadas (viršininkas), kapelionas ir užtikrina, kad būtų suteikta reikalinga pagalba teisės aktų nustatyta tvarka. Artimiesiems nurodoma mirties data, preliminarios žūties (mirties) aplinkybės ir priežastys. Kol informacija apie žuvusius (mirusius) asmenis nėra asmeniškai perduota artimiesiems, draudžiama ją platinti visuomenės informavimo priemonėms.
VII. MIRUSIŲ NUO PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PALAIKŲ TRANSPORTAVIMAS
32. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai vežami į Lietuvą vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 „Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.