LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 m. VASARIO 5 d. ĮSAKYMO

Nr. ISAK-171 „DĖL UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2010 m. vasario 22 d. Nr. V-238

Vilnius

 

Pakeičiu Ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 „Dėl Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1283; 2007, Nr. 132-5390; 2008, Nr. 49-1834; 2009, Nr. 60-2381):

1. Išdėstau III skyrių „Akreditacijos kriterijai“ taip:

„III. AKREDITACIJOS KRITERIJAI

6. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijai.

6.1. 11–12 klasių mokinių (toliau – mokiniai) mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

6.1.1. Paskutinių trejų mokslo metų mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai:

6.1.1.1. pamokų lankomumo pokyčiai;

6.1.1.2. mokinių pažangumo pokyčiai;

6.1.1.3. paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai;

6.1.1.4. mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas;

6.1.1.5. dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.

6.1.2. Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais);

6.1.2.1. įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas);

6.1.2.2. išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus.

6.2. Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti pagal vidurinio ugdymo programą.

6.2.1. Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

6.2.2. Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.

6.3. Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.

6.3.1. Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų mokykloje – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.

6.3.2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.

6.3.3. Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.

6.4. Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.

6.4.1. Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę.

6.4.2. Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį ir formas.

6.4.3. Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai ir veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.

6.4.4. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.

6.5. Pagalba mokiniams.

6.5.1. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.

6.5.2. Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.

6.5.3. Mokiniams teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos.

6.6. Ugdymo proceso aprūpinimas.

6.6.1. Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.

6.6.2. Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

6.7. Vadovavimas mokyklai.

6.7.1. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.

6.7.2. Metinės veiklos programos priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.

6.7.3. Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.

6.7.4. Mokyklos direktorius atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.

6.8. Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.

6.8.1. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numačiusi, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinėje mokykloje.

6.8.2. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo tikslinę mokyklos rėmimo programą.“

2. Išdėstau 8 punktą taip:

„8. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija sudaroma iš 11 narių: Švietimo ir mokslo ministerijos, apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių, švietimo skyrių, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Gimnazijų asociacijos atstovų. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisijos pirmininku skiriamas švietimo ir mokslo viceministras.“

3. Išdėstau 11.4 punktą taip:

„11.4. dėl siūlymų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.“

4. Pripažįstu netekusiu galios 17 punktą.

5. Išdėstau 20 punktą taip:

„20. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savivaldybių administracijų švietimo padaliniai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki mokykloms paskirtų akreditavimo datų akreditavimo koordinavimo komisijoms pateikia šiuos dokumentus:“.

6. Pripažįstu netekusiu galios 20.3 punktą.

7. Ankstesnį 20.4 punktą laikau 20.3 punktu ir išdėstau jį taip:

„20.3. sprendimą (įsakymą), kuriuo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra numačiusi akredituojamos vidurinės mokyklos pagrindu steigti gimnaziją, profesinėje mokykloje – gimnazijos skyrių;“.

8. Išdėstau 20.5 punktą taip:

„20.4. išorės audito ataskaitas.“

9. Išdėstau 26 punktą taip:

„26. Vertinimo grupės nariai iki akreditavimo pradžios pagal darbų pasiskirstymą išnagrinėja pateiktus dokumentus, išanalizuoja duomenis, esančius Švietimo informacinių technologijų centro, Švietimo aprūpinimo centro duomenų bazėse, ir pasirengia vertinti.“

10. Išdėstau 27 punktą taip:

„27. Prieš savaitę iki akreditavimo pradžios su mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planu vertinimo grupės vadovas supažindina akredituojamos mokyklos direktorių ir informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės administracijos švietimo padalinį.“

11. Išdėstau 28 punktą taip:

„28. Ne ilgiau kaip per penkias darbo dienas vertinimo grupė įvertina, ar vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas atitinka akreditacijos kriterijus. Dirbant vertinimo grupei mokykloje stebėtojo teisėmis dalyvauja savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas. Preliminarios vertinimo išvados aptariamos su mokyklos administracija.“

12. Išdėstau 34.3 punktą taip:

„34.3. „……mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos neakredituoti, siūlyti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą“.“ 

13. Išdėstau 35 punktą taip:

„35. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl vidurinio ugdymo programos akreditacijos išsiunčiamas mokyklos direktoriui, įsakymo kopija – savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.“

14. Išdėstau 36 punktą taip:

„36. Per dešimt dienų po akreditavimo koordinavimo komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas teikti akreditacijos dokumentus Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai, mokyklos vadovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savivaldybės administracijos švietimo padaliniui raštu pritarus, turi teisę šiai komisijai pateikti argumentuotą apeliaciją.“

15. Išdėstau 37 punktą taip:

„37. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija, išklausiusi visų suinteresuotų šalių paaiškinimus, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad vertinimo grupė pažeidė vertinimo procedūras ar nepagrindė įvertinimo, suformulavo nepagrįstą išvadą, priima nutarimą sudaryti iš akreditacijos ekspertų vertinimo grupę papildomam vertinimui atlikti. Papildomam įvertinimui mokykloje, dalyvaujant savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovui, skiriamos ne daugiau kaip trys darbo dienos. Papildomo vertinimo grupė parengia ataskaitą.“

16. Išdėstau 38 punktą taip:

„38. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija per 2 mėnesius po apeliacijos įteikimo datos priima nutarimą. Į Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijos posėdį kviečiama visa papildomo vertinimo grupė, mokyklos vadovas ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas.“

17. Išdėstau 1 priedą nauja redakcija (pridedama).

18. Tvirtinu 5 priedą „Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos (suaugusiųjų mokykloje) akreditacijos kriterijų požymiai ir vertinimas“ (pridedama).

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

 

_________________

Ugdymo programų akreditacijos

kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJŲ POŽYMIAI IR VERTINIMAS

 

Kriterijaus Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 15 proc.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.

1 balas

1.1.2

Mokinių pažangumo pokyčiai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs.

3 balai

2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 95 proc.

2 balai

3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 90 proc.

1 balas

1.1.3

Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių nebuvo.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.

1 balas

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas.

3 balai

1. Iškritusiųjų dalis per trejus mokslo metus kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11– 12 klasių mokinys mokymosi nenutraukė (neiškrito iš švietimo sistemos), neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

3 balai

2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11– 12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

2 balai

3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11– 12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

1 balas

1.1.5

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) ar apskrities mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.

1 balas

1.2

Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais).

6 balai

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas).

3 balai

1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

3 balai

2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

2 balai

3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galima paklaida iki 3 proc.).

1 balas

1.2.2

Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus.

3 balai

1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

3 balai

2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

2 balai

3. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) atitiko savivaldybės (šalies profesinių) mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 proc.).

1 balas

2

Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti pagal vidurinio ugdymo programą.

26

2.1

Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

17

1. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyriaus vedėjas turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. (Profesinės mokyklos direktorius vietoj pedagogo kvalifikacijos gali turėti 3 metų pedagoginio arba mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo stažą).

1

2. Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

3

3. Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.

3

4. Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.

2

5. Mokyklos direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

6. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir darbe naudojasi informacinėmis technologijomis.

2

7. Mokytojai naudoja informacines technologijas ugdymo procese.

3

2.2

Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.

9

1. Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.

3

2. Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą.

3

3. Vyksta gerosios patirties sklaida mokykloje, savivaldybėje, šalyje.

3

3

Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.

17

3.1

Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų mokykloje – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.

Privalomas

3.2

Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.

9

1. Nustatomi ir išnagrinėjami mokinių mokymosi poreikiai.

3

2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.

3

3. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą, modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.

3

3.3

Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.

8

1. Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose.

2

2. Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus.

3

3. Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per „langus“.

3

4

Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.

44

4.1

Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę.

7

1. Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.

3

2. Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.

3

3. Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios dalykų modulių programos.

1

4.2

Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį ir formas.

14

1. Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius.

3

2. Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.

3

3. Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (jei reikia, skiriamos papildomos valandos, konsultacijos skirtumams likviduoti)

3

4. Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei ypatingieji poreikiai, itin gabūs ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos.

3

5. Mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal gebėjimus savarankiškai įvairiomis formomis.

2

4.3

Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai bei veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.

11

1. Ugdymo procese tikslingai taikomi aktyvieji mokymo ir mokymosi metodai.

3

2. Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

3

3. Mokykloje analizuojamos ir derinamos namų darbų apimtys, kontrolinių darbų skaičius ir laikas.

3

4. Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.

2

4.4

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.

12

1. Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bendrųjų principų, tvarkos, būdų ir kriterijų.

3

2. Mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.

3

3. Mokiniai bei jų tėvai laiku gauna išsamią grįžtamąją informaciją apie mokymosi sėkmę ir spragas.

3

4. Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.

3

5

Pagalba mokiniams.

25

5.1

Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.

6

1. Specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba, panaudojant specialiojo pedagogo, logopedo ir ugdymo plane numatytas valandas.

2

2. Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.

3

3. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.

1

5.2

Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.

10

1. Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.

2

2. Specialistų, dirbančių su probleminiais mokiniais, veikla yra veiksminga.

3

3. Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.

3

4. Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).

2

5.3

Mokiniams teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos.

9

1. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinį informavimą ir konsultavimą. Mokiniams ir jų tėvams suteikiama reikiama pagalba profesinio informavimo ir konsultavimo klausimais.

3

2. Bibliotekoje arba PITe yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.

3

3. Mokykla bendradarbiauja su pagrindinėmis, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.

3

6

Ugdymo proceso aprūpinimas.

26

6.1

Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.

20

 

1. Mokykloje šimtui 9– 12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.

1

2. Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.

3

3. Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.

2

4. Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 20 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4– 6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.

3

5. Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).

3

6. Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą.

3

7. Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.

3

8. Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).

2

6.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

6

1. Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti.

3

2. Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti.

3

7

Vadovavimas mokyklai.

36

7.1

Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.

9

1. Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais Valstybinės švietimo strategijos 2003– 2012 metų nuostatų pagrindiniais siekiais, Gimnazijos koncepcijoje keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.

3

2. Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.

3

3. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir steigėjas.

3

7.2

Metinės veiklos programos priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.

9

1. Metų veiklos programos priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.

3

2. Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.

3

3. Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.

3

7.3

Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.

8

1. Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.

3

2. Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, mokytojų taryba ir kt.).

3

3. Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.

2

7.4

Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.

10

1. Mokykloje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Tyrimų rezultatai aptariami ir naudojami mikroklimatui gerinti.

3

2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.

3

3. Direktorius atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.

1

4. Mokyklos direktorius viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

3

8

Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.

6

8.1

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numačiusi, kad, akreditavus vidurinio ugdymo programą, bus kuriama valstybės teisės aktus atitinkanti gimnazija ar gimnazijos skyrius profesinėje mokykloje.

Privalo-mas

8.2

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo tikslinę mokyklos rėmimo programą.

6

1. Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).

3

2. Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

2

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

180

Minimalus privalomas taškų skaičius

120

 

_________________

 

Ugdymo programų akreditacijos

kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo

5 priedas

 

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS (SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLOJE) AKREDITACIJOS KRITERIJŲ POŽYMIAI IR VERTINIMAS

 

Kriterijaus Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 10 proc.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius sumažėjo.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.

1 balas

1.1.2

Mokinių pažangumo pokyčiai.

3 balai

1. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 90 proc.

3 balai

2. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis kaip 85 proc.

2 balai

3. Trejų mokslo metų vidutinis pažangumo rodiklis buvo ne žemesnis nei 80 proc.

1 balas

1.1.3

Paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių skaičius sumažėjo ne mažiau kaip 10 proc.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis mažėjo.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus paliktų kartoti programą mokinių dalis išliko tokia pati.

1 balas

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas.

3 balai

1. Iškritusiųjų dalis per trejus mokslo metus mažėjo. Paskutiniais mokslo metais mokymąsi nutraukusių 11– 12 klasių mokinių dalis sumažėjo ne mažiau kaip 10 proc., neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

3 balai

2. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių 11– 12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

2 balai

3. Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi nutraukusių 11– 12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

1 balas

1.1.5

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.

3 balai

1. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo šalies ar tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3 balai

2. Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) ar apskrities mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2 balai

3. Per trejus mokslo metus mokiniai bent kartą dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

1 balas

1.2

Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais).

6 balai

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas programas).

3 balai

1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis dvejus metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

3 balai

2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis vienerius metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

2 balai

3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galima paklaida iki 3 proc.).

1 balas

1.2.2

Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus.

3 balai

1. Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

3 balai

2. Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

2 balai

3. Paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis (proc.) atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galima paklaida iki 3 proc.).

1 balas

2

Pedagoginių darbuotojų pasirengimas dirbti pagal vidurinio ugdymo programą.

28

2.1

Mokyklos direktoriaus, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

19

1. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyriaus vedėjas turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, mokytojo/andragogo kvalifikaciją.

3

2. Dalykų mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, mokytojo/andragogo kvalifikaciją.

3

3. Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai (ar jiems prilyginti) arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo to dalyko kvalifikacinę kategoriją.

3

4. Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, bibliotekininko kvalifikaciją ir savo darbe naudojantys informacines technologijas.

2

5. Mokyklos direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

6. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus ir darbe naudojasi informacinėmis technologijomis.

2

7. Mokytojai/andragogai naudoja informacines komunikacijos technologijas ugdymo procese.

3

2.2

Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai, pagal vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.

9

1. Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir prioritetai, atitinkantys mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius.

3

2. Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos tikslus ir uždavinius, metodinių grupių veikla orientuota į mokytojų/andragogų bendradarbiavimą, andragoginių kompetencijų tobulinimą.

3

3. Vyksta gerosios patirties sklaida mokyklos, savivaldybės, šalies ar tarptautiniu lygmeniu.

3

3

Racionaliai sudaromos mokinių klasės, grupės ir tvarkaraštis.

17

3.1

Miesto savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojo lavinimo mokykloje sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai, nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį arba vykdoma pagrindinio ugdymo programos II dalis ir vidurinio ugdymo programa; gyvenvietės, miesto bendrojo lavinimo mokykloje, jei ji yra viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba teikianti vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų mokykloje – sukomplektuotos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.

Privalomas

3.2

Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.

9

1. Nustatomi ir išnagrinėjami mokinių mokymosi poreikiai.

3

2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobiliąsias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.

3

3. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą, modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.

3

3.3

Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.

8

1. Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose (išskyrus besimokančius savarankiškai).

2

2. Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant individualius mokinių ugdymo planus.

3

3. Mokiniams sudarytos sąlygos prasmingai veiklai per „langus“.

3

4

Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.

46

4.1

Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams dalykų, dalykų modulių ir kursų pasirinkimo įvairovę.

8

1. Ugdymo turinį mokytojai planuoja pagal nustatytus mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.

3

2. Metodinėse grupėse susitarta dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo, ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. Mokytojai ugdymo procesą derina, integruoja ir individualizuoja ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.

3

3. Parengtos ne mažiau kaip keturios pasirenkamųjų dalykų ir keturios dalykų modulių programos.

2

4.2

Įvairių mokymosi poreikių mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal pasirinktą mokymosi turinį ir formas.

18

1. Įgyvendinamos dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius.

3

2. Vykdomos suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, padedančios plėtoti asmenų bendruosius gebėjimus.

3

3. Mokykloje mokiniai konsultuojasi su konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.

3

4. Mokiniams suteikiama pagalba keičiant dalykus ir kursus (jei reikia, skiriamos papildomos valandos, konsultacijos skirtumams likviduoti)

3

5. Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei ypatingieji poreikiai, mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos.

3

6. Suaugusieji gali pasirinkti lanksčias mokymosi formas – neakivaizdinį, modulinį, savarankišką ar nuotolinį mokymąsi.

3

4.3

Mokytojai taiko aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, racionaliai bei veiksmingai naudojamas mokinių mokymosi laikas.

11

1. Ugdymo procese tikslingai taikomi andragoginiai mokymo(si) metodai.

3

2. Ugdymo procese mokiniai naudojasi informacinėmis komunikacijos technologijomis.

3

3. Mokykloje analizuojamas ir derinamas kontrolinių darbų skaičius ir laikas, konsultacijų ir įskaitų laikas.

3

4. Ugdymo procesas pamokoje orientuotas į keliamus mokymosi uždavinius.

2

4.4

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo(si) proceso dalis, skatinanti mokytis ir tobulinti ugdymo(si) procesą.

9

1. Mokyklos bendruomenė susitarusi dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bendrųjų principų, tvarkos, būdų ir kriterijų.

3

2. Mokytojai/andragogai su mokiniais aptaria mokymosi uždavinius, supažindina su pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijais, remdamiesi jais planuoja vertinimą ugdymo procese.

3

3. Remiantis ugdymo metu surinkta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacija koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.

3

5

Pagalba mokiniams.

24

5.1

Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.

6

1. Specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba, panaudojant ugdymo plane numatytas valandas.

2

2. Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.

3

3. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.

1

5.2

Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.

9

1. Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.

3

2. Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos ar projektai.

3

3. Mokykloje sudarytos sąlygos mokytis tėvams, turintiems mažamečių vaikų.

3

5.3

Mokiniams teikiamos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos.

9

1. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinį informavimą ir konsultavimą. Mokiniams ir jų tėvams suteikiama reikiama pagalba profesinio informavimo ir konsultavimo klausimais.

3

2. Bibliotekoje arba PITe yra sukaupta informatyvios medžiagos apie įvairias profesijas, stojimo ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.

3

3. Mokykla bendradarbiauja su pagrindinėmis, profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis, profesinio orientavimo centrais, teritorinėmis darbo biržomis, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.

3

6

Ugdymo proceso aprūpinimas.

23

6.1

Sukurta mokinius ir mokytojus bendradarbiauti skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymo(si) aplinka.

19

1. Mokykloje šimtui 9– 12 klasių mokinių tenka ne mažiau kaip dešimt kompiuterių, kurių operacinė sistema ne senesnė nei Windows XP.

1

2. Mokykla turi interneto ryšį, išplėtotą vidinį kompiuterinį tinklą. Parengta, publikuojama ir nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė.

3

3. Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.

3

4. Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, skaitykloje įrengta ne mažiau kaip 10 darbo vietų mokiniams ir mokytojams mokytis, ne mažiau kaip 4– 6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.

3

5. Mokykloje pakankamai vadovėlių ir suaugusiųjų ugdymo procesui reikalingos literatūros (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, andragoginės).

3

6. Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

3

7. Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).

3

6.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

4

1. Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti.

2

2. Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.

2

7

Vadovavimas mokyklai.

36

7.1

Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.

9

1. Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su pagrindiniais Valstybinės švietimo strategijos 2003– 2012 metų nuostatų pagrindiniais siekiais, Gimnazijos koncepcijoje keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.

3

2. Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Nustatyti rodikliai tikslams ir uždaviniams pamatuoti.

3

3. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą. Planui pritarusi mokyklos taryba ir steigėjas.

3

7.2

Metinės veiklos programos priemonės skiriamos mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.

9

1. Metų veiklos programos priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, suplanuotos reikalingos lėšos.

3

2. Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su mokinių pažanga ir pasiekimais.

3

3. Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.

3

7.3

Mokykloje sistemingai stebima, analizuojama, vertinama pedagoginė veikla, mokinių mokymosi sėkmė, pažanga ir pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.

8

1. Nuolat stebimas, analizuojamas ir vertinamas ugdymo procesas.

3

2. Nuolat analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas (fiksuojamos mokinių sėkmės, sunkumai, pažanga ir pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, mokytojų taryba ir kt.).

3

3. Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.

2

7.4

Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.

10

1. Mokykloje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Tyrimų rezultatai aptariami ir naudojami mikroklimatui gerinti.

3

2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams.

3

3. Direktorius atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.

1

4. Mokyklos direktorius viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

3

8

Parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.

6

8.1

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo tikslinę mokyklos rėmimo programą.

6

1. Skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti ir pan.).

3

2. Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

180

Minimalus privalomas taškų skaičius

120

 

_________________