LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2004 METŲ PROGRAMOS

2004 m. gegužės 11 d. Nr. 568

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2004 metų programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai šio nutarimo 1 punkte nurodytą programą iki 2004 m. gegužės 15 d. pateikti Europos Komisijai.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS FINANSŲ MINISTRĄ                                                          PETRAS ČĖSNA

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 568

LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2004 METŲ PROGRAMA

ĮŽANGA

Konvergencijos programa – Europos Sąjungos steigimo sutartyje numatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, siekiančius Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybės narės tvarios ūkio konvergencijos, suartėjimo su kitomis ES valstybėmis narėmis užtikrinant kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pradėti ES svarstymus dėl Lietuvos narystės valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II) žymi Lietuvos ir ES glaudaus ekonominio bendradarbiavimo etapą, paremtą ekonominės politikos derinimu, kuris yra neatsiejama sąlyga užtikrinant tvarų ir gilesnį Lietuvos integravimąsi į ES bendrąją rinką. Lietuvos konvergencijos 2004 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) rodo, kad Lietuva, nors ir esama laikinų sunkumų, susijusių su papildoma našta biudžetui, vykdo fiskalinę ir monetarinę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdyba ir būtų tinkamai pasirengta dalyvauti VKM II.

Pagrindinis ekonominės politikos tikslas – narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų:

spartūs ir tolygūs ekonomikos plėtros tempai, stabili makroekonominė aplinka;

palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;

skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;

stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;

gili ekonominė integracija su ES.

Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Buvo naudotasi prielaidomis, artimomis ES Komisijos prielaidoms.

Šią Programą sudaro 7 dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama fiskalinė ir monetarinė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, aptariama rizika nukrypti nuo pasirinktų prielaidų, įvertinama valdžios sektoriaus finansų kokybė ir pateikiamas Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius, apžvelgiamos pagrindinės planuojamos struktūrinės reformos.

Lietuvos ekonomikoje įtvirtinti fundamentalūs pokyčiai: atvira ekonomika, laisvas kapitalo judėjimas, platus privatus sektorius, stipri konkurencija. Modernizuojant ūkį, didelę įtaką daro užsienio investicijos. Tęsiasi ekonominės integracijos su ES procesas kapitalo ir prekių rinkose.

Valiutų valdybos sąlygomis nacionalinę valiutą susiejus su euru, infliacija išlieka žema – 0,3 procento 2002 metais, o 2003 metais dėl euro kurso kilimo JAV dolerio atžvilgiu ir aštrėjančios konkurencijos telekomunikacijų rinkoje vidutinis kainų lygis laikinai sumažėjo 1,2 procento.

Privatizavimas beveik baigtas. 1998–2003 metais iš privatizavimo gauta 5,36 mlrd. litų įplaukų, iš jų daugiausia – kaip užsienio investicijos. 2001 metais priimti ir efektyviai veikia Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto ir kiti įstatymai, užtikrinantys privataus sektoriaus veiklos skaidrumą, tarptautinių standartų taikymą ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Lietuvos ūkio struktūra palaipsniui tapo panaši į ES valstybių ūkio struktūrą. 2003 metais Lietuvos paslaugų sektorius sukūrė 61,9 procento bendrosios pridėtinės vertės, pramonės lyginamoji dalis sudarė 25 procentus. Žemės ūkyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis mažėjo nuo 11,3 procento 1995 metais iki 6,1 procento 2003 metais. Nors žemės ūkyje dirbančių asmenų sparčiai mažėjo, 2003 metais dirbantys šiame sektoriuje (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis) vis dar sudarė 17,9 procento dirbančių asmenų.

Spartus reformų tempas neišvengiamai kėlė ir tam tikrų ekonominių bei socialinių rūpesčių, kuriuos ne visuomet laiku ir sėkmingai pavykdavo sušvelninti. Pirmiausia skaičiuojant pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodiką, įvertintas nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento. Antra, dėl visuomenės senėjimo kyla vis daugiau ilgalaikių ekonominių ir socialinių problemų. 2001 metais maždaug trečdalis daugiavaikių šeimų (turinčių tris ir daugiau vaikų) gyveno žemiau skurdo ribos. Gyvenimo lygio skirtumai 2003 metais, palyginti su 2002 metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau santykinio skurdo lygis išliko gana aukštas ir siekė 16 procentų (2002 metais buvo 17 procentų). Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2002 metais buvo 1,24. Toks žemas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros, ir karta nebepakeičia kartos. Trečia, Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas pirmiausia iš užsienio kapitalo įplaukų, daugiausia susijusių su privatizavimu, kuris netrukus bus baigtas, todėl būtina toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, kuo daugiau remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sudaryti ypač geras sąlygas „plyno lauko“ investicijoms.

Naujas išbandymas fiskalinėje srityje, susijęs su būsimomis įmokomis į ES biudžetą ir efektyviu ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu, – subalansuoti valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų didėjimo tempus, kartu siekiant išlaikyti stabiliai mažą fiskalinį deficitą.

Ekonominis disbalansas, susijęs su mažu įmonių sektoriaus pelningumu ir nepakankamomis vidaus investicijomis, daugelį metų buvo viena opiausių problemų, tačiau 2001–2003 metais gerokai sušvelnėjo. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) įmonių finansinių rodiklių tyrimo ketvirčių duomenimis, 2003 metais įmonių pelningumas buvo 4,9 procento. Vadinasi, 1 litas apyvartos davė beveik 5 centus ikimokestinio pelno. 2002 metais šis rodiklis buvo gerokai mažesnis ir sudarė tik 3,6 procento. Bendrojo kapitalo kaupimas 2001 metais padidėjo 17,8 procento, 2002 metais – 11,8 procento, o 2003 metais – 12,8 procento.

Vienas iš svarbiausių praėjusio dešimtmečio ekonominių reformų rezultatų – Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Kylant nominaliam valiutos kursui, ūkis išliko konkurencingas dėl adekvačiai nuosaikaus nominalaus darbo užmokesčio didėjimo ir stabilių kainų. Spartus Lietuvos eksporto didėjimas didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą – pasiekti sparčiausi tempai Europos Sąjungos mastu. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus stiprino rinkų lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Spartus investicijų didėjimas užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą.

1. PASTARŲJŲ metų EKONOMINIŲ POKYČIŲ APŽVALGA

1.1. Realus sektorius

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2001 metais BVP padidėjo 6,5 procento, 2002 metais – 6,8 procento, o 2003 metais ji buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje – BVP padidėjo 9 procentais (šios Programos duomenų šaltiniai – Statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos ministerijos ir Lietuvos bankas). Tai patvirtina, jog sėkmingai vykdomos struktūrinės reformos, efektyvios investicijos, konkurencingas eksportas.

2003 metais daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės veiklos srityse. Labiausiai jis didėjo energetikos (24,8 procento), statybos (17,1 procento), apdirbamosios pramonės (14,1 procento), gavybos pramonės (13 procentų), prekybos (11,1 procento), transporto ir ryšių (6,8 procento) įmonėse, taip pat viešbučiuose ir restoranuose (6,5 procento). Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Sparti privataus skolinimosi plėtra buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, kartu ir BVP didėjimą.

Lietuvos banko duomenimis, per 2003 metus bankų suteiktų paskolų padidėjo 52,4 procento, arba 4,16 mlrd. litų (t.y. iki 12,1 mlrd. litų). 2003 metais Lietuvos komercinių bankų suteiktos ilgalaikės paskolos gyventojams padidėjo 1,147 mlrd. litų – 2,3 karto daugiau nei 2002 metais ir 7,4 karto daugiau nei 2001 metais. Iš jų daugiausia – apie 82,4 procento – sudarė gyventojams suteiktos būsto paskolos.

Spartus privatizavimas skatino privataus sektoriaus plėtrą. 1996–2003 metais iš privatizavimo gauta 5,36 mlrd. litų įplaukų, iš jų daugiausia – kaip užsienio investicijos. 1999 metais įplaukos už privatizuotas įmones sudarė 1,1 procento BVP, 2000 metais – 2 procentus BVP, 2001 metais – 1 procentą BVP, 2002 metais – 0,7 procento BVP, 2003 metais – 1,7 procento BVP. Privataus sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis 2002 metais padidėjo iki 74 procentų.

Pastaruosius dvejus metus mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 13,8 procento 2002 metais iki 12,4 procento 2003 metais.

Struktūrinės reformos lėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. 2003 metais dirbančių asmenų produktyvumo didėjimas sudarė 6,5 procento. Pagyvėjus ekonominiam Lietuvos ūkio aktyvumui, nuo 2002 metų pradžios struktūrinis nedarbas mažėjo. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2003 metais buvo maždaug 102 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių. Ilgalaikių bedarbių taip pat mažėjo. Antai 2002 metais jie sudarė 55 procentus, o 2003 metais – 50 procentų visų bedarbių.

1.2. Infliacija

Pastaruosius 5 metus nominalaus lito kurso kilimas buvo vienas iš pagrindinių disinfliacijos veiksnių: 1999 metais vidutinis efektyvusis nominalus lito kursas rekordiškai pakilo 43,8 procento, 2000 metais – 17 procentų, 2001 metais – 3,8 procento, 2002 metais – 8,3 procento, o 2003 metais – 8 procentus. Vidutinė metinė infliacija sumažėjo nuo 5,1 procento 1998 metais iki (vidutiniškai) 0,4 procento 1999–2003 metais.

2001 metų pabaigoje infliacija šiek tiek padidėjo dėl blogo derliaus. 2002 metų II pusmetį prasidėjusi mėnesio metinė defliacija, kurią nulėmė didesnė konkurencija mažmeninėje prekyboje, tęsėsi ir 2003 metais. 2003 metų II pusmetį maisto produktų kainų mažėjimas sulėtėjo, tačiau sustiprėjusi konkurencija telekomunikacijų sektoriuje lėmė tai, kad 2003 metais užfiksuota 1,2 procento vidutinė metinė defliacija (metų pabaigoje – 1,3 procento defliacija).

Svarbiausieji vidaus ir išorės veiksniai, 2003 metais nulėmę vartotojų kainų sumažėjimą, buvo šie:

didėjanti konkurencija (ypač sustiprėjusi konkurencija telekomunikacijų sektoriuje);

administraciniai sprendimai (nuo 18 iki 5 procentų sumažintas PVM žaliai mėsai);

lito brangimas JAV dolerio atžvilgiu (beveik 17 procentų pabrangęs litas JAV dolerio atžvilgiu mažino naftos, dujų produktų, transporto paslaugų kainas).

1.3. Išorinis sektorius

Lietuvos Respublika yra pasirinkusi liberalų prekybos ir kapitalo judėjimo režimą, nuo 2001 metų ji yra Pasaulio prekybos organizacijos narė. Valstybėms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis, 2002 metais teko 72,6 procento visos užsienio prekybos.

2003 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo. Nuo narystės ES datos Lietuvos Respublika perims ES acquis, reglamentuojantį ES bendrąją rinką ir išorinius prekybos santykius. Nutraukti dvišales ir daugiašales laisvosios prekybos sutartis Lietuvos Respublika įsipareigojo 2003 m. balandžio 16 d., pasirašydama Stojimo į ES sutartį.

2003 m. spalio 14 d. Liuksemburge priimtas Susitarimas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Europos Ekonominėje Erdvėje, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. kovo 25 dieną.

Nors nebuvo didelės paklausos ES valstybių rinkose, nors neįvyko didelių pokyčių Lietuvos prekių eksporto struktūroje, per pastaruosius 4 metus Lietuvos užsienio prekyba buvo orientuota į ES valstybes nares ir būsimąsias ES valstybes nares. Lietuvos Respublikos prekių eksportas į ES, EFTA, CEFTA šalis, Estiją ir Latviją 2003 metais sudarė 75,2 procento viso šalies eksporto ir 68,4 procento viso importo.

1998–2003 metais Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes padidėjo nuo 38 procentų iki 41,9 procento. 2003 metais, palyginti su prekių eksporto struktūra, ES dalis sudarė 42 procentus (2002 metais – 48 procentus), o su importo struktūra – 49 procentus (2002 metais – 48,8 procento). ES eksporto sumažėjimas susijęs su mineralinių produktų eksporto apskaitos pagal šalis ypatumais. Ankstesniais metais pagrindinė mineralinių produktų šalis pirkėja buvo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Rusijos Federacijos kompanijai „Jukos“ tapus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės savininke, pagrindine šalimi pirkėja tapo Šveicarijos Konfederacija, nors faktiškai naftos produktai daugiausia eksportuojami į kitas valstybes, taip pat ir į ES), o į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau vadinama – NVS) šalis sumažėjo nuo 35,7 procento iki 16,9 procento viso eksporto, importas (pagal kilmės šalį) atitinkamai keitėsi, ir 2003 metais iš ES valstybių sudarė 44,7 procento, o iš NVS šalių – 25,5 procento. Lietuvos eksportas į naująsias ES valstybes 2003 metais sudarė 19,3 procento bendrojo šalies eksporto, o importas iš šių valstybių – 11,9 procento.

Bendrasis Lietuvos prekių eksportas 2003 metais padidėjo 8,7 procento, importas – 4,9 procento. 2003 metais tiek eksportas, tiek importas didėjo lėčiau nei 2002 metais, tačiau dėl palyginti spartesnio eksporto didėjimo sumažėjo užsienio prekybos deficitas. 2003 metais užsienio prekybos pokyčius daugiausia lėmė padidėjęs mineralinių produktų, mašinų, įrengimų, baldų eksportas ir mašinų, įrengimų, chemijos pramonės produktų importas. Be mineralinių produktų, Lietuvos prekių eksportas 2003 metų sausio–lapkričio mėnesiais padidėjo 7,5 procento, o prekių importas – 3,2 procento. Lietuviškos kilmės eksportas per tą patį laikotarpį padidėjo 14,3 procento. Tai rodo, kad Lietuvos prekės yra konkurencingos, o šalies prekių eksportas yra pakankamai diversifikuotas.

1 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba (pagal bendrąją prekybos sistemą)

Rodiklis	2002 metai (mln. litų)	2003 metai (mln. litų)	Pokytis (procentais)
Prekybos apyvarta	48852,9	52029,9	6,5
Eksportas	20290,7	22062,4	8,7
iš jo lietuviškos kilmės	15511	17731,1	14,3
Importas	28562,2	29967,5	4,9
Balansas	-8271,5	-7905,1	-4,4

2003 metais eksportuota 17731,1 mln. litų vertės Lietuvos kilmės prekių, arba 80,4 procento bendrojo Lietuvos eksporto vertės. Daugiausia šių prekių eksportuota į ES senbuves ir naująsias ES valstybes (65,5 procento) bei ELPA šalis (17,2 procento). Bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis į ES senbuves ir naująsias ES valstybes 2003 metais sudarė 61,3 procento bendrojo Lietuvos eksporto. Vienas pagrindinių Lietuvos eksporto prekių konkurencingumo ir eksporto didėjimo veiksnių pastaraisiais metais buvo tai, kad darbo našumas didėjo sparčiau nei darbo užmokestis.

2003 metais, palyginti su 2002 metais, užsienio prekybos deficitas sumažėjo, tačiau dėl gerokai (daugiau kaip 700 mln. litų) padidėjusio neigiamo pajamų balanso ir sumažėjusio teigiamo paslaugų balanso einamosios sąskaitos deficitas padidėjo. 2003 metais, palyginti su 2002 metais, šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas padidėjo beveik trečdaliu ir sudarė maždaug 6,6 procento BVP (2002 metais buvo 5,2 procento). Išskirtinis 2003 metų einamosios sąskaitos balanso pokyčio bruožas – gerokai padidėjusios dividendų išmokos už tiesiogines užsienio investicijas ir reinvesticijos. Tai rodo, kad padidėjo tiesioginio užsienio investavimo įmonių Lietuvoje pelningumas. Savo ruožtu dividendų išmokų padidėjimui įtakos turėjo 2002 metais iki 15 procentų sumažėjęs pelno mokesčio tarifas ir įsigaliojusi palanki dividendų apmokestinimo tvarka.

2 lentelė. Einamosios sąskaitos balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai

	2003 metai (mln. litų)	2002 metai (mln. litų)	Pokytis (procentais)	Indėlis į ESD pokytį (procentiniais punktais)
Einamosios sąskaitos balansas	-3671,62	-2670,59	37,5	37,5
Prekybos balansas	-4905,56	-4867,76	0,8	1,4
Paslaugų balansas	1838,28	1987,75	-7,5	5,6
Pajamų balansas	-1493,93	-642,33	132,6	31,9
Einamųjų pervedimų balansas	889,59	851,75	4,4	-1,4

––––––––––––––

Lietuvos banko duomenys.

2003 metais tiesioginių užsienio investicijų sankaupą mažino 2 procentus BVP siekiantis ankstesnių metų investicijų perklasifikavimas iš tiesioginių į portfelines, todėl tiesioginių užsienio investicijų srautas 2003 metais labai sumažėjo. Atsižvelgiant į perklasifikavimo sumas, galima teigti, kad tiesioginių užsienio investicijų srautas buvo didesnis už apskaitytą mokėjimo balanse ir sudarė maždaug 2 procentus BVP. Nors investicijų srautas buvo mažesnis negu 2002 metais (tada jis sudarė apie 5 procentus BVP), galima teigti, kad Lietuva išlieka patraukli užsienio investicijoms šalis.

2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,7 mlrd. litų (3,94 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3976 litai (1152 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Didėjančios tiesioginės užsienio investicijos yra Lietuvos ekonomikos sparčios plėtros vidutinės trukmės laikotarpiu prielaida.

2. VIDUTINĖS TRUKMĖS MAKROEKONOMINIS SCENARIJUS

2.1. Prognozės prielaidos

Lietuvos ūkio plėtros prognozė grindžiama pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausios – tvari fiskalinė ir monetarinė politika, aktyvi darbo rinkos politika, siekianti padidinti užimtumą ir darbo rinkos lankstumą, taip pat ekonominei plėtrai palanki investicijų ir verslo skatinimo politika.

3 lentelė. BVP didėjimas ir didėjimo veiksniai

	Metai
	2003	2004	2005	2006	2007
BVP pokytis procentais (palyginamosios kainos)	9	7	7,3	6,6	6,3
BVP pokytis mln. litų (galiojusios kainos)	55737	59712	65447	71215	77705
BVP defliatorius, pokytis procentais	-0,93	0,13	2,14	2,09	2,66
VKI (vidutinis metinis), pokytis procentais	-1,2	0,9	2	2,1	2,5
Dirbančių asmenų skaičiaus pokytis procentais	2	0,7	1	0,2	0,2
Nedarbo lygis procentais	12,4	11,3	10,3	10	9,7
Produktyvumo pokytis procentais	6,6	6,5	6,2	6,4	4,6
Didėjimo šaltiniai: pokytis procentais (palyginamosios kainos)
1. Namų ūkių vartojimo išlaidos	11	6,1	7,8	5,8	5,7
2. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	5,7	7	-1	4	4
3. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	11,4	11,3	13,7	11,3	8
4. Atsargų pasikeitimai ir vertybių įsigijimas atėmus netekimą (BVP procentais)	1,2	0,8	0,8	0,8	1
5. Prekių ir paslaugų eksportas	6	10,8	9,6	8,4	7,5
6. Prekių ir paslaugų importas	8,8	10,7	9,4	8,5	6,9
Indėlis į realų BVP didėjimą
7. Vidaus paklausa	10,97	7,67	7,82	7,24	6,4
8. Atsargų pasikeitimai ir vertybių įsigijimas atėmus netekimą (BVP procentais)	1,2	0,8	0,8	0,8	1
9. Prekių ir paslaugų balansas	-2,01	-0,68	-0,51	-0,66	-0,12
Prielaidos
Trumpalaikės palūkanų normos	2,4	2,3	2,5	2,9	3,5
Ilgalaikės palūkanų normos	5,3	5	5,3	5,7	6,1
JAV dolerio/EUR keitimo kursas*	1,13	1,25	1,25	1,25	1,25
EU-15 BVP didėjimas procentais	0,8	2	2,4	2,4	2,4
Pasaulio importas (išskyrus ES), pokytis procentais	7,3	9,7	8,5	8,5	8,5
Naftos kainos (brent, JAV doleris už barelį)**	28,5	28,5	28,5	28,5	28,5

–––––––––––––––––––––

* Techninė prielaida.

** OPEC viršutinė naftos kainų koridoriaus riba.

Svarbi 2004–2006 metų prognozės prielaida susijusi su naryste ES, struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimu. Prielaida dėl ES finansinės paramos panaudojimo atitinka biudžetinių ir finansinių nuostatų derybų skyriuje nustatytus pinigų srautus. 2004 metais pagreitį ekonomikos augimui suteiks palankūs rinkos dalyvių lūkesčiai, susiję su Lietuvos naryste ES.

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą bei siekiant užtikrinti ūkio prognozių palyginamumą atitinka Europos Komisijos paskelbtas išorinės aplinkos prielaidas. Tikimasi, kad pagerėjusi geopolitinė padėtis, palankios finansinės sąlygos, lanksti makroekonominė politika, vykdomos struktūrinės reformos lems spartesnę ES plėtrą artimiausiais metais: numatoma, kad 2004 metais ES penkiolikos valstybių ekonomika išaugs 2 procentais, 2005 metais – 2,4 procento, o pasaulio ekonomika (išskyrus ES) 2004 metais augs 5,1 procento, 2005 metais – 4,7 procento. Dešimties naujųjų ES valstybių ekonomika 2004 metais išaugs vidutiniškai 4 procentus, 2005 metais – 4,2 procento. Svarbi 2004–2007 metų ūkio plėtros prognozės prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas.

Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento paskelbti duomenys pagrindžia prognozes, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti tvarų 6 procentus viršijantį metinį ekonomikos augimą. 2004 metais BVP didėtų 7 procentais, 2005 metais – 7,3 procento, 2006 metais – 6,6 procento, o 2007 metais – 6,3 procento.

2.2. Ekonominės raidos rizikos aspektai

Makroekonominės projekcijos atliktos remiantis prielaidomis, suderintomis su ES Komisija. Gerėjančios pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos mažina gautų prognozių rizikingumą.

Ankstyvas Lietuvos priėmimas į VKM II ir euro zoną paspartintų užsienio investicijas ir pagerintų ekonominius rodiklius.

2.3. Prekių ir paslaugų rinkos

Didėjant konkurencijai bankų sistemoje (privatizuoti visi bankai), gerėjant vidaus verslo perspektyvoms, tęsiant tvarią fiskalinę politiką, sparčiau plėsis privataus sektoriaus investicijų kreditavimas, privatūs asmenys daugiau taupys. Mažos paskolų palūkanų normos sudaro palankias sąlygas ūkio subjektų investicijų finansavimui iš skolintų lėšų. 2001 metais prasidėjusi sparti kredito plėtra ypač suaktyvėjo 2003 metais. Bankų kredito plėtra artimiausiais metais sudarys sąlygas labai sparčiai didinti įmonių investicijas.

Kredito išteklių paklausą prognozuojamo laikotarpio pradžioje didins palankios palūkanų normos ir didėjantys lūkesčiai, susiję su Lietuvos naryste ES, ES struktūrinių fondų panaudojimu, ankstyvu dalyvavimu VKM II, o vėliau – ir visateisiu dalyvavimu Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

2004–2007 metais sparčiai didės investicijos ir vartojimas, išliks teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos. 2003 metais pasikeitusios tendencijos rodo, kad išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui.

Naujos vidaus kreditavimo galimybės ir struktūrinė ES parama investicijų projektams sudarys sąlygas aktyvėti investiciniam procesui. Investicijas skatins palankios palūkanų normos ir tai, kad investuotojai vis labiau pasitikės ūkio stabilumu. Prognozuojama, kad investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Didžiausias ES finansinės paramos poveikis investicijoms numatomas 2005 metais, kai bendrasis kapitalo formavimas augs 13,7 procento. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje formuojamo bendrojo kapitalo dalis sieks 25,5 procento BVP.

Teigiamą impulsą vartojimui prognozuojamu laikotarpiu turės bendras ekonomikos pakilimas, mažėjantis nedarbas, didėjančios pajamos ir didelės vartotojų viltys dėl ekonomikos plėtros. Vidutiniai galutinio vartojimo tempai 2004–2007 metais sudarys 5,7 procento. Spartus vidaus paklausos didėjimas bus paremtas didėjančiomis valdžios sektoriaus vartojimo išlaidomis. Saikingas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas prognozuojamu laikotarpiu yra sąlygotas išlaidų, susijusių su naryste ES, ir pastangomis subalansuoti valdžios finansus.

Nors eksportas sparčiai plėsis, padidėjusi vidaus paklausa skatins importą ir atidės prekybos, einamosios sąskaitos deficito gerėjimą vėlesniems laikotarpiams. Teigiamą impulsą einamajai sąskaitai turės ir numatoma ES parama, numatomas vidaus taupymo didėjimas. Prognozuojama, kad galutinio vartojimo išlaidų dalis turėtų sumažėti nuo 83,9 procento BVP 2002 metais iki 79,7 procento BVP 2007 metais, todėl atitinkamai didės taupymo norma, daugiau investicijų bus finansuojama iš vidaus išteklių. Atsižvelgiant į fiskalinio deficito mažinimo politiką, skolos nedidinantį einamosios sąskaitos deficito finansavimo pobūdį, vidutinės trukmės laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas turėtų būti tvarus. Prognozuojama, jog 2007 metais Lietuvos mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficitas neviršys 6 procentų BVP.

Nors nuosaikiai plėtėsi aplinkinės rinkos ir smuko JAV dolerio kursas, Lietuvos eksportas (muitinės deklaracijų duomenimis) 2003 metais padidėjo 8,7 procento, o lietuviškos kilmės eksportas didėjo kone dvigubai sparčiau negu 2002 metais. Tai rodo, kad Lietuvos verslas sugeba konkuruoti užsienio rinkose. Šios teigiamos tendencijos išsilaikys ateityje, o jas spartins pagerėjusios prekybos sąlygos, didėjantis šalies gamintojų produktyvumas ir numatomas pasaulio ekonomikos augimo pagyvėjimas. Sparti ūkio plėtra skatins importą. Prekių ir paslaugų balansas išliks neigiamas ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje sudarys 5,2 procento BVP.

Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, toliau bus ekonominio augimo pagrindas. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sektorius. Suaktyvėjęs vartojimas sudarys sąlygas plėsti didmeninę ir mažmeninę prekybą.

2004–2006 metais ekonomikos sektorių plėtrą skatins ES struktūriniai fondai. Pirminis ES struktūrinių fondų poveikis labiausiai pagyvins statybų sektorių ir šiek tiek – pramonę, švietimą. Tikimasi, kad naujos darbo vietos padidins tarpinių produktų vartojimą, dėl kurio kils antrinis poveikis, labiausiai paveiksiantis tris paslaugų sektorius (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) ir iš dalies – pramonę. Apie 80 procentų prieaugio beveik lygiomis dalimis ir bus šiuose sektoriuose: verslą aptarnaujančių paslaugų (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) sektoriuje; statybų sektoriuje; pramonės sektoriuje. Kita prieaugio dalis labiausiai išryškės švietimo bei kituose sektoriuose. Prieaugio struktūra beveik nesikeis visą 2004–2006 metų laikotarpį. Prieaugio struktūrą gali keisti tam tikro sektoriaus nepasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus.

2.4. Vartotojų kainos

Lito kurso stabilumas euro atžvilgiu, konkurencijos telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos sektoriuose padidėjimas suformavo atitinkamus kainų stabilumo lūkesčius. Tikėtina, kad šių veiksnių poveikis bus svarbus ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Tačiau stokodami informacijos apie narystės ES padarinius vartotojai gali sukelti laikiną klaidinantį kainų pasikeitimą mažos konkurencijos sektoriuose. Vis dėlto konkurencija Lietuvos rinkos ekonomikoje užtikrins, kad bendras kainų lygis keisis lėtai.

2004 metais kainų lygis gali kilti dėl padidėjusių akcizų tarifų už cigaretes ir degalus, taip pat dėl numatomo lengvatinio PVM tarifo už gyvenamųjų patalpų šildymą panaikinimo. Tačiau įvertinus susiformavusias kainų mažėjimo tendencijas 2004 metais prognozuojama nedidelė vidutinė metinė vartotojų kainų indekso infliacija (0,9 procento). Išlieka rizika, kad po muitų degalams iš NVS šalių sumažinimo iki ES lygio paaštrėjusi konkurencija degalų kainas sumažins, nors ir būtų didinamos akcizų tarifų normos. Dėl Lietuvos narystės ES nuo 2004 m. gegužės 1 d. infliacija turėtų būti didesnė 2004 metų II pusmetį, todėl gruodžio mėnesio metinė infliacija viršytų vidutinę metinę ir sudarytų 1,4 procento.

2005 metais vartojimo prekių ir paslaugų vidutinis metinis kainų pokytis sudarytų 2 procentus. Infliacija labiausiai išryškėtų tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kuriose didesnę santykinę dalį sudaro paslaugos. 2006 metais infliacijos lygis stabilizuotųsi ir būtų 2,1 procento, o 2007 metais – 2,5 procento. Nedidelę infliaciją sąlygotų efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš dalies kompensuojantys nuo 2004 metų spartėsiantį vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį didėjimą.

2.5. Darbo rinka

2004–2007 metais situacija darbo rinkoje toliau gerės. Didės darbo jėgos paklausa, produktyvumas, stiprės optimistiniai ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija įstojus į ES, o tai turės teigiamą įtaką darbo užmokesčio didėjimui. Numatoma, kad šalyje vidutinis darbo užmokestis per mėnesį didės vis sparčiau. Vidutinis bruto darbo užmokestis per mėnesį turėtų padidėti nuo 1056 litų 2003 metais iki 1396 litų 2007 metais.

Tai, kad gausėjo dirbančių asmenų 2002 ir 2003 metais, liudija, jog įmonės panaudojo turimus darbo jėgos išteklius ir toliau didinti gamybą bus galima samdant papildomus darbuotojus. Gyventojų užimtumo didėjimą paskatins ES finansinė parama. Dirbančių asmenų gausės visą prognozuojamą laikotarpį, o tai prisidės prie gamybos plėtimo.

Dėl vis didesnės darbo jėgos paklausos ir darbo jėgos lankstumo nedarbo lygis šalyje mažės nuo 12,4 procento (užimtumo tyrimo duomenimis) 2003 metais iki 9,7 procento 2007 metais.

3. VALSTYBĖS FINANSAI

3.1. Politikos strategija

3.1.1. Tikslas

Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Bus siekiama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2004–2007 metais neviršytų 3 procentų BVP ir kuo sparčiau artėtų prie subalansuoto.

Valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir išlaidų politikos priemonės, užtikrinančios artėjimą prie cikliškai subalansuoto biudžeto, skirtos tvariai ir sparčiai ekonomikos plėtrai. Ūkio konkurencingumą gerinančios struktūrinės reformos leidžia užtikrinti sparčią konvergenciją su ES valstybėmis.

Vidutinio laikotarpio fiskalinė politika sieks įgyvendinti makroekonominės politikos prioritetus:

užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką;

sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą;

toliau skatinti svarbius veiksnius tęsiant pradėtas energetikos, žemės ūkio, biudžeto valdymo reformas;

vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais.

Lietuva, siekdama vidutiniu laikotarpiu įsijungti į euro zoną, fiskalinės politikos srityje gerins institucines ilgalaikio taupymo sąlygas, sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, užtikrins sėkmingą struktūrinių reformų baigtį, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankias sąlygas verslui, privačioms investicijoms ir užtikrins efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą.

Ir toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas pritaikant ES valstybėse narėse naudojamą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir prognozavimo metodologiją, gerinant techninę bazę ir keliant specialistų kvalifikaciją.

3.1.2. Numatomos priemonės

2004–2007 metais numatoma:

galutinai pereiti prie biudžeto programinio formavimo;

pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendro finansavimo poreikius;

sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo racionaliau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas;

gerinti savivaldybių finansų valdymą;

gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą;

plėtoti rezervo (Stabilizavimo) fondą, baigti valstybei priklausančio turto privatizavimą;

efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, kad sumažėtų papildomas krūvis biudžetui, galintis atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO.

3.2. Faktiniai valdžios sektoriaus biudžeto rodikliai ir formuojamo biudžeto įtaka vidutinės trukmės tikslams

Apžvalga

Sparti Lietuvos ūkio raida rodo, kad pastaraisiais metais vykdyta tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą ir pelniusi vidaus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą, yra pragmatiška.

Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2000 metais buvo iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,5 procento BVP. 2001 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 2,1 procento BVP. Išankstiniu vertinimu, 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė apie 1,7 procento BVP. Kadangi skolos aptarnavimo išlaidos sudarė 1,3 procento BVP, 2003 metais buvo fiksuotas 0,4 procento BVP dydžio pirminis deficitas. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito padidėjimą 2003 metais lėmė planuotą 0,4 procentinio punkto BVP lygį viršijusios išlaidos nuvertėjusiems indėliams atkurti.

Siekdama integruotis į euro zoną, Lietuva vykdo ES steigimo sutarties sąlygas. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas mažės nuo 2,7 procento BVP 2004 metais iki 1,5 procento BVP 2007 metais, neviršydamas 3 procentų ribos. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2004–2007 metų laikotarpiu, palyginti su 2003 metais, pasikeis dėl mokėtinų sumų į ES biudžetą ir ES struktūrinių fondų bendro finansavimo, sėkmingai vykdomos pensijų reformos išlaidų ir mokesčių sistemos suderinimo su ES. 2004–2007 metų laikotarpiu projektuojami biudžeto rodikliai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto (S13) projekcijos 2004–2007 metais

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		2003	2004	2005	2006	2007
Grynasis skolinimas (B9)
1. Valdžios sektorius	S13	-1,7	-2,7	-2,5	-1,7	-1,5
2. Centrinės valdžios biudžetas	S1311	-2,2	-2,8	-2,6	-1,8	-1,6
3. Valstybės biudžetas	S1312	-	-	-	-	-
4. Savivaldybių biudžetai	S1313	0,03	0,05	0,02	0,02	0,02
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S1314	0,5	0,1	0,1	0,1	0,1
Valdžios sektoriaus biudžetas (S13)
6. Visos pajamos	ESS	32,4	34,9	35,3	35	34,4
7. Visos išlaidos	ESS	34,1	37,6	37,8	36,7	35,9
8. Biudžeto balansas (Budget balance)	B9	-1,7	-2,7	-2,5	-1,7	-1,5
9. Grynieji palūkanų mokėjimai	D41	0,4	0,6	0,6	0,5	0,5
10. Pirminis balansas (Primary balance)		-0,4	-1,3	-1,2	-0,6	-0,4
Pajamų komponentai
11. Pajamos iš mokesčių	D2+D5	20	20,4	20,2	20,3	20,4
12. Socialinio draudimo įmokos	D61	8,7	8,7	8,7	8,7	8,7
13. Pajamos iš turto	D41	0,9	0,8	0,7	0,7	0,6
14. Kitos		2,8	4,9	5,7	5,4	4,8
15. Visos pajamos	ESS	32,4	34,9	35,3	35	34,4
Išlaidų komponentai
16. Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P32	7,9	7,6	7	6,7	6,5
17. Socialiniai pervedimai natūra	D63	1,4	1,5	1,5	1,5	1,5
18. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D62	9,3	9,6	9,4	9,3	9,2
19. Palūkanų mokėjimas	D41	1,3	1,4	1,3	1,2	1,1
20. Subsidijos	D3	0,8	1,5	1,6	1,6	1,6
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P51	2,9	3,4	3,9	3,6	3,1
22. Kitos		0,3	1,2	1,5	1,5	1,2
23. Visos išlaidos	ESS	34,1	37,6	37,8	36,7	35,9

Nors išlaidų finansavimo tikslai ir prioritetai iš esmės nesikeitė, projekcijos pakoreguotos dėl patikslintų faktinių biudžetų, BVP duomenų ir papildomo krūvio biudžetams skaičiavimo. Statistikos departamentui priderinus BVP apskaitos metodiką pagal EUROSTAT’o reikalavimus, istoriniai BVP dydžiai padidėjo beveik 2 procentiniais punktais, todėl socialinio draudimo įmokų dalis (BVP procentais), palyginti su ankstesne programa, sumažėjo maždaug 0,2 procentinio punkto. Socialinio draudimo įmokų dalis (BVP procentais) 2003 metais išliko 2002 metų lygio. BVP padidėjo po metodikos pakeitimų, tačiau pelno, gyventojų pajamų mokesčių įplaukų dalis padidėjo 0,6 procentinio punkto BVP, palyginti su 2002 metais. Nors 9 procentiniais punktais sumažintas tarifas, dėl mokesčių reformos išsiplėtusi pelno mokesčio bazė padidino valdžios sektoriaus pajamas maždaug 1 procentiniu punktu BVP. Geresnis gyventojų pajamų mokesčio administravimas kompensavo įplaukų iš PVM mažėjimą ir nulėmė, kad 2003 metais pajamų iš mokesčių dalis (BVP procentais) išliko beveik tokia pat kaip 2002 metais. PVM dalis (BVP procentais) 2002 metais buvo didesnė nei 2003 metais dėl padidėjusių PVM permokų (permokos padidėjo apie 0,6 procentinio punkto BVP). 2002 metais PVM permokų prieaugis sudarė apie 8 procentus visų PVM įplaukų. Todėl 2003 metais, negaunat papildomų įplaukų iš PVM permokų prieaugio, PVM įplaukos išliko 2002 metų lygio. Šį lygį išlaikyti buvo sunku ir dėl užsitęsusios defliacijos, kurią lėmė netikėtas euro kurso kilimas. Geriau administruojamas PVM leido sumažinti užsitęsusios defliacijos įtaką pajamoms. Įvertinus šiuos veiksnius, galima teigti, kad 2003-ieji tapo pirmaisiais metais (po 1998 metų), kai mokestinių pajamų (koreguotų pagal įsipareigojimų apskaitos principus) dalis BVP ėmė didėti (mažėjant pagrindinių mokesčių tarifams).

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamų dalis (BVP procentais) didės: 2003 metais jos sudarė 32,4 procento BVP, 2004 metais sudarys 34,9 procento BVP, 2005 metais – 35,3 procento BVP. 2006 metais sumažės ir 2007 metais visiškai pasibaigs iki stojimo ES teikta pagalba, todėl sumažėję einamieji ir kapitalo pervedimai sumažins valdžios sektoriaus pajamas 2006 metais iki 35 procentų BVP ir 2007 metais – iki 34,4 procento BVP. Mokestinių pajamų dalies BVP didėjimo tendencija išliks visą vidutinės trukmės laikotarpį, nors 2005 metais ji bus užgožta, kai dėl panaikinto kelių mokesčio, sudarančio 0,5 procento BVP, įplaukų iš mokestinių pajamų dalis sumažės 0,2 procentinio punkto BVP. Pajamų iš mokesčių dalis 2004 metais padidės iki 20,4 procento BVP, 2005 metais laikinai sumažės iki 20,2 procento BVP, o 2006 metais vėl didės iki 20,3 procento BVP ir 2007 metais pasieks 20,4 procento BVP.

Iki 2005 metų nuolat didėsiantys ES įsipareigojimai didins einamuosius ir kapitalo pervedimus, kurie 4 lentelėje parodomi eilutėje „Kitos“. Mokėjimų iš ES įsipareigojimai Lietuvai ir įmokos į ES biudžetą įtrauktos į skaičiavimus, įvertinus Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintus pinigų srautus.

Visų valdžios sektoriaus išlaidų dalis dėl fiskalinio deficito strategijos mažėjo iki 34,1 procento BVP 2003 metais. Dėl ES paramos panaudojimo 2004 metais išlaidų dalis didės iki 37,6 procento BVP, 2005 metais – iki 37,8 procento BVP. Dėl 2006 metais sumažėsiančios ir 2007 metais pasibaigsiančios stojimo į ES paramos išlaidos mažės iki 36,8 procento BVP 2006 metais ir iki 35,9 procento BVP 2007 metais.

Į valdžios sektoriaus išlaidas įtrauktos ir įmokos į ES biudžetą: 2004 metais – 0,7 procento BVP, 2005–2007 metais – 1,1 procento BVP.

Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendro finansavimo poreikis, paramos žemdirbiams padidinimas iki 55 procentų ES lygio, kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir indėlius pareikalaus papildomų lėšų. Fiskalinio deficito išlaikymas žemiau 3 procentų BVP ribos būtų užtikrintas mažinant kolektyvinio vartojimo išlaidas nuo 7,9 procento BVP 2003 metais iki 6,5 procento BVP 2007 metais.

Dėl sėkmingai vykdomos skolinimosi politikos palūkanų dalis mažės nuo 1,4 procento BVP 2004 metais iki 1,1 procento BVP 2007 metais.

Dėl pensijų reformos 2004–2007 metais dalis socialinio draudimo įmokų bus pervesta į privačius pensijų kaupimo fondus. Kapitalo pervedimai į privačius pensijų kaupimo fondus kasmet didės nuo 0,3 procento BVP 2004 metais iki 0,8 procento BVP 2007 metais. Dėl nagrinėjamu laikotarpiu palankios demografinės dirbančiųjų struktūros ir pensinio amžiaus ilginimo socialinio draudimo išmokų dalis BVP mažės, bet 2004 metais padidintos socialinės pašalpos leis išlaikyti šių išlaidų dalį, artimą 2003 metų lygiui.

Subsidijos žemės ūkiui padidės ne tik dėl ES tiesioginių išmokų, bet ir dėl dalies žemės ūkiui skiriamos ES paramos perorientavimo subsidijoms. Iš nacionalinių lėšų subsidijos žemdirbiams bus padidintos 0,15 procento BVP 2004 metais ir 0,3 procento BVP 2005 metais. Subsidijų dalis padidės dvigubai: nuo 0,8 procento BVP 2003 metais iki 1,6 procento BVP 2005–2007 metais. Sprendimas padidinti tiesiogines išmokas žemdirbiams iki 55 procentų ES lygio priimtas po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 987 buvo patvirtinta 2003 metų Lietuvos ekonominė programa iki stojimo į ES.

Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas dėl ES paramos panaudojimo prognozuojamu laikotarpiu turėtų padidėti nuo 2,9 procento BVP 2003 metais iki 3,9 procento BVP 2005 metais. Dėl 2006 metais sumažėsiančios ir 2007 metais pasibaigsiančios stojimo į ES paramos pagrindinio kapitalo kaupimo dalis sumažės iki 3,6 procento BVP 2006 metais ir iki 3,1 procento BVP 2007 metais. Dėl ES paramos didės kapitalo pervedimai privačiam sektoriui. Spartus investicijų ir kapitalo pervedimų didėjimas pagerins valstybės finansų kokybę.

Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos gyventojų atkurtiems indėliams grąžinti ir kompensacijoms už grąžintiną nekilnojamąjį turtą išmokėti 2003–2007 metais atitinkamai sudarytų maždaug 0,6 procento BVP, 0,4 procento BVP, 0,5 procento BVP, 0,8 procento BVP, 1,1 procento BVP. Šie dydžiai gali būti pakeisti, jeigu pasikeis finansinė ekonominė situacija.

3.3. Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

BVP ciklo įtaka deficitui yra maža. Maksimalus 1995–2003 metų laikotarpio valdžios sektoriaus deficito ciklinis svyravimas buvo 0,5 procento BVP.

Gamybos apimties atotrūkio skaičiavimas

Apskaičiuojant BVP ciklą, buvo pritaikytas Hodrick Prescot filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika kyla ir 2005 metais viršys potencialų BVP.

2004 metais baigsis 6 metus trukęs laikotarpis, kai gamybos atotrūkis buvo neigiamas. Nuo 2005 metų realus ekonomikos augimas viršys potencialų BVP didėjimą. Gamybos atotrūkis 2005 metais sudarys 1,1 procento, 2006 metais – 2,1 procento, 2007 metais – 3,1 procento.

5 lentelė. Ekonomikos ciklai

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		2003	2004	2005	2006	2007
1. BVP didėjimas lyginamosiomis kainomis	B1g	9	7	7,3	6,6	6,3
2. Faktinis balansas	B9	-1,7	-2,7	-2,5	-1,8	-1,5
3. Palūkanų mokėjimas	D41	-1,3	-1,4	-1,3	-1,2	-1,1
4. Potencialaus BVP didėjimas		6	5,9	5,7	5,5	5,3
5. Gamybos apimties atotrūkis, HP filtras		-1,4	-0,4	1,1	2,1	3,1
6. Ciklinė biudžeto komponentė		-0,1	0	0,1	0,2	0,3
7. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–6)		-1,5	-2,7	-2,6	-2	-1,8
8. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (7–3)		-0,3	-1,3	-1,3	-0,9	-0,8

Tačiau dėl trumpų laiko eilučių taikant Hodrick Prescot filtro metodą arba gamybos funkcijos (paremtą NAIRU) metodą, Lietuvos gamybos atotrūkis įvertinamas netiksliai. Gamybos funkcijos metodu (paremtu NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų trūkumo ir struktūrinių lūžių gausos laikinai nepriimtinos. Hodrick Prescot filtro metodo trūkumas yra tai, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai jie rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo „galutinio taško“ problemą. Todėl taikant tiek vieną, tiek kitą metodą struktūriniam deficitui skaičiuoti turėtų būti atsižvelgiama į jų trūkumus.

Ūkyje tebėra nepanaudotų pajėgumų: pramonėje 2003 metais buvo panaudota tik apie 70 procentų pajėgumų. Nedarbo lygis yra gana aukštas. Nors Lietuvos BVP didėja sparčiausiai Europoje, kainų ir darbo užmokesčio didėjimas yra vienas iš lėčiausių. Šie požymiai rodo, kad Lietuvos ūkis dar neperžengė potencialo ribos, nors analizė pagal gamybos funkcijos metodą rodytų ekonomikos kaitimą.

3.4. Biudžeto jautrumas BVP pokyčiams

1995–2003 metų laikotarpiu tik viena dešimtoji BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų ir dar mažesnis išlaidų elastingumas BVP svyravimams.

Remiantis 1995–2002 metų (stebėjimų periodas – 7 metai) faktiniais ketvirčių duomenimis apie valdžios sektoriaus biudžeto pajamas, buvo įvertintas muito mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų elastingumas.

6 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto pajamų elastingumo įvertinimas

ESS’95 kodas		Elastingumo įvertinimo koeficientas
D.212	Muito mokesčiai	0,84
D.211	PVM	0,97
D.214	Akcizai, iš jų už:	1,36
	alkoholį	1,09
	tabaką	0
	degalus	1,57
D5	Pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
D61	Socialinės įmokos	0,98
	Einamosios išlaidos	0,97

6 lentelės duomenys rodo, kad visiškai neelastingos yra pajamos iš tabako. Nustatyta, kad didžiausias yra pajamų iš degalų elastingumas, t.y. degalai yra prekė, kurios vartojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Elastingumas būtų įvertintas tiksliau, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų keitimai.

Įvertinus ekonomikos ciklą, valdžios sektoriaus deficitas apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių prognozėmis. Rezultatai pateikiami 7 lentelėje.

7 lentelė rodo, kad į struktūrinį deficitą (struktūrinis deficitas parodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas pašalinus verslo ciklo efektą) neįtraukus su eurointegracija ir struktūrinėmis reformomis susijusių išlaidų, struktūrinis deficitas 2004 metais mažėtų iki 0,8 procento BVP, o 2005 metais – iki 0,2 procento BVP.

7 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos ir papildomų lėšų poreikis dėl stojimo į ES

(BVP procentais)

		Metai
		2004	2005	2006	2007
1.	Prognozuojamas valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas	-2,7	-2,5	-1,8	-1,5
2.	Ciklinis fiskalinis deficitas (-)	0	0,1	0,2	0,3
3.	Struktūrinis fiskalinis deficitas	-2,7	-2,6	-2	-1,8
4.	ES nuosavi ištekliai	0,75	1,15	1,1	1,1
5.	Bendro finansavimo poreikis	0,74	0,8	0,6	0,5
6.	Vienkartiniai efektai: įplaukos, kurios bus negautos dėl: PVM už importuojamas prekes iš ES mokėjimo tvarkos pasikeitimo 2004 metais; kelių mokesčio panaikinimo 2005 metais	0,4	0,5	0	0
7.	Struktūrinis deficitas atėmus ES nuosavų išteklių įmokas, bendro finansavimo poreikį ir pajamas, kurios bus negautos	-0,8	-0,2	-0,3	-0,2

3.5. Skolos dydis ir kitimas

Išankstiniais duomenimis, valdžios sektoriaus skola pagal perteklinio deficito procedūros (toliau vadinama – PDP) reikalavimus 2003 metų pabaigoje sudarė 21,5 procento BVP ir buvo viena mažiausių iš ES senbuvių ir naujųjų ES valstybių skolos.

8 lentelė. Valdžios sektoriaus skola pagal PDP

Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	Metai
	1999	2000	2001	2002	2003
Mln. litų	9963,3	10841,63	11100,54	11591,08	11988,7
BVP procentais	23	23,8	22,9	22,4	21,5

2003 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymas, kuriame reglamentuojama valstybės skolos apskaita, atitinkanti PDP reikalavimus.

Iki 2004 metų Lietuvoje skaičiuojant ir skelbiant skolos duomenis buvo laikomasi konservatyvios skaičiavimo metodologijos: į visą skolos sumą buvo įtraukiamos paskolos su valstybės garantija. Be to, valstybės skola apėmė visą centrinės valdžios skolą, tačiau buvo nevisiškai apskaitomi kitų subsektorių (savivaldybių ir socialinės apsaugos fondų) įsipareigojimai. Visą valdžios sektoriaus skolą pagal PDP reikalavimus pradėta apskaityti nuo 2004 metų. Remiantis naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymu, nuo 2004 metų valstybės skola bus skaidoma į vidaus ir užsienio skolą pagal rezidentų principą (anksčiau buvo taikomas valiutų principas).

Valstybės skolinimosi apimtį griežtai reglamentuoja Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo tvirtinamas valstybės grynojo skolinimosi ir pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas kiekvieniems metams. 2004 metais nustatytas valstybės grynojo skolinimosi limitas – 1500 mln. litų, o naujų valstybės garantijų apskritai nenumatyta teikti.

3.5.1. Tikslas

Svarbiausias uždavinys valdant valstybės skolą – užtikrinti visišką valstybės išlaidų finansavimą laiku ir visų skolinių įsipareigojimų vykdymą kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politiką, siekiama, kad valstybės skola neviršytų 30 procentų, o užsienio skola – 25 procentų BVP. Tiesioginė valstybės užsienio skola eurais turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus visos tiesioginės užsienio skolos.

3.5.2. Numatomos priemonės

Valstybės skolinimosi poreikio finansavimo strategija išliko ta pati kaip ir 2003 metais.

Didžiausia valstybės skolinimosi poreikio dalis artimiausiais metais susidarys dėl užsienio bei vidaus paskolų grąžinimo ir biudžeto deficito finansavimo.

Rezervo (Stabilizavimo) fonde Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra sukaupusi per 1,4 mlrd. litų. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms finansų rinkose, ji gali panaudoti šias lėšas skoliniams įsipareigojimams padengti.

Vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti šias skolinimosi politikos priemones:

didinti skolinimąsi vidaus valiuta, ilginti išleidžiamų vertybinių popierių (obligacijų) trukmę, didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą antrinėje rinkoje;

laipsniškai mažinti valstybės skolinius įsipareigojimus užsienio valiuta;

siekti, kad užsienio valiuta denominuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarytų vis didesnę dalį tiesioginės užsienio skolos;

skolintis iš užsienio eurais arba užsienio valiuta, kuri būtų keičiama į eurus naudojant išvestines finansines priemones;

mažiau teikti valstybės garantijų arba apskritai jų neteikti.

3.5.3. Valstybės skolos prognozės

Prognozuojama, kad 2004 metais dėl didelio fiskalinio deficito valdžios sektoriaus skola (pagal PDP reikalavimus) (S.13) padidės beveik 1 procentu BVP. Vėliau turėtų būti pastebima skolos lygio mažėjimo tendencija. Vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skola turėtų nusistovėti prie 21 procento BVP.

9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		2003	2004	2005	2006	2007
Valstybės skola metų pabaigoje		21,5	22,4	22,2	21,4	21
Valstybės skolos pokytis		-0,9	0,9	-0,2	-0,8	-0,4
Valstybės skolos pasikeitimus sąlygojantys veiksniai
Pirminis balansas	B9	0,4	1,3	1,2	0,6	0,4
Palūkanos	D41	1,3	1,4	1,3	1,2	1,1
Nominalaus BVP didėjimas	B1g	-1,7	-1,6	-2,1	-1,9	-1,9
Kiti veiksniai, darantys įtaką valstybės skolai		-0,9	-0,2	-0,6	-0,6	0,1
iš jų privatizavimo įplaukos (-) teigiamos įplaukos (+) neigiamos įplaukos		-1,5	-0,7	-0,8	-0,2	-0,2
valstybės skolos numanoma palūkanų norma (procentais)		5,5	5,2	5,3	5,4	5,4

Viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių – mažinti suteikiamų garantijų apimtį (2004 metais valstybės garantijos dėl naujų investicijų projektų apskritai nebus teikiamos). Taip siekiama sukurti vienodas verslo ir skolinimosi sąlygas visiems ūkio subjektams ir skatinti didesnį komercinių bankų aktyvumą finansuojant perspektyvius investicijų projektus.

2003 metų pabaigoje paskolų su valstybės garantija portfelis sudarė 2,6 procento BVP. Prognozuojama, kad ši suma vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sumažėti iki 1,4 procento BVP.

3.5.4. Ekonominis poveikis

Atsižvelgdamos į palankiai besiklostančius Lietuvos makroekonominius rodiklius ir griežtą fiskalinę valstybės politiką, trys didžiausios reitingų agentūros 2003 metų pabaigoje–2004 metų pradžioje padidino Lietuvos kredito reitingus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikisi vidutinės trukmės laikotarpiu juos dar pagerinti. Tai leistų sumažinti ne tik valstybės sektoriaus skolinimosi išlaidas, bet ir turėtų teigiamą poveikį privataus sektoriaus skolinimuisi.

3.6. Valdžios finansų subsektorių balansai

2003 metais socialinio draudimo fondų biudžetai išliko pertekliniai – užfiksuotas 0,5 procento BVP perteklius. Socialinio draudimo fondai 2003 metais visiškai panaikino savo kreditinį įsiskolinimą.

Geriau administruojamas savivaldybių pajamų surinkimas ir kreditinio įsiskolinimo mažinimas, griežta savivaldybių skolinimosi kontrolė lėmė 2003 metais nedidelį bendrą savivaldybių biudžetų perteklių (apie 0,03 procento BVP).

Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos nulėmė, kad pagrindinę deficito dalį 2003 metais sudarė centrinio šalies biudžeto deficitas – 2,2 procento BVP (1228,3 mln. litų).

Vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas artimas subalansuotam savivaldybių biudžetas. Dėl vis didėsiančių pensijų reformos išlaidų socialinio draudimo fondų biudžetų perteklius didės lėtai ir toliau sudarys stabilią BVP dalį, t.y. apie 0,1 procento BVP. Centrinės valdžios subsektoriaus deficitas sudaro visą deficito dalį valdžios sektoriaus biudžete. Todėl centrinės valdžios subsektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu mažės taip pat kaip ir viso valdžios sektoriaus deficitas. Pastarojo mažėjimo tendencijos pateiktos 4 lentelėje.

4. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesnių metų planais

Jautrumas ir rizikos įvertinimas

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitą mažai veikia BVP svyravimai. 1995–2003 metais tik viena dešimtoji BVP ciklinio svyravimo sukeldavo valdžios sektoriaus balanso pokyčių. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina menkas BVP svyravimų poveikis pajamoms ir dar menkesnis – išlaidoms.

Vidutiniu laikotarpiu rinkoje vienu procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, 2004–2007 metais mokėtinos palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant ir naują skolinimąsi) atitinkamais metais padidėtų 0,04 procento BVP (22 mln. litų); 0,09 procento BVP (60,9 mln. litų); 0,11 procento BVP (80 mln. litų); 0,12 procento BVP (93,7 mln. litų).

Biudžeto projekcijų jautrumas skirtingoms prielaidoms

Makroekonominiai rodikliai prognozuojami remiantis prielaidomis, artimomis ES Komisijos pavasario išorinės ekonomikos aplinkos prielaidoms. Lietuvos realus BVP apskaitomas 2000 metų kainomis, o ES Komisija taiko 1995 metų kainas, todėl realaus BVP didėjimo skirtumai susidaro dėl skirtingos realaus BVP struktūros.

Lietuvos prognozės pagrįstos prielaida, kad ES parama bus panaudota pagal Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintus išmokų srautus. Jeigu ES paramos būtų panaudota mažiau, BVP didėjimas būtų apie 1 procentinį punktą mažesnis. Beveik šimtaprocentinis ES paramos iki stojimo panaudojimas leidžia tikėtis, kad panaudota suma viršys išmokų įsipareigojimus ir sudarys sąlygas BVP didėti greičiau, nei prognozuojama šioje Programoje.

Palyginimas su ankstesnių metų planais

Sėkmingai 2003 metais vykdytos eurointegracijos programos, pradėtos reformos, patikslinti faktiniai duomenys pakeitė valdžios sektoriaus deficito prognozes.

Prognozės atliktos pagal ESS’95 apskaitos metodologiją.

10 lentelė. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito ir skolos projekcijų kaita

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		2003	2004	2005	2006	2007
BVP augimas: ankstesnė projekcija	B1g	6,8	6,2	6,5	6	–
naujausia projekcija		9	7	7,3	6,6	6,3
skirtumas		2,2	0,8	0,8	0,6	–
Faktinis biudžeto balansas: ankstesnė projekcija	B9	-2,4	-2,9	-2,5	-1,8	–
naujausia projekcija		-1,7	-2,7	-2,5	-1,7	-1,5
skirtumas		0,7	0,2	0	0,1	–
Valstybės skola: ankstesnė projekcija		22,9	22,7	23,2	23,3	–
naujausia projekcija		21,5	22,4	22,2	21,4	21
skirtumas		-1,4	-0,3	-1	-1,9	–

––––––––––––––––––––––––––

Preliminarūs faktiniai duomenys.

Preliminarus faktinis valdžios sektoriaus deficitas 2003 metais buvo mažesnis už prognozuotąjį dėl šių priežasčių:

socialinio draudimo fondų perteklius viršijo planuotąjį 0,5 procento BVP;

dėl geresnio mokesčių administravimo ir mokesčių reformos padidėjusios pajamos iš pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio viršijo planuotąjį 0,8 procento BVP;

susidaręs pagerinus savivaldybių finansų valdymą bendro savivaldybių biudžeto perteklius;

spartesnio BVP augimo lemtas 0,03 procento BVP pokytis.

Dėl šių priežasčių deficitui esant mažesniam už planuotąjį, 2003 metais gyventojams grąžinta atkurtųjų santaupų 0,5 procento BVP.

ES tiesioginių išmokų žemės ūkiui apskaita pagal ESS’95 leido sumažinti valdžios sektoriaus deficito prognozę 2004 metais nuo 2,9 procento iki 2,7 procento BVP ir nutolti nuo 3 procentų BVP Mastrichto kriterijaus.

5. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

Politikos strategija

Reformuojant biudžeto sandarą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšas Rezerviniam (stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikai funkcionuoti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – lėšos iš Privatizavimo fondo. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2004 m. balandžio 1 d. buvo 1410,5 mln. litų (2,4 procento BVP).

5.1. Valdžios sektoriaus išlaidos. Bendro šalies biudžeto išlaidų politika

Padėties apžvalga

Valdžios sektoriaus išlaidų dinamika tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pokyčių ir fiskalinės politikos tikslų.

11 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos 1998–2003 metais* (ESS 95 sistema)

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		1999	2000	2001	2002	2003
Visos išlaidos		42,9	38,4	35,1	34,3	34,1
Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P32	8,7	9,5	8	7,8	7,9
Individualaus vartojimo išlaidos	P31	13,5	12,1	11,8	11,6	10,9
Kapitalo nusidėvėjimas	K1	-2	-2	-1,8	-1,5	-1,4
Socialinės išmokos, išskyrus socialines išmokas natūra	D62	11,4	10,7	10,6	9,3	9,3
Palūkanos	D41	1,5	1,7	1,7	1,6	1,3
Subsidijos	D3	1,1	0,8	0,9	0,8	0,8
Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P51	2,6	2,4	2,2	2,8	2,9
Kitos		6,1	3,2	1,7	1,9	2,4
Biudžeto balansas	B9	-5,6	-2,4	-2,1	-1,5	-1,7

––––––––––––––––––––––––––

*Statistikos departamento duomenys.

Valdžios sektoriaus išlaidos 1999–2003 metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 1999 metais – 42,9 procento BVP, 2003 metais (preliminariais Statistikos departamento duomenimis) – 34,1 procento BVP. Tai lėmė griežta fiskalinio deficito mažinimo politika ir vis mažesnis valdžios sektoriaus dalyvavimas prekių ir paslaugų rinkoje. Nuolat mažėjo individualaus vartojimo išlaidos (nuo 13,5 procento BVP 1999 metais iki 10,9 procento BVP 2003 metais); kolektyvinio vartojimo išlaidos ir socialinės pašalpos (nuo 11,4 procento BVP 1999 metais iki 9,3 procento BVP 2003 metais). Dėl sumažėjusių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir palankių sąlygų tarptautinėje vertybinių popierių rinkoje mažėjo ir mokėtinos už valdžios sektoriaus skolą palūkanos. Valdžios sektoriaus subsidijos 1999–2003 metais svyravo apie 0,9 procento BVP ir išlaikė mažėjimo tendenciją.

Nuo 1999 metų valdžios sektoriuje mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo išlaidos, kurios 2001 metais siekė 2,2 procento BVP, tačiau 2002–2003 metais šios išlaidos vėl ėmė didėti ir 2003 metais siekė 2,9 procento BVP.

Siekiant geriau valdyti valstybės finansus, 2000–2003 metais priimti teisės aktai, kurie apibrėžė biudžetų viešumo, esmines strateginio planavimo, daugumos nebiudžetinių fondų įtraukimo į biudžetą nuostatas.

Pertvarkytas savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių sudarymas. Savivaldybėms siekiama užtikrinti lygias ir stabilias finansines galimybes sudaryti savo biudžetus pagal įstatymu patvirtintus ilgalaikių pajamų normatyvus. Nuo 2002 metų lėšos valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti ir moksleivių krepšeliui savivaldybėms pervedamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tai labai sustiprino savivaldybių finansus ir sudarė galimybes mažinti jų kreditinius įsiskolinimus.

Vykdant biudžeto reformas, pradėtas taikyti strateginio planavimo ir programinio biudžeto sudarymo modelis, kuris leido derinti asignavimų valdytojų veiklą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomais prioritetais. Šalies biudžeto strateginis planavimas derinamas pagal ES taikomus principus.

Siekiant efektyviau naudoti ES paramos lėšas, 2004 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikta teisė perskirstyti ES paramos ir bendrojo finansavimo programoms ir projektams skirtas lėšas tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, ES paramos programų laikinam lėšų stygiui padengti naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartos ir skolintas lėšas. Šis įstatymas leidžia nepanaudotus (palyginti su planu) ES paramos bendrai finansuojamoms programoms ir projektams skirtų lėšų 2003 metų pabaigos likučius naudoti bendrai finansuojamiems projektams kaip specialiųjų programų nepanaudotas lėšas, ES paramos 2003 metais numatytų, bet nepanaudotų lėšų likučius 2004 metais naudoti viršijant minėtu įstatymu patvirtintas asignavimų sumas.

Valstybės investavimo strategiją atspindi Valstybės investicijų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 140 (toliau vadinama – VIP), kurioje numatomos lėšos, reikalingos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicijų projektų įgyvendinimo terminai. Rengiant VIP, pirmenybė teikiama bendrai su ES finansuojamiems, ES reikalavimus atitinkantiems ir krašto apsaugos – kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies plėtojimo investicijų projektams.

Įstojusi į ES, Lietuva gaus ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų, kurių naudojimo strategija ir priemonės numatyti atitinkamai 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumente (toliau vadinama – BPD) ir Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategijoje. ES struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas – ES struktūrinės politikos finansinės priemonės, kuriomis iš dalies finansuojami prioritetiniai valstybių narių projektai. Lietuvos 2004–2006 metų BPD nustato ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją, prioritetus ir priemones, o Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategija – Sanglaudos fondo ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją ir projektus.

Tikslai

Lietuvos Respublikos biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro integralią sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187, BPD, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, regionų plėtros planuose ir stojimo į ES ir NATO dokumentuose. Sudarant vidutinės trukmės (iki 2007 metų) biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, vadovaujamasi šiais strateginiai tikslais (prioritetais), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“:

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant ES ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais;

plėtoti krašto apsaugą – NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį;

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą;

mažinti nedarbą ir skurdą;

užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą;

plėtoti informacinę ir žinių visuomenę;

užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką;

užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

Išlaidų politiką labai veikia integracija į ES. Nuo 2000 metų išlaidos, susijusios su integracija į ES, tapo prioritetinės. Siekiama maksimaliai užtikrinti projektų, susijusių su ES, įgyvendinimą. Ši kryptis dar labiau bus plėtojama Lietuvai įstojus į ES. Pagrindinės tokios politikos kryptys – žemės ūkis, transporto ir aplinkosaugos plėtra, verslo skatinimas, investicijos ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Numatomos priemonės

Reformuojant biudžetą, tobulinama biudžeto ir ES pagalbos derinimo schema. Planavimo srityje toks derinimas jungia BPD rengimą, biudžeto ciklą, investicijų planavimą.

2003 m. gruodžio 23 d. priimtas naujas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas. Jame apibrėžti nauji biudžetiniai aspektai, atsiradę dėl narystės ES. Lietuvos Respublikos pasirengimas narystei ES lemia Biudžeto sandaros įstatymo pataisas dviem aspektais. Pirmasis – Lietuvos Respublikos įsipareigojimas užtikrinti racionalų ir operatyvų ES finansinės paramos lėšų naudojimą ir įmokas į ES biudžetą, antrasis – ES sąskaitų sistemos įdiegimas tvarkant šalies biudžeto lėšas ir pinigų srautus.

Nuo 2004 metų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą eina dideli pinigų srautai ir ES paramos programoms finansuoti, ir įmokoms į ES biudžetą.

5.2. Valdžios sektoriaus pajamos

Valdžios sektoriaus pajamų dalis sumažėjo nuo 37,3 procento BVP 1999 metais iki 32,4 procento BVP 2003 metais. Tai lėmė mažėjančios pajamos iš rinkliavų, turto, dividendų, palūkanų, kitos pajamos, kurių prigimtis susijusi su turimu turtu arba valstybės veikla, taip pat vykdyta mokesčių sistemos reforma (įvairių lengvatų taikymas pajamoms iš juridinių asmenų pelno mokesčio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio): pajamos iš mokesčių nuo 23 procentų BVP 1999 metais sumažėjo iki 20 procentų BVP 2003 metais. Nors 2003 metais surinkta pajamų daugiau nei planuota, dėl spartaus BVP augimo valdžios sektoriaus pajamos sudarė vis mažesnę BVP dalį.

12 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 1999 – 2003 metais* (ESS’95 sistema)

(BVP procentais)

	ESS kodas	Metai
		1999	2000	2001	2002	2003
Visos pajamos ir dotacijos	ESS	37,3	36	33,1	32,8	32,4
Pajamos iš mokesčių	D2+D5	23	21	20,1	20,1	20
Socialinės įmokos	D61	9,3	9,4	9	8,7	8,7
Kitos pajamos ir dotacijos		5	5,5	4	4	3,7

*Statistikos departamento duomenys

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriame nustatyta, kad gyventojo gautoms pajamoms taikomi 15 arba 33 procentų tarifai. Visoms gyventojo gautoms pajamoms taikomas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (nuo 2003 metų – 290 litų per mėnesį vietoj buvusių 250 litų), taip pat numatyta galimybė iki 25 procentų mažinti gyventojo apmokestinamąsias pajamas (iš pajamų gali būti atskaitomos gyvybės draudimo įmokos; pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus; palūkanos, sumokėtos banko arba kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti; sumokėtos sumos už studijas aukštojoje mokykloje).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taip pat nustatyta, kad tėvai, auginantys vieną ar 2 vaikus, gali pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, t. y. po 29 litus per mėnesį už vaiką, o didesni individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai taikomi invalidams, asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, asmenims, kurie augina vaikus vieni, taip pat ūkininkų ūkių ir žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams.

Įstatyme taip pat įtvirtintas visuotinis pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 13 d. priėmė naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymą, kurio tikslas – aiškiau reglamentuoti mokesčių administravimo teisinius santykius. Įstatyme nustatyti pagrindiniai apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principai, taikomi visiems mokesčių teisės aktams; pasinaudojus geriausia užsienio valstybių patirtimi, tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros; pakeisti mokesčių administratoriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimui, visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje.

Priimtas 2003 m. spalio 16 d. Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymas, kuris sudaro teisines sąlygas efektyviai bendradarbiauti Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms nesumokėtų mokesčių išieškojimo srityje.

Siekiant kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklą, nuo 2004 m. sausio 1 d. dalis socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijų perduota mokesčių inspekcijai.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasienyje su ES valstybėmis narėmis nebus renkamas PVM už importuotas prekes. Manoma, kad dėl to 2004 metais biudžetas neteks PVM įplaukų, sudarančių 0,4 procento BVP.

Mokesčių reformos tobulinimo priemonės

Mokesčių sistema bus tobulinama siekiant užtikrinti stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, sąžiningą konkurenciją, taip pat užtikrinti, kad mokesčių teisės aktuose būtų įtvirtinti bendrieji apmokestinimo principai, atsižvelgiant į ES acquis, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus ir geriausią pasaulinę patirtį.

Artimiausiu metu numatoma tobulinti naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymui įgyvendinti reikiamų teisės aktų projektus, atsižvelgiant į ES valstybių narių praktiką, siekiant griežtai reglamentuoti mokesčio administratoriaus teises ir pareigas mokesčio mokėtojui, taip pat įstatymų lydimųjų teisės aktų projektus, kurie kartu su naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymu įgyvendins ES Tarybos direktyvos dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo nuostatas.

Baigiami rengti Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymui įgyvendinti reikiamų teisės aktų projektai.

2004 metų balandžio mėnesį priimti įstatymų lydimieji teisės aktai, kuriuose numatytos atitinkamos priemonės, užtikrinančios Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, nustatančių mokesčių mokėtojams prievolę atlikti transakcijas tikrąja rinkos kaina, o jeigu ši prievolė nevykdoma – suteikiančių mokesčių administratoriui teisę koreguoti kainas, įgyvendinimą pagal ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rekomendacijas.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. turėtų būti įgyvendintos ir ES Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir honorarų mokėjimui tarp skirtingų valstybių narių susijusių kompanijų, nuostatos, todėl jau parengtas atitinkamas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Reformuojant nekilnojamojo turto apmokestinimą, numatoma pereiti prie nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę.

2004 metais priimti ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigalios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas ir naujos redakcijos Akcizų įstatymas, taip pat šiems įstatymams įgyvendinti būtini teisės aktai, kurie įgyvendins nuostatas, būtinas faktinei Lietuvos narystei ES, t.y. atsižvelgiant į ES acquis, nustatys sandorių tarp skirtingose valstybėse narėse esančių ūkio subjektų apmokestinimo taisykles.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikomi akcizų tarifai atitiks minimalias ES normas, išskyrus prekes, kurioms Lietuva yra gavusi arba numato gauti pereinamąjį laikotarpį (benzinas, gazolis, koksas, lignitas, elektros energija, orimulsija, cigaretės).

Numatoma panaikinti atskaitymus nuo įmonių bendrųjų pajamų Kelių programai finansuoti, radus kitų finansavimo šaltinių.

Finansavimas

Prognozuojamas toks naujų mokesčių įstatymų ir numatomų priemonių įgyvendinimo tiesioginis poveikis valdžios sektoriaus biudžetui:

dėl naujojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, kurios įsigaliojo 2003 metais, valdžios sektoriaus biudžetas 2004 metais neteks apie 0,23 procento BVP pajamų;

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą suderinus su ES reikalavimais, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2004 metais gaus apie 0,16 procento BVP papildomų pajamų; pakeitus PVM už importuojamas prekes mokėjimo tvarką, 2004 metais bus netekta apie 0,31 procento BVP pajamų;

padidinus 2004 metais akcizų tarifus tabakui (specifinio tarifo – iki 47,5 lito už 1000 vnt., advaliorinio – iki 15 procentų), variklių benzinui (iki 1318 litų už toną), gazoliui (iki 1002 litų už toną), Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai gaus apie 0,24 procento BVP pajamų, o 2005 metais dėl planuojamų akcizo tarifų šiems produktams didinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai gaus apie 0,03 procento BVP pajamų.

Ekonominis poveikis

Nauji mokesčių įstatymai mažina mokesčių naštą darbui ir didina kapitalui.

Didesnės gyventojų neapmokestinamosios pajamos ir galimybė iš šių pajamų atimti mokslo išlaidas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, gyvybės draudimo ir pensijų įmokas sumažins iki 3 procentų gyventojų mokesčius atsižvelgiant į taikomus atskaitymus. Išplėtus pelno mokesčio bazę, gauta papildomų pajamų – apie 1 procentinį punktą BVP.

6. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS

6.1. Visuomenės senėjimas: fiskaliniai ir ekonominiai aspektai

6.1.1. Padėties apžvalga

2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojų amžius – 37 metai, vyrų – 34,6 metų, moterų –39,2 metų. Palyginti su 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis, vidutinis gyventojų amžius pailgėjo 2,1 metų, vyrų – 1,9 metų, moterų – 2,2 metų.

Vaikų iki 10 metų 1989–2001 metais sumažėjo – nuo 15,5 iki 11,6 procento visų gyventojų, padaugėjo vyresnių nei 60 metų gyventojų – nuo 15,7 iki 19,3 procento. Didžiausias gimstamumas buvo 1958–1962 ir 1985–1987 metais. Pastaraisiais metais gimstamumas smarkiai sumažėjo.

Statistikos departamento atliktos gyventojų skaičiaus 2005–2030 metais prognozės duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje bus 27,3 procento gyventojų per 60 metų.

Lietuvoje po 1960 metų natūralus gyventojų prieaugis mažėjo, jau 1994 metais gimusiųjų buvo mažiau nei mirusiųjų: 1000 gyventojų teko 11,6 gimusiojo ir 12,7 mirusiojo (natūralus gyventojų prieaugis – 1,1). Neigiamas natūralus gyventojų prieaugis 2002 metais – 3,2.

Suminis gimstamumo rodiklis (fertilumas) 1960 metais buvo 2,59. Pastaruosius 4 dešimtmečius šis rodiklis sumažėjo daugiau kaip 2 kartus ir 2002 metais 1000 15–49 metų moterų teko tik 1,24 gimusiojo.

Gyventojų mažėjo ir dėl migracijos. Statistikos departamento duomenimis, 1990–2003 metais iš Lietuvos išvyko 236 tūkstančiais asmenų daugiau nei atvyko. 2003 metais išvyko 6304 asmenimis (2002 metais – 1976) daugiau nei atvyko.

Gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Vidutinė gyvenimo trukmė 1958–2002 metais pailgėjo 3 metais: vyrų – 1,34 metų, moterų – 6 metais. Vidutinė gyvenimo trukmė 2002 metais buvo 72 metai: vyrų – 66 metai, moterų – 78 metai.

Statistikos departamento duomenimis, 2002 metais namų ūkyje buvo vidutiniškai 2,6 asmens (pagyvenusiųjų namų ūkiai mažesni – vidutiniškai 1,8 asmens).

Daugiausia asmenų mažiausia pajamų gaunančiuose namų ūkiuose (I decilė) – 3,6 asmens viename ūkyje, mažiausia – daugiausia pajamų gaunančiuose namų ūkiuose (X decilė)– 1,9 asmens viename namų ūkyje.

Šalyje gimstamumas skatinamas. Šeimoms ir vaikams mokamos socialinės išmokos, teikiamos socialinės garantijos ir lengvatos. Neatsižvelgiant į šeimos pajamas, mokamos valstybinės pašalpos: vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, nėštumo pašalpa besimokančioms moterims, šeimos pašalpa, pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių vaikams, pašalpa šeimoms, auginančioms 4 ir daugiau vaikų, vaiko globos (rūpybos) pašalpa, našlaičio stipendija, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Mažas pajamas turinčioms šeimoms, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, mokama socialinė pašalpa, pašalpa šeimoms, auginančioms 3 vaikus, skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos. Moksleiviai iš mažas pajamas turinčių šeimų bendrojo lavinimo mokyklose nemokamai maitinami. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Socialinėms išmokoms, teikiamoms socialinėms garantijoms ir lengvatoms kasmet skiriama apie 1,3 procento BVP.

Vykdoma mokesčių politika skatina realių pajamų didinimą šeimoms, auginančioms vaikus, – mokesčių lengvatos teikiamos asmenims, auginantiems vaikus. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostata, kad asmenims, auginantiems vieną ar 2 vaikus, už kiekvieną vaiką neapmokestinamosios pajamos papildomai didinamos 29 litais, dalijant šią sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę; asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, nustatytos 430 litų dydžio neapmokestinamosios pajamos, o už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) jos didinamos 46 litais. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytų lengvatų asmenims, auginantiems vaikus, bendras šalies biudžetas kasmet negauna apie 0,2 procento BVP pajamų.

Siekiant padėti nevaisingoms šeimoms sulaukti palikuonių ir kartu skatinti gimstamumą, Lietuvoje leidžiamas dirbtinis apvaisinimas moterims, įregistravusioms santuoką.

Toliau siekiama, kad lėčiau mažėtų dirbančių gyventojų. Šiandien dirbančių vyresnio amžiaus asmenų, ypač 55–59 metų, yra gerokai mažiau nei kitokio amžiaus, tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vykdoma socialinė politika skatino šių asmenų aktyvumą darbo rinkoje. Darbo jėgos (dirbantieji plius ieškantys darbo bedarbiai) aktyvumas (darbo jėga, padalyta iš šio amžiaus gyventojų skaičiaus) didėjo tarp šio amžiaus asmenų sparčiausiai 2000–2002 metais – 3 procentais, o darbingo amžiaus asmenų aktyvumas padidėjo tik 0,6 procento.

Toliau taikomos prevencijos ir integravimo į visuomenę priemonės asmenims, priskiriamiems socialinės rizikos grupėms (priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, linkusiems į nusikaltimus, atlikusiems bausmę ir kitiems). Nuteistųjų asmenų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietos, programai įgyvendinti 2004 metais numatyta skirti 2,4 mln. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė remia į Lietuvą grįžtančius okupacijos metais ištremtus asmenis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per okupaciją neteisėtai represuota apie 300–500 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų palikuonims kompensuojamos persikėlimo išlaidos, skiriamos vienkartinės išmokos įsikurti (suaugusiam šeimos nariui – iki 3500 litų, nepilnamečiui – iki 2500 litų), kompensuojamos profesinio mokymo ir perkvalifikavimo išlaidos (iki 2000 litų), suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis apsirūpinti būstu Lietuvoje ir kita. Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo į Lietuvą ir jų aprūpinimo butais ir darbu programai 2004 metais skirta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 3,9 mln. litų ir iš Europos Tarybos vystymo banko paskolos 8 mln. litų.

Lietuvai aktuali jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos į kitas valstybes problema. Pagal Laisvo asmenų judėjimo derybų skyrių Lietuva sutiko su ES iniciatyva numatyti 7 metų (2+3+2) pereinamąjį laikotarpį laisvam darbo jėgos judėjimui.

Lietuvos pensijų sistema veikė pagal einamojo finansavimo principą (PAYG), kai didžiausia įmokų mokėjimo našta tenka darbdaviui (įmokos tarifas – 31+3). Nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo veikti reformuota pensijų sistema. PAYG įmokų dalis, pervedama į privačius kaupiamuosius pensijų fondus, kasmet didės.

Rengiama nacionalinė gyventojų senėjimo padarinių įveikimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas. Strategijoje numatoma įtraukti senėjimo faktorius į visas politikos sritis, siekiant suderinti ekonominę ir visuomeninę raidą su demografiniais pokyčiais ir sušvelninti socialinius ir ekonominius gyventojų senėjimo padarinius.

6.1.2. Reformų tikslai ir uždaviniai

Reformų tikslas – sulėtinti Lietuvos visuomenės senėjimą ir kartu sumažinti socialinę-ekonominę naštą ateities kartoms.

Pagrindiniai uždaviniai yra:

skatinti gimstamumą;

užtikrinti, kad nemažėtų dirbančių gyventojų;

užtikrinti palankesnį migracijos balansą;

modernizuoti pensijų sistemą ir garantuoti jos finansinį stabilumą.

6.1.3. Numatomos priemonės

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, ypač jaunoms, gauti paskolas būstui įsigyti ar renovuoti, iš 2003 metais fizinių asmenų gautų apmokestinamųjų pajamų 2004 metais bus leidžiama atskaityti palūkanas už banko kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti.

Nuo 2004 m. kovo 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpa padidinta nuo 60 iki 70 procentų kompensuojamojo uždarbio.

Siekdama gerinti šeimų, auginančių vaikus, materialinę būklę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo, numatančio nuo 2004 metų liepos mėnesio mokėti vaiko išmoką (0,4 MGL – 50 litų) kiekvienam šeimoje auginamam vaikui iki 7 metų, projektą.

Siekiama skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų ekonominį aktyvumą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimų pokyčius, sudaryti sąlygas jiems gerinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar įgyti naujų įgūdžių. 2003 metų pabaigoje Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti vyresnio amžiaus bedarbių 55+ užimtumo rėmimo programą, kuria siekiama didinti jų užimtumą ir galimybes kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje

Kad daugėtų dirbančių gyventojų, ilginamas pensinis amžius. Senatvės pensijos moterų ir vyrų amžius didinamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks nustatytąjį senatvės pensijos amžių: moterų – 60 metų, vyrų – 62,5 metų. Vyrai pasiekė nustatytąjį senatvės pensijos amžių 2003 metais, moterys jį pasieks 2006 metais. Viena iš priemonių, sulėtinančių dirbančių gyventojų mažėjimą, – galimybė ateityje sulyginti moterų ir vyrų pensinį amžių ir pailginti jį iki 65 metų.

Nuosekliai įgyvendinama nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėta pensijų reforma – sukuriama sistema, pagrįsta einamojo ir kaupimo principų derinimu.

6.1.4. Finansavimas

Dėl palūkanų už banko kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti atskaitymų nacionalinis biudžetas 2004 metais negaus apie 11 mln. litų, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – apie 5 mln. litų pajamų.

Padidintai motinystės (tėvystės) pašalpai (nuo 60 iki 70 procentų kompensuojamojo uždarbio) mokėti 2004 metais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bus skirta 15,7 mln. litų. Išmokoms šeimoms, auginančioms vaikus iki 7 metų, 2004 metais bus skirta apie 36 mln. litų. Vyresnio amžiaus bedarbių 55+ užimtumo rėmimo programa finansuojama iš Užimtumo fondo. Iš bendro šalies biudžeto pensijų sistemos reformai finansuoti 2004 metais numatoma skirti apie 0,3 procento BVP pajamų.

6.1.5. Ekonominis poveikis

Leidimas iš fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas už banko kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti skatins jaunas šeimas, gaunančias daugiau ir daugiausia pajamų (VII–X decilės), anksčiau įsigyti būstą ir pagerinti vaikų auginimo sąlygas.

Padidinta motinystės (tėvystės) pašalpa galėtų skatinti gimstamumą.

Numatomos mokėti vaiko išmokos kiekvienam šeimoje auginamam vaikui iki 7 metų, neatsižvelgiant į jų tėvų gaunamas pajamas, padidins asmenų, turinčių vaikų, realias pajamas. Manoma, kad ir tai galėtų skatinti gimstamumą.

Efektyviai veikianti mokymosi visą gyvenimą sistema, aprėpianti vyresnio amžiaus asmenis, skatins juos taikytis prie kintančių darbo rinkos poreikių, įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Pensinį amžių pailginus iki 65 metų, sumažėtų finansinė našta dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams. Jeigu pensinis amžius nebūtų ilginamas, 10 įmokų mokėtojų 2025 metais tektų 8 pensininkai, o 2050 metais – 11 pensininkų (žr. 13 lentelę). Apskaičiuota, kad ilginant pensinį amžių iki 65 metų 2025 metais 10 įmokų mokėtojų tektų 7 pensininkai, 2050 metais – 9 pensininkai ir 2050 metais išlaidos senatvės pensijai neviršytų 7 procentų BVP.

13 lentelė. Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykio prognozė

	Metai
	2002	2025	2050
Gyventojų skaičius, tūkstančiais (metų pradžioje)	3475	3202	2555
Gyventojų, kurių amžius 60+/18–59, santykis, procentais	34,1	46,3	74,6
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60 ir 62,5 metai	86,1	81,3	113,1
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, procentais, jeigu senatvės pensijos amžius pasieks 65 metus (vyrams ir moterims) palaipsniui ilginant pensinį amžių	86,1	65,3	88,5

Vykdoma pensijų reforma sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiesiems pensininkams. Tai sudarys sąlygas išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.

14 lentelė. Ilgo laikotarpio valstybės finansų tvarumas

(BVP procentais)

	Metai
	2000	2005	2010	2020	2030	2040	2050
Visos išlaidos	38,4	37,8	37,4	37,4	37,4	37,4	37,4
Senatvės pensijos*	5,3	5,3	5,3	5,3	6	7	7
Sveikatos apsauga (įskaitant pagyvenusiųjų globą)	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6
Palūkanos	1,7	1,3	1,1	0,9	0,7	0,6	0,5
Visos pajamos	36	35,3	37,4	37,4	37,4	37,4	37,4
iš jų socialinės įmokos senatvės pensijoms	5,1	5,3	6,1	6,2	5,4	5,1	4,4
Nacionalinių pensijų fondų lėšos	–	0,8	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
Prielaidos
Darbo našumo augimas	8,3	6,2	5	4,7	4,5	4,2	4
Realus BVP augimas	3,9	7,3	6,1	4,2	3,5	3,5	2,7
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	82,1	83,3	88,2	89	90	90,1	90,2
Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	74,2	74,5	76,7	79	79,5	79,8	80
Darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	77,9	78,4	82	83,9	84,6	84,8	85
Nedarbo lygis (TDO apibrėžimas)	16,4	10,3	9,2	7,4	6,3	6,2	6

–––––––––––––––––––––

* Jeigu pensinį amžių ilginti iki 65 metų bus pradėta 2010 metais.

6.2. Pensijų sistemos reforma

6.2.1. Padėties apžvalga

Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema, sukurta 1991–1995 metais, veikia pagal einamojo finansavimo principą (PAYG). Šią sistemą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas atskirtas nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Moterų pensinis amžius iki 1995 metų buvo 55 metai, vyrų – 60 metų. Nuo 1995 metų pensinis amžius kasmet ilgintas: moterų – 4 mėnesiais, vyrų – 2 mėnesiais. Nuo 2001 m. sausio 1 d. vyrų ir moterų pensinis amžius ilginamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių: moterų – 60 metų (2006 metais), vyrų – 62 metus ir 6 mėnesius (2003 metais). 2004 metais moterų senatvės pensijos amžius – 59 metai, vyrų – 62 metai 6 mėnesiai. Pensijų draudimo įmokos tarifas sudaro 25,9 procento pensijų draudimu apdraustojo darbo užmokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos pensijoms 2003 metais sudarė 6,4 procento BVP.

6.2.2. Reformos tikslas

Pagrindinis pensijų sistemos reformos tikslas – įvesti pensijų kaupimo pakopą, leidžiančią Lietuvos Respublikos gyventojams individualiai kaupti dalį socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai.

6.2.3. Reformos priemonės

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. gruodžio 3 d. priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymą, kuriame numatyta:

pensijų sistemos reformos pradžia – 2004 m. sausio 1 dieną;

dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje savanoriškas;

įmokų į pensijų fondus dydis – 5,5 procento (2004 metais – 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 metais – 5,5 procento) dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Ši einamojo finansavimo įmokų tarifo dalis bus pervedama į privačius pensijų fondus;

bendras valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas (34 procentai) nedidės;

apskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas kaupimo pakopos dalyviams už tuos metus, kuriuos jie kaupė pensijas, valstybinės socialinio draudimo pensijos bus sumažinamos proporcingai kaupiamos pensijų įmokos dydžiui;

pensijų kaupimą atlieka gyvybės draudimo įmonės ir valdymo įmonės. Įstatymai joms numatė papildomus veiklos reikalavimus (licencijavimas, kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo likvidumas, pensijų kaupimo dalyvių turto atskyrimas nuo pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto, investiciniai reikalavimai). 2004 metais veikia 10 įmonių, teikiančių pensijų kaupimo paslaugą.

6.2.4. Finansavimas

Esamiems ir būsimiems pensininkams turėtų būti užtikrintas šiuo metu veikiančios pensijų sistemos, pagrįstos einamųjų įmokų principu, funkcionavimas. 2003 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos prisijungė per 441 tūkstantį apdraustųjų socialiniu draudimu (36,6 procento). Atsižvelgiant į šį skaičių, planuojama, kad 2004 metais valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pensijų kaupimo fondams bus pervesta apie 155 mln. litų. Manoma, kad 2004 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos papildomai prisijungs dar 15 procentų apdraustųjų, o 2005 – dar 10 procentų, dėl to 2005 metais į pensijų kaupimo fondus būtų pervesta apie 305 mln. litų, 2006 metais – 460 mln. litų. Dėl pensijų reformos vykdymo atsiradusios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos bus finansuojamos iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Numatyta dalį šių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų finansuoti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pertekliaus, susidariusio dėl trumpalaikio demografinės būklės pagerėjimo.

6.2.5. Ekonominis reformos poveikis

Numatoma, kad:

įgyvendinus pensijų sistemos reformą, Lietuvoje pradės veikti 3 pakopų pensijų kaupimo sistema, kurią sudarys einamojo finansavimo, pensijų kaupimo (kaupiant dalį socialinio draudimo įmokos) ir savanoriškojo kaupimo pensijų pakopos – bus išplėsta ilgalaikio taupymo ir investavimo infrastruktūra;

pensijų sistemos reforma didins finansinių rinkų likvidumą, skatins spartesnę ekonomikos plėtrą. Nors dėl pensijų reformos įgyvendinimo susidarys didesnis fiskalinis deficitas, lėšos, sukauptos pensijų kaupimo fonduose, sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams.

7. STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ poveikis VALSTYBĖS FINANSAMS

7.1. Darbo rinka

7.1.1. Užimtumo politika

Lietuva užimtumo politiką formuoja pagal ES užimtumo strategijos kryptis. Pagal Stojimo sutarties įsipareigojimus Lietuvai tapus ES nare ES užimtumo politikos kryptys taps ir Lietuvos užimtumo politikos kryptimis, kuriomis remiantis bus rengiami šalies užimtumo didinimo veiksmų planai.

Lietuvoje prioritetas teikiamas aktyvioms nedarbo mažinimo priemonėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kuri atitinka ES užimtumo strategijos nuostatas, nustatytos 5 užimtumo didinimo veiklos kryptys:

darbo vietų sistemos plėtojimas: darbo vietų kūrimo skatinimo sistemos tobulinimas (smulkaus ir vidutinio verslo, investicijų skatinimas); vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas;

užimtumo rėmimo tobulinimas: darbo rinkos politikos aktyvinimas – nedarbo draudimo ir aktyvios darbo rinkos politikos sistemų reforma; aktyvių darbo rinkos programų plėtimas diegiant mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones; darbinę veiklą pradedančio jaunimo ir ilgalaikių bedarbių įsidarbinimo gebėjimų didinimas; profesinio rengimo tobulinimas; užimtumo ir socialinės politikos sanglaudos stiprinimas (bedarbio pašalpos ir socialinės paramos bedarbiams reforma siekiant didinti socialinę aprėptį, akcentuoti aktyvų darbo ieškojimą, o ne pasyvų pašalpų gavimą);

gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas: lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas; darbo užmokesčio politikos vykdymas atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje, darbo našumo pokyčius, stengiantis išvengti naujo sektorių ar regionų disbalanso; darbuotojų kvalifikacijos kėlimas (nacionalinės mokymosi visą gyvenimą strategijos kūrimas ir įgyvendinimas); struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas;

lygių galimybių darbo rinkoje didinimas: visiems prieinamos darbo rinkos formavimas; moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas (tolesnis lygių galimybių įstatymų tobulinimas); neįgaliųjų užimtumo rėmimas;

užimtumo politikos integralumo didinimas: užimtumo ir darbo rinkos valdymo sistemos tobulinimas; darbo rinkos institucinės sistemos pertvarkymas ir stiprinimas; atviros darbo rinkos formavimas; privačių įdarbinimo tarpininkavimo įmonių sistemos plėtojimas.

Pirmosios keturios kryptys atitinka ES užimtumo strategijos kryptis. Siekiama pasirengti dalyvauti bendrame ES užimtumo strategijos koordinavimo procese. Penktoji kryptis orientuota į būtinumą stiprinti užimtumo ir darbo rinkos valdymo institucijų bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą. Darbo rinkos būklę daugiausia lems ūkio plėtra, verslo ir investavimo sąlygos, darbo rinkos lankstumas.

Užimtumo skatinimo, aktyvios darbo rinkos ir socialinės integracijos priemonės numatytos ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente kaip prioritetinė ES struktūrinės paramos lėšų investavimo į žmogiškąjį kapitalą kryptis.

7.1.2. Nedarbo draudimo sistemos reforma

Priimtame 2003 m. gruodžio 16 d. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme, įsigaliosiančiame nuo 2005 metų:

užtikrinamas draudimo principais pagrįstas bedarbio pašalpų mokėjimas;

pertvarkomi draudimo nuo nedarbo sistemos finansavimo principai (aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos priemonės buvo finansuojamos iš vieno lėšų šaltinio – Valstybinio socialinio draudimo fondo);

užtikrinama minimali socialinė apsauga nedarbo atveju, atsižvelgiant į pataisytą Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės apsaugos kodeksą.

Įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant suteikiama teisė gauti bedarbio pašalpą sutrumpinus būtinąjį draudimo laikotarpį bedarbio pašalpai gauti, bedarbio pašalpos dydis susietas su buvusiu bedarbio darbo užmokesčiu. Nauja bedarbio pašalpos skaičiavimo metodika numato didesnes bedarbio pašalpas.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymas numato palaipsniui per 5 metus (nuo 2005 metų) pereiti prie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir darbo rinkos institucijų (Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos) išlaikymo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Iš nedarbo draudimo lėšų būtų mokamos tik nedarbo išmokos.

7.2. Smulkus ir vidutinis verslas

2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymui, kuriame patikslintas smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimas, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 99,5 procento visų veikiančių įmonių.

Skatinant ir plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, daugiausia dėmesio skiriama finansinės paramos šiam verslui sistemos plėtrai ir stiprinimui, paslaugų verslo infrastruktūros plėtrai, mažų ir vidutinių įmonių skatinimui per verslo inkubatorius, verslo informacijos centrus.

Siekiant didinti mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti išorinį finansavimą, toliau bus plėtojama uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“, teikiančios valstybės garantijas bankams už smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktas paskolas ir dalinį paskolų, už kurias garantavo, palūkanų kompensavimą, veikla – plačiau taikomos finansinės paramos šiam verslui priemonės. Tarptautinių programų ir valstybės paramos lėšomis bus skatinamas lengvatinis šio verslo projektų finansavimas. Dalyvaudama ES daugiametėje įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, programoje, Lietuva ketina naudotis Europos investicijų fondo finansinėmis priemonėmis, pvz., garantijų smulkiam ir vidutiniam verslui priemone, ir išplėsti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklą.

Siekiant sudaryti sąlygas verslininkams gauti reikiamą informaciją, konsultacijas ir dalyvauti Lietuvoje rengiamame mokyme, toliau bus plėtojamas smulkaus ir vidutinio verslo paslaugų įstaigų tinklas, kuriamos ir stiprinamos institucijos, teikiančios šiam verslui paslaugas. Gerinant paslaugų verslui kokybę, numatoma toliau tobulinti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros, verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklą, verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklos priežiūrą, stiprinti tinklo įstaigų gebėjimus rengti paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą.

Siekiant pasirengti naudoti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, stiprinama administracinė struktūra, valdysianti struktūrinę paramą verslo plėtrai, ir pirmiausia naujoji Lietuvos verslo paramos agentūra.

Remiantis verslininkų nuomonės tyrimu ir pasiūlymais, ketinama atnaujinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategines kryptis, šio verslo plėtros skatinimo priemones.

Lietuvai įstojus į ES, struktūrinių fondų lėšas bus galima naudoti pramonei ir verslui plėsti. Valstybės parama verslui bus teikiama per valstybės paramos schemas. Verslas galės gauti ne tik netiesioginę techninę pagalbą, bet ir tiesiogines subsidijas investicijoms į verslo plėtrą.

Siekiant gerinti verslo aplinką, sudaryti patrauklias sąlygas privačioms ir valstybės investicijoms (ir tiesioginėms užsienio plynojo lauko investicijoms), netrukus bus pradėtas įgyvendinti PHARE ESC 2003 lėšomis finansuojamas projektas „Parama plynojo lauko investicijų plėtrai Lietuvoje“, kuriam pritarė Europos Komisija.

Šį projektą įgyvendinus, bus padidinti instituciniai plynojo lauko investicijų plėtros ir reklamavimo gebėjimai, išanalizuota geriausia senųjų ir naujųjų ES valstybių praktika, parengta plynojo lauko plėtros metodika, įskaitant sklypų rinkodaros strategiją, nustatyti plynojo lauko sklypų patrauklumo kriterijai ir prioritetai, parengtas eksperimentinis tokių potencialių sklypų sąrašas ir parengtos 3–4 sklypų projektinės studijos su visa technine dokumentacija, siekiant gauti finansavimą iš struktūrinių fondų.

7.3. Sveikatos apsauga

Vadovaujantis 2003 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos. Siekiant racionaliau ir efektyviau naudoti turimus išteklius, realizuoti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir kokybės reikalavimus, optimizuojama asmens sveikatos priežiūros tinklo apimtis, struktūra ir išdėstymas, gerinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas. Prioritetai teikiami šioms kryptims:

pirminės sveikatos priežiūros ir ambulatorinių paslaugų plėtrai;

medicininės slaugos ir ilgalaikio bei palaikomojo gydymo paslaugų tobulinimui;

stacionarinių paslaugų optimizavimui ir alternatyvių veiklos formų plėtrai;

vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui.

Tobulinant sveikatos draudimo sistemą ir įgyvendinant teisingumo principą sveikatos santykiuose, atsižvelgiama į skirtingų regionų ir gyventojų grupių poreikius. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos skirstomos pagal gyventojų statistinius demografinius rodiklius, t.y. atsižvelgiama į aptarnaujamo regiono gyventojų skaičių, lytį ir amžių. Įgyvendinama paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą, skatinama įstaigų konkurencija. Įgyvendinant sveikatos draudimo principus, kasmet tikslinamos paslaugų kainos.

Farmacijos sektorius, persitvarkęs pagal ES reikalavimus, teiks geros kokybės farmacines paslaugas. Farmacinės veiklos valstybinės valdymo ir kontrolės institucijos, tinkamai vykdydamos farmacinės veiklos ir vaistų kokybės valstybinę kontrolę, užtikrina, kad vaistų rinkoje būtų tik saugūs ir geros kokybės vaistai. Toliau tobulinama vaistų kompensavimo sistema.

Siekiant sveikatos apsaugos reformos tikslų, įgyvendinamos šios priemonės:

stiprinama visuomenės sveikatos priežiūra, įgyvendinant ES politiką – siekiama užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą, stiprinti ligų prevenciją ir kontrolę; formuoti sveikos gyvensenos ir sveikatos apsaugos nuostatas visuomenėje, derinti jas su ES teisės aktų reikalavimais; mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą; užtikrinti sveikatos ugdymo ir informacijos sistemų plėtrą, rizikos veiksnių poveikio sveikatai vertinimą, skatinti profesinį visuomenės sveikatos sistemos darbuotojų tobulėjimą;

užtikrinama asmens sveikatos priežiūros kokybė – siekiama ją padaryti prieinamą, geros kokybės ir saugią, šiuo tikslu tobulinama asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Dėl įvairių socialinių, demografinių priežasčių didėjant socialinėms-medicininėms išlaidoms, siekiama sudaryti vienodas sąlygas visiems šalies gyventojams gauti reikiamas sveikatos paslaugas, užtikrinti prieinamą geros kokybės stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą, stebėti ir vertinti gyventojų sergamumo ir mirtingumo tendencijas ir priežastis, sukurti gerai veikiančią valstybės, savivaldybių ir apskričių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. Siekiant užtikrinti ES reikalavimų atitiktį, gerinti teikiamų sveikatos paslaugų kokybę, diegiamos naujos medicinos technologijos, keliama darbuotojų kvalifikacija;

įgyvendinama nacionalinė vaistų politika – siekiama užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs, efektyvūs ir įperkami vaistai, atitinkantys ES reikalavimus. Vaistiniai preparatai registruojami pagal ES reikalavimus. Racionaliai taikomi vaistų kainodaros ir kompensavimo principai užtikrina ekonomiškai pagrįstas vaistų kainas;

užtikrinama sveikatos sistemos plėtra – siekiama užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos sistemos administravimą ir finansavimą. Vykdant sveikatos priežiūros mokslines praktines ir investicijų programas, diegiami modernūs gydymo metodai, tobulinamas gydymo procesas;

plėtojama sveikatos draudimo sistema – siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, nuolat ieškoti ir diegti efektyvesnes lėšų naudojimo formas.

Pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento 1408/71/EEC dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, ir 1972 m. kovo 21 d. reglamento 574/72, nustatančio reglamento 1408/71/EEC dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, įgyvendinimo finansinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, numatytos lėšos draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Europos Sąjungos valstybėse.

7.4. Kitos struktūrinės reformos produktų ir paslaugų rinkose

Toliau įgyvendinamos kitos struktūrinės reformos, veikiančios valstybės finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Siekiama skatinti informacinės visuomenės plėtrą, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu didinama Lietuvos gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda, modernizuojamas viešasis administravimas, spartinama žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtra; informacinių technologijų priemonėmis puoselėjama lietuvių kalba ir Lietuvos kultūra.

Siekiant pasirengti ateityje taikyti EB konkurencijos taisykles ir dirbti Europos teisės aplinkoje įstojus į ES, konkurencijos srities prioritetai yra: užtikrinti tolesnį Lietuvos konkurencijos teisės derinimą atsižvelgiant į EB teisės pokyčius konkurencijos srityje; nustatyti bendradarbiavimo su Europos Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijomis bylų nagrinėjimo ir konkurencijos politikos klausimais procedūrą; užtikrinti efektyvų konkurencijos taisyklių taikymą; suaktyvinti šviečiamąjį darbą konkurencijos teisės ir jos taikymo klausimais. Vykdant nuoseklų valstybės pagalbos monitoringą, ypač daug dėmesio skiriama valstybės pagalbai, kuri bus teikiama įmonių gelbėjimui ir restruktūrizavimui, regionų plėtrai.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. visiškai liberalizuota telekomunikacijų (elektroninių ryšių) rinka. Elektroninių ryšių ir pašto sektoriuose siekiama toliau skatinti konkurenciją, sudaryti palankias infrastruktūros plėtros, naujų technologijų diegimo, paslaugų įvairovės didinimo sąlygas. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, sudarančių naująją ES elektroninių ryšių (telekomunikacijų) ir pašto veiklos reguliavimo sistemą, nuostatomis, priimti Elektroninių ryšių įstatymas ir Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas, kurie įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. 2004 metų sausį patvirtinta Lietuvos pašto sektoriaus 2004–2008 metų plėtros strategija, kurią įgyvendinant bus optimaliai liberalizuojama pašto paslaugų rinka, užtikrinamas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas, paslaugų konkurencingumas ir kokybės gerėjimas, naujų rinkos poreikius atitinkančių paslaugų kūrimas, valstybės pašto statuso pakeitimas.

Siekiant užtikrinti ES bendrosios rinkos organizavimo ir kaimo plėtros priemonių sėkmingą diegimą, toliau stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai, diegiamos ES BŽŪP priemonės (2004 metais pradėtos diegti kaimo plėtros politikos priemonės, taikoma struktūrinė parama), diegiama integruota administravimo ir kontrolės sistema, pertvarkomi ir modernizuojami veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio postai, siekiant užtikrinti veterinarinių ir fitosanitarinių reikalavimų taikymą, maisto kokybę ir saugą, baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudų formavimu (iki 2004 m. sausio 1 d. atkurtos piliečių nuosavybės teisės į 87,54 procento žemės, miško, vandens telkinių prašymuose nurodyto ploto). Įgyvendinus šias priemones, bus sparčiau kuriamas konkurencingesnis žemės ūkis, žemės ūkio ir maisto produktai atitiks ES saugos ir kokybės reikalavimus bei standartus, išsiplės eksporto ir importo geografija, bus optimizuotas asmenų, dirbančių žemės ūkio gamyboje ir alternatyvios veiklos srityse, skaičius. Bus geriau naudojamos esamos investicijos į žemės ūkį, padidės žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos.

Iki 2010 metų į visuomeninį sektorių numatytoms aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti reikės investuoti apie 3 mlrd. litų. Šių investicijų daugiausia reikia nuotekų valymo įrenginiams ir nuotekų surinkimo sistemoms statyti ir rekonstruoti, geriamojo vandens valymo įrenginiams ir skirstymo sistemoms statyti, buitinių ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemoms (pavojingų atliekų šalinimo įrenginiai, regioniniai buitinių atliekų sąvartynai, antrinių žaliavų surinkimas) sukurti. Manoma, kad dauguma rentabilių įmonių (ypač stambių) bus suinteresuotos investuoti į aplinkosaugos projektus, kadangi mokesčiai už aplinkos teršimą ateityje gali veikti įmonių konkurencingumą. Įmonėms, kurios laiku neįdiegs aplinkosaugos priemonių ir nepasieks nustatytųjų standartų bei normų, mokesčių už aplinkos teršimą tarifai bus 20 procentų didesni, palyginti su šiuo metu taikomais, o įmonių, įgyvendinančių aplinkosaugos priemones, leidžiančias sumažinti teršimą iki nustatytųjų reikalavimų, išlaidos, skiriamos mokesčiams už aplinkos teršimą, sumažės.

Produktų, paslaugų ir kapitalo rinkų reformos bus išsamiau aprašytos Nacionalinėje struktūrinių reformų ataskaitoje, kurią Finansų ministerija numato pateikti 2004 metų spalio mėnesį Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generaliniam direktoratui.

______________