LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

 

Į S A K Y M A S

DĖL RESPUBLIKINIŲ STATYBOS NORMŲ RSN 159-95 PATVIRTINIMO

 

1995 m. vasario 27 d. Nr. 54

Vilnius

 

 

Vykdydamas statybos normatyvinių dokumentų rengimo programą,

įsakau:

1. Patvirtinti Respublikines statybos normas „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ RSN 159-95 (pridedamos), kurios įsigalioja nuo 1995 m. liepos 1 d.

2. Pripažinti netekusiomis galios nuo 1995 m. liepos 1d. Statybos normas ir taisykles „Šildymas, vėdinimas ir kondicionavimas“ SNiP 2.04.05-86.

 

 

 

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                             JULIUS LAICONAS


ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS RSN 159-95

 

NORMAS PARENGĖ Lietuvos statybos projektavimo sisteminimo centras (E. Juodis (vadovas), E. Tuomas, R. Žemaitis, V. Astrauskas).

SUDERINTA su Aplinkos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamentu, Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniu higienos centru, Valstybine darbo inspekcija.

 

1. BENDROJI DALIS

 

1.1. Naudojimo sritis

 

1.1.1. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo tikslas yra sukurti palankiausią patalpų mikroklimatą žmogaus veiklai ir technologiniams procesams.

1.1.2. Šios normos yra privalomos projektuojant ir priimant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (išorės sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1.5) ir ypač didelės (D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir statinius, taip pat pastatus ir statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, taip pat technologines sistemas ir įrengimus.

1.1.3. Projektuojant taip pat privalu laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių su ŠV ir OK susijusių darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, socialinės saugos, statybos ir įvairių kitų norminių dokumentų.

1.1.4. Šiose normose išdėstyti pagrindiniai reikalavimai. Reikalavimai konkrečios paskirties objektams pateikiami specialiose tų objektų projektavimo normose. Tarptautinės, Europos Sąjungos bei kitų valstybių techninės normos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

1.1.5. Šių normų teiginiai, atspausti didžiosiomis raidėmis, yra neginčytini. Jei esama geresnių sprendimų nei pagrindinių neginčytinų teiginių papildymuose, galima elgtis kitaip, tačiau šie sprendimai turi būti suderinti su valstybinę priežiūrą vykdančiomis Lietuvos Respublikos institucijomis.

 

1.2. Nuorodos

 

1.2.1. Šiose statybos normose pateiktos tokių normatyvinių dokumentų nuorodos:

1. ISO 7730:1984.

Moderate Thermal Environments. – Determination of the PVM and PPD indices and specification of the conditions for thermal comfort.

2. ISO 6242-1:1992.

Building construction – Expression of users' requirements.

Part 1. Thermal requirements.

3. HN 35-1993.

Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija.

4. HN 23-1993.

Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore.

5. HN 33-1993.

Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.

6. HN 50-1994.

Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose, 1994 m.

7. HN 51-1994.

Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose, 1994 m.

8. RSN 143-92.

Pastatų atitvarų šiluminė technika.

9. RPST-01-93. Respublikinės priešgaisrinės saugos taisyklės. Pagrindiniai reikalavimai, 1994 m.

 

1.3. Terminai ir apibrėžimai

 

Vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą.

Natūralus vėdinimas – vėdinimas, sukeltas vėjo ir gravitacinių jėgų.

Mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius.

Oro kondicionavimas – vėdinimas, kai patalpoje automatiškai palaikomi iš anksto numatyti meteorologiniai oro parametrai (temperatūra, santykinis oro drėgnumas, judrumas ir kt.).

Šildymas – teigiamos, aukštesnės už lauko temperatūros palaikymas patalpose arba jų atskirose darbo vietose.

Darbo zona – darbo aplinkos dalis, apimanti 2 m aukščio erdvę virš grindų arba laikino ar nuolatinio dirbančiųjų buvimo aikštelių.

Aptarnaujamoji zona – patalpų, kuriose žmonės būna nuolat, 2 m aukščio erdvė, kai žmonės stovi arba juda, ir 1,5 m aukščio, kai sėdi.

Dūmų išsiurbiamasis įtaisas – anga ortakyje (kanale, šachtoje) su įtaisytu joje arba ortakyje gaisro metu atsidarančiu vožtuvu.

Jaučiamoji oro kokybė – subjektyvus oro kokybės pojūtis nosies ir akių gleivinėmis. Jaučiamoji oro kokybė vertinama pagal tai, kiek nuošimčių žmonių gali būti nepatenkintų patalpos oro grynumu. Mato vienetas – decipolas.

Kolektorius – ortakio dalis, prie kurios jungiamos atšakos į du ir daugiau aukštų.

Masinio žmonių rinkimosi vieta – patalpa, kurioje renkasi daugiau kaip 50 žmonių.

Nuolatinio žmonių buvimo vieta – patalpa, kur žmogus būna be pertraukos ilgiau kaip dvi valandas.

Natūraliai nevėdinamos patalpos – tokios, kur nėra išorės atitvarose atveriamų langų ar kitokių angų, taip pat patalpų, kur galimas natūralus vėdinimas, dalis, nutolusi nuo išorės atitvarų toliau kaip penkiais patalpos aukščiais.

Normalios eksploatacijos sąlygos – sąlygos, atitinkančios technologijos procesų ir pastatų eksploatavimo taisykles.

Normalios lauko oro sąlygos – sąlygos skaičiuotinų lauko oro parametrų ribose.

Oro kondicionavimo klasės:

pirmoji – kai atitinka aukščiausius klimatinių sąlygų reikalavimus (oro parametrai turi būti palaikomi per visą eksploataciją);

antroji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 200 valandų per metus;

trečioji – kai nustatytos klimatinės sąlygos patalpose gali būti nepalaikomos iki 400 valandų per metus.

Oro užtvara – į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymas vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara – sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu. Pripildomojo tipo – sulaikanti aukštesniu tambūro oro slėgiu.

Patalpos atstojamoji temperatūra yra lygi tokiai bandomojo kambario (kameros) temperatūrai, kai esančio tame kambaryje žmogaus fizinės šilumos nuostoliai spinduliavimu ir konvekcija yra lygūs jo šilumos nuostoliams toje patalpoje. Jei oro judrumas mažas, atstojamoji temperatūra pakankamai tiksliai nustatoma kaip radiacinio (atitvarų ir kitų patalpoje esančių kūnų) paviršių ir vidaus oro temperatūrų vidurkis.

Švarus oras – oras, kuris užterštas mažiau nei leidžiama tiekiant jį į patalpą.

Temperatūrinio efektyvumo koeficientas:

 

čia: t1 – tiekiamo oro temperatūra, įeinant į šilumos utilizatorių, t2 – tiekiamo oro temperatūra, išeinant iš šilumos utilizatoriaus, t3 – iš patalpos šalinamo oro temperatūra, įeinant į šilumos utilizatorių.

Tranzitinis ortakis – vėdinimo sistemos ortakio dalis, esanti ne sistemos aptarnaujamoje patalpoje.

Ugnies plitimo (užsiliepsnojimo) žemutinė koncentracijos riba (UPŽKR) – mažiausias homogeninio mišinio su oksiduojama dalimi degios medžiagos kiekis, kai mišinys gali užsiliepsnoti paveiktas uždegimo šaltinio.

Vietinis siurbtuvas – įtaisas teršalų sklidimui lokalizuoti ir nusiurbti susidarymo vietoje (gaubtas, šoninis siurbtuvas ir kt.).

 

2. SKAIČIUOTINOS SĄLYGOS. MIKROKLIMATAS

 

2.1. Svarbiausi mikroklimato parametrai ir jį lemiantys veiksniai

 

2.1.1. Pastatas turi būti taip suprojektuotas, pastatytas ir Jame turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios patalpų oro Kokybę, parametrus laikančios ir reguliuojančios šildymo, Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliomis lauko Oro sąlygomis ir normaliai darbo veiklai skirtose patalpose, Optimaliai naudojant energiją, visose to pastato patalpose arba Jų vidaus darbo aplinkoje būtų galima laikyti norminius Mikroklimato parametrus.

2.1.1.1. Tie parametrai yra šie: oro temperatūra, santykinė drėgmė, oro greitis ir tos patalpos atitvarų temperatūra.

Intensyvaus šiluminio spinduliavimo, paviršių aukštų ar žemų temperatūrų sąlygomis – patalpos skaičiuojamąja temperatūra turi būti laikoma patalpos atstojamoji temperatūra pagal ISO 6242-1.

Oro parametrų skaičiuojamosios reikšmės nurodytos 1 ir 2 priede. Kai reikiamų oro parametrų skaičiuojamųjų reikšmių negalima rasti 1 ir 2 priede arba specifinės paskirties pastatų atitinkamose projektavimo normose, leidžiama pasinaudoti 3 priede esančiomis nuorodomis.

2.1.1.2. Skaičiuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, reikia įvertinti šiuos veiksnius:

– pastato padėtis (orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, nuo vėjų apsaugotas ar ne ir t. t.);

– pastato ypatybės – šilumos izoliacija, sandarumas ir langai;

– šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimas patalpoje nuo įrengimų, žmonių ir kt.;

– pastato konstrukcijų ir interjero medžiagos;

– lauko oro klimatinės sąlygos, lauko oro kokybė;

– kiti aplinkos veiksniai.

Kad mikroklimatas būtų patenkinamas, turi būti vartojamos atitinkamos statybinės konstrukcijos, sumažinta ir apribota vidinių ir išorinių veiksnių įtaka.

2.1.2. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų Našumai ir jų schemos turi būti parinktos taip, kad:

– patalpos oro temperatūra, santykinė drėgmė, jo judrumas ir Teršalų koncentracijos darbo zonoje neviršytų normomis nustatytų Ribų;

– oro kokybė kiekvienoje patalpoje būtų tokia, jog nekiltų Pavojus sveikatai ir nesusidarytų nepalankios sanitarijos ir Higienos sąlygos, gaisro ir sprogimo pavojus;

– nemalonaus kvapo, kenksmingų ir pavojingų dujų ar kitų, Minėtomis savybėmis pasižyminčių, medžiagų sklidimas Patalpoje būtų apribotas;

– nemalonaus kvapo arba kenksmingos ir pavojingos dujos ar Kitos medžiagos nepatektų į gretimas ir kitas patalpas;

– oras tekėtų, jei reikia, tik iš mažiau užterštos patalpos Į labiau užterštą – priešingai neleistina;

– nebūtų viršijamos išmetamų į aplinką nemalonaus kvapo arba Kenksmingų dujų ar kitų medžiagų didžiausios leistinos Koncentracijos atmosferoje, skaičiuojant kartu su foninėmis;

– jų sukeliamas triukšmas ir virpesiai neviršytų higienos Normomis hn-33-1993 leidžiamų dydžių.

 

2.2. Temperatūra

 

2.2.1. Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti Reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos Įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.

2.2.1.1. Pagrindinės temperatūrų reikšmės šildymo sezono metu nurodytos 1 priede.

2.2.1.2. Skaičiuojamąją temperatūrą aptarnavimo arba darbo zonoje priimti:

a) šiltajam metų laikotarpiui, projektuojant vėdinimą:

– didžiausią leidžiamą – kai į patalpą patenka dideli šilumos (fizinės) kiekiai, daugiau kaip 85 kJ/(m3. h);

– ekonomiškai pagrįstą, normomis leistinose ribose – kai šilumos pertekliaus nėra;

b) šaltajam ir pereinamajam (t < +10 ºC) metų laikotarpiui:

– projektuojant šildymą – ne žemesnę kaip žemiausią leistiną;

– projektuojant vėdinimą:

– kai reikia pašalinti šilumos perteklių – ne didesnę už aukščiausią leidžiamą;

– kai šilumos pertekliaus nėra – ne žemesnę kaip žemiausią leistiną;

2.2.1.3. Jei leidžia ekonominės ir techninės išgalės, rekomenduojama patalpos temperatūrą priimti lygią žemutinei komfortinės temperatūros ribai.

2.2.1.4. Kai faktinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už lauko oro skaičiuojamąją, patalpos temperatūrai leistina trumpai nukristi, bet ne ilgiau kaip 10 h per parą, lyginant su jos skaičiuojamąja temperatūra.

2.2.1.5. Darbo zonos temperatūra neturi viršyti +28 ºC, išskyrus tuos atvejus, kai išorės oro temperatūra pakyla daugiau nei +22 ºC. Tuomet temperatūra patalpoje gali viršyti išorinę iki 5 ºC.

2.2.1.6. Gyvenamųjų patalpų temperatūroms 2.2.1.5 punkto reikalavimai negalioja.

2.2.1.7. Patalpoms, aukštesnėms nei 6 m, projektuojant mechaninį vėdinimą ar oro kondicionavimą, skaičiavimuose reikia priimti, kaip šalinamą iš patalpos, tik tą šilumos dalį, kuri yra patalpoje iki 6 m aukščio.

2.2.1.8. Skaičiuojamoji temperatūra gamybos patalpose, kai technologijos procesas visiškai automatizuotas ir žmonės tose patalpose būna be pertraukos ne daugiau kaip 2 valandas, o technologijai nereikia specifinių sąlygų, rekomenduojama tokia:

a) šiltuoju metų laiku:

– kai į patalpą patenka nedideli (iki 85 kJ/(m3. h)) šilumos kiekiai – 3 ºC aukštesnė už lauko oro skaičiuojamąją temperatūrą pagal A parametrus, bet ne aukštesnė kaip +28 º C, o kai į patalpą patenka dideli (daugiau kaip 85 kJ/(m3. h)) šilumos kiekiai – 5 ºC aukštesnė už lauko oro skaičiuojamąją temperatūrą pagal A parametrus, bet ne aukštesnė kaip +28 ºC;

b) šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku, kai šilumos pertekliaus nėra, prie B grupės lauko oro skaičiuotinų parametrų – +10 ºC, o kai yra šilumos perteklius – ekonomiškai pagrįsta, tačiau ne žemesnė už +10 ºC.

PASTABA. Santykinė drėgmė ir oro judrumas, jeigu nėra specialių technologijos reikalavimų, tokios rūšies patalpose nenormuojama.

2.2.1.9. Remonto vietose, jei darbai be pertraukos tęsiasi ilgiau nei 2 valandas, reikia numatyti priemones palaikyti temperatūrą šiltuoju metų laiku ne didesnę kaip 28 ºC, o šaltuoju – ne žemesnę kaip 16 ºC.

2.2.1.10. Darbo vietose su oro dušais – oro temperatūros ir greičiai turi būti tokie:

– kai šilumos srautas yra 140 W/m2 ir didesnis – pagal 4 priedą;

– kai iš technologijos įrengimų išsiskiria tik kenksmingos medžiagos – pagal tarptautinį standartą ISO 7730.

2.2.1.11. Oro parametrai pastatuose, kurių mikroklimatui keliami specialūs reikalavimai, priimami pagal tų pastatų higienos, technologijos ir statybos projektavimo normas.

2.2.1.12. Šildomose visuomeninėse, administracinėse, buitinėse ir gamybinėse patalpose, jeigu jomis nesinaudojama, taip pat nedarbo metu šaltuoju laiku turi būti galima pažeminti vidaus temperatūrą palyginanti su skaičiuojamąja, tačiau ne žemiau kaip iki +5 ºC, ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki skaičiuojamosios.

2.2.1.13. Jeigu nuolatinės darbo vietos šildomos arba vėsinamos spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, atstojamoji temperatūra patalpose turi būti tokia pat kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis, šilumos srauto intensyvumas darbo vietoje dėl to neturi viršyti leidžiamų dydžių.

2.2.1.14. Vidaus klimatinės sąlygos kondicionuoto oro patalpose nurodytos 5 priede, išskyrus patalpas, kurioms klimatinės sąlygos nustatytos kitomis normomis.

2.2.1.15. Į darbo zoną įtekančios vėdinimo srovės ir patalpos skaičiuojamosios temperatūros didžiausias leidžiamas skirtumas parenkamas iš 6 priedo, o srovės greitis – iš 2 priedo.

2.2.2. Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos Režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina Komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą.

2.2.2.1. Didžiausias leidžiamas patalpos darbo zonos oro greitis, kai joje nuolat būna žmonės, parenkamas pagal ISO 7730.

2.2.2.2. Jeigu darbo aplinkoje yra intensyvus šilumos spinduliavimo šaltinis, taip pat karšti ar šalti paviršiai, tai patalpos atstojamoji temperatūra, kuri nurodyta 1 priede, tikrinama skaičiavimais arba, jeigu to reikia, matuojama.

Atstojamoji temperatūra gali būti tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu ji nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan. arba pakeičiami pastato elementai – kitaip išdėstomi langai, pakeičiami jų matmenys, įrengiamos šešėlį metančios konstrukcijos ir kt.).

 

2.3. Švarumas

 

2.3.1. Vidaus ore neturi būti kenksmingų kiekių aerozolinio, Dujinio ar kietųjų dalelių pavidalo teršalų ir mikroorganizmų.

2.3.1.1. Teršalų kiekis neturi būti didesnis, nei nurodyta higienos normose HN 23-1993 ir HN 35-1993.

 

2.4. Santykinė drėgmė

 

2.4.1. Santykinė vidaus oro drėgmė turi būti tokia, kuri Atitiktų patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra Suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.

kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo Sistemose neleidžiama, jeigu ji gali sugadinti jas, ji taip pat Neturi kelti pavojaus sveikatai ir sudaryti palankių sąlygų Mikroorganizmams atsirasti ir daugintis.

2.4.1.1. Jeigu kurios nors patalpos vidaus oro drėgnumas yra aukštas ir nepriimtinas gretimoms patalpoms, tai jos oro slėgis lauko oro ir kitų aplinkinių patalpų atžvilgiu turi būti mažesnis.

Pagal patalpos oro drėgmę, jeigu reikia, gali būti įrengiama garo izoliacija, pavyzdžiui, baseinuose, dušuose ir t. t.

2.4.1.2. Jeigu vidaus oro arba iš lauko paimto oro drėgmė viršija 7 g vandens/kg sauso oro (atitinka 45%, kai 21 ºC), tai oras papildomai drėkinamas tik tada, kai to reikia technologijos procesui.

 

2.5. Skaičiuojamieji lauko oro parametrai

 

2.5.1. Skaičiuojamieji gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių buitinių ir gamybinių pastatų lauko oro parametrai turi būti priimti tokie:

a) šiltuoju metu:

– natūralaus ir mechaninio vėdinimo, šviežio oro dušų ir 3 klasės oro kondicionavimo sistemoms – pagal A grupės parametrus;

– 1 klasės oro kondicionavimo sistemoms – pagal B grupės parametrus;

– 2 klasės oro kondicionavimo sistemoms išorės oro temperatūra turi būti 2 ºC mažesnė ir entalpija 2 kJ/kg mažesnė, nei nurodyta pagal B grupės parametrus;

b) šaltuoju metu:

– šildymo, mechaninio vėdinimo, oro dušų ir oro kondicionavimo sistemoms – pagal B grupės parametrus;

– natūralaus vėdinimo sistemoms lauko oro temperatūra +5 ºC;

c) pereinamuoju metu:

– šildymui ir mechaniniam vėdinimui – temperatūra +10 ºC ir entalpija 22,5 kJ/kg;

– oro kondicionavimui – tokie parametrai, kuriems esant kondicionierius nevartoja nei šilumos, nei šalčio;

d) jei neleidžiama, kad patalpų oro parametrai bent trumpą laiko tarpą nukryptų nuo reikiamų, oro kondicionavimo sistemos skaičiuojamos imant šiltuoju periodu aukščiausius, o šaltuoju periodu – žemiausius tos vietovės lauko oro parametrus.

2.5.2. Žemės ūkio pastatams, jei nėra specialių statybos ar technologijos normų, skaičiuojamieji išorės oro parametrai turi būti priimti tokie:

a) šaltuoju metu:

– šildymo sistemoms – pagal B grupės parametrus;

b) vėdinimo sistemoms visais metų laikais – pagal A grupės parametrus. Leidžiama šaltuoju metu, jeigu tai pagrįsta, temperatūra 2 ºC didesnė ir entalpija 2 kJ/kg didesnė, nei nurodyti A grupėje lauko oro parametrai.

2.5.3. Lauko oro parametrų grupės:

– A grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos iki 10% jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės;

– B grupės lauko oro parametrai yra tokie, pagal kuriuos apskaičiuotos ir įrengtos šildymo ar kitokios patalpų vidaus oro parametrams palaikyti sistemos 2% jų eksploatacijos laiko per metus norimų klimatinių sąlygų tose patalpose išlaikyti negalės.

 

3. ŠILDYMAS

 

3.1. Bendrieji reikalavimai

 

3.1.1. Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal Pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso Reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas Komforto lygis ir specifiniai reikalavimai. Visais atvejais Šildymo sistemos visi komponentai (šildymo prietaisai, vamzdynų Medžiaga, išdėstymas, valdomoji ir reguliuojamoji įranga) turi Atitikti priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus.

3.1.1.1. Šiluminės energijos šaltinis šildymo sistemai parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai. Šildymo sistemos ir leidžiamos šilumnešio temperatūros suminėtos 7 priede.

3.1.1.2. Šildymo sistemos šilumos generatoriaus arba šilumos tinklų įvado mazgui turi būti numatytos priemonės, garantuojančios pakankamą šilumnešio cirkuliaciją visose šildymo sistemos šakose ir prietaisuose.

3.1.1.3. Šilumą iš miesto ar gyvenvietės šilumos tinklų arba grupinių katilinių gaunančių pastatų šilumos įvado mazguose turi būti įrengiama suvartojamos šilumos kiekio apskaita, tinkanti komerciniam atsiskaitymui.

Gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos projektuojamos taip, kad galima būtų įvertinti šilumos suvartojimą taip pat kiekviename bute.

3.1.1.4. Visuomeniniuose, administraciniuose buitiniuose, taip pat gamybiniuose pastatuose, kur darbas vyksta viena arba dviem pamainom, šildymo sistemos turi galėti veikti mažesniu našumu dalinio (budinčio) šildymo režimu ne darbo metu bei poilsio ir švenčių dienomis. Dalinio (budinčio) šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi laiduoti patalpoje ne mažesnę kaip +5 ºC oro temperatūrą, jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti aukštesnę oro temperatūrą. Gyvenamuosiuose pastatuose turi būti galima keisti šildymo sistemų našumą pagal vartotojų poreikius.

3.1.1.5. Šildomų patalpų oro temperatūros numatomos pagal 2 p. reikalavimus.

3.1.2. Šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas Nustatomas pagal patalpų šilumos poreikį šildymo sezono Šalčiausiam penkiadieniui.

3.1.2.1. Kad būtų tinkamai nustatytas šildymo sistemos skaičiuojamasis šiluminis galingumas, turi būti įvertinta:

a) patalpos šilumos nuostoliai per atitvaras;

b) šilumos nuostoliai dėl lauko oro arba gretimų vėsesnių patalpų oro infiltracijos, kuriuos sukelia priverstinės traukos vėdinimo oro ištraukimo ir tiekimo debalansas, natūralios traukos vėdinimo oro ištraukimas, vėjo sukuriamas slėgių skirtumas priešvėjiniuose ir pavėjiniuose pastato fasaduose;

c) šilumos poreikis į patalpą patenkančioms šaltoms žaliavoms, gaminiams, įrengimams, transporto priemonėms sušildyti;

d) nuolatiniai šilumos srautai, sklindantys į šildomą patalpą iš technologijos įrengimų, šviesos įrangos, inžinerinių komunikacijų ir įneštų į patalpą ir joje auštančių žaliavų ar gaminių, žmonių ir kt.;

e) patalpos atitvarų ir įrangos šilumos akumuliavimo ypatybės, kai šildymas periodinis.

3.1.2.2. Šilumos nuostolių per vidines atitvaras galima nevertinti, kai temperatūrų skirtumas abipus atitvaros neviršija 3 ºC.

 

3.2. Šildymo prietaisai

 

3.2.1. Šildymo prietaisų tipas, eksploatacijos Charakteristikos, išorinis pavidalas, šildymo paviršiaus Temperatūra turi atitikti higienos normą ir priešgaisrinės saugos Taisykles pagal patalpos paskirtį ir joje vyksiantį technologijos Procesą.

3.2.1.1. Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti nustatomas iš prietaiso gamintojo ar kituose tam tikruose pagalbiniuose šaltiniuose pateikiamų techninių duomenų pagal šildymo sistemos tipo, šilumnešio cirkuliacijos pobūdį ir kryptį, prietaiso pastatymo būdą. Turi būti įvertintas šildomoje patalpoje sumontuotų šildymo sistemos vamzdynų šilumos atidavimas.

3.2.1.2. Kiekvieno šildymo prietaiso arba prietaisų grupių šilumos atidavimas paprastai turi būti reguliuojamas pagal kintamus šilumos išsiskyrimus šildomoje patalpoje arba patalpos naudotojų poreikius.

3.2.1.3. Šildymo prietaisai turi būti prieinami valyti, aptarnauti ir remontuoti.

3.2.1.4. Šildymo prietaisus apdengti numatoma tik taip, kad apdengus šildymo paviršiaus padidėjimas neviršytų 10%.

3.2.1.5. Šildymo prietaisai turi turėti patogų valyti lygų šildymo paviršių:

a) pavojingos gamybos A ir B kategorijų patalpose;

b) patalpose, kurioms būdingas oro užteršimas dulkėmis;

c) patalpose, kur didesni oro švarumui reikalavimai dėl dulkių ar mikroorganizmų.

3.2.1.6. Patalpose šildymo prietaisai paprastai išdėstomi po langais. Ligoninėse, mokyklose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, invalidų ir senelių namuose šildymo prietaisai turi užimti ne mažiau kaip 75% palangės ilgio.

3.2.1.7. Gamybinėse patalpose su nuolatinėmis darbo vietomis, įrengtomis 2 m ir arčiau nuo langų išorės sienoje, po visais langais turi būti išdėstomi šildymo prietaisai darbo vietoms apsaugoti nuo šaltų oro srovių. Šildymo prietaisų šilumos našumas šiuo atveju turi padengti šilumos nuostolius per atitvaras iki 4 m aukščio nuo grindų arba nuo tarpinės aikštelės, jei joje yra nuolatinė darbo vieta.

3.2.1.8. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose taip, kad jie nesusiaurintų einamosios laiptų maršų ir tarpinių aikštelių dalies.

Laiptinių ir kituose tambūruose, turinčiuose lauko duris, šildymo prietaisai nestatomi.

3.2.1.9. Jei patalpos šildomos deginant kurą tiesiog šildymo prietaisuose, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.

Jei patalpos šildomos išleidžiamais į jas dujų degimo produktais, projekte turi būti ribojamas į patalpą patenkančių kenksmingų medžiagų kiekis, o jų koncentracija patalpose neturi viršyti DLK.

3.2.1.10. Šildymas kietojo kuro deginimo krosnimis leidžiamas pastatams, išvardintiems 8 priede. Taip pat 8 priede pateikti nurodymai atitinkantiems higienos normas ir priešgaisrinės saugos reikalavimus krosnims ir dūmtraukiams įrengti.

3.2.1.11. Draudžiama krosnimis šildyti A, B ir C kategorijų patalpas.

3.2.1.12. Panelinio šildymo sistemoms su šildomaisiais elementais, įmontuotais į statybines konstrukcijas (grindis, lubas), ribojama maksimali jų paviršių temperatūra.

Ji neturi viršyti:

grindų 26 ºC, kai šildomoje patalpoje žmonės būna nuolatos;

grindų 31 ºC patalpų, kur žmonės būna laikinai, – taip pat plaukymo baseinų šildomų takelių ir suolų;

lubų 28 ºC, kai patalpų aukštis 2,5–2,8 m;

lubų 30 ºC, kai patalpų aukštis 2,8–3 m;

lubų 33 ºC, kai patalpų aukštis 3–3,5 m;

lubų 36 ºC, kai patalpų aukštis 3,5–4 m;

lubų 38 ºC, kai patalpų aukštis 4–6 m.

Be to, plaukymo baseinų, vaikų įstaigų, gyvenamųjų namų grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35 ºC.

Paviršiaus temperatūra neribojama tais atvejais, kai į grindis ar perdangas įmontuojami pavieniai šildymo sistemos vamzdžiai.

3.2.1.13. Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos paneliniais spindulinio šildymo prietaisais. Jų paviršiaus temperatūra darbo zonoje neturi viršyti 60 ºC.

Kiti reikalavimai spindulinio šildymo prietaisams nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimų skyriaus 5.3 p.

 

3.3. Šildymo sistemos vamzdynai ir armatūra

 

3.3.1. Šildymo sistemoms vartojami metaliniai arba Plastmasiniai vamzdynai, tinkantys šilumnešio temperatūrai, Slėgiui, atsparūs normaliai eksploatuojant šilumnešio ir atitvarų Medžiagų cheminiam, taip pat išoriniam mechaniniam poveikiui.

3.3.1.1. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose tiesiami atvirai arba paslėptai – uždarais kanalais, nišomis, inžinerinių komunikacijų šachtomis, tuneliais arba statybinių konstrukcijų viduje.

3.3.1.2. Statybinėse konstrukcijose nutiestuose vamzdynuose neturi būti išardomų sujungimų.

3.3.1.3. Neleidžiama tiesti šildymo ir šilumos tiekimo tranzitinių vamzdynų per patalpas, kur dėl trūkimo galėtų kilti gaisro ar sprogimo pavojus arba grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei (elektros skydinės, transformatorinės, slėptuvės, žmonių evakuacijos keliai ir pan.).

3.3.1.4. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai, kertantys pastato atitvaras, turi būti tiesiami nedegamos medžiagos dėkluose.

3.3.2. Šildymo ir šilumos tiekimo sistemų vamzdynų Konfigūracija, armatūra ir šildymo prietaisai turi būti parinkti Tokie, kad sistemos hidraulinis ir šiluminis režimas būtų Stabilūs visais galimais eksploatavimo režimais: įjungiant ar Išjungiant prietaisus arba šilumos vartotojus ir reguliuojant jų Šiluminį galingumą.

3.3.2.1. Rekomenduojama numatyti atskirus šilumos tiekimo vamzdynus nuo šilumos įvado ar katilinės skirstomojo kolektoriaus:

a) šildymo sistemai su vietiniais šildymo prietaisais;

b) nuolatos veikiantiems koncentruotiems šilumos imtuvams (šildymo oru įrengimai, vėdinimo ir oro kondicionavimo oro šildytuvai);

c) periodiškai veikiantiems koncentruotiems šilumos imtuvams (oro užtvarų šildytuvai).

3.3.2.2. Šildymo sistemos atšakoms ir stovams turi būti numatyta tiek uždarosios ir reguliuojamosios armatūros, kiek jos gali reikėti sistemai paleisti, reguliuoti, patogiai ir taupiai eksploatuoti.

Uždaromoji, taip pat ir reguliuojamoji armatūra turi būti prieinamose vietose. Nerekomenduojama uždaromosios ar reguliuojamosios armatūros statyti pogrindiniuose ir nepereinamuose kanaluose.

3.3.2.3. Vandens ir garo šildymo sistemų šilumnešio vamzdynuose leidžiami didžiausi greičiai tokie, kad jais tekančio šilumnešio keliamas triukšmas neviršytų toms patalpoms leistinų triukšmo lygių.

3.3.2.4. Vietinių šildymo prietaisų vandens šildymo sistemų vamzdynų hidraulinis skaičiavimas leidžiamas su nesąryšiais tarp cirkuliacijos žiedų (neskaitant pasipriešinimo bendruose ruožuose):

15% – šakotinėje schemoje;

5% – lygiųjų cirkuliacijos žiedų schemoje.

3.3.2.5. Neįvertinti cirkuliacijos slėgio nuostoliai leidžiami iki 10% nuo maksimalių apskaičiuotų šildymo sistemos cirkuliacijos nuostolių.

3.3.2.6. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose turi būti klojami su nuolydžiais:

– vandens, garo ir kondensato vamzdžiai – ne mažiau kaip 0,002;

– garo vamzdžiai, garui judant prieš nuolydį, – ne mažiau kaip 0,006.

Leidžiama vamzdžius kloti be nuolydžio, kai vanduo teka juose ne lėčiau kaip 0,25 m/s.

3.3.2.7. Garu šildomos sistemos stovai, tekant kondensatui prieš garo kryptį, turi būti ne ilgesni kaip 6 m.

3.3.2.8. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatyti būdai ir priemonės orui išleisti ir vamzdynams ištuštinti, taip pat įranga šiluminiam plėtimui kompensuoti.

Orą išleisti numatoma:

– vandens (arba visiškai užpildytų kondensato) vamzdynų aukščiausiose vietose ir šildymo prietaisuose, kai iš jų oras negali pasišalinti per vamzdyną;

– garinio šildymo sistemoms per savitakio kondensato vamzdyno žemiausius taškus.

Vandens išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus arba šilumos įvado mazge ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu iš jų negalima šilumnešio išleisti per įvado (arba šilumos generatoriaus) mazgą.

Pogrindiniams ir nepereinamiems kanalams nerekomenduojama projektuoti šilumnešio išleidžiamosios armatūros.

3.3.2.9. Prie miesto šilumos tinklų arba grupinių katilinių prijungtų šildymo sistemų įvado mazguose turi būti sąlygos šildymo sistemai ir įvado mazgui praplauti (atvamzdžiai su uždaromąja armatūra prijungti plaunamajam vandeniui, laikiniems vamzdžiams, suspaustam orui, vartotam plaunamajam vandeniui išpilti, kanalizacijos trapas).

3.3.2.10. Šilumos izoliacija šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynams turi būti numatoma:

a) tranzitinių vamzdynų ruožams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma nevartojama darbo (arba aptarnaujamajai) zonai šildyti;

b) vamzdynams, kai nuo jų išsiskirianti šiluma būtų nereikalinga ir perteklinė (šilumos įvado mazgai, boilerinės, vėdinimo kameros);

c) vamzdynams, nutiestiems nešildomose arba dirbtinai šaldomose patalpose;

d) vamzdyno ruožuose, kur gali kilti pavojus šilumnešiui užšalti;

e) žmonių buvimo vietose, kai nuo neizoliuoto vamzdžio galima nusideginti.

3.3.2.11. Šildymo sistemas, kuriose šilumnešis yra 100 ºC arba aukštesnės temperatūros vanduo, būtina apsaugoti nuo vandens užvirimo šildymo sistemos viduje.

 

4. VĖDINIMAS, ORO KONDICIONAVIMAS IR ŠILDYMAS ORU

 

4.1. Paskirtis ir naudojimo ribos

 

4.1.1. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, Taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato Paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį Patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir Lauko oro sąlygomis.

4.1.1.1. Natūralusis vėdinimas naudotinas, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai šviežio oro.

4.1.1.2. Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu.

4.1.1.3. Oro kondicionavimas naudojamas, kai reikia išlaikyti pastovų santykinį oro drėgnumą patalpose arba aušinti tiekiamą orą bei kai yra oro švarumo specialūs reikalavimai (gydymosios įstaigos, švarios patalpos ir pan.).

4.1.2. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų Veikimas derinamas tarpusavyje.

4.1.2.1. Oro tiekimo sistemos gali būti naudojamos kaip šildymo oru sistemos. Ne darbo metu šilumos nuostoliai dengiami šildymo oru arba kt. sistemomis.

4.1.2.2. OK sistemos neturi būti naudojamos kaip pagrindinės šildymo sistemos. Šilumos nuostoliai kompensuojami, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga, kitais šildymo būdais.

4.1.2.3. Veikiant OK sistemoms, patalpa neturi būti kartu natūraliai vėdinama.

4.1.2.4. Šalinti užterštam orui bendrosios apykaitos ir vietinės sistemos projektuojamos atskiros.

4.2. Oro tiekimas

4.2.1. Į patalpą turi būti tiekiamas toks šviežio oro Kiekis, kad joje būtų norminis oro švarumas.

4.2.1.1. Tiekiamo į patalpą šviežio ir recirkuliuojamo oro kiekis nustatomas toks, kad:

– patalpose oro tarša neviršytų higienos normų HN 23-1993 ir HN 35-1993 didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK),

– 10% ugnies plitimo žemutinės koncentracijos ribos (UPŽKR).

4.2.1.2. Minimalus šviežio oro kiekis vienam žmogui nustatomas pagal pav. 1.

 

Šviežio oro

 

 

Pav. 1. Minimalus šviežio oro kiekis vienam žmogui

 

Minimalus šviežio oro kiekis negali būti mažesnis:

– patalpose, kuriose rūkyti draudžiama, – 14,4m3/h (4 dm3/s) žmogui,

– patalpose, kuriose leidžiama rūkyti, – 36m3/h (10 dm3/s) žmogui.

4.2.1.3. Tam, kad gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose oras būtų jaučiamas kaip grynas, t. y. siekiant pašalinti žmogaus, vidaus įrangos bei atitvarų skleidžiamą kvapą, taip pat sandariuose pastatuose, minimalus šviežio oro kiekis turi būti pakankamas praskiesti teršalams iki reikalaujamojo vidaus oro jaučiamosios kokybės lygio.

4.2.1.4. Tiekiamo į patalpą skaičiuojamasis šviežio lauko oro kiekis gali būti didesnis už higieniškai minimalų pagal 4.2.1.2 p., jei tai būtina:

– kompensuojant vietiniais siurbtuvais pašalintą orą,

– mažinant teršalų koncentraciją patalpos ore,

– šalinant perteklinę šilumą ir drėgmę,

– deramam oro paruošimo įrangos veikimui,

– sukuriant reikiamą oro cirkuliaciją patalpose.

Jei veikia kartu keli suminėti veiksniai, skaičiuotinas oro kiekis yra didžiausias iš jų.

4.2.1.5. Kai žmonės patalpose būna laikinai arba technologiniai procesai vyksta periodiškai, apskaičiuojant oro kiekį rekomenduojama įvertinti kenksmingumų akumuliavimąsi patalpos ore.

4.2.1.6. Šviežias oras paprastai tiekiamas į patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Naudojant oro dušus atsižvelgti į 4.3.1.6 p.

4.2.2. tiekiamas į patalpą ir iš kitų patalpų atitekantis oras turi būti švaresnis už aptarnaujamos patalpos orą.

4.2.2.1. kad būtų galima nustatyti reikalingą tiekiamo oro švarumą ir atitinkamai tiekiamo oro valymo laipsnį pramonės įmonėse, reikia įvertinti išsiskiriančių teršalų kiekį gamybos metu, o viešosios paskirties pastatuose – įvertinti teršalus iš atitvarų, vidaus įrangos, žmonių ir kt.

4.2.2.2. jei patalpoje išsiskiriančių teršalų kiekis nėra patikimai žinomas, apibrėžtina, kad tiekiamo oro užterštumas:

– gamybinėse, administracinėse ir buitinėse pramonės įmonių patalpose neviršytų 30% darbo zonos dlk,

– gyvenamuosiuose namuose ir viešosios paskirties pastatuose – neviršytų paros dlk atmosferos orui, o jos nesant – vienkartinės dlk arba orientacinio nepavojingo lygio.

4.2.3. pašalintas iš patalpos oras kompensuojamas švariu, šildymo sezono metu pašildytu lauko oru.

4.2.3.1. pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 4.2.1 ir 4.2.2 p. reikalavimus.

4.2.3.2. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2h per darbo dieną, šalindamos per tą laiką oro kiekį, ne didesnį kaip 5 patalpos tūriai:

– gyvenamuosiuose namuose, sandėliuose, įstaigų, parduotuvių ir pan. patalpose,

– dirbtuvėse, jei jose, be to, darbas nėra sėdimas.

4.2.3.3. Natūralios traukos sistemomis pašalintas oras gali būti nekompensuojamas, jei tai nesukelia diskomforto ar kitaip kenksmingų padarinių.

4.2.4. Tiekiamas oras turi būti paskirstomas vėdinamoje Erdvėje taip, kad bet kuriomis normalios eksploatacijos sąlygomis Sklistų darbo zonoje nesukeldamas diskomforto.

4.2.4.1. Tiekiamo oro skirstytuvai parenkami taip, kad darbo Zonoje būtų palaikomi 2 p. Nurodyti norminiai parametrai.

4.2.4.2. Tiekiant orą neizoterminėmis srovėmis, Rekomenduojama tikrinti skaičiuotinos oro cirkuliacijos pastovumą Kintant patalpos ir lauko oro temperatūrai.

4.2.5. Lauko oro paėmimo angos turi būti įrengtos taip, kad Šviežias oras būtų kuo švaresnis.

4.2.5.1. Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų Sklidimo atmosferoje ypatumus.

4.2.5.2. Minimalus atstumas nuo oro imamosios angos apačios Iki žemės arba jos dangos paviršiaus – 2m, ant vejos leistina 1m.

4.2.5.3. Oro imamosios angos patalpoms, kurių v ir ok Sistemų negalima sujungti, taip pat turi būti atskiros.

 

4.3. Energijos taupymas

 

4.3.1. Patalpos turi būti vėdinamos ir šildomos taip, kad Norminė oro kokybė būtų palaikoma taupiai naudojant energiją.

4.3.1.1. Šv ir ok sprendimai priimami pagal pastato, Technologijos, patalpų mikroklimato, energijos tiekimo, Eksploatacijos režimo ypatumus.

4.3.1.2. Šv ir ok bei pastato architektūriniai statybiniai Sprendimai derinami tarpusavyje nuo pradinės projektavimo Stadijos.

4.3.1.3. Įrangos tiekėjai pateikia energetinius įrangos Rodiklius, kai jų pareikalaujama. Jei tokių rodiklių nėra arba Viename agregate jungiama kelių tiekėjų įranga, projektuotojas Atsako už įrangos energetinį veiksmingumą.

4.3.1.4. Orą aušinti ar drėkinti numatoma tik dėl Technologinės, higieninės ar darbo saugos būtinybės.

Oro aušinamoji ir drėkinamoji įranga gyvenamųjų namų Vėdinimo sistemose neleistina.

4.3.1.5. Jei galima, vartoti vietines sistemas vietoj Bendrosios apykaitos sistemų, būtent, vietines oro šalinimo, Tiekimo ir recirkuliacijos sistemas, oro oazes, oro dušus ir kt.

4.3.1.6. Oro dušai įrengiami, kai darbo vietos Apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 w/m2 arba jei Aptarnaujami atviri technologiniai procesai, kai nėra kitų Galimybių apsaugoti žmogų nuo kenksmingų medžiagų. Kartu būtina Patikrinti, ar dėl dušo oro srauto kenksmingos medžiagos neužterš Darbo vietų.

4.3.1.7. Vartojama šalinamo oro šiluma (žiūr. 4.3.2 p.).

4.3.1.8. Energija taupoma šv ir ok sistemų valdymu.

4.3.1.9. Šv ir ok sistemoms įrengiama įjungiamoji Išjungiamoji, reguliuojamoji ir kontrolės aparatūra, įgalinanti Sekti pagrindinius lauko ir patalpų oro, įrangos veikimo, Energijos vartojimo rodiklius.

4.3.1.10. Sistemose įtaisomi vožtuvai ir kt. Rankinio arba Automatinio valdymo ir reguliavimo įtaisai.

4.3.1.11. Vietinės vėdinimo sistemos blokuojamos su Aptarnaujamais įrengimais.

4.3.1.12. Oro šalinimo sistemose, kai ortakio skerspjūvio Plotas prie ventiliatoriaus daugiau kaip 0,06 m2, statomi Ventiliatoriui sustojus automatiškai užsidarantys vožtuvai, jei Tai neprieštarauja 4.4.4 p.

4.3.1.13. Ekonomiškai arba higieniškai pamatuotais atvejais Vartojamos kintamojo oro tūrio vėdinimo ir oro kondicionavimo Sistemos.

4.3.1.14. Įrengimai, ortakiai ir vamzdynai padengiami Šilumos izoliacija, kai tai naudinga ekonomiškai, daro sistemų Valdymą patikimesnį, reikalauja priešgaisrinė sauga (5 p.) Arba Vengiama kondensacijos.

4.3.2. Šv ir ok sistemos turi vartoti minimalų energijos Kiekį, tačiau neleistina taupyti energijos, bloginant patalpų oro Kokybę.

4.3.2.1. Su recirkuliuojamu oru neturi sklisti nemalonūs Kvapai, didėti užterštumo, gaisro ir sprogimo pavojus.

4.3.2.2. Recirkuliuoti neleistina:

– gydomosiose ir kitose medicininės priežiūros įstaigose,

– visų pakopų mokyklose ir auklėjamosiose įstaigose,

– viešojo maitinimo įstaigose,

– patalpose su specialiais higieniniais reikalavimais,

– iš patalpų, kuriose skaičiuojamąjį vėdinimo oro kiekį Lemia i ir ii kenksmingumo klasės medžiagos (išskyrus oro Užtvaras ir tose patalpose statomus recirkuliacinius oro valymo Agregatus),

– iš patalpų, kuriose išsiskiria ligų sukėlėjai arba Nemalonaus kvapo teršalai.

4.3.2.3. Recirkuliuoti leidžiama su apribojimais:

– gyvenamuosiuose namuose – tik vienos šeimos patalpose, Recirkuliuojant tik gyvenamųjų kambarių ir koridorių orą,

– patalpoms, kuriose išsiskiria, bet nelemia vėdinamojo oro Skaičiuojamojo kiekio, i ar ii pavojingumo klasės medžiagos, tik Vienoje patalpoje arba tarp kelių patalpų, kuriose išsiskiria tos Pačios medžiagos,

– iš vietinių, užteršto kenksmingomis ar sprogiomis Medžiagomis, oro šalinimo sistemų – tik su higieninės ar Priešgaisrinės priežiūros organų sutikimu,

– iš a ir b kategorijų patalpų – tik su priešgaisrinės Priežiūros organų sutikimu.

4.3.2.4. Šalinamo oro šilumos atgaunamoji įranga (šilumos Utilizatoriai) ir slėgis joje parenkami taip, kad šalinamasis Oras nepatektų į tiekiamąjį orą.

4.3.2.5. Regeneraciniai sukamieji šilumokaičiai nevartojami, Kai šalinamame ore yra dvokių medžiagų, taip pat gydymosiose ir Medicininės priežiūros įstaigose.

4.3.2.6. Šilumos atgaunamosios įrangos temperatūrinio Efektyvumo koeficientas imamas ne žemesnis nei 50%, kai Tiekiamojo ir šalinamo oro santykis 1:1.

4.3.2.7. Šilumos atgaunamosios įrangos tikslingumas Pamatuojamas ekonomiškai. Ji gali būti nepraktiška, kai:

– šalinamo oro kiekis mažesnis kaip 0,9 m3/s,

– trumpa darbo trukmė,

– šalinamas oras yra labai užterštas arba jo temperatūra Šildymo sezono metu žemesnė kaip 150c,

– tiekiamo ir šalinamo oro kiekių santykis didesnis kaip 1,4: 1,

– yra pakankamai kitų antrinės šilumos šaltinių.

4.3.3. Išorės durų ir vartų angos turi būti apsaugotos, kad Per jas plūstantis lauko oras neišaušintų patalpų.

4.3.3.1. Plūstantis lauko oras sulaikomas statybinėmis (tambūrai, sukamosios durys, vožtuvai ir kt.) Ir vėdinimo (oro Užtvara) priemonėmis.

4.3.3.2. Apsaugos priemonės parenkamos tokios, kad, Atsidarius išorės durims ar vartams, artimiausiose nuolatinėse Darbo vietose, o jei jų nėra – aptarnaujamosiose patalpose (holas, laiptinė) vidutinė temperatūra nekristų žemiau minimalios Leistinos. 4.3.3.3. Apsaugos priemonės skaičiuojamos šalčiausio penkiadienio Temperatūrai ir vėjo greičiui, jei nėra nepalankesnio Temperatūros ir vėjo greičio derinio.

4.3.3.4. Oro užtvaros privalomos viešosios paskirties ir Administracijos pastatų vestibiulių tarpduriuose, kai Intensyviausias žmonių srautas viršija 400 žmonių per valandą Arba yra specialūs reikalavimai.

4.3.3.5. Skaičiuojant laikoma, kad pripildomojo tipo oro Užtvara veikia visą darbo dieną, o užtveriamojo – tik kai atvira Anga ir jos šilumos sąnaudos neįtraukiamos į aptarnaujamos Patalpos šilumos balansą.

 

4.4. Saugumas ir patikimumas

 

4.4.1. Visi v ir ok sistemų elementai turi būti pakankamai Sandarūs.

4.4.1.1. Ortakiai yra tokių sandarumo klasių: normalūs (n) Ir sandarūs (s). Sandarumų reikalavimai išdėstyti 9 priede. Kitos V ir ok įrangos sandarumas turi atitikti ortakių sandarumą.

4.4.1.2. Ortakiai turi būti:

– sandarūs (s) – vietinių siurbtuvų ir oro kondicionavimo Sistemoms, tranzitiniams a ir b patalpų ortakiams, taip pat Bendrosios apykaitos, orinio šildymo ir dūmų šalinamosioms Sistemoms, kai statinis slėgis prie ventiliatoriaus viršija 1,4 Kpa;

– normalūs (n) – visais kitais atvejais.

4.4.1.3. Ortakiai ir kolektoriai turi būti pakankamai Standūs ir gerai pritvirtinti, kad liktų sandarūs ir nejudami bet Kuriomis sistemos darbo sąlygomis.

4.4.2. Sistemų įranga ir ortakiai neturi būti gaisro ir Sprogimo priežastis, sprogių ir kenksmingų medžiagų sklidimo Kanalas.

4.4.2.1. Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios Patalpos arba įrengimai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, Kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas Patalpas ar įrengimus (žiūr. Taip pat 5 p.).

4.4.2.2. Oro tiekimo sistemų įranga nestatoma vienoje Patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra Nemalonaus kvapo, yra užterštas ligų sukėlėjų.

4.4.2.3. Ortakius gali kirsti tik šalto ir karšto Vandentiekio bei žemos temperatūros šildymo sistemų vamzdynai (turi būti įvykdyti taip pat 5.5 p. Reikalavimai).

4.4.2.4. Vėdinamosios įrangos patalpoms laiduojama Vienkartinė oro apykaita per valandą.

4.4.2.5. Šaldymo įranga gali būti aptarnaujamose patalpose, Jei ji yra kondicionierių dalis.

atskirai nuo kondicionieriaus montuojamoji šaldymo įranga Nestatoma gydomosiose, medicinos priežiūros ir vaikams skirtuose Pastatuose. Ji išdėstoma atskiruose pastatuose ar priestatuose. Išvardintais ir visais kitais atvejais šaldymo įranga statoma Taip, kad aptarnaujamuosiuose bei gretimuose objektuose įrangos Keliamas triukšmas ir vibracija neviršytų leistino lygio, taip Pat pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus.

4.4.3. Jei esama pavojaus, kad į patalpą gali staigiai Patekti nuodingos, sprogios ar degios medžiagos, turi būti Numatytas avarinis vėdinimas.

4.4.3.1. Avarinis vėdinimas projektuojamas mechaninis.

4.4.3.2. Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal Technologinės projekto dalies duomenis. Jei tokių duomenų Nepakanka, avarinis vėdinimas turi laiduoti nemažiau kaip 8 h-1 Oro apykaitos kartotinumą, o kai patalpa aukštesnė kaip 6 m – ne Mažiau kaip 50m3/h m2 grindų ploto.

4.4.3.3. Avariniam vėdinimui vartojamos pagrindinės Sistemos, jei jų našumas pakankamas arba specialios avarinės Sistemos, arba avarinės sistemos papildo pagrindines iki reikiamo Našumo.

4.4.3.4. Avarinio vėdinimo sistemų pašalintas oras Nekompensuojamas pašildytu šviežiu oru, o tiekiamojo avarinio Vėdinimo oras nešildomas.

4.4.3.5. Avarinių sistemų oro išmetamosios angos išdėstomos Taip, kad nekiltų pavojus gretimoms patalpoms ar pastatams.

4.4.4. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru įranga Turi veikti patikimai.

4.4.4.1. Šildymo oru sistemos statomos kelios arba viena su Atsarginiu ventiliatoriumi arba šildymo oru galingumas derinamas Su kitais šildymo būdais taip, kad, sustojus ventiliatoriui, Temperatūra patalpoje nekristų žemiau nei +50c.

4.4.4.2. Patalpų, kuriose išsiskiria kenksmingų medžiagų, Nuolat būna žmonės ir kurių negalima natūraliai pravėdinti, Bendrosios apykaitos sistemos įrengiamos taip, kad, Ventiliatoriui sustojus, oro apykaita liktų ne mažiau kaip 50% Normalios.

4.4.4.3. Paros ir ištisų metų oro kondicionavimo sistemos Turi turėti kelis kondicionierius, kad, sutrikus vienam Kondicionieriui, būtų galima palaikyti 50% normalios oro Apykaitos ir šaltuoju metu norminę patalpos temperatūrą.

4.4.4.4. Šalinant i ir ii pavojingumo klasės arba sprogias Ir degias medžiagas, kai, sustojus ventiliatoriui, negalima Stabdyti technologijos įrengimų, sistemos projektuojamos taip, Kad, sustojus vienam ventiliatoriui, patalpos oro užteršimas Neviršytų leidžiamo higienos ir gaisrinės saugos normų.

4.4.4.5. Įrengimai ir vamzdynai apsaugomi nuo vandens Užšalimo.

4.4.4.6. Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos Aprūpinamos automatikos sistemomis.

4.4.4.7. Automatikos sistemos atlieka šias funkcijas:

– kontrolės – palaiko oro parametrus reikalaujamu lygiu,

– saugumo – neleidžia oro parametrams išeiti už saugių ribų Ir įrengimams veikti už saugių ribų,

– valdo – paleidžia, stabdo įrengimus nustatyta tvarka, Pritaiko įrengimų našumą prie kintančio apkrovimo,

– signalizavimo apie įrangos darbą. Signalizuoti privaloma 5.8 p. Nurodytais atvejais ir aptarnaujant patalpas be natūralaus Vėdinimo (išskyrus buitines patalpas).

4.4.4.8. Automatinės kontrolės tikslumas turi atitikti v ir Ok įrangos atsako tikslumą.

4.4.5. V ir ok įrangos keliamas triukšmas ir vibracija Neturi trukdyti ir kenkti.

4.4.5.1. Bendras v ir ok bei kitos įrangos patalpoje keliamo Triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higieninių normų hn 33-1993, hn 50-1994 ir hn 51-1994 leidžiamo.

avarinių sistemų triukšmo lygis neribojamas.

4.4.5.2. Triukšmo slopinimo priemonės neturi bloginti v ir Ok sistemų veikimo.

4.4.5.3. Triukšmo slopintuvai parenkami pagal leistiną Triukšmo lygį gamybiniuose pastatuose darbo metu, o Gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties – darbo ir tylos valandų Metu.

4.4.6. V ir ok sistemos turi būti taip suprojektuotos ir Įrengtos, kad vanduo ar garų kondensacija nesukeltų žalos Pastatui, jo įrangai ar žmonėms.

4.4.6.1. Oro tiekimo įrangos patalpoje turi būti trapas, o Jei ji yra viršum kitų patalpų – ir vandeniui nelaidžios grindys. To nereikia agregatams, kurių našumas iki 0,9 m3/s.

4.4.6.2. Vėdinimo įrengimai, jų patalpos ir ortakiai Galimose kondensacijos vietose padengiami šilumine izoliacija.

4.4.6.3. Oro imamosios ir išmetamosios angos įrengiamos Taip, kad krituliai nekenktų pačiai vėdinimo sistemai ir statybos Konstrukcijoms.

4.4.6.4. Oro drėkintuvai neturi bloginti patalpų oro Kokybės. Vandens paruošimas ir temperatūros režimas turi neleisti Jame daugintis pavojingiems mikroorganizmams.

4.4.6.5. Tiesiogiai susiliečiantis su apdorojamu oru vanduo Turi būti geriamasis ir atitikti specifinius vartotos drėkinimo Įrangos reikalavimus.

 

4.5. Oro slėgis pastate

 

4.5.1. Pastatų ir sistemų oro slėgis turi taip Pasiskirstyti, kad normaliai eksploatuojant oras tekėtų iš Švaresnių vietų į užterštesnes.

4.5.1.1. Patalpose, kur išsiskiria daug teršalų ir drėgmės, Slėgis palaikomas žemesnis nei gretimų patalpų.

4.5.1.2. Laiptinių, koridorių ir pan. Vietų oro slėgis Skaičiuojamas taip, kad jomis oras nepertekėtų iš vienų patalpų į Kitas.

4.5.1.3. Slėgis pastate apskritai laikytinas žemesnis nei Aplinkos, nors pamatuotais atvejais jis gali būti aukštesnis nei Aplinkos (kai durys ar kitokios angos dažnai atviros, švariose Patalpose).

4.5.1.4. Keičiantis lauko sąlygoms mechaninių sistemų Našumas neturi keistis daugiau kaip 5%.

4.5.1.5. Natūralios traukos sistemų našumas reguliuotinas Vožtuvais, reguliuojamosiomis grotelėmis.

4.5.1.6. Natūralios traukos kanalai turi būti atskiri Kiekvienai patalpai. Šalinamosios angos išdėstomos ir apdengiamos Atsižvelgiant į neigiamą vėjo poveikį.

4.5.1.7. Alkūnės ir kiti, didinantys natūralios traukos Sistemų pasipriešinimą ir galintys kaupti teršalus elementai, Nepageidautini. Šie elementai parenkami tokios formos, medžiagos Ir dydžio, kad aerodinaminis pasipriešinimas neišaugtų palyginant Su tiesiu kanalu ir, jei prireikia, kad juos galima būtų Išvalyti. Kanalai paprastai vertikalūs.

4.5.1.8. Natūralus vėdinimas gali būti laikinai Suintensyvintas oro šalinamuoju ventiliatoriumi, tačiau tik taip, Kad nepasikeistų oro judėjimo kryptis ortakiuose ir dūmų Kanaluose ar kitaip nepablogėtų sąlygos patalpose.

4.5.1.9. Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar Kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad sustabdžius bet kurį Agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%. Kiekvienam iš Jų statomas atbulinis vožtuvas.

 

4.6. Oro šalinimas

 

4.6.1. Šalinamasis oras turi būti išmetamas lauk taip, kad Nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gamtai, pastatams ir Statiniams.

4.6.1.1. Šalinamojo oro valymo efektyvumas, jo išmetimo Vieta ir būdas parenkamas toks, kad būdinguose aplinkos taškuose Oro užterštumas įvertinant užteršimo fono koncentraciją neviršytų Leistino.

4.6.1.2. Būdingieji taškai yra šie: šviežiam vėdinimo orui Imti angos vieta, šalinamo oro nusileidimo į pažemę vieta, įmonės Sanitarinės apsauginės zonos riba, gretimos įmonei gyvenamosios Arba rekreacinės teritorijos riba.

4.6.1.3. Leistinas oro užteršimas būdinguose taškuose neturi Viršyti:

– ties gyvenamosios teritorijos riba – vienkartinės Atmosferos dlk, nustatytos hn 35-1993, jei nėra papildomų oro Švarumo reikalavimų,

– pramonės įmonių teritorijoje – 30% patalpų darbo zonos Dlk, nustatytos hn 23-1993,

– ties rekreacinės zonos riba – 0,8 vienkartinės atmosferos Dlk.

išmetamų teršalų kiekio kontrolei stambioms vėdinimo Sistemoms numatomos teršalų pavyzdžių paėmimo pagal aplinkosaugos Reikalavimus vietos.

4.6.1.4. Užterštas oras išmetamas vertikaliai aukštyn per Ortakius ar šachtas be stogelių iš:

– a ir b kategorijų patalpų arba šalinant i ir ii Pavojingumo klasės medžiagas arba nemalonaus kvapo medžiagas Bendrosios apykaitos sistemomis,

– vietinių siurbtuvų, šalinant toksiškas, nemalonaus kvapo Ar sprogias medžiagas.

4.6.1.5. Atstumas tarp oro šalinimo ir šviežio oro imamųjų Angų turi būti toks:

– šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų Židinys yra atitvaros (laiptinės, liftų šachtos, sterilios Patalpos ir pan.), – atstumas nereglamentuojamas,

– šalinant orą iš patalpų, kuriose pagrindinis teršalų Židinys yra žmogaus metabolizmas, jei nėra nemalonių kvapų (įstaigų, komercijos, mokomosios patalpos, gyvenamieji kambariai Ir pan.), – ne mažiau kaip 6 m,

– visais kitais atvejais horizontalus atstumas tarp angų ne Mažiau 10 m; kai horizontaliai atstumas mažiau kaip 10 m, Vertikaliai ne mažiau kaip 6 m. Avarinio vėdinimo šalinamosios Angos – ne žemiau kaip 3 m viršum žemės.

 

5. Priešgaisrinės saugos reikalavimai

 

5.1. Įranga

 

5.1.1. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų Įranginiai neturi kelti gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo Pavojaus.

5.1.1.1. A ir b kategorijų patalpoms tikslinga projektuoti Orinio šildymo sistemas. Leidžiama naudotis kitomis sistemomis (7 Priedas), taip pat vandens ir garo sistemomis ir vietiniais Šildymo prietaisais, išskyrus patalpas, kuriose saugomos ir Vartojamos medžiagos, kontaktuojančios su vandeniu arba vandens Garais, gali sudaryti sprogius mišinius.

5.1.1.2. Apsaugota nuo sprogimo įranga turi būti:

– a ir b kategorijų patalpose ir šių kategorijų patalpas Aptarnaujančių sistemų ortakiuose;

– vėdinimo, kondicionavimo ir orinio šildymo sistemose, Aptarnaujančiose a ir b kategorijų patalpas;

– sprogiųjų mišinių šalinamosiose sistemose.

įprasta įranga numatoma c, d ir e kategorijų patalpų Vietinio šalinimo sistemoms, šalinančioms garų, dujų ir oro Junginius, jei pagal technologinio projektavimo normas negali Susidaryti sprogimui pavojinga koncentracija avarijoje arba kai Įrenginys dirba normaliu darbo režimu.

5.1.1.3. A ir b kategorijų patalpų tiekiamojo vėdinimo, Kondicionavimo ir orinio šildymo įrangą (be oro recirkuliacijos), Taip pat šių patalpų oro šilumos utilizavimo įrangą, esančią Vėdinimo įrenginių patalpose ir vartojančią kitų kategorijų Patalpų šiltą orą, reikia projektuoti neapsaugotą nuo sprogimo, Jei yra numatyti apsaugoti nuo sprogimo atbuliniai vožtuvai (pagal 5.5.1.2 p.).

5.1.1.4. Iš sprogiųjų dulkių ir oro mišinių degiosios Medžiagos valomos filtrais (dulkių gaudikliais). jie turi būti:

– apsaugoti nuo sprogimo ir garantuotas nepertraukiamas Sukauptų dulkių šalinimas sausai valant;

– dažniausiai apsaugoti nuo sprogimo; pamatuotu sprendimu Leidžiama vartoti neapsaugotus, jei valymas šlapias (taip pat Valant putomis).

5.1.1.5. Pastatų pastogėse leidžiama įrengti išsiplėtimo Indus, apšiltintus nedegia izoliacija. Nedegiose statybinėse Konstrukcijose įrengtiems šildymo elementams leidžiama naudoti Polimerinius vamzdžius.

5.1.1.6. Tiekiamo oro skirstytuvai (išskyrus perforuotus Ortakius) ir traukos grotelės gali būti degios.

5.1.1.7. Šilumos utilizatoriai ir triukšmo slopintuvai turi Būti nedegūs. Utilizatorių vidiniai šilumos perduodamieji Paviršiai gali būti iš sunkiai degių medžiagų.

5.1.1.8. Draudžiama vartoti sprogiųjų ir degiųjų dulkių Sėsdinamąsias kameras.

5.1.1.9. Šildymas krosnimis projektuojamas ir įrengiamas Pagal priedą Nr. 8.

 

5.2. Vėdinimo sistemų ir patalpų jungimas

 

5.2.1. Vėdinimo sistemos privalo maksimaliai riboti Sprogiųjų ir degiųjų oro mišinių (dujų, garų, aerozolių) plitimą.

5.2.1.1. Kiekvienai priešgaisrinėje zonoje esančių patalpų Grupei reikia projektuoti atskiras vėdinimo, kondicionavimo ir Orinio šildymo sistemas. Tos pačios kategorijos pagal gaisro arba Gaisro ir sprogimo pavojų patalpos, neatskirtos priešgaisrinėmis Pertvaromis ir turinčios didesnes nei 1 m2 angas į kitas Patalpas, laikomos viena patalpa.

5.2.1.2. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemos turi Būti atskirtos nuo bendrosios apykaitos sistemų, atsižvelgiant į 5.4 p. Reikalavimus.

5.2.1.3. A ir b kategorijų patalpoms mechaninės bendrosios Apykaitos ištraukiamosios vėdinimo sistemos turi būti su vienu Rezerviniu ventiliatoriumi (kiekvienai sistemai arba kelioms Sistemoms), garantuojančiu oro kiekį, kad patalpoje degiųjų dujų, Garų ir dulkių koncentracija būtų 10 kartų mažesnė nei dujų, garų Ir dulkių ugnies plitimo žemutinė koncentracijos riba (upžkr).

rezervinio ventiliatoriaus galima nenumatyti, jei:

– sustojus bendrosios apykaitos sistemai galima atjungti Susijusius su ja technologinius įrenginius ir neleisti išsiskirti Degiosioms dujoms, garams ir dulkėms;

– patalpos avarinis vėdinimas laiduoja oro kiekį, kad Patalpoje nesusidarytų degiųjų dujų, garų ir dulkių Koncentracija, viršijanti 0.1 upžkr.

sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemose turi būti Rezervinis ventiliatorius tam atvejui, jei, sustojus pagrindiniam Ventiliatoriui, negalima sustabdyti technologinių įrenginių ir Degiųjų dujų, garų ir dulkių koncentracija gali viršyti 0.1 Upžkr. Tada, kai automatiškai įsijungus avarinės ventiliacijos Sistemoms degių medžiagų koncentracija ore sumažinama iki 0.1 Upžkr, rezervinio ventiliatoriaus gali nebūti.

kai nėra rezervinio ventiliatoriaus, būtina numatyti Automatinį avarinės signalizacijos įjungimą.

5.2.1.4. A ir b kategorijų patalpos privalo turėti Mechanines bendrosios apykaitos vėdinimo sistemas. Kai šiltuoju Metų laiku garantuojama reikiama oro apykaita, leidžiama Projektuoti natūralios traukos sistemas.

5.2.1.5. Bendros vėdinimo, kondicionavimo ir orinio šildymo Sistemos numatomos:

– gyvenamosioms patalpoms;

– visuomeninėms, administracinėms, buitinėms ir gamybinėms e Kategorijos patalpoms;

– gamybinėms, vienos iš a arba b kategorijos patalpoms, Esančioms ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose;

– gamybinėms, vienos iš c, d arba e kategorijos patalpoms;

– vienos iš a, b arba c kategorijos sandėlių patalpoms, Esančioms ne daugiau kaip trijuose gretutiniuose aukštuose;

– vieno aukšto atskirame pastate esančioms a, b ir c Kategorijų patalpoms, kurių bendras plotas neviršija 1100 m2 ir Iš jų yra durys tiesiai į lauką;

– d ir e kategorijos gamybinėms patalpoms ir e kategorijos Sandėliams.

5.2.1.6. Kai prie vienos grupės patalpų vėdinimo sistemų Prijungiamos kitos grupės patalpų (ne didesnio 200 m2 bendrojo Ploto) sistemos, tuomet į bendrą vėdinimo sistemą leidžiama Sujungti šių grupių patalpas:

– gyvenamąsias ir administracines, buitines arba Visuomenines (būtina įvertinti atitinkamų normatyvinių dokumentų Reikalavimus); šiuo atveju ortakyje, jungiančiame kitos Paskirties patalpų grupę, būtina įrengti ugnies vožtuvą;

– d, e kategorijos gamybos ir administracijos, buities (išskyrus masinio žmonių buvimo patalpas);

– a, b arba c kategorijos gamybos ir bet kurios kitos Kategorijos (išskyrus gyvenamąsias ir masinio žmonių buvimo Patalpas) atsižvelgiant į 5.5.1.1 p. Reikalavimus, o ortakyje, Jungiančiame kitos paskirties patalpas, būtina įtaisyti ugnies Vožtuvą.

5.2.1.7. Ištraukiamąsias bendrosios apykaitos vėdinimo Sistemas, šalinančias orą 5 m spinduliu aplink c, d ir e Kategorijų patalpose esančius įrenginius, kuriuose naudojamos Degiosios medžiagos, galinčios šioje zonoje sudaryti sprogiuosius Mišinius, reikia projektuoti atskirtas nuo kitų patalpos sistemų, Su apsaugota nuo sprogimo įranga.

5.2.1.8. Atskiras vietinio šalinimo sistemas reikia Projektuoti medžiagoms, kurios besijungdamos gali sudaryti Sprogiuosius mišinius arba pavojingesnes medžiagas.

projekto technologijos skyriuje turi būti nurodyta, ar Galima degių medžiagų vietinio šalinimo sistemas sujungti.

5.2.1.9. Degiųjų medžiagų, galinčių susikaupti ortakiuose ir Vėdinimo įrangoje, vietinio šalinimo sistemas reikia projektuoti Atskiras kiekvienai patalpai arba kiekvienam įrenginiui.

5.2.1.10. A, b ir c kategorijų sandėliams, kuriuose gali Kauptis dujos ar garai, reikia projektuoti mechanines bendrosios Apykaitos vėdinimo sistemas. Natūralios traukos vėdinimo sistemas Leidžiama projektuoti, jei dujos ir garai lengvesni už orą, o Reikiama oro apykaita neviršija dviejų kartų per valandą, Numatant oro šalinimą tik iš viršutinės zonos. Didesnių kaip 10 t Talpos a ir b kategorijų sandėlių reikiamai oro apykaitai būtinas Rezervinis ištraukiamasis mechaninis vėdinimas, sumontuotas prie Durų vietinis jo valdymas.

5.2.1.11. Nuolat veikiančias sistemas, tiekiančias orą į Vieną arba grupę a ir b kategorijų patalpų tambūrus šliuzus, Reikia projektuoti atskirtas nuo kitos paskirties sistemų ir Numatyti rezervinį ventiliatorių.

5.2.1.12. Orą tiekti į a ir b kategorijų ir jas Aptarnaujančios vėdinimo įrangos patalpų tambūrus šliuzus Leidžiama:

– minėtų patalpų oro tiekimo sistemomis;

– c, d ir e kategorijų oro tiekimo sistemomis.

šiuo atveju būtina numatyti rezervinį ventiliatorių, Laiduojantį reikiamą oro apykaitą tambūre šliuze ir, kilus Gaisrui, automatinį oro tiekimo atjungimą į a, b, c, d ir e Kategorijų patalpas.

oro tiekimo į kitos paskirties tambūrus šliuzus sistemas Reikia projektuoti bendras su aptarnaujamų patalpų sistemomis.

5.2.1.13. A ir b kategorijų pastatuose liftų šachtoje Perteklinis oro slėgis turi būti 20 pa didesnis už šalia esančių Patalpų oro slėgį.

 

5.3. Paviršių temperatūra

 

5.3.1. Šildymo ir vėdinimo įrenginių paviršių temperatūra Neturi viršyti saugių ribų. Karšti paviršiai turi būti per saugų Atstumą nuo pastato konstrukcijų ir kitų inžinerinių tinklų.

5.3.1.1. Karštus dujų, garų, aerozolių ir dulkių Užsiliepsnojimo pavojų keliančių patalpų šildymo, vėdinimo Įrenginių ir vamzdynų, o taip pat ortakių paviršius reikia Izoliuoti ir numatyti šilumą izoliuojančias konstrukcijas, kurių Paviršiaus temperatūra (ºC) būtų 20% žemesnė nei dujų, garų, Aerozolių ir dulkių savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra.

5.3.1.2. Šilumos izoliuojamosios konstrukcijos Projektuojamos pagal įrenginių ir vamzdynų šiluminės izoliacijos Normas.

5.3.1.3. Šildymo sistemos ir prietaisai parenkami pagal 7 Priedą.

5.3.1.4. Šilumnešio temperatūra (ºC) turi būti ne mažiau Kaip 20% žemesnė nei patalpose esančių medžiagų savaiminio Užsiliepsnojimo temperatūra, įvertinant 5.3.1.1 p. Reikalavimus.

5.3.1.5. Dujinis ir elektrinis šildymas draudžiamas:

– a ir b kategorijų patalpoms;

iii, iiia, iiib, iv, iva ir v atsparumo ugniai pastatų c Kategorijos patalpoms, kai šilumos atiduodamojo paviršiaus Temperatūra viršija 110 ºC.

5.3.1.6. Spinduliuojamuoju principu veikiančius šildymo Prietaisus, kurių paviršiaus temperatūra didesnė kaip 150 ºC, Reikia montuoti viršutinėje patalpos zonoje. Šių prietaisų Paviršius įkaisti gali ne daugiau kaip 250 ºC.

5.3.1.7. Jei šilumnešio temperatūra viršija 105 ºC, atstumas Nuo vamzdynų ir ortakių iki degiųjų konstrukcijų turi būti ne Mažesnis kaip 100 mm. Jei atstumas mažesnis, turi būti nedegi Konstrukcijų šiluminė izoliacija.

5.3.1.8. A, b ir c kategorijų patalpose šildymo prietaisus Būtina montuoti ne mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo sienų, Draudžiama šildymo prietaisus statyti nišose.

5.3.1.9. A, b ir c kategorijų sandėlių ir suskystintųjų ar Suspaustųjų dujų balionų užpildymo patalpose, kad būtų galima Juos valyti, šildymo prietaisus reikia atitverti nedegiais Ekranais.

5.3.1.10. Tiesti šildymo sistemų ir degių skysčių, garų bei Dujų, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 170 ºC, vamzdynus Viename kanale draudžiama.

 

5.4. Įrangos išdėstymas

 

5.4.1. Vėdinimo sistemose cirkuliuojančio oro parametrai Turi nekelti gaisro ar sprogimo pavojaus.

5.4.1.1. Vietinio šalinimo sistemomis šalinamų degiųjų dujų, Garų, aerozolių ir dulkių koncentracija turi būti 50% žemesnė už Ugnies plitimo žemutinę koncentracijos ribą (upžkr).

5.4.1.2. Oro recirkuliacija draudžiama iš:

– a ir b kategorijų patalpų (išskyrus oro užtvaras);

– 5 m spindulio zonų nuo c, d ir e kategorijų patalpose Esančių įrenginių, jei šiose zonose gali susidaryti degių dujų, Garų ir aerozolių sprogiųjų oro mišinių;

– sprogiųjų oro mišinių vietinio šalinimo sistemų;

– tambūrų šliuzų.

Orą recirkuliuoti nedraudžiama iš dulkių ir oro mišinių Vietinio šalinimo sistemų, išvalius iš oro dulkes.

5.4.2. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga turi Būti išdėstyta taip, kad gaisro ar sprogimo pavojus būtų kuo Mažesnis.

5.4.2.1. Vėdinimo sistemų įrenginius, išskyrus šilumines oro Užtvaras, draudžiama statyti a, b ir c kategorijų sandėliuose. Avarinio vėdinimo ir vietinio šalinimo sistemų įranga gali būti Jų aptarnaujamose patalpose.

5.4.2.2. A ir b kategorijų patalpų vėdinimo ir sprogiųjų Mišinių vietinio šalinimo sistemų įrangą draudžiama montuoti Rūsiuose.

5.4.2.3. Dulkių ir oro sprogiųjų mišinių pirminiai sausojo Valymo filtrai (dulkių gaudikliai) turi būti prieš šildomuosius Įrenginius, o papildomojo valymo – prieš oro tiekimo į patalpą Įtaisus.

5.4.2.4. Dulkių ir oro sprogių mišinių sausojo valymo Filtrai (dulkių gaudikliai) turi būti prieš ventiliatorius, tai Nebūtina apsaugotiems nuo sprogimo ventiliatoriams.

5.4.2.5. Dulkių ir oro sprogiųjų mišinių sausojo valymo Filtrai (dulkių gaudikliai) turi būti išorėje ne arčiau kaip per 10 m nuo gamybinių pastatų sienų arba atskiruose pastatuose kartu Su ventiliatoriais.

dulkių gaudiklius be įrangos sukauptoms dulkėms Nepertraukiamai šalinti, jei jų našumas ne daugiau kaip 15 tūkst. M3/h oro, kai dulkių kiekis bunkeriuose ir rezervuaruose iki 60 kg, taip pat dulkių gaudiklius su įranga sukauptoms dulkėms Nepertraukiamai šalinti, leidžiama rengti gamybinių pastatų (išskyrus rūsius) atskirose vėdinimo įrangos patalpose kartu su Ventiliatoriais.

5.4.2.6. Degiųjų dulkių ir oro mišinių sausojo valymo Filtrus (dulkių gaudiklius) reikia montuoti:

i ir ii atsparumo ugniai pastatų išorėje, prie sienų, jei Per visą pastato aukštį ne mažesniu kaip 2 m horizontaliuoju Atstumu nuo dulkių gaudiklių nėra langų arba jei jie yra ne Mažesnio kaip 0,75 h atsparumo ugniai;

iii, iiia, iv, iva ir v atsparumo ugniai pastatų išorėje Ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo sienų;

– pastatų viduje, atskirose vėdinimo įrangos patalpose kartu Su ventiliatoriais, kitais degiųjų dulkių ir oro mišinių dulkių Gaudikliais; leidžiama tokius dulkių gaudiklius statyti rūsiuose, Jei degiosios dulkės mechanizuotai arba rankomis nuolat šalinamos (sukauptų dulkių kiekis neviršija 200 kg), taip pat gamybinių Pastatų viduje (išskyrus a ir b kategorijų patalpas), kai našumas Ne daugiau kaip 15 tūkst. M3/h oro ir dulkių gaudikliai Sublokuoti su technologine įranga.

5.4.2.7. Oro tiekimo, kondicionavimo ir orinio šildymo Sistemų įrangą, aptarnaujančią a ir b kategorijų patalpas, Draudžiama rengti bendroje vėdinimo įrenginių patalpoje kartu su Oro šalinimo ir recirkuliacine oro tiekimo įranga. Sistemų įrangą (su šilumos utilizavimo įrenginiais), aptarnaujančią a ir b Kategorijų patalpas, draudžiama montuoti bendroje patalpoje su Kitų kategorijų ir administracijos, buities patalpų vėdinimo Sistemų įrenginiais.

5.4.2.8. C kategorijos patalpų tiekiamąsias sistemas su oro Recirkuliacija draudžiama rengti su kitų vėdinimo sistemų Įrenginiais.

5.4.2.9. Ištraukiamąsias vėdinimo sistemas, aptarnaujančias A ir b kategorijų patalpas, draudžiama rengti kartu su kitų Vėdinimo sistemų įrenginiais.

ištraukiamąsias bendrosios apykaitos vėdinimo sistemas, Aptarnaujančias a ir b kategorijų patalpas, leidžiama įrengti Bendrose vėdinimo įrangos patalpose kartu su sprogių mišinių Vietinio šalinimo įrenginiais arba su drėgnaisiais dulkių Gaudikliais, jei ortakiuose nesikaupia degiosios medžiagos.

b kategorijų ištraukiamąsias sistemas nedera montuoti Bendroje patalpoje su d kategorijos patalpų ištraukiamosiomis Sistemomis.

5.4.2.10. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo įrenginių Negalima montuoti bendroje patalpoje su kita vėdinimo įranga, Išskyrus 5.4.2.9 p. Nurodytus atvejus.

5.4.2.11. Minimalus atstumas nuo degiųjų arba sprogiųjų Garų, dujų, dulkių ir oro mišinių vietinio šalinimo sistemų Išmetamųjų angų iki galimų užsiliepsnojimo šaltinių (kibirkštys, Aukštos temperatūros dujos ir t. t.) Nustatomas pagal 10 priedo 4 Formulę.

5.4.3. Vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos patalpos Neturi kelti gaisro ar sprogimo išplitimo pavojaus.

5.4.3.1. Ištraukiamųjų sistemų įrenginių patalpos skiriamos Tai pačiai gamybinei kategorijai kaip ir aptarnaujamos patalpos. Vietinio šalinimo sistemų, šalinančių sprogius mišinius iš c, d Ir e kategorijų patalpose esančių technologinių įrenginių, Vėdinimo įrangos patalpos kategorija apskaičiuojama arba Priskiriama a arba b kategorijai.

kai vietinio šalinimo sistemose, šalinančiose sprogius dulkių Ir oro mišinius, yra (prieš ventiliatorius) šlapiojo valymo Dulkių gaudikliai, vėdinimo įrangos patalpų kategorija skiriama e Kategorijai (pamatuotu sprendimu).

gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių ir buitinių Patalpų ištraukiamosios vėdinimo įrangos patalpos kategorija Priskiriama e kategorijai.

ištraukiamųjų sistemų, aptarnaujančių keletą patalpų, kur Skirtingos srogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingumo kategorijomis, Vėdinimo įrangos patalpos kategorija skiriama pavojingesnei.

5.4.3.2. Tiekiamųjų sistemų vėdinimo įrangos patalpas reikia Skirti:

– c kategorijai, jei jose yra filtrai su tepalu (ne mažiau 60 kg) arba sistema recirkuliuoja orą iš c kategorijos patalpų, Išskyrus atvejus, kai recirkuliuojamas oras valomas šlapiais ar Putiniais dulkių gaudikliais;

– patalpos kategorijai, jei aptarnaujamos patalpos oro Šiluma vartojama oriniuose šilumos utilizatoriuose;

– e kategorijai, visais kitais atvejais.

5.4.3.3. Patalpos, kuriose yra šaldymo įrenginiai ir Siurbliai su šaldymo agentu chladonu, skiriamos e gamybos Kategorijai, o su amoniaku – b kategorijai. Tepalui saugoti turi Būti atskiros patalpos.

5.4.3.4. Vėdinimo įrangos patalpas reikia įrengti Ugniasienių ribojamame plote, kuriame yra aptarnaujamos patalpos.

vėdinimo įrangos patalpa gali būti už ugniasienės arba Priešgaisrinės zonos ribose i, ii ir iiia atsparumo ugniai Pastatuose. Šiuo atveju patalpos atitvarinės konstrukcijos turi Būti 0.75 h atsparumo ugniai ir ji turi šlietis tiesiai prie Ugniasienės, o ortakiams, kertantiems ugniasienę, būtini ugnies Vožtuvai.

5.4.3.5. Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemų su Sausaisiais dulkių gaudikliais vėdinimo įrangos patalpas Draudžiama rengti po masinio žmonių buvimo patalpomis.

5.4.3.6. Vėdinimo įrangos patalpose draudžiama kloti lengvai Užsiliepsnojančių, degių skysčių ir dujų vamzdynus.

5.4.3.7. Šaldymo įrenginių patalpose turi būti mechaninis Bendrosios apykaitos vėdinimas, kuris laiduoja oro apykaitos Kartotinumą:

– 3h-1, o avarijos atveju 5h-1, naudojant chladoną;

– 4h-1, o avarijos atveju 11h-1, naudojant amoniaką.

 

5.5. Ortakiai

 

5.5.1. Vėdinimo sistemų ortakiai, jų įranga ir išdėstymas Turi maksimaliai riboti degimo produktų plitimą pastate.

5.5.1.1. Degimo produktų plitimo ribojimui bendrosios Apykaitos, orinio šildymo ir kondicionavimo sistemų ortakiuose Būtina numatyti šiuos įrenginius:

– ugnies vožtuvus; aukštų surinkimo ortakių prijungimo prie Vertikalaus kolektoriaus vietose, visuomeninėse, administracinėse Ir buitinėse patalpose;

– oro uždorius; aukštų surinkimo ortakių prijungimo prie Vertikalaus arba horizantalaus kolektoriaus vietose Gyvenamosiose, visuomeninėse, administracinėse, buitinėse ir Gamybinėse d ir e kategorijos daugiaaukščių pastatų patalpose;

– ugnies vožtuvus; ortakiuose, aptarnaujančiuose a, b ir c Kategorijų patalpas, tose vietose, kur ortakiai kerta Artimiausias aptarnaujamos patalpos priešgaisrines perdangas ir Pertvaras;

– ugnies vožtuvus; kiekviename tranzitiniame surinkimo Ortakyje (ne mažiau 1 m atstumu nuo artimiausio atsišakojimo į Ventiliatorių), aptarnaujančiame vienos iš a, b arba c kategorijų Patalpų grupę (išskyrus sandėlius), kurios bendras plotas ne Didesnis kaip 300 m2, o patalpos įrengtos viename aukšte su Durimis į bendrą koridorių;

– atbulinius vožtuvus; a, b arba c kategorijos patalpos Pavienių ortakių prijungimo prie surinkimo ortakio arba Kolektoriaus vietose.

Pastabos: 1. Ugnies vožtuvus reikia tvirtinti pertvaroje arba Iš bet kurios pusės prie pertvaros, garantuojant ortakio (nuo Pertvaros iki vožtuvo) atsparumą ugniai, ne mažesnį kaip Pertvaros.

2. Jei pagal techninius reikalavimus vožtuvų arba oro Uždorių įrengti negalima, tai kiekvienai patalpai būtina numatyti Atskiras sistemas.

3. Sprogiųjų ir degiųjų oro junginių vietinio šalinimo Sistemų ortakius reikia projektuoti pagal aptarnaujamos zonos Kategoriją ir 5.5.1.1 p. Reikalavimus.

4. Gyvenamųjų, visuomeninių (išskyrus profilaktines Gydomąsias įstaigas), administracinių ir buitinių pastatų Šiltomis pastogėmis leidžiama sujungti bendrosios apykaitos Ištraukiamojo vėdinimo ortakius.

5. Prie horizontalaus kolektoriaus nerekomenduojama jungti Daugiau kaip 5 aukštų ortakius.

5.5.1.2. A ir b kategorijų patalpas, taip pat šiose Patalpose esančius poilsio kambarius, darbuotojų apšilimo ir Meistrų patalpas aptarnaujančių tiekiamųjų sistemų ortakiuose Būtini apsaugoti nuo sprogimo atbuliniai vožtuvai. Vožtuvai Įrengiami ortakių ir vėdinimo įrangos patalpos pertvaros Susikirtimo vietoje.

5.5.1.3. Nedegius ortakius reikia projektuoti:

– sprogių ir degių mišinių vietinio šalinimo sistemoms;

– avarinėms sistemoms;

– sistemoms, kuriose transportuojamo oro temperatūra ne Mažesnė kaip 80 ºC;

– bendrosios apykaitos vėdinimo sistemų ortakių tranzitinių Dalių arba kolektorių, oro kondicionavimo, orinio šildymo Sistemoms gyvenamuosiuose, visuomeniniuose, gamybiniuose, Administraciniuose ir buitiniuose pastatuose;

– vėdinimo įrangos patalpose;

– techniniuose aukštuose ir rūsiuose.

5.5.1.4. Sunkiai degūs ortakiai gali būti vienaaukščiuose Gyvenamuosiuose, visuomeniniuose, gamybiniuose e kategorijos, Administraciniuose ir buitiniuose pastatuose, išskyrus masinio Žmonių buvimo patalpas ir sistemas, nurodytas 5.5.1.3 p. 1–3 Pastraipose.

5.5.1.5. Degūs ortakiai gali būti aptarnaujamos patalpos Ribose, išskyrus 5.5.1.3 p. Nurodytus atvejus.

5.5.1.6. E kategorijos patalpas aptarnaujančių sistemų Ortakiuose, esančiuose šiose patalpose, gali būti lankstūs Degiųjų medžiagų intarpai ir atšakos, jei jie ne ilgesni kaip 10% Sunkiai degaus ortakio ilgio arba 5% nedegaus ortakio ilgio. Prie Ventiliatorių lankstieji intarpai gali būti iš degiųjų medžiagų (išskyrus sistemas, nurodytas 5.5.1.3 p. 1–3 pastraipose).

5.5.1.7. Antikorozinei apsaugai leidžiama ortakius dažyti Degiomis medžiagomis ne storesniu kaip 0.5 mm sluoksniu.

5.5.1.8. Tranzitinių ortakių ir kolektorių (visu jų ilgiu Iki vėdinimo įrangos patalpos), kertančių aptarnaujamos patalpos Perdangas, ugniasienes arba priešgaisrines pertvaras, atsparumas Ugniai nustatomas pagal 11 priedą.

5.5.1.9. Visuomeninėse, administracinėse, buitinėse, c (išskyrus sandėlius), d ir e kategorijų gamybinėse patalpose gali Būti nedegūs nenormuojamo atsparumo ugniai ortakiai, tačiau Kiekvienoje susikirtimo su didesnio kaip 0.25 h atsparumo ugniai Perdanga ir 0.75 h – pertvara vietoje turi būti ugnies vožtuvai.

5.5.1.10. Bet kurios paskirties sistemų tranzitiniai Ortakiai ir kolektoriai gali būti:

– iš sunkiai degių ir degių medžiagų, jei kiekvienas ortakis Tiesiamas atskiroje šachtoje ar su apvalkalu iš nedegių medžiagų 0.5 h atsparumo ugniai;

– iš nedegių medžiagų, mažesnio nei normuojamo atsparumo Ugniai, tačiau ortakių ir kolektorių (a, b ir c kategorijų Patalpose) atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0.25 h, Ir ortakiai, taip pat kolektoriai turi būti nutiesti bendroje Nedegių medžiagų šachtoje, kurios atsparumas ugniai ne mažesnis Kaip 0.5 h.

5.5.1.11. Vėdinimo įrangos patalpose klojamų ortakių ir Kolektorių atsparumas ugniai nenormuojamas, išskyrus tranzitinius Ortakius ir kolektorius.

5.5.1.12. Tambūrų šliuzų prieš a ir b kategorijų patalpas Bei sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo vėdinimo sistemų Tranzitinių ortakių atsparumas ugniai turi būti 0.5 h.

5.5.1.13. Angose bei ortakiuose, kertančiuose perdangas, Ugniasienes ir priešgaisrines pertvaras, ugnies vožtuvų Atsparumas ugniai turi būti:

– 1 h, kai perdangos arba pertvaros atsparumas ugniai 1 h;

– 0.6 h – „ – 0.75 h;

– 0.25 h – „ – 0.25 h.

kitais atvejais ugnies vožtuvo atsparumas ugniai turi būti Toks pat kaip ir ortakio, kuriam jis skirtas, bet ne mažesnis Kaip 0.25 h.

5.5.1.14. Ortakius leidžiama kloti priešgaisrinėse sienose, Nesumažinant jų atsparumo ugniai.

5.5.1.15. Atspariomis ugniai nedegiomis pastato Konstrukcijomis leidžiama transportuoti orą, kuriame nėra lengvai Besikondensuojančių garų. Šiuo atveju konstrukcijos turi būti Hermetinamos, lygaus vidinio paviršiaus, o ortakiai galimi Prieiti valyti.

5.5.1.16. Tranzitinius ortakius (išskyrus tiekiamojo Priešdūminio vėdinimo) draudžiama tiesti laptinėse.

5.5.1.17. A ir b kategorijų patalpų ir vietinio sprogių Mišinių šalinimo vėdinimo sistemų ortakius draudžiama rengti Rūsiuose ir pogrindžiuose.

5.5.1.18. Tranzitinių ortakių ir sienų, perdangų, pertvarų Susikirtimo vietas būtina užpildyti nedegiomis medžiagomis, Nesumažinant kertamos konstrukcijos normuojamo atsparumo ugniai.

5.5.1.19. Ortakius, kuriais transportuojami sprogieji Mišiniai, leidžiama kirsti vamzdynais, kai šilumnešio temperatūra (ºC) ne mažiau kaip 20% mažesnė už dujų, garų, dulkių ir Aerozolių savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą.

5.5.1.20. Ortakių viduje ir 50 mm atstumu nuo jų sienelių Draudžiama tiesti degiųjų medžiagų transportavimo vamzdžius, Kabelius ir elektros laidus. Šioms komunikacijoms taip pat Draudžiama kirsti ortakius.

5.5.1.21. Kai šalinamų degiųjų dujų ir oro mišiniai yra Lengvesni už orą, tuomet bendrosios apykaitos oro šalinimo ir Vietinio šalinimo sistemų ortakiai turi būti ne mažesnio kaip 0.005 nuolydžio prieš oro judėjimo kryptį.

5.5.1.22. Ortakiai, kuriuose gali kauptis arba kondensuotis Degiosios medžiagos, turi būti ne mažesnio kaip 0.005 nuolydžio Oro judėjimo kryptimi ir numatomas susikaupusių degių medžiagų Šalinimas.

 

5.6. Oro mainų vykdymas

5.6.1. Oro mainai turi vykti taip, kad patalpoje Nesusidarytų pavojinga sprogiųjų ar degiųjų medžiagų Koncentracija.

5.6.1.1. Į a ir b kategorijos patalpų tambūrus šliuzus Būtina tiekti švarų orą.

5.6.1.2. Tambūruose šliuzuose oro slėgis turi būti 20 pa Didesnis už vėdinamos patalpos oro slėgį, o kiekis ne mažesnis Kaip 250 m3/h oro kiekvienam tambūrui šliuzui.

5.6.1.3. Patalpų, kuriose yra dujiniai įrenginiai, Ištraukiamųjų sistemų oro šalinimo angose turi būti Nepertraukiamos oro kaitos grotelės.

5.6.1.4. Viršutinėje patalpos zonoje ištraukiamosios Bendrosios apykaitos vėdinimo angos turi būti:

– ne didesniu kaip 0,4 m atstumu nuo lubų arba denginio Paviršiaus iki angos viršaus sprogiesiems dujų, garų, aerozolių Ir oro mišiniams (išskyrus vandenilio ir oro mišinius) šalinti;

– ne didesniu kaip 0,1 m atstumu iki angos viršaus 4 m Aukščio ir žemesnėse patalpose, o aukštesnėse nei 4 m patalpose – Ne didesniu kaip 0,025 patalpos aukščio atstumu, tačiau Nedidesniu kaip 0,4 m, vandenilio ir oro junginiams šalinti.

5.6.1.5. Bendrosios apykaitos oro šalinamojo vėdinimo iš Apatinės zonos angos turi būti ne didesniu kaip 0,3 m atstumu nuo Grindų iki angos apačios.

5.6.1.6. Avarinio vėdinimo įtaisai (grotelės, atvamzdžiai), Šalinantys degias dujas, garus ir aerozolius turi būti:

– darbo zonoje, kai dujų ir garų lyginamasis svoris didesnis Už oro;

– viršutinėje zonoje, kai dujų ir garų lyginamasis svoris Mažesnis už oro.

 

5.7. Priešdūminis vėdinimas

5.7.1. Priešdūminės vėdinimo sistemos privalo garantuoti Gaisro metu susidarančių dūmų šalinimą ir saugią žmonių Evakuaciją iš pastato patalpų.

5.7.1.1. Priešdūminės vėdinimo sistemos projektuojamos:

– gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų visų aukštų Koridoriuose arba holuose (evakuacijos keliuose), jei pastato Aukštis (nuo vidutinės planinės žemės altitudės iki viršutinio Aukšto grindų) didesnis kaip 26.5 m;

– gamybinių, administracinių ir buitinių pastatų Koridoriuose, kai pastato aukštis didesnis nei 26.5 m;

– a, b ir c kategorijų dviejų ir daugiau aukštų pastatų Ilgesniuose kaip 15 m koridoriuose, kuriuose nėra natūralios Šviesos pro išorinių pastato konstrukcijų langus, stoglangius ir T. t.;

– kiekvienoje gamybinėje arba sandėlio patalpoje, kurioje Yra nuolatinės darbo vietos be natūralios šviesos arba su Natūralia šviesa, tačiau nėra mechanizuotų įrenginių langams, Stoglangiams ir t. t., esantiems virš 2.2 m auštyje, atidaryti (atvirų angų plotas turi būti pakankamas dūmams šalinti gaisro Metu), jei patalpos skiriamos a, b ir c kategorijoms, o iva Atsparumo ugniai pastatuose – bet kuriai kategorijai;

– visuomeninės, administracinės ir buitinės paskirties Patalpoje be natūralios šviesos, kur gali būti daugiau kaip 50 Žmonių;

– 55 m2 ir didesnio ploto be natūralios šviesos patalpose, Kuriose saugomos ir vartojamos degiosios medžiagos ir jose yra Nuolatinės darbo vietos;

– be natūralios šviesos drabužinėse, kurių plotas didesnis Nei 200 m2.

ne didesnėse kaip 200 m2 ploto gamybinėse patalpose dūmus Galima šalinti per koridorių.

5.7.1.2. Priešdūminės vėdinimo sistemos neprojektuojamos:

– patalpose, kurių uždūminimo laikas (nustatomas pagal 10 Priedą) ilgesnis už saugios žmonių evakuacijos iš šių patalpų Laiką, išskyrus a ir b kategorijų patalpas;

– patalpose, kurių plotas mažesnis kaip 200 m2 ir jose yra Automatiniai vandens ar putų gesinamieji įrenginiai, išskyrus a Ir b kategorijų patalpas;

– patalpose, kuriose yra automatiniai dujų gesinamieji Įrenginiai;

– koridoriuose ir holuose, kai iš visų patalpų, su durimis į Šį koridorių, dūmai šalinami tiesiogiai.

pastaba. Jei pagrindinės patalpos, kurioje įrengta dūmų Šalinimo sistema, plote yra kitos mažesnės kaip 50 m2 patalpos, Tuomet šiose patalpose dūmų šalinimo sistemos gali nebūti, o Šalinamų dūmų kiekis skaičiuojamas iš bendrojo patalpų ploto.

5.7.1.3. Koridorių ir holų dūmų šalinimo sistemas reikia Projektuoti mechanines ir atskirtas nuo kitų vėdinimo sistemų.

5.7.1.4. Dūmų išsiurbiamuosius įtaisus būtina montuoti po Koridorių ir holų lubomis dūmų šachtose.

dūmų išsiurbiamuosius įtaisus galima jungti prie dūmų Šachtos atšakų. Didžiausias koridoriaus ilgis, kuriame yra vienas Dūmų išsiurbiamasis įtaisas, turi būti ne didesnis kaip 30 m. Prie ištraukiamosios koridoriaus ar holo sistemos leidžiama Prijungti ne daugiau kaip du vieno aukšto dūmų išsiurbiamuosius Įtaisus.

5.7.1.5. Patalpas, kurių plotas didesnis kaip 1600 m2, Būtina skirti dūmų zonomis, turint omenyje, kad gali kilti Gaisras vienoje iš jų. Kiekvieną dūmų zoną reikia atskirti Ištisinėmis nedegiomis užuolaidomis, nusileidžiančiomis ne Mažesniu kaip 2.5 m atstumu (nuo grindų) ir po lubomis, Sukuriančiomis dūmų rezervuarus.

dūmų zonas, jų atskyrimą užuolaidomis reikia numatyti Įvertinant galimus gaisro židinius. Dūmų zonos plotas neturi būti Didesnis kaip 1600 m2.

5.7.1.6. Dūmų šalinimo sistemų parametrai nustatomi pagal 10 Priedą.

5.7.1.7. Dūmams šalinti iš vienaaukščių pastatų galimos Natūralios traukos sistemos panaudojant įrengtus dūmų šachtose Dūmų vožtuvus arba atidaromus stoglangius.

ne daugiau kaip iš 15 m pločio prie langų esančios zonos Dūmus šalinti galima pro viršlangius, kurių apačia yra ne žemiau Kaip 2.2 m nuo grindų.

natūralios traukos dūmų šalinimo sistemose angų plotas turi Būti pakankamas dūmams šalinti gaisro metu. Daugiaaukščiams Pastatams tikslinga projektuoti mechanines ištraukiamąsias Sistemas. Kiekvienai izoliuotai patalpai galima numatyti atskiras Natūralios traukos šachtas.

bibliotekoms, knygų saugykloms, archyvams, popieriaus Sandėliams būtina numatyti mechanines dūmų šalinimo sistemas.

kai yra mechaninė dūmų šalinimo sistema, kiekviename aukšte Prie vertikaliojo kolektoriaus leidžiama prijungti ne daugiau Kaip keturias patalpas arba keturias dūmų zonas.

5.7.1.8. Per gaisrą lauko oras turi būti tiekiamas į:

– liftų šachtas, jei išėjimuose iš liftų nėra tambūrų Šliuzų, pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis;

– neuždūmijamas ii tipo laiptines;

– iii tipo neuždūmijamų laiptinių tambūrus šliuzus;

– rūsyje prieš liftus esančius tambūrus šliuzus, Visuomeniniuose, gamybiniuose, administraciniuose ir buitiniuose Pastatuose;

– tambūrus šliuzus prieš laiptines rūsyje, kuriame yra c Kategorijos patalpos.

5.7.1.9. Tiekiamoji priešdūminė vėdinimo sistema privalo Garantuoti ne mažesnį kaip 20 pa oro slėgį:

– liftų šachtos apačioje, kai visuose aukštuose, išskyrus Apatinį, liftų šachtos durys uždaros;

– ii tipo neuždūmijamų laiptinių apačioje, kai durys iš Koridoriaus ir holo aukšte, kuriame kilo gaisras, į laiptinę ir Iš pastato yra atviros, o visuose kituose aukštuose uždaros;

– iii tipo neuždūmijamų laiptinių tambūruose šliuzuose, tame Aukšte, kuriame kilo gaisras, kai atviros vienos tambūro durys į Koridorių arba holą;

– rūsio tambūruose šliuzuose, kai visos durys uždaros.

5.7.2. Priešdūminio vėdinimo sistemų įranga turi patikimai Veikti per gaisrą ir neleisti plisti degimo produktams.

5.7.2.1. Dūmų šalinimo sistemoms reikia numatyti:

– radialinio ventiliatoriaus ir elektros variklio ant vieno Veleno ir be minkštų intarpų įrengimą; šių įrenginių apsauga turi Atitikti aptarnaujamų patalpų kategoriją; leidžiama vartoti Minkštus nedegius intarpus, taip pat radialinius ventiliatorius Įrengti su kūgine diržine pavara arba mova, aušinama oru;

– nedegius s klasės ortakius ir šachtas, kurių atsparumas Ugniai 0.75 h, dūmai šalinami tiesiogiai iš patalpos; 0.5 h – iš Koridoriaus ir holų; 0.25 h, šalinant dujas po gaisro (automatinėms dujų gesinimo sistemoms);

– gaisro metu automatiškai atidaromus dūmų vožtuvus, kurių Atsparumas ugniai 0.5 h, šalinant dūmus iš patalpų, koridorių ir Holų; 0.25 h, šalinant dujas po gaisro (automatinėms dujų Gesinimo sistemoms);

– dūmų šalinimą į lauką ne arčiau kaip per 2 m nuo degaus Arba sunkiai degaus stogo; jei stogas apsaugotas nedegiomis Medžiagomis 2 m horizontaliuoju atstumu nuo išmetamosios angos Krašto, dūmus galima šalinti mažesniame aukštyje; virš natūralios Traukos sistemų šachtų būtinas deflektorius, o mechaninėse Sistemose dūmus šalinti numatoma išmetimo ortakiais be stogelių;

– atbulinių vožtuvų prie ventiliatoriaus įrengimą.

nenormuojamo atsparumo ugniai dūmų vožtuvus leidžiama Naudoti vieną patalpą aptarnaujančiose sistemose.

dūmų išsiurbiamuosius įtaisus reikia išdėstyti tolygiai Visoje patalpoje ar dūmų zonoje. Vienu išsiurbiamuoju įtaisu Aptarnaujamas plotas turi būti ne didesnis kaip 900 m2.

5.7.2.2. Dūmų šalinimo ventiliatoriai turi būti 1-o tipo Priešgaisrinėmis pertvaromis atskirtose (ir nuo kitų sistemų) Patalpose. Šiose patalpose turi būti vėdinimo sistema, Laiduojanti ne didesnę kaip 600c temperatūrą per gaisrą.

ištraukiamosios sistemos ventiliatorius gali būti ant stogo Arba pastato išorėje.

5.7.2.3. Dūmams ir dujoms po gaisro šalinti iš patalpų su Automatiniais dujų gesinimo įrenginiais turi būti mechaninės Ištraukiamojo vėdinimo sistemos, garantuojančios oro šalinimą iš Apatinės patalpos zonos ir šešeriopą oro apykaitą per valandą.

patalpos, kurioje yra automatinė dujų gesinimo sistema, Ortakiuose (išskyrus tranzitinius), kertančiuose atitvarines Konstrukcijas, reikia numatyti ugnies vožtuvus, ne mažesnio kaip 0.25 h atsparumo.

5.7.2.4. Dūmams šalinti per gaisrą ir dujoms po gaisro Leidžiama naudoti avarinio ir pagrindinio vėdinimo sistemas, Kurios atitinka 5.7.1.4–5.7.1.8 ir 5.7.2.1–5.7.2.3 punktų Reikalavimus.

5.7.2.5. Priešdūminėms tiekiamosioms vėdinimo sistemoms Būtina numatyti:

– radialinių ventiliatorių (be minkštųjų intarpų) įrengimą Atskirose patalpose, kurių pertvarų atsparumas ugniai 0.75 h; Ventiliatorius leidžiama rengti ant stogo ir pastato išorėje;

– nedegius s klasės ortakius, ne mažesnio kaip 0.5 h Atsparumo ugniai;

– atbulinių vožtuvų prie ventiliatorių įrengimą;

– lauko oro imamąsias angas, kurios turi būti 5 m atstumu Nuo dūmų išmetimo angų.

 

5.8. Elektros tiekimas ir automatizacija

 

5.8.1. Elektros tiekimas ir automatizacija turi garantuoti Patikimą vėdinimo sistemų darbą.

5.8.1.1. Avarinio ir priešdūminio vėdinimo elektros imtuvai Pagal elektros tiekimo patikimumą turi būti i kategorijos.

5.8.1.2. Pastatuose ir patalpose, kuriose yra automatinės Dūmų šalinimo sistemos, būtina numatyti automatinę gaisro Signalizaciją.

5.8.1.3. Patalpose, kuriose įrengta automatinė gaisro Gesinimo sistema arba gaisro signalizacija, turi būti numatytas Vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemų elektros imtuvų (išskyrus Elektros imtuvus, prijungtus prie vienfazio šviesos tinklo) Blokavimas su šiais įrenginiais, kad būtų galima:

– atjungti vėdinimo sistemas, išskyrus oro tiekimo į a ir b Kategorijų patalpų tambūrus šliuzus sistemas;

– įjungti priešdūminio vėdinimo sistemas, išskyrus 5.7.2.3 P. Nurodytas sistemas;

– atidaryti dūmų vožtuvus patalpoje, kurioje kilo gaisras, Ir uždaryti ugnies vožtuvus.

dūmų vožtuvai, stoglangiai, viršlangiai ir langai dūmams Šalinti privalo turėti automatinį, distancinį ir vietinį (jų Įrengimo vietoje) valdymą. Ugnies vožtuvai privalo turėti Automatinį ir vietinį valdymą, o elektromechaniniai – ir Distancinį.

distancinio paleidimo įtaisai gamybiniuose a, b ir c Kategorijos pastatuose įrengiami už aptarnaujamos patalpos (tikslinga rengti lauke). Kituose pastatuose šie įtaisai turi Būti lengvai prieinamose vietose, gaisrinių čiaupų spintelėse.

5.8.1.4. Patalpose, kuriose nėra automatinės gaisro Signalizacijos, turi būti galima per nuotolį atjungti vėdinimo Sistemas, aptarnaujančias šias patalpas. Šiuo atveju distancinio Atjungimo įtaisai turi būti ne aptarnaujamose patalpose. Kai Vienu metu būtina atjungti visas vėdinimo sistemas a ir b Kategorijų patalpose, distanciniai įtaisai turi būti pastato Išorėje.

5.8.1.5. A ir b kategorijų patalpose šildymo, vėdinimo ir Sprogiųjų mišinių vietinio šalinimo sistemų įrenginiai, Metaliniai vamzdynai ir ortakiai turi būti įžeminti pagal eįįt Reikalavimus.

5.8.1.6. Signalizaciją apie įrenginių darbą („įjungta“, „avarija“) turi turėti:

– vietinio šalinimo sistemos, šalinančios sprogius mišinius;

– a ir b kategorijų patalpų ištraukiamosios vėdinimo Sistemos.

5.8.1.7. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis, kilus Gaisrui, būtina numatyti liftų kabinų automatinį nusileidimą į Apatinį aukštą ir jų blokavimą atidarytomis durimis (išskyrus Skirtus ugniagesiams liftus).

______________


6. PRIEDAI

 

 

1 priedas

informacinis

 

ORO PARAMETRŲ SKAIČIUOJAMOSIOS REIKŠMĖS*

 

Patalpos pavadinimas

Oro temp.  ºC

Atstoj. temp. ºC

Oro judrumo technika**

Šviežio oro kiekis

Oras iš kitų patalpų

1 asmeniui

1 m2 grindų

dm3/s

m3/h

dm3 /s

m3/h

dm3 s. vien.

m3 h. vien.

1. Gyvenamieji namai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gyvenamosios patalpos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1 Svetainė

21

20

2

-

 

0,5

1,8

 

-

1.2 Miegamieji

21

20

2

4

14,4

0,7

2,5

 

-

1.3 Koridoriai

19

17

5

-

-

-

-

 

 

1.4 Virtuvė

21

20

2

-

-

-

 

20***

72

1.5 Valgomasis

21

20

2

-

 

0,5

1,8

 

 

1.6 Rūbinė

19

17

-

-

-

-

-

3

10,8

1.7 Vonios kam., dušas

22

22

2

-

-

-

-

15

54

1.8 Tualetas

21

19

-

-

-

-

-

10

36

Bendrosios patalpos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.9 Laiptinės

17

-

-

-

-

0,5h-1

-

0,5h-1

-

1.10 Sandėliai

17

-

-

-

-

0,35

1,3

0,35/m2

1,3

1.11 Rūsys

5

-

-

-

-

0,20

0,7

0,20/m2

0,7

1.12 Rūbinė

21

20

2

-

-

2

7,2

2/m2

7,2

1.13 Prausykla

22

22

2

-

-

3

10,8

3/m2

10,8

1.14 Sauna

-

-

-

-

-

2

7,2

2/m2

7,2

1.15 Skalbykla

21

-

-

-

-

1

3,6

1/m2

3,6

1.16 Džiovykla

21

-

-

-

-

2

7,2

2/m2

7,2

2. Administracijos pastatai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1Darbo kambariai

20

20

2

10

36

1

3,6

-

-

2.2 Darbo kambariai (atviri lankytojams)

21

20

2

10

36

1,5

5,4

-

-

2.3Pasitarimų kambariai

21

20

3

10

36

4

14,4

-

-

2.4 Braižyklos

21

20

2

10

36

1,5

5,4

-

-

2.5Komunalinio patarnavimo patalpos

21

19

4

6

21,6

2

7,2

-

-

2.6 Parodų patalpos

20

18

4

1,5

5,4

-

-

-

-

2.7Duomenų apdorojimo patalpos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- mašinų salė

21

19

5

4

14,4

0,4

1,4

-

-

- spausdinimo salė

21

19

4

4

14,4

0,4

1,4

-

-

2.8Archyvas, sandėlis

20

18

(nėra

darbo

vietų)

 

-

0,35/m2

1,3/m2

2.9 Kavinė

20

19

3

10

36

5

18

-

-

2.10Kopijavimo mašinų salė

20

18

-

-

-

1

3,6

4/m2

14,4/m2

2.11 Koridorius

20

18

5

-

-

-

-

-

-

2.12 Rūkomasis

20

19

3

10

36

5

18

10/m2

36/ m2

2.13 Klasė

21

20

3

10

36

4

14,4

-

-

3. Mokyklos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1 Klasės

21

20

2

6

21,6

3

10,8

-

-

3.2 Laboratorijos***

21

19

3

6

21,6

3

10,8

-

-

3.3 Namų ruošos darbų klasė***

21

19

3

6

21,6

3

10,8

-

-

3.4Technikos kabinetas***

21

19

4

6

21,6

3

10,8

-

-

3.5Susirinkimų salė

21

20

3

8

28,8

6

21,6

-

-

3.6 Sporto salė

21

20

5

12

43,2

2

7,2

-

-

3.7 Valgykla

21

18

4

6

21,6

5

18

-

-

4. Restoranas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.1 Valgomoji salė

21

20

3

10

36

10

36

-

-

4.2 Kavinė

21

20

4

10

36

10

36

-

-

4.3 Baras

21

20

4

10

36

10

36

-

-

4.4Pasitarimų kambarys iki 25 m2

21

20

3

10

36

4

36

-

-

4.5Kambarys viešbutyje

21

20

2

10

36

1

3,6

-

-

4.6 Koridorius

20

18

5

10

36

0,5

1,8

-

-

4.7 Holas

20

20

3

10

36

2

7,2

-

-

4.8Restorano tualetas

21

20

-

-

-

-

-

30/ vien.

108/ vien.

5. Sporto salės, baseinai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1Mankštos patalpos

21

17

4

12

43,2

3

10,8

-

-

5.2 Žiūrovų tribūnos

21

19

3

8

28,8

-

-

-

-

5.3 Žiūrovų koridoriai

19

17

5

10

36

7

25,2

-

-

5.4Sportininkų kambariai

20

18

4

6

21,6

5

18

-

-

5.5 Baseino salė***

27

24

3

14

50,4

-

-

-

-

6. Kitos viešosios paskirties vietos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stotys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.1 Laukiamieji

18

-

3

10

36

5

18

5/m2

18/ m2

6.2 Koridoriai

-

-

-

10

36

3

10,8

3/m2

10,8/m2

6.3 Tualetai

21

-

-

-

-

-

-

30/ vien.

108/ vien.

Parodų rūmai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.4Komercinės parodos

20

18

3

6

21,6

3

10,8

3

10,8

6.5 Muziejai, meno galerijos

20

18

3

-

-

-

-

3

10,8

Bibliotekos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.6 Skaityklos

21

20

2

4

14,4

2

7,2

-

-

6.7Mokymosi patalpos

21

20

2

4

14,4

1

3,6

-

-

6.8 Koridoriai, holai

19

17

4

4

14,4

1

3,6

-

-

6.9 Saugyklos

19

17

-

-

-

-

-

0,35/m2

1,3/ m2

* Sudarant naudotasi „National Building Code of Finland. D2. Indoor Climate and Ventilation of Buildings. Regulations and Guidelines, 1987.

** Oro judrumo charakteristikos pateiktos 2 priede. *** Tikslinama, atsižvelgiant į vietinių siurbtuvų šalinamą oro kiekį arba oro kiekį šilumos ir drėgmės pašalinimui bendrąja apykaita.

______________


 

2 priedas

Informacinis

 

v- didžiausias leidžiamas oro greitis, m/s;

t – oro temperatūra oro judrumo matavimo taške C;

1...7 oro judrumo charakteristikos.

______________


 

3 priedas

Informacinis

 

Vidaus oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas viešosios paskirties, administracijos ir buities patalpose

 

Metų periodas

Temperatūra ºC

Santykinė drėgmė, %

Oro greitis, m/s

Šiltasis

Ne daugiau, kaip 3 ºC aukščiau skaičiuojamosios išorės oro temperatūros (pagal A parametrus)-*

iki 65

iki 0,5

Šaltasis ir pereinamasis

18** – 22

iki 65

iki 0,2

*– kai t > 22 ºC pagal 2.2.1.5 punkto reikalavimus

** – kai žmonės patalpose nenusivelka lauko drabužių – vidaus temperatūra imama +16 ºC

______________


 

4 priedas

Informacinis

 

Skaičiuojamoji temperatūra ir oro judrumas tose darbo aplinkos vietose, kur yra oro dušai

 

Darbų kategorija

Temperatūra darbo zonoje už srovės ribų,  ºC

Oro judėjimo greitis srovėje ties darbo vieta, m/s

Oro temperatūra srovėje ties darbo vieta, kai spinduliuojamas srautas, W/m2

 

 

> 140

 

> 700

 

> 1400

 

> 2100

 

> 2800

 

Lengvas

28

1,0

28

24

21

16

-

2,0

-

28

16

24

20

3,0

-

-

28

26

24

3,5

 

 

 

 

 

Vid. sunkumo

28

1,0

27

22

-

-

-

2,0

28

24

21

16

-

3,0

-

27

24

21

18

3,5

-

28

25

22

19

Sunkus

26

2,0

25

19

16

-

-

2,0

26

22

20

18

17

3,5

-

23

22

20

19

 

Pastaba: Kai oro temperatūra darbo aplinkoje didesnė, nei nurodyta lentelėje, oro temperatūrą srovėje ties darbo vieta reikia sumažinti 0,4 ºC kiekvienam temperatūrų skirtumo laipsniui tarp faktinės ir nurodytos lentelėje, tačiau ne daugiau kaip iki +16 ºC.

______________


 

5 priedas

 

Privalomas Optimalios (komfortinės) poilsio ir lengvo darbo sąlygos kondicionuoto oro patalpose

 

Metų periodas

Temperatūra, ºC (atstojamoji)

Santykinė drėgmė, %

Oro greitis, m/s

Ištisus metus 22+-2 40-60 Pagal ISO 7730

______________


 

6 priedas

Informacinis

 

Leistinas temperatūrų skirtumas tarp įtekančios į darbo zoną srovės temperatūros ir tos zonos temperatūros

 

 

 

Meteorologinės sąlygos

 

 

Patalpos

Temperatūrų skirtumas

Kai dengiami šilumos nuostoliai

Kai sugeriamas šilumos perteklius

Žmonės srovėje

Žmonės už srovės

Žmonės srovėje

Žmonės už srovės

Leistinos

 

 

 

 

Viešosios paskirties adm. ir buities

 

 

+3

 

 

+3.5

 

 

-1.5

 

 

-2

Gamybos

+5

+6

-2

-2.5

Optimalios

 

 

 

 

Visos, išskyrus su spec. technolog. reikalavimais

 

 

 

 

+1

 

 

 

 

+1.5

 

 

 

 

-1

 

 

 

 

-1.5

______________


 

7 priedas

Privalomas

 

Šildymo sistemos

 

Eil. Nr.

Pastatai ir patalpos

Šildymo sistema, šilumnešis ir aukščiausia leistina jo temperatūra

1

2

3

1.

Gyvenamieji, viešosios paskirties ir administraciniai pastatai, išskyrus nurodytus 2-8 pozicijoje

Vandens centrinio šildymo sistemos su atvirai stovinčiais šildomaisiais prietaisais“ jei vandens temperatūra iki 95 ºC dvivamzdėse ir iki 105 ºC vienvamzdėse sistemose. Grindų šildymo sistemos. Šildymas oru. Šildymas elektra arba dujomis, kai išorinio šilumos atiduodančiojo paviršiaus temperatūra iki 95 ºC.

2.

Ikimokyklinės vaikų įstaigos.

T. p. kaip 1 p., išskyrus šildymą dujomis.

3.

Ligoninės (išskyrus psichiatrijos ir narkologijos, taip pat sugriežtintų reikalavimų patalpas).

Vandens su atvirai stovinčiais šildomaisiais prietaisais, kai vandens temperatūra iki 85 ºC. Grindų šildomosios sistemos.

4.

Gydymosios ir profilaktikos įstaigos (išskyrus stacionarus).

T. p. kaip 1 p., išskyrus šildymą dujomis.

5.

Sporto statiniai.

Tie patys šildymo sistemų tipai, kaip p.1. Vandens temperatūra iki 150 ºC, elektrinių arba dujinių šildytuvų išorinio paviršiaus temperatūra iki 150 ºC.

6.

Viešojo maitinimo įstaigos ir parduotuvės.

T. p. kaip 5 p.

7.

Stotys ir aerouostai.

T. p. kaip 5 p., išskyrus šildymą dujomis.

8.

Žiūrovinės įstaigos, restoranai.

Vandens šildymas su atvirais šildomaisiais prietaisais, kai vandens temperatūra iki 115 ºC. Grindų šildymo sistemos. Šildymas oru. Šildymas elektra“ jei išorinio šilumos atiduodamojo paviršiaus temperatūra iki 115 ºC.

 

Gamybos pastatai a) A, B, C kategorijų jei neišsiskiria dulkės arba išsiskiria nedegios dulkės;

Šildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatūra iki 150 ºC ir garo temperatūra iki 130ºC.

 

Šildymas dujomis ir elektra C kategorijos patalpose, jei šilumos atiduodamojo paviršiaus temperatūra iki 130 ºC *.

 

b) A, B, C kategorijų, jei išsiskiria degios dulkės

Šildymas oru, vandeniu ir garu, jei šilumnešio temperatūra iki 110 ºC A ir B kat. patalpose, taip pat iki 130 ºC kategorijos C patalpose. Šildymas dujomis ir elektra C kat. patalpose, jei šilumos atiduodamojo paviršiaus temperatūra iki 110 ºC.

 

c) D ir E kategorijų patalpose, jei neišsiskiria dulkės;

Visų tipų šildymo sistemos. Vandens temperatūra iki 150 ºC, garo – iki 130 ºC, šildymas dujomis ir elektra, įskaitant aukštos temperatūros spindulinius šildytuvus.

 

d) D ir E kategorijų patalpos, jei išsiskiria nedegios dulkės;

T. p. kaip 9a p., išskyrus aukštos temperatūros dujinius ir elektrinius šildytuvus.

 

e) D ir E kategorijų, jei išsiskiria degios dulkės;

Šildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatūra iki 130 ºC, garo – iki 110 ºC.

 

f) D ir E kategorijų su žymiais drėgmės išsiskyrimais;

Šildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatūra iki 150 ºC ir garo – iki 130 ºC. Šildymas dujomis, kai šilumą atiduodamojo išorinio paviršiaus temperatūra iki 250 ºC.

 

g) D ir E kategorijų „švarios“ patalpos

Šildymas oru, lygaus paviršiaus šildymo prietaisai, jei vandens temperatūra iki 150 ºC, grindų šildymas.

 

h) Patalpos, kuriose nuodingos medžiagos gali būti sausai destiliuojamos karštais paviršiais.

Pagal specialius norminius dokumentus.

10.

Laiptinės, pėsčiųjų takai, vestibiuliai.

Šildymas oru, vandeniu ir garu, jei vandens temperatūra iki 150 ºC, garo – iki 130 ºC.

11.

Šilumos punktai.

Šildymas vandeniu ir garu, jei vandens temperatūra iki 150 ºC, garo – iki 130 ºC.

12.

Pavienės patalpos, darbo vietos nešildomose patalpose ir patalpose, kurių temperatūra žemesnė už norminę.

Visų tipų sistemos. Vandens temperatūra iki 150 ºC, garo – iki 130 ºC.

 

Pastaba. Šildymo krosnimis taikymo sritis nurodyta 8 priede.

______________


 

8 priedas

Privalomas

 

Reikalavimai įrengiant pastatų šildymą krosnimis

 

1. Pastatų šildymas kieto kuro degimo krosnimis leidžiamas pastatuose, išvardintuose žemiau pateiktoje lentelėje.

 

Pastatų paskirtis

Didžiausias aukštų skaičius

Didžiausias vietų skaičius

Gyvenamieji namai

2

-

Bendrabučiai, pirtys

1

25

Poliklinikos, buitinio aptarnavimo įmonės, ryšių, sporto ir administracijos pastatai

 

 

1

 

 

-

Gamybiniai pastatai su D ir E kategorijų patalpomis, kurių bendras plotas ne didesnis kaip 500 m-2

 

 

1

 

 

-

Bendrojo lavinimo mokyklos be miegamųjų korpusų

1

80

Vaikų ikimokyklinės įstaigos, kuriose vaikai būna tik dieną, viešojo maitinimo įmonės

 

 

1

 

 

50

 

2. Krosnių šilumos našumas turi kompensuoti patalpų skaičiuotinus šilumos nuostolius:

periodinio degimo krosnys – kūrenant dukart per parą,

ilgalaikio degimo krosnys – ištisai kūrenant.

Šildant periodinio kūrenimo krosnimis patalpų oro temperatūros svyravimas per parą neturi viršyti ±3 ºC.

3. Didžiausia krosnių paviršiaus temperatūra (išskyrus ketinės dangos, durelių ir kitos metalinės įrangos) neturi viršyti:

90 ºC – vaikų ikimokyklinių įstaigų, gydomųjų įstaigų patalpose.

Kituose pastatuose ir patalpose:

110 ºC – ne daugiau kaip 15% bendro krosnies paviršiaus ploto,

120 ºC – ne daugiau kaip 5% bendro krosnies paviršiaus ploto.

Patalpose, kuriose žmonės būna laikinai, leidžiama naudotis krosnimis, kurių šildomojo paviršiaus temperatūra aukštesnė negu 120 ºC, jeigu prie jų yra apsauginiai ekranai.

4. Viena krosnimi leidžiama šildyti ne daugiau kaip tris viename aukšte esančias patalpas.

Dviejų aukštų pastatus leidžiama šildyti dviaukštėmis krosnimis su izoliuotomis pakuromis ir dūmtraukiais kiekviename aukšte, o dviaukščiams butams – įrengiant vieną pakurą pirmame aukšte.

Dviaukščių krosnių perdangose draudžiamos degios sijos.

5. Stacionarias krosnis reikia įrengti ant atskiro pamato arba konsolių, patikimai įtvirtintų pastato sienoje.

Krosnių mūrijimui naudoti atitinkamo atsparumo ugniai statybines medžiagas.

6. Bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, gydomosiose ir profilaktikos įstaigose, poilsio namuose, viešbučiuose krosnių pakuros turi būti patalpose arba koridoriuose, kur yra natūralios traukos ištraukiamasis vėdinimas ir langai su orlaidėmis.

7. Krosnimis šildomuose pastatuose draudžiama:

a) įrengti oro priverstinio šalinimo vėdinimą, nekompensuojant oro priverstiniu tiekimu;

b) kreipti dūmus į vėdinimo kanalus arba dūmų kanaluose įrengti vėdinamąsias groteles arba prie jų prijungti vėdinimo kanalus.

8. Krosnys statytinos prie nedegių vidinių pertvarų su dūmų nuvedamaisiais kanalais.

Dūmų kanalai leistini nedegiose, kad drėgmė nesikondensuotų dūmų kanale, iš lauko apšiltintose išorinėse sienose. Jeigu nėra sienų, kuriose galėtų būti dūmų kanalai, reikia statyti kaminus.

9. Prie kiekvienos krosnies turi būti po atskirą kaminą arba dūmų nuvedamąjį kanalą (toliau sutrumpintai – dūmtraukiai).

Prie vieno dūmtraukio galima prijungti dvi krosnis sumūrytas to paties aukšto viename bute. Šiuo atveju bendro dūmų kanalo viduje turi būti ne plonesnė kaip 120 mm storio 1 m aukščio pertvara, skirianti abiejų dūmų kanalus. Pertvaros aukštis skaičiuojamas nuo atskirų krosnių dūmų kanalų sujungimo vietos apačios.

10. Dūmtraukių skerspjūviai pagal krosnių šiluminį galingumą turi būti:

140 x 140 mm – krosnims iki 3,5 kW galingumo;

140 x 200 mm – krosnims nuo 3,5 kW iki 5,2 kW galingumo;

140 x 270 mm – krosnims nuo 5,2 kW iki 7 kW galingumo.

Apvalių dūmų kanalų skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis už nurodytų stačiakampių kanalų skerspjūvio plotą.

11. Malkomis kūrenamų krosnių dūmų kanaluose būtina įrengti po dvi sandarias sklendes, o anglimis ir durpėmis kūrenamų krosnių kanaluose – po vieną sklendę su 15 mm skersmens kiauryme.

12. Dūmtraukių aukštis skaičiuojant nuo krosnies ardelių (kuro deginamųjų grotelių) iki dūmtraukio viršaus turi būti ne mažiau kaip 5 m.

Dūmtraukių viršus turi būti:

a) ne mažiau kaip 0,5 m aukščiau plokščio stogo;

b) ne mažiau kaip 0,5 m aukščiau stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas nuo dūmtraukio iki kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m;

c) ne žemiau stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas nuo dūmtraukio iki stogo kraigo arba parapeto nuo 1,5 iki 3 m;

d) ne žemiau linijos, nuvestos nuo kraigo žemyn 100 kampu nuo horizontalios krypties, kai dūmtraukis yra daugiau negu 3 m atstumu nuo kraigo.

Dūmtraukiai statomi aukštesni už pristatyto aukščiausio pastato stogą.

13. Dūmtraukiai projektuojami vertikalūs, be pakopų, sienelės ne plonesnės kaip 120 mm iš molio plytų arba 60 mm iš karščiui atsparaus betono.

Dūmtraukiams valyti apačioje turi būti 250 mm gylio nišos ir pravalomosios angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

Dūmtraukiai gali būti pasvirę, su vertikalia kryptimi sudarantys ne didesnį kaip 30 º kampą, o nukrypimas horizontalia kryptimi ne daugiau kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio vidiniai paviršiai turi būti lygūs, jo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis už vertikaliosios dalies skerspjūvio plotą.

14. Plytų dūmtraukio viršų 0,2 m aukščiu reikia apsaugoti nuo kritulių. Draudžiama statyti ant dūmtraukių stogelius, deflektorius arba kitokius dūmų kanalo antgalius.

15. Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai privalo turėti kibirkščių gaudiklius. Tam reikalui vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm.

16. Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais arba su ventiliacijos kanalais šalia dūmtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažiau kaip:

380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų,

250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 24 p. reikalavimus.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmų kanalo sienutės vidinio paviršiaus.

Atstumas nuo dūmų kanalo sienutės vidaus iki metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažiau kaip 130 mm.

17. Į horizontalias perskyras negalima remti arba tvirtinti prie jų pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus.

18. Degių medžiagų sienų ir pertvarų angose įrengiamų krosnių ir dūmtraukių perskyros turi būti per visą krosnies ar dūmtraukio aukštį patalpos ribose. Perskyros storis turi būti ne mažesnis už sienos ar pertvaros storį. Plyšiai tarp perskyros ir sienos ar perdangos turi būti užtaisomi nedegančiomis medžiagomis.

19. Kokios turi būti atotraukos.

Atotrauka – erdvė tarp išorinio krosnies arba dūmų kanalo paviršiaus ir degios arba sunkiai degios sienos, pertvaros arba kitos pastato konstrukcijos.

Lentelėje pateikti atotraukų dydžiai pagal krosnies sienutės storį ir greta esančios konstrukcijos gaisrinės apsaugos lygį.

 

Krosnies sienelės storis mm

Atotraukos pobūdis

Atotraukos dydis mm

Nuo neapsaugotos konstrukcijos

Nuo neapsaugotos pagal24 p. reikalavimus konstrukcijos

120

atvira

260

200

120

uždara

320

260

65

atvira

320

260

65

uždara

500

380

 

Pastabos:

1. Atstumas nuo krosnies (židinio) arba dūmtraukio išorinio paviršiaus nenormuojamas iki sienos (pertvaros), kurios atsparumas ugniai ne mažiau kaip 1 val., o ugnies plitimo riba nulinė.

2. Vaikų įstaigose, bendrabučiuose ir viešojo maitinimo įmonėse sienos (pertvaros) atotraukos ribose turi būti ne mažiau kaip 1 valandos atsparumo ugniai.

3. Lubų apsauga pagal 21 p., o grindų, sienų ir pertvarų – pagal 24 p. reikalavimus turi būti po 150 mm platesnė už krosnies gabaritus.

20. Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo ir gydomųjų profilaktikos įstaigų pastatuose krosnių atotraukos turi būti uždaros, o sienos ir perdangos jų ribose – nedegios.

Uždaros atotraukos sienutės viršuje ir prie grindų turi būti angos su 150 cm2 skerspjūvio grotelėmis orui praeiti. Uždaros atotraukos grindys turi būti nedegios. Jų lygis – 70 mm aukščiau patalpos grindų lygio.

21. Atstumas nuo krosnies trijų plytų storio perdangos viršaus iki degių arba sunkiai degių lubų, apsaugotų tinku su metaliniu tinkleliu arba skardos lakštu su 10 mm storio asbesto kartonu, turi būti:

250 mm – periodiškai kūrenamoms krosnims,

700 mm – kitoms krosnims.

Nuo neapsaugotų konstrukcijų šie atstumai turi būti atitinkamai 350 mm iki 1000 mm.

Kai krosnių perdanga dviejų plytų storio, atstumai iki apsaugotų arba neapsaugotų konstrukcijų didesni 1,5 karto.

Atstumas nuo metalinės krosnies šilumą izoliuojančios perdangos iki degių apsaugotų lubų turi būti 800 mm, o be šilumą izoliuojančios perdangos atstumas iki neapsaugotų degių lubų turi būti 1200 mm.

22. Erdvę tarp krosnies perdangos ir degių arba sunkiai degių lubų galima iš visų pusių uždengti plytų sienomis. Šiuo atveju krosnies perdangos storį reikia padidinti iki 4 plytų, o atstumas iki lubų lieka pagal 21 p. reikalavimus. Skirtinguose uždaros erdvės sienų aukščiuose turi būti dvi angos su grotelėmis, kurių kiekvienos plotas ne mažesnis kaip 150 m2.

23. Atstumai nuo dūmtraukių išorinių paviršių iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:

130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių,

250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių,

130 mm – nuo izoliuotų keraminių dūmtraukių, kurių nedegios arba sunkiai degios izoliacijos šiluminė varža ne mažesnė, kaip 0,3 m2 ºC/W.

Tarpą tarp dūmtraukio ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga.

24. Pastatų konstrukcijas reikia apsaugoti, kad neužsidegtų:

a) degias arba sunkiai degias grindis po pakuros durelėmis – metaliniu lakštu 700 x 500 mm arba kitomis nedegiomis medžiagomis;

b) degią sieną patiestu ant pertvaros prie krosnies pakuros 25 mm storio tinko sluoksniu arba metaliniu lakštu ant 10 mm storio nedegios medžiagos (asbesto kartonas, veltinis, įmirkytas molyje, akmens vata ir pan.), apsaugant plotą nuo grindų iki 250 mm aukščiau pakuros durelių viršaus;

c) degias grindis prie židinio nedegios medžiagos lakštu, kurio plotis 500 mm, o ilgis į abi puses po 15 cm viršija židinio angos plotį.

Atstumas nuo pakuros iki priešais esančios sienos turi būti ne mažesnis kaip 1250 mm.

25. Mažiausi atstumai nuo grindų iki pelenų rinktuvo ir dujų kaitos kanalo dugno turi būti:

a) 210 mm iki dujų kaitos kanalų ir 140 mm iki pelenų rinktuvo, jeigu perdanga arba grindys yra degios arba sunkiai degios;

b) dujų kaitos kanalai arba pelenų rinktuvai gali būti grindų lygyje, jeigu perdanga arba grindys yra nedegios.

26. Degias grindis po karkasinėmis krosnimis arba po virtuvinėmis, ant ne žemesnių kaip 100 mm metalinių kojelių, reikia apsaugoti skardos lakštu ant 10 mm storio nedegios medžiagos.

27. Krosnių dūmų kanalus prijungti prie dūmtraukių leidžiama ne ilgesniais kaip 400 mm dūmų vamzdžiais.

Dūmų vamzdžio sienelės turi turėti ne mažiau kaip 0,75 h atsparumą ugniai.

Reikalaujami atstumai:

a) nuo dūmų kanalo sienutės viršaus iki lubų:

500 mm, kai degios lubos neapsaugotos nuo užsidegimo,

400 mm, kai degios lubos apsaugotos nuo užsidegimo;

b) nuo dūmų kanalo sienutės apačios iki degių arba sunkiai degių grindų – 140 mm.

______________


 

9 priedas

Privalomas

 

Ortakių sandarumas

 

Sandarumo klasė

Perteklinis statinis slėgis (teigiamas arba neigiamas), Pa

100

200

400

600

800

1000

1500

2000

3000

4000

5000

Leidžiamas ištekėjusio ar pasiurbto oro kiekis m3/h vienam m2 ortakio paviršiaus

N

1,9

3,0

4,8

6,0

7,5

8,6

-

-

-

-

-

S

0,6

1,0

1,6

2,1

2,5

2,9

3,7

4,5

5,9

7,1

8,2

 

Pastabos:

1. Nustatant sandarumo klasę, oro nuostoliai imti:

N klasei – 1,32 x 10-3m3/s x m2, S klasei – 0,44 x 10-3 m3/s x m2, kai slėgis 400 Pa.

Nuostoliai, kai slėgis kitoks, perskaičiuojami formule

 

L2 = L1 (P2/P1)0,65

 

čia: L1 – nuostoliai, kai slėgis P1, L2 – nuostoliai, kai slėgis P2.

2. Skaičiuojant visos sistemos nuostolius, imamas perteklinis statinis slėgis prie ventiliatoriaus.

______________


 

10 priedas

Privalomas

 

Dūmų šalinimo sistemų parametrų skaičiavimo metodika

 

1. Nustatant dūmų kiekį reikia įvertinti:

– dūmų įsiurbimą per dūmų šachtų, kanalų ir ortakių nesandaras (pagal 4.4.1 p);

– oro įsiurbimą Gv, kg/h, per uždarų dūmų vožtuvų nesandaras; šis dydis nustatomas iš gamintojų duomenų, tačiau neturi būti didesnis už apskaičiuotąjį pagal formulę

 

Gv = 40,3 (Av´P)0,5m                       (1)

 

Av – vožtuvo skerspjūvio plotas, m2, P – slėgio skirtumas, Pa, abiejose vožtuvo pusėse, m – uždarųjų vožtuvų skaičius.

2. Patalpos arba dūmų rezervuaro pripildymo dūmais laikas randamas formule:

 

t = 6,39 A(Y-0,5 – H-0,5)/Pf               (2)

 

A – patalpos arba dūmų rezervuaro plotas, m2

Y – žemiausias dūmų lygis; patalpoms Y=2,5 m, o dūmų rezervuarams atstumas, m, nuo apatinės užuolaidų ribos iki grindų;

H – patalpos aukštis, m;

Pf – gaisro židinio perimetras, m.

3. Vožtuvuose, šachtose ir ortakiuose dūmų judėjimo greitis randamas skaičiavimais. Iš mažesnio kaip 10000 m3 tūrio patalpų šalinamų dūmų lyginamajo svorio vidurkis g, N/m3, ir temperatūra t, ºC, imamas:

g = 4 N/m3, t = 600 ºC – jei dega skysčiai ir dujos;

g = 5 N/m3, t = 450 ºC – jei dega kietos medžiagos;

g = 6 N/m3, t = 300 ºC – jei dega pluoštinės medžiagos ir šalinant dūmus iš koridorių ar holų.

Bibliotekose, knygų saugyklose, archyvuose ir popieriaus sandėliuose dūmų vidutinis lyginamasis svoris imamas 7 N/m3, o temperatūra – 220 ºC.

Iš didesnio kaip 10000 m3 tūrio patalpų šalinamų dūmų lyginamojo svorio vidurkis randamas formule:

 

gm = g + 0,05 (Vp – 10)                   (3)

 

kur Vp – patalpos tūris, tūkst. m3.

4. Priešdūminio vėdinimo parametrams skaičiuoti imama:

– lauko oro temperatūra ir vėjo greitis šaltuoju metų laiku;

– vėjo kryptis į pastato fasadą, esantį priešingoje jo pusėje nei evakuacinis išėjimas.

Perteklinis liftų šachtų slėgis II tipo neuždūmijamose laiptinėse ir tambūruose šliuzuose nustatomas pagal lauko oro slėgį pastato priešvėjinėje pusėje.

Evakuacijos keliuose oro slėgis į uždaras duris turi būti ne didesnis kaip 150 Pa. Kai durys yra dvivėrės, skaičiavimuose įskaitomas vienos pusės plotas.

5. Mažiausias atstumas Iz, m, nuo degiųjų arba sprogiųjų garų, dujų, dulkių ir oro mišinių vietinio šalinimo sistemų išmetamųjų angų iki galimų užsiliepsnojimo šaltinių (kibirkštys, aukštos temperatūros dujos ir t. t.) randamas formule:

 

                         (4)

 

kur: D – angos skersmuo m;

q – degiųjų dujų, garų, dulkių koncentracija, mg/m-3, išmetamojoje angoje;

qz – degiųjų dujų, garų, dulkių koncentracija, mg/m3, lygi 0,1 UPŽKR.

6. Gaisre šalinamų iš koridoriaus arba holo dūmų kiekis G1, m3/h, nustatomas formule:

a) gyvenamiesiams pastatams

 

G1 = 3420 B n H1,5                          (5)

 

b) visuomeniniams, administraciniams, buitiniams ir gamybiniams pastatams

 

G1 = 4300 B n H1,5 Kd                    (6)

 

kur B – išėjime iš koridoriaus, holo į laiptinę arba lauką esančių durų didesnės dalies plotis, m;

n – koeficientas, imamas iš lentelės:

 

Pastatai

Koeficientas n ir konkrečios B reikšmės

0,6

0,9

1,2

1,8

2,4

Gyvenamieji

1,00

0,82

0,70

0,51

0,41

Visuomeniniai, administraciniai, buitiniai ir gamybiniai

 

1,05

 

0,91

 

0,80

 

0,62

 

0,50

 

H – durų aukštis, m, kai H > 2,5 imama H = 2,5

Kd – durų atidarymo į laiptinę arba į lauką santykinis trukmės koeficientas, Kd = 1, kai ne mažiau kaip 25 žmonės evakuojasi pro vienas duris, Kd = 0,8, kai iki 25 žmonių evakuojasi pro vienas duris.

7. Šalinamas iš patalpų dūmų kiekis G, kg/h, randamas iš gaisro židinio perimetro.

Iš ne didesnio kaip 1600 m2 patalpų ir dūmų rezervuarų šalinamų dūmų kiekis nustatomas pagal formulę

 

G = 676,8 Pf Y1,5 Ks,                        (7)

 

kur Pf – pradinės stadijos gaisro židinio perimetras, m. Pf yra lygus atvirų arba nehermetiškai uždarytų talpų su degiomis medžiagomis, degių medžiagų, nedegių medžiagų degiame įpakavime sandėliavimo vietų didžiausiam perimetrui. Patalpose su sprinklerinėmis sistemomis Pf = 12m.

Jei gaisro židinio perimetrą nustatyti neįmanoma, tuomet leidžiama skaičiuoti formule

 

4 < Pf = 0,38 A0,5 < 12,                   (8)

 

A – patalpos arba dūmų rezervuaro plotas, m2;

Ks – koeficientas lygus 1,0, o patalpoms, kuriose yra natūralios traukos vėdinimo ir sprinklerinės sistemos, Ks=1,2.

Kai Pf > 12 m arba Y > 4 m, šalinamų dūmų kiekis randamas pagal 8 punktą.

8. Tiesiogiai iš patalpų šalinamų dūmų kiekis Gs, kg/h, apskaičiuojamas arba imamas

 

Gs = 1,1 G0 Ad,                               (9)

 

kur G0 – patenkantis į degančią patalpą oro kiekis, kuris yra lygus: 18 000 kg/h, kai evakuacijos kelyje (iki išėjimo į lauką) yra vienerios durys;

14 000 kg/h, kai evakuacijos kelyje yra dvejos durys;

9 000 kg/h, kai evakuacijos kelyje yra trejos ir daugiau durų;

Ad – patalpoje (evakuacijos kelyje) esančių durų plotas, m2.

______________

11 priedas

Privalomas

 

Tranzitinių ortakių ir kolektorių atsparumas ugniai

 

Vėdinimo sistema aptarnaujamos patalpos

Patalpose įrengtų tranzitinių ortakių ir kolektorių atsparumas ugniai, h

 

kategorijos

Gamyb. pastatų koridoriuose

administracinėse ir buitinėse

visuomeninėse

koridoriuose (išskyrus gam. past)

gyvenamosiose

A, B ir C kategorijų sandėliai

A, B arba C

D

E

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

A, B ir C kategorijų sandėliai

0.5 0.5

0.5 0.5

0.5 0.5

0.5 0.5

0.5 0.5

draudžiama

A, B ir C kategorijos

0.5 0.5

0.25 0.5

0.25 0.5

0.25 0.25

0.25 0.5

0.25 0.5

0.25 0.5

0.25 0.5

draudžiama

D ir E kategorijos

0.5 0.5

0.25 0.5

nenormuojama

0.25 0.5*

0.25 0.5

0.25 0.5

0.25 0.5

- „ -

Gamybinių pastatų koridoriai

0.5 0.5

0.25 0.5

nenormuojama

– „ -

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

Administracinės ir buitinės

draudžiama

0.25 0.5

0.25 0.5

nenormuojama

– „ -

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5

Visuomeninės

- „ -

0.25 0.5

0.25 0.5

n e n o r m u o j a m a

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5

0.5

Koridoriai(išskyrus gamybinių pastatų)

 

 

draudžiama

 

 

nenormuojama

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5

0.5

Gyvenamosios

draudžiama

nenormuojama

0.5*

0.5*

0.5*

0.5*

0.5

0.5*

* – 0.25 h IIIa, IV, IVa ir V atsparumo ugniai pastatuose.

Pastabos:

1. Atsparumo ugniai reikšmės pateiktos trupmena: skaitiklyje – aptarnaujamame aukšte, vardiklyje – neaptarnaujamame aukšte.

2. Ortakiams, einantiems per kelias skirtingas vieno aukšto patalpas, reikia numatyti vienodą, didesnę atsparumo ugniai reikšmę.

______________