LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO 88 STRAIPSNYJE NURODYTŲ STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMO

1993 m. spalio 7 d. Nr. I-267

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

I. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti:

1. Iki 1993 m. lapkričio 30 d. – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektą;

2. Iki 1993 m. gruodžio 15 d. – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo“ projektą, kuriame būtų numatyta neįskaičiuoti į apmokestinamąjį pelną išlaidų, padarytų saugos darbe priemonėms įmonėse įsigyti ar darbo sąlygoms gerinti;

3. Iki 1994 m. balandžio 1 d. – Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektą;

4. Iki 1994 m. gegužės 1 d. – įstatymų projektus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir Civilinio kodeksų pakeitimo ir papildymo atsižvelgiant į Žmonių saugos darbe įstatymą;

5. Iki 1994 m. gegužės 15 d. – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ekonominių sankcijų už saugos darbe pažeidimus taikymo“ projektą;

6. Iki 1994 m. balandžio 1 d. – Lietuvos Respublikos techninės priežiūros įstatymo projektą.

II. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti:

1. Iki 1994 m. birželio 1 dienos:

1) Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijos nuostatus,

2) saugos darbe fondo nuostatus,

3) saugos darbe ir mokslo finansavimo tvarką,

4) įmonės saugos darbe tarnybos pavyzdinius nuostatus,

5) saugos darbe specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką,

6) bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių (amatų) mokyklų studentų apmokymo saugos darbe ir buityje programas,

7) saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo tvarką,

8) saugos darbe ekspertizių tvarką,

9) darbuotojų mokymo, instruktavimo ir atestavimo nuostatus,

10) darbo sąlygų vertinimo tvarką (metodiką),

11) nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus,

12) pašalpos žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe skyrimo tvarką;

2. Iki 1994 m. rugpjūčio 1 dienos:

1) mokesčių lengvatas įmonėms, gaminančioms saugos darbe priemones,

2) naujų ir rekonstruotų įmonių, jų padalinių priėmimo eksploatuoti tvarką,

3) potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą,

4) pavojingų darbų sąrašą,

5) įmonės medicinos tarnybos nuostatus,

6) privalomo sveikatos tikrinimo tvarką,

7) darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašą,

8) sunkių nelaimingų atsitikimų kvalifikacinius požymius,

9) profesinių ligų sąrašą;

3. Iki 1994 m. gruodžio 1 dienos:

1) dirbančiųjų labai kenksmingomis sąlygomis darbo dienos trukmės nustatymo tvarką,

2) kai kurių kategorijų darbuotojų (mokytojų, gydytojų ir kt.) darbo dienos trukmę,

3) ne viso darbo laiko nustatymo tvarką,

4) darbo ir poilsio trukmę atskirose ūkio šakose (transporto, ryšių, žemės ūkio, jūrų ir upių ir kt.),

5) saugos darbe apskaitos ir statistinės atskaitomybės rodiklius ir tvarką;

4. Iki 1994 m. gruodžio 31 dienos:

1) asmenų iki 14 metų darbo sąlygas ir tvarką,

2) 14-16 metų asmenų darbo sąlygas ir tvarką,

3) asmenų iki 18 metų darbo sąlygas ir tvarką,

4) moterų, nėščių moterų sveikatai draudžiamus darbus, kenksmingus ir pavojingus darbo aplinkos veiksnius,

5) darbo sąlygų klasifikavimo ir charakteristikų nustatymo tvarką,

6) pramoninių avarijų prevencijas, likvidavimo ir tyrimo nuostatus,

7) priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis nustatymo tvarką;

5. Iki 1995 m. kovo 1 dienos:

1) saugos darbe priemonių tikrinimo (išbandymo) tvarką,

2) darbo drabužių, darbo avalynės, individualiosios saugos, asmens higienos priemonių normas,

3) žalos, padarytos darbdaviui dėl darbuotojo nepagrįsto atsisakymo dirbti, kompensavimo tvarką;

6. Iki 1995 m. birželio 1 dienos:

1) kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, darbų, kuriuos draudžiama skirti jaunesnėms kaip 40 metų moterims, sąrašą ir šio sąrašo įsigaliojimo sąlygas bei tvarką,

2) kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybos, naudojimo, transportavimo ir laikymo norminius aktus,

3) gamybinės buities patalpų (sanitarinių ir buitinių) įrengimo normas,

4) darbo aplinkos valstybinės higienos normas.

III. Socialinės apsaugos ministerija iki 1994 m. gruodžio 1 d. turi parengti ir patvirtinti tipinius poilsio režimų nuostatus.

IV. Sveikatos apsaugos ministerija iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. turi parengti ir patvirtinti adaptogeninių medicinos preparatų, maisto produktų sąrašą ir jų išdavimo sąlygas dirbantiesiems aplinkoje, kurioje yra kenksmingų veiksnių.

V. Valstybinė darbo inspekcija turi parengti ir patvirtinti:

1. Iki 1994 m. kovo 15 d. – pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonių, jų padalinių eksploatacijos pradžią tvarką;

2. Iki 1994 m. balandžio 1 d. – pranešimo apie saugos darbe tarnybos įsteigimą įmonėje tvarką;

3. Iki 1994 m. liepos 1 d. – profesijų, kurioms nerengiamos saugos darbe instrukcijos, sąrašo derinimo tvarką;

4. Iki 1994 m. vasario 1 d. – pranešimo apie darbdavio atestavimą pateikimo tvarką;

5. Iki 1994 m. rugsėjo 1 d. – leidimų įvesti suminę darbo laiko apskaitą derinimo tvarką;

6. Iki 1994 m. rugsėjo 1 d. – leidimų atestuoti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, technologijomis, pavojingose gamybose bei vykdančius potencialiai pavojingus darbus, išdavimo tvarką.

VI. Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija iki 1994 m. liepos 1 d. turi patvirtinti saugos darbe komitetų pavyzdinius nuostatus.

VII. Saugos darbe norminių aktų projektai rengiami dvišalėse (arba trišalėse) darbo grupėse, pateikiami ekspertų komisijai prie Socialinės apsaugos ministerijos, svarstomi Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje ir teikiami tvirtinti. Lėšas norminių aktų projektams rengti skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

VIII. Priėmus Žmonių saugos darbe įstatymą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1993 m. gruodžio 31 d. patikslinti Socialinės apsaugos ministerijos nuostatus, atlikti struktūrinius pertvarkymus – integruoti darbo higieną (darbo mediciną) į saugos darbe struktūrą (Valstybinę darbo inspekciją), patikslinti joms finansuoti skirtas lėšas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS