LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ATASKAITŲ APIE 1996 M. RUGSĖJO 24 D. TARYBOS DIREKTYVOS 96/61/EB DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ RENGIMO IR TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 10 d. Nr. D1-630
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“ (Žin., 2004, Nr. 53-1804),
1. Tvirtinu Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Aplinkos apsaugos agentūrai pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašą surinkti ir apdoroti informaciją bei teikti Europos Komisijai ataskaitas apie Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą;
2.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams teikti Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją, nurodytą 1 punktu patvirtintame Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos apraše;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-630
ATASKAITŲ APIE 1996 M. RUGSĖJO 24 D. TARYBOS DIREKTYVOS 96/61/EB DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ RENGIMO IR TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja ataskaitų apie pramoninės taršos kontrolę teikimą Europos Komisijai ir nustato informacijos, reikalingos ataskaitoms rengti, teikimo už ataskaitų rengimą atsakingai institucijai reikalavimus.
2. Šis Tvarkos aprašas parengtas siekiant užtikrinti 2003 m. kovo 26 d. Europos Komisijos sprendimo 2003/241/EB, iš dalies pakeičiančio Komisijos sprendimą 1999/391/EB dėl klausimyno, susijusio su Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, reikalavimų įgyvendinimą. Rengiant Tvarkos aprašą, atsižvelgta į 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą, nuostatas.
II. ATASKAITŲ EUROPOS KOMISIJAI RENGIMAS IR TEIKIMAS
3. Aplinkos apsaugos agentūra rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitas apie Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą.
4. Ataskaita rengiama pagal šio Tvarkos aprašo 1 priede nurodytą Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo klausimyną.
5. Aplinkos apsaugos agentūra, rengdama ataskaitą Europos Komisijai, turi teisę gauti duomenis ir informaciją iš Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių ir jos valdymo sričiai priklausančių institucijų ir įstaigų.
6. Regionų aplinkos apsaugos departamentai:
6.1. teikia informaciją apie Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2004, Nr. 18-551), 1 priede nurodytų ūkinės veiklos objektų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą pagal šio Tvarkos aprašo 2 priede nurodytą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo klausimyną;
7. Ataskaitos Europos Komisijai teikiamos periodiškai kas treji metai. Pirmoji ataskaita pateikiama už 2003 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį.
8. Aplinkos apsaugos agentūra ataskaitas parengia ir teikia Europos Komisijai per devynis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
9. Pasikeitus ataskaitų teikimo reikalavimams arba paaiškėjus, kad informacijos, reikalingos ataskaitoms parengti, nepakanka, institucija, atsakinga už ataskaitų Europos Komisijai teikimą, imasi neatidėliotinų priemonių, užtikrinančių reikalingos informacijos surinkimą, apdorojimą ir ataskaitų pateikimą nustatytais terminais.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos
direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo
ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo
1 priedas
TARYBOS DIREKTYVOS 96/61/EB DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS ĮGYVENDINIMO KLAUSIMYNAS
ATASKAITINIS LAIKOTARPIS VALSTYBĖ NARĖ
1. Bendrasis aprašymas
Kokie pagrindiniai nacionalinių teisės aktų ir leidimų išdavimo sistemos pakeitimai buvo būtini, kad būtų laikomasi bendro tikslo siekiant taršos, kurią sukelia direktyvos I priede išvardyta veikla, integruotos prevencijos ir kontrolės?
2. Veikla ir įrenginiai:
2.1. Kiek įrenginių pagal I priedo veiklos rūšis (1.1, 2.3(a), 6.4(b) ir t. t.) priskiriama toliau išvardytoms kategorijoms:
– visi esami įrenginiai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje, veikiantys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje,
– esami įrenginiai, apie kurių esminį pakeitimą buvo pranešta kompetentingai institucijai ir kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo išduotas leidimas,
– nauji įrenginiai (įskaitant ir dar neeksploatuojamus), kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo išduotas leidimas.
Atsakant į šį klausimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys ūkinės veiklos objektai gali būti priskirti skirtingoms išvardytoms veiklos rūšims. Reikia nurodyti visas veiklos rūšis (netgi ir tada, jeigu įrenginys bus suskaičiuotas daugiau nei vieną kartą).
Kadangi daugelis chemijos pramonės įrenginių yra skirti vykdyti daugiau nei vienos rūšies veiklą, apibrėžtą 4 antraštės kategorijose, reikia pateikti tik bendrą 4 antraštės kategorijų įrenginių skaičių (t. y. skaičiuojant chemijos pramonės įrenginius, nepateikiami atskirai kiekvienos kategorijos skaičiai).
Veiklos rūšių kategorijos, kurių įrenginių bendrą skaičių reikia pranešti
|
|
I priede išvardytos veiklos rūšys |
| 1.1. |
Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis kaip 50 MW |
| 1.2. |
Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai |
| 1.3. |
Kokso krosnys |
| 1.4. |
Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai |
| 2.1. |
Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai |
| 2.2. |
Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą |
| 2.3(a) |
Juodųjų metalų karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą |
| 2.3(b) |
Juodųjų metalų kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW |
| 2.3(c) |
Juodųjų metalų įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą |
| 2.4. |
Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną |
| 2.5(a) |
Įrenginiai neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus |
| 2.5(b) |
Įrenginiai spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą |
| 2.6. |
Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais |
| 3.1. |
Įrenginiai, cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną |
| 3.2. |
Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti |
| 3.3. |
Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti |
| 3.4. |
Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną |
| 3.5. |
Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3 |
| 4. |
Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms, pagrindinėms neorganinėms medžiagoms, fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms), pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams, sprogmenims gaminti, įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai |
| 5.1. |
Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms panaudoti, kaip nustatyta sąraše, nurodytame Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalyje, kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB II A ir II B (veiklos rūšys R1, R5, R6, R8 ir R9) prieduose ir 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvoje 75/439/EEB dėl panaudotų naftos produktų pašalinimo, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną |
| 5.2. |
Įrenginiai buitinėms atliekoms deginti, kaip apibrėžta 1989 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvoje 89/369/EEB dėl naujų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos prevencijos ir 1989 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/429/EEB dėl esamų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą |
| 5.3. |
Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB II A priede su paantraštėmis D8 ir D9, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną |
| 5.4. |
Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus |
| 6.1(a) |
Pramonės įmonės, kuriose gaminama celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų |
| 6.1(b) |
Pramonės įmonės, kuriose gaminamas popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną |
| 6.2. |
Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną |
| 6.3. |
Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną |
| 6.4(a) |
Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną |
| 6.4(b) |
Įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos: – gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, – augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) |
| 6.4(c) |
Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, kuriose per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis) |
| 6.5. |
Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną |
| 6.6(a) |
Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams |
| 6.6(b) |
Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg) |
| 6.6(c) |
Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms |
| 6.7. |
Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariais vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus |
| 6.8. |
Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektografitas deginimo arba grafitizacijos būdu |
3. Pagrindiniai veiklos vykdytojo įsipareigojimai
Kokių priemonių buvo imtasi, kad kompetentingos institucijos garantuotų, jog įrenginiai yra tikrai eksploatuojami laikantis 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų?
4. Esami įrenginiai
Kokių teisiškai įpareigojančių priemonių arba administracinių planų buvo imtasi, kad būtų užtikrinta, jog čia minimo pereinamojo laikotarpio pabaigoje būtų laikomasi 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų?
5. Prašymai leidimui gauti
Kaip nacionaliniuose teisės aktuose užtikrinama, kad prašymuose leidimui gauti būtų pateikiama visa 6 straipsnyje reikalaujama informacija?
6. Leidimų išdavimo tvarkos ir sąlygų koordinavimas:
6.1. Kuri kompetentinga institucija arba kurios kompetentingos institucijos išduoda taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus?
7. Leidimo sąlygos:
7.1. Leidimo sąlygų išsamumas:
7.1.1. Kaip nacionaliniuose teisės aktuose užtikrinama, kad leidime būtų visi 9 straipsnyje nurodyti reikalavimai? Detaliai reikia nurodyti, kaip buvo nustatoma:
– ribinės teršalų išmetimo į orą ir vandenį vertės,
– tolimosios arba tarpvalstybinės taršos mažinimas iki minimumo,
– dirvožemio ir požeminio vandens apsauga,
– atliekų tvarkymas,
– taupus energijos vartojimas,
– išmetamų teršalų monitoringo reikalavimai,
– avarijų prevencija ir jų pasekmių sumažinimas,
– su neatitiktinėmis veiklos sąlygomis susijusios priemonės,
– veiklos vietos sutvarkymas nutraukus veiklą („patenkinamos būklės“ reikalavimas),
– specialieji reikalavimai I priedo 6.6 punkto įrenginiams.
7.2. Leidimo sąlygų tinkamumas ir atitikimas:
7.2.1. Kokios teisės aktų nuostatos, tvarkos ir kriterijai taikomi nustatant ribines išmetamų teršalų vertes ir kitas leidimo sąlygas, užtikrinančias, kad būtų pasiektas aukštas aplinkos apsaugos lygis? Ar kompetentingoms institucijoms buvo pateiktos kokios nors konkrečios rekomendacijos? Jei taip, pateikite informaciją apie tai, kokios rekomendacijos buvo pateiktos.
7.2.2. Kokios rekomendacijos (įpareigojančios arba neįpareigojančios), nustatančios geriausius prieinamus gamybos būdus, egzistuoja valstybėse narėse?
7.2.3. Kaip apskritai arba konkrečiais atvejais nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus atsižvelgiama į Komisijos pagal 16 straipsnio 2 dalį arba tarptautinių organizacijų paskelbtą informaciją?
7.2.4. Kokia yra informacijos, kurią pagal 16 straipsnio 2 dalį paskelbia Komisija, kaip informacijos šaltinio nustatant išmetamų teršalų ribines vertes, lygiaverčius parametrus ir technines priemones, remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais, nauda? Kaip ją būtų galima patobulinti?
7.2.5. Kokių priemonių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad 9 straipsnio 3 dalyje minimi lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės būtų paremti geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenurodant vieno konkretaus metodo ar technologijos ir atsižvelgiant į atitinkamos įmonės technines galimybes, jos geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas?
7.2.6. Kokios valstybėse narėse egzistuoja rekomendacijos (įpareigojančios arba neįpareigojančios), nustatančios leidime nurodomus išmetamų teršalų monitoringo reikalavimus?
7.2.7. Kokia jūsų patirtis sąveikos tarp leidimo reikalavimų, nustatomų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvos ir direktyvos, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prekybos Bendrijoje schemą ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, srityje?
Pastaba. Nereikalaujama, kad valstybės narės atsakytų į šį klausimą, jei direktyva, nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą, įsigalios po 2005 m. sausio 1 d.
7.3. Turimi duomenys:
7.3.1. Pateikite turimus duomenis apie ribines vertes, nustatytas konkrečioms I priedo veiklos kategorijoms, ir atitinkamus duomenis apie geriausius prieinamus gamybos būdus, kuriais remiantis tos vertės buvo nustatomos. Apibūdinkite, kaip šie duomenys buvo pasirinkti ir renkami.
Prieš ataskaitinį laikotarpį arba jo metu Komisija gali pateikti rekomendacijas, kaip atsakyti į šį klausimą.
7.3.2. Kokios leidimų sąlygos dar yra nustatytos be išmetamų teršalų ribinių verčių? Ypač pateikite pavyzdžius:
– lygiaverčių parametrų ir techninių priemonių, papildančių leidime nustatytas išmetamų teršalų vertes,
– lygiaverčių parametrų ir techninių priemonių, pakeičiančių išmetamų teršalų vertes,
– dirvožemio ir požeminių vandenų, atliekų tvarkymo, taupaus energijos vartojimo, išmetamų teršalų monitoringo reikalavimų, avarijų prevencijos ir jų pasekmių apribojimo, su neatitiktinėmis eksploatavimo sąlygomis susijusių priemonių, veiklos vietos sutvarkymo po veiklos nutraukimo sąlygų,
– su aplinkosaugos vadybos sistemomis susijusių sąlygų.
8. Bendrosios įpareigojančios taisyklės:
8.1. Ar nacionaliniuose teisės aktuose numatoma galimybė nustatyti tam tikrus reikalavimus tam tikrų kategorijų įrenginiams bendruosiuose reikalavimuose, o ne kiekvieno leidimo sąlygose?
9. Aplinkos kokybės standartai:
9.1. Kaip nacionaliniuose teisės aktuose apibūdinamas papildomų priemonių poreikis tais atvejais, kai geriausių prieinamų gamybos būdų nepakanka, kad būtų pasiekti Bendrijos teisės aktuose nustatyti arba apibrėžti aplinkos kokybės standartai?
10. Geriausių prieinamų gamybos būdų raida
Kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų užtikrinta, kad kompetentingos institucijos stebėtų geriausių prieinamų gamybos būdų raidą arba kad joms būtų apie tai pranešama?
11. Įrenginių pakeitimai:
11.1. Kokios teisės aktų nuostatos, tvarkos ir praktikos taikomos sprendžiant klausimus dėl veiklos vykdytojų daromų įrenginių pakeitimų?
12. Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir atnaujinimas:
12.1. Kokios teisės aktų nuostatos, tvarkos ir praktika taikomos kompetentingoms institucijoms peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas?
13. Leidimo sąlygų laikymasis:
13.1. Bendrai apibūdinkite teisės aktų nuostatas, tvarkas ir praktiką, užtikrinančias leidimo sąlygų laikymąsi.
13.2. Kurios teisės aktų nuostatos, tvarkos ir praktika užtikrina, kad veiklos vykdytojas reguliariai praneš kompetentingai institucijai apie išmetamų teršalų monitoringo rezultatus ir nedelsdamas praneš apie kiekvieną incidentą ar avariją, darančią poveikį aplinkai?
13.3. Kaip nacionaliniai teisės aktai suteikia kompetentingoms institucijoms teisę ir/arba įsipareigojimą atlikti patikrinimus vietoje?
13.4. Kokia kompetentingų institucijų atliekamų reguliarių patikrinimų vietoje tvarka ir praktika? Jei reguliarūs patikrinimai neatliekami, kaip kompetentingos institucijos patikrina veiklos vykdytojų pranešamą informaciją?
13.5. Kokios sankcijos arba kitokios priemonės egzistuoja leidimo sąlygų nesilaikymo atveju? Ar tokios sankcijos bei kitokios priemonės buvo taikomos per ataskaitinį laikotarpį? (Nurodykite atitinkamus statistinius duomenis, jei jie yra, pvz., naudodami rekomendaciniuose dokumentuose pateiktą šabloną, naudojamą teikiant ataskaitas pagal rekomendacijas, nustatančias minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus.)
14. Informacija ir visuomenės dalyvavimas:
14.1. Kaip nacionaliniuose teisės aktuose numatomas visuomenės informavimas ir dalyvavimas leidimo išdavimo procedūroje? Kokių pagrindinių pakeitimų reikėjo nacionaliniuose teisės aktuose ir leidimų išdavimo sistemoje, kad būtų laikomasi papildomų reikalavimų, keliamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, numatančios visuomenės dalyvavimą sudarant tam tikrus aplinkosaugos planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB, 4 straipsnyje?
Pastaba. Nereikalaujama, kad valstybės narės atsakytų į šį klausimą, jei direktyva dėl visuomenės dalyvavimo įsigalios po 2005 m. liepos 1 d.
14.2. Kaip informacija apie prašymus gauti leidimą, sprendimus ir išmetamų teršalų monitoringo rezultatus tampa prieinama visuomenei? Kiek tam naudojamas internetas?
14.3. Kokių priemonių buvo imtasi užtikrinti, kad visuomenė sužinotų savo teisę pareikšti pastabas dėl 15 straipsnio 1 dalyje minimų dokumentų?
14.4. Kiek laiko skiriama visuomenei komentuoti prašymus leidimui gauti prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą?
14.6. Kokiomis aplinkybėmis visuomenės nariai gali pateikti kitai institucijai arba teismui apeliacinį skundą dėl leidimo išdavimo?
15. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas:
15.1. Ar nacionaliniuose teisės aktuose numatomas tarpvalstybinis informavimas ir bendradarbiavimas išduodant leidimus, ar ta tema yra dvišalių arba daugiašalių santykių tarp valstybių narių objektas?
15.2. Kaip praktikoje nustatoma, ar įrenginių eksploatacija gali daryti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai?
16. Ryšys su kitais bendrijos dokumentais:
16.1. Kaip valstybės narės vertina šios direktyvos veiksmingumą, inter alia lygindamos ją su kitais Bendrijos aplinkosaugos dokumentais?
Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos
direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo
ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo
2 priedas
TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS ĮGYVENDINIMO KLAUSIMYNAS
ATASKAITINIS LAIKOTARPIS REGIONO APLINKOS APSAUGOS
DEPARTAMENTAS
1. Veikla ir įrenginiai
Nurodyti, kiek įrenginių pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 priedo veiklos rūšis priskiriami toliau išvardytoms kategorijoms:
– visi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje esantys ir veikiantys įrenginiai, atitinkantys Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5 punkte pateiktą esamų įrenginių apibrėžimą;
– esami įrenginiai, apie kurių esminį pakeitimą buvo pranešta kompetentingai institucijai ir kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo išduoti leidimai;
– nauji įrenginiai (įskaitant ir dar neeksploatuojamus), kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo išduoti leidimai.
Atsakant į šį klausimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys ūkinės veiklos objektai gali būti priskirti skirtingoms išvardytoms veiklos rūšims. Reikia nurodyti visas veiklos rūšis (netgi ir tada, jeigu įrenginys bus suskaičiuotas daugiau nei vieną kartą).
Kadangi daugelis chemijos pramonės įrenginių yra skirti vykdyti daugiau nei vienos rūšies veiklą, apibrėžtą TIPK taisyklių 1 priedo veiklos rūšių sąrašo 4 antraštės kategorijose, reikia pateikti tik bendrą 4 antraštės kategorijų įrenginių skaičių (t. y. skaičiuojant chemijos pramonės įrenginius, nepateikiami atskirai kiekvienos kategorijos skaičiai).
2. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 priedo įrenginių skaičius
Koks bendras taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įrenginių skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje?
Atsakant į šį klausimą, reikėtų neskaičiuoti tų pačių ūkinės veiklos objektų daugiau kaip vieną kartą, net jei juose vykdoma kelių 1 priede išvardytų rūšių veikla.
3. Pagrindiniai veiklos vykdytojo įsipareigojimai
Kokių priemonių buvo imtasi regiono aplinkos apsaugos departamente, siekiant užtikrinti, kad įrenginiai yra eksploatuojami laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 8 punktu nustatytų bendrųjų reikalavimų?
4. Leidimo sąlygos:
4.1. Kokių priemonių regiono aplinkos apsaugos departamente buvo imtasi, kad oro, vandens, dirvožemio, požeminių vandenų apsaugai, atliekų tvarkymui, išteklių taupymui užtikrinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatyti papildomi reikalavimai ar techninės priemonės būtų paremti geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenurodant vieno konkretaus metodo ar technologijos ir atsižvelgiant į atitinkamos įmonės technines galimybes, jos geografinę padėtį ir veiklos vietos aplinkos sąlygas?
4.2. Pateikite duomenis apie ribines vertes, nustatytas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių I priedo veiklos rūšių įrenginiams ir atitinkamus duomenis apie geriausius prieinamus gamybos būdus, kuriais remiantis tos vertės buvo nustatomos. Apibūdinkite, kaip šie duomenys buvo pasirinkti ir renkami.
Informaciją apie taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytas išmetamų teršalų ribines vertes pateikite lentelėje, nurodydami Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų, jų santraukų ar anotacijų skyrius, kuriuose pateikiamos išmetamų teršalų ribinės vertės, susijusios su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės
| Vykdoma veikla, įrenginiai |
Į orą išmetami teršalai |
Į vandenį išleidžiami teršalai |
Nuoroda į ES geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus |
||
| teršalai |
nustatyta ribinė vertė, mg/Nm3 |
teršalai |
nustatyta ribinė vertė, matavimo vnt. |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.3. Kokios leidimų sąlygos buvo nustatytos be išmetamų teršalų ribinių verčių? Ypač pateikite pavyzdžius:
– lygiaverčių parametrų ir techninių priemonių, papildančių leidime nustatytas išmetamų teršalų vertes,
– lygiaverčių parametrų ir techninių priemonių, pakeičiančių išmetamų teršalų vertes,
– dirvožemio ir požeminių vandenų, atliekų tvarkymo, taupaus energijos vartojimo, išmetamų teršalų monitoringo reikalavimų, avarijų prevencijos ir jų pasekmių apribojimo, su neatitiktinėmis eksploatavimo sąlygomis susijusių priemonių, veiklos vietos sutvarkymo po veiklos nutraukimo sąlygų,
– su aplinkosaugos vadybos sistemomis susijusių sąlygų.
5. Aplinkos kokybės standartai
Ar ataskaitinio laikotarpio metu buvo tokių atvejų, kai geriausių prieinamų gamybos būdų nepakako, kad būtų pasiekti nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti arba apibrėžti aplinkos kokybės standartai? Jei taip, pateikite papildomų priemonių pavyzdžių?
6. Įrenginių pakeitimai
Kaip regiono aplinkos apsaugos departamente nusprendžiama, ar eksploatavimo pakeitimai gali turėti įtakos aplinkai ir/arba tokie pakeitimai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai?
7. Leidimo sąlygų laikymasis
Ar per ataskaitinį laikotarpį buvo imtasi sankcijų arba kitokių priemonių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų nesilaikymo atveju? Pateikite statistinius duomenis.
8. Informacija ir visuomenės dalyvavimas:
8.1. Kaip informacija apie pateiktas paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams gauti, regiono aplinkos apsaugos departamento priimamus sprendimus dėl leidimų išdavimo ar atnaujinimo bei išmetamų teršalų monitoringo rezultatus tampa prieinama visuomenei? Kokių priemonių buvo imtasi regiono aplinkos apsaugos departamente siekiant užtikrinti, kad visuomenė sužinotų apie savo teisę būti informuota ir dalyvauti leidimų išdavimo procedūroje? Kiek tam naudojamas internetas?
8.2. Ar regiono aplinkos apsaugos departamente buvo atvejų, kai visuomenės priėjimui prie informacijos ir visuomenės dalyvavimui leidimų išdavimo procedūroje buvo taikyti apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 90-2660) 15 ir 16 punktuose? Kokią įtaką leidimo išdavimo procedūrai turėjo šie apribojimai?