KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR ADAPTUOTŲ NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO

2012 m. birželio 25 d. Nr. V-211

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1R-53 „Dėl Pasirengimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą priemonių plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į pasitarimo „Dėl adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tinkamumo pripažinimo“, įvykusio 2012-06-20 Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2012 m. birželio 21 d. protokolą Nr. LV-877:

1. T v i r t i n u Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašą (pridedama).

2. A p r o b u o j u:

2.1. adaptuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas:

2.1.1. Smurto rizikos vertinimo metodiką HCR-20 (ang. HCR-20 Assessing Risk for Violence; Historical, Clinical, Risk Management – 20);

2.1.2. Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System);

2.1.3. Hare psichopatijos klausimyno atrankos versiją PCL:SV (ang. PCL:SV Hare Psychopathy Checklist: Screening Version);

2.1.4. Seksualinio smurto rizikos vertinimo metodiką SVR-20 (angl. SVR-20 The Sexual Violence Risk);

2.1.5. Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo metodiką SARA (ang. SARA The Spausal Assault Risk Assessment);

2.1.6. Sutrumpintą smurto prieš sutuoktinę/partnerę rizikos vertinimo metodiką B-SAFER (angl. – Brief Spousal Assault Form for the Evaluation of Risk ).

2.2. adaptuotas elgesio pataisos programas:

2.2.1. „Tik tu ir aš“ (angl. – One-to-one );

2.2.2. „Equip“;

2.2.3. „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ (EPP);

2.2.4. Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programą (SeNAT);

2.2.5. Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-315* „Dėl nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programų diegimo ir plėtros Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 149-7658).

4. P a v e d u Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalų skyriui šį įsakymą nustatyta tvarka skelbti leidinyje „Valstybės žinios“.

Direktorius                                                                            Artūras Norkevičius

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos direktoriaus

2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211

NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMO LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus.

2. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:

Rizika – tikimybė, kad pasireikš vertinamo asmens nusikalstamas elgesys.

Rizikos veiksniai – kintamieji, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos, tokio elgesio pasireiškimo tikimybės.

Rizikos vertinimas – standartizuotas kaltinamojo, suimtojo ar nuteistojo nusikalstamo elgesio tikimybės ir galimybių ją sumažinti tyrimas.

Rizikos valdymas – visuma įvairių pagalbos priemonių, padedančių mažinti vertinamo asmens nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę – biologinio, psichologinio, ugdomojo ir socialinio poveikio priemonių planas (intervencijos strategija).

Elgesio pataisos programa – struktūruota teoriškai ir/ar empiriškai pagrįsta intervencija, nukreipta į nuteistųjų kriminogeninių poreikių bei rizikos pakartotinai nusikalsti veiksnių valdymą.

Elgesio pataisos programos vykdytojas – reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas, taikantis elgesio pataisos programas jas vykdančioje įstaigoje.

Supervizija – tai specialisto, vykdančio elgesio pataisos programą, profesinis konsultavimas.

Aprobavimas – tai konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ar elgesio pataisos programos tinkamumo Lietuvos bausmių vykdymo sistemai ir probacijai pripažinimas.

II. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR SRITYS

3. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.

4. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos gali būti taikomos šiose srityse:

4.1. psichodiagnostiniais ir mokslinio tyrimo tikslais;

4.2. dirbant su:

4.2.1. nuteistaisiais, suimtaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų;

4.2.2. kaltinamaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų, kai teisėjas nutartimi paveda probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą;

4.2.3. asmenimis, naujai atvykusiais į pataisos namus, tardymo izoliatorių, kalėjimą;

4.2.4. nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos;

4.2.5. nuteistaisiais, siekiant numatyti pasireiškiančią agresiją ir smurtą tiek pataisos įstaigoje, tiek paleidus iš jos;

4.2.6. nuteistaisiais pagal elgesio pataisos programas, jei jose taip nustatyta, motyvaciniame etape ir po grupinės terapijos.

5. Elgesio pataisos programų tikslas – šių programų dalyvių pakartotinių nusikaltimų prevencija ir resocializacija.

6. Elgesio pataisos programų uždaviniai:

6.1. nuteistųjų motyvavimas keisti kriminalinį elgesį;

6.2. pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnių mažinimas/valdymas, mąstymo ir elgesio, susijusio su pakartotiniu nusikalstamumu, keitimas;

6.3. nuteistųjų prokriminalinių nuostatų ir vertybių keitimas;

6.4. socialiai priimtinų mąstymo ir elgesio būdų įtvirtinimas.

III. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ APROBAVIMAS

7. Pagrindinės aprobavimo procedūros:

7.1. leidimo versti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką, elgesio pataisos programą į lietuvių kalbą, pritaikyti ir naudoti Lietuvos pataisos įstaigose ir probacijos tarnybose gavimas (jei metodika ar pataisos programa įsigyjama iš kitos valstybės);

7.2. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos validumo pagrindimas, statistinė aprašomoji duomenų analizė;

7.3 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų prognostinio validumo pagrindimas;

7.4. elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo kriterijų nustatymas bei rekomendacijų parengimas;

7.5. praktinis elgesio pataisos programų patikrinimas ir įvertinimas, remiantis nustatytais kriterijais.

8. Elgesio pataisos programos turi būti aprobuojamos ne mažiau kaip dviejų ekspertų (turinčių ne žemesnį kaip daktaro laipsnį) programų turinio bei programų efektyvumo vertinimo tyrimo rezultatų recenzijų pagrindu.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo ir elgesio pataisos programų vykdymo kokybė užtikrinama:

9.1. organizuojant tikslinius mokymus;

9.2. organizuojant grupines supervizijas, kurias veda tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Supervizijos organizuojamos pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus, kiekvienai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikai ir elgesio pataisos programai atskirai;

9.3. keliant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų naudotojų ir elgesio pataisos programų vykdytojų kvalifikaciją, reguliariai atliekant elgesio pataisos programų įgyvendinimo kokybės vertinimą.

10. Aprobuotos gali būti tik tos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos, kurių patikimumas ir prognostinis validumas yra pagrįstas tyrimais, atitinkančiais moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus, pataisos programų efektyvumas taip pat turi būti grindžiamas tyrimais, atitinkančiais moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.

11. Aprobuotų elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimas turi būti atliekamas sistemiškai ir nuolat.

12. Elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo tyrimus atlieka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos konkurso būdu nustatytas tyrėjas ar įstaiga.

13. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų plėtra vyksta rekomenduojant aprobuotas metodikas ir programas diegti ir vykdyti Lietuvos pataisos įstaigose ir probacijos tarnybose.

14. Tinkamą Lietuvos bausmių vykdymo sistemai ir probacijai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar elgesio pataisos programą aprobuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius (tvirtindamas įsakymu).

IV. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ NAUDOTOJAMS IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ VYKDYTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

15. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas naudojantys specialistai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus:

15.1. turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą;

15.2. turėti patirties atliekant individualius įvertinimus;

15.3. turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus;

15.4. būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą.

16. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas taikant mokslinio tyrimo tikslais, jas gali administruoti asmenys, neturintys visos nurodytos kvalifikacijos, tačiau juos turėtų prižiūrėti kvalifikuoti specialistai.

17. Elgesio pataisos programų vykdytojams keliami reikalavimai:

17.1. turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą;

17.2. atitikti konkrečių elgesio pataisos programų vykdytojams keliamus reikalavimus, turėti patirties atliekant motyvuojantį interviu, kurio tikslas – padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį;

17.3. turėti ne mažesnę kaip 1 metų tiesioginio darbo su nuteistaisiais patirtį (pageidautina).

18. Elgesio pataisos programas, skirtas nepilnamečiams, gali vykdyti darbuotojai, dirbantys su nepilnamečiais; programas, skirtas suaugusiems, gali vykdyti darbuotojai, dirbantys su suaugusiais.

19. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų naudotojus ir elgesio pataisos programų vykdytojus skiria Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo motyvaciją ir visus Aprašo IV skyriuje išdėstytus reikalavimus.

V. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ DIEGIMO IR VYKDYMO ORGANIZAVIMAS

20. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos diegiamos suderinus su programos aprobavimą vykdančia įstaiga – Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

21. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos gali būti vykdomos tik jas aprobavus.

22. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymą užtikrina Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos direktorius.

23. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos vadovas planuoja nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų naudotojų ir elgesio pataisos programų vykdytojų poreikį.

24. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje diegiamos ar vykdomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos pristatomos tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiam įstaigos personalui.

25. Prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti.

26. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų procedūros turi atitikti įvairiapusio įvertinimo strategijos reikalavimus, įprastus atliekant psichologinius įvertinimus.

27. Kiekvieną kartą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo procedūrą – renkant, koduojant informaciją apie vertinamą asmenį, vertinant riziką, formuluojant prognozes, parenkant intervencijos strategiją smurto rizikai valdyti – turi būti griežtai vadovaujamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu.

VI. NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO METODIKŲ IR ELGESIO PATAISOS PROGRAMŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS IR SAUGOJIMAS

28. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados originalas teikiamas pagal pareikalavimą (teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos administracijai), išvados nuorašas (egzempliorius, liekantis parengusioje įstaigoje), vertinimo rezultatų dokumentai ir kiti dokumentai, kuriuose užfiksuota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo metu gauta informacija ir elgesio pataisos programų vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų nuteistąjį, yra saugomi atskirai sudarytoje šių dokumentų byloje (toliau – byla), arba elektroninėje erdvėje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

29. Visa byloje esanti informacija yra konfidenciali ir prieinama tik teisės aktuose nustatytais atvejais.

30. Byloje esantys dokumentai saugomi 5 metus nuo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo ar elgesio pataisos programos vykdymo pabaigos.

31. Bylos naikinamos teisės aktų nustatyta tvarka.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Šis Aprašas taikomas visoms Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose naujai diegiamoms nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikoms ir elgesio pataisos programoms.

33. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų taikymo rezultatų ketvirtinę (pusmetinę) ataskaitą vykdanti įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

34. Pasibaigus ataskaitiniams metams Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išanalizuoja ir apibendrina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo ir elgesio pataisos programų vykdymo rezultatus.

_________________