LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

 

2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII-1898

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 53-1245; 1997, Nr. 96-2422; 1998, Nr. 32-856;

1999, Nr. 86-2561; 2000, Nr. 18-429)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

2 straipsnio 3 pastraipoje įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų“, 6 pastraipą pakeisti, 7 pastraipoje išbraukti žodžius „ir krovinių savininkų“, 8 ir 9 pastraipas pripažinti netekusiomis galios, buvusias 10 ir 11 pastraipas laikyti 8 ir 9 pastraipomis, jas pakeisti, straipsnį papildyti naujomis 10–14 pastraipomis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;

uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

uosto kapitonas – pareigūnas, vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje ir krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka;

uosto rinkliava – administraciniu būdu iš laivų savininkų (valdytojų) renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;

laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai;

linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas;

laisvasis uostas – uosto žemės dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų;

krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas švartuoti ir krauti laivus, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas;

uosto naudotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl veiklos uoste;

uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės naudojimo.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi:

4. Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

3 straipsnis. 4 straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 4 straipsnį 3 dalimi:

3. Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, taip pat švartavimo, ekologinių, sanitarinių, vandens ir energijos tiekimo paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

4 straipsnis. 6 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

6 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

5 straipsnis. 10 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „į kurios sudėtį įeina Uosto kapitono valdyba, yra ne pelno organizacija, turinti juridinio asmens teises“ įrašyti žodžius „yra valstybės įmonė“, 3 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašyti žodį „ministras“, išbraukti žodžius „uosto kapitoną“ ir šias dalis išdėstyti taip:

2. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

3. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.“

 

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) organizuoti uosto veiklą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) efektyviai naudoti ir išsaugoti priskirtą valstybės turtą ir finansinius išteklius;

4) nuomoti uosto žemę;

5) rinkti uosto rinkliavas;

6) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

7) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

8) nagrinėti uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

9) uosto apsaugos nuo taršos prevencija bei taršos padarinių likvidavimo organizavimas;

10) uosto infrastruktūros statyba, naudojimas ir plėtra;

11) laisvojo uosto veiklos organizavimas ir jo ribų apsauga;

12) uosto aplinkos apsauga;

13) uosto kultūros vertybių apsauga.“

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu

Papildyti Įstatymą 121 straipsniu:

121 straipsnis. Uosto kapitonas

1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas.

2. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.

3. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas.

4. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.“

 

8 straipsnis. II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti II skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LAISVASIS UOSTAS“.

 

9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas

1. Uosto teritorijos dalys, kurių ribos nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šiuo įstatymu skelbiamos laisvuoju uostu.

2. Laisvojo uosto ribas ir jo veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis

1. Laisvojo uosto žemės sklypo nuomininkas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, sudaro su Uosto direkcija žemės sklypo įrengimo sutartį.

2. Laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo tvarka nustatoma Tipinėje laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutartyje.

3. Tipinę laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.“

 

11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste

1. Laisvajame uoste gali būti vykdoma Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje numatyta veikla:

1) transportavimas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos);

2) transporto priemonių gamyba;

3) didmeninė prekyba;

4) mažmeninė prekyba Lietuvos prekėmis laisvajame uoste esančių fizinių asmenų poreikiams tenkinti jų buvimo laisvajame uoste metu;

5) statyba;

6) elektros, dujų ir vandens tiekimas;

7) finansinis tarpininkavimas;

8) nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla.

2. Laisvajame uoste gali būti vykdoma ir kita veikla, tiesiogiai susijusi su šiame įstatyme numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi.“

 

12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste

Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

 

13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys laisvojo uosto teritorijoje gali verstis šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. Leidimo formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Asmuo, gavęs leidimą veiklai laisvajame uoste, privalo pateikti muitinei bendrąją garantiją, reikalingą galinčių atsirasti skolininko įsipareigojimų, susijusių su laisvajame uoste laikomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti.“

 

14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

18 straipsnis.     Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste

Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.“

 

15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

19 straipsnis. Patekimas į laisvąjį uostą

1. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

2. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.“

 

16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai

1. Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai.

2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

3. Prekėms, įvežamoms į laisvąjį uostą ir išvežamoms iš jo į užsienį jūrų transportu, muitinės procedūros netaikomos.“

 

17 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra

1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo punktus prižiūri muitinė, kuri tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto ribų pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir už ją atsako Uosto direkcija.

2. Prekės sausumos transportu į laisvąjį uostą įvežamos ir išvežamos per tam tikslui įrengtus punktus.

3. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.“

 

18 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį, jį perkelti į III skyrių ir šį straipsnį išdėstyti taip:

22 straipsnis. Uosto plėtra

Vyriausybės sutikimu uostas gali būti plečiamas prijungiant žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija, sudarant sutartis su tokios žemės savininkais. Jeigu uosto plėtros sutartis sudaroma su uosto žemės naudotoju dėl jam priklausančios žemės panaudos, už uosto žemės naudotojui priklausančios žemės sklypą nuomos užmokestis Uosto direkcijai nemokamas. Tuo atveju, kai žemę nuperka Uosto direkcija, uosto ribos plečiamos prijungiant nupirktą žemę.“

 

19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka

1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik aukciono tvarka, išskyrus atvejį, kuomet įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo statinius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, uosto žemė joms išnuomojama tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus.

2. Uosto žemės nuomos aukciono sąlygas, tipinę uosto žemės nuomos sutarties formą, nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina susisiekimo ministras.“

 

20 straipsnis. 24 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas

24 straipsnio pavadinime prieš žodžius „Nuomos sutarties“ įrašyti žodžius „Uosto žemės“, 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „25 metų“ įrašyti skaičius ir žodžius „99 metams, bet ne trumpiau kaip 50 metų“, vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas

1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 99 metams, bet ne trumpiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo ir šio įstatymo reikalavimų.

2. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.“

 

21 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos

1. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyti nuomininko krovos ar kitų darbų minimalūs mastai.

3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) nuomininkas sistemingai nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos ar tai nustato Lietuvos Respublikos žemės nuomos ar kiti įstatymai;

3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka to reikia visuomenės poreikiams tenkinti.

4. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka reikalauti nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei tai numato Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas ar uosto žemės nuomos sutartis.“

 

22 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas ir papildymas

28 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „paštas“ įrašyti žodžius „pašto siuntos ir siuntiniai“, straipsnį papildyti 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.

2. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.

3. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.“

 

23 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

30 straipsnis. Laivo, esančio uoste, areštas

Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.“

 

24 straipsnis.       33 straipsnio 2, 5 punktų pakeitimas ir 10 punkto pripažinimas netekusiu galios

1. Pakeisti 33 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) saugią laivybą uoste užtikrinančioms sistemoms įrengti, prižiūrėti ir remontuoti;“.

2. Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;“.

3. 33 straipsnio 10 punktą pripažinti netekusiu galios.

4. Buvusius 11 ir 12 punktus laikyti atitinkamai 10 ir 11 punktais.

 

25 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

34 straipsnis. Uosto rinkliavos

1. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas.

2. Uosto rinkliavų rūšis, dydžius, taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.“

 

26 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

36 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio turto iškėlimas

1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu dėl uosto akvatorijoje paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti.

3. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas nežinomas, terminus, nustatytus uosto akvatorijoje paskendusiam turtui iškelti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.“

 

27 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

37 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas

1. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus.

2. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.“

 

28 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

38 straipsnis.     Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas

Uosto akvatorijoje paskendęs turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo hidrotechnikos arba kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, jei jis ir atsisako iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.“

 

29 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas

1. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

2. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.

3. Turto savininkas privalo atlyginti Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.“

 

30 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

40 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

31 straipsnis. 41 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

41 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

32 straipsnis. 43 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

43 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

33 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS