LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
DĖL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATA „ŠIO ĮSTATYMO 1 <...> STRAIPSNIŲ NUOSTATOS TAIKOMOS APSKAIČIUOJANT 2000-ŲJŲ IR VĖLESNIŲ METŲ APMOKESTINAMĄJĮ PELNĄ“ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 7 STRAIPSNIO 2 DALIAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOJE ĮTVIRTINTIEMS TEISINGUMO IR TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPAMS, GRĄŽINIMO PAREIŠKĖJUI
2005 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata „šio įstatymo 1 <...> straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2005 m. kovo 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata „šio įstatymo 1 <....> straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija buvo nustatyta Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu įstatymu Nr. VIII-1818, įsigaliojusiu 2000 m. liepos 31 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai (Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnis), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai (Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis). Minėti reikalavimai yra sukonkretinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnyje.
Paminėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodytas tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas). Pagal tos pačios dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismo nutartyje turi būti suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą prie prašymo ištirti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas; tokiu nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“.
Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucinio Teismo reglamente nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai ir teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai taikytini ir Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalyje numatytų specializuotų teismų nutartims, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
2. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarties, kuria kreipiasi į Konstitucinį Teismą, rezoliucinėje dalyje nurodo, kad Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pažymėtina, kad nutarties rezoliucinėje dalyje ginčijama nuostata nėra pacituota ar kaip nors kitaip identifikuota.
Iš prašymo argumentų matyti, kad nuostata, kurios atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas suabejojo, yra išdėstyta taip: „šio įstatymo 1 <...> straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną“.
Patikslindamas pareiškėjas nurodo, kad ginčijamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija buvo nustatyta Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu įstatymu Nr. VIII-1818, įsigaliojusiu 2000 m. liepos 31 d.
3. Seimas 1990 m. liepos 31 d. priėmė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą. Minėto įstatymo straipsniai (jų dalys) buvo ne kartą keičiami ir (arba) papildomi.
Pareiškėjo nurodytas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnis (jo dalys) buvo keičiamas ir (arba) papildomas Seimo 1993 m. gruodžio 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio papildymo“ (juo buvo papildyta Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), Seimo 1994 m. vasario 17 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsniu (juo buvo pakeista Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), Seimo 1998 m. liepos 2 d. priimto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 41, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21, 22 straipsniais įstatymo 11 straipsniu (juo buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo visas 12 straipsnis), Seimo 2001 m. liepos 10 d. priimto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsniu (juo buvo pakeistos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Seimo 2001 m. gruodžio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 60 straipsnio 1 punktu Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2003 m. sausio 1 d.
4. Pareiškėjo teigimu, ginčijamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija buvo nustatyta Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu įstatymu Nr. VIII-1818, įsigaliojusiu 2000 m. liepos 31 d.
Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtas ir 2000 m. liepos 31d. įsigaliojęs įstatymas Nr. VIII-1818, kurį nurodo pareiškėjas, – tai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-1912), kurį savo prašyme mini ir pareiškėjas. Būtent šio įstatymo teksto, paskelbto „Valstybės žiniose“, nuorašas yra pridėtas prie pareiškėjo prašymo.
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo keičiami ir (arba) papildomi atskiri Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo straipsniai (jų dalys), tačiau Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis (kuri tuo metu buvo išdėstyta 1998 m. liepos 2 d. redakcija) keičiama ar papildoma nebuvo.
Nuostata „šio įstatymo 1 <...> straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną“ yra išdėstyta ne Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (kurioje nors redakcijoje), bet Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta:
„Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną. Jei nustatytas mokestinis laikotarpis nesutampa su mokestiniais metais, šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį pelną“.
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis keičiama ar papildoma nebuvo.
5. Taigi nors pareiškėjas savo prašymą Konstituciniam Teismui formuluoja kaip prašymą ištirti, ar Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja jo nurodyta Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, konstatuotina, kad pareiškėjas iš tikrųjų abejoja, ar Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja kito įstatymo – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis.
Taigi pareiškėjo prašyme (jo rezoliucinėje dalyje) yra klaidingai nurodytas teisės akto, kurio dalies atitiktis Konstitucijai yra ginčijama, pavadinimas.
6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodytas inter alia tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas. Jeigu tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas nėra nurodytas, prašymas laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį, jeigu prašymas neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose numatytų reikalavimų, prašymas grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 ir 70 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos „šio įstatymo 1 <....> straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Konstitucinio Teismo teisėjai Armanas Abramavičius
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis