LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GIRUTIŠKIO GAMTINIO REZERVATO PELKIŲ KOMPLEKSO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-333

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija, planavimą;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Švenčionėlių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-333

 

GIRUTIŠKIO GAMTINIO REZERVATO PELKIŲ KOMPLEKSO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPAID/113516/D/SV/LT ekspertai, detaliai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Girutiškio gamtinio rezervato pelkių kompleksas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nurodytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Girutiškio gamtinio rezervato pelkių kompleksas yra Vilniaus apskrities Švenčionių rajono savivaldybės šiaurvakarinėje dalyje, Labanoro seniūnijoje, 6 km atstumu į pietryčius nuo Labanoro gyvenvietės. Teritorija yra Labanoro girioje, kurios valstybinius miškus valdo valstybės įmonė Švenčionėlių miškų urėdija. Girutiškio pelkių kompleksas yra saugomas Labanoro regioninio parko Girutiškio gamtiniame rezervate. Visas Labanoro regioninis parkas, išskyrus jo rekreacines, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties funkcines zonas, yra vietovė, atitinkanti buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus. Gamtotvarkos planas parengtas teritorijai, kurios ribos sutampa su Girutiškio gamtinio rezervato ribomis. Girutiškio gamtinio rezervato plotas – 1372 ha.

Į vakarus nuo Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso palei Peršokšnos upę driekiasi atviros, mišku neapaugusios teritorijos. Maždaug 0,5–1 km atstumu nuo vakarinės Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso ribos iš pietų į šiaurę išsidėsčiusios šios gyvenvietės: Januliškis (didžiausia šalia rezervato esanti gyvenvietė), Padūmė, Lūšnia, Baroniškė (Baranava), Paperšokšnis, Mozūriškė, Tetervinė, Pastoviškis, Prūdiškė ir Prūdiškėlė. Į šiaurės vakarus nuo Girutiškio gamtinio rezervato yra Peršokšnų, Ilgio ir Indrajų ežerai, šiaurės rytuose – Liedžio ir Liedaičio ežerai. Teritorijos rytuose, išilgai rezervato ribos teka Luknelės upelis ir jo intakas Palukna, šalia pietvakarinės ribos teka Peršokšna.

Žemė Girutiškio gamtiniame rezervate yra valstybės nuosavybė.

Girutiškio gamtinį rezervatą sudaro didžiulių miško masyvų apsuptas įvairaus tipo pelkių kompleksas su 13 įvairaus dydžio pelkiniais distrofiniais ežerėliais. Girutiškio gamtinio rezervato teritorijoje didžiausius plotus užima aukštapelkių kompleksai su joje esančiais ežerais ir pelkes juosiančiais liūnais. Tai vertingiausias buveinių kompleksas teritorijoje. Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekse aptiktos šios į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir floros bei faunos apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą įtrauktos natūralios buveinės: 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai.

Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekse aptikta 100 augalų ir gyvūnų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784). Teritorijoje aptiktos 25 rūšys, saugomos pagal Buveinių direktyvos nuostatas. Iš jų 15 rūšių yra įtrauktos į šios direktyvos II priedą kaip rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas. Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekse aptinkama 111 rūšių, saugomų pagal 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų biotopų apsaugos konvencijos (Berno konvencija) nuostatas.

Girutiškio gamtinio rezervato pelkių kompleksas yra svarbi perėjimo vieta daugeliui retų ir pažeidžiamų paukščių rūšių. Šioje teritorijoje stebėtos 32 paukščių rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše ir 31 rūšis, įrašyta į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą. B viso Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekse aptiktos 46 paukščių rūšys, įtrauktos į I–III Paukščių direktyvos priedus.

Pagrindinė grėsmė yra pelkinių buveinių (šarmingų žemapelkių, aktyvių aukštapelkių) apaugimas medžiais bei krūmais. Kitos grėsmės yra be leidimų į rezervatą užklystantys žmonės (uogautojai, žvejai) ir jų daroma žala, gausėjančios invazinių rūšių populiacijos, beržo keružio (Betula nana) populiacijos fragmentacijos didėjimas, pelkės dalinis sausėjimas ir intensyvus aplink rezervatą augančių miškų naudojimas.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos buveinių 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 Vakarų taiga, 91D0 *Pelkiniai miškai būklę.

4. Gamtotvarkos plano uždaviniai:

4.1. atkurti būdingą struktūrą buveinės 7230 Šarmingos žemapelkės fragmentuose su saugomomis augalų rūšimis, įskaitant dvilapį purvuolį ir pelkinę uolaskėlę;

4.2. atkurti būdingą struktūrą buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės su saugomomis rūšimis, įskaitant ir beržą keružį;

4.3. atkurti pelkės hidrologinį režimą;

4.4. užtikrinti Girutiškio gamtinio rezervato apsaugą.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonė

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

1. Atkurti būdingą struktūrą buveinės 7230 Šarmingos žemapelkės fragmentuose su saugomomis augalų rūšimis, įskaitant dvilapį purvuolį ir pelkinę uolaskėlę

1.1. Buveinės 7230 Šarmingos žemapelkės apsaugai svarbiuose plotuose iškirsti krūmus ir jaunus (plonesnius nei 20 cm) medžius (1 ir 3 tvarkymo plotai). Nukirsti augalai turi būti pašalinami iš teritorijos

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija

2009–2010 metai

I

1.2. Kas antri metai (rugpjūčio mėn. antroje pusėje) rankiniu būdu nušienauti žemapelkės plotus (1 ir 3 tvarkymo plotai). Nušienauti augalai turi būti išvežami iš teritorijos

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija

1 tvarkymo plotas – 2007, 2009, 2011, 2013, 2015 metai 3 tvarkymo plotas – 2008, 2010, 2012, 2014, 2016 metai

III

2. Atkurti būdingą struktūrą buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės su saugomomis rūšimis, įskaitant ir beržą keružį

2.1. Buveinės 7110 *Aktyvios aukštapelkės apsaugai svarbiame plote rankiniu būdu iškirsti sutankėjusias pušis (4 tvarkymo plotas). Retinimas atliekamas tose vietose, kur bendras medžių projekcinis padengimas yra apie 70–80% ir jų tankumą reikia sumažinti iki 50–60%. Nukirsti medžiai turi būti pašalinami iš teritorijos

Labanoro regioninio parko direkcija, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija

2008, 2013 metai

I

3. Atkurti pelkės hidrologinį režimą

3.1. Parengti pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektą ir jį įgyvendinti (pastatyti 2 užtvankas)

Labanoro regioninio parko direkcija

2008–2009 metai

I

4. Užtikrinti Girutiškio gamtinio rezervato apsaugą

4.1. Pateikti pasiūlymus Švenčionių rajono savivaldybei dėl lankytojų lankymosi miške apribojimų ir įrengti miško keliukų užtvaras (27 vnt.)

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija

2008 metai

II

4.2. Visoje teritorijoje likviduoti išlikusius lauko baldus (stalus ir suolus) ir panaikinti laužavietes

Labanoro regioninio parko direkcija

2007 metai

II

4.3. Vykdyti inspekcinę teritorijos kontrolę

Labanoro regioninio parko direkcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

2007–2016 metai

I

Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Labanoro regioninio parko direkcija. Labanoro regioninio parko direkcija atsakinga už Girutiškio gamtinio rezervato palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą, jų būklės stebėseną. VĮ Švenčionėlių miškų urėdija atsako už valstybinių miškų išteklių tvarkymą ir naudojimą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atsakingas už valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Girutiškio gamtinio rezervato teritorijoje.

7. Priemonėje 2.1 numatytus medžių šalinimo darbus 4 tvarkymo plote organizuoja Labanoro regioninio parko direkcija, parengdama paraišką finansuoti priemonę Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Priemonėje 4.1 numatytiems kelių užtvarams įrengti siūloma prašyti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose (organizuojant šios priemonės įgyvendinimą, Labanoro regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Švenčionėlių miškų urėdijai, rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2007–2013 m. gauti). Gavus finansavimą, šią priemonę įgyvendina VĮ Švenčionėlių miškų urėdija.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

8. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA (MONITORINGAS)

 

9. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių kokybės, dydžio ir skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms ar patikslintoms priemonėms numatyti.

10. Remiantis duomenimis, surinktais įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), Gamtotvarkos planas peržiūrimas kas treji metai.

11. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitoje turi būti aprašyta:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos konkrečios priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių ir esamos situacijos atitikimas;

11.3. Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimas;

11.4. pasiekti rezultatai;

11.5. stebėsenos duomenų analizė;

11.6. suinteresuotų asmenų indėlis, veiksmų derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.;

11.7. siūlomi Gamtotvarkos plano patikslinimai.

12. Svarbiausi Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso teritorijos tvarkymo efektyvumo vertinimas ir kriterijai:

12.1. dvilapio purvuolio gausumas šarmingų žemapelkių buveinėse. Pirmuosius 5 metus gamtotvarkos priemonių efektyvumą tvarkymo plote Nr. 1 siūloma kasmet vertinti pagal dvilapio purvuolio stebėsenos duomenis;

12.2. pelkinės uolaskėlės gausumas šarmingų žemapelkių buveinėse. Pirmuosius 5 metus gamtotvarkos priemonių efektyvumą tvarkymo plote Nr. 3 siūloma kasmet vertinti pagal pelkinės uolaskėlės stebėsenos rezultatus;

12.3. beržų keružių užimamas plotas. Tvarkymo plote Nr. 4 siekiama palaikyti aktyvioms aukštapelkėms būdingą atvirą plynę su pavienėmis žemaūgėmis pušimis arba jų grupėmis. Šiuo atveju pušų ir kitų krūmų šalinimo efektyvumą reikia vertinti pagal beržų keružių sąžalyno padengimą. Beržo keružio populiacijos dinamika turėtų būti stebima trejus metus iš eilės po gamtotvarkos darbų įgyvendinimo. Atsiradus nenumatytiems pokyčiams, turėtų būti išaiškintos jų priežastys, siūloma Gamtotvarkos planą koreguoti numatant įgyvendinti papildomas priemones.

13. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitas rengia ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia Labanoro regioninio parko direkcija.

 

PASTABA

*ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________