TARPTAUTINĖ KONVENCIJA
DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS REGULIAVIMO
1946 m. gruodžio 2 d.
Vašingtonas
pripažindamos pasaulio tautų suinteresuotumą ateities kartoms išsaugoti tokius svarbius gamtos išteklius kaip banginiai;
manydamos, kad banginių medžioklės istorijoje banginiai, viena rūšis po kitos, viename plote po kito buvo išgaudyti tiek, kad dabar yra labai svarbu visas banginių rūšis apsaugoti nuo to, kad jų ištekliai ir toliau nebūtų pereikvojami;
pripažindamos, kad banginių ištekliai natūraliai didėja, jei banginių medžioklė tinkamai reguliuojama, ir kad padaugėjus banginių išteklių, padaugės ir banginių, kuriuos galima gaudyti nekeliant grėsmės jų natūraliems ištekliams;
pripažindamos, kad visiems būtų naudinga kuo greičiau pasiekti optimalų banginių išteklių kiekį nepatiriant didelių ekonominių ir mitybos nuostolių;
pripažindamos, kad tuo metu, kai bus siekiama šių tikslų, turėtų būti medžiojamos tik tos banginių rūšys, kurios geriausiai gali atlaikyti intervenciją, kad pakaktų laiko atsinaujinti kai kurioms kitoms banginių rūšims, kurių skaičius šiuo metu labai sumažėjęs;
pageidaudamos sukurti tarptautinio banginių žvejybos reguliavimo sistemą, užtikrinančią tinkamą ir veiksmingą banginių išteklių išsaugojimą ir didinimą remiantis 1937 m. birželio 8 d. Londone pasirašyto Tarptautinio susitarimo dėl banginių medžioklės reguliavimo ir 1938 m. birželio 24 d. bei 1945 m. lapkričio 26 d. Londone pasirašytų to Susitarimo protokolų nuostatomis, ir
nusprendusios sudaryti konvenciją, padėsiančią tinkamai išsaugoti banginių išteklius ir taip sudaryti sąlygas tvarkingai banginių pramonės plėtrai,
susitarė:
I straipsnis
1. Prie šios Konvencijos pridėtas Priedas, kuris yra neatskiriama Konvencijos dalis. Susitariama, kad visos nuorodos į „Konvenciją“ yra ir nuorodos į Priedą, tokį, koks jis yra dabar, arba su pakeitimais, padarytais pagal V straipsnio nuostatas.
II straipsnis
Šioje Konvencijoje:
2. „Apdorojimo įmonė sausumoje“ – sausumoje esanti įmonė, kurioje visiškai arba iš dalies apdorojami banginiai;
3. „Banginių medžiojimo laivas“ – laivas, naudojamas banginiams medžioti, gaudyti, vilkti, tykoti arba žvalgyti;
III straipsnis
1. Susitariančiosios vyriausybės susitaria kurti Tarptautinę banginių medžioklės komisiją (toliau – Komisija), į kurią kiekviena Susitariančioji vyriausybė skirtų po vieną narį. Kiekvienas narys turės vieną balsą ir galės būti lydimas vieno arba daugiau ekspertų arba patarėjų.
2. Komisija iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją ir nustato savo darbo tvarkos taisykles. Komisijos sprendimai priimami paprastąja balsuojančių narių balsų dauguma, bet dėl V straipsnyje nurodytų veiksmų būtina trijų ketvirtadalių balsuojančių narių dauguma. Darbo tvarkos taisyklėse gali būti numatyta priimti sprendimus ne tik Komisijos posėdžiuose.
4. Komisija iš savo narių ir ekspertų arba patarėjų gali kurti tokius komitetus, kokie, jos nuomone, būtų tinkami funkcijoms, kurias ji gali pavesti, atlikti.
6.Susitariančiosios vyriausybės, pripažindamos, kad banginių medžioklės ir jos produktų apsauga bei gerinimu rūpinsis Jungtinių Tautų specializuotos agentūros, ir siekdamos išvengti funkcijų dubliavimosi, per dvejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, tarpusavyje pasitarusios, nusprendžia, ar įtraukti Komisiją į Jungtinių Tautų specializuotąsias agentūras.
7. Tuo tarpu Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, pasitarusi su kitomis Susitariančiosiomis vyriausybėmis, siekia, kad būtų sušauktas pirmasis Komisijos posėdis, ir inicijuoja šio straipsnio 6 dalyje nurodytas konsultacijas.
IV straipsnis
1. Bendrija kartu su Susitariančiųjų vyriausybių nepriklausomomis tarnybomis arba kitomis valstybės ar privačiomis institucijomis, įmonėmis ar organizacijomis, per jas arba savarankiškai gali:
a) skatinti, rekomenduoti arba prireikus organizuoti su banginiais ir banginių medžiokle susijusias studijas bei tyrimus;
b) rinkti ir analizuoti statistinę informaciją apie dabartinę banginių išteklių padėtį bei tendencijas ir banginių medžiojimo poveikį jiems;
2. Komisija pasirūpina, kad būtų paskelbtos jos ataskaitos, ir pati savarankiškai arba kartu su Tarptautiniu banginių medžioklės statistikos biuru, esančiu Norvegijos mieste Sandefjorde, gali skelbti tas ataskaitas, kurias, jos nuomone, būtina skelbti, taip pat ir statistinę, mokslinę bei kitą su banginiais ir banginių medžiokle susijusią informaciją.
V straipsnis
1. Komisija gali retkarčiais iš dalies keisti Priedo nuostatas priimdama reglamentus dėl banginių išteklių išsaugojimo ir panaudojimo, nustatydama a) saugomas ir nesaugomas rūšis; b) medžioklės ir ne medžioklės sezonus; c) vandenis, kuriuose leidžiama medžioti, ir vandenis, kuriuose draudžiama medžioti, įskaitant draustinių teritorijas; d) kiekvienos rūšies dydžio apribojimus; e) banginių medžiojimo laiką, metodus ir intensyvumą (įskaitant didžiausią kiekvieną sezoną leistiną sugauti banginių skaičių); f) leidžiamų naudoti medžioklės įrankių, įtaisų ir reikmenų tipus ir specifikacijas; g) matavimo metodus ir h) ataskaitas apie sugavimą ir kitus statistinius bei biologinius duomenis.
2. Šie Priedo pakeitimai a) padės įgyvendinti šios Konvencijos tikslus bei uždavinius ir užtikrinti banginių išteklių apsaugą, didinimą ir optimalų naudojimą; b) remsis mokslininkų išvadomis; c) neapribos apdorojimo laivų ar apdorojimo įmonių sausumoje skaičiaus arba nacionalinės priklausomybės, bus daromi nė vienai apdorojimo laivui ar apdorojimo įmonei sausumoje arba apdorojimo laivų ar apdorojimo įmonių sausumoje grupei neskiriant specialių kvotų ir d) bus daromi atsižvelgiant į banginių produktų vartotojų ir banginių pramonės įmonių interesus.
3. Kiekvienas toks pakeitimas Susitariančiosioms vyriausybėms pradės galioti po devyniasdešimties dienų nuo tada, kai Komisija kiekvienai Susitariančiajai vyriausybei praneš apie šį pakeitimą, išskyrus šiuos atvejus: a) jei bet kuri Vyriausybė nepasibaigus devyniasdešimties dienų laikotarpiui pareikš Komisijai nesutinkanti su kuriuo nors pakeitimu, tas pakeitimas bet kuriai iš Vyriausybių neįsigalios dar devyniasdešimt dienų; b) po to bet kuri kita Susitariančioji vyriausybė gali pareikšti nesutinkanti su šiuo pakeitimu, bet kuriuo metu, bet dar nepasibaigus papildomam devyniasdešimties dienų laikotarpiui arba nepraėjus trisdešimčiai dienų nuo tada, kai per papildomą devyniasdešimties dienų laikotarpį buvo pateiktas paskutinis nesutikimas, jei ši data vėlesnė; c) tada minėtas pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Šalims, nepareiškusioms nesutikimo, tačiau nė vienai su juo nesutikusiai Vyriausybei jis negalioja tol, kol nesutikimas neatšaukiamas. Komisija, gavusi kiekvieną nesutikimą ir jo atšaukimą, apie tai praneša Susitariančiajai vyriausybei, o kiekviena Susitariančioji vyriausybė patvirtina gavusi visus pranešimus apie pakeitimus, nesutikimus ir atšaukimus.
VI straipsnis
Susitariančioji vyriausybė užtikrina greitą pranešimų ir statistinės bei kitos informacijos, kurią Konvencijoje reikalaujama pateikti, perdavimą Tarptautiniam statistinių duomenų apie banginių medžioklę biurui Sandefjorde (Norvegija) arba kitai panašiai įstaigai, kurią gali paskirti Komisija, tokia forma ir tokiu būdu, kuriuos gali nurodyti Komisija.
VII straipsnis
1. Nepaisant šios Konvencijos turinio, bet kuri Susitariančioji vyriausybė gali bet kuriam savo piliečiui išduoti specialų leidimą, įgaliojantį tą pilietį žudyti, gaudyti ar kitaip veikti banginius mokslinio tyrimo tikslais, tačiau taikomi skaičiaus apribojimai ir kitos sąlygos, kurios, Susitariančiosios vyriausybės nuomone, yra deramos, o banginių žudymui, gaudymui ir kitam elgesiui su jais pagal šio straipsnio nuostatas ši Konvencija netaikoma. Kiekviena Susitariančioji vyriausybė iš karto praneša Komisijai apie visus jos suteiktus leidimus. Kiekviena Susitariančioji vyriausybė gali bet kada atšaukti bet kurį jos suteiktą leidimą.
2. Pagal šiuos specialiuosius leidimus sugauti banginiai, jei tai praktiškai naudinga, perdirbami, o pajamos panaudojamos taip, kaip nurodo leidimą išdavusi Vyriausybė.
3. Kiekviena Susitariančioji vyriausybė, kiek tai praktiškai naudinga, ne dažniau kaip kartą per metus įstaigai, kurią gali paskirti Komisija, perduoda Vyriausybės turimą mokslinę informaciją apie banginius ir banginių medžioklę, įskaitant pagal šio straipsnio 1 dalį ir IV straipsnio 1 dalį atlikto mokslinio tyrimo rezultatus.
VIII straipsnis
1. Kiekviena Susitariančioji vyriausybė imasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad bus taikomos šios Konvencijos nuostatos ir baudžiama už tų nuostatų nesilaikymą asmenims arba jos jurisdikcijai priklausantiems laivams vykdant operacijas.
2. Banginių medžiotojai ir banginių medžioklės laivų komandos negauna premijų ar kitokio atlygio už savo darbo rezultatus, jei banginius, kuriuos jie sugavo, šioje Konvencijoje uždrausta gaudyti.
3. Baudžiamojon atsakomybėn už šios Konvencijos nesilaikymą arba pažeidimus traukia Vyriausybė, kurios jurisdikcijai priklauso pažeidėjas.
IX straipsnis
1. Ši Konvencija ratifikuojama, o ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei.
2. Kiekviena šios Konvencijos nepasirašiusi Vyriausybė gali, Konvencijai įsigaliojus, prisijungti prie jos Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei pateikdama raštišką pranešimą.
3. Apie visus deponuotus ratifikavimo dokumentus ir gautus pranešimus dėl prisijungimo Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė informuoja visas Konvenciją pasirašiusias Vyriausybes.
4. Ne mažiau kaip šešioms Konvenciją pasirašiusioms Vyriausybėms, t. y. Nyderlandų, Norvegijos, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Junginių Amerikos Valstijų, deponavus ratifikavimo dokumentus, ši Konvencija įsigalioja minėtoms Vyriausybėms, o kiekvienai Vyriausybei, kuri juos ratifikuoja arba prisijungia vėliau, Konvencija įsigalioja jų ratifikavimo dokumento deponavimo dieną arba tą dieną, kai buvo gautas jos pranešimas apie prisijungimą.
X straipsnis
1. Kiekviena Susitariančioji vyriausybė kiekvienų metų birželio 30 d. gali pasitraukti iš šios Konvencijos iki tų pačių metų sausio 1 dienos pateikusi pranešimą apie pasitraukimą Vyriausybei depozitarei, kuri, jį gavusi, iš karto informuoja kitas Susitariančiąsias Vyriausybes. Panašiai ir bet kuri kita Susitariančioji Vyriausybė, gavusi iš Vyriausybės depozitarės tokio pranešimo kopiją, gali per vieną mėnesį pateikti pranešimą apie savo pasitraukimą, kad nuo tų pačių metų birželio 30 d. Konvencija apie pasitraukimą pranešusiai Vyriausybei nustotų galioti.
Konvencijoje nurodoma data, kada Konvencija teikiama pasirašyti ir galės būti pasirašoma dar keturiolika dienų.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta šią 1946 m. (tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt šeštų metų) gruodžio 2 dieną Vašingtone anglų kalba, ir jos originalus egzempliorius deponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose.
_________________
TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS
DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS REGULIAVIMO,
PASIRAŠYTOS 1946 M. GRUODŽIO 2 D. VAŠINGTONE,
PROTOKOLAS
Tarptautinės konvencijos dėl banginių medžioklės reguliavimo, pasirašytos 1946 m. gruodžio 2 d. Vašingtone (toliau – 1946 m. Banginių medžioklės konvencija), Susitariančiosios Šalys, pageidaudamos išplėsti šios Konvencijos taikymo sritį ir taikyti ją sraigtasparniams bei kitiems orlaiviams, taip pat į šio Priedo nuostatas, kurias Komisija gali iš dalies pakeisti, įtraukti nuostatas apie tikrinimo metodus, nutaria:
I straipsnis
1946 m. Banginių medžioklės konvencijos II straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:
„3. „Banginių medžiojimo laivas“ – sraigtasparnis ar kitas orlaivis arba laivas, naudojami banginiams medžioti, gaudyti, vilkti, tykoti arba žvalgyti.“
II straipsnis
1946 m. Banginių medžioklės konvencijos V straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama išbraukiant prieš h punktą įrašytą žodį „ir“, kuris keičiamas kabliataškiu, ir papildant ją šiuo sakiniu: „ir i) tikrinimo metodai“.
III straipsnis
1. Šis Protokolas teikiamas bet kurios Susitariančiosios Vyriausybės vardu pasirašyti ir ratifikuoti arba prisijungti prie 1946 m. Banginių medžioklės konvencijos.
2. Šis Protokolas įsigalioja tą dieną, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei buvo deponuoti ratifikavimo dokumentai arba kai ji gavo rašytinius pranešimus apie prisijungimą visų 1946 m. Banginių medžioklės konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių vardu.
3. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė praneša visoms 1946 m. Banginių medžioklės konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms Vyriausybėms apie visus deponuotus ratifikavimo dokumentus ir gautus pranešimus apie prisijungimą.
4. Šiame Protokole nurodoma data, kai jis buvo pateiktas pasirašyti ir po to galėjo buvo pasirašomas keturiolika dienų, o praėjus tam laikotarpiui – teikiamas prisijungti.
TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.
Priimta šią 1956 m. (tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt šeštų metų) lapkričio devynioliktą dieną Vašingtone anglų kalba; originalus egzempliorius deponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė patvirtintą jo kopiją siunčia visoms 1946 m. Banginių medžioklės konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms Vyriausybėms.
_________________
TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS
DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS REGULIAVIMO
PRIEDAS
Su Komisijos pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 16–20 d. Sent Kitse ir Nevyje vykusiame 58-ame Komisijos metiniame posėdyje
PAAIŠKINIMAI
Tolesniuose puslapiuose išspausdintą priedą sudaro pakeitimai, kuriuos Komisija priėmė 2006 m. birželio mėn. vykusiame 58-ame metiniame posėdyje.
Pakeitimai, išspausdinti pasviruoju ir paryškintuoju šriftu, įsigaliojo 2006 m. spalio 4 d.
1, 2 ir 3 lentelėse nesuklasifikuoti ištekliai yra pažymėti brūkšneliu. Kitose lentelių pozicijose dėl aiškumo įrašyti taškai.
Sunumeruotos išnašos yra sudėtinė šio Priedo dalis, oficialiai patvirtinta Komisijos. Kitos išnašos yra redakcinio pobūdžio.
1992 m. birželio mėn. ambasadorius Londone pranešė Komisijai, kad Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos narystę Tarptautinėje konvencijoje dėl banginių medžioklės reguliavimo nuo 1948 m. pratęsia Rusijos Federacija.
Komisija 39-ame posėdyje (1987 m.) užregistravo faktą, kad vietinių gyventojų pavadinimai Priedo 13 dalies b punkto 4 papunktyje yra nurodyti tik geografiniais tikslais ir tai neprieštarauja Konvencijos V straipsnio 2 dalies c punktui (Rep. int. Whal. Commn 38:21).
I. AIŠKINIMAS
A. Ūsuotieji (bedančiai) banginiai
„Ūsuotasis banginis“ – tai banginis, burnoje turintis ūsą, t. y. bet kuris banginis, išskyrus dantytąjį.
„Mėlynasis banginis“ (Balaenoptera musculus) – tai banginis, dar vadinamas mėlynuoju banginiu, Sibaldo raukšlėtuoju arba banginiu sieros atspalvio pilvu, įskaitant nykštukinį mėlynąjį banginį.
„Grenlandinis banginis“ (Balaena mysticetus) – tai banginis, dar vadinamas glotniuoju, lenktagalviu, tikruoju Arktiniu, didžiuoju poliariniu, Grenlandijos tikruoju, Grenlandijos banginiu.
„Braido ruožuotis“ (Balaenoptera edeni, B. brydei) – tai banginis, dar vadinamas Braido banginiu.
„Finvalas“ (Balaenoptera physalus) – tai banginis, dar vadinamas paprastuoju raukšlėtakakčiu, paprastuoju raukšlėtuoju, pelekiniu banginiu, silkiniu banginiu arba tikruoju pelekiniu banginiu.
„Pilkasis banginis“ (Eschrichtius robustus) – tai banginis, dar vadinamas pilkuoju banginiu, Kalifornijos pilkuoju, velniažuve, kietakakčiu, dvigeldžių moliuskų rausėju, pilkanugariu, arba plėšriuoju.
„Kuprotasis naginis arba kupročius“ (Megaptera novaeangliae) – tai banginis, dar vadinamas raukšlėtuoju, kupriumi, kuprotuoju banginiu.
„Mažasis ruožuotis“ (Balaenoptera acutorostrata, B. bonaerensis) – tai banginis, dar vadinamas mažesniuoju raukšlėtuoju banginiu, mažuoju smailiagalviu banginiu, mažuoju ruožuočiu, smailiagalviu. „Nykštukinis glotnusis banginis“ (Caperea marginata) – tai banginis, dar vadinamas pietų nykštukiniu tikruoju banginiu arba nykštukiniu tikruoju banginiu.
„Paprastasis (pietinis) tikrasis banginis“ (Eubalaena glacialis, E. australis) – tai banginis, dar vadinamas tikruoju Atlanto, tikruoju Arktikos, tikruoju Biskajos banginiu, Nordkaperiu, Šiaurės Atlanto tikruoju Šiaurės kyšulio banginiu, tikruoju Ramiojo vandenyno arba tikruoju pietų banginiu.
„Seivalas“ (Balaenoptera borealis) – tai banginis, dar vadinamas seivalu, Rudolfo raukšlėtuoju, saidų banginiu arba juodžuvių banginiu.
B. Dantytieji banginiai
„Dantytasis banginis“ – tai banginis, žandikauliuose turintis dantis.
„Snapuotasis banginis“ – tai Mesoplodon genčiai priskiriamas banginis arba banginis, žinomas paprastojo snapuočio (Ziphius cavirostris) arba Tasmanijos snapuočio (Tasmacetus shepherdi) vardu.
„Aukštakaktis snapuotis“ – tai banginis, dar vadinamas šiauriniu didžiuoju (Berdo) snapuočiu (Berardius bairdii), Arnokso banginiu (Berardius arnuxii), plačiakakčiu snapuočiu (Hyperoodon planifrons) arba šiauriniu aukštakakčiu snapuočiu (Hyperoodon ampullatus).
„Orka“ (Orcinus orca) – tai banginis, vadinamas banginiu žudiku arba orka.
„Paprastoji grinda“ – tai paprastoji grinda (Globicephala melaena) arba pietinė (G. macrorhynchus).
„Kašalotas“ (Physeter macrocephalus) – tai banginis, dar vadinamas spermacetiniu banginiu, kašalotu arba pilviniu banginiu.
C. Bendrieji terminai
„Pataikyti“ reiškia perverti banginių medžioklei skirtu ginklu.
„Iškrauti“ reiškia rasti ir atgabenti į apdorojimo laivą, apdorojimo įmonę sausumoje ar kitą vietą, kurioje banginis gali būti apdorojamas.
„Paimti“ reiškia pažymėti vėliavėle, plūduru arba pritvirtinti prie banginių medžioklės priemonės.
„Prarasti“ reiškia pataikyti arba paimti, bet neištraukti.
„Banginio dvėseliena“ reiškia nepasiimtą negyvą banginį, rastą plūduriuojantį.
„Laktuojantys banginiai“ reiškia a) ūsuotųjų banginių patelę, kurios pieno liaukose yra pieno, b) spermacetinių banginių patelę, kurios pieno liaukose, kurių didžiausias storis (gylis) yra 10 cm ir daugiau, yra pieno. Matuojama pieno liaukų viduriniame pilvo taške, statmenai į kūno ašį ir suapvalinama iki artimiausio centimetro; taigi 9,5–10,5 cm pieno liauka įregistruojama kaip 10 cm pločio. Jei pieno liaukos matmuo baigiasi 0,5 cm, pvz., 10,5 cm, įrašoma 11,0 cm. Tačiau nepaisant šių reikalavimų, banginis nelaikomas laktuojančiu, jei atitinkamai nacionalinei institucijai yra pateikiami moksliniai (histologiniai arba kiti biologiniai) tyrimai, įrodantys, kad banginis tame fiziologiniame cikle negalėjo turėti jauniklio, kurį būtų galėjęs maitinti pienu.
„Nedidelė banginių medžioklė“ – tai medžioklės operacijos, kai naudojami laivai su varikliais ir įtaisytomis svaidomosiomis patrankomis (harpūnais), kuriomis medžiojami tik mažieji ruožuočiai, aukštakakčiai snapuočiai, snapuotieji banginiai, paprastosios grindos arba orkos.
II. SEZONAI
Apdorojimo laivų atliekamos operacijos
2. a) Draudžiama naudoti apdorojimo laivą arba jam priskirtą banginių medžiojimo laivą ūsuotiesiems banginiams, išskyrus mažuosius ruožuočius, gaudyti arba apdoroti visuose į pietus nuo 40° pietų platumos esančiuose vandenyse; tai galima daryti tik nuo gruodžio 12 d. iki balandžio 7 d. (įskaitant šias abi dienas).
b) Draudžiama naudoti apdorojimo laivą arba jam priskirtą banginių medžiojimo laivą kašalotams arba mažiesiems ruožuočiams gaudyti arba apdoroti, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia Susitariančiosios Vyriausybės pagal šios dalies c ir d punktus bei 5 dalį.
c) Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visiems jos jurisdikcijai priklausantiems apdorojimo laivams ir jiems priskirtiems banginių medžiojimo laivams paskelbia atvirą (žvejybos) sezoną arba sezonus, kai ne daugiau kaip aštuonis mėnesius iš bet kurio dvylikos mėnesių laikotarpio gali būti leidžiama banginių medžiojimo laivu medžioti arba žudyti kašalotus, jei kiekvienam apdorojimo laivui ir jam priskirtam banginių medžiojimo laivui gali būti nurodytas atskiras atviras sezonas.
d) Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visiems jos jurisdikcijai priklausantiems apdorojimo laivams ir jiems priskirtiems banginių medžiojimo laivams paskelbia vieną nuolatinį atvirą žvejybos sezoną, kuris bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu neturi trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, per kuriuos gali būti leidžiama medžioti arba žudyti ruožuotuosius banginius banginių medžiojimo laivu, jei:
1) kiekvienam apdorojimo laivui ir jam priskirtiems banginių medžiojimo laivams gali būti paskelbtas atskiras atviras sezonas;
3. Draudžiama naudoti apdorojimo laivą, kuris sezono metu buvo naudotas į pietus nuo 40° pietų platumos esančiuose vandenyse, ūsuotiesiems banginiams, išskyrus mažuosius ruožuočius, apdoroti kitoje teritorijoje nei Šiaurės Ramusis vandenynas ir jam priklausantys vandenys į šiaurę nuo pusiaujo tam pačiam tikslui vienus metus nuo to sezono pabaigos, jei yra nustatyti žvejybos Šiaurės Ramiajame vandenyne ir priklausančiuose vandenyse apribojimai, nurodyti šio Priedo 12 ir 16 dalyse, ir jei ši dalis netaikoma laivui, kuris sezono metu buvo naudojamas tik mėsai ir maistui ar gyvūnams šerti skirtiems viduriams šaldyti arba sūdyti.
Apdorojimo įmonės sausumoje operacijos
4. a) Draudžiama apdorojimo įmonei sausumoje priskirtą banginių medžiojimo laivą naudoti ūsuotiesiems banginiams žudyti arba bandymui žudyti ūsuotuosius banginius ir kašalotus, išskyrus tada, kai pagal šios dalies b, c ir d punktus tai leidžia Susitariančioji Vyriausybė.
b) Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visoms jos jurisdikcijai priklausančioms apdorojimo įmonėms sausumoje ir joms priskirtiems banginių medžiojimo laivams paskelbia vieną atvirą žvejybos sezoną, kuriuo banginių medžiojimo laivui leidžiama medžioti arba žudyti ūsuotuosius banginius, išskyrus mažuosius ruožuočius. Šis atviras sezonas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius iš eilės bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ir taikomas visoms Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančioms apdorojimo įmonėms sausumoje, tačiau kiekvienai apdorojimo įmonei sausumoje, medžiojančiai ir apdorojančiai ūsuotuosius banginius, išskyrus kašalotus, ir daugiau kaip 1 000 mylių nutolusiai nuo artimiausios tos pačios Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančios apdorojimo įmonės sausumoje, medžiojančios arba apdorojančios ūsuotuosius banginius, išskyrus mažuosius ruožuočius, gali būti paskelbtas atskiras atviras sezonas.
c) Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visoms jos jurisdikcijai priklausančioms apdorojimo įmonėms sausumoje ir joms priskirtiems banginių medžiojimo laivams paskelbia vieną atvirą žvejybos sezoną, trunkantį ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius iš eilės bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, kuriuo banginių medžiojimo laivams leidžiama medžioti arba žudyti kašalotus, tačiau kiekvienai apdorojimo įmonei sausumoje, medžiojančiai arba apdorojančiai kašalotus ir daugiau kaip 1 000 mylių nutolusiai nuo artimiausios tos pačios Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančios apdorojimo įmonės sausumoje, medžiojančios arba apdorojančios kašalotus, gali būti paskelbtas atskiras atviras sezonas.
d) Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visoms jos jurisdikcijai priklausančioms apdorojimo įmonėms sausumoje ir joms priskirtiems banginių medžiojimo laivams paskelbia vieną atvirą žvejybos sezoną, trunkantį ne ilgiau kaip šešis mėnesius iš eilės bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, kuriuo banginių medžiojimo laivams leidžiama medžioti arba žudyti mažuosius ruožuočius (šis laikotarpis nebūtinai turi sutapti su kitiems ūsuotiesiems banginiams paskelbtu laikotarpiu, kaip nurodyta šios dalies b punkte), jei gali būti paskelbtas atskiras atviras sezonas kiekvienai apdorojimo įmonei sausumoje, medžiojančiai arba apdorojančiai mažuosius ruožuočius ir daugiau kaip 1 000 mylių nutolusiai nuo artimiausios tos pačios Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančios apdorojimo įmonės sausumoje, medžiojančios arba apdorojančios mažuosius ruožuočius. Be to, kiekvienai apdorojimo įmonei sausumoje, gaudančiai ar apdorojančiai mažuosius ruožuočius ir esančiai teritorijoje, kurios okeanografinės sąlygos akivaizdžiai skiriasi nuo teritorijos, kurioje yra kitos mažuosius ruožuočius medžiojančios ar apdorojančios tos pačios Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančios apdorojimo įmonės sausumoje, sąlygų, gali būti paskelbtas atskiras atviras žvejybos sezonas; tačiau pagal šio punkto nuostatas skelbiant atskirą atvirą sezoną kartu su tos pačios Susitariančiosios Vyriausybės paskelbtu atvirų sezonų laikotarpiu neturi viršyti devynių mėnesių iš eilės bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu.
Kitos operacijos
5. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė visiems jos jurisdikcijai priklausantiems banginių medžiojimo laivams, nedirbantiems kartu su apdorojimo laivu arba apdorojimo įmone sausumoje, paskelbia vieną nuolatinį atvirą žvejybos sezoną, kuris neturi viršyti šešių mėnesių iš bet kurio dvylikos mėnesių laikotarpio, kuriuo gali būti leidžiama medžioti arba žudyti mažuosius ruožuočius. Nepaisant šios dalies, vienas nepertraukiamas atviras sezonas, ne ilgesnis kaip devynių mėnesių, gali būti įgyvendinamas, jei tuo suinteresuota Grenlandija.
III. MEDŽIOJIMAS
6. Žudyti banginius, išskyrus mažuosius ruožuočius, komerciniais tikslais naudojant šaltąjį granatinį harpūną yra draudžiama nuo 1980/1981 m. pelaginio sezono pradžios ir 1981 m. priekrantės sezono. Šaltuoju granatiniu harpūnu žudyti mažuosius ruožuočius komerciniais tikslais draudžiama nuo 1982/1983 m. pelaginio sezono pradžios ir 1983 m. priekrantės sezono.*
7. a) Pagal Konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktą komercinė banginių medžioklė draudžiama vykdant pelagines operacijas arba iš apdorojimo įmonių sausumoje, regione, vadinamame Indijos vandenyno draustiniu. Jį sudaro Šiaurės pusrutulio vandenys nuo Afrikos krantų iki 100° rytų ilgumos, įskaitant Raudonąją bei Arabijos jūras ir Omano įlanką, ir Šiaurės pusrutulio vandenys sektoriuje nuo 20° rytų ilgumos iki 130° rytų ilgumos, pietinę ribą nustatant ties 55° pietų platumos. Šis draudimas taikomas neatsižvelgiant į žvejybos apribojimus, kuriuos ūsuotiesiems banginiams arba dantytiesiems banginiams prireikus gali nustatyti Komisija. Šį draudimą Komisija peržiūrės savo metiniame 2002 m. posėdyje.
b) Pagal Konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktą komercinė banginių medžioklė draudžiama vykdant pelagines operacijas arba iš apdorojimo įmonių sausumoje regione, vadinamame Pietų vandenyno draustiniu. Šį draustinį sudaro Pietų pusrutulio vandenys į pietus nuo šios linijos: pradedant 40° pietų platumos, 50° vakarų ilgumos; iš čia tiesiai į rytus iki 20° rytų ilgumos; iš čia tiesiai į pietus iki 55° pietų platumos; iš čia tiesiai į rytus iki 130° rytų ilgumos; iš čia tiesiai į šiaurę iki 40° pietų platumos; iš čia tiesiai į rytus iki 130° vakarų ilgumos; iš čia tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos; iš čia tiesiai į rytus iki 50° vakarų ilgumos; iš čia tiesiai į šiaurę iki pradinio taško. Šis draudimas taikomas neatsižvelgiant į ūsuotųjų ir dantytųjų banginių išteklių šiame draustinyje apsaugos būklę, kuri kartais gali būti nustatoma Komisijos. Tačiau po dešimties metų nuo šio draudimo priėmimo, o vėliau kas dešimt metų jis nagrinėjamas iš naujo ir galėtų būti tokiais pat intervalais peržiūrimas Komisijos. Nė viena šio punkto nuostata neturi pažeisti konkretaus juridinio ir politinio Antarktidos statuso.
Apdorojimo laivams taikomi teritorijos apribojimai
8. Naudoti apdorojimo laivą arba jam priskirtą banginių medžiojimo laivą ūsuotiesiems banginiams, išskyrus mažuosius ruožuočius, gaudyti arba apdoroti draudžiama šiose teritorijose:
a) vandenyse į šiaurę nuo 66° šiaurės platumos, išskyrus nuo 150° rytų ilgumos į rytus iki 140° vakarų ilgumos, apdorojimo laivu arba banginių medžiojimo laivu gaudyti ir žudyti ūsuotuosius banginius leidžiama tarp 66° šiaurės platumos ir 72° šiaurės platumos;
c) Ramiajame vandenyne ir jam priklausančiuose vandenyse į rytus nuo 150° vakarų ilgumos tarp 40° pietų platumos ir 35° šiaurės platumos;
d) Ramiajame vandenyne ir jam priklausančiuose vandenyse į vakarus nuo 150° vakarų ilgumos tarp 40° pietų platumos ir 20° šiaurės platumos;
Rajonų ir parajonių klasifikacija
9. a) Rajonų klasifikacija
Rajonai, susiję su Pietų pusrutulio ūsuotaisiais banginiais, išskyrus Braido banginius, yra vandenys tarp ledyno krašto ir pusiaujo ir tarp 1 lentelėje išvardytų ilgumos dienovidinių.
b) Parajonių klasifikacija
Parajoniai, susiję su Pietų pusrutulio kašalotais, yra vandenys tarp ledyno krašto ir pusiaujo ir tarp 1 lentelėje išvardytų ilgumos dienovidinių.
FINVALŲ IŠTEKLIAI
NAUJOJI ŠKOTIJA
Į pietus ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 47° šiaurės platumos 54° vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 54°30' vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos.
NIUFAUNDLENDAS–LABRADORAS
Į vakarus nuo linijos, einančios per: 75° šiaurės platumos 73°30' vakarų ilgumos, 69° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 61° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo linijos, einančios per: 46° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 54°30' vakarų ilgumos, 47° šiaurės platumos 54° vakarų ilgumos.
VAKARŲ GRENLANDIJA
Į rytus nuo linijos, einančios per: 75° šiaurės platumos 73°30' vakarų ilgumos, 69° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 61° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 44° vakarų ilgumos, Kap Farvel.
RYTŲ GRENLANDIJA–ISLANDIJA
Į rytus nuo linijos, einančios per: Kap Farvel (Pietų Grenlandija), 59° šiaurės platumos 44° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 20° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos ir į pietus nuo 74° šiaurės platumos.
ŠIAURĖS NORVEGIJA
Į šiaurę ir į rytus nuo linijos, einančios per: 74° šiaurės platumos 22° vakarų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 67° šiaurės platumos 0°, 67° šiaurės platumos 14° rytų ilgumos.
VAKARŲ NORVEGIJA–FARERŲ SALOS
Į pietus nuo linijos, einančios per: 67° šiaurės platumos 14° rytų ilgumos, 67° šiaurės platumos 0°, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo linijos, einančios per: 61° šiaurės platumos 16° vakarų ilgumos, 61° šiaurės platumos 0°, Tiuborioną (Thyboron) (Vakarinė įplauka į Limfjordeną (Limforden) Danijoje).
ISPANIJA–PORTUGALIJA–BRITŲ SALOS
Į pietus nuo linijos, einančios per:
Tiuborioną (Danija), 61° šiaurės platumos 0°, 61° rytų ilgumos 16° vakarų ilgumos ir į rytus nuo linijos, einančios per: 63° šiaurės platumos 11° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 22° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos.
MAŽŲJŲ RUOŽUOČIŲ IŠTEKLIAI
KANADOS RYTINĖ PAKRANTĖ
Į vakarus nuo linijos, einančios per: 75° šiaurės platumos 73°30' vakarų ilgumos, 69° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 61° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos.
CENTRINĖ
Į rytus nuo linijos, einančios per: Kap Farvel (Pietų Grenlandija), 59° šiaurės platumos 44° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 20° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos ir į pietus nuo 74° šiaurės platumos.
VAKARŲ GRENLANDIJA
Į rytus nuo linijos, einančios per: 75° šiaurės platumos 73°30' vakarų ilgumos, 69° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos, 61° šiaurės platumos 59° vakarų ilgumos 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 52°20' šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 44° vakarų ilgumos, Kap Farvel.
ŠIAURĖS RYTŲ
Į rytus nuo linijos, einančios per: 20° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos ir į šiaurę nuo linijos, einančios per: 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 22° vakarų ilgumos.
SEIVALŲ IŠTEKLIAI
NAUJOJI ŠKOTIJA
Į pietus ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 47° šiaurės platumos 54° vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 54°30' vakarų ilgumos, 46° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos.
ISLANDIJA–DANIJOS SĄSIAURIS
Į rytus nuo linijos, einančios per: Kap Farvel (Pietų Grenlandija), 59° šiaurės platumos 44° vakarų ilgumos, 59° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos, 20° šiaurės platumos 42° vakarų ilgumos ir į vakarus nuo linijos, einančios per: 20° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos ir į pietus nuo 74° šiaurės platumos.
RYTINIS
Į rytus nuo linijos, einančios per: 20° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 60° šiaurės platumos 18° vakarų ilgumos, 68° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos ir į šiaurę nuo linijos, einančios per: 74° šiaurės platumos 3° rytų ilgumos, 74° šiaurės platumos 22° vakarų ilgumos.
KAŠALOTŲ IŠTEKLIAI
VAKARŲ PARAJONIS
Į vakarus nuo linijos, einančios nuo ledyno krašto į pietus išilgai 180° ilgumos lygiagretės iki 180°, 50° šiaurės platumos, toliau į rytus išilgai 160° vakarų ilgumos dienovidinio iki 160° vakarų ilgumos, 40° šiaurės platumos, toliau į rytus išilgai 40° šiaurės platumos lygiagretės iki 150° vakarų ilgumos, 40° šiaurės platumos, toliau į pietus išilgai 150° vakarų ilgumos dienovidinio iki pusiaujo.
RYTŲ PARAJONIS
Į rytus nuo pirmiau apibrėžtos linijos.
BRAIDO RUOŽUOČIŲ IŠTEKLIAI
RYTŲ KINIJOS JŪRA
Į vakarus nuo Ryukyu salų grandinės.
RYTŲ
Į rytus nuo 160° vakarų ilgumos (išskyrus Peru išteklių rajoną).
VAKARŲ
Į vakarus nuo 160° vakarų ilgumos (išskyrus Rytų Kinijos jūros išteklių rajoną).
OCHOTSKO JŪRA–RAMIOJO VANDENYNO VAKARINĖ DALIS
Į rytus nuo Japonijos jūros–Geltonosios jūros–Rytų Kinijos jūros išteklių ir į vakarus nuo 180°, į šiaurę nuo pusiaujo.
LIKUSIEJI
Į rytus nuo Ochotsko jūros–Vakarų Ramiojo vandenyno išteklių, į šiaurę nuo pusiaujo.
e) Braido banginių išteklių geografinės ribos pietų pusrutulyje
PIETŲ INDIJOS VANDENYNAS
Nuo 20° rytų ilgumos iki 130° rytų ilgumos, į pietus nuo pusiaujo.
SALIAMONO SALOS
Nuo 150° rytų ilgumos iki 170° rytų ilgumos, nuo 20° pietų platumos iki pusiaujo.
PERU
Nuo 110° vakarų ilgumos iki Pietų Amerikos pakrantės, nuo 10° pietų platumos iki 10° šiaurės platumos.
RAMIOJO VANDENYNO PIETRYTINĖ DALIS
Nuo 150° rytų ilgumos iki 70° vakarų ilgumos, į pietus nuo pusiaujo (išskyrus Peru išteklių rajoną).
RAMIOJO VANDENYNO PIETVAKARINĖ DALIS
Nuo 130° rytų ilgumos iki 150° vakarų ilgumos, į pietus nuo pusiaujo (išskyrus Saliamono Salų išteklių rajoną).
PIETŲ ATLANTAS
Nuo 70° vakarų ilgumos iki 20° rytų ilgumos, į pietus nuo pusiaujo (išskyrus Pietų Afrikos pakrantės išteklių rajoną).
PIETŲ AFRIKOS PAKRANTĖ
Nuo vakarinio Pietų Afrikos kranto 27° rytų ilgumos iki 200 metrų izobatos.
Išteklių klasifikacija
10. Visi banginių ištekliai pagal Mokslinio komiteto rekomendacijas priskiriami vienai iš trijų kategorijų:
a) Tvariai valdomi ištekliai (TVI) yra ištekliai, ne daugiau kaip 10 procentų mažesni už didžiausią ilgalaikį sumedžiojamą kiekį (toliau DISK; arba didžiausias tvarus kiekis) ir ne daugiau kaip 20 procentų didesni už tą kiekį; didžiausias ilgalaikis sumedžiojamas kiekis yra nustatomas pagal banginių skaičių.
Kai ištekliai ilgą laiką išlieka stabilūs medžiojant beveik visą laiką, jie priskiriami tvariai valdomiems ištekliams, jei nėra kokių nors teigiamų įrodymų, kad juos reikėtų klasifikuoti kitaip.
Komercinės banginių medžioklės tvariai valdomų išteklių atžvilgiu yra leidžiamos atsižvelgiant į Mokslinio komiteto rekomendaciją. Šie ištekliai yra išvardyti šio Priedo 1, 2 ir 3 lentelėse.
Išteklių, atitinkančių arba viršijančių didžiausią ilgalaikį sumedžiojamą kiekį, leistinas sumedžioti kiekis neturi būti didesnis kaip 90 procentų DISK. Išteklių, kurie svyruoja tarp DISK ir 10 procentų mažesnio už jį kiekio, leistinas sumedžioti kiekis neturi viršyti banginių skaičiaus, gauto imant 90 procentų DISK ir 10 procentų sumažinant kiekvieną procentą, kuriuo ištekliai nesiekia DISK.
b) Pirminiai valdomi ištekliai (PVI) yra ištekliai, kurių DISK viršijamas daugiau kaip 20 procentų. Komercinė banginių medžioklė pirminių valdomų išteklių atžvilgiu leidžiama remiantis Mokslinio komiteto rekomendacijomis dėl būtinų priemonių, kurios padėtų pasiekti DISK, o vėliau ir optimalų lygį, veiksmingai ir nerizikuojant, kad ištekliai nusmuks žemiau šio lygio. Šių išteklių leistinas sumedžioti kiekis nebus didesnis kaip 90 procentų DISK, jei šis yra žinomas, arba, jei taip patogiau, sumedžiojimo pastanga apribojama tokiu kiekiu, kuris sudarys 90 procentų vienos rūšies DISK.
Kai nėra tikrų įrodymų, kad nuolat didesnis procentas nesumažins išteklių tiek, kad jie nesieks DISK, per vienus metus bus leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 procentus apskaičiuoto pradinio tinkamų eksploatuoti išteklių kiekio. Nepradedama eksploatuoti tol, kol nenustatomas išteklių kiekis, kuris, Mokslinio komiteto nuomone, yra patenkinamas. Pirminiams valdomiems ištekliams priskiriami ištekliai yra išvardyti šio Priedo 1, 2 ir 3 lentelėse.
c) Saugomi ištekliai (SI) – tai ištekliai, 10 procentų mažesni už DISK nesiekiančius išteklius.
Saugomiems ištekliams komercinės banginių medžioklės netaikomos. Jiems priskiriami ištekliai yra išvardyti šio Priedo 1, 2 ir 3 lentelėse.
d) Nepaisant kitų 10 dalies nuostatų, banginiams, išskyrus mažuosius ruožuočius, gaudyti, žudyti ar apdoroti naudojant apdorojimo laivus arba jiems priskirtus banginių medžiojimo laivus taikomas moratoriumas. Šis moratoriumas taikomas kašalotams, banginiams žudikams ir ūsuotiesiems banginiams, išskyrus mažuosius ruožuočius.
e) Nepaisant kitų 10 dalies nuostatų, 1986 m. priekrantės sezonu ir 1985–1986 m. pelaginiu sezonu ir po jų banginių sumedžiojimo apribojimai, komerciniais tikslais žudant visų rūšių banginius, yra lygūs nuliui. Ši nuostata bus nuolat tikslinama remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir ne vėliau kaip iki 1990 m. Komisija atliks išsamų šio sprendimo poveikio banginių ištekliams vertinimą bei apsvarstys šios nuostatos pakeitimo ir kitų sumedžiojimo apribojimų nustatymo klausimus.
Ūsuotųjų banginių sumedžiojimo apribojimai
11. 2006–2007 m. pelaginiu sezonu ir 2007 m. pakrančių sezonu pietiniame pusrutulyje sumedžiotų ūsuotųjų banginių skaičius neturi viršyti 1 ir 2 lentelėje nurodytų ribų.
12. 2007 m. Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje ir jam priklausančiuose vandenyse bei 2007 m. Šiaurės Atlante sumedžiotų ūsuotųjų banginių skaičius neturi viršyti 1 ir 2 lentelėje nurodytų ribų.
13. a) Nepaisant 10 dalies nuostatų, žvejybos, susijusios su banginių medžiojimu siekiant patenkinti vietinių gyventojų poreikį prasimaitinti, apribojimai 1984 m. ir vėlesniems banginių medžioklės sezonams nustatomi vadovaujantis šiais principais:
1) Išteklius, kurie atitinka arba viršija DISK, vietiniams gyventojams prasimaitinti leidžiama žvejoti, kol bendras išmetamas kiekis neviršija 90 procentų DISK.
2) Išteklius, kurie nesiekia DISK, bet viršija tam tikrą mažiausią lygį, vietiniams gyventojams prasimaitinti leidžiama žvejoti tada, kai nustatyti tokie jų kiekiai, kurie leis banginių išteklius priartinti prie DISK.1
3) Pirmiau nurodytos nuostatos bus tikslinamos atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, ir ne vėliau kaip iki 1990 m. Komisija atliks išsamų šių nuostatų poveikio banginių ištekliams vertinimą ir apsvarstys pakeitimus.
4) Pagal šios dalies b punkto 1, 2 ir 3 papunkčius medžiojant banginius vietiniams gyventojams prasimaitinti draudžiama medžioti arba žudyti banginių jauniklius arba su jaunikliais plaukiojančius banginius. Medžiojant banginius vietiniams gyventojams prasimaitinti pagal šios dalies b punkto 4 papunktį, draudžiama medžioti arba žudyti žindomus banginių jauniklius arba su jaunikliais plaukiojančias banginių pateles.
5) Vietinių gyventojų prasimaitinimo poreikiams banginių medžioklė vykdoma laikantis nacionalinių teisės aktų, atitinkančių šios dalies nuostatas.
1) Vietiniams gyventojams leidžiama gaudyti Beringo–Čiukčių–Boforto jūrose grenlandinius banginius, bet tik tuo atveju, jei šių banginių mėsa ir produktai bus vietoje sunaudojami vietinių gyventojų ir jei:
i) 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 m. bus iškrauta ne daugiau kaip 280 grenlandinių banginių. Kiekvienais minėtais metais sumedžiotų banginių skaičius neturi būti didesnis kaip 67, tik bet kuriais metais nepanaudota kvotos dalis (įskaitant 15 nepanaudotų 1998–2002 m. sumedžiojimo kvotų) perkeliama ir pridedama prie vėlesnių metų sumedžiojimo kvotų, bet prie vienų metų kvotos negali būti pridedama daugiau kaip 15 sumedžiotų banginių.
iii) Mokslinio komiteto 2004 m. atlikto išsamaus vertinimo išvados ir rekomendacijos yra privalomos visoms dalyvaujančioms šalims, kurios turi atitinkamai pakeisti medžioklę.
2) Šiaurės Ramiojo vandenyno rytinius pilkųjų banginių išteklius medžioti leidžiama, bet tik vietiniams gyventojams arba Susitariančiajai Vyriausybei vietinių gyventojų vardu ir tik tada, kai šių banginių mėsą ir produktus vietoje sunaudos vietiniai gyventojai.
i) 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 m. pagal šio punkto nuostatas sumedžiotų pilkųjų banginių skaičius neturi viršyti 620, jei bent vienais iš šių metų – 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 m. – nebuvo sumedžiota daugiau kaip 140 pilkųjų banginių.
3) Vietiniams gyventojams leidžiama medžioti mažuosius ruožuočius iš Vakarų ir Vidurio Grenlandijos išteklių ir finvalus iš Vakarų Grenlandijos išteklių, tik jų mėsa ir produktai turi būti naudojami vietoje.
i) Pagal šį punktą Vakarų Grenlandijoje sumedžiotų finvalų skaičius neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų ribų.
ii) Pagal šį punktą kiekvienais metais – 2003, 2004, 2005, 2006 arba 2007 m. – iš Vidurio išteklių sumedžiotų mažųjų ruožuočių skaičius neturi būti didesnis kaip 12, tik kiekvienų metų nepanaudota kvotos dalis iš tų metų perkeliama ir pridedama prie vėlesnių metų kvotos, bet vienais metais negali būti pridėta daugiau kaip 3 banginiai.
iii) Kiekvienais metais – 2003, 2004, 2005, 2006 arba 2007 m. – iš Vakarų Grenlandijos išteklių neturi būti sugauta daugiau kaip po 175 mažuosius ruožuočius, tik bet kuriais metais nepanaudota sugavimo kvotos dalis iš tų metų perkeliama ir pridedama prie vėlesnių metų sugavimo kvotų, bet prie vienų metų kvotos negali būti pridedama daugiau kaip 15 sumedžiotų banginių. Ši nuostata tikslinama, jei per 5 metus gaunama naujų mokslinių duomenų, ir prireikus, atsižvelgiant į Mokslinio komiteto rekomendacijas, atliekami pakeitimai.
4) 2003–2007 m. sezonais Sent Vinsento ir Grenadinų salose Bequians (tauta) neleidžiama sumedžioti daugiau kaip 20 kupročių. Šių banginių mėsa ir produktai turi būti sunaudoti vietoje – Sent Vinsento ir Grenadinų salose. 2006 ir 2007 m. sezonų kvota įsigalioja tik Komisijai gavus Mokslinio komiteto rekomendaciją, kad ištekliams nekils pavojus, jei per sezoną bus sumedžiojama po 4 kupročius.
Ūsuotųjų banginių dydžio apribojimai
15. a) Draudžiama medžioti ar žudyti mažiau kaip 40 pėdų (12,2 metro) ilgio seivalus arba Braido ruožuočius, bet ne mažiau kaip 35 pėdų (10,7 metro) seivalus arba Braido ruožuočius galima medžioti ir pristatyti į apdorojimo įmonę sausumoje, tik šių banginių mėsa turi būti suvartojama vietoje maistui arba gyvūnams šerti.
b) Pietų pusrutulyje draudžiama medžioti arba kitaip žudyti mažiau kaip 57 pėdų (17,4 metro) ilgio finvalus, o šiaurės pusrutulyje medžioti arba žudyti mažiau kaip 55 pėdų (16,8 metro) ilgio finvalus; bet pietų pusrutulyje galima medžioti ne mažiau kaip 55 pėdų (16,8 metro), o šiaurės pusrutulyje ne mažiau kaip 50 pėdų (15,2 metro) ilgio finalus ir pristatyti juos į apdorojimo įmones sausumoje, tik šių banginių mėsa turi būti suvartojama vietoje maistui arba gyvūnams šerti.
Kašalotų medžioklės apribojimai
16. Abiejų lyčių kašalotų medžioklei (sugautam kiekiui) Pietų pusrutulyje 1981–1982 m. pelaginiu sezonu, 1982 m. pakrančių sezonu ir vėlesniais sezonais, taip pat ir šiaurės pusrutulyje 1982 m. ir vėlesniais sezonais nustatomi nuliniai apribojimai, tačiau medžioklės Šiaurės Ramiojo vandenyno vakariniame parajonyje 1982 m. ir vėlesniais sezonais apribojimai lieka neapibrėžti ir priklauso nuo Komisijos sprendimo, padaryto po nepaprastojo ir metinio Mokslinio komiteto posėdžių. Šie apribojimai lieka galioti tol, kol Komisija, remdamasi kasmet tikslinama moksline informacija ir laikydami tuometinių procedūrų, nusprendžia kitaip.
Kašalotų dydžio apribojimai
18. a) Draudžiama medžioti arba kitaip žudyti mažiau kaip 30 pėdų (9,2 metro) ilgio kašalotus, išskyrus Šiaurės Atlanto vandenyne, kuriame uždrausta gaudyti arba žudyti mažiau kaip 35 pėdų (10,7 metro) ilgio kašalotus.
b) Draudžiama medžioti arba kitaip žudyti daugiau kaip 45 pėdų (13,7 metro) ilgio kašalotus Pietų pusrutulyje į šiaurę nuo 40° pietų platumos spalio–sausio mėn. imtinai.
IV. APDOROJIMAS
19. a) Draudžiama naudoti apdorojimo laivą ar apdorojimo įmonę sausumoje banginiams, kurie pagal 10 dalį priskiriami saugomiems ištekliams arba kurie yra sumedžioti pažeidžiant šio Priedo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 16 ir 17 dalis, apdoroti, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo sugauti Susitariančiosios Vyriausybės banginių medžiojimo laivais.
b) Visi sumedžioti banginiai, išskyrus mažuosius ruožuočius, pristatomi į apdorojimo laivą arba apdorojimo įmonę sausumoje, ir visos šių banginių dalys, išskyrus vidaus organus, ūsus ir visų banginių pelekus, kašalotų mėsą ir maistui bei gyvūnams šerti skirtas dalis, perdirbamos verdant ar kitais būdais. Susitariančioji Vyriausybė gali išimties tvarka leisti mažiau išsivysčiusiuose regionuose apdoroti banginius nenaudojant apdorojimo įmonių sausumoje, jei tie banginiai yra ligi galo panaudojami pagal šios dalies nuostatas.
20. a) Apdorojimo laivo kapitonas arba atsakingas asmuo reguliuoja arba apriboja sumedžiotų banginių paėmimą į apdorojimo laivą perdirbti taip, kad banginio skerdena (išskyrus banginio, kuris naudojamas kaip fenderis ir perdirbamas kaip tik įmanoma greičiau) jūroje neišbūtų ilgiau kaip trisdešimt tris valandas nuo tada, kai banginis buvo užmuštas, iki jo iškėlimo apdoroti.
V. PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ
21. a) Kiekvienas apdorojimo laivas turi turėti ne mažiau kaip du banginių medžioklės inspektorius, kurie tikrina dvidešimt keturias valandas, ir bent po vieną tokį inspektorių turi būti medžiojimo laive, atliekančiame apdorojimo laivo funkciją. Šiuos inspektorius skiria ir jiems moka vyriausybė, kurios jurisdikcijai priklauso konkretus apdorojimo laivas; tačiau nebūtina skirti inspektorių į laivus, kuriuose ne tik laikomi produktai, bet ir sezono metu šaldoma bei sūdoma maistui ir gyvūnams šerti skirta banginių mėsa ir viduriai.
b) Kiekviena apdorojimo įmonė sausumoje tinkamai kontroliuojama. Kiekvieną apdorojimo įmonę sausumoje prižiūrinčius inspektorius skiria ir jiems moka vyriausybė, kurios jurisdikcijai priklauso konkreti apdorojimo įmonė sausumoje.
22. Apdorojimo laivų, apdorojimo įmonių sausumoje ir banginių medžiojimo laivų medžiotojai bei įgula samdomi tokiomis sąlygomis, kad jų atlyginimai nemažai priklausytų nuo šių veiksnių: banginių rūšies, dydžio ir produkcijos našumo, o ne tik nuo sumedžiotų banginių skaičiaus. Priemoka ar kitoks atlyginimas už laktuojančių banginių sumedžiojimą banginių medžiotojams ar banginių medžiojimo laivų įguloms neišmokami.
23. Banginiai turi būti matuojami, kai jie ramybės būklėje guli ant denio ar platformos, jau atleidus lyną ir nuėmus įrankį, kuriuo jie suspaudžiami, naudojant iš netamprios medžiagos pagamintą matavimo juostą (ruletę). Matavimo juostos galas, pažymėtas nuliu, pritvirtinamas prie smaigo arba pritvirtinto įtaiso, kuris turi būti dedamas ant denio arba platformos šalia vieno banginio galo. Kitas būdas yra toks, kai smaigalys bedamas į banginio uodegos plaukmenį šalia išpjovos viršūnės. Matavimo juosta laikoma įtempta tiesia linija, lygiagrečia su deniu ir banginio kūnu ir, išskyrus ypatingas aplinkybes, palei banginio nugarą, ir duomenys fiksuojami greta banginio kito galo. Matuojant banginio galais laikomas viršutinio žandikaulio galiukas, o kašalotų – labiausiai atsikišusi galvos dalis, ir uodegos plaukmenų išpjovos viršūnė.
Matmenys suapvalinami iki artimiausios pėdos arba 0,1 metro. Tai reiškia, kad jeigu banginių ilgis yra nuo 75 pėdų 6 colių iki 76 pėdų 6 colių, įregistruojamos 76 pėdos, o nuo 76 pėdų 6 colių iki 77 pėdų 6 colių – 77 pėdos. Taip pat ir 10,15–10,25 metro banginiai įregistruojami kaip 10,2 metro ilgio, o 10,25–10,35 metro – kaip 10,3 metro ilgio. Jei banginio matmenys yra lygiai pusė pėdos arba 0,05 metro, užrašoma pridedant pusę pėdos arba 0,05 metro, pvz., lygiai 76 pėdų 6 colių banginiai užregistruojami kaip 77 pėdų ilgio, o lygiai 10,25 metro – kaip 10,3 metro.
VI. BŪTINA INFORMACIJA
24. a) Visi banginių medžiojimo laivai, dirbantys kartu su apdorojimo laivais, per radiją apdorojimo laivui praneša apie:
b) Apdorojimo laivas šios dalies a punkte nurodytą informaciją nedelsdamas įtraukia į nuolatinį registrą, kurį visada gali patikrinti banginių medžioklės inspektoriai; be to, į šį nuolatinį registrą kuo skubiau įtraukiama ši gauta informacija:
c) Registrą, panašų į aprašytąjį šios dalies b punkte, turi apdorojimo įmonės sausumoje, ir į jį kuo skubiau įtraukiama visa minėta informacija.
25. a) Visos Susitariančiosios Vyriausybės apie visus banginių medžiojimo laivus, dirbančius kartu su apdorojimo laivais ir apdorojimo įmonėmis sausumoje, perduoda komisijai šią informaciją:
b) Registrą, panašų į apibūdintą šios dalies a punkte, turi laivai, dalyvaujantys „mažos banginių medžioklės“ operacijose, ir vietiniai gyventojai, medžiojantys 1 dalyje išvardytų rūšių banginius, ir į tuos registrus kuo skubiau įtraukiama visa minėtame punkte nurodyta informacija, kurią Susitariančiosios Vyriausybės perduoda Komisijai.
26. a) Pranešimai siunčiami pagal Konvencijos VII straipsnio nuostatas per dvi dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos, apie ūsuotųjų banginių skaičių pagal rūšis, kurios į pietus nuo 40° pietų platumos esančiuose vandenyse buvo sumedžiotos visais kiekvienos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančiais apdorojimo laivais arba jiems priskirtais banginių medžiojimo laivais, bet kai kiekvienos rūšies sumedžiotų banginių skaičius, Tarptautinės banginių medžioklės komisijos sekretoriaus nuomone, laikomas pasiekusiu 85 procentus Komisijos nustatyto viso leidžiamo sumedžioti kiekio, pranešimas siunčiamas, kaip minėta, kiekvienos dienos pabaigoje ir nurodomi kiekvienos rūšies sumedžiotų banginių skaičiai.
b) Jei paaiškėja, kad 11 dalyje leidžiamas didžiausias sumedžiotų banginių skaičius gali būti pasiektas iki kiekvienų metų balandžio 7 dienos, Tarptautinės banginių medžioklės komisijos sekretorius, remdamasis pateiktais duomenimis, nustato datą, kada didžiausias kiekvienos rūšies sumedžiotas kiekis bus laikomas pasiektu, ir ne vėliau kaip prieš keturias dienas iki tos datos praneša apie ją kiekvieno apdorojimo laivo kapitonui bei kiekvienai Susitariančiajai Vyriausybei. Po šio pranešimo, nustatytą dieną po vidurnakčio, ūsuotųjų banginių sumedžiojimas arba bandymas juos sumedžioti apdorojimo laivais arba banginių medžiojimo laivais laikomas neteisėtu visuose vandenyse, esančiuose į pietus nuo 40° pietų platumos.
27. Pagal Konvencijos VII straipsnio nuostatas pranešime pateikiama ši statistinė informacija apie visus apdorojimo arba medžiojimo laivus:
a) kiekvienos rūšies sumedžiotų banginių skaičius, prarastų banginių skaičius ir kiekviename apdorojimo laive ar apdorojimo įmonėje sausumoje apdorotų banginių skaičius ir
b) kiekvienos kategorijos taukų bendras kiekis ir iš jų gautų miltų, trąšų (guanas) ir kitų produktų kiekis kartu su
c) išsamia informacija apie kiekvieną apdorojimo laive, apdorojimo įmonėje sausumoje arba per „mažą banginių medžioklės“ operaciją apdorotą banginį: data ir apytikslė platuma bei ilguma, kurioje banginis sumedžiotas, banginio rūšis ir lytis, ilgis ir, jei turi vaisių, vaisiaus ilgis bei lytis, jei įmanoma nustatyti.
Ankstesniuose a ir c punktuose nurodyti duomenys tikrinami darant žymas, ir Komisijai vėl perduodama visa, kuri gali būti surinkta arba gauta, informacija apie jauniklių atsivedimo vietas ir banginių migraciją.
28. a) Pagal Konvencijos VII straipsnio nuostatas pranešime pateikiama ši statistinė informacija apie visus apdorojimo laivus arba medžiojimo laivus:
2) kiekvieno apdorojimo laivo arba apdorojimo įmonės sausumoje, priskirtų banginius medžiojančiam laivui:
iii) kiekvieno iš jų bendroji talpa, galingumas (arklio galia), ilgis ir kiti duomenys; reikėtų nurodyti laivus, naudojamus tik vilkimui.
3) Apdorojimo įmonių sausumoje, dirbusių konkrečiu laikotarpiu, skaičius ir mylių, kurias per dieną nuskrido paieškos lėktuvas (jei taip buvo), skaičius.
b) Informacija, kurią būtina pateikti pagal a punkto 2 papunkčio iii įtrauką, taip pat turėtų būti registruojama A priedėlyje nurodyto formato laivo žurnale ir perduota Komisijai kartu su šia informacija:
29. a) Jei įmanoma, visi apdorojimo laivai ir apdorojimo įmonės sausumoje iš kiekvieno sumedžioto banginio išima:
2) bent vieną ausų užkamšalą arba vieną dantį (pageidautina, kad tai būtų pirmasis mandibuliarinis dantis) ir apie tai praneša.
b) Jei įmanoma, objektai, panašūs į paimtus pagal šios dalies a punktą, imami atliekant „mažos banginių medžioklės“ operacijas nuo kranto arba pelaginiais laivais, ir apie juos pranešama.
c) Visi pagal a ir b punktus paimti pavyzdžiai tinkamai paženklinami etiketėmis, kuriose nurodomas platformos arba banginio identifikavimo numeris, ir tinkamai išsaugomi.
30. Susitariančioji Vyriausybė laiku perduoda Tarptautinės banginių medžioklės komisijos sekretoriui siūlomus mokslinius leidimus, kad Mokslinis komitetas suspėtų juos peržiūrėti ir pateiktų savo pastabas prieš juos išduodant. Siūlomuose leidimuose turėtų būti nurodyta:
d) galimas poveikis išteklių išsaugojimui.
Mokslinis komitetas metiniuose posėdžiuose, kai įmanoma, peržiūri siūlomus leidimus ir pateikia pastabas. Kai leidimai išduodami prieš kitą metinį posėdį, Sekretorius šiuos siūlomus leidimus paštu išsiunčia Mokslinio komiteto nariams, kad šie juos peržiūrėtų ir pateiktų pastabas. Mokslinio tyrimo, atlikto pagal minėtus leidimus, preliminarūs rezultatai turėtų būti pateikti kitame metiniame Mokslinio komiteto posėdyje.
TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS REGULIAVIMO
ANTRAŠTINIS LAPAS
(vienas laivo žurnalas vienam medžiojimo laivui per metus)
| Medžiojimo laivo pavadinimas ...................................... |
Pastatyta (metai) .............................................. |
|
| Priskirta ekspedicijai / apdorojimo įmonei sausumoje ........................................................... |
||
| Sezonas ........................................................... |
|
|
| Bendras ilgis ................................................... |
Medinis / plieninis korpusas .............................. |
|
| Bendroji talpa .................................................. |
|
|
| Variklio tipas ................................................... |
HP .................................................................... |
|
| Didžiausias greitis ........................................... |
Vidutinis paieškos greitis ................................ |
|
| Asdic komplektas, tipas ir modelio numeris ........................................................................ |
||
| Įrengimo data. ............................................. |
|
|
| Patrankos modelis ir dydis ...................................................................................................... |
||
| Pirmo naudojamo harpūno tipas ..................... |
sprogstamasis / elektrinis / nesprogstamasis |
|
| Naudojamo mirtino harpūno tipas ........................................................................................... |
||
| Pirmtako ilgis ir tipas .................................................................................................................. |
||
| Banginių lyno tipas ................................................................................................................... |
||
| (Patrankos) vamzdžio aukštis virš jūros lygio .......................................................................... |
||
| Ar naudojamas greitaeigis kateris: taip / ne |
|
|
| Kapitono pavardė ........................................... |
|
|
| Medžiotojo pavardė ................................................................................................................. |
||
| Patirtis (metai) ................................................ |
|
|
| Įgulos narių skaičius ...................................... |
|
|
TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS
Data ................ Medžiojimo priemonės pavadinimas .............................. Lapo Nr. ........
| Laikas |
Jūros būklė |
Vėjo jėga ir kryptis |
Matomumas |
Visas paieškos laikas .........................
Visas persekiojimo laikas ..................
b) be Asdic
Visas tvarkymo laikas ...........................................
Visas vilkimo laikas ..............................................
Visas poilsio laikas ................................................
Kitas laikas (krovimo į bunkerį uoste) .................
Pastebėti banginiai (skaičius ir būrių skaičius)
Mėlynieji ..............................
Finvalai ................................
Kupročiai .............................
Tikrieji .................................
Seivalai ................................
Braido ..................................
Mažieji ruožuočiai ...............
Kašalotai ...............................
Kiti (nurodyti) .......................
Pasirašyta ................................................................
* Pranešimo gaudytojui laikas – tai laikas, kai medžiojimo laivui pranešama apie būrio padėtį ir jis pradeda judėti link būrio, kad jį persekiotų.
Pildo pelaginė ekspedicija arba apdorojimo įmonė sausumoje apie kiekvieną aptiktą kašalotų būrį. Kiekvieną dieną turi būti naudojama atskira forma.
Data ................................ Apdorojimo laivo padėtis vidudienį ........................................
Laikas, kai aptiktas būrys .................................................................................................
Visų banginių skaičius būryje ..........................................................................................
Medžiotinų banginių skaičius būryje ...............................................................................
Medžiojimo laivo pavadinimas ........................................................................................
Medžiojimo laivo pavadinimas .......................................................................................
Medžiojimo laivo pavadinimas ........................................................................................
Medžiojimo laivo pavadinimas ........................................................................................
Visi iš būrio sumedžioti banginiai ....................................................................................
A. Pildoma po vieną stulpelį kiekvienam persekiotam būriui, nurodant kiekvieno persekiojime dalyvaujančio medžiojimo laivo sumedžiotų banginių skaičių; jei medžiojantys laivai persekioja būrį, bet nieko nesumedžioja, įrašomas 0; prie laivyno laivų, kurie to būrio nepersekioja, rašomas X.
B. Būrys šioje formoje reiškia taip arti vienas kito esančių banginių grupę, kad medžiojantis laivas, baigęs tvarkyti vieną banginį, kitą gali pradėti persekioti beveik tuoj pat neleisdamas laiko paieškoms. Atsiskyręs banginis įrašomas kaip 1 banginio būrys.
C. Medžiotinas banginis yra tokio dydžio ar rūšies banginis, kurį medžiojantys laivai įstengtų sugauti. Tai nebūtinai turi būti visi didesni nei leidžiamo dydžio banginiai, pvz., jei medžiojantiems rūpi tik dideli banginiai, jie bus laikomi medžiotinais.
D. Informacija apie tą patį būrį medžiojančius kitų ekspedicijų ar kompanijų medžiojimo laivus turėtų būti įrašoma „Pastabose“.
* Brazilijos, Islandijos, Japonijos, Norvegijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybės per nurodytą laiką pateikė prieštaravimą dėl 6 dalies antrojo sakinio. Visoms kitoms Susitariančioms Vyriausybėms šis sakinys įsigaliojo 1982 m. kovo 8 d.
Japonijai ir Rusijos Federacijai neatšaukus savo prieštaravimų, minėtas sakinys šioms Vyriausybėms neprivalomas.
2002 m. Komisija 54-ame metiniame posėdyje sutiko tęsti šį draudimą, bet nesvarstė klausimo, ar ji turėtų nustatyti laiką, kada jis turėtų būti vėl atnaujintas.
** Japonijos Vyriausybė per nurodytą laiką pateikė prieštaravimą dėl 7 dalies b punkto, tiek, kiek jis taikomas Atlanto vandenyno mažųjų ruožučių ištekliams.
Rusijos Federacijos Vyriausybė taip pat per nurodytą laiką pateikė prieštaravimą dėl 7 dalies b punkto, bet 1994 m. spalio 26 d. jį atsiėmė.
7 dalies b punkte yra nuostata dėl Pietų vandenyno draustinio peržiūrėjimo „po dešimties metų nuo šio draudimo priėmimo“. 7 dalies b punktas buvo priimtas 46-ame metiniame posėdyje (1994 m.). Todėl pirmoji peržiūra turėtų vykti 2004 m.
* Japonijos, Norvegijos, Peru ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybės per nurodytą laiką pateikė prieštaravimą dėl 10 dalies e punkto. Visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms ši dalis įsigaliojo 1983 m. vasario 3 d.
Japonijos Vyriausybė nuo 1987 m. gegužės 1 d. atsiėmė savo prieštaravimą dėl komercinės pelaginės banginių medžioklės, nuo 1987 m. spalio 1 d. – dėl komercinės mažųjų ruožuočių ir ruožuočių medžioklės pakrantėje ir nuo 1988 m. balandžio 1 d. – dėl komercinės kašalotų medžioklės pakrantėje.
Norvegijai ir Rusijos Federacijai neatšaukus pateiktų prieštaravimų, minėta dalis šioms Vyriausybėms neprivaloma.
* Japonijos, Norvegijos, Peru ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybės per nurodytą laiką pateikė prieštaravimą dėl 10 dalies e punkto. Visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms ši dalis įsigaliojo 1983 m. vasario 3 d.
Japonijos Vyriausybė nuo 1987 m. gegužės 1 d. atsiėmė savo prieštaravimą dėl komercinės pelaginės banginių medžioklės, nuo 1987 m. spalio 1 d. – dėl komercinės mažųjų ruožučių ir Braido ruožučių medžioklės pakrantėje ir nuo 1988 m. balandžio 1 d. – dėl komercinės kašalotų medžioklės pakrantėje.
Norvegijai ir Rusijos Federacijai neatšaukus pateiktų prieštaravimų, minėta dalis šioms Vyriausybėms neprivaloma.
Islandijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl banginių medžioklės reguliavimo ir Konvencijos protokolo, deponuoto 2002 m. spalio 10 d., dokumente teigiama, kad Islandija „prisijungia prie minėtos Konvencijos ir Protokolo, išskyrus prie Konvencijos pridėto priedo 10 dalies e punktą“.
Tame dokumente toliau teigiama:
„Nepaisydama to, Islandijos Vyriausybė neleis komerciniais tikslais medžioti banginių Islandijos laivais iki 2006 m., o vėliau neleis tokios medžioklės tol, kol nepasistūmės į priekį derybos Tarptautinėje banginių medžioklės komisijoje dėl RMS. Tačiau tai netinka tuo atveju, kai Priedo 10 dalies e punkte nurodytas vadinamasis komercinės banginių medžioklės moratoriumas, RMS pasibaigus, per pagrįstą laiką nepanaikinamas.
Argentinos, Australijos, Brazilijos, Čilės, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Meksikos, Monako, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Peru, San Marino, Ispanijos, Švedijos, JK ir JAV Vyriausybės pateikė prieštaravimus dėl Islandijos sąlygos 10 dalies e punkto atžvilgiu.
b) kiekvienos rūšies banginių artėjimo prie DISK tempą. Mokslinis komitetas teikia rekomendacijas dėl mažiausio išteklių lygio ir dėl artėjimo prie DISK masto, taikant įvairius medžiojimo režimus.