LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LENGVATŲ PERTVARKYMO KONCEPCIJOS

1992 m. gruodžio 31 d. Nr. 994

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programos krypčių 1992–2002 metams patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lengvatų pertvarkymo koncepcijai (pridedama).

2. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai iki 1993 m. kovo 1 d. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl lengvatų, neatitinkančių 1 punkte nurodytos koncepcijos nuostatų, naikinimo projektą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   BRONISLOVAS LUBYS

SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTRAS                                              TEODORAS MEDAISKIS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 994

Lengvatų pertvarkymo koncepcija

Bendroji dalis

1. Šioje koncepcijoje dažniausiai vartojami terminai:

reabilitacija – tai įvairiapusė ir koordinuota medicininių bei socialinių priemonių sistema, padedanti, kiek tai įmanoma, atstatyti sutrikusias žmogaus organizmo funkcijas, jo savarankiškumą bei integracijos į visuomenės gyvenimą galimybes;

lengvata – tai valstybės teikiama papildoma parama žmogui, kai siekiama kompensuoti jo negalę;

privilegija – tai valstybės teikiama išimtinė teisė, pirmenybė valstybei ir visuomenei nusipelniusiems asmenims;

socialinė garantija – tai valstybės garantuota materialinė ir teisinė parama žmogui ligos, invalidumo, senatvės, nedarbo, nelaimės ir kitais atvejais;

socialiai remtini asmenys – tai asmenys, kurie dėl sunkios ligos, invalidumo ir kitų įstatymais apibrėžtų priežasčių visiškai arba iš dalies negali aprūpinti savęs ir išlaikomų asmenų.

Lengvatos – žmonių su negale reabilitavimo sistemos dalis

Esamos lengvatų sistemos įvertinimas

2. Gyventojų, tarp jų socialiai remtinų asmenų, socialinei apsaugai reguliuoti Lietuvos Respublikoje priimti atitinkami pagrindiniai įstatymai ir normatyviniai aktai. Šie teisiniai aktai nustato socialines garantijas ir lengvatų teikimą ligos, invalidumo, nedarbo, senatvės ir kitais atvejais.

Esama lengvatų sistema ne visuomet remiasi nuostata teikti papildomą paramą žmogui, kai siekiama kompensuoti jo negalę.

3. Lietuvos Respublikos lengvatų sistemoje pagrindiniais laikytini šie trūkumai:

3.1. sistema skatina išlaikytinių ir privilegijuotųjų grupių nuostatas;

3.2. blogai realizuojamas pagrindinis lengvatų teikimo pagal žmogaus negalės sunkumo laipsnį principas;

3.3. dėl netobulos lengvatų teikimo sistemos neefektyviai panaudojamos biudžeto lėšos;

3.4. teisiškai neapibrėžtos lengvatų ir privilegijų sąvokos;

3.5. lengvatų, kurių nemaža dalis nėra reikšmingos, per didelė įvairovė trukdo jas realizuoti.

Lengvatų teikimo principai

4. Svarbiausi lengvatų teikimo principai yra:

4.1. vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo ir šios koncepcijos nuostatomis;

4.2. vadovautis žmogaus, invalidų, protiškai atsilikusių asmenų teisių deklaracijomis ir kitų tarptautinių aktų atitinkamomis nuostatomis;

4.3. teikiamos lengvatos turi iš dalies kompensuoti žmogaus negalę;

4.4. papildoma parama kariams ir kitų išimtinių kategorijų asmenims turi būti teikiama vienkartinių išmokų arba pensijos priedų forma;

4.5. teikiant papildomą paramą, pirmumą nustatyti asmenims, kurie dėl sunkios ligos, traumos ir kitų objektyvių priežasčių nepajėgia aprūpinti savęs ar išlaikomų šeimos narių;

4.6. lengvatos turi veikti kaip žmonių su negale reabilitavimo sistemos (toliau vadinama – reabilitacijos sistema) dalis.

Reabilitacijos sistema

5. Reabilitacijos sistema – tai įvairiapusė teisinių, ekonominių ir organizacinių priemonių sistema, skirta spręsti žmonių su negale gyvenimo kokybės gerinimo ir jų galimybių atstatymo klausimus.

Daugelio šalių patirtis rodo, jog reabilitacijos sistema yra naudinga žmonėms su negale, taip pat visuomenei ir valstybei, o panaudotos reabilitacijai lėšos atsiperka keleriopai.

6. Efektyvios reabilitacijos sistemos kūrimo sąlygos:

6.1. reabilitacijos sistemą ir jos kūrimą laikyti prioritetine ūkio sritimi;

6.2. numatyti lėšas reabilitacijai Lietuvos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose;

6.3. valstybės lygiu remti savivaldybes, investuojančias daug lėšų reabilitacijai;

6.4. iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad dalį lėšų galima būtų panaudoti reabilitacijai;

6.5. iš dalies pakeisti mokesčių ir kitus įstatymus, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų užsienio, būtų naudinga investuoti lėšas reabilitacijai;

6.6. skatinti įvairių visuomeninių organizacijų, ypač invalidų draugijų, pastangas prisidėti prie reabilitacijos sistemos kūrimo;

6.7. įstatymiškai sureguliuoti invalidų visuomeninių organizacijų įmonių veiklą;

6.8. rengti ir įgyvendinti respublikines bei teritorines reabilitacijos programas, taip pat numatyti jų finansavimą;

6.9. reabilitacijos programose prioritetą skirti protezavimui, ortopedijai, kompensacinei technikai ir reabilitacijos centrų veiklai;

6.10. iš dalies pakeisti pensijų ir kitus įstatymus bei normatyvinius aktus, kad kariams ir kitų išimtinių kategorijų asmenims papildoma parama būtų realizuojama vienkartinių išmokų arba pensijos priedų forma;

6.11. pertvarkyti lengvatas priklausomai nuo reabilitacijos sistemos kūrimo tempų ir jos efektyvumo.

7. Reabilitacijos sistemos kūrimo ir lengvatų pertvarkymo uždaviniai pagal etapus:

pirmasis etapas – iki 1993 m. kovo 1 d. panaikinti lengvatas ir privilegijas, kurios buvo priimtos iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto paskelbimo ir kurios neatitinka šios koncepcijos nuostatų;

antrasis etapas – iki 1994 m. sausio 1 d. teisiškai sureguliuoti lengvatas ir privilegijas išimtinių kategorijų asmenims;

trečiasis etapas – iki 1996 metų, įgyvendinant teritorines ir respublikines invalidų reabilitavimo programas bei šios koncepcijos nuostatas, sukurti efektyvios reabilitacijos sistemos pagrindus ir remiantis ja tobulinti lengvatų sistemą;

ketvirtasis etapas – iki 2002 metų sukurti gerai veikiantį reabilitacijos sistemos mechanizmą.

______________