LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL KELEIVINIŲ LYNŲ KELIŲ SAUGAUS NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. liepos 7 d. Nr. A1-196

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742; 2003, Nr. 119-5404) 5 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053; 2004, Nr. 133-4802) 2.3 punktu,

tvirtinu Keleivinių lynų kelių saugaus naudojimo ir priežiūros taisykles (pridedama).

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2005 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-196

Keleivinių Lynų KELIŲ saugaus naudojimo ir priežiūros taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keleivinių lynų kelių saugaus naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus, kaip turi būti paleidžiami naudoti, naudojami ir prižiūrimi keleiviniai lynų keliai (toliau – lynų keliai). Techninio reglamento „Keleiviniai lynų keliai“ (toliau – Reglamento) (1 priedo 1.3 p.) nuostatos taikomos lynų kelio projektavimui, gamybai ir tiekimui į rinką.

2. Lynų keliai – tai sistemos, skirtos keleiviams vežti vežtuvais arba vilktuvais, kuriuos laiko arba tempia vienas arba daugiau lynų, išskyrus elevatorius ir liftus. Šios sistemos yra:

2.1. funikulieriai ir kiti lynų keliai, kurių vežtuvai sumontuoti ant ratų arba kitų įtaisų ir yra traukiami vieno ar kelių lynų;

2.2. kabamieji lynų keliai, kurių vežtuvai yra pakabinti ant vieno arba kelių lynų ir (arba) yra jų traukiami (prie jų priklauso lopšiniai bei krėsliniai keltuvai);

2.3. vilktuvai, kuriuose specialia įranga aprūpinti naudotojai yra traukiami lyno.

3. Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, pradedantiems naudoti ir naudojantiems lynų kelius ir jų sudedamąsias dalis – statinius, lynų kelio posistemius, saugos mazgus bei kitas lynų kelio įrenginio dalis (pneumatikos, hidraulikos arba automatikos priemones).

4. Šios Taisyklės netaikomos:

4.1. liftams;

4.2. įprastinės konstrukcijos lyno varomiems tramvajams;

4.3. stacionariems bei kilnojamiems atrakcionams ir pramoginiams įrenginiams poilsio parkuose;

4.4. įrenginiams, naudojamiems žemės ūkio tikslais;

4.5. kasybos įrenginiams ir pramoniniams tikslams pastatytiems bei naudojamiems įrenginiams;

4.6. lynu tempiamiems vandeniu keltams;

4.7. krumpliniams geležinkeliams;

4.8. grandininių pavarų įrenginiams;

4.9. funikulieriams^[1].

5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Griebtuvas – vežtuvo ar vilktuvo sudedamoji dalis, skirta prijungti juos tiesiogiai prie lyno kilpos.

Kabamasis lynų kelias – lynų kelias, kuriame vežtuvai pakabinti ant vieno ar kelių lynų.

Kabinų keltuvas – vienkryptis kabamasis lynų kelias su keletu mažų uždarųjų vežtuvų.

Krėslinis keltuvas – vienkryptis kabamasis lynų kelias, kurio vežtuvai yra krėslai.

Lynų kelias – paskyrimo vietoje pastatyta sistema, skirta keleiviams vežti vežtuvais arba vilktuvais, kuriuos laiko arba tempia vienas arba daugiau lynų, susidedanti iš statinių ir posistemių.

Lynų kelio naudojimas – veikla, susijusi su lynų kelio paleidimu ar stabdymu, darbu, gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ir valymą.

Lynų kelio priežiūra – šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų potencialiai pavojingiems įrenginiams bei lynų kelio gamintojo techniniuose dokumentuose pateiktų techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių visuma, skirta užtikrinti, kad naudojamas lynų kelias būtų saugus ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai.

Lynų kelio savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam lynų kelias priklauso nuosavybės teise, arba lynų kelio valdytojas, kuris valdo, naudoja lynų kelią bei juo disponuoja turto patikėjimo teise ir yra atsakingas už funkcionalų jo eksploatavimą.

Lynų kelio sudedamoji dalis – lynų kelio elementari dalis, dalių grupė, elementų mazgas ar komplektas.

Lynų kelio techninės būklės tikrinimas – šiose Taisyklėse ir kituose įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose lynų kelio techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (toliau – įgaliotos įstaigos) atliekama naudojamo lynų kelio privalomoji apžiūra, privalomasis lynų kelio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, lynų kelio bandymai ir kiti jo saugos atitikties įvertinimo veiksmai.

Lynų kelio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – lynų kelio saugos mazgų ir posistemių EB atitikties deklaracijos, įrenginio (lynų kelio) sertifikatai, lynų kelio pasas, brėžiniai, lynų kelio priežiūros dokumentai (lynų kelio montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, aptarnavimo, remonto, demontavimo taisyklės, instrukcijos) ir kiti kartu su lynų keliu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.

Lopšinis keltuvas – vienkryptis kabamasis lynų kelias, kurio vežtuvai yra lopšiai.

Nuolatinė lynų kelio priežiūra – šiose Taisyklėse bei kituose naudojimo ir priežiūros norminiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose lynų kelio techniniuose dokumentuose nurodyti lynų kelio savininkams privalomi nuolatiniai naudojamo lynų kelio techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas, reguliavimas bei kiti veiksmai.

Posistemiai – lynų kelio sudėtinė dalis, kurią sudaro: lynai ir jų jungtys; pavaros ir stabdžiai, mechaninė įranga (lyno tempimo įrenginys; stočių mašinos; lynų kelio statinių mechaninė įranga); vežtuvai (kabinos, krėslai arba vilktuvai; pakabos; važiuoklės; jungtys su lynu), elektros įtaisai (kontrolės, valdymo ir saugos įtaisai; ryšių ir informacijos įranga; nuo žaibo apsauganti įranga); stacionarioji ir kilnojamoji gelbėjimo įranga.

Saugos mazgas – pagrindinė sudedamoji dalis arba grupė sudedamųjų dalių, mazgo dalis arba visas mazgas, taip pat kiekvienas įtaisas, kuris yra lynų kelio dalis saugai užtikrinti bei yra patvirtintas, atlikus saugos analizę, ir kurio gedimas arba neteisingas veikimas keltų pavojų vartotojų, darbuotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai.

Slidininkų keltuvas; tempiamasis keltuvas – lynų kelias, kuriuo keleiviai su slidėmis ar turintys tam tikrų specialių reikmenų lyno tempiamu vilktuvu velkami išilgai įrengto tako (vėžių).

Statiniai – lynų kelio sudėtinė dalis, specialiai projektuojama kiekvienam lynų keliui ir statoma numatytoje vietoje. Tai lynų kelio trasoje išdėstytiems įrenginiams pastatyti (sumontuoti) ir veikti reikalingi pagrindai, atramos, stotys bei trasos statiniai, įskaitant pamatus.

Vežtuvas – lynų kelio sudedamoji dalis keleiviams vežti kabamuoju lynų keliu.

Vilktuvas – slidininkų keltuvo sudedamoji dalis, turinti griebtuvą ir bloką keleiviams vilkti.

6. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, Reglamente kituose norminiuose teisės aktuose ir standartuose apibrėžtas sąvokas. Esminės sąvokos pateikiamos žemiau.

II. LYNŲ KELIO NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS SĄLYGOS

7. Lynų kelias turi būti naudojamas lynų kelio gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais lynų kelių naudojimą. Jei lynų kelio gamintojas nustatė griežtesnes lynų kelio naudojimo sąlygas, negu šios Taisyklės, tai naudojant lynų kelią būtina vadovautis gamintojo nustatytomis sąlygomis (1 priedo 1.17 p.).

8. Lynų kelio statinių priežiūra turi būti vykdoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1 priedo 1.1 p.), normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir priežiūros dokumentų reikalavimus.

9. Savininko įsigytas, sumontuotas ar rekonstruotas lynų kelias, jo kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat jo priežiūros techniniai dokumentai įrenginių naudojimo ir priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka privalo būti pateikti įgaliotoms tikrinimo įstaigoms patikrinti, ar lynų kelias tinkamas ir parengtas saugiai naudoti (1 priedo 1.2, 1.3, 1.13 p.).

10. Prieš pradėdamas naudoti lynų kelią, jo savininkas turi pasirinkti įgaliotą įstaigą ir pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas sudaryti sutartį dėl lynų kelio techninės būklės patikrinimo, užregistruoti jį Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje, taip pat organizuoti nuolatinę šio lynų kelio priežiūrą (1 priedo 1.2 p.).

11. Lynų keliui naudoti ir prižiūrėti savininkas turi skirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis (1 priedo 1.18 p.). Nuolatinę lynų kelio priežiūrą savininkas pagal sutartį gali pavesti kitam juridiniam asmeniui, turinčiam kompetentingus darbuotojus ir tinkamą techninę įrangą.

12. Visų naudojamų lynų kelio statinių, posistemių, saugos mazgų, detalių ir medžiagų priežiūra, nustatyta šiose Taisyklėse, atitinkamuose naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose (1 priedo 1.2, 1.6, 1.8 p.) bei gamintojo pateiktuose lynų kelio techniniuose dokumentuose, yra privaloma.

13. Lynų kelio savininkas privalo tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrėti lynų kelią, palaikyti jų reikiamą techninę būklę, užtikrinant saugą per visą jo naudojimo laiką.

14. Žinios apie atliktus lynų kelio techninės būklės tikrinimus, kaip ir duomenys apie pakeistas detales ar mazgus, turi būti protokoluojami ir saugomi techninėje byloje.

Iii. LYNŲ KELIO PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI IR REGISTRAVIMAS

15. Taisyklių 2 punkte išvardinti lynų keliai, prieš pradedant juos naudoti, Lynų kelio savininko arba jo įgalioto asmens turi būti įregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose (1 priedo 1.5 p.) nurodyta tvarka.

16. Lynų kelio savininkas privalo turėti ir saugoti lynų kelio techninę bylą (lynų kelio pasą), kurioje turi būti:

16.1. informacija apie techninius lynų kelio parametrus ir charakteristikas (nurodyta Taisyklių 2 priede);

16.2. ataskaitos apie lynų kelio periodinius bandymus ir patikrinimus, informacija apie remontą, keičiamus lynus bei kitus svarbius saugos mazgus ir dalis, duomenys apie esminius modifikavimus ar avarijas;

16.3. lynų kelio naudojimo instrukcija su brėžiniais ir schemomis, reikalingomis normaliam lynų kelio naudojimui, taip pat priežiūrai, kontrolei, remontui, periodiniam patikrinimui ir gelbėjimo veiksmams atlikti.

17. Techninės bylos (lynų kelio paso) lapai turi būti sunumeruojami ir įrišami į vieną ar kelis segtuvus.

18. Naujai sumontuoto lynų kelio tinkamumas naudoti pripažįstamas komisijos, kuri vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką“ (1 priedo 1.9 p.) nuostatomis pasirašo pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tuo pat metu įgaliotos įstaigos ekspertas padaro atitinkamą įrašą apie lynų kelio tinkamumą naudoti lynų kelio techninėje byloje (lynų kelio pase).

19. Eksploatuojamo lynų kelio tinkamumo vertinimą po periodiškų lynų kelio techninės būklės patikrinimų ir bandymų, arba patikrinimų ir bandymų po esminių modifikacijų, arba po avarijos atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas.

iV. LYNŲ KELIO SAUGOS IR RIZIKOS ANALIZĖ

20. Visi lynų keliai turi būti naudojami taikant ir įgyvendinant visas būtinas priemones, kad būtų apsisaugota nuo pavojingų veiksnių, kurių negalima pašalinti projektinėmis, statybinėmis ar techninėmis priemonėmis.

21. Kiekvienai darbo zonai lynų kelio savininkas, vadovaudamasis gamintojo pateiktais techniniais dokumentais, turi nustatyti su sauga ir sveikata susijusių reikšmingų pavojų sąrašą ir kiekvienai techninės priežiūros operacijai, įskaitant prieigą prie darbo zonos, atlikti rizikos įvertinimą.

22. Reikšmingi pavojai darbo zonose yra:

22.1. neleistinų judančių lynų įtempimo jėgos reikšmių atsiradimas;

22.2. lynų tempimo įrenginio kraštinės padėtys;

22.3. neleistinas judėjimo greitis;

22.4. atbulinė eiga;

22.5. staigus varančiojo skriemulio sukamojo momento pokytis, viršijantis leistinas reikšmes;

22.6. durų užrakto uždaruose vežtuvuose gedimas;

22.7. atsitiktinis lynų kelio paleidimas;

22.8. griebtuvo neprisitvirtinimas prie lyno;

22.9. netinkamas vežtuvų judėjimas stotyje;

22.10. išlaipinimo zonos perpildymas keleiviais;

22.11. vilktuvo teleskopinio strypo nepakankama eiga;

22.12. transportuojami neblaivūs keleiviai;

22.13. vėjo greitis didesnis, nei 15 m/s;

22.14. matomumas mažesnis, nei 30 m;

22.15. oro temperatūra žemesnė, nei – 25 ⁰C;

22.16. neleistinas sniego dangos storis (slidininkų keltuvų atveju);

22.17. apledėjusios atskiros trasos dalys.

23. Atskirai kiekvienam pavojui, pavojaus situacijai ir visoms naudojimo sąlygoms turi būti atliekamas pasikartojantis rizikos mažinimo procesas. Kiekviename pasikartojančio proceso etape atliekamas rizikos skaičiuojamasis įvertinimas ir, jei pritaikoma, rizikų palyginimas. Šių procedūrų tikslas – maksimalus rizikos sumažinimas.

24. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip atliekamas rizikos mažinimo procesas: ar pasiektas numatytas rizikos mažinimas saugiomis konstrukcinėmis priemonėmis, ar taikomos techninės saugos ir papildomos apsauginės priemonės (įspėjimo ženklai, signalai, įspėjimo įtaisai ir kt.).

V. LYNŲ KELIO NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

25. Lynų kelias turi būti naudojamas ir prižiūrimas pagal Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (1 priedo 1.4 p.), Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1 priedo 1.2 p.), Reglamento (1 priedo 1.3 p.), kitų įrenginių priežiūros norminių aktų, lynų kelio gamintojo pateiktų techninių dokumentų ir šių Taisyklių reikalavimus. Draudžiama naudoti nepripažintą tinkamu naudoti ir neįregistruotą lynų kelią ar nustatytu laiku neatlikus jo techninės būklės tikrinimo.

26. Lynų kelio saugiam ir tinkamam naudojimui užtikrinti savininkas privalo:

26.1. skirti tinkamos kvalifikacijos ir reikiamą skaičių prižiūrinčių ir valdančių darbuotojų (lynų kelių priežiūros meistrų, remonto meistrų, operatorių, mašinistų ir kt.), turinčių mokymo pažymėjimus ir supažindintų su pareiginėmis instrukcijomis;

26.2. Taisyklių 26.1 punkte nurodytų darbuotojų skyrimus įforminti tvarkomaisiais dokumentais;

26.3. sudaryti sąlygas saugiam lynų kelio darbui: aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, rūpintis darbuotojų parengimu, įrengti informacines iškabas visose keleivių įlaipinimo, išlaipinimo bei transportavimo zonose, nurodančias keleivių pareigas naudojimosi lynų keliu metu;

26.4. parūpinti saugos priemones dirbant aukštyje – kūno saugos diržus (apraišus); juosmens saugos diržus; inkaravimo virves, kablius, karabinus; trišakius; nukritimo blokatorius; nusileidimo ir kėlimosi įrangą, signalines liemenes, prožektorius, aptvėrimo juostas bei kitą gelbėjimo įrangą.

27. Savininkas privalo parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas visiems darbuotojams, atliekantiems lynų kelio priežiūrą ir valdymą (1 priedo 1.19 p.). Su šiomis instrukcijomis turi būti pasirašytinai supažindinti lynų kelią valdantys ir prižiūrintys darbuotojai.

28. Savininkas privalo užtikrinti, kad būtų atliekama lynų kelio periodinė priežiūra, kurią sudaro kasdieninė ir kasmėnesinė techninės apžiūros.

29. Kasdieninės techninės apžiūros metu tikrinama:

29.1. saugos mazgai, skirti avariniam stabdymui, bei prietaisai, kontroliuojantys stotyse įvažiuojančius ir išvažiuojančius vežtuvus;

29.2. ar kontrolės prietaisuose veikia įžeminimas, ar nėra trumpo jungimo, ar nėra nutrūkusios grandinės;

29.3. ar visos prietaisų rodomos reikšmės neviršija leistinų;

29.4. stabdžių sistema;

29.5. vidinė ryšių sistema;

29.6. lynų padėtis skriemuliuose, ant ritinėlių ir atramų;

29.7. atsvarų ir vežtuvų padėties nustatymas bei atsvarų laisvoji eiga;

29.8. hidraulinių ir pneumatinių sistemų darbinis slėgis ir sandarumas;

29.9. atramų ir kreiptuvų būklė bei padėtis;

29.10. keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo zonų būklė;

29.11. vežtuvų ir vilktuvų būklė.

30. Kasmėnesinės techninės apžiūros metu būtina tikrinti:

30.1. laikančiojo traukos, vilkimo, traukos ir evakavimo lynų zonas, kuriose pastebėti vielyčių nutrūkimai ar kitokie išoriniai pažeidimai;

30.2. kabamojo kelio laikančiojo ir įtempimo lynų kreipimo vietas bei kitas zonas, kuriose yra pastebėti vielyčių nutrūkimai ar kiti išoriniai pažeidimai;

30.3. lynų jungčių ir galų būklę;

30.4. ritinėlių, skriemulių, kreipimo įrenginių bei kabamojo kelio lyno atramų išorinę būklę, padėtį bei pritvirtinimą;

30.5. vežtuvų, vilktuvų įvažiavimą, pravažiavimą bei išvažiavimą stotyse;

30.6. stabdžius ir jų frikcinę dangą;

30.7. stabdžių sistemą, kartu matuojant stabdymo kelią ir/arba laiką, esant tuštiems vežtuvams ir vilktuvams;

30.8. rankinių stabdžių, sumontuotų vežtuvuose, veikimą;

30.9. visų pavarų veikimą;

30.10. judėjimo greičio ir atbulinės eigos kontrolės prietaisų veikimą;

30.11. vežtuvų, jų durų užraktų, atidarymo ir uždarymo prietaisų, saugos skersinių bei vilktuvų išorinę būklę;

30.12. elektros akumuliatorių būklę;

30.13. atsarginių dalių kiekį ir jų būklę sandėlyje.

31. Lynų kelio nuolatinės priežiūros rezultatai turi būti surašomi į lynų kelio periodinių apžiūrų žurnalą.

32. Lynų kelio darbuotojas, pastebėjęs, kad tam tikra lynų kelio dalis ar su juo susijęs veiksmas yra nesaugūs, ar neveikia bent vienas iš saugos mazgų, privalo nedelsdamas imtis susidariusiai situacijai adekvačių veiksmų ir informuoti lynų kelio techninės priežiūros meistrą, ir/arba savininką.

33. Taisyklių 32 punkte nurodyti asmenys, vadovaudamiesi savininko nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis, privalo nedelsdami reaguoti į šią informaciją ir įsitikinę, kad lynų kelias nesaugus, imtis atitinkamų veiksmų:

33.1. sustabdyti lynų kelio naudojimą;

33.2. aiškiai paženklinti lynų kelią kaip nenaudojamą;

33.3. lynų kelio periodinių apžiūrų žurnale įregistruoti priežastis ir kitus duomenis, dėl kurių lynų kelias buvo sustabdytas;

33.4. neleisti naudoti lynų kelio tol, kol nebus pašalinti gedimai.

34. Lynų kelio darbas atnaujinamas, pašalinus gedimus ir lynų kelio priežiūros meistrui padarius atitinkamą įrašą lynų kelio periodinių apžiūrų žurnale.

35. Visi lynų kelio remonto darbai privalo būti atliekami atitinkamos kvalifikacijos asmenų. Po techninių gedimų pašalinimo lynų kelią būtina patikrinti ir išbandyti prieš pradedant jį naudoti.

36. Bet kokio remonto ar techninio gedimo pašalinimo data, laikas, panaudotos ar pakeistos detalės ir atlikto darbo rezultatai turi būti registruojami lynų kelio periodinių apžiūrų žurnale.

37. Duomenys apie lynų kelio naudojimo trukmę ir/arba apkrovų (įlaipinimų-išlaipinimų) ciklų skaičių turi būti registruojami ir saugomi visą įrenginio eksploatavimo laiką.

38. Po kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos lynų kelio statiniai gali būti naudojami tik pripažinus juos tinkamais naudoti pagal statybos reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatas (1 priedo 1.9 p.).

39. Lynų kelią leidžiama naudoti tik gavus įgaliotos įstaigos išvadą apie tinkamumą naudoti bei padarius atitinkamą įrašą periodinių apžiūrų žurnale.

VI. Lynų kelių techninės būklės tikrinimas

40. Lynų kelio savininkas privalo pasirūpinti, kad būtų laiku atliekami lynų kelio techninės būklės patikrinimai, kurių metu įgaliotos įstaigos ekspertas nustatytų, ar atsižvelgiant į lynų mechaninio dėvėjimosi laipsnį ir lynų kelio nuolatinę priežiūrą, lynų kelias gali patikimai veikti iki kito patikrinimo, esamomis jo naudojimo sąlygomis.

41. Lynų kelio techninės būklės tikrinimų apimtis, metodai ir periodiškumas nustatomi pagal lynų kelio ar atskirų saugos mazgų gamintojų nurodymus ir, atsižvelgiant į lynų kelio naudojimo patirtį, pagal įgaliotos įstaigos parengtas lynų kelio techninės būklės tikrinimo procedūras. Jeigu lynų kelio gamintojų nenurodyta kitaip, lynų keliui turėtų būti atliekami šie techninės būklės patikrinimai:

41.1. pirminis, pradedant naudoti naują arba sumontuotą naujoje vietoje lynų kelią;

41.2. periodinis, ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių. Lynų kelias, skirtas pakelti arba užvilkti slidininkus ant kalno, turi būti tikrinamas prieš slidinėjimo sezono pradžią;

41.3. specialiai, kiekvieną kartą po lynų kelio posistemių remonto;

41.4. po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar modernizacijos: pakeitus lynų kelio vietą, lynų įtempimo, stabdymo, pavaros mechanizmo, valdymo sistemas ar jų komponentus, padidinus talpą, greitį, ilgį bei aukštį, taip pat po lynų kelio avarijos, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, kai lynų kelio saugus darbas kelia abejonių, po gamtos reiškinių poveikio.

42. Kad įgaliota įstaiga galėtų laiku atlikti lynų kelio techninės būklės tikrinimą, savininkas privalo sudaryti techninės būklės tikrinimo sutartyje numatytas darbo sąlygas.

43. Techninės būklės tikrinimo metu, įgaliotos įstaigos ekspertas turi patikrinti lynų kelio techninius dokumentus ir atlikti lynų kelio regimąją apžiūrą, siekiant nustatyti, ar lynų kelias naudojamas pagal paskirtį, ar tinkamai organizuota nuolatinė lynų kelio priežiūra, ar yra visi reikiami dokumentai ir ar paskirti lynų kelią prižiūrintys darbuotojai.

44. Tikrinant lynų kelio techninius dokumentus privalu įsitikinti:

44.1. ar tinkamai pildoma lynų kelio techninė byla (pasas);

44.2. ar lynų kelio techninėje byloje (pase) yra segami būtini dokumentai po lynų kelio remonto ar pakeitus saugos mazgus, posistemius, apsauginius įrenginius ir kt. svarbius įrenginius;

44.3. ar yra lynų kelio naudojimo taisyklės;

44.4. ar kokybiškai pildomas lynų kelio periodinių apžiūrų žurnalas;

44.5. ar tvarkomuoju dokumentu yra paskirti tinkamos kvalifikacijos ir reikiamas skaičius lynų kelią prižiūrinčių (lynų kelio priežiūros meistro, remonto meistrų) ir jį valdančių (darbo su lynų keliais vadovo, operatorių, mašinistų ir kt.), ar jiems išduoti darbo pažymėjimai ir pareiginės instrukcijos.

45. Statinių techninės būklės tikrinimo metu atliekama (1 priedo 1.1, 1.8, 1.9 p.):

45.1 visų plieninių konstrukcijų suvirinimo siūlių, varžtų ir kniedžių įvaržos bei konstrukcijos elementų privalomoji apžiūra;

45.2. statinių pažeidimų įvertinimas dėl šalčio, sniego nuošliaužų, krintančių akmenų, grunto nusėdimo ar kitų reiškinių;

45.3. betoninių statinio dalių patikrinimas, ar nėra įtrūkimų ar kitokio tipo pažeidimų; pamatų, jų sėdimo ir ankerinių varžtų patikrinimas.

46. Lynų ir jų jungčių techninės būklės tikrinimo metu yra atliekama:

46.1. lynų apžiūra ir nesukeliantys irimo bandymai. Nustatytais laiko tarpais, neviršijant 2000 darbo valandų arba 12 mėnesių (priklauso nuo to, kas pasireiškia pirma) turi būti atliekami nesukeliantys irimo bandymai (elektromagnetiniais, ultragarsiniais ar kitais būdais). Jei lyno būklė reikalauja arba lyne pastebimas nusidėvėjimas, nesukeliantys irimo bandymai turi būti atliekami dažniau (1 priedo 2.4, 2.5, 2.15 p.);

46.2. lynų galų tvirtinimų apžiūra ir nesukeliantys irimo bandymai.

47. Pavarų ir stabdžių tikrinimo metu atliekama:

47.1. visų pavarų (pagrindinės, pagalbinės ir parvilkimo pavaros) elementų parametrų patikrinimas bei jų bandymai, patvirtinantys, kad jie atitinka saugos reikalavimus;

47.2. kiekvieno stabdžio bandymai, esant įvairioms apkrovimo (įlaipinimo) sąlygoms (įskaitant ir maksimalią apkrovą); sinchronizavimo mechanizmo bei pavaros, esant skirtingiems režimams, patikrinimas; slidininkų vilktuvo atveju šis patikrinimas turi būti atliekamas be apkrovos. Esant stabdžiams, sumontuotiems vežtuvuose, tikrinamas jų automatiškas įsijungimas ir sinchroninis veikimas, kartu matuojant likusią stabdymo jėgą;

47.3. velenėlių bloko, jų korpuso (be išardymo, tačiau su pakeltu laikančiuoju traukos arba vilkimo lynu), suportų ir skriemulių parametrų, rodančių, kad jie atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas ir bandymai.

48. Turi būti patikrinta visų lynų kelio stočių mašinų ir statinių mechaninės įrangos techninė būklė.

49. Vežtuvų ir vilktuvų techninės būklės tikrinimo metu atliekama (1 priedo 2.18 p.):

49.1. kiekvieno vežtuvo ar vilktuvo privalomoji apžiūra, įskaitant pakabą, vežtuvo važiuoklę bei pakabos ašis;

49.2. mažiausiai 20-ies procentų išmontuotų griebtuvų bandymai. Griebtuvai parenkami taip, kad intervalas tarp jų bandymų neviršytų 5 metų. Mažiausiai 10 procentų visų griebtuvų turi būti bandomi praslydimui, esant minimaliai nustatytai praslydimo jėgai, išskyrus slidininkų vilktuvų griebtuvus;

49.3. nuimamų griebtuvų pritvirtinimo jėgos nustatymo įtaisų patikrinimas ir bandymai;

49.4. visų svorio jėga valdomų griebtuvų pritvirtinimo jėgos matavimai;

49.5. vežtuvų durų, jų užsidarymo ir blokavimo įtaisų bandymai;

49.6. vežtuvų apkrovos matavimo arba keleivių skaičiavimo įtaisų patikrinimas.

50. Elektros įtaisų techninės būklės tikrinimo metu atliekama:

50.1. kiekvieno kontrolės, valdymo ir saugos įtaiso bandymai ir parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas;

50.2. ryšių ir informacijos įrangos patikrinimas ir bandymai;

50.3. nuo žaibo apsaugančios įrangos apžiūra ir patikrinimas;

50.4. signalizacijos, gedimo indikacijos prietaisų vežtuvuose bei linijoje patikrinimas ir bandymai;

50.5. laidų, jų laikiklių, jungčių bei tvirtinimų apžiūra ir patikrinimas;

50.6. elektros laidų izoliacijos varžos matavimai.

51. Gelbėjimo įrangos tikrinimo metu atliekama:

51.1. įrangos, parvelkančios vežtuvus, privalomoji apžiūra, parametrų patikrinimas ir bandymai, patikrinant jų veikimą, kartu atliekant evakuacijos pratybas;

51.2. pirmosios pagalbos įrangos privalomoji apžiūra;

51.3. priešgaisrinės įrangos patikrinimas.

52. Kitų lynų kelio sudedamųjų dalių techninės būklės tikrinimo metu atliekama:

52.1. apsaugos nuo griūčių struktūrų (atitvarų, nuogrindų ir kt.) apžiūra;

52.2. gaudyklių tinklų apžiūra;

52.3. specialiųjų įrankių apžiūra;

52.4. turimų atsarginių dalių patikrinimas;

52.5. anemometrų patikrinimas ir bandymai.

53. Įgaliotosios įstaigos ekspertas, įvertinęs lynų kelio techninę būklę, surašo patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodo, ar lynų kelias tinkamas naudoti, jei reikia nurodo jo saugaus naudojimo sąlygas, arba nurodo priežastis, dėl kurių jis pripažįstamas netinkamu naudoti. Patikrinimo ataskaitoje taip pat turi būti nurodyta kito periodinio techninės būklės patikrinimo data.

54. Apie atliktą periodinį techninės būklės patikrinimą įgaliota įstaiga praneša Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai bei savininkui. Patikrinimo duomenys saugomi įgaliotoje įstaigoje visą įrenginio naudojimo laiką.

VII. Baigiamosios nuostatos

55. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

56. Lynų kelio savininkas atsako už lynų kelio saugų naudojimą ir atlygina žalą dėl nesaugaus lynų kelio naudojimo, taip pat ir už išnuomoto (suteikto naudotis) lynų kelio techninę būklę ir saugų jo naudojimą, jei kitaip nenumatyta nuomos (panaudos) sutartyje.

57. Apie lynų kelio avarijas, jo naudojimo sutrikimus ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ir turtui lynų kelio savininkas turi pranešti įgaliotai įstaigai, Valstybinei darbo inspekcijai, prokuratūrai, savivaldybei, kitiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Kitus su lynų kelio statinių avarijomis susijusius veiksmus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (1 priedo 1.16 p.).

58. Įgaliota įstaiga įstatymų nustatyta tvarka atsako už jai pavestą lynų kelio techninės būklės patikrinimą ir suteiktų įgaliojimų vykdymą, už įstaigos ekspertų veiksmus ir sprendimus.

__________________

Keleivinių lynų kelių saugaus

naudojimo ir priežiūros

taisyklių

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOJE GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ IR DARNIŲJŲ STANDARTŲ, SUSIJUSIŲ SU KELEIVINIŲ LYNŲ KELIŲ SAUGIU NAUDOJIMU IR PRIEŽIŪRA, NEBAIGTINIS SĄRAŠAS

I. TEISĖS AKTAI

1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

1.2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

1.3. Techninis reglamentas „Keleiviniai lynų keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 137/559 (Žin., 2002, Nr. 108-4801);

1.4. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 3-88);

1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48-1844);

1.6. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502);

1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053);

1.8. Statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658);

1.9. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);

1.10. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720);

1.11. Civilinės saugos departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 48/63 „Dėl pavojingo objekto pavojaus identifikavimo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 20-527);

1.12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);

1.13. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542);

1.14. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2002 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 2003, Nr. 63-2857);

1.15. Techninis reglamentas „Kėlimo reikmenys. Sertifikavimas ir ženklinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2001, Nr. 3-57);

1.16. Statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 (Žin., 2002, Nr. 55-2209);

1.17. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

1.18. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395);

1.19. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817).

II. DARNIEJI STANDARTAI

2.1. LST L ENV 1907:2002 Keleivių vežimo lynų keliais saugos reikalavimai. Terminai (ENV 1907:1999);

2.2. LST EN ISO 12100-1:2004 Mašinų sauga. Pagrindinės sąvokos, bendrieji projektavimo principai. 1 dalis. Pagrindiniai terminai, metodika (ISO 12100-1:2003);

2.3. LST EN ISO 12100-2:2004-06 Mašinų sauga. Pagrindinės sąvokos, bendrieji projektavimo principai. 2 dalis. Techniniai principai (ISO 12100-2:2003);

2.4. LST EN 12385-8:2003 Plieniniai vielos lynai. Sauga. 8 dalis. Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, suvytieji vežimo ir traukos lynai;

2.5. LST EN 12385-9:2003 Plieniniai vielos lynai. Sauga. 9 dalis. Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, laikantieji viengubo vijimo ir traukos lynai;

2.6. LST EN 13107:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Civilinės statybos darbai;

2.7. LST EN 13243:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Elektrinė įranga, kitokia negu pavarų sistemų;

2.8. LST EN 12929-1:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Bendrieji reikalavimai. 1 dalis. Visos įrangos reikalavimai;

2.9. LST EN 12929-2:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Bendrieji reikalavimai. 2 dalis. Grįžtamųjų dvilynių kabamųjų lynų kelių be vagonėlio stabdžių papildomieji reikalavimai;

2.10. LST EN 1909:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Taisymas ir žmonių išgabenimas;

2.11. LST EN 12927-1:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 1 dalis. Lynų atrankos kriterijai ir jų galų tvirtinimai;

2.12. LST EN 12927-3:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 3 dalis. Ilgojo sunėrimo šešiavijai tempimo, vežimo ir tempimo bei vilkimo lynai;

2.13. LST EN 12927-4:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 4 dalis. Galų tvirtinimai;

2.14. LST EN 12927-7:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 7 dalis. Tikrinimas, taisymas ir techninė priežiūra;

2.15. LST EN 12927-8:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 8 dalis. Magnetinis lyno bandymas (MLB);

2.16. LST EN 1908:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Įtempimo įtaisai;

2.17. LST ISO 7010:2004 Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir ženklai. Saugos ženklai, vartojami darbo ir viešose vietose (tpt ISO 7010:2003);

2.18. LST EN 1709:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Tikrinimas prieš priėmimą eksploatuoti, techninė priežiūra, veikimo tikrinimas ir kontrolė;

2.19. LST EN 13223:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Pavarų sistemos ir kita mechaninė įranga;

2.20. LST EN 12930:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Skaičiavimai;

2.21. LST EN 12927-2:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 2 dalis. Saugos veiksniai;

2.22. LST EN 12927-5:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 5 dalis. Laikymas, gabenimas, įrengimas ir įtempimas;

2.23. LST EN 12927-6:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai. Lynai. 6 dalis. Nurašymo kriterijai.

_________________

Keleivinių lynų kelių saugaus

naudojimo ir priežiūros

taisyklių

2 priedas

Lynų kelio techniniai naudojimo reikalavimai

I. LYNŲ KELIO TECHNINIAI DOKUMENTAI

1. Atliekant lynų kelio techninės būklės tikrinimą, būtina pateikti šiuos pas savininką ir įgaliotoje įstaigoje saugomus dokumentus:

1.1. lynų kelio (plano, profilio, skersinio kelio pjūvio) bei jo bendro vaizdo brėžinius ir 1:1000 mastelio žemėlapį, rodantį linijas ir schemą (mastelyje) bei reikalingą topografinę informaciją;

1.2. EB tipo atitikties deklaracijas atskiriems lynų kelio posistemiams bei mazgams (lynams ir jų jungtims, krėslams, kabinoms, griebtuvams, pakaboms, hidrauliniams cilindrams ir t. t.);

1.3. mašinų patalpos planą;

1.4. pavaros mechanizmo bendro vaizdo brėžinį ir mechanizmo kinematinę schemą;

1.5. lynų gaudytuvų bendro vaizdo brėžinį bei gaudytuvų ir jų įjungimo mechanizmo kinematinę schemą;

1.6. vežtuvų, vilktuvų, griebtuvų brėžinius bei įlaipinimo ir išlaipinimo zonų išdėstymo schemas;

1.7. apsauginio lyno tvirtinimo prie vežtuvo brėžinį;

1.8. principinę elektrinę schemą;

1.9. traukos lyno skaičiavimus;

1.10. suvirintų pavyzdžių bandymų protokolus.

2. Lynų kelio aprašyme, kuris saugomas pas savininką ir yra pateikiamas įgaliotai įstaigai, turi būti nurodyta:

2.1. lynų kelio pavadinimas ir paskirtis;

2.2. vežtuvų, vilktuvų transportavimo (keliamoji) galia, nurodant keleivių skaičių ir krovinio masę;

2.3. vežtuvų, vilktuvų judėjimo greitis;

2.4. pavaros mechanizmo stabdžių ir lynų gaudytuvų tipai;

2.5. normalaus, avarinio stabdžių ir lyno gaudytuvų skaičiuojamasis stabdymo pagreitis ir vežtuvų stabdymo kelias;

2.6. lynų kelio ilgis;

2.7. pavaros mechanizmo charakteristikos (traukos galia, pavaros tipas, varančiojo ir krypties skriemulių skersmenys);

2.8. sudedamųjų dalių, sujungiančių krėslus, kabinas ar lopšius su lynais, stiprio atsargos koeficientai;

2.9. vežtuvo stabilumo koeficientas;

2.10. tuščio vežtuvo masė;

2.11. maitinimo tinklo įtampa ir elektros srovės rūšis;

2.12. elektros variklių techniniai duomenys (tipas, gamintojas, galingumas, įtampa, apsisukimų skaičius, kartotinių įjungimų reikšmė);

2.13. lynų kelio valdymo būdas (rankinis, automatizuotas);

2.14. galinių jungiklių tipas;

2.15. signalizacijos rūšys.

II. Techniniai reikalavimai

3. Maksimalus eksploatacinis pakabinamų lynų kelių greitis turi būti:

3.1. dvilyniams abikrypčiams kabamiesiems lynų keliams su vežtuvais, kuriuose yra palydovas:

3.1.1. tarp atramų – 12 m/s,

3.1.2. pravažiuojant atramas – 10 m/s;

3.2. dvilyniams kabamiesiems lynų keliams su vežtuvais, kuriuose nėra palydovo:

3.2.1. tiesiojoje dalyje – 7,0 m/s,

3.2.2. pravažiuojant atramas – 6,0 m/s:

3.2.2.1. su vienu laikančiuoju lynu – 6,0 m/s,

3.2.2.2. su dviem laikančiaisiais lynais – 7,0 m/s;

3.2.3. stotyse naudojama atitinkama 3.4.2 p. reikšmė;

3.3. vienlyniams kabamiesiems lynų keliams su uždaraisiais vežtuvais ir įtvirtintaisiais griebtuvais:

3.3.1. tiesiojoje dalyje:

3.3.1.1. su vienu laikančiuoju traukos lynu – 6,0 m/s,

3.3.1.2. su dviem laikančiaisiais traukos lynais – 7,0 m/s;

3.3.2. stotyse naudojama atitinkama 3.4.2 p. reikšmė;

3.4. vienkrypčiams kabamiesiems lynų keliams su nuimamaisiais griebtuvais:

3.4.1. tiesiojoje dalyje:

3.4.1.1. su uždaraisiais vežtuvais naudojama atitinkama 3.3 p. reikšmė,

3.4.1.2. su atviraisiais vežtuvais – 5,0 m/s;

3.4.2. stotyse:

3.4.2.1. su uždaraisiais vežtuvais – 0,5 m/s,

3.4.2.2. su atviraisiais vežtuvais, kai įlaipinami ir išlaipinami keleiviai:

3.4.2.2.1. slidininkai – 1,3 m/s,

3.4.2.2.2. pėstieji iš priekio – 1,0 m/s,

3.4.2.2.3. pėstieji iš šono – 0,5 m/s;

3.4.3. kreivalinijiniuose ruožuose vežtuvų greitis nustatomas kreivės pėdsako viduryje;

3.5. kabamiesiems lynų keliams su atviraisiais vežtuvais ir pritvirtintaisiais griebtuvais:

3.5.1. tiesiojoje dalyje taikoma atitinkama 3.4.1 p. reikšmė;

3.5.2. stotyse:

3.5.2.1. transportuojant slidininkus:

3.5.2.1.1. vienos ar dviejų sėdimų vietų vežtuvais – 2,5 m/s,

3.5.2.1.2. trijų arba keturių sėdimų vietų vežtuvais – 2,3 m/s,

3.5.2.1.3. vežtuvais iki šešių sėdimų vietų – 2,0 m/s;

3.5.2.2. transportuojant pėsčiuosius:

3.5.2.2.1. vienos ar dviejų sėdimų vietų vežtuvais – 1,5 m/s,

3.5.2.2.2. vežtuvais, kuriuose daugiau nei dvi sėdimos vietos – 1,0 m/s.

4. Nejudančios ašys ir pirštai, naudojami kaip atramos būgnams, blokams, ritinėliams ir kitoms ant jų besisukančioms detalėms, turi būti patikimai pritvirtinti ir turėti fiksavimo įtaisus. Fiksavimo įtaisai turi užtikrinti, kad šios detalės nejudėtų išilgine kryptimi ir neprasisuktų.

5. Visi varžtiniai, pleištiniai ir kitokie sujungimai turi būti patikimai apsaugoti nuo savaiminio atsisukimo ar išsiardymo.

6. Visos mechanizmo dalys, kurioms reikalingas tepimas, turi turėti patikimai veikiančius ir lengvai pasiekiamus tepimo įtaisus.

7. Tepimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad tepalas negalėtų ištekėti ant konstrukcijų.

8. Visos lengvai pasiekiamos judančios lynų kelio detalės, kurios gali būti nelaimingo atsitikimo priežastis, turi būti uždengtos patikimai pritvirtintais metaliniais apsaugais (1 priedo 2.2, 2.3 p.). Apsaugai neturi trukdyti prižiūrėti arba remontuoti lynų kelią.

9. Aukštai išdėstytų lynų kelio elementų priežiūrai ir remontui turi būti įrengtos aikštelės, laiptai arba kiti įrenginiai.

III. Pavara ir stabdžiai

10. Lynų kelio pavarų sistemos galia ir naudojimo charakteristikos turi būti pritaikytos įvairiems naudojimo režimams ir rūšims. Pagrindinė pavara privalo paleisti lynų kelią iš rimties būvio iki bet kurios projektinės greičio reikšmės. Visi vykdantieji mechanizmai turi būti pajėgūs valdyti nepalankiausias apkrovimo (įlaipinimo) padėtis, įskaitant lynų kelio paleidimą esant 110% perkrovai projektinės apkrovos atžvilgiu.

11. Kad būtų galima patikrinti lyną, pagrindinėje pavaroje turi būti numatyta galimybė lynui judėti ne didesniu kaip 0,3 m/s greičiu.

12. Turi būti numatytas rankinis greičio valdymas, net jei lynų kelias yra suprojektuotas automatiškai jį valdyti. Greitis, pasirinktas rankiniu valdymo būdu, turi būti pastovus (variacijos iki ±5 % yra leistinos).

13. Lyno greitis turi būti kontroliuojamas. Jei lyno greitis viršija maksimalų greitį 5%, papildomai turi būti įjungiami girdimieji ir regimieji pavojaus bei informacijos signalai. Lynų kelias turi būti automatiškai sustabdomas, kai lyno greitis viršija maksimalų greitį 10%. Siekiant sumažinti riziką, savininkas gali nustatyti šių parametrų žemesnes ribas.

14. Energija, kiekvieno lynų kelio pagrindinei pavarai naudojant elektros variklį, yra gaunama iš pagrindinio ir iš nepriklausomo pagalbinio šaltinio (pvz., dyzelinio generatoriaus). Abu elektros energijos tiekimo šaltiniai turi būti paruošti veikti. Pavaroje turi būti numatytas elektrinis blokavimas dėl to, kad elektros varikliui nebūtų tiekiama energija iš abiejų šaltinių vienu metu. Taip pat turi būti įmontuotas jungiklis, leidžiantis pasirinkti energijos šaltinį rankiniu būdu.

15. Pagalbinės pavaros įrengimą numato konkretaus lynų kelio naudojimo reikalavimai:

15.1. vienkrypčiuose kabamuose lynų keliuose turi būti įrengta avarinė (parvilkimo) pavara tiems atvejams, kai sugenda pagrindinė ir pagalbinė pavaros. Jos aprūpinimas energija turi būti nepriklausomas nuo pagrindinės pavaros;

15.2. tais atvejais, kai keleiviai gali lengvai, saugiai ir greitai išeiti iš lynų kelio, jos įrengimas nėra būtinas.

16. Visi pavaros skriemuliai turi būti atsparūs statinėms ir dinaminėms apkrovoms. Ten, kur skriemuliai yra montuojami ant vertikalių velenų, velenai turi būti įrengiami kartu su guoliais, kurie turi būti atsparūs vertikalioms apkrovoms.

17. Stabdymo sistema turi sustabdyti vežtuvus reikiamu momentu, esant nepalankiausioms eksploatacinėms apkrovimo (įlaipinimo), sukibimo bei oro sąlygoms.

18. Siekiant išvengti stabdymo metu pasireiškiančio intensyvaus krėslų ir kabinų supimosi, turi būti stabdoma palaipsniui.

19. Pradedant stabdyti, sistema privalo stabdyti lyną nuo minimalios 0,45 m/s² iki maksimalios 2,0 m/s^[2] reikšmės, esant nurodytoms lynų kelio projektinėms apkrovos, greičių ir įlaipinimo (išlaipinimo) zonų dydžiams.

20. Stabdymo kelias neturi būti didesnis, nei atstumas tarp vežtuvų.

21. Stabdymo sistemos turi būti lengvai prieinamos priežiūros ir remonto darbams atlikti.

22. Lynų keliuose turi būti įrengtos dvi arba daugiau stabdymo sistemos, suderintos viena su kita taip, kad automatiškai papildytų viena kitą, jeigu pirmosios veiksmingumas nepakankamas. Paskutinioji stabdymo sistema turi tiesiogiai stabdyti varomąjį skriemulį. Šie nurodymai netaikomi vilktuvams.

23. Eksploataciniai stabdžiai:

23.1. eksploataciniai stabdžiai pavaroje turi būti įrengiami taip, kad tarp stabdžio ir pavaros skriemulio nebūtų movos ar kito panašaus tipo įrenginio;

23.2. stabdžiai turi būti įjungiami naudojant sukauptą energiją;

23.3. turi būti numatytos tinkamos stabdžių valdymo priemonės;

23.4. stabdžiai yra įjungiami:

23.4.1. sustojimo vietose;

23.4.2. sugedus bet kuriai naudojamai pavarai;

23.4.3. sustabdžius lynų kelią dėl kitų priežasčių;

23.5. abikrypčiuose kabamuose lynų keliuose eksploataciniai stabdžiai papildomai įjungiami:

23.5.1. kai negalima sumažinti kabinos greičio artėjant prie stotelės ir į ją įvažiuojant arba, kur tai yra būtina, pravažiuojant stalynus;

23.5.2. kai kabina pasiekia numatytą sustojimo vietą;

23.5.3. suveikus bet kuriam saugos mazgui;

23.6. stabdžiai turi būti įjungti tol, kol pavaros sistemoje išlieka galimybė reversiniam ir savaeigiam judėjimui, esant blogiausioms apkrovimo sąlygoms.

24. Avariniai stabdžiai:

24.1. stabdžiai turi tiesiogiai veikti pavaros skriemulį;

24.2. stabdžiai turi būti įjungiami naudojant sukauptą energiją;

24.3. stabdžiai yra įjungiami:

24.3.1. atliekant avarinius sustojimus;

24.3.2. esant nenumatytam reversiniam varančiojo skriemulio judėjimui daugiau kaip 200 mm arba viršijus reversinį projekte numatytą greitį;

24.3.3. nustačius pavaros skriemulio arba traukos lyno leistino greičio viršijimą 15%.

24.4. abikrypčiuose kabamuose lynų keliuose avariniai stabdžiai automatiškai įjungiami, perėjus kabinai nustatytas sustojimo ribas².

25. Kiekvienoje nustatytoje įlaipinimo ir išlaipinimo zonoje turi būti įrengtas rankiniu būdu valdomas avarinis sustabdymo įtaisas. Įtaisą aktyvavus, turi suveikti avariniai stabdžiai.

26. Avarinis stabdymas turi turėti pirmenybę prieš visas kitas valdymo komandas ar stabdymus.

27. Visi avarinio stabdymo jungikliai turi būti sutartinai ženklinami (1 priedo 2.17 p.) ir, kur reikalinga, turėti raudoną paspaudimo mygtuką arba valdymo rankenėlę.

IV. Lynai ir jų jungtys

28. Visi lynai naudojimo metu turi būti tepami. Naudojamos tepimo priemonės turi atitikti naudojimo paskirtį ir naudojimo metu neturi sukelti jokių korozijos reiškinių.

29. Įrengiant lynus jų negalima lenkti ant aštrių briaunų arba traukti virš akmenų. Siekiant išvengti lynų pažeidimų, turi būti įrengiami laikini stovai. Viengubo vijimo lynams montavimo metu negalima leisti suktis.

30. Lynų sujungimus leidžiama atlikti tik kvalifikuotiems asmenims.

31. Kiekvieno sujungimo ilgis ir atstumas tarp bet kurių dviejų gretimų sujungimų galų neturi būti mažesnis kaip lyno skersmuo, padaugintas iš 1200. Sujungimas turi būti atliekamas labai atidžiai, kad lyno skersmens nuokrypis, ypatingai persidengimo vietose, būtų kiek galima mažesnis.

32. Atsvaro lynuose, išskyrus jų galų jungtis, negalima daryti jokių sujungimų.

33. Prieš pradedant eksploatuoti lynų kelius yra rekomenduojama, kad lynai būtų patikrinti elektromagnetiniu bandymo prietaisu ar panašia nesukeliančia irimo kontrolės sistema, kuri pateiktų informaciją apie defektus lyno gijose.

34. Lynų keliuose kabamąjį ir traukos lynus turi tikrinti kvalifikuoti asmenys nesukeliančio irimo bandymo būdu ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.

35. Sprendžiant, ar lynas turi būti keičiamas, reikia atsižvelgti į:

35.1. bendrą lyno būklę, atkreipiant dėmesį į bet kokį nusidėvėjimą, taip pat vielyčių ir gijų atsilaisvinimą;

35.2. lyno paviršiaus nusidėvėjimo laipsnį;

35.3. korozijos laipsnį bei nutrūkusių vielyčių skaičių lyne;

35.4. lyno sujungimų būklę;

35.5. ankstesnio ir dabartinio lynų patikrinimo rezultatus, įskaitant nesukeliančių irimo bandymų ir bandymų iki suirimo įrašus;

35.6. lyno skersmens sumažėjimą;

35.7. lyno pailgėjimo dydį, kai keičiama atsvaro padėtis;

35.8. neleistinų vibracijų atsiradimą.

36. Jei metaliniame skersinio pjūvio plote sumažėjimas dėl nutrūkusių vielyčių, nusidėvėjimo, korozijos ar kitokio pažeidimo viršija 1 ir 2 lentelėse pateiktas reikšmes, toks lynas turi būti keičiamas arba remontuojamas.

1 lentelė. Nudilusio arba korozijos pažeisto lyno brokavimo normos

Lyno tipas	Pažeidimo lyno žingsnyje dydis, %
Kabamojo kelio lynai: Vienpusio vijimo Kryžminio vijimo	10% žingsnyje 200 d 15% žingsnyje 200 d	5% žingsnyje 30 d 8% žingsnyje 30 d
Traukos lynai: Visų tipų	25% žingsnyje 500 d	8% žingsnyje 40 d	6% žingsnyje 6 d
Tempimo lynai: Įprastos vielyčių konfigūracijos Lygiagrečios vielyčių konfigūracijos	12% žingsnyje 40 d 8% žingsnyje 40 d	6% žingsnyje 6 d 4% žingsnyje 6 d
D – nominalus plieninio lyno skersmuo

2 lentelė. Lyno brokavimo normos dėl nutrūkusių vielyčių skaičiaus

Pradinis lyno tempimo stiprio atsargos koeficientas	Lyno konstrukcija
	6x19 =114 vielų		6x37 =222 vielų
	Kryžminio suvijimo	Vienpusio suvijimo	Kryžminio suvijimo	Vienpusio suvijimo
Iki 9 imtinai	14	7	23	12
>9...10 imtinai	16	8	26	13
>10...12 imtinai	18	9	29	14
>12...14 imtinai	20	10	32	16
>14...16 imtinai	22	11	35	18
>16	24	12	38	19

37. Lynas turi būti keičiamas, sumažėjus jo atsparumui iki žemiau nurodytų reikšmių:

37.1. kabamojo kelio, tempimo bei evakavimo lynai – 10%;

37.2. traukos ir apsaugos lynai įrenginiuose, kur yra vežtuvai su vidiniais stabdžiais – 15%;

37.3. traukos ir apsaugos lynai įrenginiuose be aukščiau minėtų stabdžių – 10%;

37.4. telefoniniai ir signalo kabeliai – 20%;

37.5. tempiamojo keltuvo lynai – 15%.

38. Atsikišus nulūžusioms plieninio lyno vielytėms, jas reikia lenkti atgal ir į priekį, kol jos nutrūks lyno paviršiuje.

39. Lynų jungtys yra formuojamos lynų galuose nusklembtas, išskleistas vielytes užliejant plieninėje kūginėje įvorėje. Suformuota jungtis yra kūgio formos ir veikia kaip pleištas tam tikroje kūginėje įvorėje.

40. Suformuota jungtis turi būti išbandyta apkrova, dvigubai viršijančia nominalią. Bandymą turi atlikti akredituota laboratorija, protokolas turi būti pateiktas įgaliotos įstaigos atstovui.

41. Naudojimo metu lynų galai turi būti lengvai prieinami patikrinti. Jungtys turi būti užpildomos lengvai besilydančia medžiaga dėl to, kad nebūtų pasiekta kritinė vielyčių lydymosi temperatūra ir nepasikeistų vielyčių mechaninės savybės.

42. Vielytės kūginėje įvorėje turi būti tolygiai išskleistos, kad vienodai pasiskirstytų apkrova, bei išdėstytos tokiu būdu, kad neatsirastų jokio lenkimo momento, ištraukus įvorę iš jungties.

43. Įrengiant galų jungtis, turi būti padarytos skersinės žymės, kad būtų galima aiškiai matyti jungties poslinkius lyno atžvilgiu.

44. Jungties stiprumo riba turi būti ne mažesnė kaip pačio lyno stiprumo riba.

45. Galų jungtys turi būti apsaugotos nuo vandens ar kitokio poveikio, kuris galėtų sukelti koroziją ar kitaip pakenkti jungties vientisumui.

V. Lyno tempimo įrenginys

46. Atsvarai, hidraulinės sistemos arba kitokie tinkami įrenginiai skirti tam, kad lynai būtų įtempti, esant bet kokioms naudojimo sąlygoms. Visi tempimo įrenginiai turi užtikrinti reikiamą lyno įtempimą, keičiantis apkrovimo pobūdžiui bei aplinkos temperatūrai.

47. Lynų tempimo sistema privalo turėti kontrolės įrangą, kuri leistų automatiškai stabdyti lynų kelią, kai viršijamos leistinos lyno įtempimo normos.

48. Hidrauliniams tempimo įrenginiams keliami šie reikalavimai:

48.1. hidraulinių cilindrų eiga turi būti pakankama, kad būtų galima prisitaikyti prie apkrovos ir temperatūros pokyčių;

48.2. kiekvieno hidraulinio cilindro slėgis turi būti kontroliuojamas. Kai hidraulinis slėgis nukrenta žemiau apatinės projektinės slėgio ribos, hidraulinės tempimo sistemos siurbliai turi automatiškai padidinti slėgį cilindruose. Siurbliai automatiškai turi išsijungti, kai hidraulinis slėgis pasiekia viršutinę projektinę ribą. Slėgiui nukritus žemiau apatinės projektinės vertės, turi įsijungti girdimoji ir regimoji signalizacija;

48.3. visi vamzdynai ir alkūnės turi būti tinkamai sumontuoti.

49. Tiksli atsvaro ir įtempimo lyno konfigūracija kiekvieną kartą turi būti nustatoma atsižvelgiant į vietovę. Jei įtempimo lynai yra išsidėstę lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu, tai turi būti imtasi visų priemonių, kad jie būtų vienodai įtempti. Be to, lynų tempimo sistemai su atsvaru yra keliami šie reikalavimai:

49.1. zona, kurioje juda atsvaras, turi būti uždara ir apsaugota nuo pašalinių daiktų, vandens bei nuolaužų patekimo;

49.2. viršutiniame ir apatiniame atsvaro kreipiančiosios taške turi būti sumontuoti smūgį sugeriantys įtaisai, kurie sustabdytų atsvarą, jo nepažeidus. Atsvaras neturi liestis ar remtis į kreipiančiosios dugną, esant nepalankiausioms naudojimo sąlygoms;

49.3. jei būtina, atsvaro žalingų virpesių sumažinimui gali būti įrengiami slopinimo įtaisai, pastarieji neturi iššaukti žymaus lynų įtempimų padidėjimo, atsižvelgiant į jų stiprumo atsargos koeficientus;

49.4. atsvaras turi judėti laisvai, be kliūčių. Turi būti įrengta atsvaro judesio ir eigos nuotolinė indikacija, įgalinanti kontroliuoti jo padėtį. Šią indikaciją reikia įrengti taip, kad ji būtų matoma;

49.5. atsvaro kreipiančioji turi būti tinkamai apsaugota, kad prie jos nepatektų pašaliniai žmonės;

49.6. visi atsvaro komponentai turi būti laisvai prieinami patikrinti.

VI. Vežtuvai

50. Prieš pradedant naudoti lynų kelią, krėslai turi būti bandomi svoriu, dvigubai viršijančiu maksimaliai leidžiamą transportuojant keleivius. Gamintojas turi pateikti bandymų protokolus.

51. Kiekviena krėslo pakaba turi turėti įspaudą su serijiniu numeriu ir pagaminimo data.

52. Krėslai turi būti nuosekliai sunumeruoti ne mažesniais nei 25 mm dydžio ženklais.

53. Vežtuvų pakabos turi būti patikimai sujungtos su kabamojo lynų kelio nešamuoju vežimėliu arba lyno griebtuvu bei su pačiu vežtuvu.

54. Pakaba turi būti tinkamo ilgio, kad, esant nepalankiausiems išilginiams siūbavimams, kabinos viršus nesiektų traukos lyno, kabamojo kelio lyno arba stalyno apačios. Nepaisant to, nepalankiausiose padėtyse kabinos privalo turėti 15° kampinio judesio išilgine kryptimi galimybę nuo vertikalios padėties.

55. Kabinos turi būti ventiliuojamos. Jos turi turėti duris, kurios užpildo visą įėjimo angą, ir visos durys turi būti užrakinamos kiekvieno transportavimo metu, kad jų nebūtų galima atrakinti, išskyrus tuos atvejus, kai tai atliekama automatiniu būdu arba lynų kelią prižiūrinčio personalo.

56. Kabinoje vežamų keleivių skaičius turi būti ribojamas, deklaruojant keleivių skaičių ar svorį ir iškabinant aiškiai matomoje vietoje kabinose ir įlaipinimo zonose užrašus apie kiekvienos kabinos talpumą.

57. Kiekviena kabinų sistema turi būti aprūpinta keleivių avarinės evakuacijos priemonėmis.

58. Visi kabinų langai turi būti atsparūs dūžiui.

59. Kiekviena kabinos pakaba turi turėti įspaudą su serijiniu numeriu ir pagaminimo data.

60. Kiekviena kabina turi būti sunumeruota ne mažesniais kaip 75 mm dydžio skaitmenimis kiekviename kabinos gale.

61. Lynų griebtuvai, sudaryti iš lietų detalių, turi būti išbandomi apkrova, lygia griebimo jėgai pridėjus trigubą statinę ir trigubą dinaminę apkrovas.

62. Kiekvienas lyno griebtuvas privalo turėti spaudą su serijiniu numeriu ir pagaminimo data.

63. Lynų griebtuvų naudojimo metu neturi atsirasti praslydimo tarp griebtuvo ir traukos lyno.

64. Maksimali vertikali apkrova vienam griebtuvui neturi viršyti 1/14 minimalaus įtempimo traukos lyne. Naudojant du griebtuvus vienam vežtuvui, šis reikalavimas gali būti taikomas kiekvienam griebtuvui, jei:

64.1. abu griebtuvai yra nepriklausomi vienas nuo kito (t. y. du griebtuvai sujungti šarnyriškai tokiu būdu, kad jie apkraunami nepriklausomai vienas nuo kito);

64.2. traukos lyno laisvas tarpelis tarp dviejų griebtuvų ne mažesnis už pusę lyno vielyčių konfigūracijos ilgio.

65. Griebtuvų vieta ant lyno turi būti periodiškai keičiama. Vieta turi būti pakeista ne rečiau kaip kartą per 12 kalendorinių mėnesių, kiekvieną kartą vienodu atstumu ir ta pačia kryptimi. Perstūmus kiekvieną griebtuvą, turi būti tikrinama lyno būklė griebtuvo buvimo vietoje ir šalia jos.

66. Maksimali apkrova, tenkanti kiekvienam vežtuvo nešamojo vežimėlio ritinėliui, neturi viršyti 1/80 minimalaus lyno įtempio arba, ritinėliui tenkančią jėgą padalinus iš lyno skerspjūvio ploto, ji neturi būti didesnė už 5 MPa, parenkant iš jų mažesnę.

67. Vežtuvai turi būti aprūpinti įranga, kuri išlaikytų vežtuvą ant kabamojo kelio lyno nešamajam vežimėliui paslinkus nuo lyno.

68. Tose vietovėse, kur gali susidaryti ledas, vežtuvai turi būti aprūpinti ledą pašalinančia įranga, kuri negali kontaktuoti su kabamojo kelio lynu.

VII. Elektros įtaisai

69. Visi elektros įtaisai turi atitikti Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių (1 priedo 1.6 p.) reikalavimus. Elektros įtaisų sudedamosios dalys turi būti naudojamos pagal paskirtį.

70. Visi elektros energijos perdavimo oro linijos laidai turi būti apsaugoti taip, kad, sugriuvus oro linijai arba nutrūkus laidams, jie nekontaktuotų su krėslais, kabinomis, lynais arba keleiviais.

71. Visi elektros įtaisai turi būti apsaugoti nuo pašalinių asmenų patekimo į zonas, kuriose įmanomas kontaktas su bet kokia pavojinga įranga arba laidais. Visa energiją tiekianti įranga turi būti apsaugota nuo perkrovų, naudojant tinkamus grandinių išjungiklius arba saugiklius.

72. Keltuvai, išskyrus vilktuvus, kuriuose naudojami trifaziai varikliai, turi būti stabdomi jei:

72.1. neteisinga variklio sukimo kryptis;

72.2. sugenda viena iš variklio fazių.

73. Nutrūkus energijos tiekimui arba suveikus įžeminimui, bet kuri valdymo grandis ar saugos mazgas privalo sustabdyti lynų kelią.

74. Visi lynų keliai turi būti apsaugoti nuo žaibo bei įžeminti pagal atitinkamų norminių dokumentų reikalavimus (1 priedo 1.14 p.).

75. Tiek girdimojo signalo, tiek abipusio ryšio sistemos turi būti įdiegtos tarp pavaros stoties ir visų įlaipinimo bei išlaipinimo stočių.

VIII. Gelbėjimo įranga

76. Bendrieji reikalavimai vežtuvams parvilkti ir keleiviams evakuoti yra nurodyti standarte (1 priedo 2.10 p.). Turi būti sukauptas pakankamas kiekis įrangos, kad būtų galima evakuoti žmones per reikalingą laiko tarpą.

77. Nustatant, kokios įrangos reikia, būtina atsižvelgti į:

77.1. numatomas naudojimo ir evakuavimo sąlygas;

77.2. įrangos saugojimo sąlygas;

77.3. lynų kelių skaičių;

77.4. metų ir paros laiką, kurie gali turėti įtakos evakuavimui (vasara, žiema, diena, naktis ar sutemos).

78. Nenaudojama įranga turi būti rūpestingai saugoma ir paruošta naudojimui.

79. Kiekviena gelbėjimo priemonė turi būti kasmet ir po kiekvieno naudojimo nuodugniai tikrinama, susidėvėjusios ar sugedusios dalys turi būti suremontuojamos arba keičiamos.

80. Visi nemetaliniai lynai, naudojami evakuavimo tikslams, turi būti ne mažesnio kaip 11 mm skersmens, pagaminti iš sintetinio poliesterio pluošto arba neilono, o jų nutraukimo jėga turi būti ne mažesnė, nei 22 kN.

81. Natūralaus pluošto lynų ir lynų, pagamintų iš polipropileno, naudoti negalima.

82. Visi naudojami lynų karabinai turi būti užrakinamojo tipo.

83. Evakuavimo įranga turi būti naudojama tik pagal paskirtį.

_________________

---

^[1] Funikulierių naudojimas ir priežiūra reglamentuota Funikulierių saugaus naudojimo ir priežiūros taisyklėse DT-10-00, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 7-217).

^[2] Stabdymas taip pat gali būti vykdomas įjungus stalyno, vežtuvų arba tempimo sistemos jungikliams.