LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL PRITARIMO SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL SEIMO NARIŲ PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI ALEKSANDRUI SACHARUKUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI

2010 m. gegužės 20 d. Nr. XI-828

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a :

1 straipsnis.

Pritarti Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai (pridedama).

2 straipsnis.

Pripažinti, kad Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. gegužės 20 d.

nutarimo Nr. XI-828

priedas

IŠVADA

DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ

SEIMO NARIUI ALEKSANDRUI SACHARUKUI

Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-695 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“, susidedanti iš Komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio, Komisijos pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio, Komisijos narių Rimos Baškienės, Loretos Graužinienės, Evaldo Jurkevičiaus, Dalios Kuodytės, Jono Liesio, Almanto Petkaus, Pauliaus Saudargo, Algirdo Syso, Arūnės Stirblytės, Manto Varaškos (2010 m. balandžio 15 d. pakeistas Vytautu Kurpuvesu),

sekretoriaujant Agnei Budreckaitei,

dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresniesiems patarėjams Edvinui Mušinskiui ir Pranui Žukauskui, Komisijų biuro patarėjoms Agnei Budreckaitei, Birutei Pūtienei ir Laimai Ragauskienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntuoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-695, Komisijos 2010 m. kovo 24 d. posėdyje patvirtintu Komisijos reglamentu,

išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2010 m. kovo 16 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui (toliau – teikimas) nurodytų kaltinimų pagrįstumą. Teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui iniciatoriai nurodė tokį kaltinimą:

Toks neteisėtas Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesys, kai iš esmės sąmoningai, sistemingai ir tyčia naudojamasi kito Seimo nario pažymėjimu, o viešumoje pateikiama akivaizdžiai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie savo veiksmus, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Seimo elektroninė balsų skaičiavimo sistema yra netobula, leidžia daryti išvadą, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria Aleksandras Sacharukas įsipareigojo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei“.

Be to, konstatuotina, kad tokie Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko veiksmai diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai vykdyti jam suteiktas pareigas.

Pateiktus kaltinimus teikimo iniciatoriai grindė šiais argumentais:

1. Visiems Seimo nariams žinoma, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo nario Lino Karaliaus nebuvo Seimo posėdžiuose. Neoficialiais duomenimis, Seimo narys buvo išvykęs iš Lietuvos ir keliavo po Azijos šalis.

Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus bei Seimo narių pasiūlymus. Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 21 d. vykusio Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu paaiškino, kad Seimo narys Linas Karalius paliko savo elektroninę balsavimo kortelę frakcijoje, todėl Seimo narys Aleksandras Sacharukas paėmė šią kortelę, ketindamas perduoti ją Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjai, tačiau pamiršo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 14 d. rytinio Seimo posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus elektronine balsavimo kortele buvo užsiregistruota ir balsuota net 5 kartus: 10.19 val. svarstant Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją (Nr. XIP-1518(2); 10.50 val. svarstant Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 76, 85, 96, 99, 10, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIP-812(2); 11.01 val. svarstant Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. XIP-1444(2); 12.08 val. priimant Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1184(2) ir 12.10 val. svarstant Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją (Nr. XIP-1176).

Remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, nustatyta, kad 2010 m. sausio 14 d. vakarinio Seimo posėdžio metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas vėl registravosi ir balsavo ne tik savo vardu, bet taip pat neteisėtai 2 kartus naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę: 16.47 val. svarstant Seimo posėdžio darbotvarkės klausimų grupės 2-6a, 2-6b pateikimą ir 16.59 val. tvirtinant artimiausios Seimo posėdžių savaitės darbotvarkę.

2. 2010 m. sausio 19 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu iš viso 4 kartus.

Remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. rytinio Seimo posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus vardu buvo balsuota vieną kartą – 10.10 val. svarstant ir priimant Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymą išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1561ES) ir įpareigojimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją. Be to, 2010 m. sausio 19 d. vykusio vakarinio posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus vardu buvo užsiregistruota ir balsuota 3 kartus: 15.44 val. priimant Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projektą ir išvadą (Nr. XIP-1604); 16.36 val. svarstant Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571(2) ir 18.33 val. – per Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIP-1638) pateikimo procedūrą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad tokiais neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu Seimo priimtų įstatymų teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose nustatyta, kad už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, vertinant tyčinį ir sistemingą Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesį, yra pagrindas įtarti, kad tokiais neteisėtais veiksmais abu Seimo nariai – Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

3. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. sausio 21 d. priėmė išvadą Nr. 101-I-4 „Dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo“, kurioje nusprendė, kad:

– Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalį;

– Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai nesąžiningai balsuodamas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas ir pakenkė Lietuvos Respublikos Seimo reputacijai ir autoritetui.

Be to, Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. sausio 21 d. visais balsais nusprendė, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui už nesąžiningą balsavimą skirti įspėjimą.

4. 2010 m. sausio 19 d. TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidose Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas, paklaustas apie tai, kodėl 2010 m. sausio 19 d. rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu neteisėtai registravosi ir balsavo svetima, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus elektronine balsavimo kortele, prisipažino taip padaręs vieną kartą ir tik iš smalsumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, darytina išvada, kad tokie Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, bandant uždangstyti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

Be to, minėtų „Žinių“ laidų metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas teigė: „vakar buvau patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, todėl aš pabandžiau balsuoti iš kitos vietos ir pamačiau, kad rašo, jog ne tavo darbo vieta. Pasikalbėjom, kad tikrai yra neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą. Aš patikrinau ir kreipiausi į Seimo kanceliariją, jog yra betvarkė, kad jie pašalintų trūkumus.“

Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų. Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, kuriais Seimo narys Aleksandras Sacharukas bando uždangstyti savo neteisėtus veiksmus, taip pat šmeižia Seimo kanceliarijos reputaciją.

Be to, pažymėtina, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir anksčiau ne kartą yra balsavęs ne iš savo vietos. Remiantis Seimo posėdžių filmuota medžiaga, nuo 2009 m. rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 10 d., Seimo narys Aleksandras Sacharukas ne kartą balsavo ne iš savo vietos, todėl teiginiai, esą jis taip pasielgė pirmą kartą ir nežinodamas, yra akivaizdžiai melagingi.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis kiekvienam kandidatui suteiktą išskirtinį Seimo nario mandatą, kuris suteikia teisę asmeniui įgyvendinti išskirtinius ir tik jam pavestus Lietuvos Respublikos aukščiausiosios įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Be to, su šiuo dokumentu kiekvienas Seimo narys gali patekti į Seimo posėdžių salę ir balsuoti už įstatymų ir Seimo nutarimų projektus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir vienkartinis pasinaudojimas kito Seimo nario pažymėjimu (elektronine balsavimo kortele) reiškia nesąžiningą ir neteisėtą asmens veiką, kuri pagrįstai kelia asmens teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą.

Komisija atliko šiuos tyrimo veiksmus:

Komisijos 2010 m. kovo 22 d. posėdyje buvo sudarytas preliminarus liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, sąrašas.

Komisijos 2010 m. kovo 22 d. posėdyje buvo nuspręsta tirti ir vertinti šiuos teikime nurodytus galimų Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų epizodus, kurių neteisėtumu grindžiamas teikimo iniciatorių kaltinimas:

1) galimas Aleksandro Sacharuko balsavimas Seimo plenarinio posėdžio metu už Seimo narį Liną Karalių, naudojant Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą;

2) galimas Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinis susitarimas dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas;

3) galimai melagingi Seimo nario Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai, kuriais Aleksandras Sacharukas siekė nuslėpti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus;

4) Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai įvykdytas balsavimo klastojimas, dokumento klastojimo veika, taip pat kitam fiziniams asmeniui priklausančio dokumento neteisėto įsigijimo, laikymo ir naudojimo veika, už kurias asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Komisijos 2010 m. kovo 24 d. posėdyje buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas.

Komisijos 2010 m. kovo 26 d. posėdyje buvo patvirtintas preliminarus klausimynas, į kuriame išdėstytus klausimus Komisija sieks gauti atsakymus iš liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo.

Komisija 2010 m. kovo 26 d. posėdyje išklausė teikimo iniciatorių – Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus.

III

Komisija 2010 m. balandžio 6 d. gavo asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Aleksandro Sacharuko, paaiškinimus raštu.

Komisija 2010 m. balandžio 7 ir 16 dienomis vykusiuose posėdžiuose išklausė asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Aleksandro Sacharuko, paaiškinimus žodžiu ir atsakymus į Komisijos klausimus. Seimo narys Aleksandras Sacharukas advokato paslaugomis nesinaudojo.

Komisija, atlikdama tyrimą, apklausė šiuos liudytojus ir specialistus:

2010 m. balandžio 9 d. – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, Seimo kanclerį Joną Milerių, Seimo posėdžių sekretoriato vyresnįjį specialistą Arūną Glavicką;

2010 m. balandžio 14 d. – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską.

Komisijos 2010 m. balandžio 16 d. posėdyje buvo apklaustas ir Seimo narys Linas Karalius.

Komisija tyrimo metu atliko ir kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje. Komisija, atlikdama tyrimą, susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010-03-24 rašte Nr. V-2010-1735 pateikta medžiaga, su Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010-03-24 raštu Nr. V-2010-1723, 2010-03-31 rašte Nr. V-2010-1183 pateikta medžiaga, su Krikščionių partijos frakcijos 2010-03-26 rašte Nr. V-2010-1806 pateikta informacija, su 2010-04-01 rašte Nr. 24T(7.3.-20408)-107 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros pateikta nuomone, su Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta medžiaga, su Seimo nario Aleksandro Sacharuko 2010-04-06 rašte Nr. SN-001pateiktais paaiškinimais, su UAB „Bitė Lietuva“ 2010-04-12 rašte Nr. 5040-305 pateikta informacija, su AB „TEO LT“ 2010-04-14 rašte Nr. 01-2-111 pateikta informacija, su UAB „Omnitel“ 2010-04-14 rašte Nr. 42603-1034 pateikta informacija, su UAB „Tele2“ 2010-04-28 rašte Nr. ER-RJ-SD-9154 pateikta informacija, su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010-05-03 rašte Nr. V-2010-2626 pateikta išvada, su kitais duomenimis, 2010 m. kovo 26 d. išklausė apkaltos proceso iniciatorių Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą, atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus, 2010 m. balandžio 7 ir 16 dienomis išklausė Aleksandro Sacharuko paaiškinimus ir argumentus, tyrė, vertino įrodymus, diskutavo.

Komisija n u s t a t ė :

1. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimą Seimo nario Aleksandro Sacharuko balsavimą Seimo plenarinio posėdžio metu už Seimo narį Liną Karalių, naudojant Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą.

1.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

1.1.1. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus ir Seimo narių pasiūlymus: rytiniame posėdyje – 5 kartus, vakariniame – 2 kartus (iš viso 7 kartus);

1.1.2. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu, rytiniame posėdyje balsavo 1 kartą, o vakariniame posėdyje – 3 kartus (iš viso 4 kartus).

1.2. Komisija, tirdama 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė, kad:

1.2.1. Seimo 2010 m. sausio 14 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota:

1) dėl Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2);

2) dėl pritarimo Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIP-812(2) po svarstymo;

3) dėl Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo;

4) dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570);

5) dėl pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo;

6) dėl plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo.

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“)

1.2.2. Seimo 2010 m. sausio 19 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota:

1) dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1561ES) ir įpareigoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją;

2) dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projekto ir išvados (Nr. XIP-1604);

3) dėl Seimo nario pataisos dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-571(2) 1 straipsnio;

4) dėl pritarimo po pateikimo Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (Nr. XIP-1638).

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“)

1.2.3. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijos 2010 m. balandžio 7 d. posėdyje prisipažino 8 kartus sąmoningai balsavęs už Liną Karalių naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu.

(Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 1, 7)

1.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad:

– Seimo narys Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis vykusių Seimo plenarinių posėdžių metu sąmoningai 11 kartų balsavo už Liną Karalių, naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu. Tą patvirtina ne tik Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento pateikta informacija ir vaizdo medžiaga, bet ir paties Aleksandro Sacharuko prisipažinimas.

1.4. Komisijos sprendimas:

– surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teikime nurodytą faktą, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas, naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu, Seimo plenarinių posėdžių metu sąmoningai 11 kartų balsavo už Seimo narį Liną Karalių.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4)

2. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimą Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinį susitarimą dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

2.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.1. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. Seimo rytinio ir vakarinio posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus bei Seimo narių pasiūlymus: rytiniame posėdyje – 5 kartus, vakariniame – 2 kartus (iš viso 7 kartus);

2.1.2. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. Seimo rytinio ir vakarinio posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu: rytiniame posėdyje balsavo 1 kartą, vakariniame posėdyje – 3 kartus (iš viso 4 kartus);

2.1.3. vertinant tyčinį ir sistemingą Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesį, yra pagrindas įtarti, kad tokiais neteisėtais veiksmais abu Seimo nariai – Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

Tirdama pirmiau minėtą epizodą, Komisija turėjo tirti bei vertinti ir Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus, kurie pagrįstų ar paneigtų išankstinį Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus susitarimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija iš dalies naudojosi ir Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-696 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – Komisija išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti) surinkta medžiaga.

2.2. Komisija, tirdama 2.1.1–2.1.3 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

2.2.1. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario mėnesį davė interviu žurnalui „Žmonės“. Šiame interviu buvo išspausdinta tokia Seimo nario Lino Karaliaus frazė: „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai. Todėl prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai. Esu Seimo naujokas ir nemaniau, kad darau didelį nusikaltimą. Seime tokie balsavimai nuolatos vyksta. Kai kuriose šalyse tai yra įteisintas reiškinys.“

(Žurnalas „Žmonės“, 2010 m., Nr. 6(337), p. 24)

2.2.2. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad žiniasklaidoje labai dažnai yra parašoma ne visai tiksli informacija, ne tai, kas buvo sakyta žurnalistams. Jis, tai sakydamas, turėjo omenyje, kad „jeigu būčiau buvęs balsavimuose, aš būčiau balsavęs greičiausiai taip pat kaip ir frakcija, nes normalu, kad frakcijoje visą laiką tariamasi dėl kiekvieno svarbaus balsavimo ir stengiamasi būti vieningais posėdžių salėje“. Seimo narys Linas Karalius kategoriškai teigė, kad interviu metu neminėjo sąmoningai palikęs tą kortelę.

(Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 2 d. posėdžio stenograma, p. 12)

2.2.3. Į Seimo nario Lino Karaliaus advokato klausimą, ar „citata „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo išsakyta pažodžiui, ar tai buvo Lino Karaliaus mintis“, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Lino Karaliaus, atsakė, kad „iš tikrųjų dabar labai sunku atsiminti šiuos dalykus“, o žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „ne, iš tikrųjų tai aš dabar, klausydama advokato dar kartą, nežinau, penktą turbūt, noriu pabrėžti, kad šita citata buvo absoliučiai suderinta su Linu Karaliumi. Jeigu teismas paprašys mūsų įrodymų, iš tikrųjų mes juos turime, suderintą tekstą, ir įrodysime, kad jis tikrai buvo skaitytas Lino Karaliaus“.

(Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 11, 12)

2.2.4. Į Komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio klausimą, ar citatoje „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo iškraipyta Lino Karaliaus mintis“, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Lino Karaliaus, atsakė, kad: „Aš nemanau, kad iškraipiau tiesą. Taip buvo parašyta.“, o vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „Aš norėčiau pridurti, kad, na, tą tekstą skaitė Linas Karalius, ir tikrai mintis yra tokia, kokią jis pasakė.“

(Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 3, 4)

2.2.5. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė Komisijai išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti pranešė, kad žurnalo „Žmonės“ redakcija neturi galimybės pateikti Lino Karaliaus interviu garso įrašo ar kitos medžiagos, kadangi garso įrašas nebuvo daromas, o darbinė medžiaga nėra išlikusi.

(Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorės Dainos Žemaitytės 2010 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti)

2.2.6. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pranešė, kad Linas Karalius susipažino su parengto interviu tekstu, jis nieko nesakė, tuos sakinius, tą citatą jis tikrai skaitė ir jeigu jam kažkas būtų kliuvę, jis būtų tą pasakęs, ir jie būtų su juo derinę tuos žodžius. Daina Žemaitytė pranešė, kad: „Parašytas ir suredaguotas tekstas buvo nusiųstas Linui Karaliui elektroniniu paštu. Linas Karalius pataisė, kas jam kliuvo, kur jam atrodė klaidinga informacija, ir atsiuntė tekstą atgal, sakydamas, kad štai yra toks tekstas. <...> mes turime galutinai palaimintą, mūsų žargonu kalbant, Lino Karaliaus tekstą. Yra palaimintas kiekvienas sakinys, kuris yra parašytas šiame tekste.“

2.2.7. Seimo narys Linas Karalius apie interviu teksto suderinimo faktą teigė, kad tai yra ilgas procesas, kol tekstas atsiranda žurnale. Tai yra, žurnalistas konspektuoja, po to jis rašo tekstą taip, kaip suprato savo sukonspektuotus žodžius, kai parašo, redaktoriai taiso tuos tekstus ir vis tiek finalas yra toks kaip sugedusio telefono. Viso straipsnio paimti ir perrašyti tikrai neįmanoma ir į tas smulkmenas jis nesigilino, nes nesitikėjo, kad bus apkalta. Jeigu būtų žinojęs, tai su advokatu būtų tą tekstą rašęs. Jis tikrai nepasirašė po juo, matė tik galutinį variantą, kurį permetė akimis. Jis matė, kad yra tam tikrų netikslumų, nes žurnalistai dažnai tiksliai neparašo, bet nematė ten esminių didelių problemų, todėl ir neteikė daug dėmesio tiems netikslumams ištaisyti.

(Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-17 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio16 d. posėdžio stenograma, p. 15)

2.2.8. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad rudens sesija baigėsi Kalėdų laikotarpiu ir jis prisimena tą momentą, kai po Seimo posėdžio užėjo į Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpas ir, būdamas pakylėtos nuotaikos, gal jau šiek tiek atsipalaidavęs, sveikino kolegas ir sekretoriatą su artėjančiomis šventėmis. Tuo metu jis kažkaip netyčia sugebėjo kartu su atsineštais popieriais palikti savo Seimo nario pažymėjimą. Seimo nario Lino Karaliaus teigimu, tai jis padarė tikrai nesąmoningai ir su Seimo nariu Aleksandru Sacharuku tikrai nesitarė dėl balsavimo. Linas Karalius teigė, kad jis tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Aleksandras Sacharukas ketina už jį balsuoti Seimo plenariniame posėdyje.

2.2.9. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimas į jo rankas pateko atsitiktinai. Jo teigimu, vakare jis sėdėjo frakcijos patalpose, žiūrėjo įstatymų projektus ir, tarp jų radęs Lino Karaliaus pažymėjimą, įsidėjo jį į švarko kišenę, norėdamas grąžinti.

2.2.10. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad už Liną Karalių 8 kartus balsavo pasidavęs negerai Seimo narių tradicijai balsuoti už kolegas, jokių savanaudiškų tikslų jis neturėjęs ir nenorėjęs daryti įtakos rezultatams. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Seimo statute aiškiai nurodytas vienasmeniškumo ir sąžiningumo principas: „ar kolega yra metras, du, valios perduoti jis vis tiek negali, išreikšti kitų valios irgi negali“. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad su Linu Karaliumi jis tikrai nesitarė, o pasidavė negerai tradicijai, norėjo pabandyti, ar įmanoma iš vienos vietos balsuoti dviem elektroninėmis kortelėmis.

2.2.11. Aleksandras Sacharukas pripažino, kad įrangai testuoti būtų užtekę vieno ar galbūt daugiausia dviejų kartų. Dėl kitų kartų jis pasielgė neatsakingai, kaip žmogus, dirbantis Seime pirmą kadenciją.

2.2.12. Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 29 d., iki sesijos pabaigos iš kitų Seimo narių vietų savo elektronine kortele balsavo 55 kartus.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4)

2.2.13. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad „nubalsavęs už Liną Karalių su pastarojo Seimo nario pažymėjimu, apie tai jis iš karto informavo Seimo kanceliariją, pasakydamas aiškiai, kad jis nubalsavo už Liną Karalių, kad jam taip gavosi“. Kaip teigė Aleksandras Sacharukas, tą jis padaręs dar iki tol, kol jį „pagavo“.

2.2.14. Viename iš Seimo posėdžių Seimo narys Aleksandras Sacharukas buvo priėjęs prie Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko ir žodžiu teiravosi, ar įmanoma su savo kortele balsuoti iš kito Seimo nario darbo vietos. Atsakius neigiamai, Aleksandras Sacharukas šiam darbuotojui pasakė, kad jis pabandė tai padaryti iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos ir jam pavyko. Po posėdžio apie šią padėtį buvo informuoti Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojai.

(Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko 2010 m. kovo 31 d. paaiškinimas Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai Violetai Gureckienei)

2.2.15. Seimo narys Aleksandras Sacharukas prie Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko priėjo prieš tai, kai Seimo posėdžių salėje kilo sąmyšis dėl balsavimo iš savo ar ne savo vietos, ir pasakė, kad jis balsavo iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos, taip pat paklausė, ką jam daryti. Arūnas Glavickas atsakyti negalėjo.

(Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 2)

2.2.16. Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriatas yra tarnyba, kuri Seimo posėdžių metu dirba tiesiogiai Seimo posėdžių salėje ir turi priimti visas pastabas, kylančias posėdžių metu. Todėl Seimo narys Aleksandras Sacharukas pasielgė tinkamai, kreipdamasis į Seimo posėdžių sekretoriato specialistą.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 21)

2.2.17. Seimo kancleris Jonas Milerius, teigė, kad pirmasis kreipimasis iš posėdžių salės dėl balsavimo ne iš savo vietos buvo gautas būtent tą dieną, kai kilo sąmyšis dėl balsavimo ne iš savo vietos (2010 m. sausio 19 d.). Anksčiau tokių nusiskundimų ar kreipimųsi nebuvo.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-1 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 21, 22)

2.2.18. 2010 m. sausio 14 d. Seimo rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota dėl:

1) Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2);

2) pritarimo Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIP-812(2) po svarstymo;

3) Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo;

4) pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570);

5) pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo;

6) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo.

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“)

2.2.19. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad užtenka vieną kartą balsuoti arba tiesiog aktyvuoti savo Seimo nario pažymėjimą plenarinio posėdžio metu, kad jis būtų užskaitytas elektroninėje balsavimo sistemoje ir pateikiant duomenis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apie posėdžių lankomumą būtų rodoma, kad Seimo narys dalyvavo plenariniame posėdyje.

(Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 8)

2.2.20. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad, norint pridengti Seimo narį dėl dalyvavimo posėdyje, užtenka vieną kartą jį pažymėti. Todėl jeigu jis būtų norėjęs Liną Karalių pridengti, jam būtų užtekę jo elektronine kortele balsuoti už darbotvarkę, nes užtenka vieno balsavimo. Kalbėdamas apie kaltinimą pinigų pasisavinimu, Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad negalima pasisavinti to, kas priklauso, kitas dalykas – trečdalį atlyginimo gali sumažinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija savo sprendimu, tačiau to ji šiuo atveju nepadarė.

2.2.21. Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo Seimo nario Lino Karaliaus išvykimo dienos iki 2010 m. sausio 22 d. savo tarnybiniais telefonais nebuvo susisiekęs su Seimo nariu Linu Karaliumi. Nuo 2010 m. sausio 22 d. iš Seimo nario Aleksandro Sacharuko tarnybinio telefono keletą kartų buvo skambinta į Vietnamą.

(Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2008 „Dėl duomenų pateikimo“)

2.2.22. 2010 m. vasario 11 d. Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė gavo Seimo kancleriui Jonui Mileriui adresuotą Seimo nario Lino Karaliaus prašymą išskaičiuoti 2010 m. sausio mėnesio atlyginimą iš vasario mėnesio atlyginimo. Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. vasario 8 d. prašymas buvo patenkintas – iš vasario mėnesio atlyginimo išskaičiuota visa 6 990, 00 Lt dydžio atlyginimo už sausio mėnesį suma ir perskaičiuoti pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

(Seimo kanceliarijos Finansų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2032 „Dėl informacijos pateikimo“)

2.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad:

– Seimo narys Linas Karalius prieš išvykdamas į užsienio kelionę paliko Seimo nario pažymėjimą frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, nedėjo pastangų surasti paliktą pažymėjimą, dėl to susidarė sąlygos šiuo pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui. Seimo narys Aleksandras Sacharukas, neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudojo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose paliktu Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu;

– Komisija nenustatė Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinio susitarimo fakto.

2.4. Komisijos sprendimas:

– surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmuose yra galimai nusikalstamų veikų subjektyvių požymių, nes Seimo narys Aleksandras Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo su Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis siekė, – užregistruoti Seimo posėdyje Seimo narį Liną Karalių ir pasisavinti Seimo nario Lino Karaliaus valios išreiškimą balsuojant;

– surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius buvo iš anksto susitarę dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

3. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– galimai melagingus Seimo nario Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kuriais Aleksandras Sacharukas siekė nuslėpti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

3.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

3.1.1. 2010 m. sausio 19 d. TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidose Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas, paklaustas apie tai, kodėl 2010 m. sausio 19 d. rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu neteisėtai registravosi ir balsavo svetima, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus, elektronine balsavimo kortele, prisipažino taip padaręs vieną kartą ir tik iš smalsumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, darytina išvada, kad tokie Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, bandant uždangstyti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus;

3.1.2. be to, minėtų „Žinių“ laidų metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas teigė: „vakar buvau patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, todėl aš pabandžiau balsuoti iš kitos vietos ir pamačiau, kad rašo, jog ne tavo darbo vieta. Pasikalbėjom, kad tikrai yra neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą. Aš patikrinau ir kreipiausi į Seimo kanceliariją, jog yra betvarkė, kad jie pašalintų trūkumus.“

3.1.3. Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų. Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi ir jais Seimo narys Aleksandras Sacharukas bando uždangstyti savo neteisėtus veiksmus, taip pat menkina Seimo kanceliarijos reputaciją;

3.1.4. be to, pažymėtina, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir anksčiau ne kartą yra balsavęs ne iš savo darbo vietos. Remiantis Seimo posėdžių filmuota medžiaga, nuo 2009 m. rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 10 d., Seimo narys Aleksandras Sacharukas ne kartą balsavo ne iš savo darbo vietos, todėl teiginiai, esą jis taip pasielgė pirmą kartą ir nežinodamas, yra akivaizdžiai melagingi.

3.2. Komisija, tirdama 3.1.1–3.1.4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

3.2.1. Teikimo iniciatoriai teikime rėmėsi TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidomis, parodytomis per televiziją, o ne visais interviu įrašais.

(Teikimo iniciatorių atstovo Dainiaus Budrio pranešimas ir atsakymai į Komisijos klausimus – 2010 m. kovo 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-6 priedas 2010 m. kovo 26 d. stenograma, p. 5)

3.2.2. 2010 m. sausio 20 d. TV3 televizijos „Žinių“ laidoje Aleksandras Sacharukas teigė, kad „vakar (t. y. 2010 m. sausio 19 d. – Komisijos pastaba) aš buvo patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, dėl to aš pabandžiau prabalsuoti iš kito asmens vietos ir kreipiausi į Kanceliariją, kad jie pašalintų trūkumus.“

(2010 m. sausio 20 d. TV3 televizijos laidos „Žinios“, rodytos 18.45 val., įrašas)

3.2.3. 2010 m. sausio 20 d. LNK televizijos „Žinių“ laidoje Aleksandras Sacharukas teigė, kad „prieš perduodamas kortelę buvau patikintas, kad iš savo darbo vietos gali balsuoti tik tas Seimo narys, kuris naudojasi ta vieta, pabandžiau vieną kartą, pamačiau, kad rašo, kad ne tavo darbo vieta, pasikalbėjom, pasakė, kad tikrai neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą, tai aš patikrinau ir informavau Kanceliariją, kad yra betvarkė.“

(2010 m. sausio 20 d. LNK televizijos laidos „Žinios“, rodytos 18.45 val., įrašas)

3.2.4. Teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys tvirtino, kad melagingų Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginių, kurie neatitinka realių balsavimų, turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

3.2.5. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. V-2010-1736 pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Aleksandras Sacharukas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas vienasmeniškumo pažeidimo klausimas, teigė, kad jis už Seimo narį Liną Karalių balsavo tik vieną kartą.

3.2.6. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdyje teigė, kad „pirmą kartą supainiojo korteles ir netyčia įdėjo Lino Karaliaus kortelę ir pamatė langelį, galvojo, kad nesuveiks balsavimas, tada įdėjo savo kortelę, bet pamatė, kad suveikė. Jis buvo patikintas, kad negalima iš savo vietos balsuoti už kitą narį.“

(Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdžio stenograma)

3.2.7. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad cituojamas 2010 m. sausio 20 d. „Žinių“ laidos tekstas neatspindi konteksto, kuriame jis kalbėjo. Tame kontekste nebuvo kalbama, kad jis balsavo tik vieną kartą (Aleksandro Sacharuko teigimu, visose „Žinių“ laidose, ir LNK „Žinių“ laidoje, 2010 m. sausio 21 d. nurodoma, kad Aleksandras Sacharukas pripažįsta balsavęs kelis kartus, – tai patvirtina, kad jis niekur neteigia balsavęs vieną kartą).

(Seimo nario Aleksandro Sacharuko 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SSN-001 „Dėl paaiškinimo pateikimo“)

3.2.8. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijos posėdyje pakartojo, kad garsios „Žinių“ laidos (LNK) sakinys ištrauktas iš konteksto. To interviu metu jam iš karto pasakė, kad yra nustatyti keturi kartai, o jis to niekada neginčijo. Aleksandro Sacharuko teigimu, jis pasakė, kad vieną kartą suklydo, tada pabandė ir informavo Seimo kanceliariją. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė niekam nieko nemelavęs ir iš karto prisipažinęs balsavęs už Liną Karalių, be to, tai yra vieša informacija dėl balsavimo, ir bet kuris žmogus gali tai pasižiūrėti. Jis ilgai kalbėjo su LNK atstovais, bet jie tiesiog vieną sakinį įdėjo, ir tą pasisakymą galima interpretuoti, kad jis tik vieną kartą balsavo. Jis niekur nemelavo, o sakė tiesą.

3.2.9. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad pirmus tris kartus balsavo tik už Liną Karalių, nes sumaišė savo ir jo kortelę. Jis norėjo balsuoti už save, tačiau netyčia nubalsavo už Liną Karalių. O kitus aštuonis kartus jis balsavo su dviem kortelėmis tyčia, suvokdamas, kad balsuoja ir už save, ir už Liną Karalių. Tai ir paaiškina, kodėl nesutampa įvairiuose šaltiniuose minimas balsavimo kartų skaičių (8, 10 ar 11 kartų).

3.2.10. Seimo narys Aleksandras Sacharukas prie Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko priėjo dar prieš tai, kai salėje kilo sąmyšis dėl balsavimo iš savo ar ne savo vietos, pasakė, kad jis balsavo iš Lino Karaliaus vietos ir paklausė, ką jam daryti. Arūnas Glavickas nežinojo, todėl nieko Aleksandrui Sacharukui ir neatsakė.

3.2.11. Viename iš Seimo posėdžių Seimo narys Aleksandras Sacharukas buvo priėjęs prie Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko ir žodžiu teiravosi, ar įmanoma su savo kortele balsuoti iš kito Seimo nario darbo vietos. Atsakius neigiamai, Aleksandras Sacharukas minėtam darbuotojui pasakė, kad jis pabandė tai padaryti iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos ir jam pavyko. Po posėdžio apie šią padėtį buvo informuoti Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojai.

(Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko 2010 m. kovo 31 d. paaiškinimas Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai Violetai Gureckienei)

3.2.12. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojas pasakė, kad nelabai supranta, kad taip galima balsuoti, ir kad jis perduos informaciją ir bus atitinkamai reaguojama. Aleksandro Sacharuko teigimu, dabar yra priimtas Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento sprendimas pašalinti galimybę taip balsuoti.

3.2.13. Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų: „<...> jeigu trumpai, nesikreipė. Aš pirmą kartą išgirdau namuose, žiūrėdamas „Panoramą“, iš karto, neatsitraukdamas nuo telefono, paskambinau dabartiniam departamento vadovui Jurgiui Bridžiui, klausiau, į ką jis kreipėsi, nes man iš karto pasirodė, švelniai pasakyti, kad sako netiesą. Ir tą patį patvirtinimą gavau iš J. Bridžiaus, jis tą patį vakarą skambino ir kitiems mūsų kolegoms, paskui ryte mes dar mūsų pačių iniciatyva, nes paprastai žinau, kad atgarsis spaudos paskui būna <...>. Mums paaiškėjo, kad jis kreipėsi į vieną iš vaikinų posėdžių salės, sekretoriato, dar šiandien buvau su <...> susitikęs departamento, tie inžinieriai, kurie budėjo, jie paprastai budi, ten du inžinieriai, kaip minimum dirba, kai vyksta posėdžiai, nei į vieną nebuvo kreiptasi niekada.“ Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu: „Tai, ką bandoma – suversti klaidą, kad neva tai buvo daroma remiantis technologinėmis klaidomis, aš su tuo negaliu sutikti. Tie veiksmai, kurie kartojosi „n“ kartų, čia nereikia maišyti su sistemos tobulumu ar netobulumu.“

3.2.14. Seimo kancleris Jonas Milerius patvirtino, kad po minėto skandalo buvo panaikinta techninė galimybė balsuoti už save iš kito Seimo nario darbo vietos.

3.2.15. Nuo 2009 m. liepos 16 d. už Aleksandrą Sacharuką buvo 55 kartus balsuota ir iš kitų Seimo narių darbo vietų.

(Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4)

3.2.16. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijai teigė neprisimenantis, ar yra už save balsavęs iš kito Seimo nario darbo vietos.

3.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad:

– Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo 2009 m. liepos mėnesio daug kartų balsavo ne iš savo darbo vietos. Toks ankstesnis daugkartinis balsavimas ne iš savo darbo vietos suponuoja tai, kad 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis Aleksandras Sacharukas, balsuodamas už Seimo narį Liną Karalių iš savo darbo vietos, jau žinojo apie balsavimo Seimo posėdžių salėje galimybes ir būdus ir suprato, kad abiejų balsai bus užskaityti. Todėl jo teigimas viešosios informacijos rengėjams, kad jis buvo patikintas ir manė, kad Seimo posėdžių salėje yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens darbo vietos, yra melagingas;

– taip pat Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginys viešosios informacijos rengėjams, kad „jis, prabalsavęs vieną kartą ir iš smalsumo, iš karto kreipėsi į Seimo kanceliariją“, yra melagingas, nes Aleksandras Sacharukas kreipėsi į Seimo posėdžių sekretoriato darbuotoją ne iš karto po pirmųjų balsavimų, t. y. sausio 14 d., už Seimo narį Liną Karalių, o tik sausio 19 d. vykusio posėdžio metu.

3.4. Komisijos sprendimas:

– surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas viešoje erdvėje išsakytais teiginiais pateikė tikrovės neatitinkančias balsavimo už Seimo narį Liną Karalių aplinkybes.

4. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų:

– Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai įvykdytą balsavimo klastojimą, dokumento klastojimo veiką, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėto įgijimo, laikymo ir naudojimo veiką, už kurias asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

4.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes:

4.1.1. neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu Seimo priimtų įstatymų teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose nustatyta, kad už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

4.1.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis kiekvienam kandidatui suteiktą išskirtinį Seimo nario mandatą, kuris suteikia teisę asmeniui įgyvendinti išskirtinius ir tik jam pavestus Lietuvos Respublikos aukščiausiosios įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Be to, su šiuo dokumentu kiekvienas Seimo narys gali patekti į Seimo posėdžių salę ir balsuoti už įstatymų ir Seimo nutarimų projektus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir vienkartinis pasinaudojimas kito Seimo nario pažymėjimu (elektronine balsavimo kortele) reiškia nesąžiningą ir neteisėtą asmens veiką, kuri pagrįstai kelia asmens teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą.

4.2. Komisija, tirdama 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

4.2.1. Teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys Komisijos posėdyje paaiškino, kad teikimo tekste buvo paminėti teisiniai dalykai ir Baudžiamasis kodeksas, bet iš esmės teikimo iniciatoriai siekė, kad specialioji komisija prieš tai išsiaiškintų dviejų Seimo narių priesaikos sulaužymo faktą. Visiems teikimą pasirašiusiems Seimo nariams rūpi, kad būtų atsakyta į klausimą, ar Seimo narys Aleksandras Sacharukas sulaužė priesaiką, o dėl kreipimosi papildomai į prokuratūrą turėtų apsispręsti Komisija. Teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys paaiškino, kad visų pirma kreiptasi galbūt daugiau dėl Konstitucijos pažeidimų, nes tai yra Seimo statuto pažeidimai, ir teikimo iniciatoriai bando pradėti apkaltos procesą šiuo pagrindu – asmuo sulaužė priesaiką. Teikimo iniciatoriai nori, kad Komisija išsiaiškintų, ar Seimo narys Aleksandras Sacharukas sulaužė priesaiką, ir pasakytų, ar jis sąžiningai veikė, ar nesąžiningai. O visa kita yra tik prielaidos specialiajai komisijai imtis atitinkamų veiksmų, jeigu ji nuspręs, kad tai būtina.

4.2.2. Teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys Komisijos posėdyje pabrėžė, kad Baudžiamojo kodekso pažeidimo fakto jis neminėjo. Jo nuomone, neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Aleksandras Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, ir tik pažymėtina, kad tai nustatyta Baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose. Jis teigė, kad „mes (teikimą pasirašiusieji – Komisijos pastaba) tik pasakėme, kad galime konstatuoti, jog tokiais neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Seimo narys klastojo balsavimo rezultatus.“

4.2.3. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad galimai nusikaltimą padariusiam Seimo nariui apkaltos procesas gali būti pradedamas tik tada, kai į Seimą kreipiasi generalinis prokuroras ir nurodo, kad Seimo narys yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Tokiu atveju, išklausę generalinio prokuroro pranešimą, Seimo nariai sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar Statuto 232 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. Kadangi Seimo statute nustatytos tvarkos laikytasi nebuvo, tokios prielaidos dėl nusikaltimų padarymo apskritai negali būti svarstomos Komisijoje.

(Seimo nario Aleksandro Sacharuko 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SSN-001 „Dėl paaiškinimo pateikimo“)

4.2.4. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kolegialios institucijos balsavimo rezultatų klastojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą, būtent už pagrobimą ar neturint teisėto pagrindo fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

4.2.5. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme yra apibrėžtos dokumento ir oficialaus dokumento sąvokos:

1) dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos;

2) oficialus dokumentas – valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą.

4.2.6. Seimo narys Aleksandras Sacharukas naudojo Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą balsuodamas už jį dėl:

1) Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2);

3) Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo;

4) pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570);

5) pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo;

6) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo;

7) Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1561ES) ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją;

8) Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projekto (Nr. XIP-1604);

9) Seimo nario pataisos dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-571(2) 1 straipsnio;

10) pritarimo Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (Nr. XIP-1638) po pateikimo.

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“)

4.2.7. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1) Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalį;

2) Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai nesąžiningai balsuodamas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas ir pakenkė Seimo reputacijai ir autoritetui;

3) vadovaujantis Seimo statuto 20 straipsnio 2 dalies nuostata, siūlyti Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui už nesąžiningą balsavimą į posėdžio protokolą įrašyti įspėjimą.

(Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. išvada Nr. 101-I-4 „Dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo“)

4.2.8. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalį po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiesiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Seimo nario pažymėjimo formą tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Seimo nario pažymėjime yra sukurta balsavimo kortelės funkcija. Tam tikslui kortelėje yra įmontuota mikroschema, kuri, prieš išduodant pažymėjimą, registruojama Seimo posėdžių salės balsavimo sistemoje. Seimo nario pažymėjimas turi įrangą (mikroschemą), suderintą su Seimo posėdžių apsaugos sistema, (leidžia įeiti į Seimo posėdžių salę) ir įrangą, suderintą su Seimo rūmų apsaugos sistema (leidžia įeiti į rūmus ir atidaryti Seimo pastate esančias duris, turinčias elektroninį užraktą).

(Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. kovo 26 d. raštas Nr. 2-140 (1.5.) „Dėl informacijos pateikimo“)

4.2.9. Naujo tipo Seimo nario pažymėjimai – elektroninės balsavimo kortelės naudojamos identifikuojant Seimo narį ir balsuojant.

(Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 292 „Dėl naujo tipo Seimo nario pažymėjimo“)

4.2.10. Įstatymuose, reglamentuojančiuose Seimo nario pažymėjimo išdavimą, nėra nurodyti pažymėjimui keliami reikalavimai, jokių specialių teisės aktų, kuriuose būtų apibrėžta, ką su tuo pažymėjimu galima daryti, nėra. Nėra nustatyta, kaip Seimo narys tą pažymėjimą saugo, kaip balsuoja ir kiti dalykai. Taip yra dėl to, kad tai paprastai yra aišku, ir iki šiol joks reglamentavimas nebuvo reikalingas. Seimo statute nurodyta, ką daryti dėl balsavimo kortelės, jeigu Seimo nario pažymėjimas yra prarandamas, kad Seimo narys turėtų galimybę balsuoti. Seimo nario pažymėjimas neturi jokios išskirtinės funkcijos, kuri pažymėjimą ypač sureikšmintų.

(Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko atsakymai į Komisijos klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-13 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 17)

4.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

– vertindama pagrindo kreiptis į Generalinę prokuratūrą pagrįstumą, Komisija rėmėsi tuo, kad jos sudarymo tikslas yra tirti ir vertinti išimtinai teikime pradėti apkaltą nurodytų kaltinimų Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumą ir rimtumą, tačiau teikime nėra išdėstytas konkretus kaltinimas dėl baudžiamosios veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, įvykdymo. Be to, teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys Komisijos posėdyje ne kartą pažymėjo, kad teikimo iniciatorių tikslas yra išsiaiškinti Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo faktą, o dėl kreipimosi į prokuratūrą ir nusikalstamos veikos inkriminavimo fakto turi apsispręsti pati Komisija. Komisija taip pat įvertino faktą, kad niekas iš Seimo narių, tarp jų ir pasirašiusieji teikimą pradėti apkaltą, savo iniciatyva nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos tyrimo. Komisija taip pat įvertino ir tą faktą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmai buvo įvertinti ir kvalifikuoti kaip Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai, užtraukiantys įspėjimą. Be to, atsižvelgiant į Komisijos nagrinėjamų Aleksandro Sacharuko veiksmų viešinimą visuomenės informavimo priemonėse, galima daryti išvadą, kad Generalinė prokuratūra ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, vadovaudamosi Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo galimybę, nustačiusios nusikalstamos veikos požymius, savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau Komisija nusprendžia, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti galimai nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, nes Aleksandras Sacharukas sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo, – Seimo posėdyje užregistruoti Seimo narį Liną Karalių ir už jį balsuoti.

4.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

– atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra ir akivaizdus, ir net paties Aleksandro Sacharuko pripažįstamas, Komisija mato pagrindą inicijuoti tyrimą, ar Seimo narys Aleksandras Sacharukas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, ir todėl kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl teikime nurodytų Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų tyrimo.

VII

Komisija

k o n s t a t u o j a :

Komisija, vertindama Seimo nario Aleksandro Sacharuko įvykdytus veiksmus galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. ir kiti nutarimai bei 2004 m. kovo 31 d. išvada) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę ir apkaltos instituto konstitucinę prigimtį.

Dėl Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai įvykdyto Konstitucijos pažeidimo Seimo plenarinių posėdžių metu balsuojant už Seimo narį Liną Karalių naudojantis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu

1. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas ir įgaliojimus. Seimas yra kolegiali (kolegialiai veikianti) valstybės valdžios institucija, kuri priima sprendimus tik po debatų, tik balsų dauguma ir atsižvelgdama į įvairias nuomones. Atstovavimas Tautai visada susijęs su įstatymų ir kitų sprendimų kolegialiu priėmimu. Seimo nariai, sudarydami Tautos atstovybę, paverčia Tautos valią įstatymais ir kitais sprendimais; būtent per Seimą – Tautos atstovybę – Tautos valia įgauna valstybinės valios formą. Taigi kiekvienas Seimo narys, įgyvendindamas jam rinkėjų suteiktą Seimo nario mandatą, tiek vienasmeniškai, tiek kartu su kitais Seimo nariais dalyvauja įgyvendindamas visas Seimo funkcijas, visus Seimo įgaliojimus: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, (biudžetinė funkcija) ir kt.

2. Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinis statusas yra išskirtinis, individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso. Seimo nario ypatingas teisinis statusas Konstitucijoje įtvirtintas dėl to, kad Seimo narys galėtų laisvai ir nevaržomai įgyvendinti jam rinkėjų suteiktą mandatą atstovauti Tautai. Pagal Konstituciją visi Seimo nariai yra Tautos atstovai, jie yra lygūs, neatsižvelgiant į tai, pagal kokią rinkimų sistemą – proporcinę ar mažoritarinę – jie yra išrinkti. Esminis Seimo nario – Tautos atstovo – teisinio statuso elementas yra laisvas mandatas. Seimo nario laisvas mandatas yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų, kartu tai yra Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti visai Tautai vykdymo būtina sąlyga. Pabrėžtina, kad Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė – Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais.

3. Pagal Konstituciją Seimo nario mandatas gali būti įgyjamas tik rinkimų būdu (Konstitucijos 55 straipsnio pirmoji dalis). Konstitucija nenumato, kad Seimo nario mandatas galėtų būti įgyjamas dar kokiu nors kitu būdu. Taigi pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra individualus. Tai reiškia, kad rinkėjai Seimo nario – Tautos atstovo – mandatą suteikia tik tam asmeniui, kurį Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinko Seimo nariu. Seimo nario mandato individualumas taip pat suponuoja, kad Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti jam rinkėjų suteiktą Seimo nario mandatą, kad jis negali įgalioti jokio kito asmens, taip pat ir kito Seimo nario, įgyvendinti jam rinkėjų suteikto Seimo nario mandato. Taigi konstitucinė individualaus Seimo nario mandato prigimtis draudžia Seimo nariui jam rinkėjų suteiktą Seimo nario – Tautos atstovo – mandatą bei jo įgyvendinimą perduoti ar kokiu nors kitu būdu perleisti kuriam nors kitam asmeniui, o joks kitas asmuo pagal Konstituciją negali tokio Seimo nario – Tautos atstovo – mandato perimti, pasisavinti ir kokiu nors būdu jo įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija šiuo atžvilgiu nenumato jokių išimčių – asmeniui rinkėjų suteiktą Seimo nario mandatą gali įgyvendinti tik pats asmuo, kuriam rinkėjai suteikė šį Seimo nario mandatą, t. y. Seimo narys jam rinkėjų suteikto mandato negali perduoti ar kokiu nors kitu būdu perleisti jokiam kitam Seimo nariui. Kitu atveju visada kiltų ir išliktų abejonė dėl to, ar Seimo priimtame įstatyme yra išreikšta tikroji Tautos valia, nes ją įgyvendinant dalyvavo ne pats Seimo narys, kuriam rinkėjai suteikė Seimo nario mandatą, o jo vardu – kitas Seimo narys.

Konstitucinis imperatyvas, kad Seimo nario mandatas yra individualus, kad šis mandatas ir jo įgyvendinimas negali būti kokiu nors būdu perduotas kitam Seimo nariui, reiškia ir tai, kad Konstitucija draudžia kitam Seimo nariui įgyvendinti tą mandatą, kuris jam nepriklauso.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad individualaus mandato principas įtvirtintas ir Seimo statute – 111 straipsnio 4 dalyje expressis verbis numatyta, kad „Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims“. Tačiau Komisija pažymi, kad šio konstitucinio imperatyvo perkėlimas į Seimo statutą nereiškia, kad balsavimo vienasmeniškumas yra tik procedūrinis Seimo darbo klausimas, esantis Seimo statuto reguliavimo dalyku. Tiesiog tokiu būdu įstatymų leidėjas atskleidė konstitucinį Seimo nario mandato instituto turinį ir jį įtvirtino Seimo darbą reglamentuojančiame teisės akte, su kuriuo turi būti tiesiogiai susipažinę ir vadovautis visi Seimo nariai.

4. Seimo nario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra Seimo narys, kad jis turi teisę įgyvendinti Seimo nario mandatą (visus Seimo nario įgaliojimus). Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 292 „Dėl naujo tipo Seimo nario pažymėjimo“, Seimo nario pažymėjimai – elektroninės balsavimo kortelės naudojamos identifikuojant Seimo narį bei jam balsuojant. Taigi Seimo nario pažymėjimas kartu yra dokumentas, kuriuo naudodamasis Seimo narys balsuoja Seimo posėdžiuose. Vadinasi, Seimo nario pažymėjimas yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, mandatą: įgyvendinti visas Seimo nario teises ir pareigas, dalyvauti vykdant visas Seimo funkcijas ir įgaliojimus.

Kadangi Seimo nario pažymėjimas yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti Seimo nario mandatą, vadinasi, atsižvelgiant į konstitucinį Seimo nario mandato turinį, Seimo narys negali jam priklausančio Seimo nario pažymėjimo perduoti kitam Seimo nariui turėdamas tikslą, kad kitas Seimo narys galėtų už jį balsuoti ar galėtų kitaip įgyvendinti pažymėjimą perdavusio asmens – Seimo nario mandatą. Atitinkamai Seimo narys negali balsuoti su jam nepriklausančiu Seimo nario pažymėjimu ar kitaip įgyvendinti kito Seimo nario mandatą.

5. Seimo nario teisė ir pareiga tik pačiam naudotis Seimo nario pažymėjimu yra įtvirtinta ir Seimo statuto 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Seimo nariui išduotu Seimo nario pažymėjimu naudojasi jis pats. Ši teisės norma inter alia reiškia, kad kitam Seimo nariui ar kuriam nors kitam asmeniui yra draudžiama naudotis jam nepriklausančiu Seimo nario pažymėjimu (111 straipsnio 4 dalyje draudžiama balsuoti už kitą Seimo narį). Toks draudimas galioja, nesvarbu, kokiu pagrindu kito Seimo nario pažymėjimas būtų gautas, – kito Seimo nario savanoriškai atiduotas ar pamestas ir rastas.

Komisija taip pat pažymi, kad nors Seimo nario pareiga naudotis tik jam asmeniškai išduotu Seimo nario pažymėjimu yra įtvirtinta Seimo statute, tai nereiškia, kad Seimo nario pažymėjimo naudojimas, įgyvendinant mandatą, yra išimtinai Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jau minėta pirmiau, kad Seimo nario pažymėjimo naudojimui balsuojant ir taip įgyvendinant visus Seimo nario konstitucinius įgaliojimus taikomi ir Konstitucijoje įtvirtinti individualaus Seimo nario mandato principai ir imperatyvai, draudžiantys naudotis kitam Seimo nariui išduotu Seimo nario pažymėjimu.

6. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.“

Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad būtų paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t. y. jos negali būti interpretuojamos taip, kad būtų sudarytos prielaidos supriešinti Seimo nario viešuosius ir privačius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, naudoti Seimo nario laisvą mandatą ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais. Todėl nei Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, nei jos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą ir ignoruojant kitas konstitucines nuostatas bei jų sąsajas inter alia su Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą ir (arba) asmens teises ir laisves, ignoruojant šių konstitucinių nuostatų turinio tarpusavio santykį, konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypač kokybiškai dėl savo padėties ir statuso, nes dėl neatsakingų subjektyvių savo veiksmų jis gali padaryti žalą esminiams konstituciniams teisiniams gėriams. Todėl jei iš paprasto piliečio reikalaujama tik imperatyvių normų laikymosi, tai iš Seimo nario reikalaujama tų konstitucinių normų įgyvendinimo. Tai jo priedermė.

7. Komisija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, mano, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko, sąmoningai naudojusio kito Seimo nario Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir balsavusio už jį Seimo posėdyje, veiksmai vertintini kaip Konstitucijoje įtvirtinto individualaus Seimo nario mandato principo ir konstitucinių teisinės valstybės gėrių pažeidimas.

Dėl Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai sulaužytos priesaikos Seimo plenarinių posėdžių metu balsuojant už Seimo narį Liną Karalių naudojantis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu

1. Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų sudarymo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos, turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Tai įtvirtinta ir Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas; ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.

Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.

2. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti. Seimo narys negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Deramas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinių pareigų vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe, kaip bendru visuomenės gėriu, ir jos institutais sąlyga.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo, kad nebūtų sudarytos teisinės prielaidos tokiems asmenims veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti, kaip valstybės pareigūnai laikosi šių reikalavimų, ir kad nurodyti asmenys, jeigu jie nepaiso minėtų reikalavimų, būtų traukiami atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus. Taigi, vertinant Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmus, kada jis, naudodamasis kito Seimo nario pažymėjimu, balsavo už pastarąjį, būtina įvertinti ir tai, ar įstatymų leidėjas įgyvendino savo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris įgaliotų veiksmingai kontroliuoti, ar Seimo nariai laikosi balsavimo vienasmeniškumo reikalavimų, ir kad asmenys, nesilaikantys minėto reikalavimo, būtų traukiami atsakomybėn Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

4. Seime pasitaikė ne vienas atvejis, kai Seimo nariai, pasinaudoję kitų Seimo narių Seimo nario pažymėjimais, Seimo posėdžių metu balsavo už juos. Tą patvirtina ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose svarstytų klausimų medžiaga ir vieši šios komisijos pirmininko Algimanto Salamakino pasisakymai („Lietuvos ryto“ televizijos 2010 m. sausio 21 d. laidoje „Lietuva tiesiogiai“) ir jo atsakymai į Komisijos narių klausimus 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje. Kadangi Seimo nario pažymėjimas yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti Seimo nario mandatą, atsižvelgiant į konstitucinį Seimo nario mandato turinį, Seimo narys negali jam priklausančio Seimo nario pažymėjimo perduoti kitam Seimo nariui turėdamas tikslą, kad tas kitas Seimo narys galėtų už jį balsuoti ar galėtų kitaip įgyvendinti pažymėjimą perdavusio asmens – Seimo nario mandatą. Atitinkamai Seimo narys negali balsuoti su jam nepriklausančiu Seimo nario pažymėjimu ar kitaip įgyvendinti kito Seimo nario mandatą. Konstitucija šiuo požiūriu nenumato jokių išimčių, toks draudimas galioja, nesvarbu, kokiu pagrindu kito Seimo nario pažymėjimas būtų gautas, nesvarbu, keliais klausimais pavedama balsuoti, taip pat nesvarbu, ar Seimo narys pats pavedė tai padaryti, ar jis tik žinojo, kad už jį bus balsuojama, ir nesiėmė veiksmų, kad toks balsavimas neįvyktų. Taigi, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad individualaus Seimo nario mandato ir vienasmeniškumo pažeidimai buvo žinomi ir Seimo vadovybei, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri yra Seimo struktūrinis padalinys, kompetentingas atitinkamai reaguoti ir teikti siūlymus Seimui, siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams pasikartoti ateityje.

5. Vienas iš esminių teisinės valstybės požymių – asmens teisių ir laisvių apsauga. Normos, reguliuojančios apkaltą, turi ne tik sudaryti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, bet ir užtikrinti asmens, kuriam vykdoma apkalta, teises. Taigi tam, kad apkaltos procesą būtų galima pripažinti atitinkančiu teisinės valstybės principus, jis turi būti teisingas. Tai reiškia, kad įstatymui ir apkaltą vykdančiai institucijai visi asmenys turi būti lygūs, asmens teisių apsaugai turi būti teikiamas prioritetas, jie turi turėti teisę būti išklausyti ir teisiškai garantuotą galimybę ginti savo teises. Jeigu, vykdant apkaltą, būtų nesilaikoma teisingo teisinio proceso principų, tai rodytų, kad prasilenkiama su teisinės valstybės reikalavimais. Taigi ir paties apkaltos proceso atitiktis Konstitucijai priklauso nuo to, ar Seimas, atlikdamas siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumo tyrimą ir vykdydamas patį apkaltos procesą, nenukrypo nuo konstitucinių principų. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Asmens teisių pripažinimas – būtinas teisės viešpatavimo elementas.

6. Todėl vertinant Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmus dėl galimai sulaužytos priesaikos, reikia įvertinti bendruosius teisinės valstybės principus. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad su asmenimis turi būti elgiamasi vienodai analogiškomis ir panašiomis situacijomis. Todėl Komisija mano, kad, vertinant Seimo nario Aleksandro Sacharuko priesaikos sulaužymo ir konstitucinės atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau ir į kitų Seimo narių, įvykdžiusių balsavimo vienasmeniškumo pažeidimą, veiksmų vertinimą ir jiems taikytą atsakomybę. Kaip jau minėta, kitiems Seimo nariams, kurių veiksmus Seimo Etikos ir procedūrų komisija kvalifikavo kaip balsavimo vienasmeniškumo pažeidimus, nebuvo inicijuojamas apkaltos procesas ir apskritai nebuvo taikyta jokia sankcija. Tačiau tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija atitinkamo asmens veiką kvalifikavo vienaip, dar nereiškia, kad Komisija būtų veiką kvalifikavusi taip pat. Todėl teigti, kad situacija, kuriai susidarius dvi skirtingos komisijos (Komisija ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija), turinčios skirtingas funkcijas, įgaliojimus ir tikslus, priėmė skirtingus sprendimus panašiomis aplinkybėmis, pažeidžia reikalavimą teisės akivaizdoje traktuoti asmenis vienodai, yra neteisinga ir neteisėta. Šiuo atveju teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariams vertintinas ne tik balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo, bet ir kitų galimai atliktų veikų požiūriu.

7. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kas priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Konstitucinis Teismas taip pat yra atskleidęs, kad Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai priesaiką davęs pareigūnas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų. Seimo nario Aleksandro Sacharuko padarytas balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas nereiškia, kad jis neturėjo jokių konkrečių tikslų ar interesų, nesuderinamų su Konstitucija, įstatymais ar viešaisiais interesais, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas veikė vadovaudamasis visuomenės interesais ir nežinojo apie reikalavimą Seimo nariui balsuoti tik asmeniškai.

8. Komisija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, mano, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko, sąmoningai naudojusio kito Seimo nario Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą ir balsavusio už jį Seimo posėdyje, veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sulaužymas ir atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Dėl Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai padaryto Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo viešoje erdvėje pateikus melagingus teiginius apie tikrovės neatitinkančias balsavimo už Seimo narį Liną Karalių aplinkybes

1. Seimo narys, prieš pradėdamas eiti Tautos atstovo pareigas, iškilmingai prisiekia. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Tai yra, priesaikos turinys yra susijęs su aukščiausiais reikalavimais Seimo nario veiksmų, kuriais jis įgyvendina savo mandatą ir vykdo jam suteiktus konstitucinius įgaliojimus, legitimumui ir sąžiningumui. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Vertindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Taigi Seimo narys, įgyvendindamas Konstitucijoje ir įstatymuose jam suteiktus Tautos atstovo įgaliojimus, privalo elgtis sąžiningai, valstybės ir Tautos interesus iškelti aukščiau asmeninių interesų.

2. Pažymėtina, kad nors Seimo nario duota priesaika suponuoja tam tikrus konstitucinius reikalavimus ir vertybes, kurių Seimo narys turi laikytis tiesiogiai įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso individualumas, išskirtinumas iš kitų valstybės pareigūnų ir kitų piliečių teisinio statuso, suponuoja tam tikrus išskirtinius jų elgesio ir veiksmų visame viešajame gyvenime reikalavimus. Išskirtinių reikalavimų Seimo narių, kaip valstybės politikų, elgesiui buvimą patvirtina ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816. Šiame kodekse įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai – sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas. Šie elgesio principai reikalauja, kad politikai, inter alia ir Seimo nariai, pareigas eitų sąžiningai ir laikytųsi aukščiausių elgesio standartų, pateiktų visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytųsi atvirumo ir viešumo, elgtųsi deramai pagal einamas pareigas, vengtų situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

3. Seimo nariai, priimdami vienus ar kitus sprendimus, įgyvendindami jiems suteiktus konstitucinius įgaliojimus, vadovaujasi savo sąžine ir nuožiūra, nevaržomi jokių mandatų. Šie konstituciniai principai suponuoja Seimo nario teisę formaliai neatsiskaitinėti ir nesiaiškinti dėl vienų ar kitų savo sprendimų, pateikti tikruosius šių sprendimų motyvus ir aplinkybes. Taip pat Seimo nariai neturi pareigos aiškintis ir pagrįsti savo sprendimų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Tačiau konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo nariai savo atsakymais nediskredituotų valstybės valdžios ir valstybės institucijų, nepaneigtų Seimo nariams taikomų Valstybės politikų etikos kodekso reikalavimų standartų ir nesudarytų sąlygų iškreipti politinę tikrovę ir atimti iš visuomenės teisę žinoti objektyvią informaciją.

4. Komisija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, mano, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti melagingi teiginiai, kuriais jis siekė pateikti tikrovės neatitinkančias balsavimo už Seimo narį Liną Karalių aplinkybes, vertintini kaip Konstitucijos pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas.

VIII

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 236 straipsniu,

d a r o i š v a d ą:

1. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teikime nurodyto kaltinimo, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas, naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu, Seimo plenarinių posėdžių metu ir sąmoningai 11 kartų balsuodamas už pastarąjį, galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą.

2. Vertindama surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su Seimo narių grupės teikime nurodytu kaltinimu Seimo nariui Linui Karaliui dėl sąmoningo savo Seimo nario pažymėjimo palikimo kitam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, sudarant jam galimybę pasinaudoti Lino Karaliaus balso teise ir galimo šių Seimo narių išankstinio susitarimo siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas, Komisija nusprendė atskirai pareikšti nuomonę dėl Seimo narių grupės teikime nurodytų kaltinimų ir atskirai – dėl Komisijos nustatytų kitų faktinių aplinkybių, susijusių su šiuo kaltinimu:

2.1. Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina teikime nurodyto kaltinimo, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius turėjo išankstinį susitarimą dėl balsavimo, siekiant pridengti Seimo nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas, ir tuo galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą.

2.2. Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmuose yra galimai nusikalstamų veikų subjektyvių požymių, nes Seimo narys Aleksandras Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo su Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis siekė, – užregistruoti Seimo posėdyje Seimo narį Liną Karalių ir pasisavinti Seimo nario Lino Karaliaus valios išreiškimą balsuojant.

3. Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teikime nurodyto kaltinimo, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas viešoje erdvėje išsakytais teiginiais, pateikdamas tikrovės neatitinkančias balsavimo už Seimo narį Liną Karalių aplinkybes, galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą.

4. Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir perduoti jai Komisijos surinktą medžiagą dėl teikime nurodytų Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų tyrimo.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui dalis pateiktų kaltinimų yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

_________________