LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NUTARIMAS
DĖL KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1808
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) 5 straipsnio 2 dalimi ir priedėlio 14 skyriaus antruoju skirsniu, Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. IX-2382 (Žin., 2004, Nr. 115-4287), 3 punktu, nutaria:
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2008 m. lapkričio 13 d.
nutarimu Nr. X-1808
KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krizių valdymo sistemos plėtotės programa (toliau – Programa) nustato Lietuvos krizių valdymo sistemos plėtotės tikslą, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir laukiamus rezultatus siekiant patobulinti esamą valstybės krizių valdymo sistemą ir užtikrinti jos efektyvų veikimą.
2. Programa bus įgyvendinama kaip viena iš ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų ir leis baigti kurti bendrą krizių valdymo sistemą, veiksmingai atliekančią krizių prognozę, prevenciją ir valdymą ir sąveikią su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) bei Europos Sąjungos (toliau – ES), kitų valstybių atitinkamomis sistemomis.
3. Šioje programoje krizė suprantama kaip tarptautinio ar šalies įvykio arba proceso nulemta situacija, kurios poveikio mastas kelia pavojų šalies saugumui ir stabilumui, žmonių gyvybei ir sveikatai ar gresia dideliais materialiniais nuostoliais, o užkirsti kelią galimiems ar likviduoti krizės sukeltiems padariniams būtinos specialios priemonės ir procedūros.
II. ESAMA BŪKLĖ
5. Siekiant veiksmingai vykdyti krizių prevenciją ir valdymą, Lietuvoje inicijuotas krizių valdymo sistemos sukūrimas. Tai prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo, aktyvios Lietuvos narystės NATO ir ES.
6. Bendros nacionalinės krizių valdymo sistemos pagrindiniai principai ir organizaciniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos nacionalinėje krizių valdymo sistemos koncepcijoje, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2000 m. balandžio 26 d. posėdyje (protokolo Nr. 21). Krizių valdymą Lietuvoje tiesiogiai reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005, Nr. 15-473), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 98-3104), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 939 „Dėl Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigimo ir šio centro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 66-2416), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1427 „Dėl Krizių valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 101-3605), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 19 „Dėl Krizių prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-103).
7. Dalis nuostatų, įtvirtintų šiuose teisės aktuose, šiuo metu yra įgyvendintos. Krizių valdymo sistema veikia per ministerijas ir kitas pagal kompetenciją vykdančias šią veiklą valstybės institucijas, taip pat per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas krizių valdymo institucijas ir komitetus: Krizių valdymo komitetą, Krizių prevencijos komitetą, Krizių valdymo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krizių valdymo centras). Taip pat veikia tarpžinybinė grėsmių ir krizinių reiškinių monitoringo bei krizių prognozavimo ekspertų grupė. Ekspertų grupės nariai atstovauja valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių funkcijos tiesiogiai siejasi su krizių prevencija.
8. Nors krizių prevencijai užtikrinti yra įsteigtos institucijos (ar jų padaliniai), komitetai ir sukurtos ankstyvosios krizių prevencijos įgyvendinimo procedūros, dalis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikia tik atskirose ekstremalių situacijų ar krizių valdymo sistemos srityse ir nėra integruotos į bendrą krizių valdymo sistemą. Iki šiol nėra suformuotos bendros valstybinės krizių prevencijos ir valdymo politikos, o nepakankamas dėmesys krizių prevencijai ir valdymui apsunkina krizių valdymo sistemos plėtotę ir efektyvų jos veikimą.
9. Pagrindiniai krizių valdymo sistemos trūkumai:
9.1. nėra iki galo išplėtota krizių valdymo sistema, užtikrinanti už krizių prevenciją ir krizių valdymą atsakingų institucijų ar jų padalinių sąveiką visais valstybės valdymo lygmenimis;
9.2. nėra bendrai sutarto ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinto krizės apibrėžimo. Krizė dažnai tapatinama su ekstremalia situacija arba ekstremalią situaciją bandoma išskirti iš bendrojo krizės valdymo konteksto ir jos valdymui numatyti atskirus pajėgumus;
9.3. ne visose valstybės institucijose yra sukurti padaliniai ar numatytos funkcijos, kuriomis vadovaujantis pagal institucijai priskirtą kompetenciją reguliariai turėtų būti atliekama rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių analizė;
9.4. nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų tvarką dėl išanalizuotos informacijos apie krizinius reiškinius, krizių indikatorius ir rizikos veiksnius pateikimo Krizių valdymo centrui;
9.5. būtinas nacionalinis grėsmių lygių ir parengties dokumentas, kuris numatytų už krizių valdymą atsakingų institucijų pajėgumų perskirstymą, kai grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo objektams lygiai yra skirtingi;
9.6. nėra krizių prevencijos planų, o siekiant sėkmingai koordinuoti veiksmus krizės metu būtina periodiškai juos tikrinti nacionalinėse pratybose;
9.7. Krizių valdymo centro pavaldumas Krašto apsaugos ministerijai neužtikrina centrui priskirto tarpinstitucinės veiklos koordinavimo krizių prevencijos srityje tinkamo ir efektyvaus vykdymo;
9.8. nėra baigta infrastruktūros plėtra, ypač keičiantis įslaptinta informacija. Nebaigta kurti krizių valdymo institucijų keitimosi įslaptintos informacijos balsu, faksimiliniu ryšiu, elektroniniu paštu duomenų perdavimo sistema;
9.9. nėra sukurtas bendravimo su visuomenės informavimo priemonėmis krizės metu planas, kurio pagrindu, kai yra skirtingi rizikos veiksnių ar grėsmių lygiai, būtų numatyta, kas, kada ir kokiu lygmeniu teikia informaciją;
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI
10. Programos tikslas – sukurti bendrą, efektyvią krizių valdymo sistemą, sąveikią su NATO ir ES, kitų valstybių atitinkamomis sistemomis. Programa siekiama iki galo užbaigti nuoseklios ir bendros krizių valdymo sistemos sukūrimą, numatant atsakingas institucijas įvairiuose lygmenyse ir aiškiai nustatant jų kompetencijos ribas.
11. Pagrindinės krizių valdymo sistemos plėtotės kryptys: pirmoji – krizių valdymo sistemos institucijų prevencinio vaidmens stiprinimas, antroji – krizių valdymo grandies išplėtojimas.
12. Bendroji krizių valdymo sistemos paskirtis – prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo. Krizių valdymo sistema turi padėti išvengti krizės, o jai kilus, – veiksmingai valdyti krizę išvengiant neigiamų padarinių valstybės ginamoms vertybėms, interesams ir tikslams, kontroliuoti atsakomuosius veiksmus.
13. Kad krizių valdymo sistema galėtų tinkamai vykdyti jai keliamus uždavinius ir būtų pasiektas Programos tikslas, būtina įvykdyti šiuos Programos uždavinius:
13.2. integruoti už krizių prevenciją ir valdymą atskirose srityse atsakingų valstybės institucijų veiklą (nuo krizių prognozavimo, prevencijos iki valdymo ir padarinių likvidavimo) į bendrą krizių valdymo sistemą;
13.6. užtikrinti krizių prevencijai ir valdymui būtinų materialinių išteklių ir infrastruktūros panaudojimą ir išlaikyti reikiamą jos parengtį;
IV. UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
15. Programos uždaviniams įgyvendinti bus imamasi šių priemonių:
15.1. pertvarkant strateginio lygmens krizių prevencijos ir valdymo grandį:
15.1.1. pasirengta nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėti Krizių valdymo centro priskyrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui procedūras;
15.1.2. Krizių valdymo centras bus perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui ir taps Krizių prevencijos koordinavimo centru prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
15.1.3. patikslintos Krizių prevencijos koordinavimo centro prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijos ir įgaliojimai analizės, bendrojo planavimo ir krizių prevencijos srityse;
15.2. integruojant už krizių valdymą atskirose srityse atsakingų valstybės institucijų veiklą į bendrą krizių valdymo sistemą:
15.2.1. vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir Krizių prevencijos komiteto bus sukurta situacijos analizės ir vertinimo komisija;
15.2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Jungtinis koordinavimo centras, kuris veiks tik krizių atvejais ir koordinuos krizių valdymą ir padarinių likvidavimą;
15.3. rengiant trūkstamus ir atnaujinant esamus teisės aktus, reglamentuojančius krizių valdymą:
15.4. veiksmingoms krizių prevencijos ir valdymo procedūroms sukurti:
15.4.1. atnaujintos ar sukurtos atskirų institucijų veiklos procedūros krizių prevencijos ir valdymo atvejais;
15.4.2. sukurtos sąveikos procedūros tarp krizių valdymo sistemoje veikiančių institucijų, nustatyta tvarka, kaip institucijos bendradarbiauja krizių prevencijos ir valdymo srityse;
15.5. užtikrinant veiksmingą civilinį ir karinį pasirengimą kiekvienai krizei suvaldyti:
15.6. užtikrinant krizių prevencijai ir valdymui būtinus materialinius išteklius, infrastruktūros panaudojimą ir reikiamą jos parengties išlaikymą:
15.6.1. už krizių prevenciją ir valdymą atsakingos institucijos bus sujungtos į bendrą plačiajuostį šifruotų duomenų ir balso perdavimo tinklą (iki NATO slaptai);
15.7. kuriant visuomenės informavimo procedūras:
15.7.1. patvirtinta bendradarbiavimo su visuomenės informavimo priemonėmis skirtingose krizių prevencijos ir valdymo stadijose tvarka ir parengtas krizių komunikacijos vadovas;
15.8. suderinant nacionalines krizių valdymo procedūras su NATO, ES krizių valdymo procedūromis:
15.8.1. nacionalinės krizių valdymo sistemos procedūros bus suderintos su NATO ir ES atitinkamų sistemų procedūromis;
15.8.2. Krizių prevencijos koordinavimo centrui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bus priskirtos bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir tarptautinių organizacijų krizių prevencijos ir valdymo srityse koordinavimo funkcijos;
V. LAUKIAMI REZULTATAI
16. Įgyvendinus Programos uždavinius, bus baigta kurti bendra, lanksti, greitai ir veiksmingai reaguojanti krizių valdymo sistema. Sistemos institucijos bus integruotos į bendrą valstybinę sistemą, o kitų valstybės institucijų funkcijų suderinimas pagal jų kompetenciją su krizių prognozės, prevencijos ir valdymo funkcijomis užtikrins krizių valdymo sistemos veikimo efektyvumą. Sistema atitiks nacionalinius poreikius ir užtikrins sąveiką su NATO, ES, kitų valstybių atitinkamomis sistemomis.
17. Bus patikslintos Krizių valdymo komiteto funkcijos ir išplėsta komiteto sudėtis. Komitetas priims sprendimą dėl krizės susidarymo valstybėje konstatavimo ir paskelbimo, bus atsakingas už krizių valdymo strategijų sudarymą ir krizių valdymo koordinavimą. Strateginiu lygmeniu Krizių valdymo komitetas inicijuos krizės likvidavimą, nurodydamas atitinkamoms institucijoms pagal jų kompetenciją suvaldyti krizę ir likviduoti jos padarinius.
18. Vietoj Krizių prevencijos komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos bus sudaryta situacijos analizės ir vertinimo komisija.
19. Krizių prevencijos koordinavimo centras prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bus atsakingas už rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių bei krizių indikatorių kompleksinę analizę, prognozę, aprūpins kitas institucijas informacija, teiks pasiūlymus dėl prevencinių priemonių taikymo. Krizių prevencijos koordinavimo centras prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš kitų valstybės institucijų ir tarptautinių organizacijų gautą informaciją apie rizikos veiksnius ir krizinius reiškinius analizuos, sistemins ir teiks siūlymus Krizių valdymo komitetui dėl atitinkamo krizinių reiškinių ir krizių indikatorių lygio įvedimo ar krizės paskelbimo valstybėje. Bendroji analizė, rekomendacijos ir pasiūlymai bus teikiami pagal kompetenciją valstybės pareigūnams ir pagal atitinkamą sritį institucijoms, kurios bus integrali krizių valdymo sistemos dalis, taip pat institucijoms, kurių veikla siesis su krizių valdymu.
20. Krizių prevencijos koordinavimo centro prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla bus nukreipta į tris sritis:
20.2. kryptingą prevencijos priemonių planavimą pagal turimus išteklius, įtraukiant valstybės institucijų rengiamus analizės, planavimo ir organizacinius dokumentus ir rengiant integralius krizių valdymo valstybinio lygio planus;
20.3. krizių valdymo sistemos rengimo krizių valdymui organizavimą, sudarant situacijos valdymo sprendimų parengimo ir jų įgyvendinimo organizavimo struktūras, koordinuojant jų parengimą veiklai ir organizuojant personalo apmokymus, nacionalines ir tarptautines pratybas, nustatant prieinamus išteklius, jų panaudojimo krizei valdyti būdus.
21. Krizių prevencijos koordinavimo centras prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atliks nacionalinio kontaktinio ryšių punkto, užtikrinančio nuolatinį informacijos gavimą ir perdavimą, taip pat Krizių valdymo komiteto ir Jungtinio koordinavimo centro sekretoriato funkcijas, pagal savo kompetenciją koordinuos valstybės institucijų dalyvavimą NATO, ES veikloje, susijusioje su krizių prevencija ir valdymu.
22. Jungtinis koordinavimo centras bus atsakingas už institucijų, kurių reguliavimo srityje susidarė krizė ir kurios tiesiogiai atsakingos už krizės suvaldymą ir padarinių likvidavimą, veiklos koordinavimą; taip pat koordinuos kolegialių institucijų paramos teikimą, reikalingų išteklių ir pajėgumų telkimą.
23. Sėkmingam krizių valdymo sistemos veikimui užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijose bus užtikrintas krizių prevencijos funkcijų vykdymas. Už jų vykdymą atsakingi institucijų padaliniai analizuos savo srities rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių bei krizių indikatorių pokyčius ir bus atsakingi už tai, kad laiku būtų pateikiama informacija Krizių prevencijos koordinavimo centrui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; taip pat bendradarbiaudami su Krizių prevencijos koordinavimo centru prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengs prevencinių priemonių ir institucijos veiklos krizių valdymo srityje organizacinius planus.
24. Parengtas Krizių valdymo įstatymas nustatys pagrindines krizių valdymo srityje vartojamas sąvokas, krizių valdymo sistemoje veikiančių institucijų organizavimo ir veiklos teisinius pagrindus ir principus, apibrėš institucijų sąveiką, institucijų ir pareigūnų atsakomybę.
25. Efektyvų krizių valdymo sistemos veikimą užtikrins krizių valdymui pritaikyta ir atnaujinta infrastruktūra. Institucijų sujungimas į bendrą informacinį lauką ir apsikeitimo įslaptinta informacija sistemos įdiegimas leis institucijoms operatyviau keistis slaptumo žymą turinčia informacija tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis.
26. Kad būtų tinkamai pasirengta krizių valdymui, per metus bus organizuojamos bent vienos nacionalinės krizių valdymo pratybos. Pratybose bus tikrinamas krizių valdymo planų praktinis pritaikomumas. Valstybės institucijų dalyvavimu NATO ir ES krizių valdymo pratybose bus tikrinamas nacionalinės sistemos sąveikumas su atitinkamomis tarptautinių organizacijų sistemomis.
VI. VERTINIMO KRITERIJAI
27. Programos įgyvendinimo rezultatai bus vertinami pagal šiuos kriterijus:
27.1. pertvarkytos tiesiogiai už krizių prevenciją ir valdymą atsakingos institucijos, sukuriant prielaidas bendrai krizių valdymo sistemai funkcionuoti;
27.2. su Programos įgyvendinimu susijusių teisės aktų parengimo, patvirtinimo ir įgyvendinimo procentas;
27.4. per metus suorganizuotų mokymų civiliams ir kariams krizių prevencijos ir valdymo temomis skaičius;
27.6. išplėtotos infrastruktūros, užtikrinančios, kad apsikeitimas informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu vyktų laiku ir nepertraukiamai, procentas;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
28. Programa bus įgyvendinama panaudojant institucijų patirtį ir potencialą, nekuriant naujų, o stiprinant esamas institucijas iš joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
29. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, o Krizių valdymo centrą perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui, – Krizių prevencijos koordinavimo centras prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
30. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Programą, kasmet iki vasario 1 d. teikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, o Krizių valdymo centrą perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui, – Krizių prevencijos koordinavimo centrui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, o Krizių valdymo centrą perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui, – Krizių prevencijos koordinavimo centras prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet iki kovo 1 d. informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus, informaciją pateikdama savo metų veiklos ataskaitoje.