GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIO MIŠKŲ URĖDO

 

Į S A K Y M A S

DĖL ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, MIŠKO LIGŲ, VABZDŽIŲ IR ŽVĖRIŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI APSKAITOS

 

2003 m. gruodžio 29 d. Nr. 1B-251

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 584 „Dėl pavedimo Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos patvirtinti Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarką“ ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1161) 5 straipsnio 4 dalies 3 punktu, taip pat įgyvendindamas Valstybinę miškų sanitarinės apsaugos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 74 (Žin., 2002, Nr. 27-975),

1. Tvirtinu Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarką (pridedama).

2. Įpareigoju visų valstybės įmonių miškų urėdijų miškų urėdus nuo 2004 m. sausio 1 d. užtikrinti abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos vykdymą pagal nustatytą tvarką.

3. Pavedu generalinio miškų urėdo pavaduotojui V. Kraujaliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

 

 

 

GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS                                            BENJAMINAS SAKALAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Generalinio miškų urėdo2003 m. gruodžio 29

d. įsakymu Nr. 1B-251

 

ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, MIŠKO LIGŲ, VABZDŽIŲ IR ŽVĖRIŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI APSKAITOS TVARKA

 

I. PAŽEIDIMŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS

 

1. Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žinduolių padaryti pažeidimai valstybiniuose miškuose, medelynuose bei privačiuose miškuose registruojami žurnale (1 priedas).

2. Į žurnalą rašomi abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žinduolių padaryti pažeidimai miškui, kai jų dydis ir (ar) pažeidimo intensyvumas ne mažesni, negu nurodyta šios tvarkos III skyriuje.

3. Žurnale taip pat registruojamos visos atliktos miško sanitarinės apsaugos priemonės, tarp jų ir profilaktinės. Sprendimą dėl miško sanitarinės apsaugos priemonių tikslingumo priima girininkas, privačiuose miškuose – savininkas.

4. Įrašai apie pastebėtus pažeidimus įrašomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išskyrus apie žinduolių pažeidimus, kurie registruojami vieną kartą per metus. Už pranešimą apie pažeidimus privačiuose miškuose atsakingi miškų savininkai (valdytojai).

5. Įrašai apie atliktas miško sanitarinės apsaugos priemones įrašomi iki kito mėnesio 5 d.

6. Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos žurnalą pildo girininkas ir (ar) medelyno vedėjas.

7. Žurnalas saugomas girininkijose (medelynuose) ne mažiau kaip 50 metų.

8. Miškų urėdijos suvestines (2 priedas) už pusmetį ir metus pateikia pagal pažeidimą sukėlusias priežastis Miško sanitarinės apsaugos tarnybai per 15 dienų.

9. Kai pažeidimai medynuose, želdiniuose, žėliniuose apima daugiau negu vieną taksacinį miško sklypą arba daugiau negu 1 ha plotą arba (ir) yra masinio dauginimosi požymių (gausu skraidančių ar tupinčių vabzdžių, ištisai džiūsta medžiai, iš dalies ar visai nugraužti spygliai ar lapai, iš lajų krenta vabzdžių lervų ekskrementai, keičiasi spyglių ar lapų natūrali spalva, daug kur ant kamienų ar šakų pastebimos žaizdos ir kt.):

9.1. valstybiniuose miškuose girininkijų darbuotojai privalo nedelsdami nustatyti pažeidimų plotą ir pranešti apie tai miškų urėdijai;

9.2. privačiose miško valdose miško savininkai, naudotojai ir kiti miško valdytojai per 5 kalendorines dienas apie miško pažeidimus privalo pranešti girininkijai, kurios teritorijoje yra miško valda;

9.3. pastebėję pažeidimus privačiose miško valdose girininkijų darbuotojai per 3 kalendorines dienas privalo pranešti miškų urėdijai, o miškų urėdija per 3 kalendorines dienas praneša Regiono aplinkos apsaugos departamentui;

9.4. miškų urėdija nustato pakenkimo priežastis ir rekomenduoja sanitarinės apsaugos priemones. Jei priežastys neaiškios arba pakenkimai didelio masto, per 5 kalendorines dienas praneša Miško sanitarinės apsaugos tarnybai;

9.5. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistai nustato miško patologijos priežastis, mastą, masinio dauginimosi židinių susidarymo riziką, rekomenduoja profilaktines ar naikinamąsias kovos priemones, stebi taikomų priemonių efektyvumą, prireikus, informuoja apie tai Generalinę miškų urėdiją ir Aplinkos ministeriją.

 

II. ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, MIŠKO LIGŲ, VABZDŽIŲ KENKĖJŲ, ŽVĖRIŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ PLOTO NUSTATYMAS

 

10. Šakninės pintainės židiniuose pažeistu plotu pušynuose laikoma:

10.1. kai medžiai džiūsta grupėmis – dvigubas plotas, kuriame yra nuo šakninės pintainės nudžiūvusios ar bedžiūstančios pušys, jeigu tokie medžiai iškirsti – dvigubas plotas susidariusių aikščių kartu su pažeistais medžiais prie jų;

10.2. kai pažeisti medžiai išsidėstę tolygiai – visas sklypas arba jo dalis, kuriame yra ligoti medžiai.

11. Visais kitais atvejais (abiotinių veiksnių, ligų ir miško kenkėjų vabzdžių) pažeistu plotu laikoma:

11.1. kai pakenkti (pažeisti) medžiai ar jų grupės išsidėstę tolygiai – visas taksacinio sklypo (medelyno) plotas;

11.2. kai pakenkti (pažeisti) medžiai ar jų grupės išsidėstę netolygiai – tos sklypo (medelyno) dalys, kuriose yra pakenkti medžiai.

 

III. KRITERIJAI PAŽEIDIMAMS REGISTRUOTI

 

Abiotiniai veiksniai

12. Šalnos: kai medžių su apšalusiomis viršūnėmis yra 10 ir daugiau procentų.

13. Gaisrai:

13.1. kai džiūstančių ar sausų medžių yra: jaunuolynuose – 10 ir daugiau procentų, pusamžiuose, bręstančiuose ir brandžiuose medynuose – 3 ir daugiau procentų;

13.2. kai miško paklotė išdegusi 0,3 ha ir didesniame plote.

14. Vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos, sausra, užmirkimas ir kiti abiotiniai veiksniai:

14.1. esant tolygiam šviežiai pažeistų medžių išsidėstymui, kai pažeista: želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose – 10 ir daugiau procentų visų medžių skaičiaus, pusamžiuose, bręstančiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose medynuose, kai jų tūris 10 kartų ir daugiau didesnis už natūraliai iškrentančio medyno tūrio procentą (3 priedas) ir dauguma šių medžių priklauso pagrindiniam medyno ardui;

14.2. esant grupiniam (5 ir daugiau vienoje vietoje) šviežiai pažeistų augalų išsidėstymui, kai jų yra: medelynuose – 10 ir daugiau procentų, želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose – 5 ir daugiau procentų, pusamžiuose, bręstančiuose ir brandžiuose medynuose 3 ir daugiau procentų visų medžių skaičiaus;

14.3. esant ištisiniam pažeidimui – kai pažeidimo plotas yra: medelynuose 0,001 ha ir didesnis, želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose – 0,05 ha ir didesnis, pusamžiuose, bręstančiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose medynuose – 0,1 ha ir didesnis.

 

Ligų pažeidimai

15. Infekcinis daigų išgulimas:

15.1. kai pažeista 5 ir daugiau procentų daigų;

15.2. pažeidimų plotas yra 0,001 ha ir didesnis.

16. Pušinis ūgliasukis: kai ligos pažeistų medelių yra 5 ir daugiau procentų.

17. Spygliakritis (pušies, eglės, maumedžio) ir pušies spyglių rūdys:

17.1. medelynuose, kai pažeista 5 ir daugiau procentų augalų, nepriklausomai nuo pažeidimo laipsnio;

17.2. medynuose, želdiniuose ir žėliniuose, kai pažeista 25 ir daugiau procentų spyglių ir tokių medžių sklype yra 10 ir daugiau procentų.

18. Guobų maras: nepriklausomai nuo pažeistų medžių skaičiaus, jei medyno sudėtyje guobinių medžių rūšių yra 5 ir daugiau procentų (rūšinės sudėties formulėje pažymėti „+“ ženklu).

19. Šakninė pintainė: pušynuose, kai vienoje vietoje yra 10 ir daugiau nuo šakninės pintainės džiūstančių ar jau išdžiūvusių medžių.

20. Saklys: kai medyne yra 10 ir daugiau procentų saklėtų medžių nepriklausomai nuo jų pažeidimo laipsnio.

21. Kitos spyglių ir lapų ligos: kai pažeista 10 ir daugiau procentų spyglių, (lapų) ir tokių medžių yra 10 ir daugiau procentų.

22. Kitos šaknų, šakų, kamienų ligos: kai pažeistų medžių yra: jaunuolynuose – 5 ir daugiau procentų, pusamžiuose medynuose – 3 ir daugiau procentų, bręstančiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose – 2 ir daugiau procentų visų medžių.

 

Vabzdžių pažeidimai

23. Spyglius ir lapus graužiantys kenkėjai:

23.1. paprastasis eglinis pjūklelis: kai eglių einamųjų metų spyglių nugraužta 25 ir daugiau procentų, ir taip pažeistų medžių yra 10 ir daugiau procentų arba pagal detalios apskaitos duomenis tokio pažeidimo laukiama kitais metais;

23.2. kitos rūšys: kai yra nugraužta 25 ir daugiau procentų lapų ar spyglių, ir taip pažeistų medžių yra 10 ir daugiau procentų arba pagal detalios apskaitos duomenis tokio pažeidimo laukiama kitais metais.

24. Eglės ir pušies liemenų kenkėjai:

24.1. esant tolygiam šviežiai užpultų medžių išsidėstymui: želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose, kai jų yra 5 ir daugiau procentų visų medžių skaičiaus;

24.2. esant tolygiam šviežiai užpultų ar džiūstančių medžių išsidėstymui pusamžiuose, bręstančiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose medynuose, kai jų tūris yra 4 kartus ir daugiau didesnis už natūraliai iškrentančio medyno tūrio procentą (3 priedas).

24.3. esant grupiniam (5 ir daugiau medžiai vienoje vietoje) pažeistų medžių išsidėstymui, kai jie sudaro: želdiniuose ir žėliniuose – 10 ir daugiau procentų, jaunuolynuose – 5 ir daugiau procentų, pusamžiuose medynuose – 3 ir daugiau procentų, bręstančiuose ir brandžiuose – 2 ir daugiau procentų medžių;

24.4. esant ištisiniam pažeidimui, kai pažeidimo plotas želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose yra 0,05 ha ir didesnis, pusamžiuose, bręstančiuose ir brandžiuose medynuose – 0,1 ha ir didesnis.

25. Pušinė požievinė blakė: kai 10 ir daugiau procentų pušaičių turi bent vieną iš požymių: ant dvimečių ir trimečių metūgių spygliai pradėję gelsti, o normaliai žali spygliai yra tik ant paskutiniųjų metų ūglių; sumažėjęs medelių prieaugis, spygliai sutrumpėję; visi spygliai gelsvai žalios spalvos; džiūsta medelių viršūnės (visais atvejais po tokių pušaičių žieve vasarą būna blakių).

26. Ūgliagraužiai: kai 2 metų ir vyresnio amžiaus pušų želdiniuose (žėliniuose) yra 10 ir daugiau procentų medelių su pažeistu viršūniniu ūgliu.

27. Grambuoliai: kai miško želdiniuose, žėliniuose, daigynuose, medelynuose yra 10 ir daugiau procentų dėl grambuolių lervų pakenkimo nusilpusių, džiūstančių ar jau nudžiūvusių sodmenų.

28. Straubliukai: kai pažeistų sodmenų yra 10 ir daugiau procentų nepriklausomai nuo žievės apgraužimo laipsnio.

29. Taškuotasis smaliukas: kai sklype yra 10 ir daugiau procentų pažeistų medžių nepriklausomai nuo pažeidimo laipsnio.

30. Kiti vabzdžiai: kai sklype yra 10 ir daugiau procentų pažeistų medžių.

 

Žinduolių pažeidimai

31. Kai želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose yra 10 ir daugiau procentų spygliuočių su einamaisiais metais pažeistu viršūniniu pumpuru.

32. Esant šviežiai pažeistam brazdui, kai žaizdų plotis didesnis negu 5 cm arba žaizdos sudaro daugiau kaip 25% medžio kamieno perimetro (eglės – daugiau kaip 10%), ir tokių medžių yra 10 ir daugiau procentų.

33. Einamaisiais metais nulaužta 25 ir daugiau procentų lajos, ir tokių medžių yra 10 ir daugiau procentų.

34. Kai pelinių graužikų pažeistas viršūninis pumpuras ar stiebo žievė, ir tokių medžių yra 10 ir daugiau procentų.

______________

 

Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir

žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos

tvarkos

1 priedas

 

ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, MIŠKO LIGŲ, VABZDŽIŲ IR ŽVĖRIŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI REGISTRACIJOS ŽURNALAS

 

Miškų urėdija _________________________________ Girininkija __________________________

 

Įrašo data

Kvartalo Nr. (privatiems – ir unikalus valdos Nr.)

Sklypo Nr. (privatiems – ir sklypo Nr. plane)

Sklypo plotas, ha

Sklypo taksaciniai rodikliai (rūšinės sudėties formulė, amžius, skalsumas)

Sėjinukų, sodinukų rūšis, amžius, auginimo būdas

Pažeidimo priežastis (kenkėjo, ligos, abiotinio faktoriaus pavadinimas)

Pažeidimo plotas: 0,1 ha, medelynuose – 0,001 ha tikslumu

Pažeistų medžių kiekis:

Medžių pažeidimo laipsnis, proc.

Atliktos priemonės

Pastabos

(savininko pavardė, adresas)

proc.

m3, medelynuose – tūkst. vnt.

data

pavadinimas, plotas, apimtis, preparatas, dozė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir

žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos

tvarkos

2 priedas

 

ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, MIŠKO LIGŲ, VABZDŽIŲ IR ŽVĖRIŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI SUVESTINĖ

 

Miškų urėdija (girininkija) ___________________________Data____________________________

 

Pažeidimo priežastis (kenkėjo, ligos, abiotinio faktoriaus pavadinimas)

Naujai užregistruoti ir iš ankstesnio apskaitos periodo likę pažeidimai

Išnykę pažeidimai, 0,1 ha (medelynuose 0,001 ha) tikslumu

Pažeidimai, liekantys kitam apskaitos periodui, 0,1 ha (medelynuose 0,001 ha) tikslumu

Plotas, 0,1 ha (medelynuose 0,001 ha) tikslumu

Pažeistų medžių kiekis

Medžių pažeidimo laipsnis, proc.

Atlikus priemones

Dėl gamtinių priežasčių

proc.

m3, medelynuose – tūkst. vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba: pažeistų medžių kiekis (proc.) ir medžių pažeidimo laipsnis (proc.) skaičiuojami kaip įrašų svertinis vidurkis, svertu imant pažeistą plotą

______________

 

 

Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir

žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos

tvarkos

3 priedas

 

NATŪRALIAI IŠKRENTANČIO MEDYNO TŪRIO PROCENTAI

 

Lietuvos miškotvarkos taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003

m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76,

18 priedas

 

Amžiaus klasė

Iškrentantis (kirstinas sanitariniais kirtimais) tūris, %

 

 

Pušynai

 

Eglynai

 

Lapuočiai

 

V

0,5

0,4

0,3

VI

0,4

0,4

0,3

VII

0,4

0,3

0,2

VIII

0,3

0,3

0,2

IX

0,3

0,3

0,2

______________