Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-2750 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 16, 24, 32 straipsnių pakeitimo, 4 straipsnio papildymo, 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 2 straipsnio 41 dalies, 32 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 6 ir 7 daliŲ bei 36 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto nr. xip-2851(5)
2011 m. gegužės 18 d. Nr. 579
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1116 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-2750 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-2750) teisinio reguliavimo tikslams – ginti buitinių šilumos vartotojų interesus, užtikrinti teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimą, aiškiai reglamentuoti informacijos apie suvartotą šilumą pateikimą ir prieinamumą vartotojams elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIP-2750 numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms šiems tikslams pasiekti dėl toliau nurodytų priežasčių.
Esamas teisinis reglamentavimas sudaro galimybę vartotojui susipažinti su atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenimis, jeigu jis to pageidauja. Tai nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 16 straipsnio 6 dalis ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488), 129.17 punktas, tačiau galimybių elektroninėmis priemonėmis vartotojui susipažinti su atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenimis nenustatyta, o šilumos tiekėjas neįpareigotas atitinkamas priemones įdiegti. Įstatymo projekte Nr. XIP-2750 siūloma nauja teisinio reglamentavimo nuostata – šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį vartotojams, kad jie galėtų elektroninėmis ryšio priemonėmis susipažinti su atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenimis. Ši nuostata gali uždėti papildomą administracinę naštą šilumos ūkio subjektų grupei, nes ne visi šilumos tiekėjai šiuo metu turi įdiegę sistemas, leidžiančias nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis susipažinti su pastatuose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Įtvirtinus šią nuostatą, gali padidėti šilumos tiekėjų sąnaudos ir dėl to vartotojams brangti šiluma. Siekiant išvengti galimų neigiamų Įstatymo projekte Nr. XIP-2750 numatyto teisinio reguliavimo pasekmių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, šis papildomas reikalavimas gali būti įtvirtinamas tik tada, jeigu kartu atsisakoma dalies administracinę naštą toms ūkio subjektų grupėms nustatančių reikalavimų – ne mažiau nei įtvirtinama naujų reikalavimų.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-2750 pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIP-2750, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo 2011 metų rudens sesijai nepateiks Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, numatančio kompleksiškai įgyvendinti ir Įstatymo projekto Nr. XIP-2750 teisinio reguliavimo tikslus.
4. Pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 16, 24, 32 straipsnių pakeitimo, 4 straipsnio papildymo, 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 2 straipsnio 41 dalies, 32 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 6 ir 7 dalių bei 36 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-2851(5) teisinio reguliavimo tikslams – atsisakyti sąvokos „šilumos bazinė kaina“ ir palikti sąvoką „šilumos kaina“, suteikti galimybę daugiabučių namų ir patalpų savininkams patiems bendrosios nuosavybės teise valdyti, naudoti šilumos punkto įrenginius ir jais disponuoti, užkirsti kelią monopolijoms valdyti šilumos ūkį, tačiau nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIP-2851(5) numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms šiems tikslams pasiekti dėl šių priežasčių:
4.1. Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) 1 straipsnio 2 dalyje siūlomas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies pakeitimas kelia pagrįstų abejonių dėl šio pakeitimo įgyvendinimo mechanizmo. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 31 straipsnį asmenis, prižiūrinčius (eksploatuojančius) šilumos įrenginius, energetikos ministro nustatyta tvarka atestuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, taigi vargu, ar energetikos ministras galės reglamentuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) sąsajas su šilumos tiekėju, nustatyti jo daromą „lemiamą poveikį“ ar „reikšmingą įtaką“.
4.2. Iš Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) lydimųjų dokumentų neaišku, kodėl šio projekto 1 straipsnyje siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyto šilumos tiekimo nutraukimo sąvokos apibrėžimo. Juk ši sąvoka toliau vartojama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje, reguliuojančiame šilumos tiekimo nutraukimą. Taigi derėtų svarstyti, ar tikslinga Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas pripažinti netekusiomis galios, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) 1 straipsnyje.
4.3. Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) 3 straipsnyje teikiamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimas turėtų būti ne Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, o Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) dalykas. Pažymėtina, kad šilumos ir karšto vandens, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio, parametrus registruojantys prietaisai pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo V skirsnio 15 straipsnį – teisinio metrologinio reglamentavimo objektas. Be to, siūloma Lietuvos metrologijos inspekcijai pavesti atestuoti apskaitos prietaisų patikros stendus, nors tai nėra šios institucijos funkcija, nes šie stendai jų siečiai su etalonais užtikrinti kalibruojami naudojant brangias etalonines matavimo priemones, tai turi atlikti reikiamos kvalifikacijos specialistai. Šias funkcijas atlieka akredituotos laboratorijos, išrašančios stendų kalibravimo liudijimus, kuriuose nurodomos atliktos procedūros ir jų galiojimo laikas.
4.4. Abejotina, ar tikslinga keisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 1, 4 punktus ir 9 dalį – nustatyti, kad kainų ir tarifų nustatymo metodikas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) 5 straipsnyje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 m. balandžio 27 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-20-6P-6 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas rekomendacijas, priimtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 28 dalies pakeitimas, nustatantis, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Šilumos kainų nustatymo metodiką rengia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, užtikrinančius šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo ir tvirtinimo nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principų įgyvendinimą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau dalyvauja tvirtinant šilumos kainų nustatymo metodiką. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 17 straipsnio 8 dalies 1 punktas nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai priskirtą funkciją – tvirtinti valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas. Ši funkcija nustatyta ir šakiniuose Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Metodikų rengimas ir derinimas reglamentuoti ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (Žin., 2002, Nr. 109-4819). Taigi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos modelis, kainų ir tarifų nustatymo metodikų tvirtinimas pakankamai reglamentuoti, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir atitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
4.5. Vertinant Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 11 ir 13 dalių nuostatas dėl šilumos kainų dedamųjų ir karšto vandens kainų dedamųjų suderinimo su savivaldybe, kuriai nuosavybės teise priklauso daugiausiai šilumos tiekėjo akcijų ir kurių akcijų vertės suma sudaro daugiau kaip 1/2 visų šilumos tiekėjo akcijų vertės, derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 3, 10 ir 38 dalis, kuriose nustatyta, kad šilumos ir (arba) karšto vandens tiekėju gali būti ne tik bendrovė, bet ir Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, ar kita organizacija, ar jų filialas, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
5. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams.
6. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5), kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo 2011 metų rudens sesijai nepateiks Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, numatančio kompleksiškai įgyvendinti ir Įstatymo projekto Nr. XIP-2851(5) teisinio reguliavimo tikslus.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI ENERGETIKOS MINISTRĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ