LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

R A Š T A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO PROGRAMINIO FORMAVIMO LAIKINOSIOS METODIKOS

1998 m. balandžio 27 d. Nr. 02-11/2377

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo“ pavedė Finansų ministerijai parengti ir išsiųsti valstybės biudžeto asignavimų valdytojams Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programinio formavimo laikinąją metodiką.

Vykdydami šį Vyriausybės pavedimą, siunčiame paruoštą Valstybės biudžeto programinio formavimo laikinąją metodiką ir paaiškiname, kad programinio biudžeto medžiaga, kuri turi būti pateikta Finansų ministerijai iki š. m. gegužės 12 d., sudaroma pagal laikinosios metodikos 1–5 lenteles.

PRIEDAS. Valstybės biudžeto programinio formavimo laikinoji metodika.

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                  ALGIRDAS ŠEMETA

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos finansų

ministro 1998 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 102

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO PROGRAMINIO FORMAVIMO LAIKINOJI METODIKA

PAGRINDINĖS ŠIOS METODIKOS SĄVOKOS

Tikslas – norimas pasiekti dalykas tenkinant tam tikrus poreikius ir sprendžiant iškilusias problemas, kai išnaudojamos visos esamos sąlygos bei galimybės. Jis nusako būsimą rezultatą ir gali būti apibrėžiamas arba neapibrėžiamas laiko požiūriu.

Ministerijų, departamentų, Vyriausybės įstaigų, valstybės valdymo institucijų – asignavimų valdytojų tikslai – įgyvendinti Vyriausybės politiką ir kitas pavestas funkcijas.

Programa – veiklos planas, dokumentas, nustatantis tikslus, uždavinius ir priemones jam įgyvendinti valstybės, teritorinių vienetų arba ūkio sektorių mastu. Programa turi turėti bent vieną tikslą ir uždavinį.

Programos tikslai – ministerijų, departamentų, Vyriausybės įstaigų, valstybės valdymo institucijų tikslai.

Uždaviniai – atsakymai į klausimus „Ką?“, „Kiek?“, „Kam?“ir „Kada?“:

1) uždavinys nusako pagrindinį būtiną pasiekti rezultatą („Ką?“), kuris turi būti tiesiogiai siejamas su sąlygomis (problemos, galimybės, poreikis);

2) uždavinys turi būti pateikiamas taip, kad būtų galima jį kiekybiškai išmatuoti ir patikrinti („Kiek?“);

3) uždavinys turi numatyti potencialius teikiamų paslaugų gavėjus („Kam?“);

4) uždavinys gali būti įvykdomas per keletą metų („Kada?“) ir yra nustatomas pagal metinius rezultatus;

5) jis gali būti vykdomas neviršijant turimų išteklių;

6) jeigu yra keletas uždavinių, jie turi būti išdėstyti prioriteto tvarka.

Pagrindiniai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai. Biudžeto programinio formavimo procese programų rezultatų vertinimo kriterijai yra nustatomi ir naudojami priimant sprendimus, sudarant, nagrinėjant ir vertinant biudžetą. Vertinimo kriterijai padeda nustatyti finansinių programų rezultatus, įvertinti buvusius sprendimus, padeda priimti sprendimus dėl galimų alternatyvų ir lėšų paskirstymo bei informuoti visuomenę apie programų rezultatus.

Veiklos vertinimo kriterijai turėtų sudaryti galimybę:

1) įvertinti programų rezultatus;

2) palyginti programų rezultatus įvairiais periodais;

3) įvertinti sąnaudų efektyvumą;

4) įrašyti į ataskaitas;

5) padėti įvertinti svarbių programų efektyvumą (turi būti nedidelės apimties ir nesudėtingi);

6) atsakyti į bent du esminius klausimus:

Kaip mes dirbame dabar?

Kaip mes dirbome anksčiau?

Vietoj vertinimo kriterijų daugeliu atvejų gali būti naudojami rodikliai. Rodiklis yra statistinė priemonė, kuri netiesiogiai vertina veiklos rezultatus.

Vertinimo kriterijų paskirtis. Jie yra naudojami įvertinant programų rezultatus.

Priemonės. Kiekvienam uždaviniui įgyvendinti reikia pasitelkti bent vieną priemonę. Priemonė nusako uždavinio įgyvendinimo būdus. Ji gali būti išreiškiama kiekybiškai ir patikrinama. Ji turi įgalinti pasiekti rezultatą per kelerius metus ir būti apibrėžta atsižvelgiant į metinius rezultatus. Priemonė gali būti: veiksmų planas, darbo planas ir t. t.

PAGRINDINĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO PROGRAMINIO FORMAVIMO LAIKINOSIOS METODIKOS NUOSTATOS

1. Ministerijos, departamentai, Vyriausybės įstaigos, valstybės valdymo institucijos – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (toliau vadinama – asignavimų valdytojas) valstybės biudžeto asignavimų poreikį nustato vadovaudamiesi patvirtintomis savo programomis. Jos sudaromos trejiems metams.

2. Rekomenduojama asignavimų valdytojams organizuoti valstybės biudžeto programinio formavimo darbą tokia tvarka:

1) pirmiausia nustatyti asignavimų valdytojo tikslus;

2) išvardyti asignavimų valdytojo programas;

3) nusakyti programų tikslus;

4) išvardyti programų uždavinius ir įvertinimo kriterijus;

5) apibūdinti uždavinių įgyvendinimo priemones;

6) susieti programas ir uždavinius su einamųjų metų valstybės biudžeto išlaidomis;

7) sudaryti bendrą programų išlaidų suvestinę.

3. Asignavimų valdytojų tikslai turėtų būti suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programa, aprobuota Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. VIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, asignavimų valdytojų nuostatais, kitais teisiniais aktais, kuriuose yra nustatytos papildomos vienokio ar kitokio pobūdžio užduotys.

4. Asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi suformuluotais tikslais, paruošia konkrečius veiklos planus – programas. Programos turi būti skiriamos asignavimų valdytojų tikslams pasiekti. Jos turėtų būti išdėstytos trumpai, aiškiai – nurodomas jų pavadinimas, turinys, juridinis pagrindas. Programos turi apimti visą asignavimų valdytojo veiklą, įskaitant ir valstybės valdymą.

5. Programų tikslams pasiekti būtina suformuluoti konkrečius uždavinius. Labai svarbu, kad tie uždaviniai būtų išreikšti konkrečiais dydžiais, kuriuos būtų galima įrašyti į atitinkamas programų vykdymo ataskaitas.

6. Programų uždaviniams įgyvendinti būtina paruošti konkrečių priemonių planus. Uždavinių įgyvendinimo priemones rekomenduojama numatyti pagal kiekvieną asignavimų valdytojo uždavinį.

7. Valstybės biudžeto programinio formavimo darbui rekomenduotina pasitelkti pavaldžias įstaigas, panaudojant 1998 metų valstybės biudžeto sąmatas ir skaičiavimus. Labai svarbu, kad programos atitiktų realias finansines ūkines galimybes, kad būtų nustatyta nuolatinė jų vykdymo kontrolė.

8. Kiekvienai programai planuojamos išlaidos 1999–2001 metams turi būti paskirstytos į paprastąsias išlaidas, išskiriant darbo užmokestį, ir nepaprastąsias išlaidas.

9. Jeigu programa apima keletą ministerijų, departamentų bei valstybės tarnybų, visi rodikliai turi būti paskirstyti pagal kiekvieną asignavimų valdytoją, dalyvaujantį vykdant tą programą.

10. Išlaidų poreikis 1999 metams pagal kiekvieną programą turi būti apskaičiuotas (kol pagal Vyriausybės aprobuotus valstybės biudžeto pagrindinius rodiklius bus pranešti maksimalių asignavimų nustatymo principai) vadovaujantis realiomis finansinėmis galimybėmis, t. y. orientuojantis į 1998 metų patvirtintus planinius asignavimus, padidintus 8-10 procentų (įskaitant ir nepaprastąsias išlaidas).

11. Asignavimai, kuriuos tvirtins Lietuvos Respublikos Seimas kiekvienam asignavimų valdytojui, valstybės biudžeto projekte bus nustatomi susumavus kiekvieno asignavimų valdytojo pateiktų programų asignavimus ir atsižvelgus į Finansų ministerijos padarytas būtinas pataisas.

12. Programos įgyvendinamos per ministerijoms, departamentams, Vyriausybės įstaigoms ir valstybės valdymo institucijoms pavaldžias įstaigas, nustatant joms programines užduotis ir atitinkamai skiriant lėšų.

13. Siekdami sukonkretinti valstybės biudžeto programinio formavimo darbą, pateikiame 5 lenteles, kurios turi būti užpildytos vadovaujantis šios laikinosios metodikos reikalavimais.

Pateikiamas konkretus pavyzdys, kaip užpildyti pridedamas lenteles (Krašto apsaugos ministerijos veikla).

PRIEDAS. 5 lentelės ir jų užpildymo pavyzdžiai.

______________

______________

______________

______________

______________

______________