LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO BAIGIAMOJO ETAPO IR KITŲ ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2003 m. gegužės 6 d. Nr. 565

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244), IX skyriuje „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ išdėstyta nuostata užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą ir parengti palankią teisinę bazę plėtoti žemės rinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų programą (toliau vadinama – Programa).

2. Pavesti apskričių viršininkams įgyvendinti šią Programą.

3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti šios Programos įgyvendinimą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Žemės ūkio ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 565

PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO BAIGIAMOJO ETAPO IR

KITŲ ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų programa (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244), IX skyriuje „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ išdėstyta nuostata užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą ir parengti palankią teisinę bazę plėtoti žemės rinką. Ši Programa apima darbus, susijusius su piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, valstybinės žemės pardavimu ir nuoma.

2. Piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkuriamos ir kiti žemės reformos darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735).

3. Rengiant šią Programą, naudotasi apskričių viršininkų pateiktais duomenimis apie piliečių nuosavybės teisių atkūrimo būklę ir žemės reformos darbų eigą. Vadovaujantis pateiktų duomenų analize ir siekiant įgyvendinti joje suformuluotus tikslus, prioritetą numatyta skirti piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

4. Atsižvelgiant į šioje Programoje nurodytų priemonių svarbą ir jų finansavimo galimybes, piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą iš esmės numatoma užbaigti 2004 metais.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės būklės analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą ir tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, servitutų, kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Vykdant žemės reformą, valstybinė žemė įsigyjama nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę – grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus, parduodant valstybinės žemės sklypus.

6. Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Viena iš priemonių, galinčių paspartinti piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, yra tinkamas žemės reformą vykdančių apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritorinių žemėtvarkos skyrių (toliau vadinama – teritoriniai žemėtvarkos skyriai) finansavimas. Kai kuriose seniūnijose (iš viso yra 31 seniūnija) dėl nepakankamo finansavimo teritorinių žemėtvarkos skyrių specialistai dirba ne visą darbo dieną.

7. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Parengti šiuos projektus užsako apskričių viršininkai. Valstybinės žemės grąžinimas, perdavimas, suteikimas neatlygintinai, pardavimas ir nuoma vykdomi pagal parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuos 1290 kadastro vietovių rengia ir įgyvendina per 900 projektuotojų.

8. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

9. Žemės reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas. Lietuvos teritorija užima 6530 tūkst. hektarų plotą. Žemės ūkio paskirties žemė – 3947 tūkst. hektarų, iš jos privati žemė – 60 procentų visos žemės ūkio paskirties žemės, arba 2369 tūkst. hektarų.

10. Nuo žemės reformos pradžios iki 2003 m. sausio 1 d. iš viso pateikta 726 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 4,2 mln. hektarų žemės kaimo vietovėje. Iki šios datos priimta 592,9 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į 3,4 mln. hektarų, iš jų 480,9 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus – į 2,73 mln. hektarų, 111 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius – į 0,7 mln. hektarų. Liko neišspręstų prašymų dėl 0,77 mln. hektarų žemės. Pretendentai į 120,5 tūkst. hektarų nėra pateikę nuosavybės teisę įrodančių ar giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. Šis plotas sudaro 15,7 procento ploto, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės.

11. Iki 2003 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės atkurtos iš viso į 84,05 procento žemės, nurodytos piliečių, kurie yra pateikę visus nuosavybės teisę įrodančius ar giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, prašymuose.

12. Pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktus duomenis iki 2003 m. sausio 1 d. 118 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais. Nuo žemės reformos pradžios piliečiams išmokėta 172,2 mln. litų kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius. Lietuvos Respublikos 2000 ir 2001 metų valstybės biudžete lėšų kompensacijoms už žemę nebuvo skirta.

13. Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžete piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius atlyginti buvo skirta 7 mln. litų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kompensacijų mokėjimo tvarką išmokėti I grupės invalidams, 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams).

14. Atkurti nuosavybės teises į 63,9 tūkst. hektarų miestų teritorijoje esančios žemės pateikta 58,2 tūkst. piliečių prašymų. Nuosavybės teisės į žemę miestuose atkurtos 33,69 tūkst. piliečių (tai yra 58 procentams piliečių, pateikusių prašymus). Negalima atkurti nuosavybės teisių į žemę 8,9 tūkst. (15,2 procento) piliečių, nes jie nėra pateikę nuosavybės teisę įrodančių ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

15. Piliečiai, pageidaujantys pirkti namų valdų žemės sklypus miestuose, yra pateikę 147,4 tūkst. prašymų. Namų valdų žemės sklypai parduoti 115,2 tūkst. piliečių (tai yra 78,2 procento pateikusiųjų prašymus).

16. Nekilnojamojo turto registre iki 2003 m. sausio 1 d. iš viso įregistruota 1,073 mln. privačios žemės sklypų, kurių bendras plotas – 2,79 mln. hektarų, iš to skaičiaus – 540600 sklypų (2,27 mln. hektarų) žemės ūkio paskirties privačios žemės.

III. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

17. Pagrindinis šios Programos tikslas – nustatyti konkrečias priemones, kad būtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostata užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą ir sudaryti sąlygas plėtoti žemės rinką.

18. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai:

18.1. patenkinti žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų poreikius, susijusius su žemės naudojimu, ir pagerinti žemės naudojimo sąlygas;

18.2. sudaryti sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės privačion nuosavybėn arba ją nuomoti;

18.3. teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ūkių pertvarkymą iki racionalaus dydžio, sudaryti sąlygas, kad aktyviai veiktų žemės ir kito nekilnojamojo turto rinka, racionaliai didėtų ūkiai, būtų konsoliduojami žemės sklypai.

19. Šios Programos uždaviniams įgyvendinti būtina:

19.1. užtikrinti, kad būtų skirta lėšų piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo baigiamojo etapo ir kitiems žemės reformos darbams pagal šioje Programoje pateiktus duomenis;

19.2. užtikrinti pakankamą teritorinių žemėtvarkos skyrių finansavimą;

19.3. užtikrinti, kad juridinių asmenų, laimėjusių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo konkursus, specialistai atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, keliamus žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriams;

19.4. kelti žemės reformą vykdančių specialistų kvalifikaciją.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

20. Šią Programą įgyvendins apskričių viršininkai. Į jos įgyvendinimą įsitrauks fiziniai ir juridiniai asmenys, laimėję apskričių viršininkų skelbtus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo konkursus ir sudarę su apskričių viršininkais žemės reformos žemėtvarkos darbų atlikimo sutartis.

21. Ši Programa bus įgyvendinama taip:

21.1. bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

21.2. valstybinė žemė nustatytąja tvarka bus suteikiama nuosavybėn neatlygintinai;

21.3. valstybinė žemė nustatytąja tvarka bus parduodama;

21.4. valstybinė žemė nustatytąja tvarka bus nuomojama.

22. Šioje Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą koordinuos ir kontroliuos Žemės ūkio ministerija.

23. Šios Programos 1 priede pateikiami duomenys apie tai, kokie numatomi darbai 2003-2004 metais piliečių nuosavybės teisių atkūrimui užbaigti, ir lėšų poreikis pagal apskritis, o 2 priede – kiti žemės reformos darbai 2003–2004 metais ir lėšų poreikis pagal apskritis.

24. Vykdant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728) nuostatas, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti iki 2009 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į prognozuojamus metinės infliacijos pasikeitimus, reikės 1176 mln. litų.

Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamų pajamų, gaunamų pardavus valstybinę žemę, įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, valstybei priklausantis turtas, valstybei priklausantys vertybiniai popieriai, valstybės pasiskolintos lėšos ir kiti įstatymuose nurodyti šaltiniai.

25. Kad 2004 metais būtų užbaigta atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, būtina užtikrinti tinkamą žemės reformą vykdančių teritorinių žemėtvarkos skyrių finansavimą.

26. Darbų apimtis gali šiek tiek keistis dėl teisės aktų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir žemės reformą, pakeitimų ir papildymų. Lėšos šiai Programai įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų programą.

27. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamų pajamų, gaunamų pardavus valstybinę žemę, įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, fizinių ir juridinių asmenų lėšos ir kiti teisės aktuose nurodyti šaltiniai.

28. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

28.1. žemės, miško ar vandens telkinio ploto, į kurį atkurtos piliečių nuosavybės teisės, didėjimas;

28.2. privačios žemės ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, didėjimas;

28.3. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių gausėjimas;

28.4. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių gausėjimas;

28.5. išmokamų kompensacijų pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius bendros sumos didėjimas.

29. Įgyvendinus šią Programą, bus:

29.1. užbaigta atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir sudarytos sąlygos plėtoti žemės rinką;

29.2. sudarytos išankstinės sąlygos formuoti racionalias žemėnaudas, steigti konkurencingus ūkius, įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus, plėtoti kaimo infrastruktūrą ir žemės rinką.

30. Prognozuojama, kad užbaigus šį žemės tvarkymo darbų etapą šalyje liks apie 0,5 mln. hektarų laisvos Valstybinio fondo žemės.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Sėkmingas šios Programos vykdymas priklausys nuo to, ar pakankamai ir laiku bus finansuojami žemės reformos darbai ir žemės reformą administruojančios institucijos (teritoriniai žemėtvarkos skyriai), ar bus užtikrinta tinkama žemės reformos darbus vykdančių specialistų kvalifikacija.

32. Baigus atkurti nuosavybės teises buvusiems žemės savininkams, bus pradėtas kitas labai svarbus žemės tvarkymo darbų etapas, pagrįstas žemėnaudų pertvarka, žemės sklypų konsolidavimu ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimu.

______________

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo

baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų

programos

1 priedas

NUMATOMI DARBAI 2003–2004 METAIS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMUI UŽBAIGTI

Eil. Nr.	Apskrities pavadinimas	2003 metų darbai						2004 metų darbai		2003–2004 metų darbai
		lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų	Šiems darbams skirta lėšų tūkst. litų				lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų	lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų
				iš viso	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Specialiosios žemės reformos vykdymo programos lėšos	fizinių ir juridinių asmenų lėšos
1.	Alytaus	5065	38,3	3074	1274	1800	-	4820	34,7	9885	73
2.	Kauno	5708	44,4	2869	1805	1064	-	5491	40,7	11199	85,1
3.	Klaipėdos	3681	33	3100	1567	1533	-	2898	25,5	6579	58,5
4.	Marijampolės	3420	37,4	2270	1282	988	-	2904	30,2	6324	67,6
5.	Panevėžio	5247	48,1	2960	1948	1012	-	5023	33,5	10270	81,6
6.	Šiaulių	3780	38,3	2754	1947	807	-	3330	30,7	7110	69
7.	Tauragės	4678	33,1	2063	1111	952	-	1604	16,2	6282	49,3
8.	Telšių	2322	18,7	1658	1054	604	-	1394	11,8	3716	30,5
9.	Utenos	6492	84,3	3035	1663	1372	-	7742	109,4	14234	193,7
10.	Vilniaus	9209	80	6827	2200	4627	-	9777	83	18986	163
	Iš viso	49602	455,6	30610	15851	14759	-	44983	415,7	94585	871,3
	iš jų fizinių ir juridinių asmenų lėšomis		x	-	-	-	-	-	x	-	x

______________

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo

baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų

programos

2 priedas

NUMATOMI KITI ŽEMĖS REFORMOS DARBAI 2003–2004 METAIS

Eil. Nr.	Apskrities pavadinimas	2003 metų darbai						2004 metų darbai		2003–2004 metų darbai
		lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų	iš viso	šiems darbams skirta lėšų, tūkst. Litų			lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų	lėšų poreikis šiems darbams, tūkst. litų	šių darbų apimtis, tūkst. hektarų
					Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Specialiosios žemės reformos vykdymo programos lėšos	fizinių ir juridinių asmenų lėšos
1.	Alytaus	1101	12,6	180	-	180	-	868	5,3	1969	17,9
2.	Kauno	4200	58,4	390	-	150	240	3288	30,7	7488	89,1
3.	Klaipėdos	2117	31,2	378	-	378	-	1783	20	3900	51,2
4.	Marijampolės	1340	26,5	249	-	74	175	1049	7,3	2389	33,8
5.	Panevėžio	1103	35,7	320	-	198	122	807	21,5	1910	57,2
6.	Šiaulių	2910	55,5	703	-	703	-	5140	40,1	8050	95,6
7.	Tauragės	2321	28,7	317	-	193	124	634	3,3	2955	32
8.	Telšių	1233	21	191	-	73	118	1402	9,2	2635	30,2
9.	Utenos	1515	31,7	247	-	247	-	564	8,7	2079	40,4
10.	Vilniaus	1565	36	318	-	188	130	2140	25	3705	61
	Iš viso	19405	337,3	3293	-	2384	909	17675	171,1	37080	508,4
	iš jų fizinių ir juridinių asmenų lėšomis	909	x	909	-	-	909	2575	x	3484	x

______________