LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROGRAMOS
2004 m. rugsėjo 15 d. Nr. 1176
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 67 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
3. Nustatyti, kad Programos priemonės finansuojamos iš institucijoms, dalyvaujančioms ją įgyvendinant, skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ir kitų šaltinių.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176
VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuotinio kompiuterinio raštingumo programos (toliau vadinama – Programa) teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244), III skyriaus „Informacinės ir žinių visuomenės plėtra“ nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 67 punktas, kurio tikslas – siekti, kad visi visuomenės nariai įgytų kompetenciją, atitinkančią informacinės visuomenės reikalavimus. Programa taip pat dera su Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Europos Sąjungos informacinės plėtros veiksmų plane, Europos Tarybos Lisabonos išvadose (2000, 26 paragrafas), Europos mokymosi visą gyvenimą memorandume pabrėžiama, jog būtina visuomenės narių veiklos elektroninėje erdvėje kompetencija. Kompiuterinis raštingumas nurodomas kaip vienas iš naujų svarbiausių įgūdžių, kurių prireikia norintiesiems aktyviai dalyvauti informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos gyvenime. Europos mokymosi visą gyvenimą memorandume taip pat teigiama, kad kaip tik informacinių technologijų valdymo įgūdžių spragos lemia aukštą nedarbo lygį tam tikruose regionuose, tam tikrose pramonės šakose ir tarp socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių.
4. Nemokėjimas ir neturėjimas galimybių naudotis informacinėmis technologijomis savo ruožtu mažina galimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis (informaciniai tinklai, banko operacijos, elektroninis atsiskaitymas, elektroninės prekės ir paslaugos, daugiafunkcinių kortelių naudojimas ir panašiai). Kad galėtų sėkmingai naudotis naujo tipo paslaugomis, gyventojams reikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir žinių.
5. Lietuvos Respublikos gyventojai informacinę visuomenę vertina teigiamai, jos plėtrą jie sieja su optimistine demokratinės visuomenės perspektyva ir geresnio gyvenimo viltimis.
6. Tačiau pasigendama viešų akcijų, renginių, leidinių, greitai įsimenamų ir lengvai atkoduojamų simbolių, populiarinančių informacinės visuomenės idėją kasdieniame gyvenime.
7. Stokojama valstybės pripažintų profesinės kvalifikacijos ar atestacijos reikalavimų, taikomų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojams, apibrėžiančių darbuotojų kompiuterinį raštingumą, taip pat su konkrečia jų veikla susijusių specializuotų informacinių technologijų taikymo reikalavimų.
8. Trūksta bendros duomenų bazės apie visas institucijas, teikiančias kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas įvairiuose Lietuvos regionuose. Pastebima gana didelė kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančių institucijų ir mokymo programų įvairovė. Nėra garantijos, kad visos šios institucijos teikia pakankamo lygio kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas.
9. Lietuvos Respublikos gyventojų kompiuterinio raštingumo lygis priklauso nuo jų gyvenamosios vietos (miesto ar kaimo vietovės), amžiaus ir pajamų. Kuo aukštesnis gyventojų išsimokslinimas ir didesnės pajamos, kuo jie jaunesni, kuo daugiau jų gyvena didmiesčiuose ir miestuose ir užima aukštesnę socialinę padėtį, tuo aukštesnis jų skaitmeninio raštingumo lygis ir didesnis troškimas juo disponuoti.
10. Valstybės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – sprendžia gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. Tačiau jų pastangų šioje srityje nepakanka. Vietos savivaldybės kol kas neskiria reikiamo dėmesio vietos bendruomenės kompiuterinio raštingumo mokymui, nes stokoja šios srities specialistų ir lėšų.
11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 6 straipsnio 4 ir 8 punktuose nustatyta, kad suaugusiųjų neformalusis švietimas, gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais, atsako už šių funkcijų atlikimą, joms suteikta sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvė.
12. Remdamosi Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1909) 13 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja savo reguliavimo sričiai priklausančių neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų veiklą, gali užsakyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir tikslinius projektus, juos finansuoti, remti neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklės mokslinius tyrimus, tirti neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikius.
13. Didelį susidomėjimą visuomenės kompetencija rodo verslo atstovai: jie yra įsteigę asociaciją „Langas į ateitį“.
14. Norint sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, būtina atsižvelgti į tai, kad:
14.1. gyventojai nėra sistemingai rengiami gyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje, jų kompiuterinio raštingumo ugdymas kol kas gana fragmentiškas, nėra nuoseklios valstybės strategijos, kaip ugdyti piliečių kompiuterinį raštingumą;
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
15. Programos tikslas – spartinti informacinės visuomenės kūrimąsi sudarant sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą.
Programa siekiama ugdyti ir plėtoti gyventojų kompiuterinį raštingumą iš dalies finansuojant gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymą.
16. Siekiant Programos tikslo, sprendžiami šie uždaviniai:
16.1. skatinti gyventojus mokytis informacinių ir komunikacinių technologijų ir jas naudoti įvairiose veiklos srityse, tapti visaverčiais informacinės visuomenės nariais, gebančiais gyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje (visuomenės skatinimas naudoti informacines ir komunikacines technologijas);
16.2. sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams įgyti kompiuterinį raštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, specialiųjų poreikių, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos (sąlygų sudarymas siekti kompiuterinio raštingumo);
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
17. Įgyvendinus Programą:
17.2. bus sukurta bendra kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančių institucijų (švietimo institucijų, bibliotekų, asociacijų ir kitų organizacijų) duomenų bazė internete, ji bus kasmet atnaujinama ir aktualinama;
17.3. į valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus prireikus bus įrašoma kompiuterinio raštingumo kvalifikacija;
17.4. atskiroms profesinėms grupėms prireikus bus rengiamos ir tvirtinamos profesines reikmes tenkinančio kompiuterinio raštingumo programos;
17.5. nuo 2004 iki 2012 metų visiems Lietuvos Respublikos gyventojams nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, profesijos, gyvenamosios vietos (miesto ar kaimo vietovės), amžiaus, lyties, specialiųjų poreikių ir socialinės padėties bus sudaromos lygios galimybės įgyti kompiuterinį raštingumą. Tikimasi, kad apie 970 tūkst. gyventojų įgis kompiuterinį raštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę kvalifikaciją;
17.7. kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančios institucijos bus aprūpinamos naujausia literatūra (ne mažiau kaip 4 pavadinimų kasmet);
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
18. Programos įgyvendinimo trukmė – 9 metai (2004–2012 metai). Išankstiniais skaičiavimais, Programos biudžetas – 26631000 litų. Prognozuojama, kad pirmuosius 4 metus (2004-2007 metai) norinčiųjų įgyti kompiuterinį raštingumą gausės ir 2008- 2009 metais jų bus daugiausia. Vėliau (2010-2012 metais) mokymosi poreikis mažės, nes daugelis gyventojų jau bus įgiję kompiuterinį raštingumą.
Numatomos priemonės Programai įgyvendinti ir atsakingi vykdytojai nurodyti jos priede.
19. Valstybės lėšos Programai 2004–2012 metais įgyvendinti pagal šalies finansines galimybes bus numatomos kasmet, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.
______________
Visuotinio kompiuterinio raštingumo
programos
priedas
PRIEMONĖS VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Vykdymo metai |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. |
Parengti ir patvirtinti visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą |
2004 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
| 2. |
Vykdyti socialinės reklamos kampaniją apie informacinių ir komunikacinių technologijų taikymą kasdieniame gyvenime, realizuoti informacinės visuomenės iššūkius, organizuoti kitas visuomenines akcijas, skirtas piliečių kompiuterinio raštingumo mokymui |
2004–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 3. |
Sukurti bendrą kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančių institucijų (švietimo institucijų, bibliotekų, asociacijų ir kitų organizacijų) duomenų bazę internete |
2004–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 4. |
Rekomenduoti įtraukti į valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus kompiuterinio raštingumo kvalifikacinius reikalavimus |
2004 |
valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos |
| 5. |
Parengti atskiroms profesinėms grupėms profesines reikmes atitinkančias kompiuterinio raštingumo programas, papildančias visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą |
2004 |
valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos |
| 6. |
Remti vietos bendruomenės kompiuterinio raštingumo mokymą |
2004–2012 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, paraiškas teikiančios institucijos |
| 7. |
Vykdyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų kompiuterinio raštingumo mokymą |
2004–2012 |
valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos |
| 8. |
Aprūpinti metodine literatūra ir kita medžiaga institucijas, teikiančias kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas |
2004–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 9. |
Vykdyti tęstinius Programos įgyvendinimo mokslinius tyrimus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę |
2004–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 10. |
Rengti viešas diskusijas apie Programos įgyvendinimą; atsižvelgiant į pasiūlymus ir mokslinių tyrimų rezultatus, kasmet nagrinėti Programos diegimo strategiją ir formuluoti naujus prioritetus |
2004–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
______________