LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMINIŲ SANKCIJŲ UŽ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

Į S T A T Y M A S

1996 m. spalio 8 d. Nr. I-1572

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus taikymo bei jų išieškojimo tvarką.

2. Šis įstatymas nereguliuoja ekonominių sankcijų, nustatytų Alkoholio kontrolės įstatyme ir Tabako kontrolės įstatyme, taikymo.

3. Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1. Visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai (toliau – teisės aktai) – įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Pasaulinės Sveikatos Organizacijos asamblėjose priimti tarptautinės teisės aktai, privalomi valstybėms – Pasaulinės Sveikatos Organizacijos narėms, sveikatos apsaugos ministro įsakymai, nustatantys, keičiantys, pripažįstantys netekusiomis galios teisės normas, reguliuojančias visuomenės sveikatos priežiūrą, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti standartizacijos norminiai dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos priežiūros normas ir reikalavimus.

2. Ekonominė sankcija už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus (toliau – ekonominė sankcija) – bauda, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais skiriama įmonėms už teisės aktų pažeidimus, už kuriuos šis ir kiti įstatymai nustato ekonomines sankcijas.

3 straipsnis. Ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus taikymo tikslai

Ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus taikymo tikslai yra:

1) skatinti įmones įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros priemones;

2) per sveikatos programas kompensuoti visuomenės sveikatai padarytą žalą;

3) mažinti pavojų ir žalą žmonių sveikatai.

II SKYRIUS

EKONOMINĖS SANKCIJOS UŽ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

4 straipsnis. Ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus taikymo pagrindai

Ekonominės sankcijos taikomos įmonėms, padariusioms teisės aktų pažeidimų, už kuriuos šis įstatymas numato ekonomines sankcijas.

5 straipsnis. Ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus struktūra

1. Ekonomines sankcijas už teisės aktų pažeidimus sudaro šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytos pagrindinės baudos ir šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama papildoma bauda už kiekvieną teisės akto trunkamojo pažeidimo dieną.

2. Papildoma bauda už kiekvieną teisės akto trunkamojo pažeidimo dieną skiriama, jei nustatoma šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 6 ir 8 dalyse nurodytų teisės aktų pažeidimų. Už teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1, 4, 5 ir 7 dalyse, ši bauda neskiriama.

3. Jei įmonė padarė kelis teisės aktų pažeidimus, už kuriuos taikomos šio įstatymo nustatytos ekonominės sankcijos, jai skiriama galutinė bauda negali viršyti sankcijos, nustatytos už sunkiausią iš padarytų teisės aktų pažeidimų.

6 straipsnis.         Valstybės institucija ir jos pareigūnai, įgalioti nagrinėti teisės aktų pažeidimus ir taikyti ekonomines sankcijas

1. Teisės aktų pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas taiko Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – Valstybinė higienos inspekcija).

2. Valstybinės higienos inspekcijos vardu surašyti teisės aktų pažeidimo, už kurį šis įstatymas numato ekonomines sankcijas (pagrindinę ir papildomą baudas), protokolą (toliau – protokolas) ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto trunkamojo pažeidimo protokolą (toliau – teisės akto trunkamojo pažeidimo protokolas) turi teisę šie Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai:

1) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai;

2) apskričių vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai ir jų pavaduotojai.

3. Valstybinės higienos inspekcijos vardu nagrinėti teisės aktų pažeidimus ir priimti nutarimus dėl pagrindinės ir papildomos baudų skyrimo turi teisę šie Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai:

1) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai;

2) apskričių vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai.

4. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai nagrinėja teisės aktų pažeidimus ir priima nutarimus taikyti ekonomines sankcijas už pažeidimus:

1) nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse;

2) dėl kurių grupiniai susirgimai pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, jų protrūkiai, kuriuos nulėmė įmonių neteisėta veika, išplinta daugiau kaip vienos apskrities teritorijoje arba laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo vietose, arba dėl geležinkelio ar oro transporto įmonių padarytų teisės aktų pažeidimų.

5. Apskričių vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai nagrinėja šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus teisės aktų pažeidimus ir priima nutarimus dėl ekonominių sankcijų už juos taikymo.

7 straipsnis. Ekonominių sankcijų už teisės aktų pažeidimus rūšys ir dydžiai

1. Teisės aktų pažeidimai, nulėmę žmonių susirgimus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše aprašytomis pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, dėl kurių susirgusieji mirė, –

užtraukia įmonėms 500 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą už kiekvieną mirusįjį.

2. Teisės aktų pažeidimai, sukėlę pavojų atsirasti ir išplisti pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įrašytoms į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, –

užtraukia įmonėms 60 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą.

3. Teisės aktų pažeidimai, sukėlę pavojų atsirasti ir išplisti ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įrašytoms į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, –

užtraukia įmonėms 120 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą.

4. Teisės aktų pažeidimai, nulėmę žmonių susirgimus pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, ir jų išplitimą, –

užtraukia įmonėms baudą, kuri lygi dvigubo dydžio valstybės ir (ar) savivaldybės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei Valstybinės higienos inspekcijos išlaidoms, nurodytoms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

5. Teisės aktų pažeidimai, nulėmę žmonių susirgimus ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, ir jų išplitimą, –

užtraukia įmonėms baudą, kuri lygi trigubo dydžio valstybės ir (ar) savivaldybės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei Valstybinės higienos inspekcijos išlaidoms, nurodytoms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

6. Maisto ir ne maisto produktų, pagal nekenksmingumą žmonių sveikatai neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, realizavimas, geriamojo vandens, pagal nekenksmingumą žmonių sveikatai neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, centralizuotas tiekimas, –

užtraukia įmonėms 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą.

7. Teisės aktų pažeidimai, nulėmę žmonių susirgimus neinfekcinėmis ligomis ar jų paūmėjimus, –

užtraukia įmonėms 60 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą.

8. Informacijos, susijusios su įmonių padarytais teisės aktų pažeidimais, neteikimas arba neteisingos informacijos pateikimas Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnams, kai šie tiria, ar įmonė nepažeidė teisės aktų, –

užtraukia įmonei 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą.

9. Už šio straipsnio 2, 3, 6 ir 7 dalyse numatytus teisės aktų pažeidimus baudos skiriamos tik tuo atveju, jei įmonė nevykdo Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų tvarkomuosiuose dokumentuose nurodytų higieninių reikalavimų arba jei įmonė tos pačios rūšies pažeidimą padaro pakartotinai pasibaigus Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų tvarkomuosiuose dokumentuose nustatytam terminui, per kurį įmonė buvo įpareigota nutraukti neteisėtą veiklą.

10. Papildoma bauda sudaro 0,1 procento pagrindinės baudos už kiekvieną teisės akto trunkamojo pažeidimo dieną.

8 straipsnis. Ekonominių sankcijų apskaičiavimas

1. Valstybės ir (ar) savivaldybės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei Valstybinės higienos inspekcijos išlaidas, kurių jos turėjo dėl teisės aktų pažeidimų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse, sudaro:

1) išlaidos, susijusios su pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemiologiniu ir mikrobiologiniu diagnozavimu, šių ligų židinių epidemiologine priežiūra ir nukenksminimu, išlaidos, susijusios su ligonių, asmenų, įtariamų sergančių užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių kontaktų su ligoniais, ir užkrato nešiotojų sveikatos tyrimu, užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemoprofilaktika, kitų profilaktikos priemonių taikymu, sveikatos mokymu užkrečiamųjų ligų židiniuose jų protrūkio metu;

2) išlaidos, susijusios su asmenų, susirgusių ar įtariamų sergančių pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, transportavimu, hospitalizavimu, izoliavimu, užkrato nukenksminimo režimu asmens sveikatos priežiūros įstaigose, diagnozavimu, gydymu, slauga, maitinimu, medicinine ir socialine reabilitacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Papildomos baudos už kiekvieną teisės akto trunkamojo pažeidimo dieną nebeskaičiuojamos nuo tos dienos, kurią teisės akto pažeidėjas apie teisės akto trunkamojo pažeidimo pasibaigimą raštu praneša Valstybinei higienos inspekcijai. Pastaroji per tris darbo dienas privalo patikrinti ir patvirtinti, kad šis pažeidimas baigėsi arba pripažinti, kad teisės akto trunkamasis pažeidimas nesibaigė.

9 straipsnis.         Teisės aktų pažeidimų pripažinimas nulėmusiais ar sukėlusiais pavojų atsirasti ir išplisti ligoms

1. Teisės aktų pažeidimai pripažįstami nulėmusiais žmonių susirgimus neinfekcinėmis ligomis ar jų paūmėjimus, jei epidemiologiniais ir statistikos tyrimų metodais nustatomas statistiškai pagrįstas įmonės veikos ir žmonių susirgimų neinfekcinėmis ligomis ar jų paūmėjimo ryšys. Šių metodų taikymo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Teisės aktų pažeidimai pripažįstami sukėlusiais pavojų atsirasti ir išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įrašytoms į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus šių ligų sąrašus, jei, padaugėjus susirgimų užkrečiamosiomis ligomis ar esant jų protrūkiui, Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai nustato, kad įmonėje pažeistas nors vienas iš teisės aktuose ir (ar) norminiuose dokumentuose nustatytų higieninių reikalavimų, reglamentuojančių:

1) maisto produktų gamybos technologinį režimą;

2) maisto produktų ir geriamojo vandens nekenksmingumą žmonių sveikatai,

3) maisto produktų laikymo, transportavimo, realizavimo sąlygas ir tvarką;

4) viešojo maitinimo ir prekybos maisto produktais įmonių patalpų, įrangos ir inventoriaus eksploatavimo ir valymo sąlygas bei tvarką;

5) geriamojo vandens centralizuoto tiekimo sąlygas ir tvarką;

6) užkrato nukenksminimo sąlygas ir tvarką;

7) įmonių darbuotojų sveikatos patikrinimo tvarką.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems teisės aktų pažeidimams priskiriami atvejai, kai leidžiamas bakterinio užterštumo lygis nustatyta tvarka paimtuose maisto žaliavos, maisto produktų ir (ar) centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens bandiniuose viršija norminių dokumentų patvirtintus normatyvus.

4. Teisės aktų pažeidimai pripažįstami nulėmusiais Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimą ir jų išplitimą, jei, padaugėjus susirgimų užkrečiamosiomis ligomis ar esant jų protrūkiui, Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai nustato, kad:

1) įmonių pagamintuose ar realizuotuose maisto produktuose, centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje ar viešojo maitinimo ir prekybos maisto produktais įmonių gamybinėse patalpose nustatyta tvarka randama patogeninių mikroorganizmų, kurie yra identiški užkratui, rastam susirgusiųjų pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis organizmuose;

2) darbuotojų, kurių veikla susijusi su maisto produktų transportavimu, gamyba, laikymu, realizavimu, organizmuose rastas užkratas yra identiškas užkratui, rastam susirgusiųjų pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis organizmuose.

5. Ar pakanka įrodymų nustatant teisės aktų pažeidimus ir dėl įrodinėjimo priemonių kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, sprendžia šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti pareigūnai.

10 straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymo terminai

Ekonominės sankcijos gali būti taikomos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės akto pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, o esant teisės akto trunkamajam pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Už teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas patraukimo atsakomybėn senaties terminą gali pratęsti iki vienerių metų.

III SKYRIUS

NUTARIMŲ TAIKYTI EKONOMINES SANKCIJAS VYKDYMAS

IR IŠIEŠKOTŲ BAUDŲ NAUDOJIMAS

11 straipsnis.       Teisės aktų pažeidimų nagrinėjimas ir pagrindinių bei papildomų baudų skyrimo tvarka

1. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, už kuriuos šis ir kiti įstatymai numato pagrindinę baudą, surašo protokolą, kuriame pasirašo įmonės – teisės akto pažeidėjos vadovas (savininkas) ar jo įgaliotas asmuo. Jei pažeidėjai atsisako pasirašyti protokole, apie tai turi būti jame pažymėta. Protokolo kopija turi būti įteikta pasirašytinai įmonės – teisės akto pažeidėjos vadovui (savininkui) ar jo įgaliotam asmeniui arba per tris darbo dienas nuo teisės akto pažeidimo padarymo (paaiškėjimo) dienos turi būti išsiųsta registruotu laišku įmonei – teisės akto pažeidėjai.

2. Jei teisės akto pažeidimas trunka ilgiau kaip vieną dieną, dėl teisės akto trunkamojo pažeidimo surašomas teisės akto trunkamojo pažeidimo protokolas.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti pareigūnai teisės aktų pažeidimus privalo išnagrinėti per dešimt dienų nuo protokolo surašymo dienos. Nagrinėjant teisės akto pažeidimą, gali dalyvauti įmonės, pažeidusios teisės aktą (aktus), vadovas (savininkas) ar jo įgaliotas asmuo, kurie turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, paaiškinti, pareikšti prašymus. Įmonei, pažeidusiai teisės aktą (aktus), apie teisės akto pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką turi būti pranešta prieš penkias dienas iki pažeidimo nagrinėjimo dienos. Jeigu įmonei – teisės akto pažeidėjai buvo laiku pranešta apie teisės akto pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, šios įmonės vadovo (savininko) ar jo įgalioto asmens neatvykimas netrukdo nagrinėti teisės akto pažeidimo.

4. Išnagrinėjus teisės akto pažeidimą, priimamas nutarimas, kuriame turi būti nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, teisės akto pažeidimo aplinkybės, šio ir kitų įstatymų straipsniai ir jų dalys, už kurių pažeidimą numatomos ekonominės sankcijos, priimtas sprendimas.

5. Surašant teisės akto trunkamojo pažeidimo protokolą, laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisės aktų trunkamieji pažeidimai išnagrinėjami ir dėl jų priimami nutarimai skirti papildomas baudas per tris darbo dienas nuo Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų patvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka apie teisės akto trunkamojo pažeidimo pasibaigimą.

6. Nutarimų skirti pagrindinę ir papildomą baudas ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų protokolų formas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

7. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų nutarimus taikyti ekonomines sankcijas privalo vykdyti visos įmonės.

8. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų nutarimai taikyti ekonomines sankcijas už teisės aktų pažeidimus skelbiami „Valstybės žiniose“.

12 straipsnis.       Baudų mokėjimo tvarka ir delspinigių už laiku nesumokėtas baudas skaičiavimas bei išieškojimas

1. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų nutarimai skirti pagrindinę ir papildomą baudas, kuriuose nurodomi baudų dydžiai (sumos), siunčiami įmonei – teisės akto pažeidėjai.

2. Pagrindinė bauda turi būti sumokėta į Valstybinės higienos inspekcijos sąskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią teisės akto pažeidėjas gavo nutarimą skirti šią baudą.

3. Papildomos baudos už kiekvieną teisės akto trunkamojo pažeidimo dieną mokamos tokia pat tvarka kaip ir pagrindinės.

4. Įmonių laiku nesumokėtas baudas (pagrindines ir papildomas) kartu su delspinigiais, kurie sudaro 0,1 procento pagrindinės ir papildomos baudos už kiekvieną uždelstą dieną, ne ginčo tvarka išieško Valstybinė higienos inspekcija.

13 straipsnis. Išieškotų baudų pervedimo ir naudojimo tvarka

1. Valstybinė higienos inspekcija, išieškojusi baudas, privalo jas pervesti tokia eilės tvarka:

1) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms valstybės ir (ar) savivaldybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų išlaidoms, apskaičiuotoms pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus, apmokėti – atitinkamai teritorinei ligonių kasai;

2) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės higienos inspekcijos išlaidoms, apskaičiuotoms pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus, apmokėti – šias išlaidas turėjusiems juridiniams asmenims;

3) po 50 procentų likusios sumos, įskaitant išieškotus delspinigius, – į Sveikatos sistemos įstatymo nustatytą Valstybinį sveikatos fondą ir valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

2. Išieškotų baudų pervedimo ir jų panaudojimo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems tikslams tvarką nustato Vyriausybė.

3. Pagal Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų priimtus nutarimus taikyti ekonomines sankcijas išieškotų ir į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą pervestų baudų naudojimo Valstybinės higienos inspekcijos materialinei bazei stiprinti ir jos pareigūnams skatinti tvarką nustato Vyriausybė.

14 straipsnis. Valstybinės higienos inspekcijos sprendimų apskundimas

1. Įmonės, nesutinkančios su Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų sprendimais dėl ekonominių sankcijų taikymo, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo gavimo dienos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nutarimo atšaukimo bei nuostolių atlyginimo.

2. Kreipimasis į teismą vienam mėnesiui sustabdo Valstybinės higienos inspekcijos nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą, jei teismas nenustato kitko.

15 straipsnis.       Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų atsakomybė ir įmonių nuostolių atlyginimo tvarka

1. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o šių pareigūnų padaryta žala įmonei atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai, padarę neteisėtus tarnybinius veiksmus ir priėmę neteisėtus sprendimus, teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti peratestuojami einamoms pareigoms. Jiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti sustabdytas ar panaikintas licencijos verstis valstybine higienos kontrole galiojimas.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja Lietuvos Respublikos ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________