LIETUVOS RESPUBLIKOS

BUHALTERINĖS APSKAITOS PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

 

1992 m. birželio 18 d. Nr. I-2654

Vilnius

 

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šiuo įstatymu nustatoma privaloma individualių (personalinių) įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų, akcinių, uždarųjų akcinių ir žemės ūkio bendrovių, valstybinių, valstybinių-akcinių įmonių (toliau - įmonių) bei visų tipų įmonių ir organizacijų junginių, taip pat įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto, finansinės apskaitos tvarka.

Kitos įstaigos ir organizacijos, užsiimančios nekomercine veikla (veikla, kuria nesiekiama pelno), buhalterinės apskaitos tvarką pasirenka savarankiškai, laikydamosi šio įstatymo.

 

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas reglamentuoja 1 straipsnyje išvardintų ūkininkavimo subjektų turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų bendruosius apskaitos principus (įmonės besitęsiančios veiklos, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo). Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai, savininkams, kreditoriams, komercinės veiklos partneriams ir garantuojamas ūkiniams komerciniams sandoriams informacinis pagrindas.

 

3 straipsnis. Bendras vadovavimas buhalterinei apskaitai

Bendrą metodinį vadovavimą buhalterinei apskaitai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius apskaitos standartus ir Europos ekonominės bendrijos direktyvas vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

4 straipsnis. Buhalterinės apskaitos sistema

Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia nuosavybės forma, įmonės rūšis, įmonės dydis, veiklos pobūdis.

Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę (valdymo) apskaitos sistemą.

Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintą apskaitą.

Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Ūkinės operacijos, kurios negali būti dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis susijusių kitų operacijų dokumentais.

Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba. Bendrose įmonėse ir Lietuvoje esančiose užsienio kapitalo įmonėse apskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui – ir užsienio kalba.

 

5 straipsnis. Buhalterinės apskaitos sąskaitų planas

Pavyzdinis buhalterinės apskaitos sąskaitų planas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmonės sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas.

 

6 straipsnis. Piniginis matas

Buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant Lietuvos Respublikoje galiojantį piniginį vienetą. Operacijos, vykdomos užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojamos nustatytu kursu.

 

II SKIRSNIS

BUHALTERINĖS APSKAITOS TARNYBA

 

7 straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymas

Buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma:

1) organizavus savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą;

2) pagal sutartis naudojantis buhalterinių, auditinių ir kitų konsultacinių įmonių paslaugomis.

Savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba arba pareigybė privaloma valstybinėse, valstybinėse-akcinėse įmonėse, akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.

Savarankiškų buhalterinės apskaitos tarnybų, buhalterinių, auditinių ir kitų konsultacinių įmonių funkcijas reglamentuoja jų veiklos nuostatai.

 

8 straipsnis. Vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas

Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Jį skiria ir atleidžia įmonės vadovas (valdyba), savininkas (savininkai).

Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus bei šį įstatymą tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir kad atskaitomybė būtų parengta laiku. Jo nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems įmonės darbuotojams.

 

III SKIRSNIS

DOKUMENTAI IR APSKAITOS REGISTRAI

 

9 straipsnis. Ūkinių operacijų fiksavimas

Dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Jie įrašomi ranka ar techninėmis priemonėmis aiškiai ir įskaitomai.

Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos pirminius dokumentus, turinčius juridinę galią.

 

10 straipsnis. Dokumentų juridinė galia

Dokumentui juridinę galią suteikia šie privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos matavimo rodikliai, asmenų, įvykdžiusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įvykdymą ir teisingą įforminimą, pareigos, pavardės, vardai, parašai. Dokumentas, kuriame nėra minėtų rekvizitų, juridinės galios neturi.

 

11 straipsnis. Dokumentų pasirašymas ir atsakomybė

Įmonės vadovas patvirtina asmenų, turinčių teisę pasirašyti pirminius dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Dokumentai pasirašomi asmeniškai.

Už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus.

 

12 straipsnis. Apskaitos registrai

Už ataskaitinį laikotarpį dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose.

Apskaitos registrai gali būti tipiniai arba laisvos formos. Jie sudaromi chronologine, sistemine, sistemine-chronologine ar kita nustatyta tvarka.

 

IV SKIRSNIS

FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

 

13 straipsnis. Sudėtis ir teikimas

Įmonių finansinę metinę atskaitomybę, išskyrus tų įmonių, kurios turi teisę pateikti supaprastintą atskaitomybę, sudaro balansas, pelno ataskaita, finansinės būklės pakitimų ataskaita ir paaiškinamasis raštas.

Finansinės atskaitomybės formas ir jų teikimo bei skelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Reikalauti nenustatytos finansinės atskaitomybės draudžiama.

 

14 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai

Iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis.

 

15 straipsnis. Įmonių finansinės atskaitomybės tvirtinimas

Įmonių finansinė atskaitomybė, prieš pateikiant valdymo organams, svarstoma ir tvirtinama įmonių įstatuose nustatyta tvarka.

Prieš pateikiant tvirtinti gali būti atliekama finansinės atskaitomybės auditinė kontrolė. Už pateiktą neteisingą finansinę atskaitomybę, nors ji patikrinta ir patvirtinta auditoriaus, atsako įmonės administracijos vadovas arba savininkas.

Juridinio asmens teises turinčios įmonės finansinę atskaitomybę sudaro gruodžio 31 dienos duomenimis, o balansą – dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienos duomenimis.

 

V SKIRSNIS

TURTO ĮKAINOJIMAS IR INVENTORIZACIJA

 

16 straipsnis. Turto įkainojimas

Įmonės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, balanse – likutine verte (atskirai įsigijimo vertė ir nusidėvėjimas).

Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo verte, o finansinėje atskaitomybėje – faktine savikaina. Faktinė savikaina apskaičiuojama pirmiausia nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas.

 

17 straipsnis. Inventorizacija

Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

18 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų apskaita bei įvertinimas

Apskaitinės pajamos rodomos tuo laiku, kada jos uždirbtos, o sąnaudos apskaitomos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į sumokėjimo laiką.

Pajamų ir sąnaudų apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

VI SKIRSNIS

DOKUMENTŲ, APSKAITOS REGISTRŲ IR FINANSINĖS

ATSKAITOMYBĖS SAUGOJIMAS

 

19 straipsnis. Klaidų taisymas

Klaidos dokumentuose taisomos išbraukiant neteisingai parašytą tekstą arba skaičių taip, kad galima būtų jį perskaityti, ir įrašant tikrą skaičių ar tekstą. Šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus dokumentuose turi būti juos pasirašiusiųjų asmenų parašai ir taisymo data. Piniginiuose dokumentuose taisymai draudžiami.

Finansinę atskaitomybę patvirtinus, jos duomenys netaisomi. Po finansinės atskaitomybės patvirtinimo išaiškintos klaidos ir netikslumai taisomi sudarant paskesnę finansinę atskaitomybę.

 

20 straipsnis. Saugojimo tvarka

Dokumentai ir apskaitos registrai iki metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka. Šie dokumentai atiduodami į archyvą ir saugomi pagal valstybės archyvo taisykles.

Metinė finansinė atskaitomybė saugoma neterminuotai.

 

21 straipsnis. Dingimo ir paėmimo įforminimas

Dingus (arba sugadinus) dokumentams, apskaitos registrams ir finansinei atskaitomybei, darbuotojas, atsakingas už jų saugojimą, parašo aiškinamąjį raštą ir įteikia jį įmonės vadovui (savininkui). Jis priima atitinkamą sprendimą.

Teisėsaugos, finansų ir kontrolės organai paimti dokumentus gali tik dalyvaujant įmonės, padalinio vadovui (savininkui) arba buhalteriui. Dokumentus paimantys pareigūnai surašo protokolą ir palieka tų dokumentų kopijas. Jeigu nėra galimybės palikti kopijų, protokole surašomi visi paimtojo dokumento rekvizitai.

 

22 straipsnis. Apskaitos perimamumas

Įmonės likvidavimo atveju, kai jos turtas, teisės, pareigos ir atsakomybė pereina kitai įmonei, šioji perima saugomus dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę. Kai nėra teisių perėmėjo, kaip toliau saugoti dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę, sprendžia organas, kuris priėmė nutarimą šią įmonę likviduoti.

 

VII SKIRSNIS

KOMERCINĖ PASLAPTIS IR ATSAKOMYBĖ

 

23 straipsnis. Komercinė paslaptis

Apskaitos informacija, esanti įmonės komercine paslaptimi, neskelbiama. Komercinę paslaptį privalo saugoti įmonės darbuotojai ir kiti asmenys (auditoriai, revizoriai, ekspertai, mokesčių inspektoriai) ir teisėsaugos pareigūnai, kurie ją sužinojo vykdydami tarnybines pareigas.

Komercine paslaptimi negali būti finansinės atskaitomybės rodikliai.

 

24 straipsnis. Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą

Už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas).

Įmonės pareigūnai, pažeidusieji šio įstatymo ir kitų apskaitos norminių aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________