LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2007–2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 22 d. Nr. 1163
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad už šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategijos vykdymą Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaito Vidaus reikalų ministerijai, kasmet teikdamas vidaus reikalų ministrui ataskaitas apie Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. lapkričio 22 d.
nutarimu Nr. 1163
valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. MOKYMO BŪKLĖS IR SSGG (STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ
Mokymo būklės analizė
2. Valstybės tarnautojų mokymo būklės analizė atlikta atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 2002, Nr. 71-2981), įgyvendinimo patirtį, atliktus valstybės tarnautojų mokymo poreikių tyrimus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitas.
3. Valstybės tarnautojų mokymo aplinkybės:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustato valstybės tarnautojų pareigą mokytis, privalomą valstybės tarnautojų mokymą, mokymo rūšis, finansavimą, organizavimo principus ir mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą.
3.2. Parengti ir įsigaliojo būtini teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų mokymą:
3.2.1. Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategija nustatė prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes;
3.2.2. Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 780 (Žin., 2006, Nr. 88-3466), nustato valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją ir mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką;
3.2.3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 77-3311; 2005, Nr. 69-2487), nustato valstybės tarnautojų mokymo programų tvirtinimo ir valstybės tarnautojų mokymo organizavimo procedūras;
3.2.4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo tvarkos taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 341 (Žin., 2002, Nr. 77-3312), nustato reikalavimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms ir šių įstaigų tvirtinimo procedūrą;
3.2.5. Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 77-3310; 2006, Nr. 60-2144), nustato valstybės tarnautojų mokymo programų turinį ir jų įforminimą.
3.3. Sukurta ir tobulinama institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, sistema:
3.3.1. Institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, sistemą sudaro Vidaus reikalų ministerija, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga – Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės tarnybos departamentas), kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, patvirtintos vidaus reikalų ministro.
3.3.2. Institucijos, dalyvaujančios mokant valstybės tarnautojus, siekia socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių lemiamos mokymo programų įvairovės ir labiau prieinamų valstybės tarnautojams teikiamų paslaugų.
3.3.3. 2002–2006 metais Lietuvoje sukurta ir nuolat plečiama decentralizuota valstybės tarnautojų mokymo sistema. Iki 2006 m. liepos 1 d. patvirtintos 96 valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, kurios išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose.
3.3.4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos rengia valstybės tarnautojų mokymo programas, kurias įvertina ir tvirtina Valstybės tarnybos departamentas. Iki 2006 m. liepos 1 d. įvertintos ir patvirtintos 208 valstybės tarnautojų mokymo programos, iš kurių dvi skirtos 18–20 kategorijų valstybės tarnautojams, 18 programų yra įvadinio mokymo, 57 – kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų, 131 kvalifikacijos tobulinimo programa orientuota į specialius atskirų valstybės tarnautojų grupių mokymo poreikius.
3.4. Valstybės tarnautojų mokymui skiriamos lėšos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2005 metais valstybės tarnautojų mokymo finansavimas viršijo 1 procentą, tačiau pastebimi skirtumai tarp centrinio, teritorinio ir vietos savivaldos lygmens institucijų. Ministerijos valstybės tarnautojų mokymui skyrė 1,44, apskričių viršininkų administracijos – 0,72, o savivaldybių administracijos – 1,32 procento metinio valstybės tarnautojų darbo užmokesčio.
3.5. Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją 2004 ir 2005 metais, skaičiai yra panašūs: tiek 2004 metais, tiek 2005 metais mokyme dalyvavo apie 70 procentų visų valstybės tarnautojų, iš jų įvadiniame mokyme – 2306 valstybės tarnautojai (2004 metais – 4647), 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokyme – 177 (2004 metais – 79). Mokymą, susijusį su naryste Europos Sąjungoje, išklausė 2269 (2004 metais – 1125), užsienio kalbų mokymą – 4008 (2004 metais – 6266), kompiuterinio raštingumo – 2932 (2004 metais – 2364) dalyviai, specialias profesines žinias tobulino 25457 mokymo dalyviai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrasis kvalifikaciją tobulinusių valstybės tarnautojų skaičius yra 2–3 kartus mažesnis už mokymo dalyvių skaičių, nes tas pats valstybės tarnautojas dažnai dalyvauja kelių rūšių mokyme).
3.6. Dalyvavimas Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) sprendimų priėmimo procese ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimas sudaro galimybes Lietuvos valstybės tarnautojams perimti gerąją patirtį. Dalyvauti įvairiose ES Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupėse ir komitetuose paskirta daugiau kaip 800 valstybės tarnautojų, kurie turi išklausyti specialią mokymo programą. Per 2003–2006 metus šią mokymo programą išklausė 247 valstybės tarnautojai.
4. Valstybės tarnautojų mokymo svarba:
4.1. Būtinybė nuolat didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą, tuo sudaryti sąlygas plėtoti dinamišką žinių visuomenę. Būtina dar labiau tobulinti valstybės tarnautojų gebėjimus veiksmingai taikyti žinias nuolat kintančioje aplinkoje ir priimti vis naujus valstybės tarnybai keliamus permainų iššūkius.
4.2. Būtinybė didinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus tikslingai panaudoti ES struktūrinę paramą. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje lemia būtinybę formuoti valstybės tarnyboje naują organizacinę elgseną ir suteikia Lietuvai galimybę pasinaudoti ES struktūrine parama. Paramos lėšų planavimo ir panaudojimo efektyvumas priklausys nuo šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų gebėjimų ir kvalifikacijos.
4.3. Būtinybė efektyviai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, atstovauti Lietuvos interesams, tinkamai ir laiku įgyvendinti ES sprendimus lemia naujų žinių, gebėjimų ir įgūdžių poreikį.
5. Esant decentralizuotai valstybės tarnautojų mokymo sistemai, sunku koordinuoti valstybės tarnautojų mokymą. Antai:
5.1. 2005 metų praktika parodė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų mokymo planai dar netapo valstybės tarnautojų kasmetinio vertinimo, jų mokymo poreikių nustatymo ir mokymo koordinavimo dalimi. Sudarant valstybės tarnautojų mokymo planus, ne visada atsižvelgiama į strateginiams tikslams įgyvendinti būtinus mokymo poreikius.
SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė
7. Atlikus valstybės tarnautojų mokymo SSGG analizę, įvertinti vidaus ir išorės veiksniai. Vidaus veiksniai įvertinti šiais aspektais: teisinė bazė, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, planavimo sistema. Vidaus veiksnių įvertinimas leido nustatyti valstybės tarnautojų mokymo stiprybes ir silpnybes, o išorės veiksnių – nustatyti valstybės tarnautojų mokymo galimybes ir grėsmes. Išnagrinėjus šių veiksnių santykį, siūloma šalinti tam tikras silpnybes bei grėsmes ir išnaudoti stiprybes bei galimybes.
8. Valstybės tarnautojų mokymo SSGG analize atskleistos šios:
8.1. Stiprybės:
8.1.2. Diegiama valstybės tarnautojų mokymo planavimo sistema valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.
8.1.4. Užtikrintas kompiuterinio raštingumo pagal ECDL programą (European Computer Driving Licence) ir informacinių technologijų srities mokymo programų prieinamumas visų Lietuvos regionų valstybės tarnautojams.
8.2. Silpnybės:
8.2.1. Kai kurios apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos valstybės tarnautojų mokymui skiria mažiau lėšų, negu nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
8.2.2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas nepakankamai susietas su jų tarnybinės veiklos vertinimu.
8.2.4. Nėra galimybių bent dalį Valstybės tarnybos departamento inicijuojamų valstybės tarnautojų mokymo programų finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, todėl neįmanoma tinkamai koordinuoti aktualių valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo.
8.2.5. Nebaigta kurti valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema neleidžia teikti susistemintos informacijos apie valstybės tarnautojų mokymą.
8.2.6. Nepakankama kai kurių teritorinio ir savivaldos lygmens vadovų lyderio kompetencija, todėl nepasiekiama, kad mokymas būtų traktuojamas kaip investicija, o ne kaip išlaidos.
8.2.8. Dalis valstybės tarnautojų, atsakingų už personalo tvarkymą, stokoja gebėjimų atlikti žmogiškųjų išteklių vystymo funkcijas.
8.2.9. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose.
8.2.11. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai įvairiose viešojo ir vidaus administravimo srityse.
8.3. Galimybės:
8.3.2. Narystė Europos Sąjungoje skatina nuolat tobulinti valstybės tarnautojų gebėjimus dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose.
8.3.3. Stabili ekonomikos plėtra įgalina skirti daugiau lėšų valstybės tarnautojų gebėjimams didinti.
8.4. Grėsmės:
8.4.1. Nepakankamos valstybės tarnautojų mokymui skirtos lėšos lemia valstybės tarnautojų profesionalumo stoką.
8.4.2. Nepakankamas valstybės tarnautojų profesionalumas mažina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos efektyvumą, kartu ir visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba.
8.4.3. Nėra veiksmingo valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo mechanizmo, neatliekamas mokymo paslaugų poveikio vertinimas, todėl susidaro sąlygos teikti nepakankamos kokybės mokymo paslaugas.
8.4.4. Kadangi silpnos valstybės tarnautojų mokymo sąsajos su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginiais tikslais, atsiranda galimybė neracionaliai naudoti mokymui skirtas lėšas.
8.4.5. Nepakankama valstybės tarnautojų kvalifikacija gali trukdyti skaidriai ir tikslingai panaudoti ES struktūrinę paramą, dėl to nukentėtų šalies ekonomikos plėtra ir sumažėtų parama.
8.4.6. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese sudarytų sąlygas ES teisės aktus priimti neatsižvelgiant į Lietuvos interesus.
III. MOKYMO VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Ši Strategija, atsižvelgiant į Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399), nustatytus siekius „sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą informacinėmis technologijomis“ ir į dabarties iššūkius, susijusius su žinių visuomenės kūrimu, remiasi mokymo vizija „Profesionalūs, produktyvūs ir atviri naujovėms valstybės tarnautojai, kuriantys krašto gerovę“. Valstybės tarnautojų profesionalumas čia reiškia tinkamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių turėjimą, o produktyvumas – efektyvų žinių, gebėjimų ir įgūdžių taikymą siekiant socialinės ekonominės plėtros tikslų.
10. Mokymo tikslai:
10.1. Didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, kurie leistų valstybės tarnautojams profesionaliai ir efektyviai atlikti tiesiogines pareigas, sėkmingai valdyti pokyčius.
IV. MOKYMO PRIORITETAI
12. Valstybės tarnautojai mokomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikius, finansines galimybes, prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.
13. Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai:
13.1. Tobulinti gebėjimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu.
13.2. Dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais.
14. Prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės:
14.1. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės, atsakingos už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimą.
14.3. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės, susijusios su dalyvavimu ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais.
14.4. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą privalomai turi išklausyti nustatytas mokymo programas.
V. MOKYMO KOKYBĖS PRIEŽIŪRA IR VERTINIMAS
15. Siekiant užtikrinti veiksmingą mokymo kokybės priežiūrą ir vertinimą, tobulinamas valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo mechanizmas, kaupiama, sisteminama, analizuojama ir skelbiama informacija, susijusi su valstybės tarnautojų mokymu:
15.1. Kasmet valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Valstybės tarnybos departamentas analizuoja valstybės tarnautojų mokymo poreikius.
15.2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose nustatomi prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai ir prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės.
15.3. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose rengiami ir Valstybės tarnybos departamentui teikiami valstybės tarnautojų mokymo einamųjų ir ateinančiųjų metų planai.
15.4. Pagal nustatytus kriterijus vertinamos ir tvirtinamos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
15.6. Tobulinami valstybės tarnautojų mokymo organizavimą, kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimą ir mokymo programų turinį reglamentuojantys teisės aktai.
15.8. Tobulinami valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos moduliai, susiję su valstybės tarnautojų mokymu.
VI. MOKYMO FINANSAVIMAS
17. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės tarnautojams mokyti gali būti naudojamos ir ES struktūrinės paramos lėšos.
18. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valstybės tarnautojams mokyti, pirmiausia turi būti naudojamos šios Strategijos 14 punkte nustatytoms prioritetinėms valstybės tarnautojų mokymo grupėms mokyti.
19. Valstybės ir savivaldybių finansuojamas valstybės tarnautojų mokymas turi būti numatytas institucijų strateginiuose planuose ir programų sąmatose, kurie kasmet teisės aktų nustatyta tvarka teikiami Finansų ministerijai.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Strategijos įgyvendinimas ir stebėsena
21. Šios Strategijos įgyvendinimą koordinuoja ir jos stebėseną atlieka Valstybės tarnybos departamentas.
22. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097 (Žin., 2006, Nr. 120-4568), Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2006–2009 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 359 (Žin., 2006, Nr. 42-1522), ir Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2006, Nr. 8-283), įgyvendinimo priemonių plane numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su valstybės tarnautojų mokymu, yra šios Strategijos įgyvendinimo priemonės. Valstybės tarnybos departamentas kasmet iki vasario 1 d. savo interneto tinklalapyje skelbia šios Strategijos įgyvendinimo einamųjų metų priemones ir informaciją apie šios Strategijos įgyvendinimo praėjusių kalendorinių metų priemonių įvykdymą.
Vertinimo kriterijai
23. Šios Strategijos stebėsena atliekama pagal šiuos vertinimo kriterijus:
23.2. valstybės tarnautojų, per metus dalyvavusių mokyme pagal atskirus prioritetinius tikslus, dalis (procentais);